scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

„Lietuvos“, „lietuvių“ ar „lietuviškas skalikas“: pavadinimų vartojimo problematika

Abstract

Straipsnyje nagrinėjama, dėl kokių priežasčių galėjo atsirasti visuomenėje ir žiniasklaidoje kartais vartojami nacionalinės šunų veislės pavadinimai Lietuvos skalikas ir lietuviškas skalikas, nors kinologijoje yra nusistovėjęs terminas lietuvių skalikas. Šiam tikslui pasiekti buvo išnagrinėti 283 veislių pavadinimai, jie suklasifikuoti į tris grupes ir patikrinta, ar esama kokios nors šunų veislių pavadinimų sistemos, nustatyta, su kokio tipo atributais Lietuvos kinologijoje sudaromi kiti terminai. Siekiant nustatyti Lietuvoje išveistų gyvūnų įvardijimo tendencijas, jų pavadinimai patikrinti oficialiuose valdžios institucijų šaltiniuose. Taip pat nagrinėjama tarptautinė šunų veislių pavadinimų sistema, kad būtų nustatyta, ar ji galėjo turėti įtakos lietuviškajai tradicijai.

Read accessible full text

„Lietuvos“, „lietuvių“ ar „lietuviškas skalikas“: pavadinimų vartojimo problematika

Author: Marius Smetona; Anželika Smetonienė
Year: 2023
DOI: 10.35321/term30-4
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/2225/2367
72 Lie u os, lie u ių a lie u iškas skalikas:
pa adinimų a ojimo p oblema ika
Ma ius Sme ona,
Anželika Sme onienė
doi.o g/10.35321/ e m30-4
Lie u os, lie u ių a lie u iškas skalikas:
pa adinimų a ojimo p oblema ika
Lie u os, lie u ių, o lie u iškas skalikas:
P oblems o Using Dog B eed Names
MARIUS SMETONA
Vilniaus uni e si e as
ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0003-2816-5504
ANŽELIKA SMETONIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0003-0352-884X
ANOTACIJA
S aipsnyje nag inėjama, dėl kokių p iežasčių galėjo a si as i isuomenėje i ži-
niasklaidoje ka ais a ojami nacionalinės šunų eislės pa adinimai Lie u os
skalikas i lie u iškas skalikas, no s kinologijoje y a nusis o ėjęs e minas lie u ių
skalikas. Šiam ikslui pasiek i bu o išnag inė i 283 eislių pa adinimai, jie sukla-
si ikuo i į ke u ias g upes i bu o pa ik in a, a esama kokios no s šunų eislių
pa adinimų sis emos. Nus a y a, su kokio ipo šalu iniais dėmenimis suda omi
ki i Lie u os kinologijos s i ies e minai. Siekian sužino i Lie u oje iš eis ų
gy ūnų į a dijimo endencijas, pa adinimai pa ik in i o icialiuose aldžios ins i-
ucijų šal iniuose. Taip pa s aipsnyje umpai ap a iama a p au inė šunų eislių
pa adinimų sis ema, kad bū ų nus a y a, a ji galėjo u ė i į akos lie u iškajai a-
dicijai.
ESMINIAI ŽODŽIAI: kinologijos e minija, šunų eislių pa adinimai, oponimai, e nonimai,
a iacijos.
ABSTRACT
The a icle examines he easons why he names Lie u os skalikas and lie u iškas
skalikas, which a e some imes used in he public and in he media o he na ional
dog b eed, may ha e a isen, al hough he e m lie u ių skalikas [Li huanian Ho-
und] is well es ablished in he ield o cynology.
73Te minologija | 2023 | 30
To achie e his goal, 283 b eed names we e analysed, classi ied in o ou g oups,
and checked whe he a sys em o dog b eed names is a ailable and wha ype o
a ibu es a e used o o he e ms in Li huanian cynology. To iden i y he na-
ming ends o animals ha ha e been b ed in Li huania, he names ha e been
e i ied in he o icial sou ces o he au ho i ies. The in e na ional naming sys em
o dog b eeds is also in es iga ed o de e mine whe he i may ha e in luenced
he Li huanian adi ion.
KEYWORDS: cynology, dog b eed names, oponyms, e hnonyms, a ia ions.
ĮVADAS
Nemažai lie u ių e minologijos da bų y a ski a ne ik bend iesiems p in-
cipams, be i a ski ų s ičių e minams ap a i, jų p oblemoms nag inė-
i. Vienu a ki u aspek u y inė os as ologijos, biologijos, ekonomikos,
izikos, kompiu e ijos, ma ema ikos, medicinos, eligijos, s a ybos, eisės
e minų p oblemos i endencijos. No s Lie u os kinologų d augija (LKD)
bu o įku a p ieš 30 me ų i nuo 2005 m. y a ik oji Ta p au inės kinolo-
gų ede acijos (FCI) na ė, kinologijos e minai da nė a sulaukę Lie u os
mokslininkų dėmesio. Visuo inėje lie u ių enciklopedijoje (VLEe) pa eikiamas
oks kinologijos apib ėžimas: „Kinologija (g . kyōn, kilm. kynos – šuo +
logos – mokslas), mokslas apie šunis. Nag inėja šunų eisles, jų kilmę, ana-
omiją i iziologiją, auginimą, eisimą, auklėjimą, d esa imą, naudojimą
medžioklėje i a nybiniais ikslais. Kinologija – daba inės šunininkys ės
eo inis pag indas.“ Šios gana plačios s i ies e minai y a šunų eislių pa-
adinimai. Ne kinologai i nedaug su šunininkys e susidu ian ys žmonės
dažnai nežino ikslių mažiau populia ių eislių pa adinimų. Tai, be abejo,
y a pas ebėjusi i LKD, odėl jos inklalapyje skelbiama glaus a in o ma-
cija ne ik apie aisyklingus eislių pa adinimus, be i o mas: „No ė ųsi,
kad eislinių šunų mylė ojai ody ų inkamą pa yzdį i aisyklingai ašy ų
šunų eislių pa adinimus. Š ai pag indinės aisyklės, kaip aisyklingai a-
šy i šunų eislių pa adinimus. Šunų eislės ašomos mažąja aide, nes šuns
eislės pa adinimas y a bend inis lie u ių kalbos žodis (auksaspal is e i-
e is, c e gšnauce is, aksas, pudelis, kolis, čiau čiau, senbe na as i . .).
Didžiąja aide šuns eislė ašoma ik ais a ejais, kai y a susijusi su aiškia
geog a ine nuo oda. Dažniausiai ai y a šunų eislės kilmės ie a: Jo k-
šy o e je as, Lab ado o e i e is, Š eica ijos piemenų šuo, O e nės b a-
kas, Veima o umpaplaukis paukš šunis. A k eipki e dėmesį: šuns eislės
pa adinime dominuoja ik inis žodis – šalies a ba egiono pa adinimas.
Kai šunų eislės pa adinimas susijęs su au os, ku i šią eislę su o ma o,
74 Lie u os, lie u ių a lie u iškas skalikas:
pa adinimų a ojimo p oblema ika
Ma ius Sme ona,
Anželika Sme onienė
a du, pa adinimą ašome mažąja aide: lie u ių skalikas, okiečių a i-
ganis, aus alų šilkinis e je as, ai ių ol haundas, čekoslo akų ilkšunis,
i alų b akas, alų ko gis pemb ukas, suomių laika. Būki e dėmesingi: ne
Lie u os a lie u iškas skalikas, o lie u ių skalikas; ne Ame ikos S a o d-
šy o e je as, o ame ikiečių S a o dšy o e je as“ (www.kinologija.l ). Šia-
me į aše minimi i lie u ių skalikai. Lie u oje ie inėms gy ūnų eislėms
ski iama mažai dėmesio, ačiau pas a uoju me u isuomenė kiek daugiau
susidomėjo mūsų nacionaline šunų eisle, odėl pas ebima, kad iešojoje
e d ėje yškėja endencija ienin elę lie u išką šunų eislę adin i keliais
ski ingais būdais – lie u ių skaliku, Lie u os skaliku a ba lie u išku skaliku.
Toks pa adinimų ne ienodumas kelia diskusijų a p šios eislės en uzias-
ų, augin ojų, eisėjų i kinologų, nes adiciškai žmonės, di ban ys su šia
eisle, ją adina lie u ių skaliku. Apsk i ai e inan šių pa adinimų a -
ojimo populia umą, ben jau „Google“ paieškos lauke į edus kiek ieną
iš jų, populia esnis y a lie u ių skalikas (5 740 ezul .), ne oks populia us
y a Lie u os skalikas (1 410 ezul .), o pa s nepopulia iausias y a lie u iškas
skalikas (313 ezul .).
Tu bū ge iausias šios p oblemos a spindys y a ši iš auka iš žu nalo
miskininkas.eu: „Ji ne sykį bu o a sidū usi an išnykimo ibos, be , kaip pa-
sakoja Lie u osLie u os (pab auk a au o ių – au . pas .) skalikų augin ojų sąjungos
(o icialus sąjungos pa adinimas y a Lie u ių skalikų augin ojų sąjunga –
au . pas .) ilgame is p eziden as Riča das Ba zdenis, šiandien lie u iškilie u iški ska-
likai d ąsiai skalija miškuose, o jų augin ojai žino: eislė neišnyks. Lie u iųLie u ių
skalikai mėgs ami ne ik Lie u oje – šiuos šunis mielai augina ki ų šalių
gy en ojai, be o, žinoma, kad mūsų nacionalinės šunų eislės k aujo įlie a
i ki ų šalių skalikams“ (Mile y ė 2020). Kaip ma y i, umpoje iš aukoje
pa a o i isi ys į a dijimai, oks a ojimas a odo sinonimiškas. Jeigu
šuns eislės pa adinimas e inamas kaip kinologijos s i ies e minas, jis
u ė ų bū i ienin elis są okos pa adinimas (Jakai ienė 2010: 185). As a
Mi ke ičienė pažymi, kad e minų sinonimija y a sup an ama kaip nei-
giamas eiškinys, ai a sispindi i Vals ybinės kalbos komisijos specialybės
kalbos p og amoje – sinonimija pa eikiama kaip iena iš e minijos ydų
(Mi ke ičienė 2020: 1–2). ISO s anda o 7.2.6 punk e pab ėžiama, kad
s anda izuojan e minus iena iš s a biausių užduočių y a išski i e -
minus su žyme p e e ed – ai y a pag indinis e minas. Sinonimams (jei
jie neku ia ki ose ie ose daugia eikšmiškumo) su eikiama žymė admi ed.
75Te minologija | 2023 | 30
Jeigu sinonimas dėl kokių no s p iežasčių y a a me amas (pa yzdžiui,
pažeidžia monosemijos p incipus), jam su eikiama žymė dep eca ed (ISO
2009: 35–36). Vis dėl o p ak ikoje sinonimų eliminuo i nepa yks a, jų
a si anda dėl į ai ių p iežasčių. Sigi a S anke ičienė išski ia pi miausia
ling is inius-kogni y inius i eks aling is inius eiksnius – nominacinę
a iaciją i komunikacinę a iaciją, nulem ą ski ingų ad esa ų. Te minų
sinonimai y a gana dažnas dalykas, kai am ik os s i ies e minija ik o -
muojasi, ačiau jų gali a si as i i jau e minijai nusis o ėjus (S anke ičienė
2012: 22). Taigi, na ū alu, kad okioje plačioje i isuomenei a imoje s i-
yje kaip kinologija nepageidaujamų e minų sinonimų iš eng i sudė inga.
Angelė Kaulakienė ski ia pag įs ąją (pa yzdžiui, lie u iškas i a p au inis
e minas, sudė iniai i elipsiniai e minai) i nepag įs ąją e minų sinoni-
miją, pas a oji i y a eng ina (Kaulakienė 1994: 55). Šio s aipsnio objek-
as – mūsų nacionalinės šunų eislės pa adinimo skalikas šalu iniai dėme-
nys: lie u ių, Lie u os, lie u iškas. Siekiama nus a y i, kodėl a si ado okia
šios eislės pa adinimų į ai o ė, kuo jie ski iasi i ku is iš pa adinimų is
dėl o bū ų aisyklingas. Tam iš LKD a p au inių šunų pa odų naujausių
(„Vilniaus pa asa is 2023“, „Lie u os nugalė ojas 2023“, „Vilniaus au-
ė 2023“, „Kauno žiema 2023“, „Kauno nugalė ojas 2023“, „Kikos au ė
2023“) i senesnių („Li expo au ė 2018“, „Vilniaus žiema 2018“, „Kalėdų
au ė 2018“) ka alogų bu o iš ink i eislių pa adinimai (iš iso su ink a
ski ingų 283 eislių pa adinimų), jie suklasi ikuo i į ke u ias g upes i
pa ik in a, a esama kokios no s šunų eislių pa adinimų sis emos. Taip
pa panag inė i ne ik šunų, be i Lie u oje iš eis ų ki ų gy ūnų (a klių,
kiaulių i . .) pa adinimai, kad bū ų nus a y a, kokią ie ą bend oje sis-
emoje užim ų lie u ių skalikas.
KITŲ LIETUVOJE IŠVEISTŲ
GYVŪNŲ PAVADINIMAI
Lie u oje y a ne ik nacionalinė šunų eislė, be i a klių, balandžių, gal i-
jų i . . Siekian kuo pa ikimiau nus a y i Lie u oje iš eis ų gy ūnų į a -
dijimo endencijas, jų pa adinimai pa ik in i o icialiuose aldžios ins i u-
cijų šal iniuose – Žemės ūkio in o macijos i kaimo e slo cen o ūkinių
gy ūnų klasi ika o iuose. Taip pa į auk i duomenys iš Visuo inės lie u ių
enciklopedijos i Lie u os ūkinių gy ūnų gene inių iš eklių apsaugos koo -
dina imo cen o (ž . 1 len elę).
76 Lie u os, lie u ių a lie u iškas skalikas:
pa adinimų a ojimo p oblema ika
Ma ius Sme ona,
Anželika Sme onienė
1 len elė. Lie u oje iš eis ų gy ūnų pa adinimai
ŽEMĖS ŪKIO CENTRO
KLASIFIKATORIAI
VISUOTINĖ
LIETUVIŲ
ENCIKLOPEDIJA
LIETUVOS ŪKINIŲ GYVŪNŲ
GENETINIŲ IŠTEKLIŲ
APSAUGOS KOORDINAVIMO
CENTRAS
Lie u os sunkieji Lie u os sunkieji Lie u os sunkieji a kliai
žemai ukai žemai ukai žemai ukai
s ambieji žemai ukai s ambieji žemai ukai s ambieji žemai ukai
Lie u os jojamieji
Lie u os bal osios Lie u os bal osios Lie u os bal osios
Lie u os ie inės kiaulės Lie u os ie inės kiaulės
Lie u os juodgal ės a ys Lie u os juodgal ės a ys
Lie u os ie inės
šiu kščia ilnės a ys
Lie u os ie inės
šiu kščia ilnės a ys
Lie u os ie inės ožkos Lie u os ie inės ožkos
Lie u os šėmieji gal ijai
Lie u os bal nuga iai gal ijai
Lie u os žalieji gal ijai
Lie u os juodma giai gal ijai
iš inės žąsys
lie u ių skalikas lie u ių skalikai
Iš 1 len elės ma y i, kad kai ku ie pa adinimai ne u i a i ikmenų iena-
me a ki ame šal inyje, o ki i pa adinimai jų u i isu . Pa yzdžiui, VLEe
nė a s aipsnių apie didžiąją dalį ie inių eislių. Lie u os jojamieji ži gai
į auk i ik į klasi ika o ių, nes ai gana nauja eislė i kol kas ne eikia
als ybės lygiu im is p iemonių jai apsaugo i, be pab ėž ina, kad jos eisi-
mo da bus a liekančios o ganizacijos (Lie u os a klių augin ojų asociacija)
dokumen uose a ojamas bū en junginys su dėmeniu Lie u os. Gal ijų
į a dijimai klasi ika o iuje labai su auk i a supap as in i, odėl neį au-
kiami į šią len elę. Klasi ika o iuose nė a lie u ių skalikų, nes ai ne žemės
ūkio objek as, be čia bū ina paminė i 2016 m. Žemės ūkio minis e ijos
in e ne o inklalapyje paskelb ą į ašą: „Žemės ūkio minis e ija pa engė i
2008 me ais pa i ino Lie u os ūkinių gy ūnų gene inių iš eklių išsau-
gojimo p og amą, į ku ią į aukė žemai ukus, s ambiuosius žemai ukus
i Lie u os sunkiuosius a klius, senojo geno ipo akėnų eislės a klius,
Lie u os ie ines i senojo geno ipo Lie u os bal ąsias kiaules, šėmus i

77Te minologija | 2023 | 30
bal nuga ius, senojo geno ipo Lie u os žaluosius, senojo geno ipo Lie u os
juodma gius gal ijus, ie ines šiu kščia ilnes i Lie u os juodgal es a is,
iš ines žąsis, Lie u os skalikusLie u os skalikus (pab auk a au o ių – au . pas .), ie ines
ožkas, ie ines bi es. Jų išski iniai pa eldimi požymiai susi o ma o Lie u-
oje, odėl u i eikšmingą selekcinę, mokslinę, kul ū inę, is o inę, ekolo-
ginę bei ekonominę e ę i y a s a bi pasaulinės biologinės į ai o ės da-
lis“ (ŽŪM). Iš šios Žemės ūkio minis e ijos dokumen o iš aukos ma y i,
kad jeigu skalikų pa adinimas bū ų į auk as į klasi ika o ių, g eičiausiai
jame bū ų a ojamas žodžių junginys Lie u os skalikas. Ki i du šal iniai
eikia lie u ių skaliko e miną. Taigi, ben jau iš pa eik ų ie inių naminių
gy ūnų eislių pa adinimų lie u ių skalikas išk en a kaip nesis eminis, nes
als ybinėse ins i ucijose įsigalėjęs Lie u os skalikas.
Vie inių balandžių eislių į a dijimas u i gana yškią sis emą. Pap as-
ai pasi ink as koks no s oponimas i p ie jo p ijung as a ibu inis žo-
dis – am ik a balandžio izinė, elgesio ypa ybė a pe kel inis jo apibūdi-
nimas: Sūdu os bal agal is, Daina os spal o agal is, Kauno d ugelis, Kauno
bal ajuos is a iklis, Klaipėdos aukš ask aidis, Vilniaus spal o ašonis, Vilniaus
e eliukas, Vilniaus nak inis, Šiaulių bal aspa niai, Lie u os ša kelė, Lie u os
paš o-pa odinis, Lie u os žu ėd ėlė, Lie u os igū inis. Šiuose į a dijimuose
galima as i pa yzdžių su dėmeniu Lie u os, iš isos balandžių pa adinimų
g upės išsiski ia aukš aičių bu bulis. Ma y i yški endencija į a dijimuose
a o i egionų, mies ų pa adinimus.
ŠUNŲ VEISLIŲ PAVADINIMAI
Pag indinė pasaulio kinologijos o ganizacija „The Fédé a ion Cynologique
In e na ionale“ (FCI) p ipažįs a apie 360 šunų eislių. Kiek iena eislė
u i sa ą pa adinimą – jis kinologijoje unkcionuoja kaip e minas. Iš kelių
Lie u oje yks ančių a p au inių pa odų ka alogų bu o iš ink i šunų eis-
lių į a dijimai. Jų as a 283. Veislių pa adinimai bu o suski s y i į g upes.
Pi mas is suda o pa adinimai pagal analogiją, emian is lie u ių kalbos
šunų eislės pa adinimais lie u ių skalikas i Lie u os skalikas, bei negausūs
a piniai a ejai (ž . 2 len elę), ke i ąją g upę – pa adinimai, a si adę ki-
okiu pag indu: a enpinče is, aki a, auksaspal is e i e is, aza akas, ba be as,
ba zdo asis kolis, basendžis, base haundas, biglis, By e io e je as, bob eilas,
bo de kolis, bo de e je as, bose onas, b ia as, b oholme is, bulmas i as, bul e -
je as, čiau čiau, čihuahua ilgaplaukis, čihuahua umpa plaukis, c e gšnauce is
bal as, c e gšnauce is juodas, c e gšnauce is juodas su įsidab iu, c e gšnauce is
78 Lie u os, lie u ių a lie u iškas skalikas:
pa adinimų a ojimo p oblema ika
Ma ius Sme ona,
Anželika Sme onienė
pipi ai su d uska, dalma inas, Dendžio Dinmon o e je as, didysis pudelis (pil-
kas, ab ikosinis), didysis pudelis ( uda, juoda, bal a), di haundas, dobe manas,
d e e is, Džeko Raselo e je as, alenas, an omas nykš ukinis, a aonų šuo,
yldspanielis, bladhaundas i . . Tai y a gausiausia g upė – iš iso 109 a e-
jai, ačiau šiame s aipsnyje ji nenag inėjama.
2 len elė. LKD o ganizuojamų pa odų ka alogų šunų eislių sudė inių pa adinimų sanda a
PAGRINDINIS
PAVADINIMO
DĖMUO
ŠALUTINIS
PAVADINIMO
DĖMUO ( au os
pa adinimas
a ba oponimas)
KITI
DĖMENYS
ŠALU-
TINIO
DĖMENS
TIPAS
ŠUNS VEISLĖS
PAVADINIMAS
KATALOGUOSE
aki a ame ikiečių au a ame ikiečių aki a
apsas Lasos1 ik inis Lasos apsas
a iganis Ame ikos minia iū-
inis
ik inis minia iū inis Ame ikos
a iganis
aus alų au a aus alų a iganis
Bosnijos i
He cego inos–
K oa ijos
ik inis Bosnijos i
He cego inos–K oa ijos
a iganis
š eica ų bal asis au a bal asis š eica ų
a iganis
belgų g iunendalis au a belgų a iganis
g iunendalis
belgų lakenua au a belgų a iganis lakenua
belgų malinua au a belgų a iganis malinua
belgų e iue enas au a belgų a iganis
e iue enas
Es elos ik inis Es elos a iganis
islandų au a islandų a iganis
Kaukazo ik inis Kaukazo a iganis
lenkų žemumų au a lenkų žemumų a iganis
Ma emano-
Ab ucio2
ik inis Ma emano-Ab ucio
a iganis
1 Taisyklingai lie u ių kalboje adap uo as mies o pa adinimas Lhasa y a Lhasa (Lhasos apsas), ačiau
ka aloge pa eikiama Lasa, g eičiausiai į akos u ėjo pa adinimas kinų kalba Lasa (PVŽ).
2 Regiono pa adinimas, iš ku io kilusi eislė, o iginalo kalba y a Ab uzzo, lie u ių kalboje jis adap uo inas
kaip Ab ucai (Ma emano-Ab ucų a iganis) (PVŽ).
79Te minologija | 2023 | 30
PAGRINDINIS
PAVADINIMO
DĖMUO
ŠALUTINIS
PAVADINIMO
DĖMUO ( au os
pa adinimas
a ba oponimas)
KITI
DĖMENYS
ŠALU-
TINIO
DĖMENS
TIPAS
ŠUNS VEISLĖS
PAVADINIMAS
KATALOGUOSE
olandų3ilgaplaukis au a olandų a iganis
ilgaplaukis4
olandų šiu kščia-
plaukis
au a olandų a iganis
šiu kščiaplaukis
Pie ų Rusijos ik inis Pie ų Rusijos a iganis
Podhalės ik inis Podhalės a iganis
Ry ų Eu opos ik inis Ry ų Eu opos a iganis
umunų
Ka pa ų
au a;
ik inis
umunų Ka pa ų
a iganis
Vidu inės
Azijos
ik inis Vidu inės Azijos
a iganis
okiečių au a okiečių a iganis
okiečių ilgaplaukis au a okiečių a iganis
ilgaplaukis
base as A ua
No mandų5
au a;
ik inis
A ua No mandų
base as
Gaskonės žyd asis ik inis Gaskonės žyd asis base as
Vandėjos didysis; g i-
onas
ik inis Vandėjos didysis base as
g i onas
3 Daba ie oj adicinių pa adinimų Olandija, olandas, olandiškas, olandų kalba pa a iama a o i
Nyde landų Ka alys ė, Nyde landai, nyde landiečiai, nyde landų kalba (VLKK), is dėl o nuo seno a ojami
šunų eislių pa adinimai, kaip, pa yzdžiui, olandų a iganis, odėl keis i pa adinimų dėl ekomendacijos
nebū ina ( . y. nyde landiečių a iganis). Be o, ben su ink a medžiaga odo, kad su p iesaga -ie is šunų
eislių pa adinimai nesuda omi, enkamasi ne als ybės gy en ojų pa adinimus (ne a ganis aniečių ku as),
o au o a džius (a ganų ku as).
4 A k eip inas dėmesys į kai ku ių eislių pa adinimuose pasi aikančią neįp as ą lie u ių kalbai žodžių
a ką. Tai nė a šio s aipsnio objek as, be e a paminė i, kad į akos okiam kalbiškai ne aisyklingam
eiškiniui, ma y , u ėjo eislės is o ija. G e a okių pa adinimų kaip minia iū inis Ame ikos a iganis,
bal asis š eica ų a iganis, Vaka ų Ško ijos bal asis e je as, usų ilgaplaukis ku as y a meksikiečių plikasis
šuo minia iū inis, okiečių a iganis ilgaplaukis i . . Gali bū i, kad pas a ieji i panašūs pa adinimai apima
eisles, ku ios a si ado kiek ėliau už pag indinį a ian ą, pa yzdžiui, okiečių a iganis i okiečių a iganis
ilgaplaukis, i šalu inis dėmuo bu o iesiog p i ašy as, į akos galėjo u ė i i uo me u papli ęs pa adinimų
modelis ki omis kalbomis. Kai šalu iniai dėmenys y a nu odomi skliaus eliuose ( okiečių dogas (juodas,
ma mu inis), okiečių idu inis špicas ( udas, juodas) i . .), oks į a dijimo būdas nepažeidžia lie u ių
kalbos sis emos, ačiau ki ais a ejais ne aisyklinga žodžių a ka y a isiškai nepag įs a, juolab kad g e a
y a analogiškų aisyklingų pa adinimų (plg.: šiu kščiaplaukis eng ų ižlas, umpaplaukis eng ų ižlas i
usų žaisliukas ilgaplaukis, usų žaisliukas umpaplaukis).
5 An asis pa adinimo dėmuo g eičiausiai u ė ų bū i no manų, ą odo i eislės pa adinime o iginalo kalba
esan is žodis No mand (A ua no manų base as).
80 Lie u os, lie u ių a lie u iškas skalikas:
pa adinimų a ojimo p oblema ika
Ma ius Sme ona,
Anželika Sme onienė
PAGRINDINIS
PAVADINIMO
DĖMUO
ŠALUTINIS
PAVADINIMO
DĖMUO ( au os
pa adinimas
a ba oponimas)
KITI
DĖMENYS
ŠALU-
TINIO
DĖMENS
TIPAS
ŠUNS VEISLĖS
PAVADINIMAS
KATALOGUOSE
bišonas Bolonės ik inis Bolonės bišonas
Ha anos ik inis Ha anos bišonas
Mal os ik inis Mal os bišonas
usų ma gasis au a usų ma gasis bišonas
Tulea o6 ik inis Tulea o bišonas
bokse is okiečių au a okiečių bokse is
b akas bu bonų7 ik inis bu bonų b akas
i alų au a i alų b akas
O e nės ik inis O e nės b akas
po ugalų au a po ugalų b akas
p ancūzų
Pi ėnų
au a,
ik inis
p ancūzų Pi ėnų
b akas
buhundas no egų au a no egų buhundas
buldogas anglų au a anglų buldogas
Maljo kos ik inis Maljo kos buldogas
p ancūzų au a p ancūzų buldogas
bulis Ame ikos ik inis Ame ikos bulis
bul e je as S a o dšy o ik inis S a o dšy o bul e je as
bu jė lamandų au a lamandų bu jė
činas japonų au a japonų činas
dogas a gen iniečių au a a gen iniečių dogas
Bo do ik inis Bo do dogas
Kana ų ik inis Kana ų dogas
okiečių (juodas,
ma mu inis)
au a okiečių dogas
(juodas, ma mu inis)
okiečių ( udas,
ig inis)
au a okiečių dogas
( udas, ig inis)
okiečių (žyd as) au a okiečių dogas (žyd as)
d a ha as okiečių au a okiečių d a ha as
6 Veislės pa adinimas siejamas su uos amiesčio pa adinimu Tolia a. Į akos pa adinimui ka aloge, ma y ,
u ėjo anks esnis mies o pa adinimas Tulea . Mies o pa adinimas daba lie u ių kalboje adap uo as kaip
Tolia a (Tolia os bišonas) (PVŽ).
7 Bu bonų b akas y a sena eislė, kilusi iš is o inės P ancūzijos s i ies Bu bonės (p anc. Bou bonnais), odėl
eislės pa adinimas lie u ių kalba nė a ikslus, u ė ų bū i Bu bonės b akas.
87Te minologija | 2023 | 30
Taip pa klausimų kelia Tailando idžbekas, Tibe o spanielis, Tibe o e je-
as. Šių eislių pa adinimai ki omis pag indinėmis FCI kalbomis y a ang.
Thai idgeback dog, Tibe an spaniel, Tibe an e ie ; p anc. Chien hailandais
a c e e do sale, Epagneul ibe ain, Te ie ibe ain; ok. Thailand- idgeback,
Tibe -spaniel, Tibe - e ie . Taigi, angliškuose i p ancūziškuose e minuose
y a ailandiečių i ibe iečių, ik okiečių kalba dėmuo y a Tailando i Tibe o.
Laikan is e imo logikos i sis emiškumo, lie u ių kalba šios eislės u ė-
ų bū i: ailandiečių idžbekas, ibe iečių spanielis, ibe iečių e je as. Vis dėl o
Tibe o mas i as pag įs ai aip adinamas, nes, sp endžian iš ki ų kalbų pa-
yzdžių i emian is ak ais apie pačią eislę, pa adinime u ima omenyje
Tibe o aukš uma i šalu inis dėmuo Tibe o nepažeidžia sis emos.
D ip asmiškas gali pasi ody i pa adinimas Mal os bišonas, u in ome-
nyje, kad y a Mal os Respublika, įsikū usi salyne. Vis dėl o Mal a adina-
ma i jai p iklausan i didžiausia salyno sala, aigi šiuo a ž ilgiu pa adini-
mas iš sis emos neišk en a.
Likę du eislės pa adinimai Pe u plikasis šuo bei Bosnijos i He cego i-
nos–K oa ijos a iganis, no s i nea i inka sis emos, gali bū i pag įs i. G ei-
čiausiai į akos u i ai, kad sudė inga apib ėž i šių šalių gy en ojų e ninę
sudė į, pa yzdžiui, VLEe ik pa eikiama, kad dauguma Pe u gy en ojų y a
me isai (VLEe). Be o, Bosnijos i He cego inos–K oa ijos a iganis y a kilęs
iš ie os, pa enkančios į abiejų als ybių e i o iją.
Smulkesnį ap a ųjų eislių pa adinimų g upių ( . y. neį aukian pa-
adinimų, kai y a ik sug ama in as o iginalus eislės pa adinimas) pasis-
ki s ymą ž . 1 pa .
1 pa . Šunų eislių sudė inių pa adinimų dėmenų pasiski s ymas
Dėmenys, susiję su e nonimais
(p z., a ganų ku as)
Dėmenys, susiję su mies ų, egionų, slėnių i pan.
pa adinimais (p z., Bedling ono e je as)
Dėmenys, susiję su als ybių pa adinimais
(p z., Pe u plikasis šuo)
Dėmenys, susiję i su e nonimais, i su oponimais
(p z., ame ikiečių S a o dšy o e je as)
0 20 40 60 80 100 120
98
65
7
4

88 Lie u os, lie u ių a lie u iškas skalikas:
pa adinimų a ojimo p oblema ika
Ma ius Sme ona,
Anželika Sme onienė
Esama i am ik os a p au inės šunų eislių pa adinimų sis emos.
Tikslinga sug e in i keliolika pa adinimų anglų, p ancūzų i okiečių –
pag indinėmis FCI kalbomis13 – su lie u ių kalbos eislių pa adinimais,
kai jų šalu inis dėmuo y a e nonimas (pagal lie u ių skalikas) i oponimas
(pagal Lie u os skalikas) (ž . 3 i 4 len eles).
3 len elė. Veislių pa adinimai pag indinėmis FCI kalbomis (pagal pa adinimą lie u ių skalikas)
LIETUVIŲ K. ANGLŲ K. PRANCŪZŲ K. VOKIEČIŲ K.
ai ių e je as I ish Te ie Te ie I landais I ische Te ie
a ganų ku as A ghan Hound Le ie A ghan A ghanische
Windhund
b azilų e je as B azilian Te ie Te ie B esilien B asilianische
Te ie
čekoslo akų
ilkšunis
Czechoslo akian
Wol dog
Chien Loup
Tchecoslo aque
Tschechoslowa-
kische Wol hund
es ų skalikas Es onian Hound Chien cou an
d’Es onie
Es nische B acke
ispanų ku as Spanish G eyhound Le ie Espagnol Spanische
Windhund
japonų činas Japanese Chin Epagneul Japonais Japan-Chin
juodasis usų
e je as
Russian Black
Te ie
Te ie Noi Russe Russische
Schwa ze Te ie
lenkų ku as Polish G eyhound Le ie Polonais Polnische
Windhund
meksikiečių
plikasis šuo
Xoloi zcuin le Xoloi zcuin le Mexikanische
Nack hund
p ancūzų
buldogas
F ench Bulldog Bouledogue
F ançais
F anzösische
Bulldogge
suomių laika Finnish Spi z Spi z Finlandais Finnen-Spi z
ško ų e je as Sco ish Te ie Te ie Ecossais Scho ische Te ie
olandų a iganis Du ch Shephe d
Dog
Be ge Hollandais Holländische
Schä e hund
okiečių špicas Ge man Spi z Spi z Allemand Deu sche Spi z
13 Šunų eislių pa adinimai minė omis kalbomis y a paim i iš FCI inklalapio h ps://www. ci.be/en/
Nomencla u e/ aces.aspx, kai ku iomis kalbomis pa eikiami o iginalūs pa adinimai (pa yzdžiui, ang. Dogue
de Bo deaux).
89Te minologija | 2023 | 30
4 len elė. Veislių pa adinimai pag indinėmis FCI kalbomis (pagal pa adinimą Lie u os skalikas)
LIETUVIŲ K. ANGLŲ K. PRANCŪZŲ K. VOKIEČIŲ K.
Aliaskos malamu as Alaskan Malamu e Malamu e de
l’Alaska
Alaskan Malamu e
Bedling ono
e je as
Bedling on Te ie Te ie de
Bedling on
Bedling on Te ie
Bo do dogas Dogue de Bo deaux Dogue de Bo deaux Bo deauxdogge
Bos ono e je as Bos on Te ie Te ie de Bos on Bos on e ie
B e anės spanielis B i any Spaniel Epagneul B e on B e onische
Spaniel
Ha anos bišonas Ha anese Bichon Ha anais Ha anese
Jo kšy o e je as Yo kshi e Te ie Te ie du
Yo kshi e
Yo kshi e Te ie
Kaukazo a iganis Caucasian
Shephe d Dog
Be ge du Caucase Kaukasische
Schä e hund
Ko sikos šuo I alian Cane Co so Chien de Cou
I alien
I alienische
Co so-hund
Naujosios Ško ijos
e i e is
No a Sco ia Duck
Tolling Re ie e
Re ie e de la
Nou elle Ecosse
No a Sco ia
Re ie e
No bo eno špicas No bo enspi z Spi z de No bo en No bo enspi z
Pe u plikasis šuo Pe u ian Hai less
Dog
Chien Nu du Pe ou Pe uanische
Nack hund
P ahos žiu ku is P ague Ra e Ra ie de P ague P age Ra le
Podhalės a iganis Ta a Shephe d
Dog
Chien de Be ge
des Ta as
Ta a-Schä e hund
Sibi o haskis Sibe ian Husky Husky de Sibé ie Sibe ian Husky
Lygin i eislių pa adinimus ski ingomis kalbomis y a kiek sudė in-
giau dėl ne ienodų kalbų sis emų, ačiau iš abiejų len elių ma y i, kad iek
anglų, iek p ancūzų, iek okiečių kalbose šunų eislių į a dijimuose pa-
p as ai nė a als ybės pa adinimo, dažniausiai šalu iniai dėmenys y a su-
siję su au os pa adinimais. Iš pi mos g upės, ku i a i inka lie u ių kalbos
ai ių e je as, a ganų ku as, b azilų e je as i . ., išsiski ia os keli pa adi-
nimai, pa yzdžiui, okiečių kalbos Japan-Chin a p ancūzų Chien cou an
d’Es onie, – čia y a pa a o i als ybės pa adinimai. Ve a paminė i, kad
ben jau es ų skalikas y a isai neseniai FCI p ipažin a eislė i galbū
odėl p ancūzų kalboje a si adęs oks nesis eminis dalykas. Ki oje g upėje
(Aliaskos malamu as, Bedling ono e je as, Bo do dogas i . .), panašiai kaip
90 Lie u os, lie u ių a lie u iškas skalikas:
pa adinimų a ojimo p oblema ika
Ma ius Sme ona,
Anželika Sme onienė
i lie u ių, p ancūzų kalba jau y auja a ejai su oponimais, iš sis emos
išk en a ik Bichon Ha anais. Anglų i okiečių kinologijos adicijoje aps-
k i ai dažniausiai engiama oponimų, iš 4 len elės ma y i, kad ne en,
ku lie u ių kalboje a ojamas oponimas, šiose kalbose ka ais jo gali i
nebū i, a kime, ok. B e onische Spaniel.
Bū ina apž elg i i ka ais, no s daug ečiau nei lie u ių skalikas i Lie-
u os skalikas, pa a ojamą pa adinimą lie u iškas skalikas. Kaip ma y i iš
anksčiau pa eik ų pa adinimų, lie u ių kinologijoje panašių šunų pa adi-
nimų, a kime, angliškas buldogas, nepasi aiko. Be klaidinga bū ų many i,
kad būd a džiai apsk i ai negali bū i e mino dalis. Jie ka u su daik a a -
džiais a ba daik a a diniais žodžių junginiais gali suda y i e minologi-
nius iene us (Mi ke ičienė 2022: 7), ki aip a ian , jie gali bū i šalu iniai
e mino dėmenys. Kai lie u ių kalbos šunų eislių pa adinimuose a o-
jami būd a džiai, pa yzdžiui: ame ikiečių plikasis e je as, aus alų šilkinis
e je as, Miuns e io mažasis paukš šunis i . ., jie a lieka a ibu inę unk-
ciją. Ka ais eislių pa adinimai ski iasi ik būd a džiu (ilgaplaukis ak-
sas / umpaplaukis aksas), jie y a aiški e minologinio iene o dalis. Vis
dėl o isais a ejais būd a džiai apibūdina šunų ypa ybę – kailio spal ą,
ilgį, ipą, šuns dydį i pan., o ne p iklausymą au ai, . y. nė a a oja-
ma angliškas buldogas a okiškas a iganis. Tiesa, kai ku iose sla ų kalbose
šunų pa adinimai suda omi kaip ik su būd a džiais: len. gończy polski,
polski owcza ek nizinny, us. русская псовая борзая, русский той i pan.
Kaip bu o minė a, daug į akos u i i kalbos sis ema. Galbū kaimyninių
kalbų į aką galima įž elg i i ka ais šiandien pa a ojamame junginyje
lie u iškas skalikas. Vis dėl o įdomus dalykas a sispindi a puka io i kiek
ėlesniuose s aipsniuose. Ta kime, 1927 m. s aipsnyje apie kinologijos
padė į o me o Lie u oje andami okie pa adinimai: anglų poin e iai, ai-
ių se e iai, okiečių ižlai (Sa y-ku 1927: 12). Ki ame, kiek ėlesniame,
s aipsnyje ėlgi andame pa ašy a anglų poin e is, okiečių umpaplaukis
poin e is (Medėjas 1936: 9), ačiau čia pa a ojamas i angliškų eislių šu-
nys (Medėjas 1936: 10). Šiame s aipsnyje labai aiškiai a siskleidžia, kad
kai šnekama apie konk ečias eisles, y a a ojami šiandien kinologams
įp as i, jau nusis o ėję junginiai su e nonimais, o kai no ima išski i ieną
dalyką iš daugelio, šiuo a eju Anglijoje iš eis us šunis, y a pa a ojamas
p iesagos -iškas edinys. Tai y a isiškai įp as a iena iš dažniausių p ie-
sagos -iškas daik a a dinių būd a džių edinių eikšmių: „<...> būdingas,
įp as as, p iski iamas pama iniu žodžiu pasaky am daik ui, susijęs su uo
91Te minologija | 2023 | 30
daik u“ (DLKG 1997: 207). Tą pa į galima pasaky i i apie lie u iškas me-
dus, lie u iški a kliai (Nedidelį lie u iškų a klių ūgį liudija i ašy iniai šal iniai
(Vi kūnas 2006: 12)), olandiškas sū is, š eica iškas peilis a lie u iški agu kai.
Bū ina paminė i, kad senesniuose lie u ių kalbos aš uose (XV–XIX a.)
p iesagos -iškas būd a džiai, iš es i iš daik a a džių, u i i p iklausymo
kam eikšmę, pa yzdžiui, kaimyniškas bu as „kaimynų bu as“ (LKG 1965:
559). Tačiau lie u iškas skalikas, angliški šunys i panašūs junginiai nea -
lieka e mino unkcijos, sa aime sup an ama, kad i būd a džiai čia nė a
e mino dalis, jie ik leidžia pa ikslin i pa eikiamą in o maciją.
IŠVADOS
O icialiuose aldžios ins i ucijų šal iniuose Lie u oje iš eis ų naminių gy-
ūnų eislių pa adinimus įp as a suda y i su žodžiu Lie u os. Šuo nė a
į auk as į ie inių gy ūnų klasi ika o ių, ačiau iš ŽŪM dokumen o iš-
aukos ma y i, kad jeigu i bū ų, g eičiausiai bū ų pa adin as Lie u os
skaliku, o pa adinimas lie u ių skalikas bū ų nesis eminis. Tokią a oseną
galima paaiškin i als ybinių ins i ucijų idine a ka: ma y , mėginama
suku i ieną sis emą, g eičiausiai į akos u i i e imai iš / į Eu opos
Sąjungoje a ojamas kalbas, i nea siž elgiama į adicinį eislių pa adi-
nimų a ojimą bū en kinologijoje. Tačiau a k eipus dėmesį į lie u iškų
balandžių eislių pa adinimus, čia jau ma y i yškesnė endencija suda y i
pa adinimus su egionų a mies ų pa adinimais (Sūdu os bal agal is, Dai-
na os spal o agal is, Kauno d ugelis i . .).
Šunys i jų eislės p iklauso kinologijos s ičiai, odėl aisyklingas eis-
lės pa adinimas pi miausia p iklauso nuo adicinio a ojimo šioje s i yje
i eislės klubo nuos a ų. LKD inklalapyje pa eikiamos aisyklingo eislių
a ojimo gai ės gali a ody i kiek miglo os, nes ka ais sunku sup as i, a
eislės pa adinime u ė ų bū i pab ėž a jo kilmės ie a, a yšis su au a,
ku i ą eislę su o ma o. Remian is okia logika pag įs ai iškil ų klausi-
mas, kodėl, a kime, y a okiečių a iganis, o ne Vokie ijos a iganis, jeigu
eislė y a kilusi iš šios šalies. Vis dėl o a idžiau išnag inėjus eislių pa-
adinimus ma y i a kinga sis ema su e omis išim imis (ne ik lie u ių
kalboje, be i anglų, p ancūzų, okiečių). Suda y i eislių pa adinimus
su als ybių pa adinimais y a engiama isomis minė omis kalbomis. Di-
džioji dalis oponimų eislių pa adinimuose y a egionų, kalnų, mies ų,
slėnių i pan. pa adinimai (iš iso 69). A ejų, kai dėmuo žymi als y-
bę, iš isų šiame da be nag inė ų 283 eislių pa adinimų y a os ienas
92 Lie u os, lie u ių a lie u iškas skalikas:
pa adinimų a ojimo p oblema ika
Ma ius Sme ona,
Anželika Sme onienė
ki as (Ame ikos bulis, Bosnijos i He cego inos–K oa ijos a iganis, minia iū-
inis Ame ikos a iganis, Pe u plikasis šuo, Tailando idžbekas). Vieni okie
pa adinimai gali bū i gana pap as ai paaiškinami (pa yzdžiui, Pe u pilka-
sis šuo), ki i a odo nepag įs i (pa yzdžiui, minia iū inis Ame ikos a iganis).
Veislės pa adinimas Mal os bišonas, jeigu dėmuo Mal os siejamas su salos
pa adinimu, nep ieš a auja sis emai. Sunkiau e in i pa adinimus Tibe o
spanielis, Tibe o e je as, nes angliškuose i p ancūziškuose a i ikmenyse y a
ibe iečių, o okiečių – Tibe o. Vals ybės pa adinimo nė a i ais a ejais,
kai eislės pa adinimas y a d igubas, . y. jame pa a o as i e nonimas,
i oponimas. O an a pagal gausumą g upė (daugiausia a ejų – 109, kai
pap asčiausiai g ama inamas o iginalus eislės pa adinimas) y a eislių
pa adinimai, ku ių dėmuo – au ų pa adinimai. Taigi, ž elgian iš kino-
logijos pe spek y os, ne nė a pag indo okiam eislės pa adinimui kaip
Lie u os skalikas a si as i, odėl g eičiausiai dėl eislės pa adinimo a o-
jimo als ybinėse ins i ucijose a osenoje pasi aikan is Lie u os skalikas
y a nepag įs as lie u ių skaliko sinonimas i eng inas. Rečiau pasi aikan-
is lie u iškas skalikas apsk i ai ne u ė ų bū i e inamas kaip kinologijos
e minas i ne a o inas eislės pa adinimui nusaky i. Lie u os skalikas i
lie u iškas skalikas g eičiausiai y a komunikacinės a iacijos, . y. dėl ski -
ingų komunikacijos daly ių, a i inkamos s i ies specialis ų (kinologų i
pan.) i ne specialis ų, bend a imo.
PAGRINDINIAI ŠALTINIAI
FCI – The Fédé a ion Cynologique In e na ionale. P ieiga in e ne e: h ps://www. ci.be/en/nomencla u e
[žiū ė a 2023 m. sausį].
Lie u ių kinologų d augijos o ganizuojamų pa odų ka alogai. P ieiga in e ne e: h ps://kinologija.l /pa odos--
enginiai/pa odos/ [žiū ė a 2023 m. sausį].
Lie u os ūkinių gy ūnų gene inių iš eklių apsaugos koo dina imo cen as. P ieiga in e ne e: h ps://gic.lsmuni.
l / [žiū ė a 2023 m. sausį].
VLEe – Visuo inė lie u ių enciklopedija, e. a ian as, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as.
P ieiga in e ne e: h ps://www. le.l / [žiū ė a 2023 m. balandį].
Žemės ūkio in o macijos i kaimo e slo cen o ūkinių gy ūnų klasi ika o iai. P ieiga in e ne e: h ps://www. ic.
l /gpsas-apskai a/ukiniu-gy unu-klasi ika o iai/ [žiū ė a 2023 m. sausį].
ŽŪM – Lie u iškos gy ulių eislės – pasaulinės žemės ūkio į ai o ės dalis. P ieiga in e ne e: h ps://zum.l .l /
l /naujienos/lie u iskos-gy uliu- eisles-pasaulines-zemes-ukio-i ai o es-dalis [žiū ė a 2023 m. sausį].
LITERATŪRA
DLKG – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, sud. A. Vy au as, K. Ga š a, A. Gi denis, E. Jakai ienė,
P. Kniūkš a, S. K inickai ė i k ., Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 1997.
ISO – In e na ional s anda . Te minology wo k – P inciples and me hods, e. leidinys, 2009.
Jakai ienė E alda 2010: Leksikologija, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.

93Te minologija | 2023 | 30
Kaulakienė Angelė 1994: Fizikos i echnikos e minų sinonimijos e inimas. – Lie u ių kalbo y os
klausimai 31, 51–56.
LKG – Lie u ių kalbos g ama ika I, y . ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is, 1965.
Medėjas 1936: Rep oduk o iai i augin ojai. – Medžio ojas 27, 8–11.
Mile y ė Rasa 2020: Lie u iški skalikai – nacionalinė eislė, ne mažiau populia i i užsienyje – nu olo nuo
išnykimo ibos. P ieiga in e ne e: h p://miskininkas.eu/lie u iski-skalikai-nacionaline- eisle-ne-
maziau-populia i-i -uzsienyje-nu olo-nuo-isnykimo- ibos/ [žiū ė a 2023 m. balandį].
Mi ke ičienė As a 2020: A e minų sinonimija y a ūkumas? – Bend inė kalba 93. P ieiga in e ne e:
h ps://jou nals.lki.l /bend inekalba/a icle/ iew/899/1112 [žiū ė a 2023 m. balandį].
Mi ke ičienė As a 2022: Te mininiai būd a džiai in e ne inėje žiniasklaidoje. – Te minologija 29, 6–22.
PVŽ – Pasaulio ie o a džių žodynas. P ieiga in e ne e: h ps:// ie o a dziai.melc.l / [žiū ė a 2023 m.
balandį].
Sa y-ku 1927: Šunų, s anda ų i lauko bandymų eikalu. – Medžio ojas 1, 11–14.
S anke ičienė Sigi a 2012: Va ian inė i sinoniminė lie u ių i okiečių kalbų elek os a ikos e minų
aiška. – Kalbų s udijos 21, 21–27.
Vi kūnas Man ydas 2006: Gy ulininkys ė. – Mokslo da bai 47, 3–22.
VLKK – Vals ybinė lie u ių kalbos komisija. P ieiga in e ne e: h ps://www. lkk.l /naujienos/ki os-
naujienos/nyde landai-nyde landieciai-nyde landu-kalba [žiū ė a 2023 m. balandį].
LIETUVOS, LIETUVIŲ OR LIETUVIŠKAS SKALIKAS:
PROBLEMS OF USING DOG BREED NAMES
Summa y
La ely, a numbe o wo ks on Li huanian e minology ha e been dedica ed o he ge-
ne al p inciples and he e ms o indi idual ields, bu he e ms o cynology ha e no
ye ecei ed he a en ion o Li huanian esea che s. In Li huania, indigenous animal
b eeds ecei e e y li le a en ion and a e no well known o he gene al public. Cy-
nologis s and en husias s o he only Li huanian dog b eed ha e no iced ha his b eed
is called di e en ly – lie u ių skalikas, Lie u os skalikas, o lie u iškas skalikas – in he
media and o he sou ces. I he name o a dog b eed is seen as a e m in he ield o
cynology, i should be unique o he concep . Synonymy is one o he sho comings o
e minology, bu i is usually una oidable in p ac ice o a a ie y o easons, e.g., lin-
guis ic-cogni i e o ex a-linguis ic ac o s, and i can also occu a e he e minology
o a pa icula ield has been es ablished. Na u ally, i is di icul o a oid unwan ed sy-
nonyms in a ield as b oad and close o socie y as cynology. The au ho s iden i ied he
easons o he eme gence o he a ie y o he names o his dog b eed: lie u ių skali-
kas, Lie u os skalikas, o lie u iškas skalikas. They also discuss he di e ences be ween
hem, and which o he names should s ill be used. Fo his pu pose, 283 dog b eed
names in o al we e selec ed om he la es ca alogues o in e na ional dog shows
o he Li huanian Cynological Socie y and classi ied in o h ee g oups. The au ho s
also checked i a sys em o naming dog b eeds was a ailable. No only he names o
dogs, bu also hose o o he animals (ho ses, pigs, e c.) ha ha e been b ed in Li hu-
ania a e s udied o de e mine he place o lie u ių skalikas in he gene al sys em. In
o icial go e nmen sou ces, i is cus oma y o use he wo d Lie u os in he names o
domes ic animal b eeds o igina ing in Li huania, so he name lie u ių skalikas would
appea o be unsys ema ic. This usage can be explained by he in e nal p ocedu es o
94 Lie u os, lie u ių a lie u iškas skalikas:
pa adinimų a ojimo p oblema ika
Ma ius Sme ona,
Anželika Sme onienė
he au ho i ies: appa en ly by an a emp o c ea e an o de ly sys em, p obably also
in luenced by ansla ions om/in o he languages used wi hin he Eu opean Union,
and by dis ega ding he adi ional use o he e m in he ield o cynology, whe e lie-
u ių skalikas has been used o a long ime. In he ield o cynology, he e is an o de ly
sys em o dog b eeds wi h a e excep ions (no only in Li huanian, bu also in English,
F ench, and Ge man). The use o coun ies in b eed names is discou aged, and mos
oponyms in b eed names a e hose o egions, moun ains, owns, alleys, e c., whe e-
as he e a e only a ew o he cases whe e he name o a coun y is used, which can
usually be explained. Thus, he e is no eason o such a b eed name as Lie u os skali-
kas. The less common lie u iškas skalikas should no be conside ed a cynological e m
a all and should no be used o desc ibe he b eed name as he adjec i e is no pa o
he e m bu me ely allows o cla i ica ion o he in o ma ion gi en. Lie u os skalikas
and lie u iškas skalikas a e mos likely communica i e a ia ions ha occu due o
communica ion be ween di e en pa icipan s in his p ocess, i.e., he specialis s in he
espec i e ield (cynologis s, e c.) and non-specialis s.
Gau a 2023-05-08
Ma ius Sme ona
Vilniaus uni e si e as
Uni e si e o g. 3, LT-01513 Vilnius
E. paš as ma ius.sme [email protected]
Anželika Sme onienė
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
E. paš as anzelika.sme [email protected]