Palmi a Zemle ičiū ė170 Medicinos e minų an onimija
Vidaus ligų klinikos ado ėlyje (1928–1930 m.)
doi.o g/10.35321/ e m30-8
Medicinos e minų an onimija
Vidaus ligų klinikos ado ėlyje (1928–1930 m.)
An onymy o Medical Te ms in Vidaus ligų
klinikos ado ėlis (1928–1930)
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0002-8679-3253
ANOTACIJA
S aipsnyje nag inėjami a puka io Lie u os gydy ojo e apeu o Kazimie o Bui-
ne ičiaus (1872–1953) s a biausio penkių dalių eikalo Vidaus ligų klinikos ado-
ėlis (1928–1930) an oniminiai medicinos e minai. Aiškinamasi, kokiais būdais
eiškiasi an onimija, ap a iama an oniminių e minų s uk ū a i juos siejančių
p iešybių ipai.
An onimija y a ne e as seman inis eiškinys Vado ėlio medicinos e minijoje –
an oniminių medicinos e minų po os dažniausiai unkcionuoja ame pačiame
sakinyje, o ka ais i a imajame kon eks e (pap as ai ame pačiame a ne oli-
mame puslapyje). Medicinos e minų an onimija dažniausiai ku iama leksiniu,
ečiau – da ybiniu būdu (p oduk y iausia da ybos p iemonė – p iešdėlis ne-).
An oniminių medicinos e minų po os susijusios ijų ipų p iešybėmis – kon a-
dikcine (dažniausiai), kon a ine i ek o ine.
Nus a y a, kad Vado ėlio sudė inių medicinos e minų an onimija kyla iš ūšinių
(dažniausiai) dėmenų (daugiausia eiškiamų pap as aisiais, san ykiniais i į a -
džiuo iniais būd a džiais, ečiau – daly iais) i gimininių dėmenų (dažniausiai
eiškiamų p iesagos -imas daik a a džiais), susijusių an oniminiais yšiais. Ne
iena iš šių aiškos p iemonių daly auja suda an daugiau nei ieną sudė inį me-
dicinos e miną.
Kadangi, kaip pa odė a lik as y imas, sudė inių medicinos e minų ūšiniais dė-
menimis didžia dalimi eina bend osios leksikos žodžiai, eig ina, kad Vado ėlio
e minijos an onimija y a pa ėjusi iš bend osios leksikos an onimijos, o ne iš me-
dicinos są okų klasi ikacijos.
Būdingais Vado ėlio medicinos e minų an onimijos požymiais galima laiky i
ai, kad an oniminiai sudė inių e minų dėmenys ne isada de inami sa o aiška,
pasi aiko i dalinės an onimijos a ejų, o an onimijos i pap as o neigimo kolizija
lemia k azian onimų a da binių ( eks o disku se a si adusių) an onimų galimybę.
171Te minologija | 2023 | 30
ESMINIAI ŽODŽIAI: e minas, medicinos e minas, an oniminis e minas, an onimija,
kon adikcinė p iešybė, kon a inė p iešybė, ek o inė p iešybė.
ABSTRACT
The a icle deals wi h he an onymic medical e ms in Vidaus ligų klinikos ado ėlis
(Tex book o Cliniccal Symp oms o In e nal Diseases) (1928–1930), he landma k
i e- olume wo k by Kazimie as Buine ičius (1872–1953), Li huanian physician
o he in e -wa e a. I explains he ways in which an onymy is exp essed, discusses
he s uc u e o an onymic e ms and he ypes o he opposi es ha link hem.
An onymy is no a a e seman ic phenomenon amids he medical e ms o he
ex book: pai s o an onymous medical e ms usually unc ion wi hin he same
sen ence, and some imes in he con iguous con ex as well (on he same o an
adjacen page, as a ule). An onymy o medical e ms is usually de ised by way
o lexis, less o en h ough o ma ion (wi h he p e ix ne- ‘non-’ being he mos
p oduc i e means o o ma ion). Pai s o an onymous medical e ms a e ela ed by
h ee ypes o opposi es: con adic o y (mos common), con a y, and ec o .
I was es ablished ha he an onymy o compound e ms in he ex book (mos ly)
a ises om he subo dina e componen s (which a e mos ly ep esen ed by simple,
ela i e, and p onominal adjec i es and less commonly by pa iciples) and he
main componen s (mos ly ep esen ed by nouns wi h he su ix -imas) ha sha e
an onymic links. Qui e a ew o hese means o exp ession a e in ol ed in o ming
mo e han jus one compound medical e m.
Since he esea ch showed ha he subo dina e componen s in compound medical
e ms we e la gely wo ds o he common lexis, i can be a gued ha he an onymy
in he e minology o he ex book had been inhe i ed om he an onymy o he
common lexis a he han om any classi ica ion o medical e ms.
A ypical cha ac e is ic o he an onymy o he medical e ms in he ex book is
ha he an onymic elemen s o compound e ms a e no always consis en in hei
exp ession: he e a e some ins ances o pa ial an onymy, while he collision o an-
onymy and simple nega ion leads o a possibili y o quasi-an onyms and wo king
an onyms (i.e., hose ha occu in he discou se o he ex ).
KEYWORDS: e m, medical e m, an onymic e m, an onymy, con adic o y opposi e,
con a y opposi e, ec o opposi e.
ĮVADINĖS PASTABOS
An onimija kaip iena iš seman inių ka ego ijų bend ojoje kalboje g in-
džiama na ū aliu žmogaus p o o po eikiu g e in i i nag inė i į ai ias
p iešp iešas. Ji y a sa aip užkoduo as kon as as, pama uo as eiginio i
neiginio bu imu. O an onimai sa o uož u y a seman inis p iešingų eikš-
mių, ne ik išski iančių, be i nulemiančių iena ki ą, žodžių po ų, žy-
minčių p iešingas są okas, ipas, emiamas iek kalbiniais, iek loginiais
Palmi a Zemle ičiū ė172 Medicinos e minų an onimija
Vidaus ligų klinikos ado ėlyje (1928–1930 m.)
elemen ais (E many ė 2008: 9, 11, 15, 18). An oniminiai san ykiai gali
susiklos y i ik a p žodžių, pa adinančių logiškai sude inamas są okas i
bū inai u inčių ben ieną bend ą seman inį požymį. An onimų eikšmė
y a d ilypė. Viena jos dalis a siskleidžia bend aisiais an onimų požymiais,
o ki a – ski iamaisiais (Jakai ienė 2009: 132–134).
Mokslo kalboje i e minologijoje an onimija i an onimai sup an ami
panašiai. An onimija apib ėžiama kaip p iešingumo a p o pa ies lygmens
e minijos iene ų san ykis, apibūdinan is ski ingas ieno eiškinio puses a
d iejų są okų yšį (K ašy ė 2005: 12). O an onimais pap as ai laikomi p ie-
šingos eikšmės e minai (ž .: Danilenko 1977: 79–81; Golo in, Kob in 1987:
58; Supe anskaja, Podolskaja, Vasilje a 1989: 53; Ta a inob 2006: 16), į a -
dijan ys ienos konk ečios s i ies pagal esminį požymį p iešingą os pačios
ka ego ijos są oką (K ašy ė 2005: 10). Kiek ienoje e minologinėje sis emoje
an onimai suku ia am ik us mik olaukus, ku iuose įgy endinamas opozi-
cijos1 san ykis. XIX a. pab. – XX a. p . š eica ų kalbininkas Ša lis Bali an-
onimines opozicijas laikė p igim ine žmogaus p o o sa ybe, eigdamas, kad
kiek ienas iš žodžių isada ienaip a ki aip sukelia ki o idėją (Bali, ci uo a iš
Panko, Kočan, Maciuk 1994: 162–163). Ta ian ieną iš okios po os žodžių,
susijusių ski ingumu pag įs u asocia y iniu yšiu, į gal ą a eina i ki as, ki-
aip sakan , ienas po os na ys in o muoja apie ki ą (Rakhimo a 2022: 309).
Kai ku ie e minologai (p z., Danilenko) pažymi, kad kalbamasis se-
man inis eiškinys mokslo kalbos leksikai ne labiau būdingas nei bend o-
sios kalbos leksikai (Danilenko 1977: 79), nes kon as ingumas, opozicišku-
mas suponuoja seman iškai polinius iene us ik pagal deno a inį (są okinį)
požymį, ku is i ski ia e minologinę an onimiją nuo bend osios leksikos
an onimijos (Beseki ska, ci uo a iš Bagana, Veličko a 2012: 181). Te mino-
loginės an onimijos p iežas ys slypi jau pačioje mokslinių są okų p igim-
yje – ienų eigiama, kad są okos andasi po omis (Danilenko 1977: 79)
i egzis uoja po omis, ki ų – kad kiek iena są oka u i sa o p iešingybę
(Panko, Kočan, Maciuk 1994: 161). Vis dėl o su okiais eiginiais a gu bau
a galima bū ų su ik i. Ma oli g ažu ne kiek iena są oka u i sa o an oni-
minę po ą. Manding, negalima nesu ik i su lie u ių e minologijos eo e-
iku Kazimie u Gai eniu, eigiančiu, kad mokslo kalboje i e minologijoje
an onimija ne okia yški odėl, kad čia, be e minų, da y a i nomenkla ū-
inių pa adinimų, ku ie bend ojoje kalboje labai e ai a ojami a ba iš is
1 Plačiau apie opozicinius san ykius e minologijoje ž .: Amsili 2003; Gagné, L’Homme 2016.
173Te minologija | 2023 | 30
ne a ojami, o žinomi i sup an ami ik specialis ams. Ki a e us, i e -
minija e minijai nelygu – konk ečioje mokslinėje e minijoje an onimija
eiškiasi ne ienodai. Vienose s i yse (p z.: psichia ijoje, iloso ijoje) ji y a
gana yški, o ki ose s i yse (p z.: augalų i gy ūnų sis ema ikoje, chemijos
nomenkla ū oje, žmogaus i gy ūnų ana omijos e minijoje) an onimų gali
bū i labai nedaug a ba iš is nebū i. Ypač ne yškūs y a kon eks iniai neben-
d ašakniai mokslo an onimai (Gai enis 2014 [1989]: 171–172).
An onimijos e minologijoje y ėjai ieningai p ipažįs a ją a liekan
eigiamą aidmenį o ganizuojan e minų sis emą, už ik inan e minijos
nuoseklumą, sis eminan są okas, iksliai apib ėžian jų ie ą i a pusa io
san ykius konk ečios e minijos sis emoje, iš yškinan p iešingų są okų
esmę i ši aip p isidedan p ie sis eminio i holis inio mokslinės in o maci-
jos su okimo (ž .: Panko, Kočan, Maciuk 1994: 161–163; Pas e nak 2007:
192; Boguš 2015: 15; Panočko, ci uo a iš Us 2018: 228).
An oniminiams e minų san ykiams lie u ių e minologijoje ski a pa-
lygin i nedaug dėmesio. Vienas iš pi mųjų, 1989 m. pa yškinęs an onimų
samp a ą, e mininės an onimijos speci iką i ap a ęs būdingesnius an oni-
mų a osenos a ejus lie u ių e minologijoje, bu o K. Gai enis (Gai e-
nis 2014 [1989]: 167–174). Daugiau nei po dešim ies me ų didesnio dėme-
sio susilaukė kalbo y os e minų an onimai (And iuškai ė 2001: 65–75).
Neilgai ukus pasi odė i daugiau publikacijų apie one ikos (Kazlauskai ė
2004: 212–218), li e a ū os mokslo (Mi ke ičienė 2006: 134–148), kom-
piu e ijos (Pau a 2010: 101–122) e minų an onimiją.
Kele as žodžių pasaky ina dėl an onimų ski s ymo. An onimai pap as ai
ski s omi ne ienu pag indu. Pa yzdžiui, pagal s uk ū ą ( o mą) ski iami
šakniniai i da ybiniai (E many ė 2008: 10; Jakai ienė 2009: 136) (plg. ski in-
gų šaknų i bend ų šaknų (Pikčilingis 1975: 229), ski ingų šaknų i bend aša-
kniai (LKE 1999: 29)), pagal ai, a žodis an onimiškas ki am kalbos sis emoje
a ik am ik ame kon eks e, – sis eminiai (plg. ik ieji, pas o ieji; jie da adi-
nami kalbos an onimais (ž . LKE 1999: 10)) i kon eks iniai (Pikčilingis 1975:
228; LKE 1999: 29; Jakai ienė 2009: 137–138) (plg. ik ieji i kon eks iniai
(E many ė 2008: 10); pas a ieji da adinami kalbėjimo, si uaciniais (ž . LKE
1999: 10)). An onimai da gali bū i ski s omi i pagal jais žymimas są okas
(plačiau ž . Pikčilingis 1975: 229). Šiame s aipsnyje an oniminiai medici-
nos e minai ski s omi ienu – s uk ū os – pag indu į nebend ašaknius i
bend ašaknius an onimus. Šie e minai an onimams pa adin i odosi sis e-
miškesni, no s minimi i adiciniai pi muosiuose lie u ių e minologijos
Palmi a Zemle ičiū ė174 Medicinos e minų an onimija
Vidaus ligų klinikos ado ėlyje (1928–1930 m.)
da buose apie an oniminius e minus (ž .: And iuškai ė 2001; Kazlauskai ė
2004) a o i e minai leksiniai an onimai i da ybiniai an onimai.
S aipsnio objek ą suda o a puka io Lie u os gydy ojo e apeu o Ka-
zimie o Buine ičiaus (1872–1953) s a biausio penkių dalių eikalo Vidaus
ligų klinikos ado ėlis (1928–1930) ( oliau – Vado ėlis) an oniminiai me-
dicinos e minai. Šio šal inio pasi inkimą lėmė kele as dalykų. Visų pi -
ma, kalbamasis ado ėlis bu o o iginalus (ne e s inis) da bas, pa ašy as
lie u io gydy ojo, 16 me ų (1923–1939) ėjusio Lie u os uni e si e o (nuo
1930-ųjų – Vy au o Didžiojo uni e si e o) Vidaus ligų medicinos ka e-
d os i klinikos edėjo pa eigas (ž . h ps://www. le.l /s aipsnis/kazimie-
as-buine icius/). Palyginus su ki ais ano me o medicinos ado ėliais (jų,
eikia pasaky i, leis a negausiai), ai bu o didžiausios apim ies medicinos
ado ėlis, iš ku io mokėsi ne iena medikų ka a i ku is neabejo inai u ė-
jo į akos mokslinės lie u ių medicinos e minijos o ma imuisi bei aidai.
Siekiama iš i i Vado ėlio an oniminius medicinos e minus. Šiam iks-
lui pasiek i keliami okie užda iniai: 1) išsiaiškin i medicinos e minų an-
oniminės aiškos būdus, 2) išnag inė i an oniminių medicinos e minų
s uk ū ą, 3) nus a y i an oniminius medicinos e minus siejančių p iešy-
bių ipus. Daugiausia aikomi ap ašomasis anali inis, in e p e a imo me o-
dai. Kadangi an oniminiai e minai y a a pusa yje g e inami, pasi elkia-
mas i g e inamasis me odas.
NEBENDRAŠAKNIAI ANTONIMINIAI
MEDICINOS TERMINAI
S uk ū os a ž ilgiu i iamieji e minai ski s omi į d i g upes – neben-
d ašaknius (leksinius) i bend ašaknius (da ybinius). Šių g upių iduje ie
e minai g upuojami pagal juos siejančias seman ines i logines p iešybes2.
Taigi, ski iami kon adikcine, kon a ine i ek o ine p iešybe susiję an o-
niminiai medicinos e minai.
An oniminiai medicinos e minai, ku iuos sieja kon adikcinė p iešybė
Ling is inėje i e minologinėje li e a ū oje kon adikcinė3 p iešybė e i-
nama ne iena eikšmiškai. Vieni au o iai ją apa ina su komplemen a ine
2 Plačiau apie seman ines i logines p iešybes ž . E many ė 1995: 9–10.
3 A. Mi ke ičienės nuomone, kon adikcinės p iešybės pag indu į a dijamus e minus g iež ai a ski i nuo
kon a ine p iešybe pa em ų an onimų sunku. Pap as ai žiū ima, a y a idu inis na ys (ski iamas uo pačiu
pag indu), a ne (Mi ke ičienė 2006: 137).
175Te minologija | 2023 | 30
p iešybe, . y. laiko jas uo pačiu ipu (E many ė 1995: 9–10; 2008: 10;
Škel 2021: 266), ki i jas aiškina kaip du ski ingus p iešybių ipus (Ta a i-
no 2006: 17; Ba ickaja 2014: 17–18). Te minologės As os Mi ke ičienės
pas ebėjimu, „apsk i ai kalbo y oje p iešybių ipai ski iami ne uo pačiu
pag indu“ (Mi ke ičienė 2006: 136).
Pi mojo požiū io šalininkai eigia, kad kon adikciniais san ykiais susiję
an onimai y a g indžiami p ieš a aujančiomis są okomis (E many ė 2008:
41). Tokiais an onimais nusakomi du požymiai, u in gal oje a p šių p ieš-
p iešų egzis uojan į a pą4. Paneigdami ieną iš an oniminių p iešybių, gau-
name ki ą – apib ėž ą i k aš inę p iešybę (p z., iengungis – ne + iengungis
= edęs). Ki aip a ian , iena iš p iešybių odo am ik o są okos požymio
bu imą, o ki a – ne ik jo nebu imą, be i isai p iešingo požymio u ėji-
mą (Pau a 2010: 110). Kon adikcinė p iešybė dažniausiai būdinga kokybi-
niams būd a džiams a ba daly iams, a liekan iems būd a džių unkcijas,
daik a a džiams i p ie eiksmiams (E many ė 1995: 9–10; 2008: 23).
Ki i au o iai kon adikcinę p iešybę da adina komplemen a ine. Tai-
gi, jų požiū iu, p ie komplemen a inių ski iami an onimai, ku iais iš eiš-
kiamas am ik os ypa ybės a požymio bu imas a ba nebu imas. Jie su-
ponuoja į a dijamų objek ų, požymių i pan. poliškumą, . y. ienas iš
an onimų nulemia ki o egzis a imą. Būdingas okių opozicijų b uožas –
idu io, a pinio, na io nebu imas (Škel 2021: 266).
Palyginus ap a uosius požiū ius, ma y i, kad kon adikcinės p iešybės
samp a a p ak iškai nesiski ia, išsky us ik ai, kad ieni a oja ik ieną
e miną kalbamajai p iešybei į a dy i, o ki i – du e minus.
Nuo minė ųjų au o ių, a ody ų, ski iasi au o iai, ku ie ope uoja ik
komplemen a umo e minu, ki aip a ian , ne a oja kon adikciškumo e -
mino, ačiau jų kalbamosios p iešybės samp a a aiškiai odo, kad eina
kalba apie kon adikcinę opoziciją. Komplemen a iniai an onimai ienas
ki o nepaneigia, o ko eliuoja a pusa yje jais eiškiamų požymių kon as o
pag indu; jie papildo ienas ki ą, kad iš eikš ų ieno a ki o požymio i-
bas. Komplemen a iniai an onimai išsemia ūšinę są oką, apibūdindami ją
ienu a ki u aspek u (Ba ickaja 2014: 18). Ši p iešingybė ku iama d iem
ienas ki ą papildančiais žodžiais. Vieno okios p iešybės na io neigimas
suponuoja ki o eikšmę. Ta p k aš u inių p iešybės na ių dažnai nė a
4 Ta pas čia sup an amas kaip a p šių an oniminių p iešybių idu inio na io, da adinamo mezonimu
(Šes ako a 2017: 252), nebu imas.
Palmi a Zemle ičiū ė176 Medicinos e minų an onimija
Vidaus ligų klinikos ado ėlyje (1928–1930 m.)
a pinio na io (Bilalo a 2022: 180). Komplemen a iniai an onimai da a-
dinami papildomaisiais, ma jie iš eiškia papildomumą (komplemen a u-
mą) (ž . Go ocho a 2015: 65). Tai naujas požiū is – a si anda ko eliacijos
i papildomumo są oka, ki aip a ian , minė ąja p iešybe susiję e minai
a pusa yje ko eliuoja i papildo ienas ki ą.
Ki okį požiū į palaikan ieji kon adikcinę i komplemen a inę p iešy-
bes ak uoja kaip ski ingus p iešybių ipus (plg.: Ta a ino 2006: 17; Ba -
ickaja 2014: 17–18). Kon adikcinės p iešybės san ykiu susiję an onimai
(logikos a ž ilgiu) eiškia p ieš a aujančias są okas. Ši p iešybė pa em a
ypa ybės a požymio bu imu a ba nebu imu. Teigimas, kad ši p iešybė
duoda e d ę a p d iejų požymių, y a klaidingas. Pa yzdžiui, sinch oni-
zuo as – nesinch onizuo as. Požymis iš eiškiamas ik žodžiu sinch onizuo-
as, o nesinch onizuo as ne eiškia jokio požymio, šis žodis paneigia pi mojo
opozicijos na io eiškiamą požymį. Komplemen a inė p iešybė ku iama,
emian is ka ego ija, ku i logikoje adinama elia y umu. Jei elia y umas
suponuoja p iešingo na io egzis a imą, ada a si anda komplemen a inė
an onimija, pa yzdžiui, he me iškumo są oka a si p i aukia nehe me iš-
kumo są oką, be nepaneigia pas a osios egzis a imo – ai y a pag indinis
komplemen a inės i kon adikcinės an onimijos ski umas. P i alomas
komplemen a inės an onimijos požymis y a an ojo opozicijos na io neiš-
engiamumas (Ta a ino 2006: 17). Pe azuojan išsaky ą min į, komple-
men a inės an onimijos a eju iena iš p iešybių nepaneigia ki os, p iešin-
gai nei kon adikcinės an onimijos a eju.
Pasaky ina, kad šiame s aipsnyje ski ian i į a dijan ap a iamąją p ie-
šybę palaikoma lie u ių kalbo y os i e minologijos nuos a a, . y. kon-
adikciškumo i komplemen a umo są okos ne p iešinamos, o laikomos
a pusa yje susijusiomis, i an onimų po os laikomos susijusiomis kon a-
dikcine p iešybe, kai paneigus ieną os po os na į gaunamas ki as na ys,
ne ik ne u in is pi mojo na io požymio, be i žymin is p iešingą požymį.
Empi inėje medžiagoje y auja sudė iniai medicinos e minai, u in ys
an onimiškus dažniausiai lie u iškos kilmės ski ingų šaknų ūšinius dė-
menis. Taigi, galima saky i, kad kon adikcine p iešybe susijusių sudė inių
medicinos e minų an onimiją lemia ūšinių dėmenų an onimija. Pap as ai
ie dėmenys eina būd a džiais, dažniausiai san ykiniais, p z.: [išo inės]5
5 Sudė inių e minų eks inės a osenos ypa ybė a, kad išliajame eks e gali bū i p aleidžiami ūšiniai a ba
gimininiai dėmenys. Čia i ki uose s aipsnio pa yzdžiuose lauž iniuose skliaus uose ašomi a s a y i p a-
leis ieji dėmenys.
177Te minologija | 2023 | 30
is ulos – [ iduinės] is ulos VLK II 163, pi minė anemija – an inė [anemija]
VLK III 158–159, pi minė hype o ija – an inė hype o ija VLK I 7, s o a
i šu inė lūpa – s o a apa inė [lūpa] VLK III 46.
Viena iš būdingų bend osios leksikos opozicijų y a žodžių i šus – apa-
čia p iešp ieša. Šios p iešp iešos nulem a i okių sudė inių medicinos e -
minų kaip apa inių [galūnių pa alyžius] – i šu inių galūnių pa alyžius VLK
V 169, ho izon alinė disocijacija – e ikalinė disocijacija VLK IV 148, 149
ūšiniais dėmenimis apa inis – i šu inis, ho izon alinis – e ikalinis ku ia-
ma opozicija.
Dažnai p iešinami hib idiniai dėmenys izinis ( iziškas) i psichinis (psi-
chiškas), p z.: izinė [as enija] – psichinė as enija VLK III 99, izinis [in an iliz-
mas] – psichinis in an ilizmas VLK III 61. Šių dėmenų p iešybę galima bū ų
pag įs i uo, kad ienas iš jų eiškia sąsają su kūnu, . y. uo, kas apčiuo-
piama, o ki as, p iešingai – sąsają su psichika, . y. uo, kas neapčiuopiama.
Iš medicinos są okų klasi ikacijos kyla ūšinių dėmenų sis olinis < sis-
olė6 – dias olinis < dias olė7, a oniškas – spas iškas „spazminis“ an onimija.
Dalykinėje li e a ū oje ši dies ūžesiai ski s omi į unkcinius i o ganinius, o
pas a ieji – į sis olinius i dias olinius, k aujospūdis ski s omas į a e inį i
eninį, o a e inis – į sis olinį (didžiausią, i šu inį) i dias olinį (žemiausią,
apa inį); idu ių užkie ėjimas ski s omas į a oninį < a onija8 i spazminį <
spazmas9. Taigi, emian is šia in o macija, galima eig i, kad an onimines
po as suda o e minai sis oliniai [ūžesiai] – dijas oliniai [ūžesiai] VLK III 448 /
sis oliniai ūžesiai – dias oliniai ūžesiai VLK V 143, sis olinis ūžesys – dias oli-
nis ūžesys VLK I 5; sis olinis k aujo spaudimas – dijas olinis k aujo spaudimas
VLK IV 153 / sis olinis spaudimas – dijas olinis spaudimas I 154; a oniški i-
du ių užkie ėjimai – spas iški idu ių užkie ėjimai VLK II 153, 154.
Te minų pe i e inė ši dis – cen inė ši dis VLK I 54, pe i e inės ši dies su-
si gimai – cen inės ši dies susi gimai VLK I 54 hib idinių ūšinių dėmenų
an onimija kyla iš būd a džių pe i e inis „esan is p ie k aš o, pak aš yje“
i cen inis „esan is cen e, idu yje“, einančių kalbamaisiais dėmenimis,
p iešingų eikšmių.
6 Sis olė (g . sys olē – su aukimas, suspaudimas) „ši dies p ieši džių i skil elių susi aukimas, pe ku į iš
ši dies išs umiamas p i ekėjęs k aujas į ao ą i plaučių a e iją“ TŽŽ 2007 1012.
7 Dias olė (g . dias olē – iš empimas, išplė imas) „ši dies p ieši džių i skil elių išsiplė imas, pe ku į į ši dį
p i eka k aujo“ TŽŽ 2007 240.
8 G . a onia – suglebimas, nusilpimas (TŽŽ 2007: 121).
9 G . spasmos – aukulys (TŽŽ 2007: 1028).
Palmi a Zemle ičiū ė178 Medicinos e minų an onimija
Vidaus ligų klinikos ado ėlyje (1928–1930 m.)
An oniminės po os ši dies ske sinio padidėjimas – ši dies išilginio padidė-
jimas VLK I 2 ūšinių dėmenų ske sinis – išilginis sup iešinimas nulem as
bend osios leksikos žodžių ske sas – išilgas an onimijos.
Ne e ai an oniminių sudė inių medicinos e minų ūšiniai dėmenys
eiškiami į a džiuo iniais būd a džiais, p z.: dešiniojo skil elio hype o i-
ja – kai iojo skil elio hype o ija VLK I 7, di b inoji gel ligė – ik oji gel ligė
VLK III 313, VLK IV 114, kai ysis p ieši dis – dešinysis p ieši dis VLK I
1, kie ojo [gomu io de ek ai] – minkš ojo gomu io [de ek ai] VLK II 111, kie-
ojo [gomu io andai] – minkš ojo gomu io andai VLK II 111, plonųjų ža nų
ėžys – s o ųjų ža nų ėžys VLK II 159, s ambiųjų b onchų ka a ai – smul-
kesniųjų [b onchų ka a ai] VLK II 25, s o ųjų ža nų ka a as – plonųjų ža nų
ka a as VLK II 106. Dauguma šių pa ydžių odo, kad Vado ėlio medicinos
e minų an onimija pa eina iš bend osios leksikos an onimijos – žodžių
kie as, plonas p iešingos eikšmės po a y a minkš as, s o as.
Išsiski ia okie an oniminiai e minai, ku ių ūšiniais dėmenimis eina
būd a džiai audonas i bal as, p z., audonųjų [kūnelių10 iš aizdos paki i-
mai] – bal ųjų kūnelių11 iš aizdos paki imai VLK III 449. Tokie an onimai
lie u ių e minologijoje da adinami e mininės eikšmės (And iuškai ė
2001: 72), a ba e mininiais (K ašy ė 2005: 12), an onimais, ma jų p ie-
šybė susi o ma usi pačioje e minijos (šiuo a eju – medicinos) sis emoje.
No s bend ojoje leksikoje žodžių audonas i bal as eikšmės nė a p ie-
šingos, ačiau a p šių žodžių galimi opoziciniai san ykiai am ik ame
kon eks e, ki aip sakan , minė ieji būd a džiai y a kon eks iniai an oni-
mai (ž . E many ė 1993: 78). Taigi, kyla klausimas, a audono – bal o
opozicija laiky ina susi o ma usia bend ojoje kalboje a isgi ai nauja,
medicinos e minijos sis emoje susida iusi, an onimų po a? Beje, ne ie-
na eikšmiškai galima ak uo i i okių būd a džių kaip kie as – minkš as,
plonas – s o as, einančių ūšiniais dėmenimis, sąsają su kon adikcine p ie-
šybe. Bend ojoje leksikoje juos eikė ų laiky i susijusiais ne kon adikcine,
be kon a ine p iešybe, ačiau ana omijos nomenkla ū oje e minai kie a-
sis gomu ys – minkš asis gomu ys, plonosios ža nos – s o osios ža nos ne u i
idu inių na ių (mezo e minų). Tokių diskusinių a ejų pasi aiko i ki ų
s ičių, pa yzdžiui, li e a ū ologijos, e minijoje (plačiau ž . Mi ke ičienė
2006: 139–140).
10 Raudonieji k aujo kūneliai, a ba e i oci ai, ne u i b anduolio (S opus, Tamašauskas, Paužienė 2005: 47–48).
11 Bal ieji k aujo kūneliai, a ba leukoci ai, u i b anduolį (S opus, Tamašauskas, Paužienė 2005: 47–48).
185Te minologija | 2023 | 30
suaugimai VLK I 39, išo iniai [k aujaplūdžiai] – idujiniai k aujaplūdžiai VLK III
42), į a džiuo iniais (ka š osios ynės – šal osios ynės VLK III 393–394, ma-
žoji ku a ū a – didžioji ku a ū a VLK II 88, sausasis pe ika di as – d ėg nasis
pe ica di as VLK I 39), iš es iniais (anks ybas si ilio pe ijodas – ėlybas [si i-
lio] pe ijodas VLK III 259) būd a džiais. Akademinio Lie u ių kalbos žodyno
duomenimis, p iešybės san ykiais susiję būd a džiai ge ybinis – blogybinis, ei-
nan ys sudė inių e minų ge ybiniai naujikai – blogybiniai naujikai VLK II 160,
186 / ge ybinis naujikas – pik ybinis [naujikas] VLK III 240 ūšiniais dėmeni-
mis, unkcionuoja medicinos s i yje – p ie jų ašoma pažyma med.
Re a a ejų, kai sudė inių medicinos e minų an onimiją lemian ys ū-
šiniai dėmenys eina daly iais, p z.: a sikišusios ausys – p iaugusios ausys
VLK III 58, gulimoji padė is – sėdimoji padė is VLK IV 141, neigiamas [spau-
dimas] – eigiamas [spaudimas] VLK II 58.
Pa ieniais a ejais p iešingybė ku iama polia inės eikšmės p ielinks-
niais be i su, p z., simpa iko onija su s uma – [simpa iko onija] be s umos
VLK III 96.
Ta p kon a ine (kaip i kon adikcine) p iešybe susijusių an oniminių
medicinos e minų ūšinių dėmenų esama i okių, ku ie nė a sude in i
sa o aiška, p z.: naujas p iepuolis – senasis [p iepuolis] VLK V 180, nuola inis
[inks ų nea spa umas] – laikinas inks ų nea spa umas VLK III 266, pas o us
skausmas – p aeinąs [skausmas] VLK III 442, pi mas p iepuolis – pasku inis
p iepuolis VLK V 79–80. Tai na ū ali eks o ypa ybė, ma jo au o ius y a lais-
as ink is, kokios o mos e minus a o i. Negalima a mes i i ne alingos
ski ingos aiškos e minų pa a ojimo galimybės. Apsk i ai kalban , daly-
kiniame eks e, manding, labiau žiū ima u inio, o ne o mos. Ki as dalykas,
galin is lem i kalbamąją aišką, – e minų nebu imas a nenusis o ėjimas.
An oniminiai medicinos e minai, ku iuos sieja ek o inė p iešybė
Šio ipo an oniminiai e minai eiškia į ai ias k yp ines p iešp iešas. Vek-
o ine p iešybe susijusius po ų na ius sieja bend oji judėjimo p iešingomis
k yp imis eikšmė (E many ė26 2008: 46), jie pa adina p iešingos k yp ies
26 A k eip inas dėmesys į ai, kad E. Jakai ienė ek o ine p iešybe susijusiais na iais adina ik okius na-
ius, ku ie pa adina p iešingos k yp ies eiksmus a yksmus (ž . Jakai ienė 2009: 134), o, I. E many ės
manymu, ek o ine p iešybe susijusiais na iais gali bū i adinami ne ik p iešingos k yp ies eiksmus, be
i į ai ias k yp is bei požymius pa adinan ys žodžiai. Pa yzdžiui, mokslininkė ek o iniais an onimais
laiko okias po as kaip kai ė – dešinė, čia – en (ž . E many ė 1995: 9). Vis dėl o sunku bū ų su ik i su šia
nuomone, ma minė osiomis žodžių po omis iš eiškiama ne k yp is, o padė is e d ėje. Taigi, s aipsnyje
laikomasi E. Jakai ienės ek o inių an onimų samp a os.
Palmi a Zemle ičiū ė186 Medicinos e minų an onimija
Vidaus ligų klinikos ado ėlyje (1928–1930 m.)
eiksmus a yksmus (Jakai ienė 2009: 134). Ti iamajame šal inyje kalba-
mąja p iešybe susijusių an oniminių medicinos e minų ẽ a. Dažniausiai
ši p iešybė ku iama leksiniu būdu, p iešinan daugiausia lie u iškos kil-
mės sudė inių medicinos e minų ski ingų šaknų gimininius dėmenis,
eiškiančius eiksmų pa adinimus, ku iais pap as ai eina p iesagos -imas
ediniai, p z., empe a ū os k i imas – empe a ū os pakilimas VLK IV 53,
54, VLK V 186 / empe a ū os pakilimas – empe a ū os k i imas VLK II 56,
no s pasi aiko i ek o inės p iešybės san ykiu susijusių ien isinių e mi-
nų, p z., išsikišimas – įdubimas VLK II 88. Kai ku ie gimininiai dėmenys
suda o an onimines po as su ski ingais e minais, ku iuos sieja sinoni-
miniai san ykiai27, p z.: dalini a sikišimai – dalini [įsi aukimai] VLK II 1 i
k ū inės ląs os a sikišimas – k ū inės ląs os įdubimas VLK II 1, k aujagyslių
išsiplė imas – k aujagyslių [susi aukimas] VLK III 49 i yziukų susiau ėji-
mas – yziukų išsiplė imas VLK III 46, VLK IV 9. LKŽe ilius acinių saki-
nių duomenimis, pap as ai susi aukia aumenys, k aujagyslės, o susiau ėja
akies yzdys. Taigi, galima eig i, kad pas a ųjų e minų po ų an onimija
būsian i nulem a bend osios leksikos an onimijos.
Kai ku ių e minologų eigiama, kad ek o inę opoziciją papildomai
sus ip ina adinamieji polia inės eikšmės p iešdėliai (ž . Panko, Kočan,
Maciuk 1994: 163). Tokį eiginį pag įs ų Vado ėlio an oniminių e minų
po a k aujo spaudimo pakilimas – k aujo spaudimo nupuolimas VLK I 48,
ačiau okie a ejai ado ėlyje nė a dažni. Šiuosyk su p iešdėliu pa- iš-
es as eiksmažodis, iš ku io pada y as pi mojo an oniminės po os na io
gimininiu dėmeniu einan is daik a a dis, eiškia k yp į iš apačios į i šų,
o su p iešdėliu nu- iš es as eiksmažodis, iš ku io pada y as an ojo an o-
niminės po os na io gimininiu dėmeniu einan is daik a a dis, – iš i šaus
į apačią.
BENDRAŠAKNIAI ANTONIMINIAI
MEDICINOS TERMINAI
Anks esniame sky iuje ap a ų an oniminių e minų p iešinga eikšmė
glūdi ski ingose šaknyse. Vado ėlyje esama i os pačios šaknies an oni-
mų, ku iems p iešingą eikšmę su eikia da ybos p iemonės. Ling is inėje
i e minologinėje li e a ū oje os pačios šaknies an onimai, ku iems p ie-
šingą eikšmę su eikia da ybos p iemonės, adinami da ybiniais (Gai enis,
27 Tokias pa adigmas I. E many ė y a adinusi lygiag ečiaisiais lizdais (E many ė 2008: 84).
187Te minologija | 2023 | 30
Keinys 1990: 20; And iuškai ė 2001: 70; K ašy ė 2005: 10; Mi ke ičie-
nė 2006: 136; Jakai ienė 2009: 137), bend ašakniais (Mi ke ičienė 2006:
136; LKE 2008: 27) an onimais. An onimiškumui ealizuo i pasi elkiamos
da ybos p iemonės dažniausiai y a p iešdėliai. P oduk y iausias iš jų y a
p iešdėlis ne-, su ku iuo iš es i da iniai kaip ik i žymi pag indiniu žo-
džiu pasaky o daik o p iešybę (LKG I 1965: 428). I enos E many ės pas e-
bėjimu, leksiniai iene ai su neiginiu kiek ienu a eju u i kon adikcinę
p asmę (E many ė 2008: 32). An oniminės po os suda omos minė ąjį nei-
giamos eikšmės p iešdėlį p ijungian p ie ieno iš os po os na ių. Taigi,
p iešdėlį ne- u in is neigiamos seman ikos na ys pe eikia dalyko, į a -
dijamo ki u, . y. eigiamos seman ikos, na iu, nebu imą, dėl o a si anda
p iešp iešos san ykis (Boguš 2015: 15; plg. Panko, Kočan, Maciuk 1994:
163–164).
Kalbamasis p iešdėlis pasižymi išski iniu ak y umu ku ian an onimi-
nius san ykius i Vado ėlio medicinos e minijoje. Kaip odo empi inė me-
džiaga, ie san ykiai nebūdingi ien isiniams os pačios šaknies medicinos
e minams – pasi aikė ik d i an oniminės po os; iena iš jų suda y a iš
bend ą sa akilmę šaknį u inčių na ių, p ie ieno iš ku ių p idė as p ieš-
dėlis ne-: uždegimo eksuda ai – neuždegimo [eksuda ai] VLK II 65, o ki a – iš
bend ą s e imos kilmės šaknį u inčių na ių, p ie ieno iš ku ių p idė as
a p au inis p iešdėlis an i-, u in is p iešingybės kam no s eikšmę (TŽŽ
2007: 86): oksinai – an i oksinai VLK V 6.
An oniminiai san ykiai didžia dalimi sieja sudė inius medicinos e mi-
nus, ku ių ūšiniai dėmenys ski iasi p iešdėliu ne-. Pap as ai an oniminės
po os susida o a p ą pačią lie u iškos kilmės šaknį u inčių ūšinių dė-
menų, p z.: gilios opos – negilios opos VLK V 102–103, [nepilnos] is ulos –
pilnos is ulos VLK II 163, neskambūs ka kalai – skambūs ka kalai VLK II
15–16, VLK III 445, neska dūs [ka kalai] – ska dūs [ka kalai] VLK II 48,
ik oji [kaklo enų pulsacija] – ne ik oji [kaklo enų pulsacija] VLK III 449, ik-
oji k ū inės angina – ne ik oji k ū inės angina VLK I 62, 64, ne ik osios k ū-
inės anginos p iepuoliai – ik osios k ū inės anginos p iepuoliai VLK I 60, 62.
Pasaky ina, kad ne isais a ejais galima i ai eig i, kad e minai y a
an onimai, ki aip a ian , ka ais galima įž elg i koliziją a p an onimijos
i pap as o neigimo, p z.: aukš a [ empe a ū a] – neaukš a [ empe a ū a] VLK
V 51, nežymūs skausmai – žymūs skausmai VLK III 250, s eiki inks ai –
nes eiki inks ai VLK III 276, ami [ eido iš aiška] – ne ami [ eido iš aiška]
VLK III 443. Imkime kad i jau minė os e minų po os ūšinius dėmenis
Palmi a Zemle ičiū ė188 Medicinos e minų an onimija
Vidaus ligų klinikos ado ėlyje (1928–1930 m.)
uždegimas i neuždegimas. Uždegimas žymi są oką, aigi y a e minas. Be
a žymi są oką neuždegimas? Jei pas a asis ik pap asčiausiai paneigia užde-
gimu žymimą są oką, adinasi, y a ne ik as an onimas (k azian onimas).
Tas pa s pasaky ina i apie po as aukš a – neaukš a empe a ū a, gilios – ne-
gilios opos, žymūs – nežymūs skausmai. Tokias e minų po as galima bū ų
laiky i i da biniais an onimais, a si adusiais medicininiame disku se.
Šiek iek an oniminių po ų susida o i a p s e imos kilmės šaknį u-
inčių ūšinių dėmenų; čia aip pa ima i šų d ižodžių sudė inių e minų
ūšinių dėmenų an onimija, p z.: o miniai [elemen ai] – ne o miniai elemen-
ai VLK II 60, konsonuojan ieji ka kalai – nekonsonuojan ieji [ka kalai] VLK
II 9, leukemiški naujikai – neleukemiški naujikai VLK II 159, neo ganiškos eks-
asis olės – o ganiškos eks asis olės VLK I 58, ne oksinė adenoma – oksinė
adenoma VLK III 97, sy ili inės aneu izmos – nesy ili inės aneu izmos VLK I
45, i a čių ož u ų o ganiškas nepakankamumas – i a čių ož u ų neo ga-
niškas nepakankamumas VLK I 17.
An oniminės opozicijos aip pa gali bū i iš eikš os, naudojan ski in-
gus p iešdėlius (Če nenko 2010: 184), pa yzdžiui, į- i iš-: įk ėpimo gilu-
mas – išk ėpimo gilumas VLK II 61, įk ėpimo [jėga] – išk ėpimo jėga VLK III
445, pailgin as įk ėpimas – pailgin as išk ėpimas VLK II 74, 75.
Šiek iek pasi aikė sudu inių e minų ( ien isinių i sudė inių su su-
du iniais dėmenimis), užimančių a pinę ie ą a p bend ašaknių i ne-
bend ašaknių an onimų (ž . Mi ke ičienė 2006: 142; da plg. And iuš-
kai ė 2001: 72). An onimų po as suda o p iesagos -ys ė ediniai, ku ių
pama iniais žodžiais eina dū iniai aukš ažiū is i žemažiū is bei ol egis i
umpa egis, p z.: augš ažiū ys ė28 ( ol egys ė) – žemažiū ys ė29 ( umpa egys ė)
VLK III 454, umpa egys ė – ol egys ė VLK III 442. Pasi aikė keli s e imos
kilmės e minai dū iniai, ku ių pi mieji sandai u i an onimines eikšmes,
p z.: achyka dija30 – b adyka dija31 VLK I 57, hipo glikemija32 – hipe glikemi-
28 LKŽe duomenimis, aukš ai u i eikšmės a spal į „ oli“, o žemas – „ umpas“.
29 Ž . 30 išnašą.
30 Tachika dija (g . achys – g ei as + ka dia – ši dis) „padažnėjęs ši dies plakimas (daugiau kaip 100 ka ų
pe minu ę)“ (ž . h ps://www. le.l /s aipsnis/ achika dija/).
31 B adika dija (g . b adys – lė as + ka dia – ši dis) „lė as ši dies plakimas (mažiau kaip 60 ši dies susi auki-
mų pe minu ę)“ (ž . h ps://www. le.l /s aipsnis/b adika dija/).
32 Hipoglikemija (g . hypo – apačioje (p iešdėlis, odan is bu imą po kuo no s, sumažėjimą a sumažinimą,
lyginan su no ma) + glikemija) „gliukozės kiekio sumažėjimas k aujuje“ (ž . h ps://www. le.l /s aipsnis/
hipoglikemija/).
189Te minologija | 2023 | 30
ja33 VLK III 107. Tokių sudė inių e minų kaip d i a čių ož u ų nepakan-
kamumas – i a čių ož u o nepakankamumas VLK I 15, 17, i a ės angos
nepakankamumas – d i a ės angos nepakankamumas VLK I 17 an onimija
nulem a būd a džių d i a is – i a is, ku ių p iešybės san ykiai kyla ne
iš bend osios kalbos, kaip, pa yzdžiui, many ina, sudė inių e minų ie-
na ie is echinokokas – daugia ie is echinokokas VLK III 322–323 ūšiniais
dėmenimis einančių būd a džių iena ie is – daugia ie is, be iš medicinos
są okų klasi ikacijos.
A ski ai minė inos okios an oniminės po os, a p ku ių na ių p ieš-
p iešos san ykį suku ia a p au inis elemen as pseudo-, u in is ne ik umo
eikšmę. P ie ieno iš ienos po os na ių ūšinio s e imos kilmės šaknies
dėmens p idė as minė asis elemen as: di e i iška [Ho mann’o lazdelė] – pseu-
do-di e i iška Ho mann’o lazdelė VLK V 166. Ki a po a įdomesnė uo, kad ją
suda o ski ingos sanda os na iai, . y. ien isinis i sudė inis d ižodis e -
minas: „pseudoleukemija“ – ik oji leukemija VLK III 156–157. Pi masis šios
po os na ys da u i i sa o sinonimą „ne ik oji leukemija“ VLK III 156–157.
Ras a i daugiau p iešingos eikšmės a p au inius elemen us u inčių
ūšinių dėmenų. An oniminius san ykius su o muoja egzo-, odan is sąsają
su išo e (TŽŽ 2007: 275), i endo-, eiškian is bu imą iduje (TŽŽ 2007:
296), p z.: ekzogeninės [kilmės nuodai] – endogeninės kilmės nuodai VLK III
161, endogeninė kilmė – ekzogeninė kilmė VLK II 160, hipe -, odan is no -
mos i šijimą (TŽŽ 2007: 430), i hipo-, eiškian is „po, žemiau, mažiau
no mos“ (TŽŽ 2007: 433), p z., hipe ch omiškoji anemija – hipoch omiška
[anemija] VLK III 159.
IŠVADOS
Ta puka io Lie u os gydy ojo e apeu o K. Buine ičiaus penkių dalių Vi-
daus ligų klinikos ado ėlyje (1928–1930) an oniminių medicinos e minų
po os dažniausiai unkcionuoja ame pačiame sakinyje, . y. egulia iaja-
me34, o ka ais i ne egulia iajame (apsi ibojančiame uo pačiu a ba ne o-
limu puslapiu) kon eks e. Išnag inėjus jas, nus a y a, kad an onimija kaip
iena iš seman inių ka ego ijų būdinga a puka io medicinos, ku ią i
33 Hipe glikemija (g . hype – i š, anapus (pi moji sudu inių žodžių dalis, odan i no mos i šijimą) + g .
glykys – saldus + haima – k aujas) „gliukozės kiekio padidėjimas k aujuje“ (ž . h ps://www. le.l /s aips-
nis/hipe glikemija/).
34 Regulia usis kon eks as – ai oks kon eks as, kai abu an onimai a ojami iename a ba g e imuose saki-
niuose (E many ė 1995: 11; 2008: 73).
Palmi a Zemle ičiū ė190 Medicinos e minų an onimija
Vidaus ligų klinikos ado ėlyje (1928–1930 m.)
ep ezen uoja i iamasis Vado ėlis, e minijoje. Tai pa i ina XX a. an-
ojoje pusėje iškel ą min į, kad kalbamasis eiškinys ne mažiau būdingas
e minams (šiuo a eju – medicinos) nei bend osios kalbos žodžiams.
Vado ėlio medicinos e minijoje an onimija dažniausiai eiškiasi leksi-
niu, ečiau – da ybiniu būdu. Šie būdai suponuoja d i s uk ū ines g u-
pes – nebend ašaknius i bend ašaknius an onimus. Nebend ašakniams
an onimams būdingos ijų ipų p iešybės – kon adikcinė, kon a inė i
ek o inė, o bend ašakniai an onimai susiję kon adikcinės p iešybės san-
ykiais. Pas a iesiems an onimams p iešingą eikšmę eikia p iešdėlis ne- –
p oduk y iausia da ybos p iemonė, no s esama pa ienių i ki okios aiškos
a ejų (p iešingos eikšmės p iešdėliai į- i iš- bei a p au iniai elemen ai
endo- i egzo-, hipe - i hipo-).
Būdingiausia y a sudė inių medicinos e minų an onimija, kylan i iš
minė ų ipų p iešybėmis susijusių dažniausiai lie u iškos kilmės ūšinių
dėmenų, eiškiamų daugiausia būd a džiais (pap as aisiais, san ykiniais i
į a džiuo iniais), žymiai ečiau daly iais, an onimijos. Kalbamųjų e mi-
nų an onimija ečiau pa eina aip pa daugiausia iš an oniminiais san y-
kiais susijusių lie u iškos kilmės gimininių dėmenų, dažniausiai einančių
p iesagos -imas daik a a džiais. Ne iena iš šių aiškos p iemonių daly au-
ja suda an daugiau nei ieną sudė inį medicinos e miną.
Nus a y a, kad dažniausiai sudė inių medicinos e minų an onimija y a
nulem a ūšinių dėmenų, einančių bend osios leksikos žodžiais (p z.: di-
delis – mažas, d ėgnas – sausas, leng as – sunkus, ge as blogas), an onimijos.
Vadinasi, galima eig i, kad Vado ėlio e minijos an onimija didžia dalimi
y a pa ėjusi iš bend osios leksikos an onimijos, ma an onimų po ų, ku ių
p iešybė susida iusi i aiški ik pačioje kalbamosios s i ies e minijoje i
kylan i iš medicinos są okų klasi ikacijos, e a (p z., sis olinis ūžesys – di-
as olinis ūžesys).
Būdingais Vado ėlio medicinos e minų an onimijos požymiais galima
laiky i ai, kad an oniminiais yšiais susiję sudė inių e minų dėmenys ne
isada de inami sa o aiška, pasi aiko i dalinės an onimijos ap aiškų.
Ka ais neleng a pasaky i, a medicinos e minų po os p iešybė y a
an onimija a ik pap as as neigimas, nulem as pa ies eks o. Tad ši kolizija
suponuoja k azian onimų a da binių ( eks o disku se a si adusių) an oni-
mų galimybę.
191Te minologija | 2023 | 30
ŠALTINIAI
VLK I–V – Vidaus ligų klinikos ado ėlis 1: Ši dies i k aujagyslių ligos, Kazimie as Buine ičius, Kaunas:
Lie u os Uni e si e o Medicinos akul e as, 1928.
Vidaus ligų klinikos ado ėlis 2: K ėpa imo i i škinimo o ganų ligos, Kazimie as Buine ičius, Kaunas:
Lie u os Uni e si e o Medicinos akul e as, 1928.
Vidaus ligų klinikos ado ėlis 3: Klinikinio y inėjimo me odika. Pa ologiškos kons i ucijos. Apykai os i idujinės
sek ecijos ligos. K aujo i k aujo gaminamųjų o ganų ligos. Inks ų i šlapimo akų, kepenų, blužnies ligos.
Te apeu inė echnika. Ligonių slaugymas. Dije e ika. Klima o i balneo e apija. Fa mako e apija, Kazimie as
Buine ičius, Kaunas: Š ie imo Minis e ijos Knygų Leidimo Komisija, 1929.
Vidaus ligų klinikos ado ėlis 4: In oksikacijos. T auma izacijos. Simuliacijos. Alle ginės ligos, Kazimie as
Buine ičius, Kaunas: Š ie imo Minis e ijos Knygų Leidimo Komisija, 1930.
Vidaus ligų klinikos ado ėlis 5: In ekcinės ligos, Kazimie as Buine ičius, Kaunas: Lie u os Uni e si e o
Medicinos akul e as, 1930.
LITERATŪRA
Amsili Pascal 2003: L’an onymie en e minologie : quelques ema ques. – Con é ence TIA-2003,
S asbou g, 31 ma s e 1 a il 2003. P ieiga in e ne e: h ps://hal.science/hal-00009275/documen .
And iuškai ė Ramunė 2001: J. Balčikonio kalbo y os e minų an onimai. – Te minologija 8, 65–75.
[Bagana Že om, Veličko a S e lana 2012: An onimija medicinskoj e minologii (na ma e iale nemecko o
jazyka). – Naučnaja mysl Ka kaza 2, 180–182] Багана Жером, Величкова Светлана 2012: Антонимия
в медицинской терминологии (на материале немецкого языка). – Научная мысль Кавказа 2,
180–182.
[Ba ickaja Galina 2014: An onimičeskije o nošenija uk ainskoj e minosis eme učio a i audi a. –
Naučnyj po encial 1(14), 16–20] Барвицкая Галина 2014: Антонимические отношения в украинской
терминосистеме учета и аудита. – Научный потенциал 1(14), 16–20.
[Bilalo a Dina 2022: An onimija echničeskoj e minologii aznos uk u nych jazyko . – Globalnyj
naučnyj po encial 8(137), 179–181] Билалова Дина 2022: Антонимия технической терминологии
разноструктурных языков. – Глобальный научный потенциал 8(137), 179–181.
[Boguš Oksana 2015: An onimični idnošenia uk ainskij as onomičnij e minologii kincia XIX –
pe šoi e ini XX s oli. – Bal ijskij gumani a nyj žu nal 1(10), 14–16] Богуш Оксана 2015: Антонiмiчнi
вiдношення в украïнськiй астрономiчнiй термiнологiï кiнця ХІХ – першоï третини ХХ столi. –
Балтийский гуманитарный журнал 1(10), 14–16.
[Če nenko I ina 2010: An onimični idnošenia uk ainskij e minologii u izmu. – Vysnyk Nac. Un- u
„L i ska poli echnika“. Se ija „P oblemy uk ainskoj e minologii“ 675, 183–186] Черненко Ірина 2010:
Антономічні відношення в українській термінології туризму. – Вісник Нац. ун-ту «Львівська
політехніка». Серія «Проблеми української термінології» 675, 183–186.
[Danilenko Vale ija 1977: Russkaja e minologija. Opy ling is ičeskogo opisanija, Mosk a: Nauka] Даниленко
Валерия 1977: Русская терминология. Опыт лингвистического описания, Москва: Наука.
E many ė I ena 1984: Apie an onimų eikšmes i a ojimą kalboje. – Kalbos kul ū a 46, 43–46.
E many ė I ena 1993: Kon eks iniai an onimai. – Kalbos kul ū a 65, 74–78.
E many ė I ena 1995: P iešingybė kaip seman inis i loginis an onimijos pag indas. – Lie u ių kalbo y os
klausimai XXXV, 9–31.
E many ė I ena 2008: An onimija i an onimai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Gagné Anne-Ma ie, L’Homme Ma ie-Claude 2016: Opposi e ela ionships in e minology. – Te minology
22(1), 30–51.
Gai enis Kazimie as 2014 [1989]: Kai ku ie an onimijos a ejai lie u ių e minologijoje. – Kazimie as
Gai enis. Rink iniai aš ai, sud. J. Gai eny ė-Bu le , Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 167–174.
Gai enis Kazimie as, Keinys S asys 1990: Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa.
[Golo in Bo is, Kob in Ra ail 1987: Ling is ičeskije osno y učenija o e minach, Mosk a: Vysšaja škola]
Головин Борис, Кобрин Рафаил 1987: Лингвистические основы учения о терминах, Москва:
Высшая школа.
[Go ocho a Na alja 2015: Ja lenije an onimii specialnoj e minologii. – Jazyk nauki i echniki
so emenom mi e: Ma e ialy IV Mežduna odnoj naučno-p ak ičeskoj kon e encii, Omsk: Omskij
Palmi a Zemle ičiū ė192 Medicinos e minų an onimija
Vidaus ligų klinikos ado ėlyje (1928–1930 m.)
gosuda s enyj echničeskij uni e si e , 64–66] Горохова Наталья 2015: Явление антонимии
в специальной терминологии. – Язык науки и техники в современном мире: Материалы IV
Международной научно-практической конференции, Омск: Омский государственный
технический университет, 64–66.
Jakai ienė E alda 2009: Leksikologija, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Kazlauskai ė Gi a 2004: Fone ikos e minų an onimijos b uožai. – Te minologijos is o ijos i daba ies
p oblemos: s aipsnių inkinys Kazimie ui Gai eniui a min i, a s. ed. S . Keinys, 212–218.
K ašy ė Regina 2005: Mokomasis e minologijos žodynėlis, Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla.
LKE – Lie u ių kalbos enciklopedija, an asis pa ikslin as i papildy as leidimas, sud. K. Mo kūnas, ed.
V. Amb azas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2008.
LKG – Lie u ių kalbos g ama ika I, y . ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is, 1965.
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas (I–XX, 1941–2002), e. a ian as, y . ed. G. Nak inienė, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as, 2005. P ieiga in e ne e: www.lkz.l .
Mi ke ičienė As a 2006: Li e a ū os mokslo e minų an onimija 1922–1942 m. – Te minologija 13, 134–
148.
[Panko T. I., Kočan I. M., Maciuk G. P. 1994: Uk ainske e minozna s o, L i : S i ] Панько Т. I.,
Кочан І. М., Мацюк Г. П. 1994: Українське термінознавство, Львів: Світ.
[Pas e nak Galina 2007: Sinonimija a an onimija ekonomiko-p a o ij e minologii. – Uk ainska
e minologija i sučasnis : Zbi nik nauko ich p ac, Vypusk VII, Vidp. ed. L. O. Simonenko, Kyi :
KNEU, 190–193] Пастернак Галина 2007: Синонiмiя та антонiмiя в економiко-правовiй
термiнологiï. – Украïнська термiнологiя i сучаснiсть: Збiрник наукових праць, Випуск VII, Вiдп.
ред. Л. О. Симоненко, Киïв: КНЕУ, 190–193.
Pau a Ma kas 2010: An oniminiai kompiu e ių i usų ūšių pa adinimai. – Ve imo s udijos 3, 109–122.
Pikčilingis Juozas 1975: Lie u ių kalbos s ilis ika II, Vilnius: Mokslas.
Rakhimo a Ma una 2022: Abou an onymy. – Eu asian Resea ch Bulle in 14, 309–311.
S opus Rim ydas, Tamašauskas Kazys Algiman as, Paužienė Ne inga 2005: Žmogaus ana omija, an asis
pa aisy as i papildy as leidimas, Kaunas: Vi ae Li e a.
[Supe anskaja Aleksand a, Podolskaja Na alija, Vasilje a Na alija 1989: Obščaja e minologija: op osy eo ii,
Mosk a: Nauka] Суперанская Александра, Подольская Наталия, Васильева Наталия 1989: Общая
терминология: вопросы теории, Москва: Наука.
[Šes ako a S i lana 2017: An onimija ekonomičnyj e moinoleksici. – Vysnyk Dnip ope o skogo
uni e si e u imeni Al eda Nobelia. Se ija „Filologyčny nauki“ 1, 251–255] Шестакова Світлана 2017:
Антонімія в економічній термінолексиці. – Вісник Дніпропетровського університету імені
Альфреда Нобеля. Серія «Філологічні науки» 1, 251–255.
[Škel Ve onika 2021: An onimija ana omičeskoj e minologii anglijskogo i bela uskogo jazyko . –
Mežkul u naja kommunikacija i p o esionalno o ien i o onoje obučenije inos anym jazykam: Ma e ialy
XV Mežduna odnoj naučnoj kon e encii, pos iaščionoj 100-le iju ob azo anija Belo usskogo
gosuda s enogo uni e si e a, Minsk: Belo usskij gosuda s enyj uni e si e , 262–267] Шкель
Вероника 2021: Антонимия в анатомической терминологии английского и беларусского
языков. – Межкультурная коммуникация и профессиональнщ ориентированное обучение
иностранным языкам: Материалы ХV Международной научной конференции, посвященной
100-летию образования Белорусского государственного университета, Минск: Белорусский
государственный университет, 262–267.
[Šumailo a Ma ina 2014: Te miny-an onymy nemeckoj e minologii in e ne a. – Jazyk nauki i echniki
so emennom mi e: Ma e ialy III Mežduna odnoj molodiožnoj naučno-p ak ičeskoj kon e encii,
Omsk: Omskij gosuda s enyj uni e si e , 141–142] Шумайлова Марина 2014: Термины-антонимы
в немецкой терминологии интернета. – Язык науки и техники в современном мире: Материалы
III Международной молодежной научно-практической конференции, Омск: Омский
государственный технический университет, 141–142.
[Ta a ino Vik o 2006: Obščeje e mino edenije: enciklopedičeskij slo a , Mosk a: Mosko skij Licej]
Татаринов Виктор 2006: Общее терминоведение: энциклопедический словарь, Москва:
Московский Лицей.
TŽŽ – Vale ija Vai ke ičiū ė. Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: Žodynas, 2007.
[Us Anna 2018: Speci ika an onimičnych idnošenj uk ainskij e minologii simejnogo p a a. –
Sla ianskyj mi i nacionalnaja eče aja kul u a so emennoj kommunikaciji, G odno: G odnenskij
193Te minologija | 2023 | 30
gosuda s enyj uni e si e imeni Janki Kupaly, 227–229] Ус Анна 2018: Специфiка антонiмiчних
вiдношень в украïнськiй термiнрлогiï сiмейного права. – Славянский мир и национальная речевая
культура в современной коммуникации, Гродно: Гродненский государственный университет
имени Янки Купалы, 227–229.
VLEe – Visuo inė lie u ių enciklopedija. P ieiga in e ne e: h ps://www. le.l /s aipsnis/ achika dija/;
h ps://www. le.l /s aipsnis/b adika dija/; h ps://www. le.l /s aipsnis/kazimie as-buine icius/.
ANTONYMY OF MEDICAL TERMS IN VIDAUS LIGŲ KLINIKOS VADOVĖLIS (1928–1930)
Summa y
The a icle deals wi h he an onymic medical e ms in Vidaus ligų klinikos ado ėlis
(Tex book o Clinical Symp oms o In e nal Diseases) (1928–1930), he landma k i-
e- olume wo k by Kazimie as Buine ičius (1872–1953), a Li huanian physician o
he in e -wa e a. This ex book was used by se e al gene a ions o medics and has
undoub edly a ec ed he o ma ion and e olu ion o Li huanian medical e minology.
The a icle explains he ways o exp ession o he an onymy o medical e ms, analyses
he s uc u e o an onymous e ms, and discusses he ypes o he opposi es ha link
hem.
I was es ablished ha pai s o an onymous medical e ms usually unc ion wi hin
he same sen ence, i.e., in he egula and some imes in he i egula con ex (which is
limi ed o he same o an adjacen page). Analysis o hese pai s e ealed ha an ony-
my as a seman ic ca ego y is ypical o in e -wa medical e minology, which he exa-
mined ex book ep esen s. This suppo s he idea, ad anced in he second hal o he
wen ie h cen u y, ha he phenomenon discussed is jus as ypical o e minology (in
his case, medical e ms) as i is o he wo ds in s anda d language.
In medical e minology o he ex book, an onymy mos ly mani es s i sel in
lexically and less commonly de i a i ely. These me hods p esuppose wo s uc u al
g oups: non-conjuga e (kai ysis p ieši dis–dešinysis p ieši dis ‘le en icle– igh en-
icle’) and conjuga e ( umpa egys ė– ol egys ė ‘sho -sigh edness – long-sigh edness’)
an onyms. Non-conjuga e an onyms a e de ined by h ee ypes o opposi es – con a-
dic o y, con a y, and ec o , while conjuga e an onyms a e linked by con adic o y
opposi es. The la e an onyms de i e hei opposi e meaning om he p e ix ne-
‘non-’, which is he mos p oduc i e means o e m o ma ion, al hough isola ed ins-
ances o o he o ms o exp ession also exis (such as opposi e p e ixes į- ‘in o’ and
iš- ‘ou ’ and o eign elemen s endo- and egzo-, hipe - and hipo-).
The mos cha ac e is ic is he an onymy o compound medical e ms a ising om
he an onymy o wo ds mos ly o Li huanian o igin ela ed by he abo e-men ioned
ypes o he opposi es, mainly exp essed by adjec i es (simple, ela i e, and p onomi-
nal) and less commonly by pa iciples. The an onymy o he e minology discussed,
p edominan ly based on an onymic main componen s o Li huanian o igin, which a e
mainly exp essed by nouns wi h he su ix -imas, is less equen . Qui e a ew o hese
means o exp ession a e in ol ed in o ming mo e han jus one compound medical
e m.
Palmi a Zemle ičiū ė194 Medicinos e minų an onimija
Vidaus ligų klinikos ado ėlyje (1928–1930 m.)
I was es ablished he an onymy o compound medical e ms is mos equen ly he
p oduc o he an onymy o he subo dina e componen s ha unc ion as wo ds o he
s anda d lexis (e.g., didelis–mažas ‘la ge-small’, d ėgnas–sausas ‘we -d y’, leng as–sun-
kus ‘ligh -hea y’, ge as–blogas ‘good-bad’). Hence he an onymy o he e minology in
he ex book can be said o ha e been la gely de i ed om he an onymy o he s an-
da d lexis, o he pai s o an onyms whose opposi es e ol ed om and is clea only
in he e minology o he ield discussed a e ew (e.g., sis olinis ūžesys–dias olinis ūžesys
‘sys olic mu mu –dias olic mu mu ’).
A ypical cha ac e is ic o he an onymy o he medical e ms in he ex book is
ha he an onymic elemen s o compound e ms a e no always consis en in hei
exp ession: he e a e some ins ances o pa ial an onymy. Some imes i is no easy o
ell whe he he opposi es o a pai o medical e ms is an an onymy o a simple nega-
ion de e mined by he ex i sel . As a esul , his collision p esupposes a possibili y o
quasi-an onyms and wo king an onyms (which eme ge in he discou se o he ex ).
Gau a 2023-09-19
Palmi a Zemle ičiū ė
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
E. paš as palmi a.zemle iciu [email protected]