223Te minologija | 2015 | 22
Ta p au inė mokslinė kon e encija
Le onikai kul ū ųmig acija
SOLVITA LABANAUSKIENĖ
Lie u iųkalbosins i u as
2015 m. asa io 23–24 dienomis La ijos uni e si e o La ių kalbos
ins i u as su engė kasme inę a p au inę mokslinę kon e enciją Le-
onikaunkul ū umig ācija, ski ą la ių kalbininko Janio endzelyno
(Jānis endzelīns) 142-osioms gimimo me inėms paminė i. P anešimai
skai y i la ių, lie u ių, anglų i usų kalbomis.
Pi mosios dienos ikipie inės dalies p anešimas bu o ski as J. endzelyno
1947–1950 m. eiklai a skleis i. La ių kalbininkė Sa ma Klia inia (Kļa-
iņa) (Ryga) pasakojo apie isame pasaulyje žinomam bal is ui me amus
kal inimus igno uojan ma ksizmo šalininko, akademiko Nikolajaus Ma o
suku o „naujojo kalbos mokslo“ mokymus. ina D u ie ė (D u ie e) (LU
La ių kalbos ins i u as) supažindino su 2014 m. La ijos Respublikos
Saeimos sp endimu 1922 m. La ijos Respublikos Kons i uciją papildy i
Į adu ( adinamu P eambule), ku iame išdės y os kons i ucinės e ybės.
Onomas ikos specialis as Oja as Bušas (Ojā s Bušs) (LU La ių kalbos
ins i u as) komen a o kai ku ių La ijos mies ų (P iekulė, S aicelė, Vilia-
ka) kilmės aiškinimus. Richa das Baluodis (Riha ds Balodis) i ina a Opma-
nė (inā a Opmane) (LU Ma ema ikos i in o ma ikos ins i u as) pa eikė
žinių apie sa o ins i u o kompiu e inių iš eklių paslaugų eikiamas gali-
mybes. P anešimą apie sla iškos kilmės skolinius i eldinius la ių kal-
boje skai ė igo is Koškinas (igo s Koškins) (LU Humani a inių mokslų
akul e as), ku iame dėmesys bu o ski iamas onomasiologiniam aspek ui
i is o iniams la ių žodynams. Zaiga ike ė (ike e) (Daugpilio uni e si e-
as) skai ė p anešimą ema „Kono acijų aiškinimas kalbo y oje i žodžio
bāleliņš[„be nelis, dobilėlis“ – S.L.] komunikacinė e ė“. Šis žodis y a
olklo inis poe izmas, ku is žiniasklaidos kalboje, a ojamas sa kas iškai,
įgijo menkinamąjį a spal į. Re e a e au o ė pa eikė pa yzdžių su minė u
žodžiu, odančių emocinį eksp esy umą.
224 Sol i a Labanauskienė | Ta p au inėmokslinėkon e encija
| Le onika i kul ū ų mig acija
Vėliau da bas bu o ęsiamas d iejose sekcijose. Pi moje sekcijoje dau-
giau dėmesio bu o ski a leksikologijai i e minologijai. Sand a Gaiga-
lai ė (Vilniaus uni e si e as) p anešime „Lie u ių kalbos p ielinksnis pe
i la ių kalbos p ielinksnio pā e d ės eikšmė“ p is a ė į a dy ų p ie-
linksnių eikšmes, nus a y as iš su ink os da bo medžiagos. Ani os Ruo-
zės (Roze) (LU La ių kalbos ins i u as) e e a e apž elg a spal os pa a-
dinimo pilkakilmė, pi mieji la ių leksikog a iniuose šal iniuose (nuo
XVii a.) iksuo i a ejai, pa ody i daba inės kalbos žodyno i a osenos
kalboje ypa umai. Sani a Lazdinia (Lazdiņa) (Rėzeknės aukš oji mokykla),
a likusi socioling is inį y imą, siekė išsiaiškin i kalbinę si uaciją i a o-
seną La ijos plg. es ijos pa ibyje. Aida Čižikai ė p anešime „Laiko aiška
azeologijoje“, pasi elkdama Lie u ių azeologijosžodyną, apž elgė, kaip
eiškiamas laikas azeologizmais, a apsk i ai azeologija inkama laiko
aiškai, jo ėkmei i žmogaus būčiai laike apib ėž i iesiogine a ba pe kel-
ine o ma. Ma is Bal inis (Mā is Bal iņš) (Vals ybinės kalbos cen as)
kalbėjo apie La ijos uni e si e o indėlį 1919–1944 gy a imo me ais. P a-
nešėjo ikslas – į e in i, kaip uni e si e o š ie imu užsiiman ys asmenys
gebėjo pe pi muosius 25-e ius gy a imo me us isiškai už ik in i moky-
mo p ocesą, suku i i obulin i sa o s i ies e minų sis emą. P anešėja iš
Lie u os Albina Aukso iū ė (Lie u ių kalbos ins i u as) nag inėjo Te mi-
nologijos komisijos da bą nuo 1951 m. iki 1971 m. pabaigos, kai bu o
įs eig a Te minologijos a yba p ie LTSR MA P ezidiumo. Bu o pab ėž a,
kad Te minologijos komisijos eiklos me ais bu o padė i olesnės sėkmin-
gos lie u ių e minologijos a kybos pama ai, nusis o ėjo i ėliau išli-
kusios bei oliau plė ojamos šio da bo o mos i me odika. Sol i a Š e-
ke ho a (Ven spilio aukš oji mokykla) kalbėjo apie usų i okiečių eisi-
nės kul ū os eikiamą baudžiamosios eisės kalbos aidą i e miniją pi -
majame XiX a. pasi odžiusiame la iškame laik aš yje „Pē e bu gas a īzes“
(„Pe e bu go laik aščiai“). Anos Vulanės (Anna Vulāne) (LU Pedagogikos,
psichologijos i meno akul e as) p anešimas bu o ski as la ių kalbos
didak ikos e minijai. P anešėja pab ėžė XX a. pabaigoje p asidėjusius eikš-
mingus La ijos š ie imo sis emos pokyčius i ap a ė mokymo p iemones
i me odinius leidinius papildžiusius e minus (punk y inėdiskusija,ak y-
iosiospas abos,P oppoko os,bingo,gy a ėi k .), a p ku ių y a i sė-
kmingai suku ų a iš e s ų, i ne okių inkamų mokymo u iniui. Pasku-
iniame pi mos sekcijos p anešime, ku į e e a o Dacė S elė ica-Uošinia
(Dace S ele ica-Ošiņa) (LU La ių kalbos ins i u as), bu o kalbama apie
kalbo y os e miniją kaip s ilis ikos p iemonę, aikomą poezijoje.
225Te minologija | 2015 | 22
An oje sekcijoje Rena ė Silinia-Pinkė (Renā e Siliņa-Piņķe) (LU La ių
kalbos ins i u as) ap a ė leksinius ge manizmus. Ji aip pa apž elgė ku ia-
mos duomenų bazės s uk ū ą, šal inius i iškėlė kelias ak ualias p oblemas.
ekonomikos i kul ū os aukš osios mokyklos a s o ė Jūlija Gab ano a s a s-
ė bal a usių i la ių kalbų yšius, jų pe spek y ą la ių kalbo y oje. Ji
kons a a o, kad bal a usių kalba La ijoje y a mažai eikšminga i a lik as
anke a imas pa odė, jog palygin i su XX a. p adžios si uacija, jaunoji La -
ijos ka a menkai bemoka šią kalbą. LU La ių kalbos ins i u o kalbininkė
B igi a Bušmanė (Bušmane) p is a ė sla iškos kilmės kukulių pa adinimus
(kliockas i zaci ka bei jų a ian us) la ių kalbos a mėse. Viešnia iš Len-
kijos Malgoža a Os u ka (Małgo za a Os ówka) (Sla is ikos ins i u as)
pasakojo apie an kapių už ašus La galijos k aš e (Rėzeknėje i K asla oje),
liudijančius esamas kul ū as i kalbas. P anešimą „Lie u os la ių a dai:
g ama inis į o minimas i jų a ian iškumas LR gy en ojų egis o duome-
nimis“ skai ė Dai a Sinke ičiū ė (Vilniaus uni e si e as). Pasak jos, Lie u-
os Respublikos pilie ybę u in iems la iams daugiausia duo a ienana ių
a dų, ku ie g ama iškai į o min i ski ingai: ieni u i lie u ių kalbai įp as-
as galūnes, pa yzdžiui, Oska as, Riman as, ki i – begalūniai a dai, pa yz-
džiui, Vacla ,Zigu d, o e i už ašy i su la ių kalbai būdinga galūne -s,
pa yzdžiui, Ai a s, Edga s. Ta pinę padė į užima a dai su -is, pa yzdžiui,
A nis, Janis, būdingi la iams i de an ys p ie lie u ių kalbos. LU La ių
kalbos ins i u o di ek o ė ilga Jansonė (Jansone) pasakojo apie ai, kaip
1826 m., ūkininkams gaunan pa a des, a si ado nedidelė pa a džių se-
man inė g upelė, ku ios pag indą suda ė ki as an oponimas. Sanda Rapa
(LU La ių kalbos ins i u as), kalbėdama apie deseman izaciją la ių opo-
nimijoje, mini dalinę i isišką deseman izaciją i anseman izaciją. Viešnia
iš Rėzeknės aukš osios mokyklos Regionalis ikos mokslo ins i u o skai ė
p anešimą, ski ą daugiakul ū io i daugiakalbio La ijos mies o – Daugpi-
lio – kalbiniam XiX–XXi a. aizdui ( . y. in o macijai apie mies ą i gy-
en ojus, į ykių i p ocesų į ai o ę, aip pa kalbinę si uaciją, piliečių kalbos
įgūdžius, aip pa am ik ų ie o ių kul ū os is o iją i socialinę i ekono-
minę si uaciją) ap a i. Bea isė Reidzanė (Bea ise Reidzāne) iš LU Li e a-
ū os, olklo o i meno ins i u o p is a ė y imą, ku iam pasi ink as ilko i
lokio aizda imas liaudies dainose, a siž elgian į ai, kad ai y a populia ūs
pe sonažai isose giminiškose eu opos kalbose.
An ąją kon e encijos dieną p adėjo ie a Fybiga (Fībiga) (Rygos klasi-
kinė gimnazija). Ji ap a ė medicinos kalbą i jos plė ą Senojoje G aiki-
joje. Pasak jos, eks us medicinos ema galima laiky i an ikos pasaulio
226 Sol i a Labanauskienė | Ta p au inėmokslinėkon e encija
| Le onika i kul ū ų mig acija
moksliniais eks ais (jeigu juos lyginame, sakykime, su poe iniais a epiniais
eks ais). Bū en juose ap inkama są okų, ku ios ėliau apo šiuolaikinės
medicinos e minų pama u. Temą apie medicinos e miniją ęsė Palmi a
Zemle ičiū ė (Lie u ių kalbos ins i u as). Ji apž elgė pi mąjį lie u išką
pe iodinį medicinos leidinį, pasi odžiusį ik XX a. pi mame dešim me y-
je. Pasak p anešėjos, žu nale Medicinai gam a ašiusių lie u ių gydy ojų
en uziazmas i pasiš en imas, ūpinimasis sa o p o esinės kalbos g ynumu
i lie u iškumu, gy osios kalbos kaip pag indinio e minologijos šal inio
iškėlimas nūdienos medicinos e minologijos da buo ojams galė ų bū i
g ažus i siek inas pa yzdys. B oniaus Maskuliūno (Šiaulių uni e si e as)
p anešime ap a iamas balsių diak i inių ženklų a ojimas iename iš di-
džiausių XVi a. lie u iškų leidinių – 1600 m. pasi odžiusioje adinamo-
joje Jokūbo Mo kūno Pos ilėje. Tai lenkų e o ma o Mikalojaus Rėjaus
pamokslų inkinio e imas į lie u ių kalbą. Reziumuodamas mokslininkas
da ė iš adą, kad isi ap a iamieji ašmenys J. Mo kūno Pos ilėje a ojami
gana nenuosekliai i spo adiškai. J. Mo kūnas daugiausia leido lenkiškas
knygas, o lie u išką eikiausiai išleido ik čia ap a iamą, aigi ai gali bū-
i iena iš Pos ilės ašybos nenuoseklumo p iežasčių.
P anešimą apie one iką („La ių i lie u ių mono ongų klasi ikacija“)
skai ė Ju gi a Ja osla ienė (Lie u ių kalbos ins i u as) i Ju is G igo je as
(G igo je s) (LU La ių kalbos ins i u as). Jų žodžiais a ian , ap a iami
į ai ių au o ių pasiūly i akus iniai pa ame ai, ku ie naudojami ski iamie-
siems akus iniams požymiams apib ėž i, lyginan jų a osenos uni e sa-
lumą ne ik lie u ių i la ių, be i ki ų kalbų balsiams klasi ikuo i. ine-
sė ind ičanė (inese ind ičāne) i Joli a U bana ičienė (Lie u ių kalbos
ins i u as) pasakojo apie sp ogs amųjų p iebalsių spek inę cha ak e is iką.
Šis y imas, pasak jų, y a no a o iškas, nes y a lyginami la ių i lie u ių
kalbų sp ogs amųjų p iebalsių spek inės analizės duomenys, naudojan ą
pačią, anksčiau su a ą, me odiką.
Popie inę kon e encijos dalį p adėjo Ma is (Mā is) Kūlis (LU Filoso ijos
i sociologijos ins i u as). Jis p is a ė i alų iloso o, e o iko Giamba is o
Vico idėjas, a k eipiančias dėmesį į kalbos į aką isuomenei, ci ilizacijai,
als ybei. ie a elsbe ga (La ijos uni e si e as), Sand a Kalninia (Kalniņa)
(Ven spilio aka inė idu inė mokykla) i Lau a Ri enbe ga (Ryga) ap a ė
šiuolaikinę są okų kalbinėaplinka i aplinkoskalba in e p e aciją. And is
Hi šas (Hi šs) (LU Filoso ijos i sociologijos ins i u as) s a s ė, ką eiškė
kalba Te ba os pe sonalis ų me a izikoje. Maijos B ėdės (B ēde) (LU Hu-
mani a inių mokslų akul e as) p anešimas bu o ski as kalbos elemen ams,
227Te minologija | 2015 | 22
nusakan iems ne ik umą, spėjimą (pa yzdžiui, egis,manau). išanaliza u-
si į ai ių diskusinių laidų medžiagą, p anešėja kons a a o, kad ai y a
nea ski iama pokalbių dalis, a skleidžian i ne ik kalbė ojo abejonę, be i
pap asčiausią įp o į.
Po ka os pe aukos p anešimuose bu o nag inė i leksikog a ijos i li-
e a ū os klausimai. San a Je anė (Jē āne) (LU La ių kalbos ins i u as)
domėjosi iki šiol mažiau y inė ais žodynų s uk ū os aspek ais. Re e a e
apž elgiamos ne ik adicinės mak o- i mik os ak ū os, be i minima
megas uk ū a (angl. megas uc u e), hipe s uk ū a (angl. hype s uc u e),
p ieigos s uk ū a (angl. accesss uc u es), ad esa imo s uk ū a (angl.
add essings uc u es), in o macijos išdės ymo s uk ū a (angl. da adis i-
bu ions uc u e) i k . Apie Mykolo Miežinio Lie u iszkai-la iszkai-len-
kiszkai- usiszko žodyno lie u iškus i la iškus sinoniminius bei a ian i-
nius augalų a dus kalbėjo Sol i a Labanauskienė (Lie u ių kalbos ins i-
u as). Ji a skleidė, kad as i lie u iškų augalų a dai papli ę iek aukš aičių,
iek žemaičių a mėse, ad, ma y , augalų a dus M. Miežinis inko iš
gy osios kalbos, di bdamas į ai iose Lie u os i La ijos ie o ėse. As a
Mi ke ičienė (Lie u ių kalbos ins i u as) g ildeno li e a ū os žan ų i kū-
inių ūšių pa adinimus 1918–1940 m. lie u ių li e a ū os mokslo da buo-
se. Ty ėja ap a ė a puka iu (nep iklausomos Lie u os laikmečiu) lie u iš-
kai išleis ose li e a ū os eo ijos, lie u ių li e a ū os is o ijos, isuo inės i
užsienio li e a ū os is o ijos knygose a o us ienažodžius li e a ū os žan-
ų i kū inių ūšių pa adinimus. Baigiamasis Reginos K ašy ės (Šiaulių
uni e si e as) kon e encijos p anešimas bu o ski as la ių ašy ojos Anos
Saksės (Anna Sakse) knygos Pasakosapiegėleslie u iškai e sijai. Ji a k ei-
pė dėmesį į kalbos a i ikmenis i ypa ybes, e čian la ių li e a ū ines
pasakas į lie u ių kalbą.
LU La ių kalbos ins i u o di ek o ė i. Jansonė apie J. endzelyną kal-
bėjo kaip apie mokslininką, ku is ūpinosi mokslo kalba, jos sis ema. To
siek i palinkėjo i kiek ienam kon e encijos daly iui. Šios kon e encijos
p anešimų ezių inkinys paskelb as in e ne e.
Gau a 2015-08-14
Sol i a Labanauskienė
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
e. paš as [email p o ec ed]