6 1Te minologija | 2015 | 22
Naujieji deko a y inių augalų genčių a dai
ALBINA AUKSORIŪTĖ
Lie u iųkalbosins i u as
ESMINIAI ŽODŽIAI: deko a y inio augalo gen ies a das, naujada as, p iesagų ediniai, galūnių
ediniai, dū iniai, skoliniai
ĮVADAS
Lie u iški bo anikos e minai i nomenkla ū iniai pa adinimai p adė i
ku i, e minog a iškai a ky i i klasi ikuo i anksčiausiai iš isų ki ų moks-
lo s ičių. Pi mųjų lie u iškų ank aš inių bo anikos e minų i augalų
a dų žodynų au o ius žemai is Ju gis Amb aziejus Pab ėža (1771–1849)
i laiky inas sis emingo šios s i ies e minijos a kymo p adininku. 1821 m.
J. A. Pab ėža pa ašė d ikalbį lo ynų–žemaičių kalbų bo anikos žodyną
Dic iona iumBo anicumLa inoSamogi icum, ku iame pa eikė 860 augalų
a dų, 1834 m. – 505 puslapių d ikalbį abėcėlinį lie u ių–lo ynų kalbų
augalų mo ologijos e minų są ašą S yjeBalsenyyny. Pa į s a biausią sa o
mokslo da bą Tayslósaugumyynis1, ku iame išsamiai ap ašy a isa Žemai-
ijos lo a, J. A. Pab ėža baigė ašy i 1843 m. Rank aš į suda o d i dalys,
pi moje nu odoma li e a ū a, ap a iama augalų sanda a, pa eikiami i pa-
aiškinami augalų mo ologijos e minai. An oje 980 puslapių dalyje duo-
dama augalų sis ema ika, joje ap ašoma 643 žiedinių augalų i 150 spo i-
nių augalų i g ybų genčių. J. A. Pab ėža šiame da be, be lie u iškų i
lo yniškų, da pa eikia la iškų, okiškų i lenkiškų augalų a dų. 1900 m.
Ame ikoje bu o išspausdin a dalis šio J. A. Pab ėžos ank aščio, pa adin-
o Bo anikaa baTaisliusauguminis.
Minė inas ki o žemaičio Lau yno i inskio (1810–1881) ank aš is – d ie-
jų dalių mokslinis eikalas P igim ùmēné, u en ésawiejedalijkusźemies,
żoliuni giwununsupa odimuanunwa ojimo ( oliau – P igim ūmenė),
1 Dėl ank aščio pa adinimo už ašymo klaidos ž . Subačius 1996: 106. Šio J. A. Pab ėžos ank aščio pe aša
p adė a skelb i 2009-aisiais (Ju gis Amb aziejus Pab ėža. Taisliusaugyminis,I–223. Vilnius: Lie u ių kal-
bos ins i u as, 2009), 2014 m. Ri a Šepe y ė paskelbė didžiąją ank aščio dalį – 224–776 p. (Ju gis Am-
b aziejus Pab ėža. Taisliusaugyminis,224–776, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2014).
6 2 Albina Aukso iū ė | Naujiejideko a y iniųaugalųgenčių a dai
pa ašy as apie 1870 me us. Pi moje dalyje Žemėmina ap ašy i į ai ūs mi-
ne alogijos dalykai, o an a dalis Žolėmina – ai jo suda y as sis eminis
g ybų i augalų a dynas, ku iame pa eik a 218 šeimų i pe 2520 genčių
lie u iškų pa adinimų. L. i inskis g e a lie u iškų a dų duoda a i ikme-
nų lo ynų, labai dažnai lenkų i kai kada okiečių kalbomis2.
Pi mas Lie u oje spausdin as e minų žodynas – Po ilo Ma ulionio au-
galų a dynas Žolynas.DalysII.Lie u osaugalųžodynasi augalų aislas,
1906 m. išspausdin as Vilniuje. Žolyne y a apie 3000 lie u iškų Lie u oje
augančių augalų a dų, dauguma jų su ink a iš spausdin ų i ank aš inių
šal inių, ku ių są ašą P. Ma ulionis įdėjo p a a mėje. Tiek p ie lie u iškų
augalų genčių, iek p ie ūšių a dų dažniausiai y a šal inių au o ių san-
umpa. Pi moje Žolyno dalyje y a d i odyklės: Rodiklesulyglo iniško
abecyno i Rodiklesulyglie u iškoabecyno, pi moje dalyje – augalų lo y-
niškų a dų i jų a i ikmenų lie u ių, usų i lenkų kalbomis, o an oje –
augalų lie u iškų a dų i jų a i ikmenų lo ynų kalba. An a Žolynodalis
pa adin a Augalų aislassulygis o iškai-gam iškosios a kos, ku ioje duo-
dama žodyne ap ašomų augalų sis ema.
Ge iausiu iki 1940 me ų išleis u e minų žodynu laikomas Lie u iškas
bo anikosžodynas (1938 m., 598 p.), ku į suda ė Bo anikos žodyno ko-
misija, ado aujama doc. Liudo Vailionio, o jį edaga o d . Jonas Dagys.
Žodyne pa eik a apie 3300 e minų lo ynų, lie u ių, okiečių, usų, len-
kų i la ių kalbomis su lie u iškais gy osios kalbos i aš ų sinonimais i
a ian ais, duodamas lie u ių–lo ynų kalbų a dynas, lo yniškų būd a di-
nių ūšies a dų žodynėlis.
1959 m. pasi odė pi masis didžiausio bo anikų da bo Lie u osTSR lo-
a( oliau – Lie u os lo a) omas, o pasku inis šešia omio eikalo omas
išleis as 1980 m. Šešiuose šio da bo omuose ap ašy os 129 šeimos, 724
gen ys i 2153 ūšys. Kiek iena Lie u os lo ojeap ašy a ūšis u i lo yniš-
ką, lie u išką i usišką pa adinimą, p ie pag indinio ūšies pa adinimo
pa eikiama i sinonimų. Rengian minė ą šešia omį nu eik as didžiulis
e minologinis da bas, suno min i į šį leidinį į auk i augalų a dai.
Augalų a dų no minimo i a kybos da bas oliau ęs as i išspausdinus
Lie u os lo ą. 1998 m. pasi odė Bo anikos a dųžodynas su Bo anikos
žodyno komisijos aps a s y ais augalų a dais.
2 Apie šį L. i inskio ank aš į plačiau ž . Aukso iū ė 1998: 102–110; Aukso iū ė 2004: 127–149; Aukso-
iū ė A. 2008: 132–141.
6 3Te minologija | 2015 | 22
Nuo 2002 m. Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos ( oliau – VLKK)
Te minologijos pakomisė ka u su bo anikais3 s a s o dėl lo yniškos sis-
ema ikos pokyčių lie u iškų augalų a dų pasikei imus i su eikia lie u-
iškus a dus augalams, ku ie lie u iškų a dų da ne u ėjo, dažniausiai
ai ik daba į Lie u ą a ežami augalai. VLKK pa engė i išleido de ynias
Te minologijos pakomisėje aps a s y ų augalų są ašų knygeles (plačiau ž .
h p://www. lkk.l /ak ualiausios- emos/ e minija/kalbos-komisijos- e mi-
nijos-leidiniai), be o, leidžia ekomendacijas, ku iose skelbia naujausius
aps a s y ų augalų a dų są ašus (ž . h p://www. lkk.l /ak ualiausios- e-
mos/ e minija/apie-sky iu- e minija), dauguma jų įdė a i į Lie u os Res-
publikos e minų banką.
Pi moji VLKK ekomendacija „Dėl deko a y inių augalų lie u iškų pa-
adinimų“ paskelb a 2012 m. g uodžio mėn. 20 d., sep in oji jos dalis –
2014 m. spalio mėn. 9 d.
Apie ečdalis Žemėje augančių induočių augalų ūšių y a deko a y iniai:
puošia mūsų aplinką, namus, bui į. Daug okių augalų ūšių sa aime au-
ga a ba y a auginamos Lie u oje. ypač jų pagausėjo a si ė us sienoms,
labiau bend ada biaujan su užsienio, ypač Vaka ų eu opos šalimis. Į mū-
sų šalį plūs elėjo anksčiau mažai žino ų augalų ūšių (Kiselienė, G igienė,
G igas 2007:6).
Nag inėjimo objek as – 417 naujų augalų genčių a dų, pa eik ų VLKK
ekomendacijoje „Dėl deko a y inių augalų lie u iškų pa adinimų“. S aips-
nio ikslas – sinch oniškai e minologijos i žodžių da ybos a ž ilgiu iš-
nag inė i naujus deko a y inių augalų genčių a dus, nus a y i jų kū imo
i naujada ų da ybos būdus, palygin i daba inių augalų genčių a dų i
Lie u os lo osaugalų genčių a dų da ybos būdus.
1985 m. e minologas Kazimie as Gai enis Lie u iųkalbo y osklausimuo-
se4 išspausdino s aipsnį „Lie u os augalų genčių i ūšių pa adinimai“,
3 S aipsnyje nag inėjamus augalų a dus aps a s ė Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos Te minologijos
pakomisė: d . Zigman as Gudžinskas (są ašų engėjas i daugelio naujada ų au o ius), d . Vale ijus Rašo-
ma ičius (Gam os y imų cen o Bo anikos ins i u as), p o . habil. d . Jonas Remigijus Naujalis (Vil-
niaus uni e si e o Gam os mokslų akul e as), d . Ži ilė Lazdauskai ė (Gam os y imų cen o Bo anikos
ins i u as), d . Albina Aukso iū ė, doc. d . S asys Keinys, Sol i a Labanauskienė, d . Palmi a Zemle i-
čiū ė (Lie u ių kalbos ins i u as), Aud a i anauskienė, Gi a Kazlauskai ė, Auš a Ma cinke ičienė,
d . Al ydas Umb asas (Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos sek e o ia as). Dėkoju A. Ma cinke ičie-
nei už pagalbą enkan medžiagą i d . Z. Gudžinskui už dalykines pas abas, ku ios bu o naudingos,
engian šį s aipsnį.
4 Gai enis K. Lie u os augalų genčių i ūšių pa adinimai. – Lie u iųkalbo y osklausimai24.Mokslo
kalboskul ū osi  e minologijosp oblemos, 1985, 165–178.
6 4 Albina Aukso iū ė | Naujiejideko a y iniųaugalųgenčių a dai
ku iame gana išsamiai išnag inėjo Lie u os lo oje pa eik us augalų genčių
i ūšių lie u iškus a dus. Lyginan deko a y inių augalų genčių i Lie u-
os lo os augalų genčių a dų da ybos būdus em asi minė u K. Gai enio
s aipsniu, pe spausdin u jo aš ų ink inėje (ž . Gai enis 2014: 363–376).
Galima išski i kele ą nag inėjamų augalų genčių a dų kū imo šal inių –
ai naujada ai, ku i a ojan da ybos p iemones, iš lo ynų kalbos pasisko-
lin i augalų a dai, į a oseną į auk i kai ku ie L. i inskio, J. A. Pab ėžos
i ki ų au o ių indi idualios da ybos augalų a dai bei e minologizuo i
a mių žodžiai.
NAUJADARAi
Didžiausią deko a y inių augalų genčių a dų g upę – daugiau kaip
pusę (58 %) isų naujųjų a dų – suda o naujada ai (242 a dai): p iesagų,
galūnių i p iešdėlių ediniai i dū iniai.
P iesagų ediniai. Šio da ybos būdo naujada ų as a daugiausia – 71 %
isų naujada ų (172 a dai). P oduk y iausia naujada ų p iesaga -en-, jos
ediniai suda o ieną ečdalį isų p iesagų edinių. Šis augalų a dų
da ybos būdas y a įp as as i gausiausias i Lie u os lo oje, kaip ašoma
K. Gai enio s aipsnyje: „Vedinių bū yje p iesaginių e minų daugiausia.
Šio da ybos būdo e minai gausumu oli p alenkia galūnių i p iešdėlių
edinius. Pa yzdžiui, ien ik p iesagos su -en- edinių y a daugiau negu
galūnių i p iešdėlių edinių ka u paėmus“ (Gai enis 2014: 367). Nag i-
nėjamų deko a y inių augalų genčių naujada ų su p iesaga -en- aip pa
suda y a daugiau (58 ediniai) nei galūnių i p iešdėlių edinių ka u
paėmus (40 edinių).
Augalų genčių a dų naujada ų y a su d iem ap a iamos p iesagos a-
ian ais: -enis i -enė, daugiausia -en- p iesagos edinių suda y a iš daik-
a a džių, p z.5: 1) -enis: A aujia– kapšẽnis (: kapšas), Bolusan hus– ie ẽnis
(: ie is), Canis um– ykẽnis(: ykas), Ce coca pus–nagẽnis (: nagas),
Chilopsis– e kšlẽnis(: e kšlė), Co ynoca pus–buks ẽnis (: buks is „neaš -
us kuolas a be koks bukas daik as“ LKŽe), Da idia–skepe ẽnis(: ske-
pe a), Helmin hos achys–ki mẽnis (: ki mis), Meliosma–nek a ẽnis (: nek-
a as), Mo aea–po ẽnis(: po as), S ongylodon–il ẽnis(: il is); 2) -enė:
5 Pa eikian pa yzdžius pi miausia duodamas lo yniškas augalo gen ies a das, po b ūkšnio ašomas lie u-
iškas gen ies a das, o skliaus uose aiškinama lie u iško a do da yba – po d i aškio nu odomas pama-
inis žodis.
6 5Te minologija | 2015 | 22
Alonsoa–kaukẽnė (: kaukė), Cen a he um–daubẽnė (: dauba), Chilio i-
chum–ša mẽnė (: ša ma), Co y oplec us–žlėjẽnė (: žlėja „apy amsa“ LKŽe),
Des on ainia– ukẽnė(: ukis „kas susi aukšlėjęs, su ukęs“ LKŽe), Dicho-
isand a– iaukẽnė (: iaukė „plyšys, g io ys“ LKŽe), Fo es ie a–p osmẽnė
(: p osmė „laukymė“ LKŽe), Gibasis–šydẽnė(: šydas), Hemig aphis– ėlẽnė
(: ėlė), Ozo hamnus–k islẽnė (: k islas), Pholis oma–žio ẽnė(: žio ys),
P oboscidea–s aublẽnė (: s aublys), Ree esia–pu kẽnė (: pu ka), Scae-
ola–skep ẽnė (: skep as), Se u ia–ma ẽnė (: ma i), Zenobia–ūkẽnė
(: ūkas). Paminė ų augalų a dų pama iniai žodžiai pasi ink i dėl į ai ių
būdingų augalo ypa ybių – dėl augalo spal os, o mos, lapų, žiedų pana-
šumo, augimo ie os, augalo panaudojimo a ki ų ypa ybių. Kai ku ių
naujada ų pama iniais žodžiais pasi ink i augalų a dai, ku ie y a susiję su
pa adinamais augalais – p iklauso ai pačiai šeimai a y a a skilę nuo os
šeimos a gen ies augalo, p z.: 1) -enis: B achyglo is–žilẽnis (: žilė), Go-
niolimon–ke mėkẽnis (: ke mėkas), He e an he a – and ẽnis (: and as),
Hunnemannia– aiklẽnis(: aiklas), Mon iopsis–menu ẽnis(: menu a),
Nec a osco dum–česnakẽnis (: česnakas), Pen aglo is–godẽnis (: godas),
T achys emon–agu klẽnis (: agu klė); 2) -enė: Aglaonema–žingẽnė(: žin-
gis), Daboecia– i žẽnė(: i žis), Ke elee ia–cūgẽnė (: cūga), Ro ala–
šind ẽnė (: šind a), T achymene–mo kẽnė (: mo ka). Ge okai mažiau p ie-
sagos -en- edinių suda y a iš būd a džių, p z.: 1) -enis: Aeschynan hus–
aiškẽnis(: aiškus), Aich yson–pu lẽnis (: pu lus), C inodend on–s i lẽnis
(: s i las „augalo as, s ambus“ LKŽe), Cy ospe ma–k ei ẽnis (: k ei as),
Halesia–skambẽnis(: skambus), Pachyphy um–s o ẽnis (: s o as), Sa co-
cocca–b izgẽnis (: b izgus); 2) -enė: Ap enia– aškẽnė(: aškus), Pel and-
a–pliauškẽnė (: pliauškus). iš eiksmažodžių suda y i ik keli ediniai:1) -enis:
Chlidan hus–g uožẽnis(: g uožuo i „glamonė i“ LKŽe), Colysis–u žẽnis
(: u ž i, u žė „g emž i pa i šių“ LKŽe), Leucophyllum–balzgẽnis(: balz-
gy i, balzgino); 2) -enė: Cassinia– u lẽnė (: u ly i, u lijo „d ums i, e š i“
LKŽe), Dyckia–sk uobẽnė(: sk uob i „kas i, uop i“ LKŽe).
Deko a y inių augalų genčių a dų naujada ų an a pagal p oduk y umą
y a p iesaga -ūn-, su imis jos a ian ais (-ūnas, -ūnė, -ūnis) suda y a šiek
iek mažiau nei pusė ap a ų -en- p iesagos edinių. Didžioji dauguma
ap a iamos p iesagos edinių iš es a iš daik a a džių, p z.: 1) -ūnas: Ac os-
ichum–odnas (: oda), Campyloneu um–di žnas (: di žas), Lei ne ia–
kamš nas (: kamš is), Mic oso um–pleisknas(: pleiskis „dulkinė“ LKŽe),
Nidula ium–lizdnas (: lizdas), Spo obolus–d ėbnas (: d ėbis „kas didelis

6 6 Albina Aukso iū ė | Naujiejideko a y iniųaugalųgenčių a dai
išaugęs“ LKŽe), S ylopho um–ugninas (: ugnis); 2) -ūnė: Cen osema–
iš nė (: iš a), Licuala–klos nė(: klos ė), Pachyph agma–čiužnė (: čiu-
žė „kas čiuža“ LKŽe), Pachys achys–ž aknė (: ž akė); 3) -ūnis: Anemia–
ėjnis(: ėjas), A gy an hemum–sidab nis (: sidab as), Oxydend um–
ūgš nis (: ūgš is), S okesia–dangnis (: dangus). Kele o i ap a iamos
p iesagos edinių pama iniais žodžiais y a paim i augalų a dai: 1) -ūnas:
Anisodon ea–dedeš nas (: dedeš a), Chasman hium–di snas(: di sė),
Li hoca pus–ąžuolnas(: ąžuolas), Symphyo ichum–as nas (: as a);
2) -ūnė: Phyllodoce– i žnė (: i žis), Rhaphiolepis–obelnė (: obelis). Ve-
dinių iš būd a džių i eiksmažodžių ė a ik ienas ki as: B uns igia–
meilnas (: meilus), T ipsacum–ken nas (: ken us „kan us“ LKŽe),
Xe och ysum–šlamnas (: šlamė i, šlamėjo), Muehlenbeckia–d aiknė
(: d aikus).
Ki os p iesagos, su ku iomis suda y i naujada ai, ne okios p oduk y ios
kaip anksčiau ap a osios, jų edinius galima apž elg i g upelėmis. Ras a
po kelis p iesagų -u is, -u ė i -ai is, -ai ė edinius, o p iesagų -uo is,
-uo ė, -o is, -o ė, - is, - ė, -y is, -ė is, - as ik po ieną ki ą:
-u is, -u ė: iš daik a a džių: F i hia–kuokù is (: kuoka), Lyono hamnus–
plienù is (: plienas), Mic olepia–ž ynù is (: ž ynas); iš augalų a dų: Pie-
is–be einù is(: be einis),Lesse ia–pūslù is(: pūslius), Rhodohypoxis–
oškù ė(: oškė); iš būd a džio –Dic anos igma–d i agù ė(: d i agis) i
eiksmažodžio –Leyces e ia–s i ù is (: s i i, s i o);
-ai is, -ai ė: iš augalų a dų: Mal a iscus–dedeš ái is (: dedeš a), No-
hosco dum–česnakái is(: česnakas), Scadoxus– audminái is (: audminas),
Sphagne icola–legės ái is (: legės as), My eola–mi ái ė(: mi a); ik ie-
nas iš ki os eikšmės daik a a džio –D acunculus–slibinái is (: slibinas);
-o is,-o ė: iš daik a a džių: And opogon–ba zdõ is(: ba zda), C yp o-
g amma– aš õ is (: aš as), Glandula ia–liaukõ is (: liauka), Spodiopogon–
ša mõ ė (: ša ma);
-uo is,-uo ė: iš daik a a džių: Acalypha– a iuõ is(: a is), Hohe ia–
nė iniuõ ė(: nė inys), Holmskioldia–kakluõ ė (: kaklas);
-y is: iš augalų a dų: Niphidium–šé y is(: še ė), Th yp omene–
žio ỹ is(: žio is);
- as, - is,- ė: iš eiksmažodžių: Calico ome–lpš as(: lėpš i, lėpšo „gleb-
i, iž i“ LKŽe), Spa hodea–ž e is(: ž el i, ž ėlė „deg i“ LKŽe), James-
b i enia–ž eg ė (: ž elg i, ž elgė);
6 7Te minologija | 2015 | 22
-ė is: iš augalo a do: Hemip elea– inkšn is(: inkšna).
Ki ai g upelei ski ini negausūs p iesagų -ėlis, -ėlė, -uolė, -ilis, -ilė, -lis,
-lė, -ulis ediniai. P iesagų -ėlis, -ėlė edinių pama iniais žodžiais paim i
augalų a dai, o ki ų edinių pama iniai žodžiai daugiausia y a daik a a -
džiai, ik ieno ki o pasi aiko būd a džiai a eiksmažodžiai.
-ėlė,-ėlis: Hacque ia–gi ūnlė(: gi ūnė), He e an hemis– aimenlė(: ai-
menė), Nu allan hus–žio einlis (: žio einis), Sidalcea– ožūnlė (: ožū-
nė), Thompsonella–s o laplė (: s o lapis);
-uolė: Beaumon ia–dūduõlė (: dūda), Hudsonia– i žuõlė (: i žis), Iso-
oma–lyguõlė (: lygus), Koel eu e ia–s ambuõlė (: s ambus „sunkus, s a-
us“ LKŽe), Pi cai nia–s ypuõlė (: s ypas);
-ilis,-ilė: Odon onema–dan lis (: dan is), O h osan hus–dalglis (: dal-
gis), Diascia– aglė (: agas), Toxicosco dion–ž aigždlė (: ž aigždė);
-lis,-lė: Conophy um–kglis(: kūgis), Menziesia–uõglis(: uoga), Vi -
adinia–pklis(: pūkas), Cop osma–d okl(: d ok i, d okė);
-ulis: Myopo um– aumenùlis(: aumenas, aumenė), The o hodion–že-
mùlis (: žemas).
Vediniai su p iesagomis - is, - ė, -u is, -u ė aip pa daugiausia iš es i
iš daik a a džių:
- is,- ė: Clian hus–papg is(: papūga), Filicium–pa is(: pa is „ a -
penis“ LKŽe), Scoliopus– a is (: ai y is, ai ėsi), S achy a phe a–ža is
(: žal ys), An iclea–p ieš  (: p ieš), Die ama– ýkš ė (: ykš ė), Nippo-
nan hemum–skas ė(: skais us), Xan hisma–snaũd ė(: snaudė);
-u is,-u ė: Chimonan hus–žiemù is (: žiema), Vel heimia–g ažù is
(: g a žus), Asphodeline–plėnù ė (: plėnis).
Į ieną g upelę galima į auk i p iesagų -uonis, -uonė, -onė, -nis, -nė,
-ainė, -inys edinius:
-uonis,-uonė: Chamelaucium–žė uõnis (: žė ė i, žė ėjo), Lamp an hus–
blizguõnis (: blizgė i, blizgėjo), T icy is–k ei uõnis (: k ei as), Sanchezia–
gysluõnė (: gysla);
-onė: B ucken halia– i žõnė (: i žis), Dic yospe ma– ė õnė (: ė a),
Malepho a–ledõnė (: ledas);
-nis,-nė: Mazus–žiõpnis(: žiopas „plyšys“ LKŽe), Dispo um–dùlsnė
(: dulso i, dulsojo „s o ė i, sėdė i susilenkus“ LKŽe);
-ainė: Ismene– o anė(: o as);
-inys: S enoca pus – a inỹs (: a as).
6 8 Albina Aukso iū ė | Naujiejideko a y iniųaugalųgenčių a dai
P iesagų - as, -u as, -ė as, -ū as edinių pama iniai žodžiai y a daik-
a a džiai i eiksmažodžiai:
- as: Alyogyne–smi as(: smil ė), Fi miana–sk as(: skė is), F e ea–
pd as(: pū i, pūdė);
-u as: Capnoides–liñgu as (: linguo i, linga o);
-ė as: Ch ysocephalum–šlam as (: šlamė i, šlamėjo);
-ū as: Adenium– in as(: in i, ino),S igmaphyllon– ėj as (: ėjas).
Da su keliomis p iesagomis iš es a po is, du a ne po ieną edinį:
-mis: Oxy ia– gš mis(: ūgš is), Cou oupi a–s iẽdmis (: s ies i, s ie-
dė), Cupaniopsis– kmis(: ėk i „ e š i, ep i, pu in i“ LKŽe);
-ojas: A gekia– ažójas (: ažas), Bellium–saulójas (: saulė);
-ikė:Glo iphyllum–liežkė(: liež i, liežė);
-oklė:Pis ia–plūdõklė(: plūdė);
-mė:Pellionia–gulsm(: guli, gulėjo);
-minas: Boenninghausenia–  minas (: ū a);
- a:Pachys egia–g aiž à(: g aižas);
-ižis: Cyanan hus–mližis(: mėlė).
Kaip ma y i iš pa eik ų genčių a dų, p iesagų ediniams suda y i pa-
naudo a nemažai p iesagų, ačiau p oduk y iausiomis galima laiky i p ie-
sagas -enis, -enė i -ūnas, -ūnė. K. Gai enis nus a ė, kad Lie u os lo os
gen ims pa adin i, be -en- p iesagos, naudo a daugiau p oduk y ių p ie-
sagų: „P iesagos su -ūn-, -u - i -uol- be eik ienodai p oduk y ios: su
jomis suda y a po keliolika augalų genčių pa adinimų <...>“ (Gai enis
2014: 368).
Galūnių ediniai. Naujoms augalų gen ims pa adin i galūnių edinių
pa eik a nedaug, šio da ybos būdo naujada ai suda o ik 15,7 % isų nau-
jada ų. Daugiausia edinių suda y a su galūnėmis -is i -ė. Galūnės -is
edinių dažniausi pama iniai žodžiai y a daik a a džiai:
-is: Aeonium– adis(: amda „kapa is“ LKŽe), Bi umina ia–de is
(: de a), Delai ea–kle ẽd is(: kle ed a „sui ęs, sulūžęs daik as, kleda as“
LKŽe), Dombeya– umùlis(: umulas), Embo h ium–žazd is(: žaizd as),
F emon odend on–gaũs is(: gaus a), Homalocladium–dižis(: di žas),
Leucospe mum–gasmis(: gaismė „džiaugsmas“ LKŽe), Lo ope alum–
sekẽ is(: seke a „saulu ė“ LKŽe), Ma gy ica pus–gub is(: gumb as),
Melian hus–medalù is(: medalu ė), Nau ilocalyx–k iaũklis(: k iauklė),
Scho ia–k aũmis(: k aumas „sul ingas s iebas“ LKŽe), Tylecodon–g úoblis
(: g uoblė „nelygumas, su ambėjimas“ LKŽe). Tik kelių ap a iamos ga-
6 9Te minologija | 2015 | 22
lūnės edinių da ybos pama as y a eiksmažodžiai: Beauca nea–nùka is
(: nuka i, nuka o), B ownea–žiõ is(: žio ė i, žio ėjo), Coma os aphylis–
ežis(: elž i, elžė), Gibbaeum–pasis(: pamso i, pamsojo „s o ė i, iog-
so i“ LKŽe),Kohle ia–plãzdis(: plazdė i, plazdėjo).
Dažniausiai edinių, iš es ų su galūne -ė, da ybos pama as y a daik a-
a džiai:
-ė: Bisma ckia–dañgė(: dangus), Choisya–skibė(: ski bas „ a pas,
plyšys“ LKŽe), Cyanas um–glnė(: gilna „s azdas“ LKŽe), Fo unea ia–
laimkė(: laimikas), Galphimia–pu kšl(: pu kšlis „mažas k ūmas, k ū-
mokšlis“ LKŽe), Chamaeba ia–pó ingė(: po ingis); būd a džiai: Delo-
spe ma–mùd ė(: mud us „gu us, ž alus“ LKŽe), Didymochlaena–menė
(: me nas „d ėgnas i minkš as“ LKŽe), Hab an hus–g ãkš ė(: g akš us),
Neo egelia–d ó ė(: d o us), S ic oca dia– iñg ė(: ing us); i eiksma-
žodžiai: Codonan he–ukė(: u k i, u kė), Ha imanella– įs(: įso i, į-
sojo), Talbo ia– iaũkšė(: iaukšė i, iaukšėjo).
Tik po kelis a dus iš es a su -a, -ys i -as galūnėmis:
-a: Fauca ia–nausà(: nausy is, nausėsi „lė ai, su ingus ai y is“ LKŽe),
Smi ha is–k ygždà(: k ygždė);
-ys: Aglaomo pha– angỹs(: angė „iš kaspinų su angy as mo e ų gal os
papuošalas“ LKŽe), Lophospe mum–skiau e ỹs(: skiau e ė);
-as: Alloxylon–g úožas(: g uožuo i, g uoža o „glamonė i“ LKŽe).
P iešdėlių ediniai. P iešdėlių edyba y a mažiausiai p oduk y us
nag inėjamų naujada ų da ybos būdas –suda y i ik du ediniai:
po-: E iochloa–póaša ė(: aša a);
p o-: Liboced us–p óked is(: ked as).
Šio da ybos būdo edinių mažiausiai as a i Lie u os lo oje (ž . Gai e-
nis 2014: 371).
Dū iniai. Sudu inių deko a y inių augalų genčių a dų suda y a kiek
mažiau nei galūnių edinių, jie suda o 12,4 % isų naujada ų. Lie u os
lo oje sudu iniai genčių pa adinimai gausumu (apie 33 % isų da inių)
nusileidžia ik p iesagų ediniams. Jų a pe y a senų liaudinių pa adinimų,
naujada ų –nedaug (Gai enis 2014: 365). Taigi, ku ian ap a iamus nau-
jada us yški a pa i endencija – da y i mažiau dū inių.
Dū inius galima suski s y i pagal an ąjį sandą. Kele as dū inių suda y-
a su an uoju sandu -palmė: Acoelo aphe–pjūklãpalmė(: pjūklas + pal-
mė), Allagop e a–kúokpalmė(: kuoka + palmė), Hedyscepe–sk palmė
(: skė is + palmė), Hyopho be– oppalmė (: opė + palmė), P i cha dia–
7 6 Albina Aukso iū ė | Naujiejideko a y iniųaugalųgenčių a dai
LITERATŪRA IR PAPILDOMI ŠALTINIAI
Aukso iū ė A. 1998: Lau yno i inskio ank aščiai K oku oje. – Te minologija 5, 102–110.
Aukso iū ė A. 2004: Neaiškios da ybos L. i inskio P igim ūmenės naujažodžiai. – Te minologijosis o ijos
i daba iesp oblemos, 127–149.
Aukso iū ė A. 2008: Kele as a gai in ų Lau yno i inskio augalų a dų. – Te minologija 15, 132–141.
Gai enis K. (1985) 2014: Lie u os augalų genčių i ūšių pa adinimai. – Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as, 363–376.
Janke ičius K., Janke ičienė R. 1962: Kai ku ie nauji duomenys apie L. i inskio da bus lie u iškos bo ani-
kos e minijos s i yje. – Bo anikosklausimai 2, 151–163.
Kiselienė D., G igienė i., G igas A. 2007: Deko a y iniųaugalų a dynas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidybos ins i u as.
LBŽ – Lie u iškasbo anikosžodynas, Kaunas, 1938.
LKŽe – Lie u iųkalbosžodynas(i–XX, 1941–2002), elek oninis a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u-
as, 2005. – www.lkz.l .
P – P igim ūmenė (P igim ùmēné, u en ésawiejedalijkusźemies,żoliuni giwununsupa odimuanunwa oji-
mo), ank aš is saugomas Lenkijos mokslų akademijos biblio ekoje K oku oje, 1 d. ka alogo n . 1801,
2 d. ka alogo n . 2824.
Subačius G. 1996: Ju gio Amb aziejaus Pab ėžos žemaičių kalba. – Lie u iųA gimimois o ijoss udijos8.
Asmuo: a p au osi  als ybės, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla, 11–113.
NEW NAMES OF GENERA OF DECORATIVE PLANTS
Since 2002 he Te minology sub-commission o he S a e Commission o he
Li huanian Language ( u he – SCLL) oge he wi h bo anis s ha e been discussing
changes in Li huanian names o plan s which appea due o changes in La in axonomy
and gi ing Li huanian names o plan s which we e b ough o Li huania in ecen
yea s and which p e iously did no ha e Li huanian names. A he end o 2014
SCLL announced he ecommenda ion Dėldeko a y iniųaugalųlie u iškųpa adinimų
(in ega d o Li huanian names o deco a i e plan s) comp ising s anda dized Li hua-
nian names o gene a and species o deco a i e plan s.
This pape deals wi h 417 new names o plan gene a, p esen ed in he abo e
men ioned ecommenda ion o SCLL. New names a e synch onically esea ched om
he poin o iew o e minology and wo d- o ma ion; ways o c ea ion and de i a-
ion o Li huanian neologisms a e es ablished; and ways o de i a ion o he cu en
names o plan gene a and names o gene a aken om Lie u os lo a(Li huanian
lo a) a e compa ed.
The sou ces o he new names o gene a o deco a i e plan s included in he SCLL
ecommenda ion Dėldeko a y iniųaugalųlie u iškųpa adinimų a e c ea ion o Li hua-
nian neologisms, names c ea ed by Lau ynas i inskis and o he au ho s, e minolo-
gized names om dialec s and bo owing o names om La in.
Fo ma ion o Li huanian neologisms is he mos p oduc i e way o naming he
gene a o deco a i e plan s – such neologisms comp ise 58 % o all new names. Neolo-
gisms a e made using all ways o wo d- o ma ion in he Li huanian language: p e ixa-
ion, su ixa ion, de i a ion using in lexional endings and compounding. Su ixa ion
is he mos common – su ixal de i a i es comp ise 71 % o all Li huanian neolo-
gisms. The mos p oduc i e su ix is -enis, -enė – i is p esen in 33.7 % o all su ixal
de i a i es.

7 7Te minologija | 2015 | 22
De i a i es c ea ed using in lexional endings comp ise 15.7 % o all Li huanian
neologisms. Among hem he endings -is and -ė a e he mos common. The e a e
only wo cases o p e ixa ion (wi h p e ixes po- and p o-). Compounds we e sligh ly
less equen han in lexional ending de i a i es; hey comp ise 12.4 % o all neolo-
gisms. The mos common second componen s o compounds a e -palmė(palm) and
-papa is( e n), he majo i y o o he compounds also ha e a name o a plan as he
second componen .
Plan names om w i ings o L. i inskis and o he au ho s (J. A. Pab ėža, P. Ma u-
lionis, J. Feda a ičius) is ano he p oduc i e sou ce o he c ea ion o new names o
plan gene a. i inskis’ names aken mainly om P igim ūmenė (Na u e) and names o
o he au ho s aken om Lie u iškasbo anikosžodynas(Li huanian dic iona y o bo a-
ny) comp ise abou 21 % o all Li huanian neologisms. The majo i y o adop ed
names a e names om i inskis’ w i ings (18.5 %); less han a hal o hese names a e
new names c ea ed by i inskis, he way o hei o ma ion is no clea .
Te minologiza ion o dialec wo ds is he leas p oduc i e way o he c ea ion o
esea ched names, only 7 e minologized wo ds om dialec s we e ound. Bo owed
names o plan s comp ise only 18 % o all new names; hey a e mo phonologically
Li huanized La in names o plan gene a.
The compa ison o Li huanian neologisms wi h he names o plan gene a om
Lie u os lo a shows ha names in bo h g oups we e c ea ed using he same ways o
wo d- o ma ion: he mos p oduc i e way is su ixa ion, he la ges numbe o de i a-
i es ha e su ixes -enis, -enė; he leas p oduc i e way is p e ixa ion; he second mos
p oduc i e way o wo d- o ma ion o he new names o plan gene a om he SCLL
ecommenda ion is he de i a ion using in lexional endings and in Lie u os lo a i is
compounding. The majo i y o compounds om Lie u os lo aa e old olk names and
he numbe o Li huanian neologisms is small.
The esea ch o o he g oups o new names shows ha he numbe o bo owed
La in names o deco a i e plan s is simila o he numbe o bo owings in Lie u os
lo a, bu he numbe o e minologized wo ds om dialec s is a lo smalle . The
cha ac e is ic ea u e o he new names o gene a o deco a i e plan s is a la ge
numbe o names adop ed om i inskis’w i ings.
Gau a 2015-07-31
Albina Aukso iū ė
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
e. paš as [email p o ec ed]