265Te minologija | 2019 | 26
doi.o g/10.35321/ e m26-13
Elek oninis ekonomikos
e minų žodynas e- e minai.l
AUŠRA RIMKUTĖ-GANUSAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
XX a. pab. Lie u oje a si adus elek oniniams e minų žodynams,
kaip i apsk i ai elek oniniams (skai meniniams)1 žodynams,
iš esmės pasikei ė naudojimosi e minų žodynais galimybės –
palygin i su adiciniais spausdin ais (popie iniais) žodynais, ku ie ne ik
b angiai kainuoja, be i pap as ai leidžiami ibo o i ažo, elek oniniai
žodynai apo leng iau p ieinami daugumai a o ojų. T adicinį e minų
žodyną pa eng i unka ne ienus me us, odėl pap as ai dalis jo in o ma-
cijos pasens a, . y. nebea spindi ealios a osenos i po eikių. Spa čiai
kin ančiame in o macinių echnologijų pasaulyje elek oninio žodyno a -
o ojas u i galimybę g eičiau i pap asčiau as i dominančią in o maciją,
paieškos galimybės leidžia okiu šal iniu ku kas pa ogiau naudo is, žody-
ną leng iau a naujin i, papildy i a keis i. Didelėje e minų sankaupoje
in o macijos galima ieško i į ai iais pjū iais: pagal e miną, jo sinonimą,
apib ėž į, ki ų kalbų a i ikmenis, san umpas, šal inius i k ., i os pe
kelias sekundes gau i a sakymą į pa eik ą užklausą.
Elek oniniams e minų žodynams inka Vals ybinės lie u ių kalbos ko-
misijos pa i in i Te minų žodynų engimo bend ieji eikala imai2. Juose
ekomenduojama e minus a ky i ne eks inėse inkmenose, o kompiu-
e inėse duomenų bazėse a elek oninėse len elėse, nes ai paleng ina
duomenų paiešką, leidžia juos ikiuo i a g upuo i į ai iais a ž ilgiais.
Reikala imuose a k eipiamas dėmesys į ai, kad elek oniniame eks e
1 Rim ydas Laužikas p ieš dešim me į kėlė klausimą dėl e minų skai meninis i elek oninis a osenos ( e -
minologai būd a džių e minais nelaiko – au . pas .). S aipsnyje „Skai meninis a elek oninis“ bandė
į a dy i ski umus: „Žodis elek oninis y a ku kas pla esnės eikšmės. Elek oniniais galime adin i isas
eiklas, duomenis i in o maciją, dokumen us, ku iems a lik i, pe žiū ė i, suku i a isa e iškai nuskai y i
y a bū ina elek a i elek os p ie aisai (pa yzdžiui, magne o onas, kompiu e is, aizdo g o u as i k .)“
(Laužikas 2008: 277). Skai meninis dokumen as, jo manymu, y a ik iena iš elek oninių dokumen ų
a mainų, odėl šių e minų sinoniminis a ojimas y a ne eik inas.
2 Ž . www. lkk.l /ak ualiausios- emos/ e minija/ e minu-zodynu- engimo-bend ieji- eikala imai.
266 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė Elek oninis ekonomikos e minų žodynas
e- e minai.l
u i bū i a ojami aisyklingi sky ybos i ašybos ženklai (kabu ės, b ūkš-
nys, b ūkšnelis i k .).
Taigi, šiandien kompiu e inė e minog a ija – spa čiai populia ėjan is
e minologinių duomenų a kybos būdas, padedan is g eičiau pas ebė i i
iš aisy i aki aizdžias e minijos a kybos ydas, o šiuolaikinis e minog a-
as – specialis as, me odiškai a kan is ku ios no s dalykinės s i ies e mi-
niją, skelbiamą spausdin uose bei elek oniniuose e minų žodynuose, e -
minų s anda uose, e minologinių duomenų bazėse a e minų bankuose.
Šios ecenzijos ikslas – panag inė i iešai p ieinamo elek oninio ekonomi-
kos e minų žodyno e- e minai.l (p ieiga pe in e ne ą: h p://e- e mi nai.l /)3
e minus i jų apib ėž is.
Kaip ašoma ap a iamoje s e ainėje, čia pa eikiama „daugiau kaip 1500
ekonomikos, adybos, inkoda os, inansinių i in es icinių e minų Jūsų
klausimams a saky i (= inansų i in es icijų s ičių e minų, ku ie padės
a saky i į Jums kylančius klausimus)4“:
Y a daugybė ekonominių e minų su ku iais (= ekonomikos e minų, su ku iais)
Jūs susidu ia e kasdieniame gy enime. Kai ku iais a ejais Jūs u i e miglo ą idėją
apie e mino p asmę, be nežino e iksliosios (= ikslios) eikšmės. Tokiu a eju gali
bū i sudė inga su ok i kon eks o p asmę i kaip konk e us e minas y a panaudoja-
mas (= kon eks ą i ai, kaip konk e us e minas y a a ojamas).
Ši e minų s e ainė apima daugybę s a biausių ekonominių (= ekonomikos) e mi-
nų, jų sąsają su panašiais e minais i paaiškina p asmę aiškiai (= aiškia) i len-
g ai sup an ama kalba. Te minų są ašas nė a baig inis i bus a naujin as laikas
nuo laiko (= e ka čiais ( egulia iai (?)) a naujinamas).
Iš umpo ap ašymo aišku, kad ai – ekonomikos i jai a imų s ičių e -
minų duomenų bazė, ku ios e minų a ankos k i e ijai abs ak ūs i ne-
aiškūs. Ma y , šal inis ski as isiems – ne ik p o esionalams, . y. ekono-
mis ams, be i ki ų s ičių specialis ams. Kada ši duomenų bazė suku a,
in o macijos nepa eikiama. Iš iešojoje e d ėje esančios in o macijos gali-
ma spė i, kad apie 2011 m. Taigi, jau senokai. Todėl s aipsnio skai y ojui
3 Šios s e ainės ekonomikos e minų g ama inių i leksinių o mų sklaidos endencijas lie u ių bend inėje
kalboje y a nag inėjusi Zo ija Babickienė. Ji eigė, kad s e ainę pasi inko „dėl ijų p iežasčių: pi ma, ji
da nė a baig a, i jos au o iai galė ų čia eikiamą in o maciją da pako eguo i, kad naudo ojams apsk i ai
nepa ek ų ne aisyklingų pa yzdžių. An a, s e ainės lanky ojai daugiausia y a s uden ai, s udijuojan ys eko-
nomiką, bankininkys ę a ki us s udijų dalykus, ku iems ypač s a bi aisyklinga specialybės i specializaci-
jos kalba, ad dėl s e ainės naudos, p ieinamumo i pa ogumo nekyla jokių abejonių. T ečia, s e ainės
p i alumas y a as, kad joje galima ope a y iai iksuo i nuola a si andančius naujus ekonomikos e minus,
ku ie mums y a ak ualūs ku ian i plė ojan aisyklingą lie u išką e miniją“ (Babickienė 2012: 52–53).
4 Skliaus uose po lygybės ženklo aisomos kalbos klaidos.
267Te minologija | 2019 | 26
gali kil i klausimas, a e a nag inė i be eik p ieš dešim me į pasi odžiu-
sio šal inio in o maciją? Reikia, nes in e ne u i į ai iomis in o macinių
echnologijų paslaugomis naudojasi is daugiau žmonių.
Be o, a k eip inas dėmesys, kad šio elek oninio e minų žodyno, kaip
didelės i pa ogios ekonomikos e minų s e ainės lie u ių kalba, ku pa-
eikiama „daugybė ekonomikos, adybos, inkoda os, inansų i in es ici-
jų s ičių e minų“, nuo oda skelbiama Šiaulių als ybinės kolegijos s e-
ainėje (h ps://s ako.l /l /elek oniniai-in o maciniai-is ekliai). Ji aip pa
pa eikiama Lie u os echnikos biblio ekos inklalapyje. Čia žodynas api-
būdinamas kaip „pi mas Lie u oje ku iamas išsamus i ikslus ekonomikos
e minų el. žodynas“ (h p://www. b.l /IB/Temos/ekonomika.h m). Šią
nuo odą galima as i i ki ų aukš ųjų mokyklų bei biblio ekų s e ainėse.
Taigi, isu e- e minai.l apibūdinamas kaip a o inas s a biausių ekono-
mikos e minų šal inis.
Iš ki ų panašių iki šiol pa eng ų ekonomikos i jai a imų s ičių e mi-
nų duomenų bazių ši išsiski ia uo, kad jos au o iai, kū ėjai a suda y o-
jai nenu ody i: „e- e minai.l p ojek as suku as Tomo P (= P.)5 i Ka o-
lio P (= P.)6 pas angomis. Tomas įdiegė echninę inklapio (– inklalapio7)
pla o mą, ku i su eikė galimybę pa eik i ekonomikos e minus leng ai
p ieinamu būdu. Ka olis sukū ė s e ainės dizainą i pa eikė kokybišką iks-
lingą u inį, ku is nuola papildomas siekian įgy endin i p ojek o misiją.“
Daugiau jokios in o macijos – nei p ojek o pa adinimo, nei me ų, nei iš
ku e minai i jų apib ėž ys, ačiau užmojai – dideli i skambūs: misija –
„iš eikš i ekonomikos e minus leng ai sup an ama kalba“, izija – „ ap i
labiausiai a ojamu ekonomikos e minų šal iniu Lie u oje“.
Sunku sp ęs i, a daug elek oninio žodyno a o ojų, ačiau ien um-
po ap ašo kalba i in o macija apie au o ius kelia abejonių dėl šal inio
pa ikimumo. Kalba u ė ų bū i aisyklinga. Be o, žinan , kad y a išleis a
ekonomikos i jai a imų s ičių e minų žodynų, bu o galima pasinaudo-
i jau esamu įdi biu, p z.: 1980 m. išleis u An ano Bu ačo Anglų–lie u ių
ekonomikos e minų žodynu, 1991 m. – Pe o Auš e ičiaus, Dainiaus Pup-
ke ičiaus i Dalios T eigienės suda y u Šiuolaikinių ekonomikos e minų
enciklopediniu žodynu lie u ių–anglų– okiečių– usų kalbomis, aip pa 1994,
5 Tomas Pe ašiūnas.
6 Ka olis Pulokas.
7 No s žodis inklapis aisyklingas, ačiau siūly ina a o i kompiu e ijos e miną inklalapis (EKŽ 2008:
201; TB) kaip sis emiškesnį, plg.: inkla aš is, inklad augis, inkla ie ė, inklakalbė, inklažmogis i k .
268 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė Elek oninis ekonomikos e minų žodynas
e- e minai.l
1997 m. (2-asis pa aisy as i papildymas leidimas) – Ch is ophe io Passo,
B yano Loweso i k . Ekonomikos e minų žodynu: e imu iš anglų kalbos
leidinio, 1999 m. – knyga Ekonomikos e minai i są okos: mokomasis žo-
dynas (1999, p ieiga pe in e ne ą: www.biblio eka. pu.l /el pu/15260.
pd ), 2005, 2008 m. (2-asis leidimas) – Rū os Vainienės Ekonomikos e -
minų žodynu, 2005 m. – Žemės ūkio ekonomikos e minų aiškinamuoju žo-
dynu: lie u ių, anglų, okiečių, p ancūzų, usų kalbomis (p ieiga pe in e -
ne ą: h ps://zodynas.laei.l /), 2006 m. – e s iniu Aiškinamuoju ekonomi-
kos anglų–lie u ių kalbų žodynu (suda ė Da idas W. Pea ce’as, konsul a o
Lie u ių kalbos ins i u o Te minologijos sky ius) i ki ais. Be ekonomikos,
y a pa eng a bankininkys ės, inkos, apskai os, in es a imo, apmokes ini-
mo, inkoda os, adybos, inansų i k . e minų žodynų i žodynėlių.
Reikė ų nepami š i i aukš osioms mokykloms ski ų ekonomikos ado-
ėlių, ku iuose aiškinamos į ai ios ekonomikos są okos. Deja, leksikog a-
inių šal inių są ašo neduodama.
Ž ilg elėkime a idžiau, kas pa eikiama šiame elek oniniame e minų
žodyne.
Pi miausia ūpi išsiaiškin i, kas y a ekonomika. Į paieškos laukelį į ašius
minė ą žodį, ma y i daug sudė inių e minų, u inčių šį dėmenį. Taigi,
a o ojas ma o isas „susie as są okas“ (nebū inai ai isi susiję e minai –
au . pas .). Te minas ekonomika aiškinamas aip:
Šalies apibūdinimas emian is bend a ekonomine eikla i jos sudedamosiomis dalimis.
Bend oji me inė ekonomikos p ekių i paslaugų e ė y a adinama bend uoju idi-
niu p oduk u (BVP). Ūkinių gė ybių gamyba, siekian gau i kuo daugiau u o a ba
įsigy i am ik o dydžio u ą su mažiausiais iš ekliais8.
Akylesnis i e minog a ijos žinių u in is skai y ojas u ė ų sune im i
pe skai ęs, kad ekonomika – ai „šalies apibūdinimas“. Rim uose e minų
žodynuose o ne asime. Ten bus paaiškin a, kad ekonomika – a ba mokslas,
a ba am ik a eikla. An os pas aipos an ame sakinyje bandoma aiškin i,
kad ekonomika – ai ūkinių gė ybių gamyba. Tačiau ai aip pa ne ikslu.
Be o, neaišku, kodėl šio e mino s aipsnyje a sidu ia ki as e minas i jo
paaiškinimas: Bend oji me inė ekonomikos p ekių i paslaugų e ė y a adi-
nama bend uoju idiniu p oduk u (BVP). Au o iams u ė ų bū i žinoma, kad
8 Tokią pa e mino ekonomika apib ėž į andame mokomajame žodyne Ekonomikos e minai i są okos,
išėjusiame be eik p ieš du dešim mečius – 1999 m. (ETS 1999: 45). Šis žodynas, kaip ašo Jolan a Gai-
eny ė, – „pagalbinė mokymo p iemonė s udijuojan iems ekonomikos disciplinas. Jame pa eikiami pa-
g indiniai ekonomikos e minai i išsamūs jų aiškinimai“ (Gai eny ė 2000: 108).
269Te minologija | 2019 | 26
kaip e minas y a įsigalėjęs e minas bend asis idaus p oduk as. Beje, e -
minas bend asis idinis p oduk as pa eikiamas i a ski u s aipsniu.
Pe žiū ėjus os ieno e mino s aipsnį, da osi ne amu: pi ma, dėl e -
minų aisyklingumo, an a, dėl jų apib ėžčių ikslumo. Taigi, pe šasi iš-
ada, kad s e ainė e- e minai.l – neno minė. Jokių leksinių nuo odų,
ku ios nu ody ų, a e minas a o inas a ne, šiame e mino s aipsnyje,
kaip i ki uose, nė a.
Pas abų galė ume pasaky i i apie ki us žodyno s aipsnius, ku ie nė a
e minologiškai išsamūs. Jie būdingi ne aiškinamiesiems, o labiau enci-
klopediniams e minų žodynams. No s e minų s aipsniuose dažniausiai
pa eikiama apib ėž is (ka ais ne ne iena!) i (a ) pla esnis paaiškinimas,
ačiau nė a ki ų duomenų: e minai nesuki čiuo i, nė a a i ikmenų, šal inio,
aip pa neduodama sinonimų, jeigu jų y a. Žodyno s aipsniuose dažnai
pa eikiama ūšinių e minų, no s jie y a iškeliami i a ski ai. A i inkamo-
mis san umpomis i nuo odomis bū ų galima juos suno min i.
Kaip ma y i iš 1 pa eikslo, pa eikiama isa u ima in o macija apie e -
miną i „susiję e minai“. No s s e ainės kū ėjai ašo „susiję e minai“, ačiau
ai iesiog susie i e minai, kai ku iais a ejais gali bū i ne nesusiję. Su
e minu mak oekonomika susie as ik ienas e minas ekonomika, o su mi-
k oekonomika – ik e minas iš ekliai (ž . 2 pa .). Sąsajos nei su ekonomika,
nei su mak oekonomika nė a. Te minas ekonomika aip pa nesusie as su
ap a iamais mak o- i mik oekonomikos e minais bei ki ais ūšiniais i gi-
mininiais e minais. Kad e minų sąsajos neaiškios, odo i da ienas pa-
yzdys. Š ai e mino boiko as s aipsnio apačioje pa eikiami „susiję e mi-
nai“ s eikas i isuo inis s eikas (3 pa .), ačiau nė a, p z., e mino mokes-
čių mokė ojų boiko as, no s jis pa eikiamas šioje duomenų bazėje. Aki aizdu,
kad suda y ojai ne u ėjo aiškių a ankos i pa eikimo k i e ijų.
Deja, eikia p ipažin i, kad ge i elek oninio e minų žodyno suda y o-
jų no ai lieka ik no ais. Daug pas abų galima pasaky i i apie pačius
pa eikiamus e minus. Pi miausia minė inos ne a o inos s e imybės, p z.:
a pi kimo ( epo) (= a pi kimo) sando is (ž . LBTB, plg. angl. epo ag eemen ;
epu chase ag eemen , da ž . TB), ba e is (= (na ū iniai) mainai) (plg.
angl. ba e , AEŽ 2006: 61), dile is (= p ekybos agen as) (plg. angl. deale ;
Eu opos e minų žodyne Eu o oc eikiamas e minas (įgalio asis) p ekybos
agen as) i p ekybos agen as (dile is) (= p ekybos agen as), holdingas (= kon-
oliuojančioji bend o ė, plg. angl. holding, ž . Eu o oc, ačiau LBTB pa-
eikiamas Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos neap obuo as e minas

270 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė Elek oninis ekonomikos e minų žodynas
e- e minai.l
1 pa . Te mino mak oekonomika s aipsnis
2 pa . Te mino mik oekonomika s aipsnis
3 pa . Te mino boiko as s aipsnis
271Te minologija | 2019 | 26
inansų kon oliuojančioji (holdingo) bend o ė), kli ingas (= a puskai a, ž .
LBTB, plg. angl. clea ing p ocedu e)9, lis ingas (= (į) aukimas į bi žos są-
ašus, ž . LBTB, plg. angl. lis ing), opcionas (= pasi inkimo sando is10, ž .
LBTB, AEŽ 2006: 462, plg. angl. op ion), da ž . padeng as pa da imo
opcionas, padeng as pi kimo opcionas i k . Ne a o inas e minas a enda
(plg. us. аренда), jis keis inas e minu nuoma. Beje, e- e minai.l e minas
nuoma y a. Vie oj alokacinis e ek y umas ge iau bū ų a o i paski s ymo
e ek y umas. Te minas užbi žinis sando is keis inas į nebi žinis sando is (da
ž . užbi žiniai sando iai). Nelie u iškas e minas know–how, ku is apib ė-
žiamas aip: P og esy iosios mokslinės, echninės, kome cinės a ki os žinios,
isiškai a iš dalies neskelb inos, nes jų u ėjimas laiduoja am ik ą p anašu-
mą, aip pa ne a o inas. Galbū bū ų galima jį keis i Eu opos e minų
žodyne Eu o oc eikiamu e minu p ak inė pa i is. Vi os Bi inai ės Moko-
majame anglų–lie u ių kalbų eisės e minų žodyne andame daugiau angliš-
ko e mino know–how a i ikmenų lie u ių kalba: 1. echnologijos naujo ės,
pažangioji pa i is; 2. gamybinės kome cinės paslap ys (Bi inai ė 2008: 153).
A ski ai bū ų galima ap a i e miną ma ke ingas i jo a oseną, dėl
ku ios iki pa šiol nesu a iama. Specialis ai mo y uoja uo, kad ma ke in-
gas nė a as pa s, kas inkoda a. „Ma ke ingo są oką Lie u oje a i inka du
e minai – „ inkoda a“ i „ inko y a“. Šie e minai supainiojo ne gi moks-
lo isuomenę. Taip pa „ inkoda os“ e mino populia inimas su ikdė i
ma ke ingo mokslų nes udija usius žmones. Rinko y a apsk i ai y a ik
dalis ma ke ingo“, – ašoma agen ū os Ma ke ingo aldymas s aipsnyje
„Ma ke ingas a inkoda a“ (MAR 2016). Vals ybinės lie u ių kalbos ko-
misijos Konsul acijų banke ašoma, kad ma ke ingas – ne a o ina s e i-
mybė (h p://www. lkk.l /konsul acijos/1717-ma ke ingas- inkoda a).
Įdomu, kad elek oniniame ekonomikos e minų žodyne e- e minai.l e -
mino ma ke ingas (angl. ma ke ing) s aipsnyje lie u iškas e minas inko-
da a pa eikiamas šalia skliaus uose, be o, ašoma: „Lie u iškai labiau a -
o inas e minas – Rinkoda a.“ Sudė inių e minų su dėmeniu ma ke ingas
aip pa nė a. Visi jie su lie u išku dėmeniu inkoda a: bandomoji, di e en-
9 Aiškinamajame ekonomikos anglų–lie u ių kalbų žodyne e mino kli ingas nė a. Tačiau jame andame sudė-
inių e minų su šiuo s e imos kilmės dėmeniu, p z., kli ingo / įskai os bankas, kli ingo / įskai os ūmai
(AEŽ 2006: 102). Pi menybę žodyno engėjai eikia s e imos kilmės e minui, o lie u išką pa eikia po
pas i ojo b ūkšnio. Kas y a kli ingas apib ėžiama e mino clea ing house s aipsnyje (AEŽ 2006: 102).
10 E- e minai.l y a s aipsnis „Pasi inkimo sando is“. Jame ašoma, kad „pasi inkomo (= pasi inkimo) ando-
is (= sando is) da ka ais adinamas opcionu (angl. op ion) “.
272 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė Elek oninis ekonomikos e minų žodynas
e- e minai.l
cijuo oji, i acionalioji, kome cinė, koncen uo oji, nedi e encijuo oji, palaikan-
čioji, pe eklinė, plė ioji inkoda a. Taigi, sis emiškai suda an sudė inius
e minus šal inyje pi menybė ski iama lie u iškam e minui.
Daik o ūšis, išski iamoji ypa ybė sudė iniuose e minuose pap as ai
eiškiama į a džiuo ine o ma, p z.: apd aus os (= apd aus osios) obligaci-
jos, bend a (= bend oji) įmonė, undamen ali (= undamen alioji) analizė,
na ū alus (= na ū alusis) neda bo lygis, nekilnojamas (= nekilnojamasis)
u as, e minuo a (= e minuo oji) paskola i k .
Daug ku pakak ų ik ienaskai os: nuola iniai da buo ojai (= nuola inis
da buo ojas)11, plg. samdomasis da buo ojas, da ž . iždo ekseliai (= ek-
selis), gam inės žalia os (= gam inė žalia a), neapd aus osios obligacijos
(= neapd aus oji obligacija), kon e uojamosios obligacijos (= kon e uoja-
moji obligacija) i k .
Taisyklingai adap uo a p ancūziško žodžio anchise o ma anšizė, o
ne ančizas, plg. ančizo (= anšižės) mokes is. Y a ašybos ne ienodu-
mų: ienu licencija, ki u – licenzija (= licencija) (ž . e mino bend a įmo-
nė (?) s aipsnį), kon obanda (= kon abanda), G ešemo (= G ešamo) dės-
nis (plg. angl. G esham’s Law; Vainienė 2005: 100), aip pa į ai uoja
b ūkšnio i b ūkšnelio ašyba, p z.: Hekše io-Olino dėsnis (= Hekše io i
Oulino modelis) (Vainienė 2005: 103), mokslinis- echnologinis (= mokslo i
echnologijų) pa kas, pi kimo-pa da imo (= pi kimo i pa da imo) ope acijos
(ž . dile is). Ta p žodžių, eiškiančių d išalius san ykius, u ė ų bū i ašo-
mas ne b ūkšnelis, o b ūkšnys, p z.: pi kimo-pa da imo (= pi kimo–pa -
da imo, pi kimo) ak as (ž . mainai). Ši su a is Eu opos e minų žodyne
Eu o oc adinama p ekybos su a imi (plg. angl. ade ea y).
Keis ina i daugiau e minų, p z., pelnas akcijai (P/E) (= akcijos kainos
i pelno san ykis) (ž . LBTB, ETŽ 1994: 102, da plg. angl. p ice ea nings
a io)12. San umpą, ma y , eikė ų pa eik i kaip galimą p i eikus a o i
sinonimiškai, be o, eikė ų, kad ji bū ų lie u iška. Įdomu, kad šioje s e-
ainėje galima as i ne is e mino pelnas akcijai s aipsnius, ku iuose as
pa s dalykas apib ėžiamas aip pa is ka us: ienu apib ėžiama lie u iška
san umpa (4 pa .), ki u ais pačiais žodžiais – lie u iškas e minas (5 pa .),
ečiu – angliška san umpa (6 pa .). Tokių pa yzdžių – ne ienas.
11 Duomenų bazėje nė a e mino laikinasis da buo ojas.
12 Aiškinamajame ekonomikos anglų–lie u ių kalbų žodyne y a e minas kainos i užda bio san ykis (AEŽ
2006: 500).
273Te minologija | 2019 | 26
Kaip pas ebė a, žodyne pa eikiamos san umpos dažniausiai y a pada y-
os iš angliškų a i ikmenų, p z.: REPO, plg. angl. epu chase ag eemen .
Te minų banke, R. Vainienės Ekonomikos e minų žodyne, kaip jau minė-
a anksčiau, andame a pi kimo sando is, san umpos nė a. S e ainėje y a
da ienas s aipsnis: a pi kimo ( epo) sando is. Ma y , abu s aipsnius bū-
ų galima sujung i i palik i ik ieną, aip pa eikė ų aiškiai apib ėž i
e miną a pi kimo sando is.
A idžiau pa y inėjus elek oninį žodyną, ma y i, kad jo engėjams ne-
aiškumų kėlė sinonimų pa eikimas. Reikė ų nepami š i, kad ienam e -
minui – iena apib ėž is, odėl ne ikslinga sinonimų apib ėžčių ka o i.
Pakak ų pag indinio e mino s aipsnyje pa eik i apib ėž į i susie i jį su
sinoniminiu e minu, o sinoniminio e mino, . y. nuo odiniame, s aips-
nyje eikė ų pa eik i ik nuo odą į pag indinį e miną. Plg.:
Debi o ius
Debi o ius (skolininkas) – izinis a ju idinis asmuo, skolingas ki am iziniam a
ju idiniam asmeniui, a ba, p z., ekselio išda ėjas.
Skolininkas
Fizinis a ju idinis asmuo, skolingas ki am iziniam a ju idiniam asmeniui.
4 pa . Te mino pelnas akcijai lie u iškos san umpos s aipsnis
5 pa . Te mino pelnas akcijai s aipsnis
6 pa . Te mino pelnas akcijai angliškos san umpos s aipsnis