180 Robe as S unžinas | Pas a ų kons ukcijų i jų sudedamųjų dalių
| liaudies e minija
Pas a ų kons ukcijų i jų sudedamųjų
dalių liaudies e minija
RobeR as s UNŽINas
Lie u ių kalbos ins i u as
ESMINIAI ŽODŽIAI: s a ybos liaudies e minai, pas a ų kons ukcijų pa adinimai, sinonimai,
daugia eikšmiai e minai, gimininiai e minai, ūšiniai e minai
T adicinius pas a us, s a inius i jų dalis, s a ybos į ankius i medžiagas
žymin i liaudies e minija y a gausus i įdomus leksikos sluoksnis i
s a bus mokslo e minijos šal inis. Nemaža šios e minijos dalis y a
už iksuo a k aš o y ėjų da buose, ku iuose ap ašomos sodybų pas a ų,
s a inių, jų dalių ypa ybės, egioniniai panašumai i ski umai. Daug s a-
ybos liaudies e minų y a gy osios kalbos ak us iksuojančiuose šal iniuo-
se – a mių žodynuose, Lie u ių kalbos a lase, akademiniame Lie u ių kal-
bos žodyne. Šių šal inių e minų i jų mik osis emų analizė pa odo gy e-
namuosius i ūkinius pas a us į a dijančios e minijos aiškos p iemonių
į ai umą, egioniškumą, aizdingumą, sinonimiškumą, daugia eikšmiškumą,
homonimiją i hie a chinius yšius (plačiau apie gy enamojo namo i ūki-
nių pas a ų e minijų mik osis emas ž . S unžinas 2010: 130–142; 2011:
142–153; 2012: 184–198). E nog a ų da buose aip pa nemažai ašoma
apie adicinių pas a ų sudedamąsias dalis, čia galima as i pag indinių
kons ukcijų i jų dalių pa adinimus, p z.: če pė LEB 233, gon ai LEB 233,
g ebės as LEB 233, g indys LEB 211, kazilas LEB 233, k aigas LEB 235,
lo a LEB 233, lubos LEB 211, ožys LEB 235, pama as LEB 230, sąlaida
LEB 232, sąspa a LEB 210, siena LEB 220, ska da LEB 233, sluogs is LEB
235, spa as LEB 233, s ogas LEB 211, šulas LEB 231, ė inė LEB 233.
Ge okai daugiau pas a ų kons ukcijas i jų dalis žyminčių liaudies e mi-
nų galima ap ik i gy osios kalbos duomenis pa eikiančiuose šal iniuose.
S aipsnio ikslas – išnag inė i okių šal inių pas a ų kons ukcijų i jų da-
lių e miniją į a dijamų są okų, kilmės i seman inių – sinonimiškumo1,
1 Šiame s aipsnyje, kaip i anks esniuose, liaudies e minija nag inėjama kaip isos liaudies kalbos e mi-
nų inkinys, ku iame eiškiasi sinonimija i daugia eikšmiškumas. Da liaudies e minus galima i i i
a mės ibose, kaip jos e minų sis emą (plačiau ž . Клепикова 1974: 31).
181Te minologija | 2013 | 20
daugia eikšmiškumo, homonimijos i hie a chijos – yšių a ž ilgiais. Me-
džiaga paim a iš šių šal inių: akademinio Lie u ių kalbos žodyno (elek o-
ninio leidimo), D uskininkų a mės žodyno, Kal anėnų šnek os žodyno, Kaz-
lų Rūdos šnek os žodyno (I .), Kupiškėnų žodyno (I .), Lazūnų a mės
žodyno, Šiau ės y ų dūnininkų šnek ų žodyno, Zana ykų šnek os žodyno
(I–III .), Lie u ių kalbos a laso (I .). Iš iso analizuojami 422 ski ingi2
liaudies e minai3.
1. SĄVOKOS, TERMINŲ KILMĖ, SINONIMIŠKUMAS
IR HIERARCHINIAI RYŠIAI
T adiciniai lie u ių pas a ai u ėjo nemažai egioninių ski ybių. Pa yz-
džiui, žemaičių namui būdingas ilgas i pla us ko pusas, neaukš os, e -
ikaliai apkal os sienos, masy us, šiaudinis pus alminės o mos s ogas,
sudė ingas namo planas. Aukš aičių gy enamojo pas a o ko pusas ilgas i
siau as, sienos – idu inio aukš umo, s ogas – d išlai is šiaudinis. P ie
įėjimo s a y i p ieangiai, isas pas a o plo as d iem ske sinėmis sienomis
padalin as į is pag indines dalis. Su alkijos adiciniai gy enamieji namai
u i daug bend ų b uožų su žemaičių i aukš aičių gy enamaisiais namais.
Tačiau adiciniai lie u ių pas a ai u ėjo bend ų kons ukcinių ypa ybių –
jiems būdingos guls inių ąs ų sienos, kampų sąspa os, pus alminės, ke-
u šlai ės a ba d išlai ės o mos šiaudinis s ogas, akmeniniai pama ai i . .
(LEB 216–224).
Pama ų, jų dalių pa adinimai. Lie u oje akmenų pama ai ne u i
adicijų – dauguma senųjų pas a ų bu o enčiami an žemės. Mū iniai
pama ai iksuojami nuo XVII a. (MS 2008: 18). Iš gy osios kalbos šal inių
ma y i, kad pama as adinamas imis e minais – lie u išku, sla išku i
hib idiniu: pama as „apa inė s a inio dalis, į ku ią emiasi isas s a inys“
LKŽe, LKA I 35, undamen as (iš b us. хундамент F aenkel 1962: 3054)
LKA I 35, KzRŽ I 200, pamū a (hib ., lie . pa- i l. mu LKŽe) LKA I 35.
Rūšiniais pa adinimais laiky ini akmenų i mū y us pama us į a dijan ys
ys e minai – lie u iškas, sla iškas i hib idinis: papama is „akmenys po
2 Nag inėjamuose šal iniuose y a daug e minų a ian ų, ku ie šiame s aipsnyje a ski ais e minais nelai-
komi (plačiau apie a ian o samp a ą ž . S unžinas 2008: 111–112). Analizuojami ik pag indiniai a ian-
ai, jais laikomi plačiausiai a ojami a ba šal iniuose pag indiniais laikomi e minai.
3 S aipsnyje emiamasi au o iaus dise acijos medžiaga (ž . S unžinas R. S a ybos liaudies e minai, Vilnius,
2011).
4 Skliaus uose nu odoma e mino kilmė i šal inis.
182 Robe as S unžinas | Pas a ų kons ukcijų i jų sudedamųjų dalių
| liaudies e minija
pama iniu ąs u, pama as“ LKŽe, DūnŽ 238, ˣpodmū auka (l. podmu wka
LKŽe) „mū y as pama as“ LKA I 36, pamū ė (hib ., lie . pa- i l. mu
LKŽe) „mū y as pama as“ LKA I 35, D skŽ 243.
Be pama ų s a omiems pas a ams būdingos moliu apiplūk os kons uk-
cijos – pašaliai. Jie bu o da omi iš molio i ž y o apa iniams ainikams
nuo d ėgmės i šalčio apsaugo i. Toks pama ų i inimo būdas būdingas
gy enamiesiems pas a ams iki XIX a. (LLA 1965: 46). Ap a iamos kons-
ukcijos adinamos d iem lie u iškais e minais: pašalys „ ie a palei o-
besio sieną iš lauko pusės“ LKŽe, pama as „pašalys, iš lauko pusės pagal
sieną (a akmenų, mū o pama ą) supil a žemė“ LKA I 35. Ki as su pama-
ais susijusias kons ukcijas žymi du lie u iški e minai: an pama is „su-
pil as aplink namus pagal pama ą dėl šilumos paaukš inimas“ LKŽe, po-
pėdis „klojimo pėdžios pama inis akmuo“ LKŽe.
G indų pa adinimai. Molio g endymas adiciniuose gy enamuo-
siuose namuose, kluonuose, da žinėse, p iepi čiuose plūk as iki XIX a.
XIX–XX a. s a y uose kaimo gy enamuosiuose namuose jau klo os len ų
g indys. Aslos išliko iki XX a. s a y uose aukš aičių gy enamųjų namų
p iemenėse i kama ose, žemaičių obų didžiuosiuose kaminuose, ūki-
niuose pas a uose (VLE II 2002: 82). Iš nag inėjamų šal inių ma y i, kad
plūk inis g indinys adinamas d ylika e minų – de yniais ienažodžiais
i imis d ižodžiais. Aš uoni ienažodžiai e minai y a lie u iški i ie-
nas – la iškas: asla LKŽe, LKA I 36, D skŽ 20, KzRŽ I 29, g endymas
LKA I 37, D skŽ 111, KzRŽ I 251, LzŽ 86, Zana Ž I 496, g inda LKŽe,
kluonas LKA I 37, lai as LKŽe, LKA I 37, plonas (la. plāns) LKA I 37,
LKŽe. Pagal unkcijos panašumą me a o iškai g indinys adinamas žmo-
gaus kūno dalies pa adinimu – padas LKŽe, LKA I 37, Kl Ž 195. Taip
pa g indinys me onimiškai į a dijamas pagal suda omąją medžiagą – mo-
lis LKA I 37, žemė LKŽe, LKA I 37. Vienas d ižodis e minas u i abu
lie u iškus dėmenis, du u i sla iškus pag indinius i lie u iškus p iklau-
somuosius dėmenis: molio g indys LKA I 37, molinė ˣpadlaga (l. podłoga,
b us. пaдлoгa) LKA I 37, molinis ˣpamas as (l. pomos LKŽe) LKA I 37.
Te minas asla aip pa a ojamas len ų klojinio eikšme. Ši kons uk-
cija iš iso adinama šešiais e minais: imis lie u iškais, d iem sla iškais
i ienu la išku: asla LKA I 36, KpŽ I 73, g indys LKA I 37, KzRŽ I
255, KpŽ I 742, Zana Ž I 507, paklo ė LKA I 38, ˣpadlaga LKŽe, LKA
I 37, Zana Ž II 302, ˣpamas as LKŽe, LKA I 38, ˣpa lagas (la. pā lags,
183Te minologija | 2013 | 20
plg. us. пepeлoг) LKŽe, LKA I 38. Du lie u iški e minai eina ūšiniais
pa adinimais i žymi į ai ios paski ies g indis: pag indas „p as osios, apa
inės g indys, juodg indės“ LKŽe, juodg indės „p as osios, apa inės g in-
dys“ Zana Ž I 576.
Sienų, jų dalių pa adinimai. T adicinių pas a ų sienos bu o ijų
ipų: s ulpinės, ka kasinės i en inės kons ukcijos. S ulpinės kons ukci-
jos bu o seniausios i p imi y iausios, jos išnyko, nes bu o nesanda ios
i umpaamžės. Ka kasinės kons ukcijos aip pa bu o e os Lie u oje –
jos būdingos nemiškingoms ie o ėms i ne u ingiems s a y ojams. Ren-
inės kons ukcijos Lie u oje y a o nuo I ūks . idu io. Jos pa ikimai
laikė s ogą i ge ai laikė šilumą. T adicinių pas a ų en imo būdai bu o
ne ienodi – Ry ų Lie u oje sienų ąs ai jung i sąlaidomis, Vaka ų – lygio-
mis plokš umomis (MS 2008: 18; LLA 1965: 46). Nag inėjamuose šal i-
niuose daugiausia ap ik a e minų, į a dijančių en ines kons ukcijas i
jų dalis. Visas ąs ų en inys adinamas penkiais ne ienodos kilmės sino-
niminiais e minais: imis lie u iškais, ienu sla išku i ienu ge manišku:
g ąža „medinio obesio su ęs os sienos (be s ogo i pama o)“ LKŽe, KpŽ
I 712, en inys LKŽe, D skŽ 302, ke inys LKŽe, ˣz ūbas (sl.) LKŽe, LzŽ
293, ˣ iūmas (ge m. Sabaliauskas 1990: 265) LKŽe.
Rąs ų siena žymima d iem lie u iškais sinonimais: siena LKŽe, D skŽ
324, LzŽ 233, Zana Ž III 47, sienojus LKŽe. Rūšiniu eina lie u iškas
e minas, žymin is siau ėjančią pas a o sieną – skliau as „siau ėjan i namo
galo siena pas ogėje“ LKŽe. Šio e mino daugiskai os o ma adinama
ūšinė są oka – klė ies siau ėjan i siena. Šios kons ukcijos pa adinimų
g upę iš iso suda o sep yni e minai – ienas lie u iškas i šeši sla iški:
skliau ai LKA I 49, ˣpad olas (l. powala „sienojų lubos“) LKA I 49, ˣpa alas
(l. powala) LKA I 49, ˣpa alašas (l. powala) LKA I 49, ˣ iškos (b us.
вышкi) LKŽe, LKA I 49, ˣ olas (l. wał „ elenas“) LKA I 49, ˣzaka as
(b us. закот „pi kios on onas, gak a“) LKA I 49.
Sienos ąs as žymimas imis lie u iškais sinoniminiais e minais: medžias
Kl Ž 166, sienojas LKŽe, D skŽ 324, sienolis LKŽe. Rūšiniais eina e -
minai, į a dijan ys sienos ąs us pagal į ai ius ski iamuosius požymius.
Daugiausia y a e minų, pa adinančių sienos ąs us pagal ie ą i paski į.
Apa inių sienojų pa adinimų g upelę suda o aš uoni sinoniminiai e minai:
ienas lie u iškas, du sla iški, ienas ge maniškas i ke u i hib idiniai:
pama inis LKŽe, LKA I 35, ˣpadamen as (b us. хундамент) LKŽe, ˣpad ūba
184 Robe as S unžinas | Pas a ų kons ukcijų i jų sudedamųjų dalių
| liaudies e minija
(sl.) LKA I 36, LzŽ 181, ˣš elys ( ok. Schwelle LKŽe) LKŽe, ˣbalkinis
(hib ., ok. Balken i lie . -inis) LKŽe, ˣpabalkinis (hib ., lie . pa-, ok.
Balken i lie . -inis) LKŽe, ˣpadamen inis (hib ., b us. хундамент i lie .
-inis) LKŽe, ˣpamū lo is (hib ., lie . pa-, l. mu i ok. La e) LKŽe, LKA
I 36. Vidu inis sienojas žymimas lie u išku e minu įma as LKŽe. Vi šu-
inių sienojų pa adinimų g upę suda o dešim sinonimų – de yni lie u-
iški i ienas sla iškas: gegninis LKŽe, KpŽ I 627, g ąžas LKŽe, ilginis
LKŽe, k eklinis LKŽe, k ek inė LKŽe, pagegninis LKŽe, pe ejinis LKŽe,
pe laidas LKŽe, spa inis LKŽe, ˣlabokas (sl.) LKŽe. Pagal dydį sienos
ąs ai adinami imis e minais – lie u išku, ge manišku i hib idiniu:
sienojokas „nedidelis sienojas“ LKŽe, ˣbalkigalis (hib ., ok. Balken i lie .
galas) „nedidelis ąs as“ LKŽe, ˣbalkis (b us. бал(ь)ка U bu is 2009: 422)
„s o as ąs as“ LKŽe, KzRŽ I 52, Zana Ž I 103. Du lie u iški i ienas
sla iškas e minas žymi sienos ąs us pagal kons ukcines ypa ybes: k ump-
linis „medinės obos ąs as su įka pa a dančiu, pada y u sujungimui su
ki u ąs u“ LKŽe, pe a as „ilgas kluono sienojas, einan is nuo ieno iki
ki o galo“ LKŽe, ˣb usas (l. b us, b us. бpyc) „ ąs agalys, ke u kampis
ąs as“ LKŽe. T umpas sienojas me a o iškai į a dijamas gy ūno pa adi-
nimu šuniukas LKŽe.
Rąs ų eilė pe ke u ias sienas adinama lie u išku e minu ainikas
LKŽe, Kl Ž 375, LzŽ 278, Zana Ž III 554. Rūšinių pa adinimų g upelę
suda o e minai, į a dijan ys pama inius i i šu inius ainikus. Pama inį
ainiką žymi ys ą pačią eikšmę u in ys du lie u iški i ienas ge ma-
niškas e minas: pake alas LKŽe, pama ai LKŽe, ˣš eliai ( ok. Schwelle)
LKŽe. Vi šu inis ąs ų ainikas adinamas d iem sinoniminiais e minais –
lie u išku i sla išku: gegninis LKŽe, ˣmū lo as (l. mu ła , ok. dial. mū-
enla e) LKŽe. Vienu lie u išku i d iem sla iškais e minais adinamas
jungiamasis ąs as: sija Kl Ž 270, LKŽe, ˣb osas (plg. b usas l. b us, b us.
брус LKŽe) Zana Ž I 175, ˣbalkis (b us. бал(ь)ка U bu is 2009: 422)
LKŽe, D skŽ 27, KzRŽ I 52, Zana Ž I 103. Rūšinių pa adinimų g upe-
lę suda o dešim e minų, į a dijančių jungiamuosius ąs us pagal paski -
į i p iklausymą. Sep yni e minai y a lie u iški, ienas – sla iškas, du –
hib idiniai: ilginė „sija, an ku ios dedamos lubos“ LKŽe, jungas „sija,
jungian i klojimo šulus ben kiek žemiau k aiko“ LKŽe, pe mė ė „ske si-
nė ką no s jungian i sija“ LKŽe, san i ža „ske sinė su i inamoji sija“
LKŽe, s apas „a aminė sija“ LKŽe, užla „lubų sija“ LKŽe, i dis „da -

185Te minologija | 2013 | 20
žinės a klojimo ske sinė sija“ LKŽe, ˣza olas (sl.) „apa inė klojimo, da -
žinės sija“ LKŽe, ˣske sbalkis (hib ., lie . ske sas i ok. Balken LKŽe)
„ske ssijė“ LKŽe, ˣ ambalkis (hib ., lie . amas i ok. Balken LKŽe)
„ske sinė pag indinė sija, laikan i išilgines sijas“ LKŽe.
Rąs ų sienų i umas i šilumos laikymas p iklausė nuo sienojų glaus-
umo. Rąs ai bu o glaudžiami imis būdais: išpjo omis i šuje, apačioje
i lygiomis plokš umomis (MS 2008: 19). Į ai ios ąs ų išd ožos, išpjo os,
įpjo os i g io eliai adinami sep yniais e minais: penkiais lie u iškais,
ienu sla išku i ienu ge manišku: ke ė „iški imas ąs e, medyje“ LKŽe,
D skŽ 148, ka pas „užki imas ąs e, (namo) ke čių suki pimas“ LKŽe,
mazgas „ ąs ų suki imo, sunė imo ie a“ LKŽe, en imas „įki pimas, į an-
a, įka pa (sienojuose)“ LKŽe, šonkaklis „iška pa sienojams sune i“ LKŽe,
ˣpozas (b us. пaз, l. paz) „išilgai ąs o da oma išd oža, kad suleidžiami
ąs ai glaudžiau ienas p ie ki o p igul ų“ LKŽe, Zana Ž II 458, ˣkanė
( ok. Kanne) „įka pa ąs o gale ke ėms sune i“ LKŽe. Sienojų a pas
į a dijamas penkiais sinonimais – imis lie u iškais, ienu sla izmu i
ienu neaiškios kilmės e minu: sieno a pis LKŽe, sklinda LKŽe, a psie-
nis LKŽe, ˣžalabas (plg. l. żłb) LKŽe, ˣbukan as LKŽe. Many ina, kad
šis e minas y a sla izmas, plg. kan as (l. kan , ką ) LKŽe.
Sienų susiki imo ie a adinama penkiais sinoniminiais e minais: imis
lie u iškais, ienu la išku i ienu sla išku: kampas LKŽe, KzRŽ I 314,
LzŽ 105, Zana Ž I 609, ke ė LKŽe, sąspa a LKŽe, D skŽ 317, Zana Ž
III 20, s ū ys (la. s ū is) LKŽe, ˣkan as (l. kan , ką ) LKŽe.
K aš o y inė ojų da buose ašoma, kad ąs ų sunė imo būdai adinami
sąspa a i ke e ( ak u, capu). Vienu a eju lieka a sikišę suk yžiuo ų ąs-
ų galai, ki u a eju galai apipjaus omi (LEB 232). Dalį e minų galima
as i i iamuose šal iniuose: sąspa a LKŽe, Zana Ž III 20, ke ė LKŽe,
ˣcapas (l. cap, ok. dial. zape) „ ąs ų sunė imo užpjo imas, sąlaida“ LKŽe,
KzRŽ I 101, KpŽ I 272, Zana Ž I 203. Pas ebė a, kad gy ojoje kalboje
ie oje ak o5 a ojami du e minai – lie u iškas spyna LKŽe, Zana Ž III
145 i sla iškas ˣzomkas (l. zamek) LKŽe.
S ulpinės kons ukcijos sudedamoji dalis adinama d iem sinonimais –
lie u išku i ge manišku: s ulpas LKŽe, D skŽ 353, ˣs ende is ( ok. dial.
s ände ) LKŽe.
5 Lie u ių kalbos žodyne šis e minas pažymė as kaip aš ų žodis: Rąs inės sienos dažniausiai s a omos iš
13 ąs ų ainikų, ąs ai kampuose suleidžiami į ak ą (ke ę, capą), ečiau į s ulpą (šulą) š LKŽe.
186 Robe as S unžinas | Pas a ų kons ukcijų i jų sudedamųjų dalių
| liaudies e minija
Langų kons ukcijų i jų dalių pa adinimai. Pap asčiausios kons-
ukcijos langai bu o be ėmės sienoje iški s os angos su užs umiamomis
len elėmis. Nuo XVI a. gy enamųjų namų langai u ėjo ėmus. Į juos
bu o dedamos gy ulių pūslės, odos, popie ius, audinys, ėliau, nuo XVII–
XVIII a. – s iklas. Pi mieji s iklo langai da y i iš mažų, ne aisyklingos
o mos, balanomis su i in ų s iklo gabalėlių. XVII–XX a. kaimo obe-
siuose y a o ke u ių a šešių dalių langai (MS 2008: 20). Bend uoju
sienos angos pa adinimu eina lie u iškas e minas langas LKŽe, D skŽ
184, Kl Ž 136, KzRŽ I 426, LzŽ 139. Rūšiniai e minai pa adina langus
pagal paski į, dydį i kokybę. T ys e minai y a lie u iški: an alangis
„žiemai dedamas an as langas“ LKŽe, KzRŽ I 21, Zana Ž I 45, langalis
„menkas, p as as, mažas langas“ LKŽe, langelynas „p as as langas“ LKŽe.
Ge manizmu ˣliūkas ( ok. Lücke) LKŽe adinamas ėdinimo langelis.
Lango ėmas į a dijamas de yniais sinoniminiais e minais, ys iš jų y a
lie u iški: įs a as LKŽe, s ak a LKŽe, apylangės LKŽe. S e imų e minų
g upelę suda o ke u i sla izmai i du ge manizmai: ˣbalanka (b us. бaлoнкa)
LKŽe, KpŽ I 139, ˣpelčiai (b us. пяльцы) LKŽe, ˣšiubai (b us. шыбa)
LKŽe, ˣšuplėda (l. szu lada < ok. Schublade) LKŽe, ėmai ( ok. dial. äm)
LKŽe, Kl Ž 246, ˣšlengė ( ok. Schlenge) LKŽe. Į šią kons ukciją dedami
s iklo lakš ai adinami penkiais sla izmais: s iklas (sl. s ъklo F aenkel 1962:
906) LKŽe, D skŽ 348, Kl Ž 291, LzŽ 245, ˣbalanka (b us. бaлoнкa)
LKŽe, ˣklė ka (l. kla ka) LKŽe, ˣk a ka ( us. фopткa) LKŽe, Zana Ž I
824, ˣšiba (b us. шыбa) LKŽe. Lango a s ymo į aisas adinamas d iem
lie u iškais sinonimais: y is LKŽe, inginis LKŽe. Lie u išku e minu
p ielangis LKŽe adinamas lango ėmo apmušas. O laidė adinama d iem
lie u iškais sinonimais: langelis LKŽe, LzŽ 139, puslangis LKŽe.
XVI–XIX a. su į ėmin ais langais naudo os a s omos a užs umiamos
langinės. Jų kons ukcija bu o panaši į du ų, puoš os ši dies, mėnulio a
ki okios o mos nedidelėmis angomis (MS 2008: 21). Iš gy osios kalbos
šal inių ma y i, kad užda omosios langinės adinamos ke u iais e minais –
d iem lie u iškais i d iem hib idiniais: langinė LKŽe, KzRŽ I 426, lan-
ga ie ė LzŽ 139, ˣlanginyčia (hib ., lie . langas i sl. -inyčia) D skŽ 184,
Kl Ž 137, ˣlanga a yčia (hib ., iš langinyčia LKŽe, lie . langas, sl. -inyčia)
LKŽe. Užs umiamąsias langines žymi lie u iškas e minas b aukšlė LKŽe,
idines – hib idas ˣba bynyčia (hib ., lie . ba ben i i sl. -inyčia) LKŽe.
Ki ų lango kons ukcijų sudedamųjų dalių pa adinimų g upelę suda o de-
šim e minų. Apa inė lango len a žymima penkiais sinoniminiais e minais:
187Te minologija | 2013 | 20
imis lie u iškais, ienu sla išku i ienu hib idiniu: palangė LKŽe, Kl Ž
199, an langis LKŽe, p ielangis LKŽe, sk ynia (b us. скрыня, l. sk zynia)
LKŽe, ˣlanginyčia (hib ., lie . langas i sl. -inyčia) LKŽe. Len elė lauko
pusėje į a dijama d iem lie u iškais sinonimais: p iešpalangė LKŽe, už-
langė LKŽe. Te minu užlangė LKŽe adinama i len ynėlė i šuje lango.
Tokia len ynėlė da į a dijama lie u išku e minu langė LKŽe i hib idu
ˣlanginyčia (hib ., lie . langas i sl. -inyčia) LKŽe.
Du ų kons ukcijų, jų dalių i a s ymo į aisinių pa adinimai.
T adicinių pas a ų du ys bu o kelių ipų. Pap asčiausios kons ukcijos
i ps inės du ys da y os iš skaldy o spygliuočio medžio sanda iai suglaus-
ų plačių len ų. Įsp ūdinių du ų kons ukciją suda ė ėmas užpildy as
len ų įsp ūdomis, d isluoksnės du ys a si ado du is apkalan len omis.
Ūkinių obesių du ys bu o pinamos y elėmis, šiaudų g įž ėmis, nend ė-
mis, gy enamųjų namų i s i nų du ys puoš os iš apy ais o namen ais,
p o iliuo ais ap adais. S ak os eng os d iem būdais – baig ame en inyje
ki s os angos a ba s ak os s a y os į apa inį en inį. S ip ių s ak ų eikėjo
a si adus sunkesnėms pakabinamoms du ims (MS 2008: 20). Iš gy osios
kalbos šal inių ma y i, kad du is į a dijančių e minų y a ik šeši. Du
lie u iški e minai laiky i bend aisiais pa adinimais: du ys LKŽe, Kl Ž 56,
KzRŽ I 171, KpŽ I 492, Zana Ž I 341, a ai LKŽe. Te minas a ai
eina i ūšiniu pa adinimu – juo da adinamos didelės su e iamos kluo-
no du ys: a ai „didelės su e iamos du ys“ LKŽe. Ki i ūšiniai lie u iški
e minai žymi du is pagal paski į, kons ukciją i p iklausymą: du elės
„gy enamųjų namų užpakalinės, p as osios du ys“ LKŽe, pusdu ės „pe
pusę da inėjamos du ys (pp . dūminėje pi kioje apačia užsida o, o i šus
paliekamas dūmams išei i)“ LKŽe, a čia „kluono du ys“ LKŽe. Du ų
ėmai adinami penkiais e minais: d iem lie u iškais, d iem sla iškais i
ienu ge manišku: s ak a LKŽe, a čia LKŽe, ˣad e ija (b us. od e ьja
F aenkel 1962: 2) LKŽe, KzRŽ1 3, KpŽ I 6, LzŽ 18, ˣlušėkas (l. uszak)
LKŽe, ˣšlengė ( ok. Schlenge) LKŽe. Te minu s ak a aip pa į a dijama
i šu inė s ak os dalis. Rūšiniu pa adinimu eina la izmas el ė (la. el e)
LKŽe – juo adinama gaub a du ų s ak a.
S ak os dalys daugiausia žymimos lie u iškais e minais. Apa inė s ak os
dalis į a dijama lie u išku e minu slenks is LKŽe, Kl Ž 281, LzŽ 239,
Zana Ž III 106. Vi šu inės dalies pa adinimų g upelę suda o penki sino-
niminiai e minai – ke u i lie u iški i ienas hib idinis: s ak a LKŽe,
įma a LKŽe, kepu ė as LKŽe, i šdu ė LKŽe, ˣkap ū inis (hib ., l. kap u
188 Robe as S unžinas | Pas a ų kons ukcijų i jų sudedamųjų dalių
| liaudies e minija
i lie . -inis LKŽe) LKŽe. Šoninė dalis adinama ge manizmu ˣš elius
( ok. Schwelle) LKŽe. Šoninė ja ų k aunamo pas a o s ak os dalis į a di-
jama sla izmu ˣ ė ėja (sl.) LKŽe, LzŽ 283. S ak ų apmušai žymimi d iem
sinoniminiais sla izmais: ˣable ū a (l. abla u a) LKŽe, KpŽ I 2, ˣlempe ija
(l. lampe ja) LKŽe, Zana Ž II 49.
Seniausios kons ukcijos i ps inių du ų a s omuosius į aisus pa adina
ienuolika sinoniminių e minų – de yni lie u iški i du sla iški: bėgis
LKA I 56, bėgūnas LKA I 56, bėgūniukas LKA I 56, kuk a LKŽe, LKA I
56, są a s ė LKA I 56, sukučiai LKŽe, LKA I 56, a as LKA I 56, a -
ikšlis LKŽe, LKA I 56, y iai LKA I 55, ˣkačka (l. dial. kaczka) LKA I
56, LKŽe, ˣkašė (l. kosz, b us., us. кoш) LKŽe, LKA I 56. Vėlesnius
geležinius a s ymo į aisus žymi ylika sinoniminių e minų – sep yni
lie u iški, ienas la iškas, ys sla iški i du ge maniški: gembės LKA I
56, kabas LKA I 56, kabikas LKA I 56, kablys LKA I 56, kukis LKA I
56, ąšas LKŽe, y iai LKA I 55, kengė (la. ķenķis „kablys“, ok. dial.
kennig „kablys“) LKA I 56, Zana Ž I 657, ˣp abajus (b us. пpaбoй) LKŽe,
LKA I 56, ˣzo iesai (b us. завеса) LKA I 56, ˣk iūgai (b us. крюк „kablys“,
us. крук „kablys“) LKA I 56, ˣhokas ( ok. Haken „kablys“) LKA I 56,
ˣk ampas ( ok. K ampe „ąsa“) LKA I 56.
Pa alpų dangų pa adinimai. Bend uoju pa alpos dangos pa adini-
mu laiky inas lie u iškas e minas lubos LKŽe, LKA I 36, DūnŽ 181,
D skŽ 197, KzRŽ I 467, Kl Ž 154, LzŽ 151, Zana Ž II 99. Rūšiniais
pa adinimais eina e minai, į a dijan ys lubas pagal p iklausymą, paski į
i sudė į. Gy enamojo namo lubos adinamos sep yniais sinoniminiais
e minais: d iem lie u iškais e minais, d iem sla izmais, ienu la izmu,
ienu ge manizmu i ienu hib idu: lubos LKŽe, LKA I 36, DūnŽ 181,
KzRŽ I 467, Kl Ž 154, LzŽ 151, Zana Ž II 99, užlos LKŽe, ˣs ale onia
(b us. dial. сталяванне) LKA I 36, LKŽe, ˣpacesas (b us. пацёс) LKA I
36, g indys (la. dial. g īda „lubos“) LKA I 36, ˣdekis ( ok. Decke) LKA I
36, ˣluba onia (hib ., lie . lubos i sl. - onia) LKA I 36. Penki ūšiniai
e minai pa adina gy enamojo namo lubas pagal kokybę, paski į i su-
dė į. Pagal kilmę ai y a ys lie u iški, ienas sla iškas i ienas hib idi-
nis e minas: juodlubės „p as osios, an osios lubos“ Zana Ž I 576, lubokš-
liai „iš len galių a pagalių g ei omis pada y os p as os lubos“ LKŽe, pa-
lubys „an osios lubos“ LKŽe, ˣsupi as (l. su i ) „lubos, uždengiančios
juodlubes“ LKŽe, ˣgipsdekis (hib ., g . gypsos i ok. Decke LKŽe) „ in-
kuo os lubos“ LKA I 36.
195Te minologija | 2013 | 20
dalis, plokš uma (len os)“ LKŽe, ˣabzojus (l. obzoj LKŽe) „neapipjau os
len os k aš as“ KzRŽ I 2, ˣbuomkan is ( ok. dial. bōm, ok. Kan e) „ap-
alus len os k aš as“ LKŽe. Len os k aš as į a dijamas imis sinonimais –
d iem lie u iškais i ienu ge manišku: b iauna LKŽe, Kl Ž 25–26, žam-
bas LKŽe, ˣkan a ( ok. Kan e) LKŽe, D skŽ 137.
Len ų įlaidų, išd ožų, g io elių pa adinimų g upelę suda o ke u i ne-
ienodos kilmės e minai: ienas lie u iškas, ienas sla iškas, ienas ge -
maniškas i ienas hib idinis: sp audis LKŽe, ˣšpun as (l. szpun ) LKŽe,
ˣg opa ( idu amžių ok. ž. g ope) LKŽe, ˣpa elka (hib ., lie . pa elė i sl.
-ka) LKŽe.
Molio gaminys į a dijamas d iem sla izmais: ply a (b us. pli a, l. ply a
F aenkel 1962: 625) LKŽe, D skŽ 273, Zana Ž II 440, ˣcegla (l. cegła)
LKŽe. S a yboje naudojamos ply ų a liekos adinamos imis sinoniminiais
hib idiniais e minais: ply galys (hib ., b us. плiтa i lie . galas) LKŽe,
Zana Ž II 440, ˣply s ukis (hib ., b us. плiтa i ok. dial. s uk, s ak)
LKŽe, pusply ė (hib ., lie . pusė i b us. плiтa) LKŽe.
2. TERMINŲ DAUGIAREIKŠMIŠKUMAS IR HOMONIMIJA
Mažu eikšmių g iež umu i aizdingumu pasižyminčiai s a ybos liaudies
e minijai būdingas daugia eikšmiškumas. Daugia eikšmiškumą galėjo lem-
i specialiųjų są okų ibų neapib ėž umas, eikšmių aida, į a dijimo pe -
kėlimas pagal am ik as asociacijas. Šios s i ies e minijoje y a į ai ialypiais
yšiais susijusių daugia eikšmių e minų: a imas są okas į a dijančių, p i-
klausymo, paski ies i sudė ies ski iamųjų požymių u inčių e minų a
asociaciniais i me a o iniais yšiais susijusių e minų, neaiškias eikšmių
sąsajas u inčių e minų (plačiau ž . S unžinas 2009: 68–92). Ski ingų
mik osis emų e minų daugia eikšmiškumas gali ski is. Pa yzdžiui, ūkinių
pas a ų e minijos mik osis emoje daugia eikšmiai e minai dažniausiai
į a dija a imas paski ies ski ybių u inčias są okas (plačiau ž . S unžinas
2012: 184–198). Gy enamojo namo i jo dalių e minijoje daugia eikšmiai
e minai gali žymė i a imas paski ies ski iamųjų požymių u inčias są-
okas a ba ski ingų ka ego ijų paski ies bend ybių u inčias są okas (pla-
čiau ž . S unžinas 2009: 68–92).
Apie penk adalis kons ukcijas i jų sudedamąsias dalis žyminčių e mi-
nų u i ą pačią iš aišką i ski ingą eikšmę – aš uoniasdešim ke u i e -
minai suda o isdešim sep ynias daugia eikšmių a homoniminių e mi-
nų eilu es. Daugiausia ai daugia eikšmiai e minai, į a dijan ys ski ingas

196 Robe as S unžinas | Pas a ų kons ukcijų i jų sudedamųjų dalių
| liaudies e minija
oje pačioje ie oje esančias a ba panašią ie ą užimančias kons ukcijas,
kons ukcijas i kons ukcijų sudedamąsias dalis a ski ingas šalia esančias
sudedamąsias kons ukcijų dalis (16 eilučių), p z.: ˣbalanka „lango ėmai“
LKŽe, KpŽ I 139 – ˣbalanka „lango s iklas“ LKŽe, bamblys „šiaudinio
s ogo k aš as“ LKŽe – bamblys „mažas šiaudų kūlelis, dedamas an s ogo“
LKŽe, Zana Ž I 108, gegnė „s ogo k eklas“ LKŽe, Kl Ž 71, KpŽ I 627,
Zana Ž I 420 – gegnė „sluog is an šiaudinio s ogo i šaus, ži glys“ LKŽe,
g ebės as „s ogo g iaučiai“ LKŽe – g ebės as „an gegnių kalama ka is“
Kl Ž 80, KzRŽ I 250, LKŽe, Zana Ž I 494, ˣlanginyčia „langinės“ D skŽ
184, Kl Ž 137 – ˣlanginyčia „palangė“ LKŽe, pama as „apa inė s a inio
dalis, į ku ią emiasi isas s a inys“ LKŽe, LKA I 35 – pama as „pašalys,
iš lauko pusės pagal sieną (a akmenų, mū o pama ą) supil a žemė“ LKA
I 35, pas e blys „s ogo žemu inė dalis iki susidū imo su pas a o siena“
LKŽe – pas e blys „kūlelis, išamas an žemu inės lo os“ LKŽe, p ie aišas
„ka elė s ogo šiaudams p ispaus i“ LKŽe – p ie aišas „ y elė šiaudams
p ie lo os p i iš i“ LKŽe, ša kiukai „k yžmai sukal i pagaliai šiaudinio
s ogo gūb iui su i in i“ LKŽe – ša kiukai „susuk i šiaudų kūleliai, a -
ojami p adedan deng i s ogą“ LKŽe, a čia „du ų s ak a“ LKŽe – a čia
„kluono du ys“ LKŽe, ˣ iškos „klė ies skliau ai“ LKŽe, LKA I 49 – ˣ iškos
„da žinės lubos“ LKŽe. Šiais a ejais bend as daugia eikšmių e minų
požymis y a užimama ie a.
Dalis daugia eikšmių e minų į a dija a imas są okas i žymi ski ingų
ie ų, ski ingos sudė ies a ski ingos paski ies kons ukcijas a kons uk-
cijų sudedamąsias dalis (11 eilučių), p z.: ˣd onyčia „plona len elė s ogui
deng i“ LKŽe, D skŽ 73 – ˣd onyčia „plona len a“ LKŽe, Kl Ž 52,
ˣluba onia „gy enamojo namo lubos“ LKA I 36 – ˣluba onia „klojimo
lubos“ LKA I 48, p ielangis „len a, dengian i langų s ak ą“ LKŽe – p ie-
langis „palangė“ LKŽe, ˣs ale onia „gy enamojo namo lubos“ LKA I 36,
LKŽe – ˣs ale onia „klojimo lubos“ LKA I 49, LKŽe, ˣšlengė „lango ėmas“
LKŽe – ˣšlengė „du ų ėmas“ LKŽe, užlangė „len ynėlė i šuje lango“
LKŽe – užlangė „palangė lauko pusėje“ LKŽe, užlelės „kluono lubos“ LKA
I 48 – užlelės „kluono p ies a o lubos“ LKA I 48, y iai „medinis a s ymo
į aisas“ LKA I 55 – y iai „me alinis a s ymo į aisas“ LKA I 55.
Kai ku ie daugia eikšmiai e minai žymi giminines i ūšines są okas
(7 eilu ės), p z.: dang is „s ogas“ LKŽe, LKA I 35 – dang is „šiaudinis
s ogas“ LKŽe, LKA I 35, ˣg ėdai „klojimo lubos“ LKA I 49 – ˣg ėdai „iš
len ų pada y os klojimo lubos“ LKA I 49, lubos „pa alpos danga“ LKŽe,
197Te minologija | 2013 | 20
LKA I 36, DūnŽ 181, D skŽ 197, KzRŽ I 467, Kl Ž 154, LzŽ 151,
Zana Ž II 99 – lubos „gy enamojo namo lubos“ LKŽe, LKA I 36, DūnŽ
181, KzRŽ I 467, Kl Ž 154, LzŽ 151, Zana Ž II 99 – lubos „kluono lubos“
LKA I 48, s ogas „s ogas“ LKŽe, LKA I 34, Zana Ž III 182 – s ogas „šiau-
dinis s ogas“ LKŽe, LKA I 34, Zana Ž III 182, a ai „du ys“ LKŽe –
a ai „didelės su e iamos du ys“ LKŽe. Kai ku ie e minai y a susiję
isumos i dalies san ykiu i į a dija kons ukciją i jos dalį (2 eilu ės):
gegninis „ i šu inis ąs ų ainikas“ LKŽe – gegninis „ i šu inis sienos ąs-
as (sienojas), an ku io s a omos gegnės“ LKŽe, KpŽ I 627, s ak a „ ėmai
du ims“ LKŽe – s ak a „ i šu inė s ak os dalis“ LKŽe.
Homonimų po ą suda o ski ingos kilmės e minai – lie u iškas g in-
dys „len ų klojinys“ LKA I 37, KzRŽ I 255, KpŽ I 742, Zana Ž I 507
i la iškas g indys (la. dial. g īda „lubos“) „gy enamojo namo lubos“
LKA I 36.
IŠVADOS
1. Gy osios kalbos šal iniuose y a daug adicinių pas a ų kons ukcijas
i jų sudedamąsias dalis žyminčių liaudies e minų. 422 e minai į a dija
pe 200 adicinių pas a ų kons ukcijų i jų dalių. Daugiausia y a s ogo
i jo dalių (32 %), sienų i jų dalių (20 %) pa adinimų, šiek iek mažiau
y a du is, langus i jų dalis (11 % i 9,5 %), pa alpų dangas (9,5 %) bei
len as (9,5 %) į a dijančių e minų. Nedaug e minų žymi g indis (4,7 %),
pama us i jų p iklausinius (2,4 %) a ply as (1,4 % isų e minų).
2. T adicinių pas a ų kons ukcijų i jų dalių e minija y a lie u iška –
lie u iški ienažodžiai i sudė iniai e minai suda o be eik du ečdalius
(63 %) isų e minų. S e imos kilmės e minų y a daugiau nei ke i a-
dalis (28,9 %), hib idinių i miš ios sudė ies e minų – mažiau nei dešim-
adalis (8,1 %). Skolinių g upėje y auja sla izmai – jie suda o daugiau
nei du ečdalius (70 %) isų skolinių. Ge manizmų y a pe penk adalį
(21 %), la izmų y a mažiau nei dešim adalis (9 %).
3. Be eik ečdalis (30 %) kons ukcijų i jų dalių y a į a dijamos keliais
e minais. Dažniausiai są okos žymimos ilgomis sinonimų eilu ėmis –
penkių na ių i ilgesnės eilu ės suda o daugiau nei ečdalį (37 %) isų
sinonimų eilučių. D ina ės sinonimų eilu ės suda o mažiau nei ečdalį
(30 %), ina ės – ke i adalį (24 %), ke u na ės – d ylik ąją dalį (8 %)
isų sinonimų eilučių. Didžiausios y a e žiamųjų ka elių (18) i s ogo
198 Robe as S unžinas | Pas a ų kons ukcijų i jų sudedamųjų dalių
| liaudies e minija
i šu inės dalies pa adinimų (16 sinonimų) g upės. Pagal kilmę y auja
sinonimų eilu ės su ne ienodos kilmės e minais (90 %).
4. Pas a ų kons ukcijų i jų dalių e minijos hie a chinė s uk ū a nesu-
dė inga. Dažniausiai e minai suda o d iejų lygmenų hie a chiją, ik nedi-
delė są okų dalis į a dijama ijų lygmenų e minais. Rūšiniais e minais
eina ečdalis (31 %) nag inėjamų e minų. Jie są okas dažniausiai pa a-
dina pagal p iklausymą (34 %), paski į (25 %) a ba ie ą (18 %), ge okai
ečiau – pagal s uk ū os ypa umus (11 %), dydį (7%) a kokybę (4 %).
5. Kai ku ie e minai (3 %) pa adina są okas pagal am ik as asociaci-
jas. Me a o iškai kons ukcijos i jų dalys į a dijamos gy ūnų, jų dalių,
bui ies daik ų, žmogaus kūno dalių i gam os daik ų pa adinimais. Me o-
niminiai e minai są okas pa adina pagal suda omąją medžiagą.
6. Penk adalis (19 %) e minų u i ą pačią iš aišką i ski ingą eikšmę.
Daugiausia ai daugia eikšmiai e minai, žymin ys ski ingas panašią ie-
ą užimančias kons ukcijas i (a ba) jų sudedamąsias dalis, a ba a imas
są okas į a dijan ys e minai, žymin ys ski ingų ie ų, ski ingos sudė ies
a ski ingos paski ies kons ukcijas a jų sudedamąsias dalis. Rečiau
daugia eikšmiai e minai į a dija giminines i ūšines są okas a pa adi-
na kons ukciją i jos dalį. Homonimų po ą suda o ą pačią iš aišką u-
in ys ski ingos kilmės e minai.
ŠALTINIAI
D skŽ – D uskininkų a mės žodynas. Sud. G. Nak inienė, A. Paulauskienė, V. Vi kauskas, Vilnius: Mokslas,
1988.
DūnŽ – V. Vi kauskas. Šiau ės y ų dūnininkų šnek ų žodynas, Vilnius: Mokslas, 1976.
Kl Ž – A. Vilu y ė. Kal anėnų šnek os žodynas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008.
KzRŽ I – A. Pupkis. Kazlų Rūdos šnek os žodynas A–M, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008.
KpŽ I – K. Vosyly ė. Kupiškėnų žodynas A–H, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2007.
LzŽ – J. Pe auskas, A. Vidugi is. Lazūnų a mės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1985.
LKA I – Lie u ių kalbos a lasas 1. Leksika. Red. K. Mo kūnas, Vilnius: Mokslas, 1977.
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas (I–XX, 1941–2002), elek oninis a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u-
as, 2005. – www.lkz.l .
Zana Ž I–III – Zana ykų šnek os žodynas 1. A–K, 2. L–R, 3. S–Ž, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų ins i u-
as, 2003–2006.
LITERATŪRA
F aenkel E. 1955–1962: Li auisches e ymologisches Wö e buch III, Heidelbe g: Ca l Win e . Uni e si ä s e lag,
Gö ingen: Vandenhoeck & Rup ech .
LEB – Lie u ių e nog a ijos b uožai, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1964.
LLA 1965: Lie u ių liaudies a chi ek ū a 1. Kaimo gy en ie ės i gy enamieji namai, Vilnius: Min is.
MS 2008: Medinė s a yba: jaukių namų žinynas, Kaunas: UAB „Dangus“.
Sabaliauskas A. 1990: Lie u ių kalbos leksika, Vilnius: Mokslas.
199Te minologija | 2013 | 20
Ska džius P . 1996: Rink iniai aš ai 1, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
Smoczyński W. 2007: Lie u ių kalbos e imologinis žodynas, Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
S unžinas R. 2008: Va ian iniai s a ybos liaudies e minai Lie u ių kalbos žodyne. – Te minologija 15,
111–130.
S unžinas R. 2009: Daugia eikšmiai i homoniminiai s a ybos liaudies e minai. – Te minologija 16, 68–92.
S unžinas R. 2010: Gy enamojo namo i pag indinių jo dalių liaudies e minijos sinonimija. – Te minologija
17, 130–142.
S unžinas R. 2011: Gy enamojo namo i pag indinių jo dalių ūšiniai liaudies e minai. – Te minologija 18,
142–153.
S unžinas R. 2011: S a ybos liaudies e minai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
S unžinas R. 2012: Ūkinių pas a ų liaudies e minija. – Te minologija 19, 184–198.
U bu is V. 1981: Bal ų e imologijos e iudai, Vilnius: Mokslas.
U bu is V. 2009: Bal ų e imologijos e iudai 2, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Vi kauskas V. 1966: Apie kai ku ių žemai iškų žodžių a ojimą. – Lie u ių kalbo y os klausimai 8, 155–168.
VLE II 2002: Visuo inė lie u ių enciklopedija 2, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Клепикова г. П. 1974: Славянская пастушеская терминология, Москва: Наука.
FOLk TERMINOLOgy OF buILDINg cONSTRucTIONS AND ThEIR pARTS
The a icle deals wi h olk e minology o cons uc ions and hei pa s o
adi ional Li huanian buildings in espec o concep s, o igin and seman ic ela ions:
synonymy, polysemy and hie a chy. The esea ched e ms a e aken om a ious
lexicog aphical sou ces o Li huanian olk e minology.
The e a e 422 e ms in he esea ched sou ces which name abou 200 di e en
cons uc ions and hei pa s. The majo i y o e ms name oo and wall cons uc ions
and hei pa s, o example dang is ( oo ), k aigas ( idge), gegnė ( a e ), siena (wall),
sienojas (log), pama inis (main log). A smalle pa o he e ms name doo and
window cons uc ions and hei pa s, oom co e ings and planks, o example du ys
(doo ), s ak a (doo ame), langas (window), apylangės (window ame), lubos (ceiling),
juodlubės (sound boa ding), len a (plank), špun as ( eba e). A ew e ms name loo ing,
ounda ion, ounda ion pa s and b icks, o example g indys ( loo ), pamū a
( ounda ion), papama is ( ounda ion s ones), ply a (b ick).
The majo i y o e ms a e o Li huanian o igin (63%), o example asla (di loo ),
pama as ( ounda ion), užlos (ceiling). Sla ic, Ge manic and La ian bo owings make
up mo e han one qua e (28.9%), hyb ids and e ms wi h mixed composi ion – less
han one en h (8.1%), o example dokas (Pol. dach) ‘ oo ’, š elys (Ge m. Schwelle)
‘lowe balk’, s ū ys (La . s ū is); pamū a (Li h. pa- and Sl. mu ) ‘ ounda ion’, molinė
(Li h.) padlaga (Sl. podłoga, Bela . пaдлoгa) ‘di loo ’.
Less han one hi d (30%) o he esea ched cons uc ions and hei pa s a e
named using mo e han one e m. Lines o synonyms naming cons uc ions a e a he
long and hey consis o synonyms o di e en o igin. G oups o names o la hs and
oo ops a e he la ges – hey consis o 18 and 16 e ms.
Te ms naming cons uc ions ha e a simple hie a chy. Usually e ms make a wole el
hie a chy and only a ew e ms make a h ee le el hie a chy. One hi d o e ms can be
iewed as speci ic e ms. Such e ms name cons uc ions and hei pa s o di e en
dependence, pu pose o place, o example pama as ‘ ounda ion’, podmū auka ‘mason y
ounda ion’.
200 Robe as S unžinas | Pas a ų kons ukcijų i jų sudedamųjų dalių
| liaudies e minija
One i h o e ms a e polysemous. Mos o en polysemous e ms name di e en
cons uc ions o pa s o cons uc ions o he same place, o example balanka ‘window
ame’ – ‘window glass’, g ebės as ‘ oo ame’ – ‘ a e la h’. O he e ms name gene ic
and speci ic concep s o name cons uc ion and pa o i , o ins ance dang is ‘ oo ’ –
‘s aw oo ’, s ak a ‘doo ame’ – ‘ op o doo ame’. Pai s o homonyms consis o
e ms o di e en o igin – Li huanian g indys ʻ loo ʼ and La ian g indys ( om La ian
g īda ‘ceiling’) ‘ceiling’.
Gau a 20131004
Robe as S unžinas
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT10308 Vilnius
E. paš as obe [email p o ec ed]