R. VladaRskienė. P anas kniūkš a lie u ių kalbos kul ū os ba uose
331
RASUOLĖ VLADARSKIENĖ
lie u ių kalbos ins i u as
PRanas kniŪkŠTa
lieTUViŲ kalBOs kUlTŪROs BaRUOse
ilgame is Kalbos kul ū os leidinio engėjas i edak o ius P anas kniūkš a
2008-ųjų udenį š en ė 75-e ių me ų jubiliejų.
P anas kniūkš a gimė 1933 m. ugsėjo 24 d. Ba zdži kaime, salan 
alsčiuje, k e ingõs apsk i yje, gausioje als iečių šeimoje. Moky is p adėjo
klausgal  p adžios mokykloje, nuo 1946 m. mokėsi salan ų idu inėje
mokykloje i ją baigė 1954 m.
aukš uosius mokslus kniūkš a ėjo Vilniaus uni e si e e nuo 1954 iki
1959 me ų, s udija o lie u ių kalbą i li e a ū ą. a kakliam i da bščiam
žemaičiui moky is sekėsi puikiai, jis domėjosi kalbos mokslo klausimais,
bu o eiklus lie u ių kalbos bū elio na ys, dauguma jo išlaiky ų egzaminų
į e in i labai ge ai. Uni e si e ą su pagy imu baigė 1959 me ais.
kaip u in is polinkį mokslinei eiklai kniūkš a bu o numa y as di b i
lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u e, be ga o cha ak e is iką su į ašu „ne
isiškai poli iškai sub endęs“, odėl bu o išsiųs as į die eniškių idu inę
mokyklą (Šalčininkų .). Čia iš p adžių di bo moky oju, o po me ų jau bu o
mokymo dalies edėjas. Pasižymėjo kaip eiklus pedagogas i ge as me odi-
nio da bo, mokomojo p oceso o ganiza o ius, odėl bu o paski as eišiškių
š ie imo sky iaus me odinio kabine o edėju.
332
kalBOs kUlTŪRa | 81
spa i pedagoginė ka je a nenuslopino no o a sidė i moksliniam da bui.
1967 m. kniūkš a p adėjo di b i lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u o da-
ba inės lie u ių li e a ū inės kalbos sek o iuje. Tais pačiais me ais įs ojo į
aspi an ū ą, ku ioje s udija o iki 1970 m. 1971 m. apgynė ilologijos moks-
lų kandida o (daba – dak a o) dise aciją „Būd a džiai su p iesaga -inis i jų
g ama iniai sinonimai“, o 1976 m. jos pag indu išleido monog a iją P iesa-
gos -inis būd a džiai. Da yba, eikšmės, g ama iniai sinonimai. ins i u e di bo
jaunesniuoju, ėliau – y esniuoju mokslo da buo oju. a ku ame lie u ių
kalbos ins i u e nuo 1991 iki 2000 m. ado a o kalbos kul ū os sky iui.
nuo 2002 m. ins i u e di ba pagal su a is.
kalbininko mokslinė eikla į ai iapusė – daugiausia dėmesio jis ski ia
daba inės lie u ių kalbos a osenos, kalbos kul ū os eo ijos i p ak ikos,
kalbos poli ikos, po ą pas a ųjų dešim mečių – adminis acinės kalbos klau-
simams*. di ba k yp ingai, a siliepia į s a biausias kalbos p ak ikos eikmes,
kiek ieną da bą s engiasi a lik i nep iekaiš ingai. Būdamas eiklus sau i ki-
iems, p incipingai kelia kalbos nege o es, a gumen uo ai į odinėja jų žalą.
T i ą pag indą olesnei mokslinei eiklai įgijo ašydamas s a biausias lie-
u ių kalbos g ama ikas: akademinės Lie u ių kalbos g ama ikos ečiąjį omą,
Daba inės lie u ių kalbos g ama iką, usų kalba išleis ą Гpамматика ли-
товс кого языка. kniūkš a šiems leidiniams pa ašė po kele ą sky ių. P isidėjo
i p ie no minamojo leidinio Lie u ių kalbos ašyba i sky yba pa engimo.
ilgiausiai kniūkš a di ba p ie pe iodinio leidinio Kalbos kul ū a – nuo
1971 m. iki daba , jam a ida ė daugiausia jėgų i ši dies. Pi moji pažin is su
Kalbos kul ū a bu o s aipsnis 13 sąsiu inyje (1967 m.), ik p adėjus di b i
lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u e. nuo 1971 m. p asideda im esnis
da bas: iš p adžių kniūkš a padėjo eng i sąsiu inius, ėliau bu o edakcinės
kolegijos na ys, suda y ojas, a sakomasis edak o ius. numa ė leidinio k yp-
į, elkė au o ius, eikliai edaga o jų s aipsnius, kan iai mokė jaunuosius
kolegas ašy i mokslinius s aipsnius.
Būdamas sąsiu inio suda y ojas, o ėliau a sakomasis edak o ius, puo-
selėjo leidinio p incipus i jų nuosekliai laikėsi pa s ašydamas s aipsnius.
kniūkš os nuomone, Kalbos kul ū os leidinyje u i bū i keliami, s a s omi i
sp endžiami isiems s a būs kalbos klausimai, pi miausia eikia k eip i akis
į naujus kalbos eiškinius, juos i i i e in i.
∗ lie u ių kalbos ins i u as išleido kalbininko da bų bibliog a iją: P anas Kniūkš a. Bibliog a-
ija, Vilnius, 2008, 48 p.
R. VladaRskienė. P anas kniūkš a lie u ių kalbos kul ū os ba uose
333
kniūkš os s aipsnius Kalbos kul ū oje galima suski s y i į kele ą g upių.
Reikšmingiausi iš jų, ku iuose s a s omi kalbos a kybos p incipai, keliami
eo iniai kalbos kul ū os klausimai. nemaža okių s a s ymų y a s aips-
niuose, ski uose pačiam leidiniui ap a i. Rašydamas apie kalbai i jos kul-
ū ai nusipelniusių žmonių (kazimie o Būgos, an ano salio, Juozo Balčiko-
nio, kazio Ul ydo, kazimie o Gai enio i k .) da bus i jų eikšmę, kalbi-
ninkas a skleidžia i sa o požiū į į kalbos no minamąją eiklą.
didžiausią g upę suda o s aipsniai apie kancelia inę i adminis acinę
kalbą, jų y a 25. nag inėjamų p oblemų a as pla us – konk ečių žodžių i jų
junginių da yba i eikšmės, į ai ių dokumen ų kalbos komen a ai, lie u ių
kancelia inės kalbos aida. daug ašy a apie įmonių, įs aigų i o ganizacijų
pa adinimus, nuodugniai išnag inė as iesioginės eikšmės i simbolinių pa-
adinimų da ymas, umpinimas, kai ymas, aiškin i painesni a osenos a e-
jai. Šalia s aipsnių apie adminis acinę kalbą minė ini ašiniai apie sunkų
lie u ių kalbos kelią siekian ap i als ybine kalba, o ėliau – apie šio s a uso
į i inimo p oblemas, aip pa i lie u ių kalbos komisijos eiklą.
Į žodžių da ybos ing ybes kniūkš a gilinosi ne iename Kalbos kul ū os
sąsiu inyje, ašinius šia ema apibend ina s aipsnis „dėsningumai, aisyklės
i paski i kalbos ak ai“ (1980, sąs. 38, p. 23–37). a ski ai eikė ų paminė i
s aipsnių apie p iesagos -inis būd a džius ciklą.
Kalbos kul ū os leidinys – iena iš s a biausių kalbininko ibūnų. iš iso
šiam leidiniui jis pa ašė 90 umpesnių a ilgesnių s aipsnių – ai be eik
ečdalis isų spaudoje paskelb ų jo s aipsnių. Tikimės, kad šis skaičius
kasme is didės.
kniūkš ą isą laiką aukė i li e a ū a, iksliau – kalbinės aiškos p iemo-
nės. apie ašy ojų i poe ų kalbą ašė s aipsnius, skai ė p anešimus kon e-
encijose, o 1981 m. išleido knygą Rašy ojas i žodis. nag inėdamas ašy o-
jų kalbą kalbininkas s engiasi de in i li e a ū inį i ling is inį kalbos sup a-
imą. i pa s y a ge as žodžio meis as, ypač ai mėgs a pa ody i pe į ai ius
enginius, klausy ojus pa aukdamas į aigia i aizdinga kalba, ne e ai p a-
bildamas i žemai iškai.
di bdamas kalbos no minamąjį da bą kniūkš a isada y a pačių ak ua-
liausių į ykių sūku yje. 1987–1991 me ais bu o lie u ių kalbos komisijos
sek e o ius, 1992–1999 m. – Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos p ie lie-
u os Respublikos seimo na ys. daug dėjo pas angų, kad als ybinės lie u-
ių kalbos s a usas bū ų į i in as ne ik eisiškai, be i p ak iškai. Pa engė
Fi mų a dų da ymo aisykles (1992) i jų p iedą „Pa adinimų gimininių
334
kalBOs kUlTŪRa | 81
žodžių a ojimas i ašymas“ (1995), ku iuos kalbos komisija pa i ino
kaip o icialius dokumen us. 1990 m. lie u ių, lenkų i usų kalbomis išleido
knygelę Vilniaus k aš as i lie u ių kalba, ją ašan p a e ė die eniškėse i
eišiškėse įgy a pa i is.
kalbininkas ak y iai daly a o Vals ybinėje lie u ių kalbos komisijoje
s a s an lie u ių kalbos sky ybos dalykus. nuola ūpinasi iešosios kalbos
aisyklingumu, y a eiklus Vilniaus mies o sa i aldybės Vals ybinės kalbos
eikalų isuomeninės komisijos na ys.
kalbos no minimo da be kniūkš a p ipažįs a gy osios kalbos i šenybę
p ieš di b ines sis emiškas aisykles. Jis pe spėja kolegas kalbininkus dėl
pe dė os no malizacijos pa ojaus: „di bdami kalbos a kybos da bą, u i-
me palik i e d ės i kalbos lais ei. Tu i bū i p ipažįs ami no mų a ian ai i
jų laipsniškas ki imas, ski iamos didesnės ( ik osios) i mažesnės (kodi ika-
imo) klaidos, ski ingi į ai ių kalbos a ojimo s ičių i s ilių eikala imai,
p es ižinė i pap as oji bend inė kalba, ideãliosios kalbos no mos i bend i-
nės kalbos a osena“ (kalbos a kybos ikslas – ugdy i kalbą. Kalbos kul-
ū a, 68 sąs., 1996, p. 38–39).
daugiau kaip po ą pas a ųjų dešim mečių kniūkš a i ia i no mina lie-
u ių adminis acinę kalbą. kaip ekspe as e ina dokumen ų p ojek ų
kalbą, eismams ašo kalbos ekspe izes, kalba semina uose kancelia inės
kalbos klausimais. s a biausi šios s i ies da bai – su alkininkais pa eng i
Kancelia inės kalbos pa a imai (pasi odė 5 knygos leidimai, o šeš asis – in-
e ne inis) i apibend inamoji monog a ija Adminis acinė kalba i jos a -
osena (2005).
di bdamas mokslinį i kalbos no minamąjį da bą kniūkš a nepami šo i
mokyklos eikalų: „Gy enimas iš mokyklos eikalauja dė i uos kalbos pa-
ma us i ugdy i ą nuo oką, ku ią kadaise žmogus gauda o iš šeimos i aplin-
kos. P aėjo ie laikai, kai moky ojui s a biausia bu o moky i skai y i, ašy i
i g ama iką išmany i. daba eikia moky i i pačios kalbos“ (lie u ių kal-
bos būklė i mokykla. Li e a ū a i menas, 1988 m. spalio 15 d.). Puikiai
su okdamas didžiulę mokyklos a sakomybę ugdan isuomenės kalbos kul-
ū ą, kalbininkas negalėjo lik i nuošalyje. 1983 m. pa engė Mokomąjį lie u-
ių kalbos ašybos i ki čia imo žodyną (su a. lybe iu). Ši mokomoji p ie-
monė pa aisy a i papildy a bu o pe leis a bene 10 ka ų. ki as populia us,
ne ka ą pe leis as, mokiniams ski as i jų mėgs amas leidinys y a Lie u ių
kalbos žinynas. kniūkš a jį suda ė i pa ašė is sky ius.
R. VladaRskienė. P anas kniūkš a lie u ių kalbos kul ū os ba uose
335
kalbininkas paskelbė mokslo s aipsnių kalbos kul ū os, socioling is ikos,
g ožinės li e a ū os kalbos, adminis acinės kalbos klausimais Mokslų akade-
mijos da buose, Lie u ių kalbo y os klausimuose i k . Reikšmingiausi iš jų
sudė i į s aipsnių inkinį Kalbos a osena i a kyba. kniūkš a s engiasi kuo
plačiau paskleis i kalbos no mas, jas nuodugniai išaiškin i pap as iems kalbos
a o ojams, odėl ak ualiais kalbos a kybos i poli ikos klausimais paskelbė
daug s aipsnių į ai iuose laik aščiuose (Tiesa, Ta ybinis moky ojas, Lie u os
aidas, Lie u os žinios, Li e a ū a i menas, Sa i aldybių žinios i k .), žu na-
luose (Mūsų kalba, Gim oji kalba, Gim asis žodis i k .), išleido kelias isuo-
menei ski as knygu es: Įs aigų, įmonių i o ganizacijų pa adinimai (2004),
Viešieji už ašai: po dokumen us i Vilniaus ga es pasiž algius (2006), Naujo-
sios sky ybos aisyklės. Ką jos duoda i ką pa iems eikia su ok i (2007), Doku-
men ų engimo aisyklių naujienos. Pa aisymai i nu aisymai (2007).
kniūkš a nuola pab ėžia, kad kalbos mokslo da bas u i em is p ak ika,
kad pi miausia eikia nag inė i pačius ak ualiausius eiškinius. nuola inės
pas angos sude in i kalbos eo iją, p ak iką i a o ojų po eikius lėmė, kad
kalbininko da bai y a e ingi ne ik kalbos mokslui, be i eikalingi isuo-
menei, ai liudija paka o iniai (i ne po ieną ka ą) kniūkš os pa eng ų
eikalų leidimai.
G ažios sukak ies p oga no ė ųsi palinkė i i am, daug eikšmingų da -
bų nu eikusiam žemaičiui naujų polėkių, kū ybinės ene gijos i s ip ios
s eika os.