2 3Te minologija | 2018 | 25
Apie e minog a iją
i e minų s anda izaciją
JOLANTA GAIVENYTĖ-BUTLER
Lie u ių kalbos ins i u as
ESMINIAI ŽODŽIAI: e minog a ija, e minų s anda izacija, e minų a kybos būdai, e minų
žodynas, e minų s anda as
2002 m. išėjusioje knygoje Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos
me menys Kazimie as Gai enis išsky ė ke u is e minų a kybos
būdus – e minog a iją ( e minų žodynų engimą i leidybą), e -
minų s anda izaciją, kompiu e inę e minų a kybą i eks inę e minų
a kybą (Gai enis 2002: 63). S aipsnio objek as – pi mieji du iš šių bū-
dų. Te minog a ija Lie u oje u i ganė inai senas adicijas: po kele ių
me ų minėsime pi mojo ank aš inio e minų žodyno d iejų šim ų me ų
jubiliejų, pi majam spausdin am e minų žodynui jau suėjo daugiau nei
šim as me ų. Iki 2018 m. išleis a daugiau kaip 600 spausdin ų e minų
žodynų. Lie u ių kalbininkų da buose ne ienas e minų žodynas bu o
nag inė as, ašy a apie e minog a ijos p incipus bei is o iją, eng a e -
minų žodynų bibliog a ija. Ge okai mažiau dėmesio eko e minų s an-
da izacijai. Ši e minologijos da bo s i is Lie u oje da gan nauja – pi -
mieji lie u iški e minų s anda ai išleis i ik 1993 m.
S aipsnio ikslas – panag inė i bei į e in i e minog a ijos i e minų
s anda izacijos samp a as. Keliami okie užda iniai: 1) apž elg i, kaip e -
minai e minog a ija i e minų s anda izacija apib ėžiami žodynuose, e -
minų s anda uose, mokslo bei mokomuosiuose leidiniuose, 2) ap a i
e minog a ijos i e minų s anda izacijos san ykį, e minų žodynų i
e minų s anda ų panašumus, 3) pa eik i siūlymų dėl są okų ak a imo
i e minų a kybos būdų sky imo. A liekan y imą daugiausia aiky as
anali inis ap ašomasis me odas.
TERMINOGRAFIJOS SAMPRATA
Te minas e minog a ija Lie u os leksikologų i e minologų da buose
dažnai a ojamas, jo eikšmė leng ai numanoma, gal odėl ji plačiau
2 4 Jolan a Gai eny ė-Bu le | Apie e minog a iją i e minų s anda izaciją
nekomen uojama, o pa s e minas e ai ku apib ėžiamas. Ką apima e -
minog a ijos są oka?
Bend uosiuose lie u ių kalbos žodynuose žodis e minog a ija nepa ei-
kiamas – jo nė a nei Lie u ių kalbos žodyne (LKŽe), nei ski inguose Da-
ba inės lie u ių kalbos žodyno leidimuose (DLKŽ2 1972, DLKŽ3 1993,
DLKŽ7 2017), nei ski ingų au o ių pa eng uose a p au inių žodžių žo-
dynuose (TŽŽ 2001, TŽŽ 2008, TŽŽ 2013), nei engiamo Bend inės
lie u ių kalbos žodyno (BŽ) an aš yne. Šis e minas neaiškinamas i spe-
cialesniuose leidiniuose – Kalbo y os e minų žodyne (KTŽ 1990) bei Lie-
u ių kalbos enciklopedijoje (LKE 1999, LKE 2008). Minė uose žodynuose
i enciklopedijoje aiškinami ik su e minog a ija susiję e minai e mino-
logija, leksikog a ija, leksikologija. Reginos K ašy ės 2005 m. pa eng as
Mokomasis e minologijos žodynėlis (MTŽ 2005) – bene ienin elis lie u-
iškas žodynas, ku iame y a an aš inis žodis e minog a ija. Šiame leidi-
nyje ji apib ėž a kaip „ e minų žodynų suda ymo eo ija i p ak ika; e -
minologinė leksikog a ija“. Visuo inėje lie u ių enciklopedijoje įdė as E aldos
Jakai ienės pa eng as e minog a ijos s aipsnis, ku iame ji apib ėž a kaip
„ e minų žodynų suda ymo eo ija i p ak ika“ (VLEe).
Apie e minog a iją daugiausia ašy a e minologų i leksikologų da -
buose, ji umpai p is a oma be eik isuose pe pas a uosius penkiolika
me ų Lie u oje išleis uose specialybės kalbai ski uose aukš ųjų mokyklų
ado ėliuose. Kaip e minog a ija aiškinama Lie u os kalbininkų da buose?
Te minologai e minog a ijos e miną a oja jau kelis dešim mečius –
Jonas Klima ičius užsimena šį e miną, kaip i e minus e minizacija,
ans e minizacija, de e minizacija, 1970 m. udenį pa ežęs iš Kije o ( en
ykusiame pasi a ime e minologijos klausimais minė us e minus pasiū-
lė I. Ko alik) i pas ebi, kad „[ ]e minų leksikog a ija – e minog a ija
im a a o i neseniai, be isuo inai“ (Klima ičius 2005 [2002]: 249)1.
2003 m. paskelb ame s aipsnyje „Lie u ių e minog a ija: p aei ies b uo-
žai, daba ies sunkumai i užda iniai“ J. Klima ičius išsamiai ap a ė lie u-
ių e minijos aidą, jos kū imo i žodynų engimo is o iją, be e mino-
g a ijos neapib ėžė, ik s aipsnio pabaigoje kons a a o: „ e minog a ijos
da bas Lie u oje nelaikomas moksliniu – ne ada, kai jį di ba ge iausi
specialis ai (p o eso iai, akademikai). Te minog a ijos plana imas, o gani-
za imas i koo dina imas nė a ins i ucionalizuo as, jis niekam nep iklauso –
1 Te minas e minog a ija p adė as a o i i papli o į ai iose kalbose aš un ajame p aėjusio amžiaus dešim me-
yje. Te minologijos li e a ū oje pap as ai nu odoma, kad šis e minas pasiūly as A. D. Chaju ino i A. Rey
da buose (Лейчик 2007: 204; Rey 1995: 23; Wa bu on 2014: 6), be , ma y , bū a i anks esnių siūlymų.
2 5Te minologija | 2018 | 25
šis s a bus da bas nedi bamas. Lie u os mokslo i echnologijų bal ojoje
knygoje (2001), pa eng oje Mokslo i s udijų depa amen o p ie Š ie imo
i mokslo minis e ijos, są okų e minija, e minologija, e minog a ija nė a,
no s e minai – ai isų mokslų audinio audonosios gijos“ (Klima ičius
2005 [2003]: 273).
Te minog a ija apib ėž a K. Gai enio knygoje Lie u ių e minologija:
eo ijos i a kybos me menys. Posky yje „Są okos „ e minas“, „ e minija“,
„ e minologija“ i jų ko elia ai“ K. Gai enis e minog a iją apibūdino aip:
„Žodžiui e minologija da a imas e minas e minog a ija. Jis dažniausiai
sup an amas „ e minologinės leksikog a ijos“ p asme, . y. e minų žody-
nų suda ymo eo ija i p ak ika“2 (Gai enis 2002: 16). Kaip „ e minų
žodynų engimas i leidyba“ e minog a ija paaiškin a e minijos a kybos
būdams ski ame šios knygos sky iuje (Gai enis 2002: 63).
Aukš osioms mokykloms ski uose bend inės kalbos i specialybės kal-
bos ado ėliuose e minog a ija dažniausiai apib ėžiama aip pa , kaip i
K. Gai enio knygoje: „ e minų žodynų suda ymo eo ija i p ak ika“ (Kaz-
lauskienė e al. 2008: 202; Bielinskienė e al. 2014: 138; Pe ė ienė 2016:
26; Vlada skienė 2013: 127) a ba „ e minų žodynų engimas i leidyba“
(Celiešienė, Džežulskienė 2009: 55; Kazlauskienė e al. 2008: 212; Kaz-
lauskienė e al. 2010: 223; Vlada skienė 2013: 44). Lina Ru kienė e mi-
nog a iją apib ėžia kaip „mokslą apie e minų žodynų engimą i leidybą“
(Ru kienė 2015: 54). Gin au as Akelai is e minog a ijos objek ą apibūdi-
na plačiau – be žodynų engimo, e minog a ijos s ičiai jis p iski ia i
e minų bankus: „<…> a ski ų s ičių e minai y a pa eikiami e minų
žodynuose, elek oniniuose e minų bankuose – e minų žodynų, e minų
bankų eo iniai suda ymo p incipai i p ak ika y a e minog a ijos mokslo
objek as“ (Akelai is e al. 2009: 37).
Apie e minog a iją ašy a leksikologų i leksikog a ų da buose. Vincen as
D o inas e minog a iją laiko leksikologijos šaka i apibūdina kaip „ e mi-
nų inkimą i e minų leidimą“ (D o inas 1987: 52). Gan išsamiai e mi-
nog a ijos samp a a i san ykis su leksikog a ija ap a i E. Jakai ienės mono-
g a ijoje Leksikog a ija (2005). Posky yje „Te mino i e minog a ijos sam-
p a a“ ašoma: „[ ]e minų žodynai – e minų kū ybos i a kybos ezul a as.
Jų engimas i leidimas adinamas e minog a ija. Te minog a ija ka -
ais sup an ama kaip sa o iška leksikog a ijos dalis, panašiai kaip e minas
2 K. Gai enio knygoje užsimin a i apie da ieną e minog a ijos eikšmę ( e minų is o iog a ija), be ji
plačiau nekomen uo a. J. Klima ičius šios knygos ecenzijoje ašė, kad okia eikšmė „lie u ių e minolo-
gijoje nežinoma, manding, ydinga“ (Klima ičius 2005 [2002]: 133).
2 6 Jolan a Gai eny ė-Bu le | Apie e minog a iją i e minų s anda izaciją
šalia žodžio, e minologija šalia leksikologijos, no s san ykis a p są okų
žodis i e minas, leksikologija i e minologija, leksikog a ija i e mino-
g a ija nė a g ynai giminės i ūšies san ykis. <...> Vadinasi, i e minog a-
ija, . y. e minų žodynų eo ija i p ak ika, u i požymių, ski iančių ją nuo
ki ų leksikog a inės eiklos ipų“ (Jakai ienė 2005: 188–189). Toliau ašyda-
ma apie e minų žodynus E. Jakai ienė išplečia e minog a ijos objek ą:
„šiuolaikinio e minog a o da bo ezul a u <...> laikoma elek oninė duo -
menų bazė, . y. me odiškai su a ky as ku ios no s dalykinės s i ies e -
minų s aipsnių inkinys a okių inkinių isuma“ (Jakai ienė 2005: 207).
Te minologijai ski uose s anda uose e minog a ija aip pa apib ėžiama
plačiau. LST ISO 1087-1:2005 Te minologijos da bas. Aiškinamasis žody-
nas. 1 dalis. Teo ija i aikymas ( apa us ISO 1087-1:2000) pa eikia okią
e minog a ijos apib ėž į – „ e minologijos da bo dalis, apiman i e mino-
loginių duomenų egis a imą i pa eikimą“. Šio e mino s aipsnyje da
įdė a pas aba – „[ ]e minologiniai duomenys gali bū i pa eikiami e minų
bankų, e čiamųjų žodynų, sis eminių žodynų a ki okių skelbinių o ma“.
LST 1695:2001 Kompiu e ių panaudojimas e minologijoje. Te minų duome-
nų bazių i eks ynų kū imas bei naudojimas ( apačiame ISO TR 12618:1994)
pa eik a adap uo a apib ėž is iš ISO 1087-1:2000 – „ e minologinių duo-
menų egis acija, apdo ojimas i pa eikimas“. Panašiai e minog a ija api-
b ėž a i keliuose nelie u iškuose žodynuose. Dic ionnai e de linguis ique
pa eikia okį e minog a ijos paaiškinimą: „La e minog aphie en egis e,
ai e e p ésen e les donnée ob enues pa la eche che e minologique.
Il s’agi donc de l‘ac i i é dic ionnai ique du e minologue“ (Te minog a-
ija egis uoja, apdo oja i pa eikia e minologinės analizės duomenis. Tai
y a e minologo žodyninė eikla) (DL 2001). John Benjamins leidyklos
leidžiamame mokslo žu nale Te minology publikuo ame e minologijos
e minų žodynėlyje e minog a ija apib ėžiama aip: „ he s udy and p ac i-
ce o desc ibing he linguis ic, concep ual, and p agma ic p ope ies o
e minological uni s o one o mo e han one language in o de o p o-
duce e e ence wo ks in p in ed o elec onic o m“ ( i iamoji i p ak inė
eikla, ski a kalbinėms, są okinėms i p agma inėms ienos a kelių kal-
bų e minologinių iene ų sa ybėms ap ašy i, kad bū ų galima pa eng i
spausdin us a elek oninius in o macinius leidinius) (GTUT 1997). In-
e ne iniame Collins English Dic iona y pa eikiama okia e minog a ijos
apib ėž is: „compila ion o he e minology used in a speci ic ield“ (spe-
cialios s i ies e minijos inkinys) (CED). Užsienio šalių e minologų i
leksikologų da buose e minog a ija i gi dažniau apibūdinama ne kaip e -
2 7Te minologija | 2018 | 25
minų žodynų engimas, be kaip e minologinių duomenų egis a imas
i pa eikimas (Felbe 1984: 13; Rey 1995: 135; Thomas 1993: 44; An ia
2000: 139; Cab é 1999: 115).
Bend uosiuose lie u ių kalbos žodynuose e minog a ija galė ų bū i api-
b ėžiama kaip „ e minų žodynų suda ymo eo ija i p ak ika“, ačiau aiš-
kinan šį e miną a ap a ian šią eiklos s i į specialiojoje li e a ū oje
eikė ų neapsi ibo i e minų žodynais – šiuolaikinė e minog a ija apima
be kokį e minologinių duomenų kaupimą, a kymą i pa eikimą: žody-
nų engimą, e minologinių duomenų bazių bei bankų kū imą, e minų
s anda izaciją.
TERMINŲ STANDARTIZACIJA
Te minologijos aida glaudžiai susijusi su e minų s anda izacija. K. Gai-
enio i A. Kaulakienės nuomone, a p au inė e minų s anda izacija
paska ino e minologijos, kaip aikomosios mokslo šakos, o ma imąsi.
(Gai enis, Kaulakienė 2014 [1997]: 235). S anda izuo i e miniją a p au-
iniu mas u p adė a da XX a. p adžioje. Lie u oje pi mieji e minų s an-
da ai išleis i p ieš daugiau nei d idešim me ų, ačiau e minų s anda i-
zacija y inė a mažai. K. Gai enis – bene ienin elis iš lie u ių kalbininkų,
ne ik kele ius me us di bęs ka u su ki ų s ičių specialis ais engian
e minų s anda us, be i plačiau ašęs apie e minų s anda izaciją3. Jis
išsky ė e minų s anda izaciją kaip ieną s a besnių e minų a kybos
būdų, s anda us laikė au o i e ingais e minijos šal iniais, be manė, kad
„ e minų s anda izacija is dėl o y a ibo a e minų a kybos s i is. Taip
y a odėl, kad s anda izuojami ik gamybos i echnikos s ičių e minai,
o socialinių, humani a inių i daugelio ki ų s ičių e minija šiuo būdu
nein en o izuojama i neno minama“ (Gai enis 2002: 63, 81).
Te minų s anda izacija Lie u oje p is a y a po oje apž alginių s aipsnių,
be s anda izacijos samp a a juose neaiškinama (Maslauskienė 2004;
Dudlauskienė 2005).
Šiek iek apie e minų s anda izaciją ašy a keliuose specialybės kalbos
ado ėliuose. Juose e minų s anda izacijos objek u laikomos siau os
3 K. Gai enis a k eipia dėmesį, kad „[a]ngliškas e minas s anda diza ion eiškia ne ik „s anda izaciją“, be
i „no minimą“ <...>, odėl e minų s anda izacijos ne eikė ų sup as i pe nelyg plačiai. Są oka „ e minų
s anda izacija“ eiškia ik e minų s anda ų engimą“ (Gai enis 2002: 81). Šiame s aipsnyje laikomasi
panašaus požiū io – kalbama apie s anda izaciją kaip apie s anda izuo ų e minologinių duomenų engi-
mą. Pla esnė kalbos s anda izacijos samp a a pa eik a Ri os Miliūnai ės s aipsnyje „Dėl e minų s anda -
izacija, no minimas i kodi ikacija san ykio daba inėje no minamojoje kalbo y oje“ (Miliūnai ė 2017).
2 8 Jolan a Gai eny ė-Bu le | Apie e minog a iją i e minų s anda izaciją
gamybos a echnikos s i ys (Celiešienė, Džežulskienė 2009: 59; Vla-
da skienė 2013: 45), ši eikla apa inama su e minų s anda ų engimu
(Ru kienė 2015: 54; Kazlauskienė e al. 2008: 213; Celiešienė, Džežuls-
kienė 2009: 58). MTŽ 2005 s anda iza imas aip pa apib ėž as kaip
„ e minų s anda ų engimas“4.
Kaip e minų s anda izaciją apib ėžia a p au inių s anda izacijos o -
ganizacijų pa eng i šiai eiklos s ičiai ski i s anda ai? ISO 15188:2001
P ojec managemen guidelines o e minology s anda diza ion i jo lie u-
iškame leidime LST ISO 15188:2003 Vado a imo e minijos s anda i-
zacijos p ojek ams gai ės pa eikiama okia apib ėž is: „ e minology s and-
a diza ion – es ablishmen o e minology s anda ds o o e minology
sec ions in echnical s anda ds, and hei app o al by an au ho i a i e
body“ (ISO 15188:2001); „ e minijos s anda izacija – e minų s anda ų
a ba ne e minų s anda ų e minų sky ių kū imas i pa i inimas, ku į
a lieka pa ikima ins i ucija“ (LST ISO 15188:2003). Vėliau išleis ame
ISO 10241-2:2012 Te minological en ies in s anda ds – Pa 2: Adop ion
o s anda dized e minological en ies e mino e minology s anda diza ion
apib ėž is pa ikslin a: „de elopmen o e minological en ies in e mino-
logy s anda ds and o e minology sec ions in o he s anda ds, and hei
app o al by a s anda dizing body“ ( e minų s anda uose a ba ki ų s an-
da ų e minų sky iuose pa eikiamų e minų s aipsnių engimas i jų
pa i inimas, ku į a lieka s anda izacijos ins i ucija).
Kaip ma y i iš šių apib ėžčių, e minų s anda izacijos ap ėp is pla esnė,
ši eikla neapsi iboja e minų s anda ais. Didžioji dalis s anda izacijos
s i yje di bančių o ganizacijų – ISO (Ta p au inės s anda izacijos o gani-
zacijos), IEC (Ta p au inės elek o echnikos komisijos), CEN (Eu opos
s anda izacijos komi e o), CENELEC (Eu opos elek o echnikos s anda -
izacijos komi e o), ETSI (Eu opos elekomunikacijų s anda izacijos ins-
i u o) – engiamų s anda ų y a ne e minų s anda ai. Ta p au inėje
s anda ų klasi ikacijoje ICS, be bend ųjų dalykų s i ies, ku iai p iski i
e minų s anda ai i s anda izacijos eikla, išski os da isdešim de y-
nios s i ys (elek o echnika, in o macinės echnologijos, o lai ių i e d ė-
lai ių inžine ija, chemijos echnologija, mais o echnologija, s a ybos in-
žine ija i k .). Ne isos šios s i ys u i sa o e minų s anda us, ačiau
4 Šiame žodynėlyje išski os d i s anda iza imo eikšmės: pi moji pla esnė, apiman i bend ųjų eikala imų
am ik oje s i yje engimą, an oji – siau esnė, siejama su e minų a kyba.
2 9Te minologija | 2018 | 25
dauguma išleidžiamų s anda ų u i sky ių „Te minai i apib ėž ys“. Šiame
sky iuje gali bū i pa eikiami:
•siau os s i ies, konk ečiam s anda ui ak ualūs e minai;
• e minai, būdingi kelioms ieno s anda o dalims;
• e minai, būdingi s anda ų g upei. Tokių e minų s aipsniai dažnai
pe keliami į susijusius s anda us nepakeis i, pa eikian nuo odą į
pi minį šal inį.
Ne e minų s anda ų sky iuje „Te minai i apib ėž ys“ pap as ai pa ei-
kiama nuo kelių iki keliasdešim ies e minų. Maždaug pusė šiuo me u
Lie u os s anda izacijos depa amen o e minų bazėje5 pa eik ų e minų
y a e minai iš ne e minų s anda ų.
Te minų s aipsnių engimas i pa eikimas ne e minų s anda uose –
s a bi e minų s anda izacijos dalis, ačiau ją apib ėžian pi miausia mi-
nimi e minų s anda ai. Te minai, pa eikiami ne e minų s anda uose,
pi miausia ski i šių s anda ų eikmėms, o e minų s anda ais siekiama
susis emin i i su ienodin i e miniją pla esniu mas u.
Kas y a e minų s anda as? S anda e LST EN 45020:2007 S anda i-
zacija i su ja susijusi eikla. Bend asis aiškinamasis žodynas (ISO/IEC
Guide 2:2004) e minų s anda as apib ėž as kaip „s anda as, ku iame
pa eikiami e minai, dažniausiai i jų apib ėž ys, o kai ku iais a ejais i
pas abos, ilius acijos, pa yzdžiai i . .“ ISO 10241-2:2012 Te minologi-
cal en ies in s anda ds – Pa 2: Adop ion o s anda dized e minological
en ies pa eik a šio e mino apib ėž is da labiau sukonk e in a: „s anda d
ha is conce ned wi h e ms accompanied by hei de ini ions, and some-
imes by explana o y no es, illus a ions, examples, e c.“ (s anda as, ku-
iame pa eikiami e minai i jų apib ėž ys, o kai ku iais a ejais i pas abos,
ilius acijos, pa yzdžiai i . .).
Te minų s anda ai gali bū i nacionaliniai (pa eng i am ik os šalies
s anda izacijos ins i ucijos i galiojan ys oje šalyje) a ba a p au iniai
(pa eng i a p au inių s anda izacijos o ganizacijų i galiojan ys juos pe -
ėmusiose šalyse).
Lie u oje e minų s anda ai p adė i leis i 1993 m. Visi ais me ais Lie u-
os s anda izacijos a nybos pa i in i e minų s anda ai y a o iginalieji6.
5 Nuo 2005 m. Lie u os s anda izacijos depa amen o e minų bazė lais ai p ieinama in e ne u. 2018 m.
idu yje joje bu o pa eik a apie 70 000 e minų iš e minų i ne e minų s anda ų.
6 Lie u os nacionaliniai s anda ai da adinami o iginaliaisiais.
3 0 Jolan a Gai eny ė-Bu le | Apie e minog a iją i e minų s anda izaciją
1993 m. idu yje įsigaliojo pi mieji ke u i e minų s anda ai – LST 1249-93
Me alinės i neme alinės neo ganinės dangos. Te minai i apib ėžimai, LST
1279-93 Duona i py ago kepiniai. Te minai i apib ėžimai, LST 1280-93 Tech-
nikos pa ikimumas. Te minai i apib ėžimai, LST 1281-93 Me ologija. Te mi-
nai i apib ėžimai. LST 1279-93 pa eik i usiški e minų a i ikmenys, ki uo-
se ijuose s anda uose – aip pa i okiški, angliški bei p ancūziški. Leidi-
mo duomenyse nu ody a, kad LST 1249-93, LST 1280-93 i LST 1281-93
pa eng i emian is ISO s anda ais i GOSTais. Iš iso ais me ais išleis a 15
e minų s anda ų, ku iuose pa eik a be eik 600 e minų. Juos engė da bo
g upės, suda y os iš specialis ų p ak ikų, mokslo ins i ucijų da buo ojų a
aukš ųjų mokyklų dės y ojų. Pi muosiuose o iginaliuosiuose e minų s an-
da uose bu o nu odomi jų engėjai, ecenzen as i ap obuo ojas, pa yzdžiui,
LST 1249-93 pa engė A. Jagminas, E. Da ida ičius, G. Šimke ičiū ė (Che-
mijos ins i u as), ecenza o doc. Zenonas Mačionis (Vilniaus uni e si e o
Chemijos akul e as), ap oba o K. Gai enis (Lie u ių kalbos ins i u as).
Lie u ai apus a p au inių s anda izacijos o ganizacijų na e, o iginalių-
jų s anda ų engimo po eikis mažėjo, kaip Lie u os s anda ai p adė i
pe im i šių o ganizacijų s anda ai. Laikui bėgan , jie pakei ė daugumą
o iginaliųjų s anda ų. 1994 m. lie u ių kalba išleis as pi masis a p au inis
e minų s anda as, pe im as kaip Lie u os e minų s anda as, 1995 m. –
pi masis Eu opos e minų s anda as, pe im as kaip Lie u os e minų s an-
da as (Maslauskienė 2004: 263).
Ta p au inių s anda izacijos o ganizacijų e minų s anda ai dažniausiai
būna pa eng i kaip:
•a ski i žodynai, pa yzdžiui: LST ISO Guide 73:2018 Rizikos
al dymas. Aiškinamasis žodynas ( apa us ISO Guide 73:2009),
LST EN ISO 13943:2017 Gais inė sauga. Aiškinamasis žodynas
(ISO 13943:2017), LST EN ISO 14532:2017 Gam inės dujos.
Aiškinamasis žodynas (ISO 14532:2014), LST EN ISO 11145:2016
Op ika i o onika. Laze iai i laze inė į anga. Aiškinamasis žodynas
i simboliai (ISO 11145:2016); okie žodynai gali bū i suda y i iš
kelių dalių, pa yzdžiui, s anda ą LST CEN ISO/TS 80004 Nano-
echnologijos. Žodynas suda o ylika dalių, LST ISO 4046 Popie ius,
ka onas, plaušiena i su jais susiję e minai – šešios dalys;
•pi mos s anda ų se ijų dalys, pa yzdžiui, in o macijos saugumui ski ų
s anda ų se ija p asideda s anda u LST EN ISO/IEC 27000:2017 In-
o macinės echnologijos. Saugumo me odai. In o macijos saugumo aldy-
3 1Te minologija | 2018 | 25
mo sis emos. Apž alga i aiškinamasis žodynas (ISO/IEC 27000:2016),
ki i šios se ijos s anda ai ski i į ai iems in o macijos saugumo aspek-
ams (ISO/IEC 27001 pa eikia in o macijos saugumo aldymo sis e-
moms keliamus eikala imus, ISO/IEC 27002 ski as in o macijos
saugumo kon olės p iemonėms i . .);
•pi mos s anda o dalys, pa yzdžiui, aiškinamasis žodynas y a pi moji
iš sep ynių s anda o LST EN 764 Slėginė į anga dalių, pi moji iš
šešių s anda o LST EN ISO 16140 Mais o g andinės mik obiologija.
Me odo alida imas dalių.
Ta p au inius e minų s anda us engia iš į ai ių šalių specialis ų suda-
y os da bo g upės. Šių s anda ų p ojek ai p ieinami nacionalinėms s an-
da izacijos ins i ucijoms – jų eikloje daly aujan ys specialis ai gali pa eik-
i pas abų. Galimybė apibend in i kelių šalių pa i į, aps a s y i e minus
a p au iniu mas u padeda iš eng i subjek y umo, ku is gali bū i būdingas
ieno a kelių au o ių pa eng iems e minų žodynams. E. Jakai ienė mo-
nog a ijos Leksikog a ija sky iuje, ski ame e minų žodynams, a k eipė
dėmesį į da ieną e minų s anda ams būdingą dalyką: „No s, e mino-
logų manymu, šis da bas y a gana ibo a e minų a kybos s i is <...>,
inkamai s anda izuo a e minija u i nuosekliausią e minologinę sis emą“
(Jakai ienė 2005: 210). ISO, IEC a Eu opos s anda izacijos o ganizacijų
išleis i e minų s anda ai – gausus a p au iniu mas u susis emin os e mi-
nijos šal inis, deja, ik nedaugelis jų iš e čiami į lie u ių kalbą.
TERMINOGRAFIJOS IR TERMINŲ
STANDARTIZACIJOS SANTYKIS
1993 m. ( ais pačiais me ais, kai bu o išleis as pi masis lie u iškas e -
minų s anda as) K. Gai enis ašė: „Te minų s anda izacija“ – mums pi -
miausia e minų s anda ų engimas. Šis da bas Lie u oje daba ik p ade-
damas. Tai iena e minų a kybos k ypčių. Nuo e minog a ijos ji pi -
miausia ski iasi apim imi i paski imi. Te minų s anda ai apima ienos
ku ios no s siau os gamybos a echnikos s i ies e minų mik osis emas, o
aiškinamieji e minų žodynai pa eikia ne ik e minų mak osis emas, be
da i kai ku iuos bend uosius mokslo e minus, sudė inių e minų ele-
men us i k . Te minų s anda ai ski iami gamybininkams i y a p i alomi.
Jie daba mums ypač eikalingi lie u ių als ybinės kalbos s a usui įgy en-
din i, pe ei i p ie aš edybos lie u ių kalba“ (Gai enis 2014 [1993]: 201).
Vilija Celiešienė e minų žodynus i e minų s anda us a sky ė g iežčiau:
3 8 Jolan a Gai eny ė-Bu le | Apie e minog a iją i e minų s anda izaciją
TŽŽ 2001: Vai ke ičiū ė V. Ta p au inių žodžių žodynas, 2-asis pa ais. i papild. leid., Vilnius: Žodynas.
TŽŽ 2008: Ta p au inių žodžių žodynas. A s. ed. A. Kinde ys, Vilnius: Alma li e a.
TŽŽ 2013: Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: Alma li e a.
Vlada skienė R. 2013: Kū ybinių indus ijų specialybės kalbos kul ū a. Vado ėlis, Vilnius: Technika.
VLEe – Visuo inė lie u ių enciklopedija. P ieiga pe in e ne ą: www. le.l . [žiū ė a 2018-07-02].
Wa bu on K. C. 2014: Na owing he gap be ween e mbases and co po a in comme cial en i onmen s. P ieiga
pe in e ne ą: h ps://www. esea chga e.ne /publica ion/275111020_Na owing_ he_gap_be ween_ e m-
bases_and_co po a_in_comme cial_en i onmen s [žiū ė a 2018-07-02].
Лейчик В. М. 2007: Терминоведение: предмет, методы, структура, 3-е изд., Москва: ЛКИ.
ON TERMINOGRAPHY AND TERMINOLOGY STANDARDIZATION
In he wo ks o Li huanian linguis s e minog aphy and e minology s anda diza ion
(p epa a ion o e minology s anda ds) a e commonly iewed as wo di e en b anches
o e minology o de ing. Te minog aphy is usually de ined as he p ac ice and heo y
o compila ion o e minological dic iona ies and e minology s anda diza ion is iewed
as he p epa a ion o e minology s anda ds. The scope o bo h e minog aphy and e -
minology s anda diza ion is wide : e minog aphy co e s no only compila ion o e -
minological dic iona ies bu also se s o e m en ies p esen ed in a ious o ms; e -
minology s anda diza ion deals wi h e minology s anda ds and se s o e m en ies
p esen ed in non- e minology s anda ds.
I is a common pe cep ion in Li huanian linguis ics ha e minology s anda ds co e
mic osys ems o e ms o e y na ow ields o manu ac u ing o echnology and a e
used by a small numbe o specialis s, while e minological dic iona ies p esen
mac o sys ems o e ms and ha e a much wide use. This is ue only o some ex en .
The de elopmen o new ields o knowledge and he g ow h o e minology c ea e
he need o specialized dic iona ies. The e a e highly specialized e minological dic-
iona ies comp ising a small numbe o e ms as well as la ge e minology s anda ds
which include e ms widely used in se e al ields. Te minology s anda ds and e mi-
nological dic iona ies a e no so di e en – hey bo h comp ise a se o e m en ies
compiled acco ding o he same e minog aphical p inciples. The e o e, e minology
s anda diza ion could be iewed as pa o e minog aphy.
Te minology s anda diza ion is a ela i ely new kind o e minology wo k in Li hua-
nia – he i s na ional e minology s anda ds we e published in 1993. Du ing he ol-
lowing ew yea s a la ge numbe o na ional e minology s anda ds we e p epa ed each
yea , bu when Li huania became a membe o in e na ional s anda diza ion o ganiza-
ions his numbe dec eased signi ican ly. A he same ime publica ion o Li huanian
e sions o in e na ional e minology s anda ds has been s a ed, bu he numbe o
ansla ed s anda ds comp ises only a small p opo ion o all adop ed s anda ds.
Gau a 2018-07-13
Jolan a Gai eny ė-Bu le
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
E. paš as [email p o ec ed]
