103Te minologija | 2019 | 26
doi.o g/10.35321/ e m26-06
Į a džiuo inės o mos mak oekonomikos
e minijoje: a ojimo dėsningumai
i s y a imų p iežas ys
RAMUNĖ VASKELAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Ano AcijA
No s nus a an į a džiuo inių o mų ( oliau – ĮF) a ojimo no mas links a-
ma eig i, kad e minijoje ĮF a o i bū ina, šio da bo au o ė y a a k eipusi
dėmesį į ai, kad i e minijoje jos a ojamos ne egulia iai, o šiame s aips-
nyje ĮF a ojimas e minams žymė i i iamas oliau. Jame a ojimo dės-
ningumai i s y a imų p iežas ys nag inėjami pasi elkus ekonomikos eo i-
jos sudė inės dalies mak oekonomikos e miniją, iksliau, aukš osioms
mokykloms ski us mak oekonomikos ado ėlius. Lyginan ĮF a ojimą
a p eks iniu i eks o lygmenimis, siekiama nus a y i objek y ius eiksnius,
lemiančius e minų žymėjimo ĮF s y a imus, be a k eipiamas dėmesys i į
subjek y aus pobūdžio eiksnį – ne ienodą ado ėlių pa engimo kalbiniu
požiū iu lygį.
ESMINIAI ŽODŽIAI: į a džiuo inės o mos, sudė inis e minas, šalu inis dėmuo.
Abs Ac
Al hough while de ining he no ms o he usage o p onominal o ms (he e-
ina e e e ed o as PF), he e is a endency o s a e ha he usage o PFs
in he e minology is a mus , he au ho o he a icle has no iced ha PFs
a e used i egula ly in he e minology, and his a icle in es iga es hei us-
age in he e minology u he . Usage pa e ns and easons o luc ua ions
a e in es iga ed by using he e minology o mac oeconomics, which is a
componen o economic heo y, i. e. ex books in mac oeconomics o high-
e schools. By compa ing he PF usage on he in e ex ual and ex ual le -
els, i is aimed o es ablish objec i e ac o s de e mining luc ua ions in PFs
usage in e ms, and i is also ocused on he ac o o a subjec i e na u e –
di e en quali ies o ex book p epa a ion in linguis ic e ms.
KEYWORDS: p onominal o ms, complex e m, subo dina e cons i uen .
104 Ramunė Vaskelai ė Į a džiuo inės o mos mak oekonomikos e minijoje:
a ojimo dėsningumai i s y a imų p iežas ys
ĮVADINĖS PASTABOS.
ĮVARDŽIUOTINĖS FORMOS TERMINOLOGIJOJE
Lie u ių kalbos į a džiuo inės o mos ( oliau – ĮF) iek diach oninių,
iek sinch oninių kalbos y imų a s o ams iki šiol kelia daug neaiškumų.
Š ai kalbos is o ijos y ėjų, egis, aip i nep ieinama p ie bend os nuo-
monės, a *io- į a dis, su ku iuo jos bu o suda y os, bu ęs ana o inis,
a elia y inis, a i inkamai – a į a džiuo iniai būd a džiai susida ė kaip
de e minacijos eiškimo p iemonė i pagal kilmę a i inka apib ėžiamąją
unkciją a liekančius indoeu opiečių kalbų a ikelius, a is dėl o jie a-
dosi dėl žymimojo daik o pab ėžimo – em azės (p z.: Valeckienė 1986;
1990; Rosinas 1975; 2009: 237–241)1. G ama ikose p ipažįs ama i api-
b ėžiamoji, i pab ėžiamoji eikšmė (LKG 1965: 505–510; DLKG 1997:
174–175), be a liekan g ama inio lygmens y imus is labiau links ama
ĮF aiškin i ik kaip apib ėž umo eiškimo p iemonę (Hol oe , Tamulio-
nienė 2006; Mikulskas 2006; Sp aunienė 2008a, b; 2011), i is iek
gana sunku as i paaiškinimą, kodėl lie u ių kalboje ĮF a ojamos aip
ne egulia iai. Tačiau e minologijos da buose okios p oblemos nes a s-
omos, odėl gali a ody i, kad šioje s i yje dėl ĮF p oblemų nekyla. Vis
dėl o oks įspūdis ik pa i šinis.
Pi ma, pasi inkus nag inė i ienos a ki os s i ies e miniją, ka ais a k ei-
piamas dėmesys į ai, kad joje, be ki ų dalykų, s y uoja i ĮF a ojimas (p z.:
And iuškai ė 2000: 73; Umb asas 2002: 87; 2003: 69; 2004: 109; Kaulakienė
2002: 73; 2006: 93). Tiesa, šis ak as į a dijamas e okai, ačiau ai a i ik ų
kodi ikuo ąją no mą, numa ančią, kad e minai u i bū i a ojami ik ĮF
(Pupkis 1980: 136; Pi očkinas 1990: 86; KKP 1998: 123; KP 2002: 26; Šukys
2003: 113; Paulauskienė 2004: 204). Vis dėl o ik ak as į a dijamas e okai,
o kad i ku iuo aspek u bū ų pasi ink a nag inė i sudė inius e minus, pa-
p as ai neapsieinama be pa yzdžių, iš ku ių ma y i, kad e minų būd a diniai
a daly iniai dėmenys y a eiškiami i pap as osiomis o momis (p z.: Kaz-
lauskai ė 2004: 216; Mi ke ičienė 2006: 141; Zemle ičiū ė 2014: 164). Taip
ne iesiogiai pa odoma, kad i e minijoje ĮF a ojamos ne egulia iai, o ne-
egulia umo polinkis jau labiau a i ik ų i iamojo i ap ašomojo pobūdžio
da buose kons a uojamą ĮF nykimo a mėse (Valeckienė 1957: 301–304;
LKG 1965: 513; DLKG 1997: 177) a nykimo apsk i ai (Paulauskienė, Ta -
ydai ė 1986: 138; Paulauskienė 1994: 222–223) polinkį.
1 Į a džiuo inių būd a džių kilmės y imų, ku iais k yp a į ieną a ki ą eo iją, išsami apž alga pa eikiama
A. Valeckienės (1857) s aipsnyje.
105Te minologija | 2019 | 26
An a, klausimų kelia ne ik a ojimo egulia umas. Į a džiuo inių i
neį a džiuo inių o mų ( oliau – NF) s y a imas e minologijoje dažniau-
siai y a minimas kaip a ian inė aiška (p z.: Umb asas 2004: 109; Kaula-
kienė 2006: 93) a ba a ian ai (p z.: And iuškai ė 2000: 73; Kaulakienė
2002: 73). Š ai Angelė Kaulakienė i iesiogiai pasako, kad okius sudė i-
nių e minų būd a dinius a daly inius ūšinius dėmenis, ku ių ieni
eiškiami ĮF, ki i – NF, galima adin i a ian ais (Kaulakienė 2002: 73).
Tačiau ne ijuose 2004 m. išleis os Te minologijos s aipsniuose okie
a ejai pa adinami pseudo a ian ais (Mi ke ičienė 2004: 136; Umb asas
2004: 109; Zemle ičiū ė 2004: 97). Vadinasi, e minologijoje ĮF kelia i
eiškinio į a dijimo klausimą. Tačiau dėmuo pseudo- eiškia ne ik umą,
a iamumą, o ai ody ų, kad klausimas susijęs ne ik su eiškinio į a di-
jimu, be i su jo e inimu. Pa a ojus e miną pseudo a ian ai pa eikia-
mos umpos pas abos ai pa i in ų: „Į a džiuo inės i pap as osios o mos
eo iškai negali bū i laikomos a ian ais, nes kalbos sis emoje ai y a ski -
ingos eikšmės kalbos iene ai“ (Mi ke ičienė 2004: 136). Kaip aiškėja,
ĮF laiky i ne ik ais a ian ais ska ina eo inė ĮF ak uo ė, iksliau, įž el-
giamas eo inis eikšmės ski umas, p ieš a aujan is polinkiui e minolo-
gijoje a ian ais laiky i labiau ik aiška besiski iančius e minus (Mi ke-
ičienė 2004: 121–124; S unžinas 2008: 111–112; S anke ičienė 2012: 22;
Zemle ičiū ė 2012; Si idienė 2015).
Į a džiuo inių būd a džių a oseną išsamiai y usi Adelė Valeckienė
(1957) iš ik ųjų y a sky usi specialias į a džiuo inių būd a džių eikšmes,
o i Lie u ių kalbos g ama ikoje ( oliau – LKG) pasaky a: „Į a džiuo iniai
būd a džiai u i speci ines eikšmes i sa o a osena ski iasi nuo pap as-
ųjų“ (LKG 1965: 505). Vis dėl o ne isi mo ologai esminį eikšmės ski -
umą y a linkę p ipažin i: „Jeigu a p pap as ųjų i į a džiuo inių būd a džių
bū ų didelis (esminis) eikšmės ski umas, ai nebū ų bend ine kalba kal-
bančių žmonių, galinčių išsi e s i be į a džiuo inių būd a džių, o daba
ie, ku ie kilę iš į a džiuo inių būd a džių ne a ojančių a mių, i kalbė-
dami bend ine kalba be jų išsi e čia, uo p isidėdami p ie į a džiuo inių
būd a džių nykimo apsk i ai“ (Paulauskienė 1994: 222). ĮF e inan kaip
apib ėž umo aiškos p iemonę, eikšmės ski umo klausimas ėlgi bū ų
sp endžiamas ki aip. Š ai Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje ( oliau –
DLKG) eigiama, kad i ĮF, i NF žymi daik o ypa ybę, ik ĮF ne ik ją
žymi, be i nu odo, kad daik as y a žinomas (DLKG 1997: 174). Tačiau
eo ine ĮF ak uo e eikiausiai emiamasi i ĮF besiski iančius e minus
106 Ramunė Vaskelai ė Į a džiuo inės o mos mak oekonomikos e minijoje:
a ojimo dėsningumai i s y a imų p iežas ys
laikan a ian ais. Juk mo ologijos ado ėliuose ĮF įp as a laiky i mo o-
logine būd a džio ka ego ija i ap a i ka u su ki omis jo ka ego ijomis,
pa yzdžiui, gimine, skaičiumi (Paulauskienė 1983: 207–213; 1994: 198–
232)2, o e minai, ku ių giminė a skaičius ski iasi, e minologijoje y a
laikomi a ian ais (S unžinas 2008; Zemle ičiū ė 2012). Jeigu kalbos mo -
ologinio lygmens ap aše ski iama apib ėž umo ka ego ija, ji i gi ap a iama
būd a džio sky iuje, o i ski iama kaip būd a džio ka ego ija (DLKG 1997:
168–177), no s šios ka ego ijos sky imas ik būd a džio ĮF i NF pag indu
i y a k i ikuo as3. A ski ame da be apie g ama ines ka ego ijas apib ėž u-
mas jau apibūdinamas kaip mo osin aksinė ka ego ija (Judžen is 2012: 99).
Visa ai ody ų, kad ĮF g ama inė ak uo ė nė a labai aiški, o s y a imas
a p e minų a ian ai i pseudo a ian ai uos neaiškumus eikiausiai a -
spindi. Vis dėl o pas a asis e minas pa a ojamas ik ame iename Te -
minologijos nume yje, o šis ak as gali ody i i ai, kad e minas y a nu-
lem as kokių no s subjek y ių eiksnių, pa yzdžiui, susijusių su nume io
edaga imu, engimu spaudai a pan.
T ečia, kai ku iuose e minologijos da buose ĮF a ojimo klausimu
pa eikiama no ma y iojo pobūdžio pas abų, o jos i gi odo am ik ą p ieš-
a ą. Š ai Kazimie as Gai enis eigė, kad dažnai neleng a nus a y i, a
e minui eikia ĮF, no s apsk i ai ĮF e minijai y a eikalingos: „Į a džiuo-
inių o mų e minijoje ne eikia ik ada, kai ūšinis pažyminys u i da
sa o p ie eiksminį pažyminį“ (Gai enis 1995: 8). Tačiau ki i e minologai
nu odo, kad ĮF e minologijoje ne isais a ejais eikalingos a juo labiau
bū inos (Keinys 2004: 81) a ba kad šiuolaikinėje e minologijoje ĮF ka ais
populia ios pe dė ai (Umb asas 2002: 87). Išei ų, kad ĮF eikalingumas
e minijoje ne ienodai e inamas ne e minologų, o da labiau p ieš a-
os iš yškė ų okius eiginius palyginus su eiginiais, o muluojamais nu-
ma an bend ąsias ĮF a ojimo no mas. Pas a aisiais, kaip jau užsimin a,
links ama į ai, kad ĮF u i bū i žymimas kiek ienas e minas: „Į a džiuo-
inės o mos y a bū inas sudė inių e minų odiklis (išsky us uos žodžius,
2 A. Paulauskienės Lie u ių kalbos mo ologijoje ski iamos de inamosios būd a džio ka ego ijos (giminė,
skaičius, linksnis) i idinės būd a džio g ama inės ka ego ijos (ĮF, negimininė o ma, laipsnių o mos)
(Paulauskienė 1994: 198–200).
3 A. Paulauskienė apib ėž umo / neapib ėž umo ka ego ijos apa inimą su pap as ųjų / į a džiuo inių bū-
d a džių opozicija k i ika o dėl o, kad ši p iešp ieša ma oma i leksemų, i g ama inių o mų lygmenyse
(Paulauskienė 1994: 225), o plė ojan ki okią nei adicinei lie u ių kalbo y ai būdinga daik a a dinio
junginio samp a ą eig a, kad ai ne būd a džio, o daik a a dinio junginio ka ego ija (Hol oe , Tamulio-
nienė 2006: 12).
107Te minologija | 2019 | 26
ku ie negali bū i į a džiuo iniai, p z., p iesagos -inis būd a džiai). Ne i
ada, kai būd a dinio žodžio o ma pa i odo išsky imą, e minas u i
bū i į a džiuo inis. An ai žymė ieji būd a džių laipsniai jau išski ia ypa-
ybę iš ki ų, be e minuose u ėsim ik y esnysis inžinie ius, aukščiausia-
sis eismas i k .“ (Pupkis 1980: 136); „Rūšiai nusaky i i e minams su-
da y i ne inka pap as osios o mos“ (KKP 1998: 123); „Taigi eikia laiky-
is aisyklės: jeigu būd a dis a koks ki as žodis gali bū i į a džiuo inis, ai
e minijoje inkama ik į a džiuo inė o ma be jokių išimčių“ (Paulaus-
kienė 2004: 204). O iš ieno Kalbos kul ū oje paskelb o s aipsnio aiškėja,
kad okią min į, pi miausia o ien uodamasi į e minų žodynus, y a kėlu-
si e minologė A. Kaulakienė. Ap a usi bend uosius ūšinių į a džiuo inių
būd a džių a ojimo ypa umus, 1973 m. išspausdin ame s aipsnyje ji
s a s ė, kad e minijoje šie ypa umai u ė ų da labiau iš yškė i, odėl
suda an e minų žodynus, egis us i k . (ku pa eikiami be eik isi
ūšiniai e minai) isu eikė ų a o i ik į a džiuo inius būd a džius.
Siūlymas g įs as sis emiškumo siekiu: oks a ojimas „padė ų susida y i
e minų sis emiškumui, ku is pap as ai a spindi a i inkamų są okų sąsają.
An a e us, bū ų galima iš eng i į ai a imo, ku is nepageidau inas e -
minų žodynuose“ (Kaulakienė 1973: 30–31). Apie ĮF a ojimą išlaus
pobūdžio eks uose pasaky a, kad žodžių junginiai su NF a o ini ada,
kai no ima ne pab ėž i daik ų a eiškinių ūšį, o pasaky i jų ypa ybes,
kokybę; kai no ima pasaky i išski iamąją, . y. e minologinę, eikšmę,
eks uose i gi u ė ų bū i a ojamos ĮF (Kaulakienė 1973: 31).
Kaip galima sp ęs i iš o s aipsnio, emiamasi ūšine eikšme i , siekian
e minų sis emiškumo, kalbos ypa ybę ĮF žymė i ūšį links ama eik i kaip
uni e salų e mino žymėjimo p incipą. A. Valeckienė, ūšinę eikšmę
sky usi kaip am ik ą pažymimosios eikšmės, ėliau pe adin os į api-
b ėžiamąją eikšmę (Valeckienė 1986; 1998; DLKG 1997: 174–175), po-
ūšį4, apie ĮF a ojimą e minijoje ė a pasakiusi iek: „Kadangi ūšiniai
pažyminiai dažniausiai odo kokias no s indi idualias, g upei daik ų api-
4 A. Valeckienės (1997) s aipsnyje, ku pa eikiama išsami į a džiuo inių būd a džių klasi ikacija, pi miau-
sia ski iama pab ėžiamoji i pažymimoji eikšmė. Pas a osios nu odomi du po ūšiai – nu odomoji i išski-
iamoji eikšmė, o ada a ski ai ap a iamas išski iamosios eikšmės eiškimas išski iamaisiais pažyminiais i
jos eiškimas ūšiniais pažyminiais. Panaši klasi ikacija pe keliama i į LKG, ik ūšinės eikšmės žymėji-
mas kaip pažymimosios eikšmės po ūšis čia ski iamas iesiogiai: ski iamas daik ų ūšies žymėjimas, daik-
ų nu odymas i daik ų išsky imas (LKG 1996: 505–510). DLKG pažymimoji eikšmė pe adinama į
apib ėžiamąją, o ūšies eiškimas ėl labiau susiejamas su išsky imu: kaip apib ėž umo eiškimo būdą
išsky us išsky imą, pasakoma, kad į a džiuo iniai būd a džiai su am ik ais pažymimaisiais žodžiais eiš-
kia daik ų ūšį (DLKG 1997: 174–175).

108 Ramunė Vaskelai ė Į a džiuo inės o mos mak oekonomikos e minijoje:
a ojimo dėsningumai i s y a imų p iežas ys
bend in as ypa ybes, su pažymimuoju žodžiu eiškiančias os g upės pa-
adinimą, ai su okiais į a džiuo iniais būd a džiais labai dažnai y a su-
da omi e minai, p z., kalbos mokslo e minai“ (Valeckienė 1957: 186).
Toks eiginys pe kel as i į LKG (1965: 507), ėliau – į DLKG (1997: 174)5.
Tiek A. Valeckienės s aipsnyje, iek LKG y a nu ody i i ys daik ų api-
b ėžimo ūšiniais pažyminiais būdai: 1) ieno daik o išsky imas su dides-
niu ypa ybės laipsniu (kiekiu); 2) ski ingų ypa ybių sup iešinimas, . y.
ieno daik o sky imas nuo ki o panašaus daik o kokia no s iena ypa ybe,
p iešinga ki o daik o ypa ybei; 3) daik o išsky imas kokia no s indi idu-
alia, speci ine ypa ybe, ku i nė a būdinga ki iems os ūšies daik ams
(Valeckienė 1957: 176–183; LKG 1965: 505–506). A. Kaulakienės s aips-
nis a skleidžia, kad isi šie ūšies žymėjimo būdai įž elgiami i e mini-
joje i , emian is ūšies žymėjimo bei ypa ybės a kokybės žymėjimo ski -
umu, e minus siūloma žymė i ĮF. Tačiau ne isuose da buose kaip k i-
e ijus pab ėžiamas bū en šis ski umas. Š ai K. Gai enis mini laikinumo
i pas o umo p iešp iešą: gy enamasis namas am ik u laiku gali bū i
negy enamas, be jis is iek y a adinamas gy enamuoju namu, ge iamo-
jo andens daba gali niekas nege i, be jis is iek bus ge iamasis anduo,
. y. am ik os kokybės anduo (Gai enis 1995: 8)6. No s šiaip jau, siūlan
e minus žymė i ĮF a dėl bū inojo žymėjimo paabejojan , k i e ijų daž-
niausiai ne o muluojama.
Tiesiogiai nenu odoma nė ĮF a ojimo išimčių. Tik Kalbos pa a imuo-
se į a dijama, kad išski iamajai daik o kokybei eikš i sudė iniuose e mi-
nuose ĮF ne a o inos ka u su p iesagomis -(u )inis, -ė, -(u )inis, -ė (KP
2002: 26–27). Tačiau šio s aipsnio au o ė y a a k eipusi dėmesį į išim is,
numa omas ne iesiogiai – pa eikian eikšmių klasi ikaciją (Vaskelai ė 2016).
Šia klasi ikacija ūšinė eikšmė numa oma kaip apib ėžiamosios eikšmės
po ūšis a apib ėž umo eiškimo būdas, o ap a ian apib ėžiamąją eikšmę
a apib ėž umą pap as ai minima ĮF i NF opozicijos neu alizacijos a e-
jų: kad a mėse ĮF nelinks ama p idė i p ie aukščiausiojo laipsnio būd a -
džių, kad ĮF ne u i am ik ų p iesagų, pa yzdžiui, p iesagos -iškas edi-
niai, pe kel inės eikšmės būd a džiai, kad apsk i ai ĮF i NF p iešp ieša
5 A. Valeckienė y a abiejų g ama ikų būd a džio sky iaus, ku iame i ap a iamos ĮF, engėja.
6 Tokią p iešp iešą y a minėjęs i A noldas Pi očkinas: „Pi muoju a eju ypa ybė gali bū i i a si ik inė,
laikina, o an uoju a eju ji bus nuola inė, esminė. Todėl į a džiuo inės o mos a o inos suda an e -
minus, p idedan p ie jų pag indo daik a a džio esminę ypa ybę iš eiškian į pažyminį, kaip ai u ime
pasakyme g ei asis aukinys“ (Pi očkinas 1990: 86).
109Te minologija | 2019 | 26
nė a yški i nuosekli (LKG 1965: 511–512; Valeckienė 1986: 171–172;
DLKG 1997: 175). Logiškai samp o aujan , jei jau ūšies žymėjimas y a
ienas iš apib ėžiamosios eikšmės a apib ėž umo eiškimo būdų, ai po-
g upiui ne u ė ų bū i s e imi g upės polinkiai. O ienas neu alizacijos
a ejis, bū en polinkis a mėse ĮF ne eikš i labai speci inės eikšmės iš-
ski iamųjų i ūšinių pažyminių, galinčių ien sa o leksine eikšme išski -
i daik us (juodas pūdymas, kanapė a iš a), su ūšine eikšme susiejamas
i iesiogiai (Valeckienė 1957: 303; LKG 1965: 511; DLKG 1997: 175).
Iš šios apž algos aiškėja, kad e minologijoje ĮF i gi kelia p oblemų, o
įspūdis, kad jų čia nekyla, susida o odėl, kad okios p oblemos nenag i-
nėjamos. Šio s aipsnio au o ės žiniomis, nė a nė ieno e minologijos
s i ies s aipsnio, ku io iesioginiu objek u bū ų pasi ink as ĮF a ojimas
e minijoje. Šiame da be šį objek ą bus mėginama nag inė i. Tiesa, jis
s aipsnio au o ės jau šiek iek nag inė as, ačiau ik no minamuoju as-
pek u – siekian nus a y i, kiek su ampa ealioji a osena i kodi ikuo o-
ji no ma (Vaskelai ė 2016). Panag inėjus ĮF a ojimą ekonomikos moks-
lo s aipsniuose i bekon eks ėje e minų a ojimo aplinkoje, . y. eko-
nomikos e minų žodynuose i eisės ak uose pa eikiamuose e minų
žodynėliuose, ame Bend inėje kalboje skelb ame s aipsnyje a skleis a, kad
ben jau ekonomikos e minijoje ĮF a ojama ne egulia iai, aip pa įž elg-
a galimų ne egulia umo i kodi ikacijos sąsajų. Ka u da y a iš ada, kad
ĮF a ojimą eikia i i oliau, o kaip ienas iš ĮF ne a ojimą galinčių
lem i eiksnių minė a kon eks o į aka. Taigi, y imas ęsiamas pasi elkus
kon eks ą pa eikiančią medžiagą, ačiau šiame s aipsnyje jau bus susi el-
kiama ne į a osenos i no mos san ykį, o į ĮF a ojimo e minijoje
dėsningumus i ne egulia umo p iežas is. Tiksliau, nag inėjan a ojimo
dėsningumus bus siekiama išsiaiškin i, kas gali lem i ĮF a ojimo s y a-
imus e minijoje i ĮF ne a ojimą.
TIRIAMOSIOS MEDŽIAGOS YPATUMAI IR METODAS
Kaip i anks esniame s aipsnyje, i i ĮF a ojimą enkamasi ekonomi-
kos mokslo e minijos pag indu, ačiau s i is bus ap ėpiama siau esnė – ik
mak oekonomikos e minai, i ik ieno žan o eks ai, . y. aukš osioms
mokykloms ski i mak oekonomikos ado ėliai.
Pasakymas mak oekonomikos ado ėliai, iesa, kiek sąlyginis. No s ma-
k oekonomikos ku sas aukš osiose mokyklose pap as ai dės omas a ski ai,
mak oekonomika i mik oekonomika y a sudė inės ekonomikos eo ijos
110 Ramunė Vaskelai ė Į a džiuo inės o mos mak oekonomikos e minijoje:
a ojimo dėsningumai i s y a imų p iežas ys
dalys, odėl abu ku sai gali bū i išdės y i i bend ame ekonomikos eo i-
jos ado ėlyje. Pasi inkus kaip šal inių i okių ado ėlių, a si ink a a jų
dalis, ku ioje dės oma mak oekonomika. Pa ogumo i glaus umo sume i-
mais bus a ojamas apibend inamasis pasakymas ado ėliai, neben bū ų
ak ualu pab ėž i e mino a ojimo s i į. Pasi ink i aš uoni ado ėliai ( i-
si jie nu ody i šal inių są aše), šeši iš jų y a eng i ski ingų au o ių. Da
du ado ėliai, pa eng i ų pačių au o ių, pasi elk i siekian pa ik in i au-
o ės keliamą hipo ezę, kad į akos ĮF a ojimui gali u ė i i kalbos e-
daga imo a eks o pa engimo lygis. Visi ado ėliai išleis i palygin i ne-
seniai – pas a ąjį dešim me į a d idešim me į, seniausias iš jų – 1997 m.
Mak oekonomiką ado ėlių au o iai apibūdina kaip ekonomikos eo-
ijos dalį, ku iai ūpi ūkis (ekonomika, ekonominė sis ema) kaip isuma,
i šiuo pag indu ski ia ją nuo mik oekonomikos, nag inėjančios a ski ų
ūkio subjek ų elgseną i inkos mechanizmą. Mak oekonomikos ado-
ėliuose ap a iami pag indiniais mak oekonomikos ma ais laikomi bend
asis nacionalinis p oduk as bei bend asis idaus p oduk as i okios
mak oekonomikos emos kaip bend oji pusiaus y a, neda bas, in liacija,
pinigų (mone a inė) i iždo ( iskalinė) poli ika, pinigai i bankai, a p-
au inė p ekyba, aliu ų ku sai. Šis emų bend umas i leidžia e in i
a p eks inius ĮF a ojimo su apimus a s y a imus. Keliuose ado ė-
liuose pa eik a i po sky ių, ku iame apž elgiama ekonominių eo ijų
aida, ačiau oks sky ius nė a ipiškas isiems ado ėliams, odėl jo e -
minija nebus į aukiama.
Rišlaus pobūdžio eks ų pasi inkimą pi miausia lemia siekis į e in i e -
minų unkciona imą eks e. Vado ėlis y a uni e salus eks as: jame są okos
ne ik apib ėžiamos, be i išsamiai aiškinamos, i aip iš yškėja iek są o-
kas į a dijančių e minų pa inkimo, iek i jų a ojimo eks e polinkiai.
Kadangi pasi enkami keli ado ėliai, sup an ama, kad ĮF a ojimas bus
i iamas ne ik eks o, be i a p eks iniu lygmeniu. Tiksliau, pas a ojo
lygmens pag indu išsiaiškinus, ku ių e minų šalu inius dėmenis ado ė-
liuose links ama pa eik i ik ĮF a ba NF, o ku ių – ski ingai, okie a e-
jai bus nag inėjami eks o lygmeniu. Vis dėl o a liekamos analizės ne ei-
kė ų laiky i įp as iniu a ian iškumo y imu, nes, pi ma, ne oks ja kelia-
mas ikslas. Fak as, kad ĮF a ojimas a p eks iniu lygmeniu ge okai
s y uoja, au o ės jau y a a skleis as, o šiame s aipsnyje bus susi elkiama
ne į s y a imų skaičia imus, o į jų p iežas is. An a, a liekan a ian iš-
kumo y imą, nag inėjamam objek ui į a dy i jau iš anks o eikė ų ink-
111Te minologija | 2019 | 26
is a p e minų a ian ai i pseudo a ian ai. Au o ės manymu, sp endžian
į a dijimo klausimą eikė ų em is ne eo iniu, o ealiuoju eikšmės ski -
umu, ačiau kiek o ski umo esama, gali paaiškė i ik a likus analizę.
VARTOJIMAS TARPTEKSTINIU LYGMENIU
Nag inėjan e minų žymėjimą a nežymėjimą ĮF a p eks iniu lygmeniu,
bus o ien uojamasi į pag indines mak oekonomikos są okas į a dijančius
e minus. Kad jie okie, dažnai pa odo ne ik apib ėž ies o mula imas,
be i o malus odiklis – oks e minas ado ėlyje pa yškinamas a ba
išski iamas pas i uoju š i u: Lais oji p ekyba (F ee T ade) – a p au inė
p ekyba be jokių mui ų mokesčių i su a žymų D il 163; Užim i gy en ojai
(L – Employmen ) – ai di ban ys isų nuosa ybės o mų įmonėse, įs aigose
i o ganizacijose, įskai an di bančius ūkininkų ūkiuose, bei a liekan ys ka i-
nę a nybą a esan ys įkalinimo įs aigose D il 33.
Tačiau isiško su apimo a p e mino žymėjimo o maliu odikliu i api-
b ėž ies o mula imo nė a. Apib ėž is gali bū i su o muluojama i ne ie-
siogiai, i okiu a eju e minas ne yškinamas, pa yzdžiui, ne iesiogiai o -
muluojan e mino g ynieji mokesčiai apib ėž į: Šis adinamasis au oma inis
s abilumas a si anda odėl, kad ealiai mūsų g ynųjų mokesčių sis ema (ne ax
sys em) (g ynieji mokesčiai y a lygūs mokesčiams T, a ėmus iš jų ans e inius
išmokėjimus i subsidijas) y a okia, jog g ynųjų mokesčių pajamos kin a ie-
siogiai su BNP ki imu Čieg 189. Ki a e us, e minas gali bū i pa yškin as,
be jo apib ėž is nesu o muluo a: Gamybos p ocese s a bų aidmenį aidina
inansinis kapi alas, ku is ski s omas į pag indinį i nominalųjį ( e ybiniai
popie iai) kapi alą Da 12. Pi menybė bus eikiama apib ėžiamiems e mi-
nams, aigi nepa yškin i, be apib ėžiami e minai bus analizuojami, o pa-
yškin i, be neapib ėžiami nebus į aukiami. Tiesa, e minai ado ėliuose
gali bū i ne iek apib ėžiami, kiek aiškinami: Visiško užim umo biudže as
( ull-employmen budge ) odo, koks bū ų biudže o pe eklius a de ici as, jei
ekonomika unkcionuo ų esan isiškam užim umui Sn2 191. Aiškinamieji,
kaip i apib ėžiamieji, e minai bus į aukiami. Taigi, e minų a ojimo
a p eks iniu lygmeniu analizė iš esmės u ė ų iš yškin i e minų žymėjimo
ĮF aiškinan są okas i o muluojan apib ėž is polinkius.
A liekan ĮF a ojimo a p eks iniu lygmeniu analizę, šal inio puslapis
bus nu odomas as, ku iame o muluojama apib ėž is a pa eikiamas są-
okos aiškinimas. Pasi aiko a ejų, kai apib ėž is o muluojama du ka us –
okiu a eju bus nu odomi abu puslapiai.
118 Ramunė Vaskelai ė Į a džiuo inės o mos mak oekonomikos e minijoje:
a ojimo dėsningumai i s y a imų p iežas ys
ų: e mino isiškas užim umas D il 27, 37, Da 271, Jak1 217, Jak2 230,
Sn2 399, Čieg 121 šalu inis dėmuo ado ėliuose, išsky us ieną, pa eikia-
mas NF, kaip i e minų isiško užim umo biudže as Da 283, Čieg 193,
Sn2 191, sa ano iškas neda bas Sn2 388, 403, besąlygiškas slenkamumas
Čieg 327, a o ojiška paklausa Luk 99, a o ojiškas k edi as Sn2 117,
ak iškos in es icijos Jak1 170, Jak2 180, ak iški augimo empai Sn2 361,
ak iška ealioji palūkanų no ma Sn2 450 šalu iniai būd a diniai dėmenys,
ku iais eina p iesagos -iškas edinys. Viename ado ėlyje pa eikiamas
e minas skolin ojas blogiausiu a eju Sn2 261 a i ik ų ki ą opozicijos neu-
alizacijos a ejį: į a džiuo inis o man as nep idedamas p ie aukščiausio-
jo laipsnio būd a džio, nes okie būd a džiai, kaip aiškinama minin šį
neu alizacijos a ejį (DLKG 1997: 175), sa o eikšme a imi į a džiuo i-
niams būd a džiams, išski ian iems daik us didžiausiu žymimosios ypa y-
bės laipsniu. T ijuose ado ėliuose pa eikiamas e minas pasku inis sko-
lin ojas Da 394, Sn1 292, Čieg 236 jau a i ik ų ne ik neu alizacijos
a ejį, be i kodi ikuo osios no mos numa omą išim į – p iesagos -u inis
edinys y a neį a džiuo inis.
Vado ėliuose links ama ne eikš i ĮF i am ik ų daly inių dėmenų, ik
ie daly iai p iemonės i inkamumo eikšmės a ki ų specialesnių eikšmių
ne u i. Kaip jau minė a, ĮF nežymimi e minai disponuojamos pajamos,
iksuo as aliu os ku sas, plaukiojan is aliu os ku sas, s y uojan is aliu os
ku sas. Ypač būdinga NF pa eik i daly į subalansuo as: subalansuo as au-
gimas Čieg 391, subalansuo o augimo ajek o ija Čieg 394, subalansuo as
biudže as Da 282, Jak2 197, nesubalansuo as biudže as Da 282, subalan-
suo o biudže o mul iplika o ius Čieg 168, subalansuo a plė a Sn2 346. ĮF
ne eiškiami e minų ga an uo as augimo empas Čieg 391 a ga an uo i
(už ik in i) augimo empai Sn2 561, nepageidau inų a sa gų kaupimas Jak1
171, Jak2 180, nepageidau inas a sa gų sumažėjimas Jak1 171, nepageidau-
ina pusiaus y a D il 27, sude in as a o ojų kainų indeksas Da 392, su-
kel as (p i e s as) a ojimas Čieg 91, numa y a ealioji palūkanų no ma Sn2
449, supap as in as ekonomikos modelis Čieg 29, ma e ializuo a echninė
pažanga Sn2 351, užim i gy en ojai D il 33, Sn1 39, Sn2 34, užim i žmonės
Luk 103, samdomi da buo ojai Luk 104 daly iniai dėmenys. Pasi aikan ys
eikiamieji daly iai ĮF juolab ne a ojami, ne i apib ėžian e minus:
nusi ylę da buo ojai Jak1 216, Jak2 228, padedan ys šeimos na iai Luk 105,
plaukiojan i palūkanų no ma Sn2 597, padidėjusio e ek y umo pinigai D il
183. Tiesa, okie e minai apib ėžiami ik pa ieniuose ado ėliuose.

119Te minologija | 2019 | 26
No s e minas subalansuo as biudže as ado ėliuose be eik neapib ėžia-
mas, jo minėjimo kon eks as a skleidžia, kad ai y a ienas iš biudže o
ipų, kaip i de ici inis biudže as a pe eklinis biudže as Da 282. Vis
dėl o ne i ipo į a dijimas neska ina ink is ĮF. Nu odan in es icijų ipus
a ūšis, i gi pasi enkama NF: planuo os in es icijos Jak1 171, pageidau inos
in es icijos Jak1 171, Jak2 180, indukuo os in es icijos Sn2 123, nenuma y os
in es icijos Sn1 131. Kaip i būd a džiai, daly iai ĮF dažnai ne a ojami
ais a ejais, kai e minai y a suda y i d iejų ypa ybių p iešinimo būdu:
suku as u as i nesuku as u as Luk 63, ma e ialus nesuku as u as i
nema e ialus suku as u as Luk 63, ekspo uojamos p odukcijos kainų in-
deksas i impo uojamos p odukcijos kainų indeksas Čieg 64, Sn1 72, Sn2
77, subalansuo a in liacija i nesubalansuo a in liacija Luk 129.
Raiškos s y a imai
Tam ik iems e minams jau būdingi didesni ĮF a ojimo s y a imai.
Pasi aiko okių a ejų, kai ienas iš e minų po os na ių eiškiamas ĮF,
ki as – NF. Š ai ne d iejuose ado ėliuose pinigų poli ikos ūšys į a di-
jamos kaip ska inančioji (pigių) pinigų poli ika i ibojan i (b angių) pinigų
poli ika D il 114, Luk 159. Ki ame ado ėlyje abiejų e minų daly iniai
dėmenys eiškiami ĮF, . y. pigių pinigų poli ika a ba ska inančioji mone a-
inė poli ika i b angių pinigų poli ika a ba s abdančioji mone a inė poli ika
Čieg 258, ačiau, aiškinan šiuos e minus ki ame sky iuje, jau a ojama
ska inan i (ekspansinė) iskalinė poli ika Čieg 182 i ibojan i ( es ikcinė)
iskalinė poli ika Čieg 183.
Ap a ian in liaciją ado ėliuose i gi ski iamos d i ūšys: šliaužian i in -
liacija i šuoliuojan i in liacija Luk 125, 126, Da 273, Jak1 220, Jak2 232,
Čieg 313. Tačiau d iejuose ado ėliuose šios ūšys į a dijamos kaip šliau-
žiančioji in liacija i šuoliuojančioji in liacija Sn1 462, Sn2 421. ĮF a ojimas
s y uoja i in liaciją ski s an ki u požiū iu: numa y a in liacija Sn2 449 i
ne ikė a in liacija Sn2 452, numa y oji in liacija Sn1 438 i ne ikė oji in lia-
cija Sn1 452, numa y oji (laukiamoji) in liacija i ne ikė oji in liacija Jak2
313, Čieg 313, „laukiama“ i „nelaukiama“ in liacija Luk 128.
Viename ado ėlyje i pinigų paklausos bei pasiūlos ūšims į a dy i
pa enkami ski ingos aiškos e minai: ealioji pinigų pasiūla i nominali
pinigų pasiūla D il 42, ealioji pinigų paklausa i nominali pinigų paklausa
D il 43. Tačiau bend ojo nacionalinio p oduk o ūšys jau į a dijamos
ienodai: ealusis BNP i nominalusis BNP D il 15. Į a dijan bend ojo
120 Ramunė Vaskelai ė Į a džiuo inės o mos mak oekonomikos e minijoje:
a ojimo dėsningumai i s y a imų p iežas ys
nacionalinio p oduk o a ba bend ojo idaus p oduk o ūšis, abiejų e mi-
nų būd a diniai dėmenys ĮF eiškiami i ki uose ado ėliuose: nominalusis
bend asis nacionalinis p oduk as i ealusis bend asis nacionalinis p oduk as
Luk 66, 67, Da 238, nominalusis BNP i ealusis BNP Čieg 63, nomina-
lusis (a ba piniginis) BNP i ealusis BNP Jak1 148, Jak2 154, nominalusis
BVP i ealusis BVP Sn1 70, Sn2 70. ĮF a ojama i į a dijan aliu os
ku so ūšis: ealusis aliu os ku sas Jak1 257, Jak2 275, Sn1 536, Sn2 473
i nominalusis aliu os ku sas Jak1 257, Jak2 275, Sn1 528, Sn2 465. Tačiau
eikian ki us e minus a ojama i ealusis ( ealusis u as Sn1 253, Sn2
225, ealioji kapi alo kaina Sn1 106, Sn2 105, ealusis da bo užmokes is Sn1
104, Sn2 105, numa y a ealioji palūkanų no ma Sn2 449, ealiųjų kasos
likučių po eikis Sn2 572, ealiosios bend osios paklausos k ei ė Sn2 503), i
ealus ( eali palūkanų no ma Čieg 318, ealaus ekonominio ciklo eo ija Sn2
499, ealūs gam os iš ekliai Jak1 278, Jak2 300). Apib ėžian e minus su
būd a džiu nominalus, -i, ĮF a ojimas i gi į ai uoja: nominali obligacijos
e ė D il 105, nominali palūkanų no ma Čieg 318 i nominalusis kapi alas
Da 12, nominalioji palūkanų no ma Sn2 119. Vis dėl o ne isi su šiais
būd a džiais suda y i e minai apib ėžiami.
S y uoja ĮF a ojimas i ais a ejais, kai e minų po os šalu iniais dė-
menimis eina lie u iškos kilmės būd a džiai a i as, -a i užda as, -a. Jie
pasi elkiami ekonominės sis emos ski umams į a dy i, no s kai ku iuose
ado ėliuose pa a ojamas ik žodžių junginys a i a a p au inė ekonomi-
kos e d ė Luk 99 a ba apib ėžiama ik a i a ekonomika D il 198. Teikian
du e minus, pa eikiama a i a ekonominė sis ema i užda a ekonominė
sis ema Jak2 157, a i os ekonomikos sis emos i užda os miš iosios ekono-
mikos sis emos Čieg 29, be iename 2008 m. išleis ame ado ėlyje api-
b ėžiamas e minas a i osios ekonomikos sis ema Sn2 58, a i osios ekono-
mikos mak oekonomika Sn2 465, be užda os miš iosios ekonomikos sis ema,
užda a ekonomika Sn2 284. Pas a ąjį ado ėlį engusio kolek y o pa eng-
ame 2005 m. laidos ado ėlyje apib ėžiamos są okos į a dijamos kaip
a i osios ekonomikos sis ema i užda osios miš iosios ekonomikos sis ema
Sn1 65, ačiau šis ado ėlis apsk i ai išsiski ia ĮF a ojimo egulia umu,
i ai bus ap a a ėliau. Tik ijuose ado ėliuose iena iš pinigų poli ikos
p iemonių į a dijama kaip a i osios inkos ope acijos Jak2 217, Sn1 285,
Čieg 255, o ki uose pasi enkama NF – a i os inkos ope acijos D il 105,
Luk 159, Da 309, Jak1 205, Sn2 255.
Aki aizdžios p iešinamosios po os šioje e minijoje ne u inčio būd a -
džio po encialus juolab nelinks ama a o i ĮF. Tačiau ijuose ado ėliuo-
121Te minologija | 2019 | 26
se su o muluojama e mino po encialusis BVP Da 240, po encialusis
(galimasis) bend asis idaus (nacionalinis) p oduk as Sn1 142, Sn2 142
apib ėž is, i juose šis e minas žymimas ĮF. Ki o okį būd a dinį dėme-
nį u inčio e mino – po encialūs gam os iš ekliai Jak1 216, Jak2 300 – ša-
lu inis dėmuo ĮF ne eiškiamas.
Te minų na ū alus neda bas Čieg 121, na ū alus neda bo lygis D il 37,
Jak1 218, Jak2 230, kaip i pa ieniuose ado ėliuose pa eikiamų e minų
na ū alus augimo empas Čieg 392, Čieg 38, na ū alūs (bū ini) augimo em-
pai Sn1 319, 399, Sn2 361, na ū alios monopolijos Čieg 39, ĮF nelinks ama
žymė i, ačiau ijuose ado ėliuose o muluojama apib ėž is i są oka pa-
adinama na ū alusis neda bo lygis Da 271, Sn1 353, 441, Sn2 319.
Analizuo i pasi ink uose ado ėliuose nedaug epa eikiama e minų,
suda y ų su būd a džiu miš us, -i, ačiau pa eik ieji i gi ody ų ĮF a o-
jimo s y a imą: miš ios paskolos Luk 176, miš ios pajamos Luk 72, Da
219, miš i ekonomikos sis ema Čieg 34, be miš ioji ekonomika Da 40,
miš ieji bankai Luk 157, Sn1 255, miš iosios gė ybės Da 219.
Ge okai į ai uoja e mino, ku iuo į a dijamos bankų p i alomos laiky-
i a sa gos a ų a sa gų no ma, šalu inis dėmuo, o i pag indinis dėmuo
pa eikiamas ne ienodas: p i alomosios a sa gos Čieg 253, p i alomasis e-
ze as Jak2 216, bū inieji eze ai D il 94, bū inųjų eze ų no ma D il 95,
102, bū inojo eze o no ma a bū inųjų eze ų no ma Luk 160, p i alo-
mųjų / eikalaujamųjų a sa gų no ma Sn1 259, 292, p i alomųjų ( eikalau-
jamųjų) eze ų no ma Sn2 232, 262, p i alomųjų ( eikalaujamų) a sa gų
no ma Čieg 246. Kaip ma y i, šį e miną žymė i ĮF links ama, ačiau y a
ado ėlių, ku iuose apib ėžiama są oka į a dijama kaip p i alomas eze -
as Da 303, Jak1 206.
Ne isuose ado ėliuose apib ėžiami su daly iu samdomas suda y i e -
minai, be jie i gi a skleidžia NF i ĮF s y a imą: samdomi da buo ojai Luk
104, samdomieji da buo ojai Da 271, algos samdomiesiems da bininkams
Da 69, samdomasis da bas Da 12.
Dėsningumai
Ta p eks inio lygmens analizė da ka pa i ina au o ės jau anks esnia-
me s aipsnyje kons a uo ą ak ą, kad ĮF a ojimas e minijoje nea i inka
kodi ikuo osios no mos. Iš mak oekonomikos ado ėlių ma y i, kad am
ik ų no mos numa omų išimčių paisoma, pa yzdžiui, mažai epasi aiko
p iklausomų žodžių u inčio daly io a ojimo ĮF a ejų, ĮF ne eiškiamas
122 Ramunė Vaskelai ė Į a džiuo inės o mos mak oekonomikos e minijoje:
a ojimo dėsningumai i s y a imų p iežas ys
e mino pasku inis skolin ojas šalu inis dėmuo, ačiau pag indinio p inci-
po ĮF žymė i kiek ieną e miną nesilaikoma.
Vis dėl o bekon eks ė e minų a ojimo aplinka daugiausia ė a pajėgi
a skleis i mo ologinius, leksinius a sin aksinius eiksnius, galinčius u ė-
i į akos e mino žymėjimui a nežymėjimui ĮF, o jais ĮF a ojimo a
ne a ojimo nė a kaip paaiškin i. Pa yzdžiui, lemiamas eiksnys nė a kalbos
dalis. Gana dažnai ĮF ne a ojami daly iai (subalansuo as, ga an uo as, dis-
ponuojamos, iksuo as, plaukiojan is, s y uojan is, pageidau inos a nepagei-
dau inos, planuo os, nenuma y os), ačiau ĮF ne a ojami i būd a džiai
(lanks us, obulas, ne obulas, p i a us, absoliu us, pas o us, s abilus, s acio-
na us). Ki a e us, ĮF a ojami i būd a džiai (bend asis, g ynasis, ilgasis,
umpasis, pla usis, siau asis, lais oji), i daly iai (pe kamoji, einamoji, (pa)-
lyginamasis, ekamasis, dauginamasis, ko eguojamosios, a ku iamosios). Ta p
ienuose ado ėliuose ĮF eiškiamų, ki uose – ĮF ne eiškiamų e minų
ūšinių dėmenų i gi a sidu ia iek būd a džiai ( ealus i ealusis, nominalus
i nominalusis, a i as i a i asis, užda as i užda asis, po encialus i po-
encialusis, na ū alus i na ū alusis, miš us i miš usis), iek i daly iai (šliau-
žian i i šliaužiančioji, šuoliuojan i i šuoliuojančioji, ska inan i i ska inan-
čioji, numa y a i numa y oji, ne ikė a i ne ikė oji, samdomi i samdomieji).
Gal kiek daugiau šioje e minijoje ĮF ne a ojama nelie u iškos kilmės
žodžių (p i a us, absoliu us, s abilus, s aciona us, iksuo as, subalansuo as,
ga an uo as, disponuojamos), o a ojami lie u iškos šaknies žodžiai (ben-
d asis, g ynasis, neg ynasis, ilgasis, umpasis, pla usis, siau asis, lais oji,
pe kamoji, einamoji, (pa)lyginamasis, ekamasis, dauginamasis, pe einamoji),
ačiau ĮF ne a ojami i kai ku ie lie u iškos kilmės būd a džiai bei daly-
iai (lanks us, obulas, ne obulas, a i a, užda a, nepageidau inos), o kai
ku ie nelie u iškos kilmės žodžiai (specialiosios, eks ensy usis, in ensy usis,
ko eguojamosios) ĮF pa a ojami.
Sin aksinis eiksnys, bū en e mino dėmenų skaičius a dėmens pozi-
cija, sp endžian iš ado ėliuose pa eikiamų e minų, eikšmės i gi ne u-
i. Jei ĮF a o i links ama, ai ši o ma a ojama iek iš d iejų, iek iš
daugiau žodžių suda y uose e minuose, esan ski ingai dėmenų a kai.
I a i kščiai, jei ku io no s šalu inio dėmens, pa yzdžiui, p i a us, ĮF
eikš i nelinks ama, ai jis ĮF ne eiškiamas be kokios sin aksinės sanda os
e minuose (p i a us sek o ius, p i ačios pe edamosios išmokos, bend osios
p i ačios idaus in es a imo išlaidos, bend osios p i ačios idaus in es icijos,
g ynosios p i ačios idaus in es icijos).
123Te minologija | 2019 | 26
Kai ku ie mak oekonomikos e minų pa eikimo ado ėliuose polinkiai
ody ų, kad ĮF a ojimas labiau a i inka ne kodi ikuo ąją no mą, o išim is,
ku ios ap a ian apib ėžiamąją eikšmę a apib ėž umą minimos kaip ĮF i
NF opozicijos neu alizacijos a ejai. ĮF be eik ne a ojami e minai, su-
da y i su būd a džiais isiškas, ak iškas, sa ano iškas, a o ojiškas, ačiau
okia neu alizacija bū ų sunkiau paaiškin i egulia ų e mino žmogiškasis
kapi alas šalu inio dėmens eiškimą ĮF. Kaip neu alizacijos a ejis minimas
polinkis ĮF ne a o i aukščiausiojo laipsnio būd a džių (LKG 1965: 511;
Valeckienė 1986: 171; DLKG 1997: 175) e minijoje gali a sispindė i kaip
engimas ĮF eikš i uos e minų dėmenis, ku iais eina aukščiausią ypa y-
bės laipsnį žymin ys būd a džiai ( obulas, absoliu us, op imalus).
Ryškėjan į polinkį ĮF ne a o i ik am ik ų būd a džių a ba daly ių
lyg i bū ų galima sie i su neu alizacijos a eju, iesiogiai susijusiu su
ūšine eikšme. Tiek išsamiajame A. Valeckienės s aipsnyje, iek g ama-
ikose ap a ian ūšies žymėjimą nu odoma, kad kai ku iose a mėse ĮF
nelinks ama a o i speci inės eikšmės išski iamųjų a ūšinių pažyminių,
galinčių ien sa o leksine eikšme išski i daik us (Valeckienė 1957: 303;
LKG 1965: 511; DLKG 1997: 175), beje, p idu ian i ai, kad okie „ne-
nuoseklaus eiškimo a ejai galėjo u ė i į akos i p isidė i p ie į a džiuo-
inių o mų p asidedančio nykimo bei jų pakei imo pap as osiomis o mo-
mis“ (Valeckienė 1957: 303). Vis dėl o okia neu alizacija bū ų sunkoka
paaiškin i ado ėliuose yškėjančius būd a džių lais as, -a i a i as, -a
a ojimo ĮF ski umus, juolab ski ingą su būd a džiais a i as, -a i už-
da as, -a, ealus, -i i nominalus, -i suda y ų e minų ūšinių dėmenų
aišką, ypač ame pačiame ado ėlyje.
Tačiau ĮF a ojimas ado ėliuose ne isiškai a i inka ne ik ūšies žy-
mėjimo ĮF išim į, be i nu odomus dėsningumus. An ai A. Valeckienės
s aipsnyje kaip ienas iš daik ų apib ėžimo ūšiniais pažyminiais būdų
minimas ski ingų ypa ybių sup iešinimas, ačiau ap a ieji polinkiai a -
skleidžia, kad ne i p iešinan ypa ybes e minų būd a diniai a daly iniai
dėmenys ĮF ne a ojami ( obula konku encija i ne obula konku encija, a i-
a ekonomika i užda a ekonomika, lanks us aliu os ku sas i iksuo as
aliu os ku sas, absoliu us p anašumas i lyginamasis p anašumas, p i a us
sek o ius i als ybinis ( iešasis) sek o ius, šliaužian i in liacija i šuoliuo-
jan i in liacija). Tiesa, iek A. Valeckienės s aipsnyje, iek LKG ap a iami
ik būd a džiai, o i oks p iešinimas minimas ik kaip ienas iš ūšies
žymėjimo ūšiniais pažyminiais būdų, o ne kaip bū inasis p incipas. Kaip

124 Ramunė Vaskelai ė Į a džiuo inės o mos mak oekonomikos e minijoje:
a ojimo dėsningumai i s y a imų p iežas ys
dažniausias iš ijų ūšies žymėjimo į a džiuo iniais būd a džiais būdų y a
minimas daik o išsky imas pagal indi idualią, speci inę ypa ybę, i ap a -
ieji būd a džių g ynasis, -oji, bend asis, -oji a ojimo polinkiai jį a i ik-
ų, ačiau daly ių, i gi išski iančių daik ą pagal indi idualią, speci inę
ypa ybę, ĮF nelinks ama eikš i, išsky us ne eikiamuosius specialesnių
eikšmių daly ius.
Panag inėjus pas a uosius paaiškė ų, kad pa a ojus juos NF susida y-
ų žodžių junginys, pagal eikšmę ge okai besiski ian is nuo e mino
(pe kama galia, einama sąskai a, ekamas neda bas, pe einama ekonomika,
dauginamas mul iplika o ius, ko eguojamos ope acijos). Reikšmė labai ski -
ųsi, jei NF bū ų pa a o i i ĮF isuose ado ėliuose žymimų e minų
būd a diniai dėmenys (g ynas nacionalinis p oduk as, g ynas ekspo as,
g yni mokesčiai, g ynos in es icijos, bend as nacionalinis p oduk as, bend a
pasiūla, bend a pusiaus y a). P iešingai, iems e minams, ku ių šalu iniai
dėmenys ĮF ne eiškiami a ba dėl jų eiškimo ĮF s y uojama, ĮF okio
didelio eikšmės ski umo nesu eik ų (lanks us ku sas i lanks usis ku sas,
iksuo as ku sas i iksuo asis ku sas, p i a us sek o ius i p i a usis sek o-
ius, absoliu us p anašumas i absoliu usis p anašumas, obula konku enci-
ja i obuloji konku encija, na ū alus neda bas i na ū alusis neda bas, i-
siškas užim umas i isiškasis užim umas, nominali palūkanų no ma i
nominalioji palūkanų no ma, nepageidau ina pusiaus y a i nepageidau ino-
ji pusiaus y a). Ki aip a ian , ĮF ne a ojimo p iežas ys gali bū i susiju-
sios su eikšmės eiksniu. Ka u iš a p eks inio lygmens analizės ma y-
i, kad daugelį ĮF links amų žymė i e minų ado ėliuose links ama i
apib ėž i, o ĮF nežymimų a žymimų ik kai ku iuose ado ėliuose e -
minų apib ėž ys o muluojamos ečiau. Tačiau iek eikšmės eiksnį, iek
galimas sąsajas su apib ėž ies o mula imu labiau a skleis i galė ų ik
pla esnis kon eks as.
VARTOJIMAS TEKSTO LYGMENIU
Te minai ado ėliuose ne ik apib ėžiami, be i a ojami, o jų a o-
jimas eks e a skleidžia sąsajų su e minų a ojimo a p eks iniu lygmeniu
analize. Tie e minai, ku ie a p eks iniu lygmeniu žymimi ĮF, šiuo odi-
kliu žymimi i e miną a ojan eks uose. Te minai, ku ie nus a y i kaip
ĮF nežymimi, šiuo odikliu nežymimi i eks e. Labiausiai žymėjimas ĮF
eks e s y uoja ų e minų, ku ių aiška nus a y a kaip a p eks iniu lyg
meniu s y uojan i.
125Te minologija | 2019 | 26
Raiškos nuoseklumo a ejai
Te minai, ku ie ĮF žymimi a p eks iniu lygmeniu, aigi są okas aiškinan
a o muluojan apib ėž is, šiuo odikliu žymimi i e minus a ojan
eks uose. An ai e minų g ynasis nacionalinis p oduk as, g ynasis idaus
p oduk as, g ynasis ekspo as, g ynieji mokesčiai, g ynosios pajamos, g yno-
sios palūkanos, g ynosios in es icijos, g ynasis kapi alizmas, g ynoji ekono-
minė ge o ė, g ynųjų mokesčių sis ema, bend asis nacionalinis p oduk as,
bend asis idaus p oduk as, bend oji paklausa, bend oji pasiūla, bend osios
paklausos k ei ė i pan. pa a ojimo NF a ejų ado ėliuose isiškai ne-
pasi aiko, kaip i a ejų, kad ĮF eks uose bū ų nežymimi e minai pe ka-
moji galia, pe kamosios galios pa i e as, einamoji sąskai a, ekamasis neda -
bas, lyginamasis a palyginamasis p anašumas, pe einamoji ekonomika, dau-
ginamasis po eikis, ko eguojamosios ope acijos. Būd a dis bend as, -a ado-
ėliuose pa a ojamas, ačiau ie pa a ojimo a ejai y a aki aizdūs ypa y-
bės į a dijimo a ejai: Pas a uoju a eju u ima omenyje isų inkų, kaip
bend os isumos, pusiaus y a, . y. bend oji pusiaus y a Da 243; Bend-
o ji paklausa y a paklausų galu inėms p ekėms bend a suma Sn2 125.
Tų e minų, ku ie a p eks iniu lygmeniu ĮF nežymimi, eks e žymė i ĮF
i gi nelinks ama. Tik NF eks uose a ojami e minų lanks us aliu os
ku sas i iksuo as aliu os ku sas šalu iniai ĮF galin ys u ė i dėmenys:
Panag inėsime d i k aš u ines aliu os ku so sis emas: lanks ų i iksuo ą
aliu os ku sus D il 171; Esan lanksčiam aliu os ku sui IS k ei ės ai-
dmuo y a pasy us D il 191; S a bus lanksčių aliu ų ku sų šalininkų a -
gumen as – lais ė Jak1 255; Lanksčių aliu os ku sų sis emai al e na y a
y a iksuo ų aliu os ku sų sis ema Jak2 273; Visai ki a padė is iksuo ų
aliu ų ku sų a eju Da 363. Kai ku iuose ado ėliuose a ojamas e mi-
nas plaukiojan is aliu os ku sas i gi nežymimas ĮF: Čia apsi ibosime d iem
k aš u iniais a ejais – iksuo u i plaukiojančiu aliu os ku su Sn1 468;
Tačiau plaukiojan ys aliu ų ku sai neišlaiko pe kamosios galios pa i e o
umpuoju pe iodu Jak2 279. Tokie e minai apib ėžiami ne isuose ado-
ėliuose, ačiau ne jei i o muluojama apib ėž is, e minas ĮF nežymimas:
Plaukiojančio ku so ežimas ( lo a ing/ lexible exchange a e egime) –
aliu os ku so egulia imo me odas, kai aliu os ku sas keičiasi p iklausomai
nuo aliu os paklausos a pasiūlos pokyčių, . y. kai y iausybė nesikiša į
aliu ų inką Sn2 469; Fiksuo o a ba nus a y o aliu os ku so sis ema
(Fixed Exchange Ra e Sys em) – aliu os ku so egulia imo me odas, kai y-
iausybė įsipa eigoja palaiky i am ik ą aliu os kei imo ku są D il 171.
126 Ramunė Vaskelai ė Į a džiuo inės o mos mak oekonomikos e minijoje:
a ojimo dėsningumai i s y a imų p iežas ys
Būd a dis p i a us, -i ado ėliuose apsk i ai a ojamas ik NF, ne kai
kon eks as odo, kad juo eiškiama am ik a ūšis i ypa ybės y a p ieši-
namos: Vyks a užim umo pokyčiai p i ačiame i als ybiniame sek o-
iuose Luk 107; Šiuolaikinė ekonomika nebegali unkcionuo i emian is ik
p i ačiomis išlaidomis (C, I). Jai bū inos i y iausybės išlaidos (G),
eikalingos kelių iesimui, o o uos ų i mokyklų s a ybai, š ie imui, s eika os
apsaugai, socialiniam d audimui i . . Iždo poli ika gali bū i nuk eip a p ieš
p i a ų (C, I) a ba y iausybės sek o ių (G) D il 86; Taigi kaip a ski as
a ejis čia išski inos iešosios gė ybės (public goods). Jos, ski ingai nuo
p i ačių gė ybių, gali bū i a ojamos a ski o asmens nemažinan galimybės
jas uo pa me u a o i i ki iems asmenims Čieg 38. Tačiau d ižodžiai
e minai p i a usis sek o ius, p i ačios išlaidos, p i ačios in es icijos, p i a-
čios gė ybės ado ėliuose neapib ėžiami. Bene ienin eliame ado ėlyje
apib ėžiamas e minas p i ačioji gė ybė, i jo būd a dinis dėmuo a ojamas
ĮF: G ynosios iešosios gė ybės i p i ačiosios gė ybės y a ekonominių
gė ybių k aš u iniai a ejai Da 219; Miš ioji gė ybė gali bū i a imesnė a ba
p i ačiajai, a ba iešajai gė ybei Da 219.
Tik NF eks uose pa eikiami a ojamų e minų obula konku encija i
ne obula konku encija šalu iniai dėmenys: Tobulos konku encijos modelį
sma kiai k i ika o K. Ma ksas Čieg 33; Tobulos konku encijos inkos
sąlygomis kainos juda pusiaus y os link, ku iai esan , paklausos i pasiūlos
kiekiai su ampa Jak2 44; Daugelis gamin ojų eikia ne obulos konku enci-
jos inkoje, jų pa duodamų p oduk ų kainos y a kon oliuojamos Luk 94. Šie
e minai, kaip minė a, mak oekonomikos ado ėliuose neapib ėžiami, o
mik oekonomikos sky iuje jų eiškiamas są okas labiau links ama išsamiai
aiškin i, ačiau i aiškinan a ne apib ėžian e mino būd a dinis dėmuo
eiškiamas NF: Tobulos konku encijos modelį, kaip sa i eguliacijos dėsniais
pag įs ą ekonominę sis emą, p adėjo ku i A. Smi as, 1776 m. pa ašęs sa o
ga sųjį „Tau ų u ą“, no s okios są okos i ne a ojo Jak1 72; Tuo a pu
ki os inkos y a ne obulos konku encijos a mainos Da 99; Ski iamos d i
konku encijos o mos – obula i ne obula konku encija. Tobula konku-
encija – ai konku encija, kai inkoje y a daug pi kėjų i pa da ėjų, o a ski-
as pi kėjas a ba pa da ėjas ne u i jokios į akos inkos kainai. Ne obula
konku encija – ai konku encija, kai a ski as pi kėjas a ba pa da ėjas gali
pa eik i inkos kainą Da 73.
Kai ku iuose ado ėliuose labiau aiškinamas nei apib ėžiamas e minas
isiškas užim umas, ačiau iek jį aiškinan a apib ėžian , iek e miną
127Te minologija | 2019 | 26
a ojan eks e šalu inis dėmuo ĮF nežymimas: Toliau ap a kime isišką
užim umą ( ull employmen ). Taigi isiškas užim umas ne eiškia nulinio
neda bo Čieg 121; Todėl ekonomikos eo ijoje są oka isiškas užim umas
ne eiškia, kad neda bo lygis y a 0 p oc. Visiškas užim umas – ai užim u-
mas, ku is a i inka na ū alųjį neda bo lygį i nesukelia nep iim ino in liacijos
didėjimo Da 271; Ši pusiaus y os būsena a i iks isišką užim umą i
didesnį nacionalinės aliu os ku są Da 381.
Te minas absoliu us p anašumas kai ku iuose ado ėliuose apib ėžiamas,
ačiau a ojamo eks e e mino šalu inis dėmuo, ki aip nei šalia a ojamo
e mino (pa)lyginamasis p anašumas šalu inis dėmuo, ĮF ne eiškiamas: Sa-
koma, kad kiek iena šalis, gamindama a i inkamą p oduk ą, u i absoliu ų
p anašumą Da 329; Tada y a p asmė kiek ienai šaliai specializuo is gamin-
i ą p oduk ą, ku į gamindama ji u i absoliu ų p anašumą, . y. ku į ji
gali pagamin i mažesniais kaš ais negu jos pa ne ė Da 329; Vadinasi, JAV
u i absoliu ų p anašumą kompiu e ių, au omobilių, ele izo ių i eks ilės
gaminių gamyboje, o Didžioji B i anija – ba ų i s iklo gamyboje. Tačiau ab-
soliu us p anašumas aidina ne iesioginį aidmenį analizėje Sn2 522.
Daly iniai e minų dėmenys, ku ių e minus apib ėžian a aiškinan
isiškai nelinks ama eikš i ĮF, e minus a ojan eks uose ĮF i gi ne eiš-
kiami: Vienin elis žymesnis ski umas a p Solow i Ramsey’aus–Casso–Ko-
opmano modelių subalansuo o augimo ajek o ijų y a as, kad Ram-
sey’aus–Casso–Koopmano modelyje negalima subalansuo o augimo a-
jek o ija su kapi alo a sa gomis, i šijančiomis auksinės aisyklės lygį Čieg
394; Tai adinama subalansuo o biudže o mul iplika o iumi (balansed
budge mul iplie ), ku is y a lygus 1 Čieg 168; Visišką šių pajėgumų panau-
dojimą už ik ina ga an uo o augimo empas GW (wa an ed a e o g ow h)
Čieg 391; Disponuojamos pajamos suskyla į a ojimo išlaidas i asme-
nines san aupas D il 59; Gy en ojai, gaudami didesnes disponuojamas
pajamas, daugiau aupo D il 64; Ją pa adinsime nepageidau ina pusiaus-
y a D il 27; Šioje emoje ap a sime BNP augimo eiksnius, ciklinį jo pobū-
dį, bend ąją paklausą, bend ąją pasiūlą, bend ąją pusiaus y ą, nepagei-
dau iną bend ąją pusiaus y ą bei pag indines ekonominės eo ijos (klasiki-
nės, keinsis inės, mone a is inės i pasiūlos) k yp is nepageidau inai pu-
siaus y ai pašalin i D il 21; Kai nacionalinio p oduk o kiekis susibalansuoja,
s a bu išski i ak iškas i pageidau inas in es icijas 179. Išimčių pasi-
aiko ik pa ienių, pa yzdžiui, d iejuose ų pačių au o ių eng uose ado-
ėliuse pa a ojama disponuojamosios pajamos Jak1 156, Jak2 163, 164.
134 Ramunė Vaskelai ė Į a džiuo inės o mos mak oekonomikos e minijoje:
a ojimo dėsningumai i s y a imų p iežas ys
ciklo eo ija 499, plaukiojan i palūkanų no ma 597 ĮF galimi eikš i dėmenys.
ĮF nežymimi i e minų dėmenys, ku iais eina p iesagos -iškas, -a ediniai:
isiškas užim umas 399, isiško užim umo biudže as 191, ak iškos kainos
70, ak iški augimo empai 361, ak iška ealioji palūkanų no ma 450.
A i inkamai ski iasi i ĮF a ojimas eks e. 2005 m. laidos ado ėlyje
isi iš a dy i e minai i eks e a ojami ĮF: Tačiau FRS nekon oliuoja
diskon o poli ikos aip, kaip ji kon oliuoja a i osios inkos ope acijas, i
diskon o poli iką pakeis i y a daug sunkiau nei ykdy i a i osios inkos
ope acijas Sn1 292; Kiek iena šalis specializuojasi iek i ą p oduk ą, ku io
gamybos absoliu ųjį p anašumą ji u i Sn1 564; 4.2 pa . nenuma y o-
sios in es icijos pa ody os s ačiomis odyklėmis Sn1 145; Kadangi iksuo-
ojo aliu os ku so sis ema negalėjo susido o i su nominaliosiomis i ealio-
siomis pasaulinio ūkio de o macijomis, ji bu o pakeis a s y uojančiojo
aliu os ku so sis ema Sn1 607; Aišku, kad iksuo ojo nominaliojo
ku so sis emoje elieka an asis būdas, o esan s y uojančiajam ku sui –
abu Sn1 546; Ieškan k i e ijaus, ku is padė ų į e in i y iausybės ykdomos
iskalinės poli ikos pag įs umą, bu o suku a isiškojo užim umo biudže o
koncepcija Sn1 203. 2008 m. laidos ado ėlyje o muluojan apib ėž is ĮF
nežymimi e minai i eks e a ojami NF: Tačiau FRS nekon oliuoja dis-
kon o poli ikos apsk i ai, kaip ji kon oliuoja a i os inkos ope acijas, i
diskon o poli ikos pakei imas y a daug sunkesnis nei a i os inkos ope acijos
Sn2 262; Kiek iena šalis specializuojasi iek i ą p oduk ą, ku io gamyboje ji
u i absoliu ų p anašumą Sn2 517 i . .
2005 m. laidos ado ėlyje ĮF žymimi i ie e minai, ku ių apib ėž ys
nepa eikiamos: Subalansuo ojo biudže o mul iplika o ius y a lygus ie-
ne ui 196; Todėl nesubalansuo asis biudže as isai pa eisinamas, jei
y iausybė ykdo a i inkamą iskalinę poli iką 203; Daugelis ekonomis ų
paju o, kad bū en y iausybė, o ne p i a usis sek o ius apo ekonominiu
nes abilumo šal iniu 340; Realiosios pajamos aip pa s a bus kapi alo
apim į sąlygojan is eiksnys 131; Bend as y iausybės išlaidų i p opo cin-
gųjų mokesčių po eikis pusiaus y os nacionalinėms pajamoms pa ody as
5.17 pa . 198. 2008 m. laidos ado ėlyje isais šiais a ejais a ojama NF:
Subalansuo o biudže o mul iplika o ius y a lygus iene ui 183 i . .
2005 m. laidos ado ėlyje ne i ap a ian isų kin amųjų ski s ymo į
ealiuosius i nominaliuosius galimybę pasi enkama a o i ĮF: Da XVIII a.
D. Hiumas, žymus ško ų iloso as, i ino, kad pinigų kiekis šalyje ne u i
po eikio ealiam jos u ui, i , p i a ęs kiekybinei pinigų eo ijai, iškėlė pasiū-

135Te minologija | 2019 | 26
lymą isus ekonominius kin amuosius suski s y i į d i g upes: nominaliuo-
sius kin amuosius, dydžius, nus a omus e ine iš aiška; ealiuosius kin-
amuosius, dydžius, nus a omus iziniais, na ū iniais iene ais. Pa yzdžiui,
pomido ų a obuolių kaina y a nominalusis kin amasis, nes į e inamas
li ais a ba ki ais piniginiais iene ais, uo a pu da žo ių a aisių de liaus
dydis – ealusis kin amasis, nes nus a omas onomis a ba cen ne iais 505.
2008 m. laidos ado ėlyje pasi enkama nei neu alizacijos a ejais, nei
kodi ikuo osios no mos numa omomis išim imis a ki okiais dėsningumais
negalima paaiškin i išei is ĮF a o i ik būd a dį ealusis ( ealusis kin a-
masis, ealieji kin amieji), o nominalus pa eik i NF (nominalus dydis, nomi-
nalūs kin amieji) Sn2 499–500.
Ski iasi ĮF a ojimas i d iejuose ki ų au o ių pa eng uose ado ėliuo-
se – 2000 m. išleis ame A. Jakučio, V. Pe aške ičiaus, A. S epano o,
L. Šečku ės i S. Zaice o Ekonomikos eo ijos pag indai i 2007 m. išėju-
siame ų pačių au o ių pa eng o ado ėlio Ekonomikos eo ija šeš ajame
pa aisy ame i papildy ame leidime. 2007 m. išleis as ado ėlis y a pildy-
as a ikslin as leidimas, ačiau jame pas ebima i kalbos aisymų, no s
kalbos edak o ė nu ody a i 2000 m. išėjusiame ado ėlyje. An ai ie oj
e mino a s a ymo in es icijos Jak1 152 jau pa eik as kalbos no mų požiū-
iu eik inesnis a naujinimo in es icijos Jak2 159, ie oj nea s a omieji iš e-
kliai Jak1 233 – nea ku iamieji iš ekliai Jak2 247. Vie oj eikiamųjų daly ių
(ap ibojan i iskalinė poli ika Jak1 193, o ien uojančiosios sekos Jak1 185)
e minuose pa a o i e minijai p iim inesni ne eikiamieji daly iai (ap i-
bojamoji iskalinė poli ika Jak2 203, o ien uojamosios sekos Jak2 194). P ie-
eiksmį a linksnį p isijungusių daly ių ĮF pakeis a į NF, aigi e minai
eguliuojamai plaukiojan ieji aliu os ku sai Jak1 260, ne iesiogiai susijusieji
aliu os ku sai Jak1 261, k epšiu susijusieji aliu os ku sai Jak1 262 jau ei-
kiami kaip eguliuojamai plaukiojan ys aliu os ku sai Jak2 280, ne iesiogiai
susiję aliu os ku sai Jak2 281, k epšeliu susiję aliu os ku sai Jak2 281.
Kalbos aisymai apima i ĮF a ojimą. An ai 2000 m. ado ėlyje ĮF
nežymė i e minai a i os inkos ope acijos Jak1 206, p i alomas eze as
Jak1 206, a žan i ( es ikcinė) mone a inė poli ika Jak1 219 jau pa eikiami
kaip a i osios inkos ope acijos Jak2 217, p i alomasis eze as Jak2 216,
a žančioji ( es ikcinė) mone a inė poli ika Jak2 219. Teks e e minai i gi
a ojami šiek iek nuosekliau. Š ai 2000 m. leidime apib ėžus e miną
ealusis BNP čia pa a o a NF: Realaus bend ojo nacionalinio p oduk o
padidėjimas pe am ik ą laiko a pį adinamas ekonominiu augimu Jak1
136 Ramunė Vaskelai ė Į a džiuo inės o mos mak oekonomikos e minijoje:
a ojimo dėsningumai i s y a imų p iežas ys
148. 2007 m. leidime šiuo a eju jau a ojama ĮF: Realiojo bend ojo
nacionalinio p oduk o padidėjimas pe am ik ą laiko a pį adinamas eko-
nominiu augimu Jak2 148. Tačiau daug apib ėžiamų, aiškinamų i a o-
jamų e minų i 2007 m. laidos ado ėlyje, ki aip nei ap a ame ĮF a -
ojimo egulia umu išsiski iančiame ki ų au o ių pa eng ame 2005 m.
laidos ado ėlyje, ĮF nežymimi: a i a ekonominė sis ema i užda a eko-
nominė sis ema Jak2 157, šliaužian i in liacija, šuoliuojan i in liacija Jak2
232, ne ikė a in liacija Jak2 232, lanks us aliu os ku sas Jak2 271, lanksčių
aliu ų ku sų sis ema Jak2 272, iksuo as aliu os ku sas Jak2 273, na ū a-
lus neda bo lygis Jak2 230, ak iškos in es icijos Jak2 180, pageidau inos
in es icijos Jak2 180, nepageidau inų a sa gų kaupimas Jak2 180, nepagei-
dau inas a sa gų sumažėjimas Jak2 180, subalansuo as biudže as Jak2 197,
nusi ylę da buo ojai Jak2 228, ealūs gam os iš ekliai i po encialūs gam os
iš ekliai Jak2 300 i k . O ai ody ų ne ik ski ingą ado ėlių engimo
kalbiniu požiū iu lygį, be i ai, kad jis gali daug lem i olesnę ĮF a -
ojimo e minijoje aidą.
IŠVADOS
Mak oekonomikos e minų pa eikimas i a ojimas aukš osioms mo-
kykloms ski uose ado ėliuose a skleidžia nemažus šalu inio dėmens
eiškimo ĮF s y a imus i ka u odo, kad bū inojo e mino žymėjimo
ĮF p incipo, ku į numa o kodi ikuo oji no ma, nelinks ama laiky is. ĮF
nuosekliai links ama žymė i ik uos e minus, ku iuos nuo daik o koky-
bę a ypa ybę eiškiančių žodžių junginių ski ia aki aizdus e mininės
eikšmės ski umas. Ki ais a ejais okio aiškaus i yškaus ski umo nė-
a, i ĮF a ojimą s y uo i ska ina iek jo nebu imas, iek neaiškus žodžių
junginio kaip e mino s a usas. Vis dėl o aiškesni o s a uso nusis o ėji-
mo a ejai odo, kad s y a imo a p į a džiuo inės i pap as osios o mos
baig is nebū inai būna e mino eiškimas ĮF. Tam ik ų e minų įsigali i
NF, i jų nesieja nei mo ologinių, nei leksinių a sin aksinių ypa ybių
bend umas. Taigi, e minijoje da omos ĮF a ojimo išim ys ne egulia ios.
Da y i iš ados, kad ĮF e minijoje nyks a, kaip links ama eig i apie ĮF
a ojimą apsk i ai, neleis ų mak oekonomikos ado ėliai, ku iuose ĮF
a ojamos nuosekliau a ben jau da omos egulia esnės išim ys. Taigi,
olesnis ĮF likimas e minijoje gali daug p iklausy i ne ik nuo objek y ių
eiksnių, be i nuo subjek y aus eiksnio – eks ų engimo kalbiniu po-
žiū iu lygio.
137Te minologija | 2019 | 26
ŠALTINIAI
Čieg – Čiegis R. 2012: Mak oekonomika. Vilniaus uni e si e o ado ėlis, Vilnius: Vilniaus uni e si e o
leidykla.
Da – Da ulis G. 2009: Ekonomikos eo ija. An oji papildy a i pa aisy a laida, Vilnius: Mykolo Rome io
uni e si e as.
D il – D ilingas B., Čibu ienė J., Snieška V. 1997: Mak oekonomikos pag indai, Kaunas: Technologija.
Jak1 – Jaku is A., Pe aške ičius V., S epano as A., Šečku ė L., Zaice S. 2000: Ekonomikos eo ijos pag in-
dai. Vado ėlis aukš ųjų mokyklų s uden ams, Kaunas: Smal ijos leidykla.
Jak2 – Jaku is A., Pe aške ičius V., S epano as A., Šečku ė L., Zaice S. 2007: Ekonomikos eo ija. Vado ė-
lis. Šeš asis pa aisy as i papildy as leidimas, Vilnius: Eug imas.
Luk – Lukoše ičius V., S anke ičius P. 2002: Teo inė ekonomika 2. Me odinė mokymo p iemonė, Vilnius:
Vilniaus pedagoginis uni e si e as.
Sn1 – Snieška V., Baumilienė V., Be na ony ė D., Čibu ienė J., Juozapa ičienė A. i k . 2005: Mak oekono-
mika. Vado ėlis ekonominių specialybių s uden ams, Kaunas: Technologija.
Sn2 – Snieška V., Baumilienė V., Be na ony ė D., Čibu ienė J., Juozapa ičienė A. i k . 2008: Mak oekono-
mika. Vado ėlis, Kaunas: Technologija.
LITERATŪRA
And iuškai ė R. 2000: J. Balčikonio kalbo y os e minų sanda a i sa i umas. – Te minologija 7, 59–75.
DLKG 1997: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. Red. V. Amb azas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidy-
bos ins i u as.
Gai enis K. 1995: Kele as minčių apie e minų s anda izaciją. – Te minologija 2, 6–10.
Hol oe A., Tamulionienė A. 2006: Apib ėž umo ka ego ija. – Daik a a dinio junginio y imai. Red. A. Hol-
oe , R. Mikulskas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 11–32.
Judžen is A. 2012: Lie u ių kalbos g ama inės ka ego ijos, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Kaulakienė A. 1973: Į a džiuo inių būd a džių a ojimas sudė iniuose e minuose. – Kalbos kul ū a 25,
27–31.
Kaulakienė A. 2002: Kons an ino Šakenio „Fizikos“ ado ėlio e minija. – Te minologija 9, 66–77.
Kaulakienė A. 2006: Pi mojo lie u iško aukš osios mokyklos izikos ado ėlio e minija. – Te minologija 13,
76–96.
Kazlauskai ė G. 2004: Fone ikos e minų an onimijos b uožai. – Te minologijos is o ijos i daba ies p oble-
mos, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 212–217.
Keinys S . 2004: Te minologijos aida, būklė, aidmuo i užda iniai į XXI amžių įžengus. – Lie u ių e mi-
nologijos aida, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 74–88.
KKP 1998: Kancelia inės kalbos pa a imai. Pa engė P. Kniūkš a, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos
ins i u as.
KP 2002: Kalbos pa a imai. Kn. 1: G ama inės o mos i jų a ojimas. Suda ė R. Miliūnai ė, Vilnius: Mokslo
i enciklopedijų leidybos ins i u as.
LKG 1965: Lie u ių kalbos g ama ika 1. A sak. ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is.
Mikulskas R. 2006: Apib ėžiamųjų būd a džių ap ašo pe spek y a. – Daik a a dinio junginio y imai.
Red. A. Hol oe , R. Mikulskas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 33–66.
Mi ke ičienė A. 2004: V. Dubo isuo inės li e a ū os ado ėlio e minų a ian ai. – Te minologija 11,
119–144.
Mi ke ičienė A. 2006: Li e a ū os mokslo e minų an onimija 1922–1942 m. – Te minologija 13, 134–148.
Paulauskienė A. 1983: Lie u ių kalbos mo ologijos apyb aiža, Kaunas: Š iesa.
Paulauskienė A. 1994: Lie u ių kalbos mo ologija: paskai os li uanis ams, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidykla.
Paulauskienė A. 2004: Lie u ių kalbos kul ū a, Kaunas: Technologija.
Paulauskienė A., Ta ydai ė D. 1986: G ama ikos no mos i daba inė a osena, Kaunas: Š iesa.
Pi očkinas J. 1990: Adminis acinės kalbos kul ū a, Vilnius: Min is.
Pupkis A. 1980: Kalbos kul ū os pag indai, Vilnius: Mokslas.
Rosinas A. 1975: A bal ų *i-, *i
o- esp. *ī-, iā- kamienai bu o elia y iniai. – Bal is ica 11(2), 163–170.
138 Ramunė Vaskelai ė Į a džiuo inės o mos mak oekonomikos e minijoje:
a ojimo dėsningumai i s y a imų p iežas ys
Rosinas A. 2009: Bal ų kalbų į a džių seman inė i mo ologinė s uk ū a: sinch onija i diach onija, Vilnius:
Mokslo i enciklopedijų ins i u as.
Si idienė S. 2015: Jū ei ys ės e minijos leksiniai a ian ai. – Kalbos p ak ikos p oblemos 14, 45–55.
Sp aunienė B. 2008a: Apib ėž umo ka ego ija i jos y imai lie u ių kalbo y oje. – Lie u ių kalba 2.
Sp aunienė B. 2008b: Pap as ųjų i į a džiuo inių būd a džių opozicija lie u ių kalboje kaip apib ėž umo
sis ema. – Ac a Linguis ica Li huanica 59, 109–139.
Sp aunienė B. 2011: Apib ėž umo žymėjimas lie u ių kalboje lyginan su danų i ki omis a ikelinėmis kalbomis.
Dak a o dise acija, Vilnius.
S anke ičienė S. 2012: Va ian inė i sinoniminė lie u ių i okiečių kalbų elek os a ikos e minų aiška. –
Kalbų s udijos / S udies abou languages, 21–27.
S unžinas R. 2008: Va ian iniai s a ybos liaudies e minai Lie u ių kalbos žodyne. –Te minologija 15,
111–131.
Šukys J. 2003: Kalbos kul ū a isiems, Kaunas: Š iesa.
Umb asas A. 2002: Lie u os Respublikoje (1918–1940) eikusio Baudžiamojo s a u o e imų eisės e mini-
jos ski ybės. – Te minologija 9, 78–94.
Umb asas A. 2003: Teisės e minijos kai a 1918–1940 m. Lie u oje eikusio ci ilinio kodekso e imuose. –
Te minologija 10, 56–83.
Umb asas A. 2004: Bend ašakniai d ižodžių eisės e minų sinonimai i a ian ai 1918–1940 m. Lie u os
kodeksuose. – Te minologija 11, 100–118.
Valeckienė A. 1957: Daba inės lie u ių kalbos į a džiuo inių būd a džių a ojimas. – Li e a ū a i kalba 2,
161–328.
Valeckienė A. 1986: Apib ėž umo / neapib ėž umo ka ego ija i pi minė į a džiuo inių būd a džių eikš-
mė. – Lie u ių kalbo y os klausimai 25, 168–189.
Valeckienė A. 1990: Į a džiuo inių būd a džių kilmė. – Bal is ica 26(1), 23–28.
Valeckienė A. 1998: Funkcinė lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Vaskelai ė A. 2016: Į a džiuo inių o mų ne a ojimas e minijoje i jo keliamas iššūkis no mai. – Bend inė
kalba 89, 1–58.
Zemle ičiū ė P. 2004: Ligų pa adinimai Lie u os ūkininko p iede S eika a (1909–1928). – Te minologija 11,
70–99.
Zemle ičiū ė P. 2012: Mo ologiniai ana omijos e minų a ian ai XVI–XVIII a. lie u ių leksikog a ijoje. –
Te minologija 19, 105–104.
Zemle ičiū ė P. 2014: Pi mojo lie u iško medicinos mokslo žu nalo d ižodžiai i ižodžiai sudė iniai e mi-
nai. – Te minologija 21, 160–175.
PRONOMINAL FORMS IN ThE TERMINOLOgY OF MAcROEcONOMIcS:
USAgE PATTERNS AND REASONS FOR FLUcTUATIONS
Summa y
The a icle in es iga es he usage o p onominal o ms (he eina e e e ed o as
PF) in e minology on he basis o he e minology o mac oeconomics, which is a
componen o economic heo y. I is aimed a es ablishing usage pa e ns and easons
o luc ua ions by selec ing a wide con ex ma e ial, i.e. mac oeconomics ex books
o highe schools. A e es ablishing how PFs end o be used on he in e ex ual
le el, he PF usage is in es iga ed on he ex ual le el. A ce ain compliance is de e -
mined: hose e ms, which ha e a endency o be de ined by using only a p onominal
o nonp onominal o m in he subo dina e componen in all ex books, a e acco d-
ingly used wi hin he ex , i.e. he subo dina e componen o he e m is egula ly ex-
p essed by using a p onominal o nonp onominal o m, while hose e ms, which
ha e a endency o be de ined in he ex books by using a PF in he seconda y com-
ponen in a luc uan manne , a e exp essed wi hin he ex by i egula PF usage.
139Te minologija | 2019 | 26
When s udying such cases o i egula usage, i is es ablished ha he bounda y be-
ween deno ing a speci ic meaning and deno ing a peculia i y is o en insigni ican
and unclea ; consequen ly, a nonp onominal o m is selec ed as a uni e sal one, and
he unce ain y o his bounda y is hus e lec ed. In hese cases, PFs do no pe o m
as ob ious dis inc i e unc ion as hey do in he cases o egula usage. These migh
be he ac o s de e mining luc ua ions o he PF usage in he e minology. Howe e ,
he compa ison o di e en edi ions o he ex books p epa ed by he same au ho s
allows a conclusion ha egula i y o i egula i y o PFs usage is signi ican ly in lu-
enced by he quali y o ex p epa a ion in linguis ic e ms. Consequen ly, he u he
des iny o PFs usage in he e minology will mos ly depend no only on objec i e
ac o s, bu also on he le el o ex book p epa a ion in linguis ic e ms.
Gau a 20191014
Ramunė Vaskelai ė
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT10308 Vilnius
E. paš as amune. [email p o ec ed]