126
KALBOS KULTŪRA | 82
REGINA KOŽENIAUSKIENĖ
Vilniaus uni e si e as
ŠNEKAMOSIOS KALBOS
IR ŽARGONINĖS LEKSIKOS PASKIRTIS
VIEŠAJAME ŽURNALISTO DISKURSE
ĮVADAS
Šiuolaikinėje žiniasklaidoje nyks a iešumo i p i a umo, anali inio e ina-
mojo i sa y inio žan o akosky a. Šnekamajai kalbai būdinga nep es ižine
leksika (ka ais i in šiu kščia, ulga ia) poli inių komen a ų au o ius, siek-
damas aizdingumo, e o inio į aigumo, kuo oliau, uo labiau la i uoja an
šio žan o ibos: „[...] s engiausi, kad skai y ojui, nes a bu, a jis p i a s, a
pik insis, bū ų įdomu skai y i. Vaizdingas žodis, azė, posakis ne ienu
a eju man bu o s a besnis už im ą poli ologinę liniją.“1 Negalima eig i,
kad poli ologinė linija au o iui nė a s a bi. O pag indinis žu nalis o kalbė-
jimo šal inis – šnekamoji kalba, iš jos i ža gonas – „pa i jud iausia, nuola
a sinaujinan i šnekamosios kalbos a maina“ (Jakai ienė 2009: 198), iš iesų
padeda au o iui nesi enkin i šablonu, kalbė i aizdingai, spal ingai, siek i
in ymesnio bend a imo su skai y oju (esu jums sa as)2, bū i o iginaliam,
indi idualiam i sa kas iškai pik am a šmaikščiam.
Vis dėl o šiame s aipsnyje nebus kalbama apie šnekamosios leksikos
aizdingumą, s aipsnio ikslas – a skleis i slap ąsias okio žodyno unkcijas
iešajame žu nalis o disku se3, a pažin i komen a uose gi dimus au en iškus
1 Rim ydas Vala ka. A i o ne o k apš ymas. Vilnius: Lie u os y as, 2005, 4.
2 Panašiai apie Lie u os y o žu nalinio p iedo jaunimui Mes kalbą ašo kalbos kul ū os specia-
lis ė Ri a Miliūnai ė: „...ypač pas ebimas ža goninių elemen ų sk e bimasis į iešąją ži-
niasklaidą. Nemažą jų dalį g e a angliškųjų suda o usiškos ža gonybės. [...] Ža gonybės čia
a ojamos i be jokio pag indo, i kiek su i onija, siekian pa auk i skai y ojus, sumažin i
a s umą a p au o ių i ad esa ų. [...] ža gonybėms su eikiama i kalbinamo asmens susi apa-
inimo su am ik a isuomenės g upe, i į aizdžio kū imo unkcija: esu oks, kaip jūs, mano
kalba nesiski ia nuo jūsų.“ (ž . Miliūnai ė 2009: 75–76).
3 S aipsnyje į disku są ž elgiama kaip į yksmą konk ečioje si uacijoje – kaip į socialinį eiks-
mą i kaip į kalbinę komunika imo p iemonę, . y. kaip į sudė inį komunikacijos eiškinį,
R. KOŽENIAUSKIENĖ. Šnekamosios kalbos i ža goninės leksikos paski is iešajame žu nalis o disku se
127
ki ų pe sonažų (pap as ai – i šūnėse sėdinčių poli ikų) balsus a jų pamėg-
džiojimą, pa ody i, kaip i kodėl ap ašomų eikėjų kalbą au o ius ka ais
p ia ina p ie „zekams“ būdingos leksikos.
Ty imo objek as – Rim ydo Vala kos poli inių komen a ų inkinys A i-
o ne o k apš ymas (ci uojan žymima san umpa ANK i puslapio nume-
is) i po šio inkinio Lie u os y o dien aš yje išspausdin i pi madieniniai
šio au o iaus komen a ai iki 2009 m. spalio 5 d. –A. Kubiliaus „nacionalinis“
susi a imas su B. Lubiu.
Ty imo me odas – ap ašomasis anali inis. Esminiai žodžiai: šnekamoji
kalba, slengas, ulga ioji leksika, ža goninė leksika, ža goninė azeologija,
okazinė azeologija, žu nalis o kalbos e ika, iešasis disku sas, poli inis ko-
men a as.
BENDRINĖS KALBOS ŠNEKAMASIS SLUOKSNIS
IR JOS UŽRIBIAI VIEŠUOSIUOSE DISKURSUOSE
Ap a iamuose žu nalis o iešuosiuose eks uose aiškiai išsiski ia žemojo s i-
liaus šnekamoji leksika, ku iai būdinga s ip i emocinė-eksp esinė kono aci-
ja. Iš šnekamosios kalbos žodžių poli iniuose komen a uose daugiausia a -
ojami eiksmažodžiai – ak y iausia kalbos dalis. Žodynuose jie pap as ai
apibūdinami specialiomis unkcinėmis s ilis inėmis pažymomis: lk., i on.,
juok., menk., niek., šnek., ulg. i pan. Tiesa, ka ais sunku įžiū ė i aiškias šių
pažymų ibas, nes ai, kas ulga u, be eik isada u i menkinamąjį-niekina-
mąjį, i onišką a spal į4. Toliau iš a dijami komen a uose as i žodžiai y a
lie u iški, juos ienija ai, kad jie y a pe kel inės eikšmės (žodyne os eikš-
mės y a šalu inės). Nemaža jų, p z.: apsidi b i, susidi b i, išpaišy i, pe spjau i,
ne auk i, nukal i, numuilin i, nusig ybau i, su ynio i, y a slengo5 žodžiai.
Ne ieną ka ą au o iaus pa a o i šie šnekamosios kalbos i ža goniniai
eiksmažodžiai: apmau i eikšme „apgau i“; apsidi b i – susikomp omi uo i;
apš a in i – ap og i; ble uo i – gi is, meluo i, apgaudinė i; išd ėb i – išmes i;
apiman į pla ų kalbinį i socialinį kon eks ą, leidžian į apibūdin i komunikacijos daly ius (iš
jų i pa į ad esan ą) i kalbos ak o kū imo bei su okimo p ocesus.
4 E alda Jakai ienė ašo: „ ulga izmo są oka y a ge okai pla esnė. Vulga izmais adinami ne
ik ie žodžiai, ku ie u i s ip ią neigiamą kono aciją pašneko o a ž ilgiu, be i ki okie žemo
s ilis inio skambesio žodžiai, pa adinan ys „neg ažias, šiu kščias“ są okas, isuomenės e -
inamas kaip nees e iškas“ (Jakai ienė 2005: 257).
5 Tu imos gal oje seman inės ža gonybės, pe žengusios p o esines i socialines ibas, pa eku-
sios į isuo inę šnekamąją leksiką; jos adinamos specialiu e minu – slengu.
128
KALBOS KULTŪRA | 82
išpaišy i – išgal o i; išsidi binė i – išda inė i k ailys es; išspi i – iš a y i, iš-
mes i; įkal i – daug išge i (alkoholio); ne auk i – neišmany i, nesup as i;
nug elb i – pa og i; nukal i – numuš i, nusmeig i, p ibaig i; numuilin i – pa-
og i, neg ąžin i, nuslėp i; nusig ybau i – nusišnekė i; ką no s ne aip da y i;
nuš ilp i – pa og i; pe spjau i – p alenk i, p anok i; p aš ilp i – išleis i; p a-
b uk i – slap a įkiš i; pu o i(s) – pyk i, ni š i, ba is; ujo i – laks y i iš ienos
ie os į ki ą; susidi b i – isiškai sugadin i eikalą; susimau i – suklys i, nesu-
gebė i ko a lik i; su ynio i – apsuk i (apgau i); užkal i – uždi b i; užpjau i –
mi inai nu a gin i, nukamuo i.
Dėl ibo os s aipsnio apim ies čia ci uojamas ik ienas ki as ipiškas
pa yzdys, kupinas šnekamosios i ža goninės leksikos:
Tas pa s S. S.6, ku is sėdėjo kalėjime už ai, kad nuš ilpė nemenką iems laikams ga-
balą aliu os. Tas pa s S. S., ku į pa ys konse a o iai ap agino i už ai į cypę įkišo.
Kai aldžia iš po kojų ima slys i, inka į po ą i eks agis. Su kup a? P isidi bęs, be
sa as, odėl i akių adams ned askys. (L y as.l 2009 09 27)
B. ą, R. aną. Visai p a ado gėdą, upūže ičiai, iš aiky i okį Seimą. Ūžia isos
pakampės. O ko čia ūž i? Ko pu oja ės? A sakyki e į pap as ą klausimą: kas y a dides-
nis blogis: meluojan i, du is iš bend abučio nuš ilpusi Seimo na ė A. B. a saugumo
še as P. M.? [...] No s A. B. apš a ino bend abu į... (L y as.l 2009 09 27)
Dešiniaisiais sa e laikan ys konse a o iai i libe alai ne aukia nė kiek. (L y as.l
2009 10 04)
Nemaža i linksniuojamųjų šnekamosios kalbos žodžių – menkinamųjų-
niekinamųjų, pajuokiamųjų, ne i ulga ių (daik a a džių i būd a džių),
dažniausiai nusakančių menką poli ikų p o ą a elgseną: plump o is – silpno
p o o žmogus; neb endyla – nesub endėlis; didelis, be menkos nuo okos
žmogus; nelaikšis – kas ne laiku gimęs, nepakankamai išsi ys ęs; šmikis –
ne ikėlis; šiknius – niekam ikęs; šung ybis – ne ikęs, ne e as, nusišnekan is;
šunsnukis – niekšas, niekam ikęs.
Visuomenės k izė, panašu, jau bus amžina. Susi a ky i su ja Lie u os poli ikos a eno-
je nė a ne iš olo am inkamų igū ų. Ku paž elgsi, – ik g io ėjai, na cizai, šiaip e kės
an als ybės kūno bei nuo bėgių nušokę plump očiai. (L y as.l 2009 10 05)
Todėl, kad okie esame. Nek i iški. Vis da sa ižudiškai a laidūs be ku iam šun-
snukiui, plump očiui a .-n., jei ik jis „sa iškis“. (L y as.l 2009 07 02)
6 E ikos sume imais čia i ki u palik i ik a do i pa a dės inicialai (žodžiai amsiu š i u iš-
ski i au o ės) – R. K.
R. KOŽENIAUSKIENĖ. Šnekamosios kalbos i ža goninės leksikos paski is iešajame žu nalis o disku se
129
Seimo, ku iame o icialiai užd aus as ne ynas, i šūnėje upi neb endyla – nuo
Užga ėnių neišsipagi iojan is pe si engėlis. (L y as.l 2009 09 13)
Rikiuojamės. Ge esnio šung ybio Seimas nesu as! (L y as.l 2009 09 13)
Rečiau a ojamos s e imybės, p z., cypė – kalėjimas:
No malioje als ybėje ien už ai daba inį eu okomisa ą, isą Finansų minis e iją i
ke u is aldančiųjų pa ijų adus su cypės eo ija i p ak ika p oku o ai ben pabandy-
ų supažindin i. (L y as.l 2009 09 13)
Iš linksniuojamųjų kalbos dalių yškesnės seman inės ža gonybės: gaba-
las – mažiausiai ūks an is dole ių, eu ų a li ų; g ybas – k ailys, mulkis,
žioplys; s ogas – užnuga is, apsauga, p iedanga; žali – dole iai.
Tas pa s S. S., ku is sėdėjo kalėjime už ai, kad nuš ilpė nemenką iems laikams gaba-
lą aliu os. (L y as.l 2009 09 27)
Nai uoliai. Jei jau pjau i g ybą, ai su dalgiu. Jei kam i p iklauso sėdė i o aliai
nusig yba usios šalies pa lamen o i šūnėje, ai ik musmi ei – audonu eidu bal o-
mis dėmėmis i pa audusiomis akimis kiek ieną y ą bei bal u ko u su juodais dak a iš-
kų michų b ūkšneliais. (L y as.l 2009 09 13)
Tokia bausmė – už ai, kad kelios usų pa eigūnų „s ogą“ u ėjusios sukčių bend o-
ės įkliu o su kon abanda. (ANK 188)
Įmanoma pa ikė i, kad, kaip sakė „A ia Bal ikos“ ado as, „Heliso a“ da ė 15
ūks . žalių. (ANK 213)
Žu nalis o eks uose nemaža asimiliuo ų s e imybių – usiško ža gono7
žodžių: k ū as – kie as, sa imi pasi ikin is (žmogus), b angus daik as; o ka as
(o ka ininkai) – nelegalus p ocen inis mokes is nuo būsimo pelno; p ekės a
kokio ki o sandė io dalis, enkan i už paslaugas a pininkui (o ka ininkui);
šes io ka (lie . šeše ukas) – smulkus agišius; asmuo, a liekan is smulkius
pa edimus, nek ali ikuo ą a ba neš a ų da bą; a nas, pas umdėlis; ūpas –
k ailas; sio zakonno ( iskas pagal įs a ymą), plg. o zakonne ( agis pagal
įs a ymą) – žymi ecidy is ą, ku is laikosi agių įs a ymų.
„Vsio zakonno“ ke i uoju laipsniu i papūski e jūs p emje ui į uodegą. (ANK 302)
Da baisiau, kai bu ęs disiden as, ko o ojas už eisybę i s a ma iozų „šeše uku“.
(ANK 57)
7 Ž . Elis a o 2000; Mokijenko, Niki ina 2000; Dubiagina, Smi no 2001.
130
KALBOS KULTŪRA | 82
Komen a uose a ojami pas a uoju me u Lie u oje papli ę ža goniniai
jaus ukai: blin – į ai ioms emocijoms eikš i ( usiško keiksmažodžio eu e-
mizmas); dzin – man nes a bu, man as pa s, man isiškai ne ūpi; na ik – iš
us. na ig, na iga, na igiščia (iš ig, iga – šiš, kukiš, dulia) – nė a dėl ko,
kam o eikia; sakoma p ieš a aujan , pasipik inus a neigian ką no s.
Blin, jei jau aip, Aukš asis Seime... (ANK 220)
Galų gale A. B. žino, jog jo ge bėjams y a giliai dzin, mela o jis a sakė iesą.
(ANK 161)
A gali okios šalies Seimas lik i be edėjo? A u im mes okią eisę – išd ėb i A. V.
na ik, palik i jį be limuzinų, apsaugininkų? (L y as.l 2009 09 13)
P ie šnekamosios kalbos žodžių8 žu nalis as p i aiko i am ik am socia-
liniam sluoksniui būdingą ža goninę azeologiją: kabin i maka onus, duo i
s ogą, nu ažia ęs s ogas a ba dažniau ulga okus šnekamosios kalbos pasa-
kymus: dė i ske są, an s e imo „gelbė ojų“ k ieno į ojų nujo i, p ideng i nuogą
užpakalį, gal o i užpakaliais, špyga aukuo a.
„Kas liks biudže ui? Špyga aukuo a.“ (ANK 211); ... ie, ku ie e o mų bijo kaip
elnias k yžiaus. (ANK 110)
Tačiau i aip aišku, kad p emje as D. T. bei Lenkijos Seimo libe alai gal oja gal a,
o A. K. i Lie u os Seimo konse a o iai a libe alai – neben Finansų minis e ijos bu-
hal e ių užpakaliais. (L y as.l 2009 09 01)
Gana leng ai au o ius geba okaziškai pa a o i liaudiškus azeologizmus:
Na, i kas, kad ka inei į eng i paim as k edi as kasdien kapsi palūkanas, o biudže as
negauna mokesčių: ne aldininko kiaulės, ne jo i pupos. (ANK 283)
Be ku is ki as eikėjas, – Die e apsaugok mus nuo ma o, bado, ka o i A. V.
nu e imo – an adienį pakeisian is Seimo edėją, bus ik an os lapas, u ėsian is
p ideng i nuogą A. K. aldžios užpakalį. Labai eikia jums čia o an os lapo?
Tiki e, kad su bu usiu Seimo pi mininku išnyks i aldžios negalia? (L y as.l 2009
09 13)
Lie u a lyg a gobši pasakos senė, no ėjusi an s e imo „gelbė ojų“ k ieno į ojų
nujo i, – p ie suskilusios geldos. (L y as.l 2009 09 13)
8 Iš žu nalis o eks uose a ojamos šnekamosios kalbos leksikos DLKŽ (2000) as a ik dalis,
daugiau as a LKŽ.

R. KOŽENIAUSKIENĖ. Šnekamosios kalbos i ža goninės leksikos paski is iešajame žu nalis o disku se
131
POLITINIŲ KOMENTARŲ DAUGIABALSIŠKUMAS
Kaip ma y i iš ci uo ų pa yzdžių, žu nalis o komen a us s ip iai eikia šne-
kamasis s ilius. Įp as a saky i, kad šio s iliaus a ojimas (iš dalies i dėl ža -
goninės leksikos) padeda aduo is iš s anda inės aiškos i leng iau už-
megz i yšį su panašiai mąs ančiu skai y oju. „D augiškas, a ba a sainus,
bend a imo lygmuo būdingas lygia e čiams pašneko ams, ienodai daly-
aujan iems diskusijoje, ku ie u i daug bend ų žinių i nuos a ų, odėl gali
sau leis i užuominas, elipses, nu ylėjimus, pe aukimus, ža gono ele-
men us (iš e in a mano. – R. K.) i ki us įp as inio kasdienio bend a imo
a ibu us“ (Ma cinke ičienė 2008: 36). Komen a ų žan ui būdingos po eks-
ės, implikacijos, kalbos i s iliaus eksp esija, labai didinančios eks o į aigą
( en pa , 133). Eksp esy i šnekamosios kalbos leksika sklinda i iš pa ies
žu nalis o, i iš am ik ų eikėjų lūpų: kai ap ašomi pe sonažai, šiuo a eju
į ai ių pažiū ų poli ikai, žmonės iš ga ės, poli ikais apę TV laidų edėjai,
ne omanų eikėjai, ada aiškiai išsiski ia jų pasakymų ci a os, pa a azės,
aliuzijos9.
Ten, ku p ieš a audamas aldžiai žu nalis as no i iš eikš i ski ingas po-
zicijas, jis bū inai pasinaudoja daugiabalsiškumu, ki aip da adinamu in e -
eks ualumu. Daugiabalsiškumo e minas šiuo a eju inkamesnis: skai y o-
jas uos s e imus balsus a pažįs a, jis juos iš iesų y a gi dėjęs.
Kele ius me us […] ek ane men o iaus onu jis aiškina, kad […] žalieji i k ikščionys
demok a ai y a agys i salamakakinai, o žu nalis ai „ ūpi“. (ANK 279)
Vienų balsų au o ys ės žu nalis as iesiogiai nenu odo, be am ik a
eks o apsup is kaip nuo oda ad esa ui uoj pa ją pasu le uoja. Ki ais a e-
jais pasako, kad ai s e imas balsas (į ašo jį kabu ėse) a ba iesiai į a dija
balso sa ininką:
„Vsio zakonno“ ke i uoju laipsniu i papūski e jūs p emje ui į uodegą. (ANK 302)
Au o ius pasi iki nuola iniu sa o skai y oju, žinančiu, apie ką kalbama,
koks eikėjas u imas gal oje. Tokio skai y ojo sus aba ėjusia kalba ik ai
nepa eiksi. A i ai sa kas iškas au o iaus balsas, negailes ingai pliekian is
poli ikų ydas, susipina su ap ašomų pe sonažų balsais, ačiau isiškai nesu-
9 Apie daugiabalsiškumą i in e eks ualumo ūšis ž . R. Ma cinke ičienė (2008: 73).
132
KALBOS KULTŪRA | 82
silieja. Ne ais i in e ais a ejais, kai komen a ų au o ius kalba pi muoju
asmeniu, aiškiai išsiski ia į e p as s e imas b a ū iškai pamėgdžiojamas bal-
sas (kaip ienažodė ci a a):
Blin, jei jau aip, Aukš asis Seime, man p iklausančią signa a o pensiją gali e ski i
bu usiam mano p o eso iui M. B. – k ailiau juk is iek nieko nesugal osi. (ANK 220)
Žu nalis as mėgina pasaky i ai, kas jam, o ka ais i ne ik jam „a odo ne
aip, kaip u ė ų bū i, pik ina a džiugina“ (ANK 3). Komen a uose gi dė i
au o iaus balsas, odan is d i ski ingas pozicijas. Vienu a eju jis kalba a-
miai s a s ydamas, bend audamas su skai y ojais, im ai klausdamas, ada jo
kalba aisyklinga, su li e a ū inės kilmės pasakymais i azeologija. Š ai kaip
ko ek iškai au o ius pada o nežymią užuominą į I. Il o i J. Pe o o he ojų,
ga sų sukčių, isų laikų mulkin oją, a an iū is ą i machina o ių Os apą
Bende į. Aliuzija y a labai iškalbinga: kai ku ių poli ikų no as pasipelny i,
siek i naudos sau, o ne als ybei, p a u ė i be kokia kaina, abejingumas
žmonių ūpesčiams iš iesų p imena šio eikėjo siekius. No s Os apo Bende-
io a do žu nalis as nemini, be skai y ojas aiškiai išgi s a jo balsą:
Skęs ančiųjų gelbėjimas – pačių skęs ančiųjų eikalas? Jei aip, ada neaiškinki e,
kad p i alome mylė i pa eigų nea liekančią als ybę. (ANK 188)
Pi mąją poziciją eiškian į au o iaus balsą galima adin i in elek ualiu,
in ui y iu, iš eni uo u i bend inės kalbos, i s iliaus a ž ilgiu. Pa y ęs žu -
nalis as moka keis i balso oną, geba palaiky i nuola inį yšį su klausy ojais.
Nenuobodų, į aigų i dėmesį pa aukian į R. Vala kos balsą a pažin i nesun-
ku: jis mėgs a aizdingą leksiką, e o inių klausimų g andines, emociškai
augančius iš a dijimus. Kele as okių pa yzdžių:
A Tė ynės sąjunga paseks okių sk upulų ne u ėjusių socialdemok a ų pa yzdžiu? A
bus pe ženg as da ienas lie u iškos an ipoli ikos ubikonas? O icialiai da sky ęs kon-
se a o ius nuo populis ų.
Viena e us, de ac o nieko pe ženg i nebe eikia. Jau anos Seimo kadencijos me u
jung inės Tė ynės sąjungos, Libe alų sąjūdžio, paksininkų i „da biečių“ pajėgos su a -
inai daužė Vals ybės saugumo depa amen ą. (L y as.l 2009 09 21)
Rezul a as: A. Šeme a – B iuselyje, Lie u a – k izės juodojoje skylėje, o Vy iausy-
bė – giliausioje dep esijoje pe isą a gau os Nep iklausomybės laiko a pį. (L y as.l
2009 09 01)
R. KOŽENIAUSKIENĖ. Šnekamosios kalbos i ža goninės leksikos paski is iešajame žu nalis o disku se
133
Ki u a eju au o ius kalba sa kas iškai, pasipik inęs apsimela usių, apsi-
ogusių10, susi e šusių, ko upcija apkal in ų poli ikų elgsena i eiksmais.
Tokiems eikėjams į e in i žu nalis as p i aiko i de amą šnekamąją leksi-
ką, a si išgi s ame ciniškus kalėjimo aplinkos balsus (nuš ilpė, nukalė, į cypę
įkišo, maka onus kabino, s ogas nu ažia o, p isidi bęs, įkalęs, psichuškė, do-
ža j, sio zakonno, o ka ininkas, agilka i . .):
Bando gelbė is aip, kaip įp a ęs, kaip su le uoja jo menkas poli inis i eisinis išp usi-
mas, siūlo ibo umu ieskian i ūmų kama ilė: papi k i, pameluo i, doža j (paspaus i)
a pabėg i nuo a sakomybės. (ANK 268)
Sa iga bos Seimo daugumoje ne as a. Tiksliau, jos as a iek pa , kiek A. B. al-
džios laikais, kai y a o posakis „ sio zakonno“.
Lie u iai g ei pami šo, kad šis eikėjas ka u su isa ke u ių banda11 aldžioje
g uodį iškilmingai pažadėjo, jog nuo 18 iki 19 p oc. PVM didinamas ik laikinai. Ką gi,
iš ies laikinai. Tik ne iš o galo. (L y as.l 2009 07 02)
Poli ikų egoizmas i silpnumas a odo aki aizdūs. Nuo jų sa anaudišku-
mo kenčia isuomenės in e esai, odėl sup an amas žu nalis o siekis a -
skleis i isuomenei poli ikų nuodėmes. Vis dėl o kai kada pasigi s a i in
pagiežingas au o iaus balsas, negalima nepas ebė i, kad jis mėgaudamasis
naudojasi nemenku aizdingos leksikos bagažu. Poli ikų elgseną i eiksmus
žu nalis as dažnai e ina hipe bolizuo ai, negailėdamas žemiausio lygio
leksikos i azeologijos:
K. šiandien šių žodžių išsigin ų iska , kaip nuk yžia imo dieną Simonas – K is aus.
Žodžiu, A. K. su sa o mokesčių poli ika jau apsidi bo kaip be p iežiū os isai dienai
palik as kūdikis – iki ausų. (L y as.l 2009 10 05)
10 „Pas a ųjų 12 me ų inkimų pa i is apsk i ai leis ų eig i, jog balsuodami lie u iai pi meny-
bę eikia bū en agims i melagiams“, – be komp omisų eigia au o ius (ANK 283). „Ki i
i ina, kad dėl mūsų demok a ijos nege o ių inkėjai pa ys kal i i nusipelno kaip ik os
aldžios, ku ią iš enka. Tačiau y a ne eisinga kal in i už ne eisingą pasi inkimą, kai iš ies
jokio pasi inkimo nė a. A daug kas enka au os a s o us pagal acionalų poli inio gė io
k i e ijų? Ne. Dauguma einančių balsuo i i ben kiek susimąs ančių apie sa o pasi inkimo
k i e ijus enkasi ne gė į, o mažesnę blogybę. Jei piliečiai p i e s i ink is ien „mažesnes
blogybes“, ai į aldžią iš enkama ik blogybė i niekas ki a: a ski ų akcijų a poli ikų blo-
gumo laipsnis ne u i lemiamos į akos bend am aizdui“ (ž . Vladimi as Laučius.
T ūks a ne poli inės alios, o poli inių smegenų. – www.DELFI.l 2009 09 03).
11 Sunku pasaky i, a žodį banda au o ius a oja šiek iek š elnesne eikšme, kaip 4 ki čiuo ės
daik a a dį (bū ys, kaimenė), a kaip 1 ki čiuo ės (gauja; nenaudėlių, plėšikų, gal ažudžių
bū ys). Šis a ejis k eip ų į usiško ža gono žodį.
134
KALBOS KULTŪRA | 82
Kai u ėsime su kuo palygin i T. Wol e‘ą, J. Londoną, E. Hemingway, [...] ada gal i
gausime mo alinę eisę dė i ske są12 an Ame ikos kul ū os. (ANK 172)
Sup an ama, kad žu nalis o disku so daugiabalsę leksiką lemia komuni-
kacinis siekis – iš yškin i poli ikų ydas, įspė i apie okių blogybių pada inius.
Jo nuomonės aiška p iklauso nuo k i ikos ikslo, mo y ų i aplinkybių.
Tačiau ne i žinan , kad žu nalis as u i eisę eikš i subjek y ią nuomonę,
k i ikuo i, p o okuo i, pe dė i ak us, žinan , kad žiniasklaidos aid muo –
isuomenės sa ginio šuns (angl. public-wa chdog) (ž . Meškauskai ė 2004:
90) i kad „pagal Eu opos žmogaus eisių eismo su o muluo as aisyk les
poli ikų i o icialių als ybinės aldžios a s o ų k i ikos ibos y a pačios pla-
čiausios, palygin i su ki ų als ybės a nau ojų k i ika“ ( en pa , 92), ulga-
i aiška iešuosiuose žu nalis o eks uose ne isada pa eisinama. Ypač ais
a ejais, kai poli ikams segami aki aizdžiai žeminan ys13, neš ankūs epi e ai,
ki i emocingai pe sūdy i žodžiai a pasakymai: g ybas, šung ybis, poli inis
g a omanas, nelaikšis, šmikis, šunsnukis, nuo bėgių nušokęs plump o is, ne-
b endyla, pa ologinis melagis, nepagydomas ligonis, kai a ojama iešajam
disku sui ne inkama leksika: susimau i, ne auk i, dė i ske są, nusig ybau i,
pe spjau i i k .
Nuomonei, kaip žinoma, „ne aikomi iesos i ikslumo k i e ijai, ačiau ji
u i bū i eiškiama sąžiningai i e iškai (iš e in a mano. – R. K.),
sąmoningai nenuslepian i neišk eipian ak ų i duomenų“14. Žu nalis o
negalima kal in i nesąžiningumu, jis emiasi isiems ma omais pa yzdžiais,
ačiau negalima nep ipažin i, kad hipe bolizuo a ulga ia leksika ka ais
pe žengiamos poli inio komen a o, kaip žan o, ibos, kad ji ke asi su kul-
ū os eli ui a s o aujančio asmens kalbos e ika (plg. Koženiauskienė 2001:
79). Dėl šiu kš aus, iesaus, „spal ingo“ žodžio (d ąsiu pa ies au o iaus p i-
sipažinimu pačiame komen a ų inkinyje!) jis y a susilaukęs pačių baisiausių
skai y ojų epi e ų, p akeiksmų i ne g asinimų: „Nežinau ne kaip k eip is į
12 dė i ske są (an ko) – me onimiškai su umpin as iš i in ulga aus azeologizmo, eiškiančio:
nesi ūpin i, nepaisy i, nek eip i jokio dėmesio, igno uo i.
13 Žodžiai nusikal ėlis, sukčius, agis, menkys a, e elga, p os i u ė, melagis, niekšas i pan. y a
sup an ami iena eikšmiškai i okių duomenų paskleidimas sukelia neigiamą nuomonę,
odėl ne ne eikia į odinė i, kad jie žemina asmens epu aciją (ž . Meškauskai ė 2004: 262).
Pe kel inės eikšmės pasakymai, okie kaip pa ologinis melagis, nuo bėgių nušokęs plump o is,
šung ybis, dundukas, no s i ne mažiau menkina poli ikų au o i e ą, y a daugia eikšmiai,
odėl sunkiau nus a y i, kiek pe žengiamos žu nalis o kalbos e ikos ibos.
14 Jei šmeižia – galima gin is: www.blogas.l /innodea/ - 24k - Google kopija.