326
Kalbos Kul ū a | 81
ALGIRDAS SABALIAUSKAS
lie u ių kalbos ins i u as
aloYZuI VIDuGI IuI – 80
aloyzas Vidugi is d augams, su ku iais jam jau pusė šim mečio eko di b i
uos pačius da bus, dažnai daly is ais pačiais džiaugsmais, liūdė i dėl ik ų,
o ka ais i dėl a iamų nelaimių, pa yzdžiui, dėl p alaimė ų k epšinio ung-
ynių, isada a odė labai jaunas. Galbū am bū a i ealaus pag indo. P isi-
menu, kaip mes ys d augai – neseniai mus jau amžinai palikęs Kazys Mo -
kūnas (1929–2008), aloyzas Vidugi is i šio s aipsnio au o ius – ienos
dialek ologinės ekspedicijos me u g ažų sekmadienio popie į, nusipi kę ik
ieną bilie ą, Za asuose pakai om linksminomės kažkokioje šokių aikš elėje.
aloyzas šoko su Vilniaus pedagoginio ins i u o ečiaku se i kai sa o pa -
ne ei pasakęs, kad jis aip pa iš šio ins i u o i o pa ies akul e o, ši jam
paaiškinusi, kad aukš esniųjų ku sų s uden ai dažnai jaunesniųjų sa o kole-
gų nep isimena... o aloyzas Vidugi is ada jau bu o ne ik baigęs Pedago-
ginį ins i u ą, be an i me ai sėkmingai da ba osi lie u ių kalbos i li e a-
ū os ins i u e.
aloyzas Vidugi is gimė 1928 me ų g uodžio 25 dieną, aigi pe pačias
Kalėdas. Jo gim asis kaimas Pane ėžio ajone uome adinosi Gaknais, o
1936 me ais jis bu o pe k ikš y as į aũ ilus. Gimė aloyzas senelio žemė-
a. sabalIausKas. aloyzui Vidugi iui – 80
327
je, ku ią šis bu o ga ęs už nep iklausomybės ko ose žu usį sa ano į sūnų i
ku ią ėliau a ida ė ki am sūnui – aloyzo ė ui.
P ieš p adedan moky is il agali p adinėje mokykloje būsimajam kal-
bininkui da eko p aleis i sunkią asa ą su mažuoju piemeniu isiškai nesi-
skaičiusia didele dėdės ka ių banda. Iš aikys ės p isiminimų aloyzui ypač
yškiai išliko jaunesniojo b olio nebylio, auksinių ankų meis o, pagamin-
as medinis d i a is, ku io a ai sukosi be eik kaip ik o, o jį pama ę žmonės
aikčioda o iš nus ebimo. Vidu inius mokslus aloyzas p adėjo Pane ėžyje, o
1950 me ais baigė subačiuje. Čia jis ne ik ge ai mokėsi, da i smuika o
mokyklos o kes e. Polinkį į šį meną, ma y , pa eldėjo iš ė o, ku is ne ik
pa yzdingai di bo žemę, be bu o i ga sus kaimo muzikan as. be ki a ko,
p ieš mi į pa eikala ęs aikų, kad pe jo laido u es g o ų dūdų o kes as.
aloyzo Vidugi io kelias į kalbo y ą nebu o iesus. Ne i jo b andos a es-
a e šalia isų dalykų „labai ge ai“, iš lie u ių i usų kalbų bu o „ge ai“. Ma-
ydamas, kad ė ai p ie jo aukš ųjų mokslų ne ką galės p isidė i, yž asi s o i į
Ka o medicinos akademiją. ačiau g ei ai paaiškėja, kad pabal ijiečiui pa ek i
į okią p es ižinę mokslo įs aigą nė a jokios il ies. būsimasis kalbininkas su
bū iu d augų išsiunčiamas į kažkokią yšininkų ka o mokyklą a zamase ( oli
į y us už Mask os). be čia, pabu us po ą sa aičių sename ienuolyne įsikū-
usiose ka ei inėse, no as siek i ka o mokslų isiškai išga uoja. Pe ašomąjį
egzaminą Vidugi is yž asi e o muo i usų kalbos ašybą, į esdamas iek
daug lie u iškų aidžių, kad egzaminų komisija nu a ia, jog ši am p e enden-
ui a sakingos ka inės a nybos pa ikė i negalima. aigi pa yks a į Vilnių.
Pedagoginiame ins i u e lie u ių kalbos, pedagogikos i psichologijos specia-
lybės pi maku siams bu o likusi da iena ie a, ją a gais negalais i užėmė
aloyzas Vidugi is. Čia jis jau pasiju o esąs kalbininkas. Pa iko jam iča do
Mi ono, Jono Kabelkos paskai os. Da bą apie gim ąją a mę išgy ė ada da
jaunas dės y ojas Zigmas Zinke ičius. Kaip būsimajam dialek ologui, Vidugi-
iui labai p a e ė ūpes inga docen ės Elzbie os Mikalauskai ės globa. Jos
ska inamas jis ykda o į dialek ologines ekspedicijas. Ne i p ieš pa als ybi-
nius egzaminus, kai d augai nea si aukė nuo knygų i už ašų, Vidugi is už a-
šinėjo Kyba ų, Vi balio apylinkių kalbos pa yzdžius.
1954–1989 me ais aloyzas Vidugi is da ba osi lie u ių kalbos i li e a-
ū os ins i u e (1956–1959 m. mokėsi šio ins i u o aspi an ū oje), nuo 1990
iki 2001 m. – lie u ių kalbos ins i u e. Pe uos me us jis apo ienu žy-
miausių lie u ių dialek ologų i pačiu ūpes ingiausiu mūsų mi š ančių a -
mių gelbė oju.
328
Kalbos Kul ū a | 81
lie u ių kalbo y os is o ijoje ik iausiai isada bus minima aloyzo Vidu-
gi io 1962 me ais apgin a dak a o dise acija „Zie elos lie u ių a mė“. Di-
se acijos ema kalbininkas paskelbė daugybę s aipsnių. Iš dise acijos išau-
go s a bi monog a ija Zie elos lie u ių šnek a (2004), ka u su Danguole
Mikulėniene pa eng i Zie elos šnek os eks ai (I dalis, 2005), didžiulis Zie e-
los šnek os žodynas (1998). Dėl įdomių one ikos, g ama ikos, leksikos ypa-
ybių, geog a inės padė ies – oli nuo pag indinio lie u ių kalbos plo o, iš
isų pusių apsup a sla ų kalbų – Zie elos lie u ių a mė kalbininkų dėmesį
pa aukė da XIX amžiaus pabaigoje. bene pi masis čia iš sank Pe e bu go
a yko Edua das Vol e is. ada šiose apylinkėse kalbančių lie u iškai jis
ado pe ūks an į, ačiau an alsčiaus aš inės sienos pama ė i len elę, ku-
ioje bu o už ašy a Po li o ski go o i ’ s ogo osp eščaje sia1.
Vie os lie u ių kalbą čia y inėjo da sank Pe e bu go uni e si e o s u-
den as Kazimie as būga, K oku os uni e si e o p o eso ius Janas ozwa-
dowskis, leipcigo uni e si e o p o eso ius Ju gis Ge ulis, oslo uni e si e o
p o eso ius Ch is ianas s angas, a u uni e si e o p o eso ius Pė e is a u-
maa, jaunesniosios ka os lie u ių kalbininkų bū ys, usų kalbininkai. a-
čiau apibend in i isų šių kalbininkų y inėjimus i a i pa į pasku inį žodį
apie šią šiandien jau isiškai išnykusią a mę eko aloyzui Vidugi iui. Jo
da bai – ai sa o iškas šios lie u ių kalbos a mės nek ologas. Nek ologai
isada es i liūdni. liūdna i ši monog a ija. Vidugi is išsamiai ap ašė ne ik
Zie elos lie u ių a mę, be i šia a me kalbėjusius žmones, u bū pačius
didžiausius „mūsų b olius a gdienius“. apgynęs dise aciją, iename jos
egzemplio iuje kalbininkas bu o su ašęs isus Zie elos apylinkėse su ik us
lie u iškai kalbėjusius žmones, nu odęs jų a dus, pa a des, gimimo (pa i
y iausia a mės a s o ė bu o gimusi 1866 m.) i mi ies me us. Ne isų
mi ies me ai ada da bu o sužymė i. ačiau pamažu bu o už ašomos is
naujos i naujos mi ies da os. Pasku inė okia da a į ašy a 1988 me ais. ai-
gi žinome labai ikslų šios lie u ių kalbos a mės mi ies laiką.
Vidugi io monog a ijos į adinę dalį ne i nesidomin is kalbo y os daly-
kais žmogus u bū kaip kokią g audžią apysaką galė ų skai y i po kelis ka -
us. 1921 m. lenkų aldžia iš Zie elos iškėlė pasku inį lie u į kunigą, panai-
kino lie u iškas pamaldas. lie u is pašalin as iš seniūno pa eigų. 1928 m.
užda y a lie u iška mokykla. G io ė a mę ka ai, besikeičiančios okupacijos,
gais ai, kolek y izacija. iesa, pasku inis lie u iškumo simbolis Zie elos baž-
1 lie u iškai kalbė i g iež ai d audžiama.
a. sabalIausKas. aloyzui Vidugi iui – 80
329
nyčioje išsilaikė da ilgai: p ieš pa mi į lenkas klebonas aloyzui Vidugi iui
pado anojo en da išlikusią lie u išką maldaknygę... jau mūsų laikais.
Zie elos k aš o lie u iai bu o labai pamėgę sa o y ėją: „kap a è iš ýs
u, ãgis b ólis ãdnas; su aji pa a inau, ai mán eselès ; àš kap náimie
lẽs nį b ólį iš ýdau jùs.“2 o y ėjas ežda o jiems i duonos, i saldainių,
i ais ų...
i iamojoje e i o ijoje aloyzui Vidugi iui, saky ume, eko palik i ne i
sa o k aujo pėdsakų. 1987 me ų ugpjūčio 23 dieną, kai bū elis disiden ų
Vilniuje p ie adomo Micke ičiaus paminklo susi inko paminė i agiškųjų
Molo o o ibben opo pak o me inių, mūsų kalbininkas ne oli didžiojo
poe o gim inės ie inių chuliganų bu o sumuš as – dialek ologinė ekspedi-
cija jam baigėsi Vilniaus Š en o Jokūbo ligoninės auma ologijos sky iuje,
o ėliau bu o p a ęs a da i bal a usijos Va ena o ajono eisme.
Dialek ologinėmis ekspedicijomis Vidugi io iesiog si g e si g a. Vieną
no ė ųsi a ski ai paminė i. Zie elos k aš o senu ė, da neblogai kalbėjusi lie-
u iškai, jam p asi a ė žinan i, jog usijos gilumoje, kažku ne oli Volgos,
sama os gube nijoje, esan i lie u iška bažny ėlė, jos klebonas lie u is, i en
iena p ie ki os esančios 122 lie u ių sodybos. Vidugi is išsiaiškino, kad
anie lie u iai – ai 1863 me ų sukilėlių palikuonys. Kaip en nu ykus? Kal-
bininkas puikiai žinojo, kad jo dise acijos ado as akademikas bo isas la-
inas pa s y a didelis ekspedicijų en uzias as. Jo nuopelnas, kad i Vidugi iui
bu o leis a ašy i dise aciją apie Zie elos a mę, nes bū a okių, ku ie aiški-
no, kad okia dise acija – ai kišimasis į ki os espublikos eikalus. a si ado
nuos abi p oga – sukilimo šim osios me inės. aloyzas Vidugi is i mūsų
mi ologijos y ėjas No be as Vėlius (1938–1996) išsk ido į sa a o ą. o o
uos e jie u ėjo susi ik i su iš lening ado a sk endančiu akademiku bo isu
la inu. Deja, en jų laukė eleg ama, kad akademikas sunkiai susi go. abu
mokslininkai iš ekspedicijos g įžo laimingi: lie u iškos bažnyčios i lie u io
klebono, žinoma, jie jau ne ado, be en da gy eno 42 lie u ių šeimos. Kai
po ke u iasdešim ies me ų į šį k aš ą, Čio na Padina gy en ie ę, su šeimos
na iais i gausiomis do anomis pasiž algy i po sa o gim inę a yko žymusis
Jung inių ame ikos Vals ijų e slininkas, lie u ių isuomenės eikėjas Juo-
zas Kazickas (1921 m. iš šio k aš o su ė ais g įžęs į lie u ą), en ado ne ik
šiaip sau lie u ių, be i bū į Kazickų – deja, lie u iškai en jau niekas nekal-
bėjo. aigi aloyzui Vidugi iui eko ašy i da ienos lie u ių šnek os nek o-
logą... I šis da ne pasku inis.
2 Iš a mėje už ašy ų eks ų.
330
Kalbos Kul ū a | 81
Ka u su iš šio k aš o kilusiu žu nalis u Jonu Pe ausku (1915–2006) Vidu-
gi is išleido ki os kalbininkų numylė inės, jau baigiančios išnyk i bal a usijos
e i o ijoje esančios lie u ių a mės – Lazūnų a mės žodyną (1985), ienas
paskelbė Lazūnų a mės eks us (1987), minė o žodyno papildymus (1991). o
ne ukus u ė ų pasi ody i i monog a ija Lazūnų lie u ių šnek a.
su Danguole Mikulėniene i Kaziu Mo kūnu Vidugi is pa engė labai a -
chajiškos, įdomios lie u ių a mės Die eniškių šnek os žodyną (I d., 2005).
Kelis dešim mečius aloyzui Vidugi iui eko da buo is p ie pa ies s a -
biausio lie u ių dialek ologijos eikalo – Lie u ių kalbos a laso (I–III, 1977–
1991). Šiam leidiniui jis iš y ė 40 gy enamųjų punk ų (čia Vidugi io niekas
nep alenkė), y a ienas iš jo edak o ių. Ka u su ki ais už da bą p ie Lie u-
ių kalbos a laso jam 1994 me ais bu o paski a lie u os espublikos moks-
lo p emija. Vidugi is y a i ienas iš ch es oma ijos Lie u ių kalbos a mės
(1970) au o ių.
a p lie u ių kalbininkų aloyzą Vidugi į, galbū su Kazimie u Eigminu
(1929–1996), eikė ų laiky i i ak y iausiu mūsų k aš o y ininku. Šios s i ies
jo da bai aip pa bu o g ažiai į e in i – ka u su ki ais k aš o y os en uzias-
ais 1994 me ais jam bu o paski a als ybinė Jono basana ičiaus p emija.
Vidugi is pa ašė s aipsnių d ikalbys ės, is o inės dialek ologijos, lie u-
ių kalbos y inėjimo is o ijos, kalbos kul ū os klausimais. suda ė „lie u ių
kalbos a mių i jų są eikos y imo p og amą. leksika“ (1995).
ačiau didžioji kalbininko meilė is dėl o bu o Zie elos šnek a. Jau išlei-
dęs apie šią šnek ą knygas, seniai už ašęs pasku inio a mės a s o o mi ies
da ą, 2005 m. jis su žmona da ka ą leidosi į kelionę. aplankė sodybas,
ku iose daugiausia eko da buo is. Vienu ki u paliko i sa o knygų, no s i
žinodamas, kad niekas čia jų neskai ys. ačiau ienas a ki as ik iausiai pa-
sižiū ės į sa o ė ų a senelių, jų a gingų obų nuo aukas, pa ekusias į
mokslo knygas.
už nuopelnus lie u ių kalbos mokslui aloyzas Vidugi is 2002 m. bu o
apdo ano as lie u os didžiojo kunigaikščio Gedimino o dinu.
Pasakojimas apie žymųjį mūsų dialek ologą bu o p adė as susi ikimu
ekspedicijoje Za asuose. beje, aloyzui Vidugi iui šis susi ikimas bu o lem-
ingas: čia jis pi mą ka ą pama ė sa o būsimąją žmoną, chemijos mokslų
dak a ę, sibi o em inę Vi ą. aloyzo Vidugi io gy enime i mokslinėje
eikloje ji isada bu o labai i a a ama3. Kad anas susi ikimas į yko, šio-
kius okius nuopelnus linkęs ski i sau i šio pasakojimo au o ius.
3 Deja, Vi ai Vidugi ienei nebu o lem a sulauk i y o jubiliejaus: po sunkios ligos ji užgeso,
kai iki jubiliejaus bu o likę os ys mėnesiai.