244 Palmi a Zemle ičiū ė Bend ieji žmogaus ly inių o ganų pa adinimai
XIX a. pab.–XX a. p . lie u ių gydy ojų
populia inamuosiuose medicinos aš uose
doi.o g/10.35321/ e m26-12
Bend ieji žmogaus ly inių o ganų
pa adinimai XIX a. pab.–XX a. p .
lie u ių gydy ojų populia inamuosiuose
medicinos aš uose
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ANOTACIJA
S aipsnyje nag inėjami XIX a. pab.–XX a. p . lie u ių gydy ojų populia ina-
muosiuose medicinos aš uose (knygose, knygelėse i s aipsniuose) a o i
bend ieji žmogaus ly inių o ganų pa adinimai – nus a omos ų pa adinimų
eikšmės, emian is jųjų a ojimo kon eks u i p i eikus ki ais šal iniais (aka-
deminiu lie u ių kalbos žodynu, ana omijos li e a ū a), išsiaiškinami pa adi-
nimų kilmės šal iniai (gy oji kalba, ašomoji kalba, s e imos kalbos), s a s o-
mi sa akilmių i s e imakilmių e minų san ykio, naujų e minų suda ymo,
kai ku ių e minų p obleminių eikšmių, e minologizacijos, eu emizacijos,
kono acijos klausimai.
ESMINIAI ŽODŽIAI: e minas, pa adinimas, abu, eu emizmas, medicina, s eika a, ly inis o -
ganas, gy oji kalba, ašomoji kalba, eikšmė, kilmė.
ABSTRACT
The a icle analyses common names o human geni als used by Li huanian
medical doc o s in he popula ized medical w i ings (books, bookle s and a -
icles) o he la e 19 h and ea ly 20 h cen u ies. The meanings o hese names
a e iden i ied based on he con ex o hei use and o he sou ces ( he Aca-
demic Dic iona y o he Li huanian Language, ana omy li e a u e), and he e -
ymological sou ces a e de e mined (colloquial, w i en and o eign languages).
Ques ions o he ela ionship be ween endogenous and exogenous e ms, c e-
a ion o new e ms, p oblema ic meanings o some e ms, conno a ions, e mi-
nologiza ion, and euphemiza ion a e discussed.
KEYWORDS: e m, name, aboo, euphemism, medicine, heal h, geni als, colloquial language,
w i en language, meaning, o igin.
245Te minologija | 2019 | 26
Pe daugelį amžių gili yla dengē iską,
kas liečiasi ly ies
P anašas, PV 1919 7
ĮVADINĖS PASTABOS
XIX a. pab.–XX a. p . bu o populia inamosios medicinos spaudos p o-
e žio me as. Ligų i jų gydymo bei p o ilak ikos, higienos, sani a ijos i
ki ais klausimais gausiai ašė žymūs o me o lie u ių isuomenės eikėjai
gydy ojai Pe as A ižonis (1875–1939), Juozas Bagdonas (1866–1950),
Jonas Basana ičius (1851–1927), Eliziejus D augelis (1888–1899), Kazys
G inius (1866–1950), Vincas Kudi ka (1858–1859), S asys Ma ulai is
(1866–1956), An anas Vileišis (1856–1919) i k . Spausdin a į ai ios ap-
im ies o iginalių i e s inių medicinos knygų, o pe iodinėje spaudoje
pasipylė s aipsnių isokiais anuome opiais s eika os klausimais. Skelbinių
ema ikos bū a labai plačios – ašy a apie užk ečiamąsias, chi u gines i
auma ologines, i škinimo o ganų, odos, ne ų, ausų, nosies i ge klės,
k ėpa imo o ganų, akių, ginekologines i akuše ines, psichines, ši dies i
k aujagyslių, dan ų i bu nos e mės bei ki okias žmonių ligas, jų p ie-
žas is, požymius, gydymą i p o ilak iką, ligonių slaugymą, liaudies me-
diciną i naminį gydymą, kūdikių auginimą i p iežiū ą, akuše iją, gine-
kologiją, ana omiją, iziologiją, homeopa iją i k . Gausumu išsisky ė skel-
biniai apie in ekcines ligas i higieną bei sani a iją – ai bu o ienos iš
pačių didžiausių i skaudžiausių o me o k aš o s eika os s i ies p oblemų.
Gana ak uali bu o alkoholio i abako žalos žmogaus s eika ai p oblema.
Ki omis emomis ašy a kiek mažiau. Ly ies klausimai bu o iena iš ų
palygin i e ų anuome g ilden ų emų.
Jung inių Ame ikos Vals ijų lie u ių isuomenės eikėjas, knygnešys,
gydy ojas P anas Ma ulai is (1876–1951) 1910 m. Bos one išleis oje kny-
gelėje Ly iškos Ligos i Kaip nuo jų apsisaugo i ašė:
„Ly iškus klausimus nē a pa anku apkalbē i spaudoje. Tie eikalai pe daugel
me ų laikomi po nežinojimo sk ais e: ē ai apie juos nekalba aikams, mokin-
ojai mokiniams, jaunuomenē dasižino ik iš pu inų e smių, nuo y esnių
paleis u ių, nuo iš i kusių sa o d augų. Tokis isuomenēs užsilaikymas link
s a baus klausimo y a labai kenksmingas d augijai“1 (Ly L 1910: 3).
Dešim mečiu ėliau pasi odžiusioje gydy ojo An ano Ka aliaus knygoje
Ly ies mokslas (1921 m.) ėlei skai ome, kad „ly ies dalykai bu o i da
ebē a kokia ai plynia, į ku ią baugu įsileis i, ku ios dauguma da iš olo
1 S aipsnyje ci uojamų šal inių kalba pa eikiama au en iška i ne aisy a.
246 Palmi a Zemle ičiū ė Bend ieji žmogaus ly inių o ganų pa adinimai
XIX a. pab.–XX a. p . lie u ių gydy ojų
populia inamuosiuose medicinos aš uose
bijosi. Ly is isada bu o uždeng a isokios ųšies sk ais ēmis; da i šiandien
u ime gana a sa giai ą uždangą kel i, nes da žmonēs bijosi a i ai apie
ly ies dalykus kalbē i“ (LM 1921: 1).
Taigi ly is i su ja susiję medicininiai i s eika os dalykai ilgą laiką bu-
o a si ne ašy as abu2. Ne e ai ly iniai o ganai, su jais susiję iziologiniai
p ocesai a ly inės ligos į a dijami ne iesiogiai, pakeičiami ki ais žodžiais,
pa yzdžiui, ly iniai o ganai adin i gėdos dalimis, gimda – mo inėle, gum-
bu, mėnesinės – audonąja liga, žiedais, skalbiniais, si ilis – blogąja, pik ą-
ja, bjau iąja, p as a liga, gono ėja – a ekliu i k ., ki aip a ian , eu emi-
zuojami3 (plačiau apie mo e s i y o ly inių o ganų eu emizmus ž . Sme-
ona 2015: 122–131; apie ly inių negala imų i ligų eu emizmus ž . Sme-
ona 2015: 131–137), s igma izuojami (plačiau apie kalbines s igmas ž .
Солодилова, Соколова 2017: 75–77).
Reikia pažymė i, kad šiais klausimais engė ašy i ne i pa ys gydy ojai.
Pasklaidžius kalbamojo me o populia inamuosius spaudinius medicinos
klausimais pas ebė a, kad apie ly inių o ganų sis emą iš is nebu o ašoma,
no s a i inkamos emos knygelėse bu o ap a iami isi ki i žmogaus o ga-
nai i jų sis emos. Pa yzdžiui, S asio Ma ulaičio knygelėje Kaip su aisy as
żmogaus kunas (1901) y a okie sky iai: Kaulai, Raumens, Smegens i ne -
ai, Pajau imo in aisai a ba o ganai, Į aisai algiui mal i, Apie k aują i kaip
jis eka po kuna, Apie plaučius i k ėpa ima, Kokiu budu musu kunas p a-
2 Dėl do o inių, eliginių i ki okių (nekalbinių) p iežasčių a si adęs d audimas a engimas am ik as
są okas ( abuis ines są okas) adin i jų ik aisiais a dais. Pas a ieji pap as ai pakeičiami ki ais žodžiais –
eu emizmais (KWT 1975: 266–267; LST 1988: 242; KTŽ 1990: 203; da plg. СЛТ 2005: 467; plačiau ž .
КРР 2003: 700–701).
3 Eu emizmu adinamas ne iesioginis, neu alesnis, š elnesnis žodis daik ui a eiškiniui pa adin i engian
iesiogiai į a dy i ą daik ą a eiškinį, ku is laikomas nemaloniu, bjau iu, g ubiu, šiu kščiu, neš ankiu i
pan. (Pikčilingis 1975: 21; KWT 1975: 79; LST 1988: 68; KTŽ 1990: 61; CODL 1997: 119; LKE 1999:
188; EDEL 1999: 201; СЛТ 2005: 521; DU 2007: 530; Jakai ienė 2009: 162; plačiau apie eu emizmus ž .
КРР 2003: 757–758; DE 2003: iii–xi; Jasiūnai ė 2005; Маджаева 2010: 55–61; Никитина 2015: 101–
107; Пастухова 2017: 141–144).
Neigiamai e inamų daik ų i eiškinių iesioginių pa adinimų engiama, jie ampa d audžiami i
odėl pakeičiami p iim inesniais dėl psichologinių, socialinių, eliginių, mo alinių i k . eiksnių į akos.
Eu emizmu, nauju pa adinimu, a si neu alizuojamas ik asis daik o a eiškinio pa adinimas, sukelian is
neigiamą emociją (Никитина 2015: 102–103). Eu emizmui būdingas seman inis neapib ėž umas, ku is
suš elnina neigiamą į a dijamojo dalyko e inimą (Солодилова, Соколова 2017: 74). Eu emizmai a lie-
ka adinamojo apsauginio mechanizmo unkciją. Vienu a eju ai psichologinis apsauginis mechanizmas,
ku is suš elnina nega y ią eakciją (su okimą) pla esnės seman ikos žodžiais. Ki u a eju ai asociacinis
apsauginis mechanizmas, ku is leidžia nuk eip i dėmesį nuo nepageidaujamo dalyko.
No s i ne isi eu emizmai gali bū i laikomi e minais, ačiau am ik os e minologijos sis emos ibo-
se, būdami os sis emos pe i e ijos dalis, jie aip pa u i sa o ie ą oje sis emoje. Pakliu ęs į e minolo-
gijos sis emą eu emizmas ne enka sa o „eu emiškumo“ i ampa iesioginiu nemalonaus objek o a eiš-
kinio pa adinimu (Маджаева 2010: 57, 60).
247Te minologija | 2019 | 26
šalina ne eikalingas jam išme as?, Uoda. Taigi, kaip ma y i iš sky elių pa-
adinimų, ap a iamos be eik isos gy ybiškai s a bios žmogaus o ganų
sis emos – g iaučių, aumenų, ne ų, i škinimo, ši dies i k aujagyslių,
k ėpa imo, šlapimo, ju imų, bend osios dangos, ačiau ly inių o ganų
sis ema nekliudoma, jos išsilenkiama. Tiesa, gal kiek daugiau uose spau-
diniuose pasi aiko mo e s ly inių o ganų pa adinimų. Ši o nebu o galima
iš eng i ašan apie mo e s iziologiją, ligas, nėš umą i gimdymą. Čia
daugiausia eiškėsi gydy ojas A. Vileišis, ku is iš e ė knygelę Pa a mēs
mo e ims, ku ios no i bu i s eikos (1899 m.), ku i, manding, bu o anuome
paklausi, ma 1906 m. pasi odė jos an asis leidimas. Vienas ki as ly inių
o ganų pa adinimas p asp ūs a skelbiniuose apie į ai ias ki as ligas. Ben
kiek kalbamąją emą kliudė gydy ojai, ku ie pa ašė s aipsnių a knygelių
išim inai apie ly ines ligas. Apie jas ašydami, žinoma, neišsi e ė be ly-
inių o ganų pa adinimų, ačiau, eikia pasaky i, kad jie įsigud inda o uos
pa adinimus isaip apei i, . y. jų be eik neminė i a ba ben jau nekon-
k e in i. Pa yzdžiui, A. Vileišis knygelėje Apie blogąją ligą a ba sy ilį (p an-
cus) (1904) daugiausia a oja bend uosius gėdos dalių (dažniausiai), gėdos
ie ų pa adinimus. J. Bagdono knygelėje Kas eikia žino i apie ly ies ligas
(1921) minimas ik ly ies dalių pa adinimas.
K. G inius bu o as gydy ojas, ku is laužė minė ąjį abu, populia iai
ašydamas ne ik apie okias ly ines ligas kaip si ilis, ipe is, be i apie,
jo pa ies žodžiais a ian , ieną iš „biau ių įp a imų“ – onanizmą, ki aip
mas u baciją, ku is ada dingoju bu ęs gana dažnas žmonėse ūpes į kėlęs
dalykas. Apie kalbamąjį di b inio ly inio susijaudinimo a pasi enkinimo
sukėlimą anka di ginan ly inius o ganus jo pa eng ame s aipsnyje a -
ojama daugiau y o i mo e s ly inių o ganų pa adinimų nei p ieš ai
minė ų gydy ojų knygelėse. Ta p šio gydy ojo edaguo ame laik aš yje
S eika a spausdinamų žmonių klausimų dėl į ai ių s eika os dalykų bū a
i nemažai užklausų apie ly ies dalykus. Taigi, galima saky i, emas ben
kiek dik a o i laik aščio skai y ojai.
Kaip jau minė a, ly ies klausimai ano me o populia inamojoje medicinos
spaudoje bu o ienokiu a ki okiu būdu apeinami, nu ylimi, odėl i šios
s i ies e minų nė a daug. Ben kiek jų iš ankio a iš knygelių a s aipsnių
apie ly ines ligas. O iginalias knygeles apie šias ligas išleido gydy ojai An-
anas Ka alius (Vy as. Ką kiek ienas y as u i žino i apie sa o ly ies eikalus,
1918), Agnie ė Amb aziejū ė-S eponai ienė (Ly ies ligos, 1919). Kelios kny-
gelės bu o e s inės. 1912 m. išėjo Oke -Blomo Ką pasakojo dėdė dak a as
aikui-giminaičiui (P adinės ly ies klausimo s i ies žinios) ( e ėjas nenu o-
248 Palmi a Zemle ičiū ė Bend ieji žmogaus ly inių o ganų pa adinimai
XIX a. pab.–XX a. p . lie u ių gydy ojų
populia inamuosiuose medicinos aš uose
dy as). 1919 m. pasi odė P anašo4 e s i Pa a imai y ams apie ly ies daly-
kus / Su pamokinimais, kaip aiškin i aikams ly ies apsi eiškimus. 1901 m.
išėjo J. Laukio e s as Idos C. C addock Tik as enybinis gy enimas. Šią
knygelę išpeikė P. A ižonis. 1904 m. pasi odė A. Vileišio da bas Apie blo-
gąją ligą (sy ilį) a ba p ancus, 1915 m. – P . Ma ulaičio Ly iškos ligos i kaip
nuo jų apsisaugo i (ž . 1 pa .) bei 1920 m. – J. Bagdono Kas eikia žino i apie
ly ies ligas (ž . 2 pa .). 1910–1911 m. K. G inius paskelbė s aipsnius „Apie
onanizmą“, „Si ilis i „606“, „T ipe is“. Mo e s ly inių o ganų pa adinimų
as a A. Vileišio knygelėje Pa a mės mo e ims, ku ios no i bu i s eikos.
4 Šiuo slapy a džiu pasi ašinėjo lie u is gydy ojas, medicinos mokslo populia in ojas An anas Ka alius
(1890–1932), 1909 m. iš ykęs į JAV. Dažniausiai ašė medicinos i higienos klausimais, pa ašė i iš e ė
medicinos knygų (plačiau ž . LE X: 512).
1 pa . Knygelės Ly iškos ligos i kaip nuo jų apsisaugo i (1910) i šelis

249Te minologija | 2019 | 26
2 pa . Knygelės Kas eikia žino i apie ly ies ligas (1921) i šelis
A ski ai eikė ų paminė i be eik 400 puslapių A. Ka aliaus knygą Ly ies
mokslas, išleis ą 1921 m. Čikagoje. Pa s au o ius apie ją ši aip išsi a ė:
„Pasi ody i pas lie u ius su ši okia knyga, žinoma, eikējo daug d ąsos“
(p. ix). I jis numanąs os sa o d ąsos kainą: „I aš žinau, kad pagy imų
nesulauksiu: aš jų i nelaukiu. <...>“ (p. ix). „Rašiau ši ą knygą del o, kad
jau laikas i lie u iams susidomē i ly ies eikalais, ku iais isas pasaulis jau
senai susidomējo. Bandžiau ašy i aip, kad sup as ų ie, ku iems ši ą kny-
gą ski iu, – pap as iems žmonēms, ku ie manęs nuola os laiškais i asme-
niškai klausia pa a imų ly ies eikaluose“ (p. x).
Šio s aipsnio objek ą suda o XIX a. pab.–XX a. p . lie u ių gydy ojų
populia inamuosiuose medicinos aš uose (knygose, knygelėse i s aips-
niuose) a o i bend ieji y o i mo e s ly inių o ganų pa adinimai. S aips-
250 Palmi a Zemle ičiū ė Bend ieji žmogaus ly inių o ganų pa adinimai
XIX a. pab.–XX a. p . lie u ių gydy ojų
populia inamuosiuose medicinos aš uose
nio ikslas – nus a y i ų pa adinimų eikšmes i išsiaiškin i jų kilmės
šal inius. Siekian šio ikslo keliami okie užda iniai: emian is nag inėja-
mų pa adinimų a ojimo kon eks u i p i eikus ki ais šal iniais (akade-
miniu lie u ių kalbos žodynu, ana omijos li e a ū a) nus a y i, kokie ben-
d ieji y o i mo e s ly iniai o ganai į a dy i ais pa adinimais; išaiškin i
e minologizuo us gy osios kalbos žodžius i galimus naujai suda y us
e minus; pas a s y i sa akilmių i s e imakilmių e minų san ykio, kai
ku ių e minų p obleminių medicininių eikšmių, eu emizacijos, kono a-
cijos klausimus.
Nag inėjan ly inių o ganų pa adinimus pasi elkiamas ap ašomasis ana-
li inis i g e inamasis me odai. Tie pa adinimai pa eikiami kon eks e –
sakinyje i g e inamosiose len elėse. Pas a osiose aizdžiai ma y i isi ap-
a i pa adinimai i jų ch onologinė aida. Len elėse, be i iamojo laiko-
a pio pa adinimų, nu odomi lo yniški i daba iniai ly inių o ganų pa a-
dinimai. Vaizdumo dėlei da gi pa eikiama pa eikslų – kai ku ių knygų (a
knygelių) i šelių, ų knygų (a knygelių) a ba s aipsnių puslapių su
juose iksuo ais nag inėjamais e minais.
BENDRIEJI VYRO IR MOTERS
LYTINIŲ ORGANŲ PAVADINIMAI
Visos žmogaus, iš esmės iek y o, iek mo e s, o ganizmo sis emos,
no s i u i nežymių a yškesnių ly inių ski umų, y a ienodos, išsky us
ly inių o ganų sis emą. Vy ų i mo e ų ly inių o ganų sis emos y a isiš-
kai ski ingos (ŽA 2005: 205). Šias sis emas, iksliau, jų pa adinimus,
ikslinga panag inė i a ski ai. Šįka apsi ibojama ik bend aisiais ųjų sis-
emų pa adinimais, no s jų, iesą pasakius, nė a gausu. S a biausi čia
ūpimi y a ų pa adinimų eikšmių i kilmės klausimai. Taigi ski iami
g ynai lie u iškos i nelie u iškos (s e imos) kilmės pa adinimai. Pi mie-
ji sa o uož u da ski s omi a siž elgian į ai, kokiuose – gy osios a
ašomosios kalbos – šal iniuose ie žodžiai iksuo i gydy ojų a ojamomis
medicininėmis eikšmėmis.
Lie u iškos kilmės pa adinimai
Jie es i d ejopi – ai p iklauso nuo o, koks ų pa adinimų kilmės šal-
inis. Ski iami gy osios i ašomosios kalbos pa adinimai. P ie šiųjų šlie-
jasi da iena sąlygiška – sudė inių pa adinimų – g upelė. Šių pa adinimų
dėmenų kilmės šal iniai y a ski ingi – ienas gali bū i paim as iš gy osios,
ki as – iš ašomosios kalbos.
251Te minologija | 2019 | 26
GYVOSIOS KALBOS PAVADINIMAI
Jų gydy ojai a ojo gausiausiai. Tai, žinoma, lėmė skelbinių ad esa as –
pap as as, medicinos mokslų nėjęs, žmogus. Gydy ojai medicinos žinias
siekė pa eik i populia iai, aiškiai, ki aip sakan , u ėjo a o i kuo daugiau
žodžių, ku ie bū ų žinomi i ku iuos sup as ų jų eks ų skai y ojai.
Gydy ojai žmogaus ly inius o ganus (lo . o gana geni alia) sa o eks uo-
se adino kele iopai, pap as ai sudė iniais d ižodžiais pa adinimais. Gėdos
dalys (ž . 1 len elę) ap ik os A. Vileišio 1904 m. knygelėje apie si ilį:
„Jeigu-gi kas i pasid ąsy ų susiei i su okia isai jam nežinoma mo e imi, ai jis
p i alo, kiek iename a si ikime p ieš susieinan , ge ai apžiu ė i sa o g ė d o s d a -
l į , a nė a an jos ku -no s plyšių a ba žaizdelių, o jeigu y a, ai ge iau isai nesu-
siei i; susiėjus-gi eikia nea bu inai ge ai numazgo i g ė d o s d a l į “ BL 1904 21;
„I ši eip susieinan su jomis, puliai su nuodais nuo skauduolių, ku ie blogajai
ligai į ykus, dažnai es i an g ė d o s d a l i ų , pa enka an y o g ė d o s d a l i ų ,
ku s i užsik ečia blogąja liga, jeigu an šių jo dalių y a suplaišymas a ba žaizde-
lės“ BL 1904 9 (ž . 3 pa .).
Šis pa adinimas, beje, as as ik jo da be, no s ien isinį gėdos e miną
„mo e s išo inių ly inių o ganų“ eikšme da y a a ojęs S . Ma ulai is
1913 m. Medicinoje i gam oje skelb ame s aipsnyje „Ana omijos, izijo-
logijos, pa ologijos bei chemijos lie u iška e minologija“. Šis žodis gy o-
joje kalboje (Ka klėnai, Salamies is, G ūžiai) žinomas „išo inių ly ies o -
ganų“ eikšme. Gydy ojai kalbamąjį a mių žodį e minologiza o.
Žodis gėda y a aki aizdi eu emizacijos ap aiška. Šis žodis pakeičia ik ą-
jį o ganų pa adinimą, ma pas a uoju į a dijamą są oką ano me o žmonės
da e ino kaip ulga ią, gėdingą, nepado ią i pan. Kaip pažymi E alda
Jakai ienė, daugelyje kalbų ulga izmais laikomi am ik ų o ganų, izio-
loginių p ocesų pa adinimai (Jakai ienė 2009: 161). I šiuo a eju ly inių
o ganų pakai as gėda y a neigiamo emocinio e inimo5 žodis, ačiau,
ki a e us, š elnesnis, „pado ios ausies ne ėžian is“ (Jakai ienė 2009: 161).
5 Plačiau apie žodžių emocinį eikšmės komponen ą ž . Guda ičius 2007: 83–89.
3 pa . Te minas gėdos dalys A. Vileišio knygelėje Apie blogąją ligą a ba sy ilį (p ancus) (1904)
252 Palmi a Zemle ičiū ė Bend ieji žmogaus ly inių o ganų pa adinimai
XIX a. pab.–XX a. p . lie u ių gydy ojų
populia inamuosiuose medicinos aš uose
J. Bagdonas, A. Ka alius ly inius o ganus į a dijo e minu ly ies dalys (ž .
1 len elę), o A. Amb aziejū ė-S eponai ienė – ly inės dalys (ž . 1 len elę):
„Abelnas aumenų sis emos sus ip inimas, šal os maudynēs, plo imas ly ies
dalių šal omis d ū inančiomis gyduolēmis i dē ējimas inkamai p i aiky o
mašnelei p ilaiky i maišiuko (suspenso y) – ai isa, kas eikalinga da y i“ PV
1919 176;
„S eika ai apsaugo i bū inai eikia š a iai laiky i l y i e s d a l y s “ Ly Lig 1921 4;
„T ipe is pasi odo po kelių dienų apsik ė us i apsi eiškia uo, kad iš y ų šla-
pinimos akų i mo e ies l y i e s d a l i ų ima ekė i pūliai dažnai su skaudėji-
mu, deginimu i niežėjimu, o ka ais i be jų“ Ly Lig 1921 3;
Užsik ė us, liga p asideda nuo os ie os, ku ioje po oda įsisk e bė si ilio sėklos.
Jeigu as a si iko an ly inių dalių, a nuo ly inių i p asideda LL 1919 7.
Rūšinis dėmuo ly inis dažniausiai a o as i ki ų gydy ojų. „O gano“
eikšme K. G iniaus skelbiniuose iksuo i a ijuojan ys e minai į aisai,
in aisai, in aisos, į aisos, A. Vileišio – į aisai. Į aiso eikšmę „kas į aisy a“
gydy ojai specializa o p i aikydami ana omijos eikmei. Minė i a ijuo-
jan ys gimininiai dėmenys dažniausiai eina su ūšiniu dėmeniu ly is: ly ies
in aisai, ly ies į aisai (ž . 4 pa .), ly ies in aisos, ly ies į aisos (ž . 1 len elę):
„Aišku, jogei susipo inimas y iškio su mo e iške am y a, idan daugin ųsi
žmonių eislė. Tam y a i ly ies in aisai“ S k 1910 12 2;
„Žmogus, o aipogi kaiku ie i gy ulių, neka ą bando gam ą p igau i, no i iš
ly ies į aisų u ė i ien smagu ia imų šal inį, na, i es už ai pabaus i“ S k
1910 12 2;
„Jie, aip a ian , pa s ieni sa imi užsiganėdina besi ainiodami ly ies in ai-
sas ankomis a kokiais ki okiais daik ais“ S k 1910 12 2;
„P ie ly ies in aisų be eikalo nesily ė i, kelnių kišeniai užsiu i“ S k 1910 12 5;
„Buk isu isame kame š a us. Plaukis ly ies į aisus ben andeniu su mui-
lu kuo ankiausiai, kad nepasilik ų juose nei kokio neš a umo“ S k 1911 1 6.
4 pa . Te minas ly ies į aisai J. Bagdono s aipsnyje „P ancuzligė a ba pik oji liga (lo yniszkai – syphilis)“
259Te minologija | 2019 | 26
„Rodos gam a pada ē nea leis iną klaidą, pa alpindama okius b angius o ganus,
ku ie absoliu iškai eikalingi asēs palaikymui, okios neapsaugo oj ie oj. Jie
u ē ų bū pa alpin i ge ai apsaugo oj ie oj, aip-pa , kaip y a pa alpin i mo e-
ies eisimosi o ganai, o a ai“ PV 1919 20.
No ė ųsi a k eip i dėmesį į o pa ies au o iaus (A. Ka aliaus) ski inguo-
se 1919 i 1921 m. eks uose pa a o us e minus ly iška sis ema i ly ies
apa a as bei jų san ykį. Iš pa eik o ilius acinio sakinio galima numany i,
kad e minas ly iška sis ema a ojamas „ly inių o ganų sis emos“ eikšme.
O kaip su ly ies apa a u? 1921 m. knygoje Ly ies mokslas e minai y o
ly ies apa a as, mo e s ly ies apa a as eina knygos sky elių pa adinimais.
A galima eig i, kad au o ius apa a ą a ojo kaip sis emos sinonimą?
Manding, galima, jei em umėmės daba iniais enciklopediniais duome-
nimis, plg. apa a as – žmogaus ienos ku ios no s paski ies o ganų i-
suma (VLE 2001: 631). Be , ki a e us, pe šasi i ki okia min is, . y. kad
e minais y o ly ies apa a as, mo e s ly ies apa a as au o ius galėjo adin-
i i y o ly inius o ganus, i mo e s ly inius o ganus.
Iš o, kas pasaky a, aki aizdu, kad skolin i e minai da nebu o būdin-
gi i iamojo laiko a pio bend ųjų y o i mo e s ly inių o ganų pa adini-
mų mik osis emai. Gydy ojai mėgino e s is sa os kalbos leksika i jiems
ai puikiai pa yko.
IŠVADOS
1. XIX a. pab.–XX a. p . lie u iai gydy ojai gausiai ašė į ai iais ligų
i jų gydymo bei p o ilak ikos, higienos, sani a ijos i ki ais uo me u
opiais s eika os klausimais knygose, knygelėse i pe iodinėje spaudoje.
Ly inių o ganų sis ema i jos ligos bu o iena iš ų e ų abuis inių emų,
ku iomis engė ašy i ne i pa ys gydy ojai. Pasi odė ik kele as knygų,
knygelių i s aipsnių apie ly ines ligas, ku iuose a ojama ly inių o ga-
nų pa adinimų. Ano me o medicinos spaudoje ly ies i isi su ja susiję
klausimai bu o lyg ne ašy as abu, jie bu o apeinami, ne e ai ne i ly-
iniai o ganai, su jais susiję iziologiniai p ocesai a ly inės ligos į a di-
jami ne iesiogiai (eu emizuojami), s igma izuojami. Iš o adosi emociš-
kai-eksp esiškai kono uo ų pa adinimų, me a o ų. Apsk i ai apie ly inių
o ganų sis emą ben kiek išsamiau iš is nebu o ašoma, no s a i inkamos
emos knygelėse bu o ap a iami isi ki i gy ybiškai s a būs žmogaus
o ganai i jų sis emos. Ly ies klausimai uome ėje populia inamojoje me-
dicinos spaudoje bu o ienokiu a ki okiu būdu nu ylimi, odėl i šios
s i ies e minų nė a daug.

260 Palmi a Zemle ičiū ė Bend ieji žmogaus ly inių o ganų pa adinimai
XIX a. pab.–XX a. p . lie u ių gydy ojų
populia inamuosiuose medicinos aš uose
2. Sep yniolikoje i ų ski ingos apim ies šal inių (knygų, knygelių,
s aipsnių) as a apie d i dešim is, daugiausia sudė inių, pa adinimų (įskai-
an jų a ian us), ku iais gydy ojų adinami bend ieji y o i mo e s
ly iniai o ganai. Tais pa adinimais į a dy os ke u ios ana omijos są okos –
o gana geni alia, pe ineum, glandula geni alis, game a.
3. Gydy ojams, ašiusiems kalbamąja ema, iškilo neleng as užda inys –
isų pi ma e minų paieška i jų a anka. Pi miausia gydy ojai, žinoma,
g ęžėsi į gy ąją kalbą i joje ieškojo inkamų žodžių no imoms są okoms
į a dy i. Gy oji kalba bu o pag indinis lie u iškų bend ųjų y o i mo e s
ly inių o ganų pa adinimų šal inis. Dalį os kalbos žodžių gydy ojai e -
minologiza o, pa yzdžiui, gėda ( e minas gėdos dalys „ly iniai o ganai“),
į aisas ( e minas ly ies į aisai „ly iniai o ganai“), į aisa ( e minai y ų eis-
linės į aisos „ y o ly iniai o ganai“, mo e ų eislinės į aisos „mo e s ly iniai
o ganai“), na elis ( e minas eislinis na elis „game a“).
4. Ki as s a bus i iamųjų pa adinimų šal inis bu o ašomoji kalba. Šiek
iek e minijos eikalui gydy ojų paim a žodžių iš ašy inių šal inių, pa yz-
džiui, gilė ( e minas ly iška gilė „dauginimo sis emos liauka, ly inė liauka“).
5. Nelie u iškos kilmės kalbamieji pa adinimai be eik nebūdingi – as-
a ik eje as skolinių – g aikiškos kilmės sis ema ( e minas ly iška sis ema)
i o ganas ( e minai ly ies o ganai, ly iniai o ganai, ly iški o ganai, eisimo-
si o ganai) bei lo yniškos kilmės apa a as ( e minas ly ies apa a as), ku ie
eina sudė inių e minų pag indiniais dėmenimis. A k eip inas dėmesys į
ai, kad skoliniui o ganas gydy ojai ado i sa ų, lie u iškų, pakai ų, ku iuos
a ojo daug dažniau nei minė ą skolinį. Tam neabejo inai į akos u ėjo
ad esa as – mediciniškai nep ap usęs skai y ojas, odėl, kad šis sup as ų
jam ad esuo ą medicinos eks ą, gydy ojai, ikė ina, s engėsi ink is okius
žodžius, ku ie daugumai bū ų pažįs ami i su okiami.
6. Ne adę gy ojoje a ašomojoje, aipgi i s e imose kalbose inkamų žo-
džių ly iniams o ganams pa adin i gydy ojai pa ys kū ė e minus. Dėl ieno
a ki o šiame s aipsnyje minė o e mino au o ys ės sp ęs i sunku, be iš okių,
naujai nukal ųjų, e minų bū ų galima paminė i kad i A. Vileišio a o as
gėdos dalis, K. G iniaus – eislinį na elį, P . Ma ulaičio – ly išką gilę.
7. Ti iamieji XIX a. pab.–XX a. p . gydy ojų aš ai, manding, bu o
bene pi mieji populia inamieji medicinos mokslo šal iniai, sua dę ą slap-
umo, baugumo, nepado umo sk ais ę, daugelį amžių dengusią isa, kas
susiję su ly imi. Kalbamaisiais aš ais lie u iai gydy ojai š ie ė pap as ą
skai y oją ly ies klausimais. Juose pasi odė bend ųjų y o i mo e s ly inių
o ganų pa adinimų. Žinoma, dauguma ų pa adinimų aip i liko įamžin-
261Te minologija | 2019 | 26
i ųjų aš ų puslapiuose, i ai is o inės medicinos e minijos dalis, ačiau
e minas ly inis o ganas puikiausiai p igijo i ebe a ojamas daba inėje
ana omijos nomenkla ū oje.
ŠALTINIAI
AK – [Vais ininkas (Dak a as)]. Apie kole ą. – Kaip a sigin i nů Kole os i ki i Naudingi skai ymai, Tilžė,
1893, 14–27.
BL – Apie blogąją ligą a ba sy ilį (p ancus). Pagal d- o M. Člėno o eikalėlį su aisė d- as A. V., Tilžėje,
1904.
Ly L – [D- as F. Ma ulai is]. Ly iškos Ligos i Kaip nuo jų apsisaugo i. Pa ašē D- as F. Ma ulai is. An a, pe -
žiu ē a i page in a laida, So Bos on, Mass, 1910.
[D- as F. Ma ulai is]. Ly iškos Ligos i Kaip nuo jų apsisaugo i. Pa ašē D- as F. Ma ulai is. An a, pe žiu ē a
i page in a laida, So Bos on, Mass, 1915.
Ly Lig – Kas eikia žino i apie ly ies ligas. Ve ė iš okiečių kalbos D- as J. Bagdonas, Kaunas, 1920.
LL – D- as AS-nė. Ly ies ligos, Kaunas, 1919.
LM – Ly ies mokslas. Pa ašē A. J. Ka alius, M. D., Chicago, Ill.: Wes Side P ess, 1921.
NG – Naminis gydy ojas: T umpas ap ašymas p asčiausių ligų i p asčiausių ais ų ko oje su jomis. D. 1. Apie
žmonių ligas i jų gydymą. Su aisė D- as A. Vileišis, Seinai, 1908.
PD – D- as Oke -Blom. Ką pasakojo dėdė dak a as aikui-giminaičiui. (P adinės ly ies klausimo s i ies žinios),
Vilnius, 1912.
PM – An anas Vileišis. Pa a mės mo e ims, ku ios no i bu i s eikos. Pagal Zielčaka pa ašē D . A. V., Tilžēje,
1899.
Pa a mės mo e ims, ku ios no i bu i s eikos. Pagal Zielčaka pa ašė d . A. Vileišis. 2-oji laida, Vilnius, 1906.
Psn – [D- as A. Ske e is]. Š a umas i s eika a. – Pasiun inys 6, 1912, 184–186.
PV – Wm. J. Robinson, M. D. Pa a imai y ams apie ly ies dalykus. Su pamokinimais, kaip aiškin i aikams
ly ies apsi eiškimus. Au o iui leidus e ē P anašas, New Yo k, 1919.
S k – [D- as K. G inius]. Apie onanizmą. – S eika a 12, 1910, 1–6.
[D- as K. G inius]. Si ilis i „606“. – S eika a 1, 1911, 1–8.
U – [J. Slibinas]. P ancuzligė a ba pik oji liga (lo yniszkai – syphilis). – Ukinįkas 6 i 7, 1892, 230–237.
V p – [Hygiėnos a nas]. Alkogolis i alkogolizmas. – Va pas 9 i 10, 1895, 155–157.
LITERATŪRA
CODL 1997: The Concise Ox o d Dic iona y o Linguis ics. P. H. Ma hews, Ox o d, New Yo k.
DE 2003: A Dic iona y o Euphemisms. How no o say wha you mean. R. W. Holde , New Yo k: Ox o d
Uni e si y P ess.
DU 2007: Duden Deu sches Uni e salwö e buch 6. übe a bei e e und e wei e e Au lage. He ausgegeben on
de Duden edak ion, Mannheim, Leipzig, Wien, Zü ich: Duden e lag.
EDEL 1999: An e ymological dic iona y o he english language by he Re . Wal e W. Skea , Ox o d: A he
Cla endon P ess.
Gai enis K. 2014 [1991]: Lie u iškų e minų aizdingumo klausimu. – Gai enis K. Rink iniai aš ai. Suda ė
J. Gai eny ė-Bu le , Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 189–194.
Guda ičius A. 2000: E noling is ika, Šiauliai: Šiaulių uni e si e as.
Guda ičius A. 2007: G e inamoji seman ika, Šiauliai: VšĮ Šiaulių uni e si e o leidykla.
Jakai ienė E. 2009: Leksikologija, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Jasiūnai ė B. 2005: Eu emizmai a mėse bei au osakoje: p oblemos i pe spek y os. – Bal is ica, 6 p iedas,
101–117.
Keinys S . 2005 [1975]: P iesaginė lie u iškų e minų da yba. – Keinys S . Daba inė lie u ių e minologija,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 21–76.
KTŽ 1990: Gai enis K., Keinys S . Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa.
K ašy ė R. 2005: Mokomasis e minologijos žodynėlis, Šiauliai: VšĮ Šiaulių uni e si e o leidykla.
KWT 1975: Kleines Wö e buch sp achwissenscha liche Te mini, Leipzig: VEB Bibliog aphisches Ins i u .
262 Palmi a Zemle ičiū ė Bend ieji žmogaus ly inių o ganų pa adinimai
XIX a. pab.–XX a. p . lie u ių gydy ojų
populia inamuosiuose medicinos aš uose
LE 1957: Lie u ių enciklopedija X, So. Bos on, Mass: Lie u ių enciklopedijos leidykla.
LKE 1999: Lie u ių kalbos enciklopedija. Pa engė K. Mo kūnas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos
ins i u as.
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas (I–XX, 1941–2002), e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005.
P ieiga pe in e ne ą: www.lkz.l
LST 1988: Lexikon sp achwissenscha liche Te mini, Leipzig: VEB Bibliog aphisches Ins i u .
Macienė J. 2005: Deminu y ų s ilis ika, Šiauliai: Šiaulių uni e si e as.
MedŽ 1980: As auskas V., Biziule ičius S., Pa ilonis S., Vai ila ičius A., Vileišis A. Medicinos e minų žody-
nas, Vilnius: Mokslas.
Mi ke ičienė A. 2015: Kai ku ie e minų sinonimijos aspek ai. – Te minologija 22, 39–60.
Pikčilingis J. 1975: Lie u ių kalbos s ilis ika II, Vilnius: Mokslas.
Ska džius P . 1996: Rink iniai aš ai 1: Lie u ių kalbos žodžių da yba, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidy-
bos ins i u as.
Sme ona M. 2015: Lie u ių kalbos eu emizmai: aiška i mo y acija. Dak a o dise acija, Vilnius. P ieiga pe
in e ne ą: h ps://epublica ions. u.l /objec /elaba:8283971/index.h ml.
VLE 2001: Visuo inė lie u ių enciklopedija I, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
ŽA 2005: S opus R., Tamašauskas K. A., Paužienė N. Žmogaus ana omija, Kaunas: Vi ae Li e a.
ŽAF 2014: Anuse ičienė O. V, Cibas P., Lilienė L. Žmogaus ana omija i iziologija, Kaunas.
КРР 2003: Культура русской речи. Энциклопедический словарь-справочник, Москва: Флинта Наука.
Маджаева С. И. 2010: Эвфемизация как способ пополнения медицинской терминологии. – Гумани-
тарные исследования 3(35), Астрахань: Астраханский государственный университет, 55–61. Доступ
через интернет: h ps://elib a y. u/i em.asp?id=15260446.
Никитина И. Н. 2015: Теоретические основы изучения эвфемии. – Актуальные проблемы лингвистики
переводоведения и педагогики 1(2), Самара: Самарский государственный экономический университет,
101–107. Доступ через интернет: h ps://elib a y. u/i em.asp?id=26901789.
Пастухова О. Д. 2017: Об эвфемизмах и табу. – Филологические науки. Вопросы теории и практики,
Тамбов: Грамота, № 11(77): в 3-х ч., ч. 1, 141–144. Доступ через интернет: h p://g amo a.ne /
ma e ials/2/2017/11-1/38.h ml.
СЛТ 2005: Ахманова О. С. Словарь лингвистических терминов, Москва: КомКнига.
Солодилова И. А., Соколова Т. Ю. 2017: Критерии идентификации эвфемизмов. – Вестник оренбург-
ского государственного университета 11(211), Оренбург: Оренбургскийо государственный универси-
тет, 73–78. Доступ через интернет: h ps://elib a y. u/i em.asp?id=32274049.
COMMON NAMES O HuMAN GENITALS IN THE POPuLAR MEDICAL WRITINGS BY LITHuANIAN MEDICAL
DOCTORS O THE LATE 19TH AND EARLY 20TH CENTuRIES
Summa y
The a icle analyses common names o male and emale geni als used by Li huanian
medical doc o s in he popula medical w i ings (books, bookle s and a icles) o he
la e 19 h and ea ly 20 h cen u ies. The meanings o hese names a e iden i ied based
on he con ex o hei use and o he sou ces ( he Academic Dic iona y o he Li hu-
anian Language, ana omy li e a u e), and he e ymological sou ces a e de e mined.
In his pe iod, Li huanian medical doc o s w o e a lo abou a ious diseases, hei
ea men and p e en ion, hygiene, sani a ion, and o he delica e heal h issues o he
ime. Howe e , he geni al sys em and i s diseases was one o ew aboo opics ha
e en doc o s a oided w i ing o w i e abou . The e o e, he e minology o his ield
is sca ce. Only ew publica ions abou geni al diseases used some names o geni als.
Au ho s o en named hese o gans and ela ed physiological p ocesses o geni al dis-
eases indi ec ly (euphemized hem), and s igma ized hem.
263Te minologija | 2019 | 26
In se en een sou ces s udied, a ound wen y mos ly composi e names (including
hei a ia ions) we e ound ha doc o s used o name gene al male and emale geni-
als. They named ou ana omical concep s – o gana geni alia, pe ineum, glandula geni-
alis, game a.
Doc o s w i ing abou his opic aced a challenge in sea ching and selec ing he
e ms. The main sou ce o he Li huanian common names o male and emale geni-
als was colloquial language. Doc o s e minologized a pa o he wo ds o he collo-
quial language, e.g., gėda ( e m gėdos dalys “geni alsˮ), į aisas ( e m ly ies į aisai
“geni alsˮ), į aisa ( e ms y ų eislinės į aisos, mo e ų eislinės į aisos), na elis ( e m
eislinis na elis “game e (a ma u e ep oduc i e cell)ˮ).
Ano he impo an sou ce o hose names was w i en language. Doc o s adop ed
some e minology om w i en sou ces, e.g. gilė ( e m ly iška gilė “ ep oduc i e sys-
em gland, gonadˮ).
The geni al names o non-Li huanian o igin we e a he uncommon. Only h ee
loanwo ds – o G eek o igin, sis ema ( e m ly iška sis ema) and o ganas ( e ms ly ies
o ganai, ly iniai o ganai, ly iški o ganai, eisimosi o ganai), and La in o igin, apa a as
( e m ly ies apa a as) – we e ound ha se e as main componen s o composi e
e ms. I is no ewo hy ha doc o s ound Li huanian subs i u es o he loanwo d o -
ganas and used hem mo e o en han he la e . This was mainly due o he medical
illi e acy o he eade s o hei ex s. Au ho s, e y likely, a emp ed o selec wo ds
ha he majo i y o eade s would ecognize and comp ehend.
I doc o s could no ind sui able wo ds o name geni als in colloquial, w i en o
o eign language, hey c ea ed he e ms hemsel es. Examples o such newly made
e ms a e gėdos dalis “geni alsˮ by An anas Vileišis, eislinis na elis “game eˮ by Ka-
zys G inius, and ly iška gilė “gonadˮ by P anas Ma ulai is.
The w i ings o doc o s o he la e 19 h and ea ly 20 h cen u ies we e some o he
i s popula sou ces o medical science ha dis up ed sec ecy, ea , and indecency ac-
companying all ques ions ela ed o sexual heal h. In hese w i ings, doc o s we e ed-
uca ing hei o dina y eade s on sexual heal h. In hese w i ings, he i s common
names o male and emale geni als appea ed. Al hough mos o hose e ms ha e no
became es ablished and ha e emained pa o his o ical medical e minology, he
e m ly ies o ganas is s ill used in he con empo a y ana omical nomencla u e.
Gau a 2019-09-18
Palmi a Zemle ičiū ė
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
E. paš as [email p o ec ed]