J. ZABARSKAITĖ. Jaus ukai kalboje i šnekoje
91
JOLANTA ZABARSKAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
JAUSTUKAI KALBOJE IR ŠNEKOJE
Lie u ių kalba y a iena iš nedaugelio kalbų, ku ios g ama iniuose ap ašuo-
se jaus ukai i iš ik ukai laikomi d iem sa a ankiškomis kalbos dalimis. Da-
ba inės lie u ių kalbos g ama ikoje eigiama, kad jaus ukai, kaip a ski a kal-
bos dalis, y a ski iami nuo iš ik ukų ik lie u ių kalboje i kai ku iose nein-
doeu opiečių kalbose (DLKG 2005: 469).
Jaus ukai – ai žodžiai, ku iais eiškiami (ne pa adinami) jausmai a ba
alios ak ai. Pagal panašias kaip jaus ukų unkcijas kalboje – emocinę i ape-
lia y inę – p ie šios kalbos dalies žodžių šliejasi in oka y ai, keiksmažo-
džiai, specialioji kalbos e ike o leksika. Lie u ių kalbos y inė ojai jaus ukų
nė a nuodugniai nag inėję. Tik jiems ski ų išsamių y imų (monog a ijų,
s udijų, s aipsnių) nepa yko ap ik i1.
Jaus ukai ap ašy i LKG (1971: 698–733) i DLKG (2005: 462–468), be
o, Aldonos Paulauskienės mo ologijos ado ėlyje (1976: 243–247). Ši kal-
bos dalis minima leksikologijos da buose (plg. Jakai ienė 2009: 23). Jaus u-
kai, kaip eksp esy ūs žodžiai, e inami nag inėjan kalbos po eikį, pa yz-
džiui, eklamos kalbos y imuose (plg. Blažinskai ė 2002: 125–130). Kaip i
ki a eksp esy ioji leksika, jaus ukai y a neleng ai iš e čiami į ki as kalbas,
odėl jiems ski iama dėmesio nag inėjan g ožinio eks o e imo eo inius
i p ak inius klausimus (dėl lie u iškų keiksmažodžių e imo ž . Balčiū-
nienė 2006). Nag inėdama eksp esy iosios leksikos a ankos i pa eikimo
žodynuose klausimus, apie jaus ukų eikšmių ap ašymo p oblemas y a užsi-
minusi šio s aipsnio au o ė (ž . Zaba skai ė 2006: 170–180). Apie jaus u-
kus, kaip ieną iš aiškos būdų, ašo kalbos e ike o y inė ojai (Kučinskai ė
1985; Čepai ienė, Malakauskas 2006: 22–34; Čepai ienė 2007).
E noling is ikoje nemaža dėmesio ski iama jaus ukams – keiksmažo-
džiams a ba jaus ukų unkcijas a liekan iems azeologizmams – o muli-
niams keiksmams bei o mulinei e ike o leksikai (ž . Jasiūnai ė: apie keiks-
1 Jaus ukams a imiausiai kalbos daliai – iš ik ukams ski a I enos Jašinskai ės monog a ija
(1975).
92
KALBOS KULTŪRA | 82
mažodžių, pejo a y ų bei eu emizmų san ykį (1995: 35–56); apie adicinius
aišių linkėjimus – „užgė imus“ (1999: 34–45); apie adicinius o mulinius
keiksmus su žodžiu medis bei jo sinonimais (2006: 265–281); apie žemaičių
o mulinius keiksmus (2007: 257–276) i k .).
Ki akalbėje li e a ū oje nag inėjamos eo inės jaus ukų ie os leksikos i
kalbos sis emoje p oblemos. A jie y a „ ik i“ žodžiai, u in ys būdingą se-
man inį u inį, koncep ą, aiškinamasi nuo lo ynų g ama ikų laikų (Wha on
2003: 41–49). P agma iniu požiū iu nag inėjama e ike o leksika (plg. Ra h-
may 1996; us. e imas 2003), lyginama į ai ių kalbų emocinių išgy eni-
mų aiška (Wie zbicka 1997: 26–27; ci . pgl. Guda ičius 2007: 199).
JAUSMUS REIŠKIANČIŲ ŽODŽIŲ IR PASTOVIŲJŲ ŽODŽIŲ
JUNGINIŲ KLASIFIKACIJA PAGAL ATLIEKAMAS FUNKCIJAS
Jaus ukai – neleng ai ap ašoma lie u ių kalbos dalis. T adicinėje (ap ašomo-
joje) g ama ikoje už šios kalbos dalies ap ašo ibų paliekami kai ku ie jaus-
mus iš eiškian ys žodžiai i žodžių junginiai a ba nepakankamai iš yškinami
jų ski umai nuo adiciškai sup an amų jaus ukų. Jausmus i alios ak us
iš eiškian ys žodžiai, kaip bu o minė a, adiciškai adinami jaus u kais
(jiems y a a imos in okacijos2 – naminių gy ulių i paukščių šaukimo a
a ymo ga sažodžiai). Tokie žodžiai nieko nepa adina, nenu odo, nea lieka
jungimo, ikslinimo, modalumo unkcijų. Jie a ojami no in (dažniausiai
sąmoningai3) iš eikš i jausmus, p z.:
e – 1. eiškian neigiamą e inimą, pap as ai nusi ylimą, panieką i pan. (emocinė
unkcija): E, ge iau nep asidėk. E, ai jis ik iek algos epa nešė; 2. ką no s šau-
kian , no in a k eip i šaukiamojo dėmesį (apelia y inė unkcija): E, ku eini?
2 S aipsnio au o ė mano, kad in okacijas bū ų ikslingiau adin i in oka y ais, plg. apelia y-
ai, eksp esy ai e c. Šis e minas oliau a ojamas eks e.
3 Manoma, kad nesąmoningai žmogaus iš a iami ga sai nė a žodžiai, nes jie nep iklauso šne-
kos ak ui, ku is pa em as kalbiniu eiksmu. Pas a uoju siekiama kuo iksliau su o muluo i
min į ad esa ui (klausy ojui a skai y ojui). Ga sas oi nebus žodis, jei iš a as nesąmoningai,
pa yzdžiui, įsipjo us pi š ą (Zaikauskas 2002: 10; Jakai ienė 2009: 144–149). Tačiau kyla
klausimas, kuo laiky i už ašy ą a ba papasako ą kokį no s nesąmoningai žmogaus a iamą
ga są, ku is eks e a pasakojime seman izuojamas, . y. gauna leksinę eikšmę, pa yzdžiui:
Ee, daba a simenu ge ai, y u i (čia ee y a nesąmoningas pe a as, a ojamas pauzei kalbo-
je užpildy i, – jis okią eikšmę i u ės da ka ą eks ą papasakojus a už ašius si uaciją). A
oks seman inis da inys a ba nesąmoningai iš a as jaus ukas, ėliau pa a o as si uaciją pe -
pasakojan aš u a ba žodžiu, bus laikomas žodžiu?
J. ZABARSKAITĖ. Jaus ukai kalboje i šnekoje
93
ech – a odūsiui eikš i (emocinė unkcija): Ech, sunki bu o dalia!
ehe – no in a k eip i dėmesį, dažniausiai iesiogiai nesik eipian (apelia y inė
unkcija): Ehe! – šūk elėjo iš už kampo.
ei – no in a k eip i dėmesį, pap as ai k eipian is iesiogiai (apelia y inė unkcija):
Ei, eime d auge.
e – 1. pasibjau ėjimui eikš i (emocinė unkcija): Fe, mesk!; 2. pasišlykš in (emo-
cinė unkcija): Fe, koks spuoguo as.
i – manie ingai pasibjau ėjimui eikš i (emocinė unkcija): Fi, koks neskanus.
u – 1. pasibjau ėjimui eikš i: Fu, koks mu zinas šuo; 2. pasišlykš in : Fu, ne iku-
si me ga.
ui – 1. s ip esniam pasibjau ėjimui eikš i: Fui, ne algyk ų aisių; 2. labiau pa-
sišlykš in : Nesup an u ų naujų pap očių – ui.4
In oka y ai de a p ie jaus ukų, nes kaip žodžiai (no s i iš leksikos
pe i e ijos) a lieka apelia y inę unkciją. Šalia isiems žinomų ciu ciu ciu;
kac kac; kic kic – daugelis in oka y ų y a isiškai pami š i, mažai a ojami
a ba isai ne a ojami, p z.:
koš – a klio a ba ži go šaukimo ga sažodis: Koš, koš, koš ab ako! Ob. Košius, ko-
šius, koš, koš, koš Zp.
py – ančiukus, žąsiukus šaukian a juos mėgdžiojan : Py py py – eip mes šaukiam
ančiukus Gs.5
Ka ais jie gali bū i suda y i iš ga sų junginių, nebūdingų lie u ių kalbai,
plg.:
p uka – ka ę, e šiuką šaukian (pp . ka ojama): Tp uka p uka, e duonos
Dgl. Tp uka p uka, žaloj! Slm.
Kaip jaus ukų ūšis in oka y ai pa eikiami adicinėse g ama ikose (LKG
1971: 715–718; DLKG 2005: 466–467). Naminių gy ulių i paukščių šauki-
mo a a ymo ga sažodžiai y a mūsų ag a inės p aei ies dalis, e ingas au-
inis pa eldas. Jų gausu au osakoje, daug y a LKŽe i jo ka o ekoje. In o-
ka y ai labai mažai y inė i i be eik nyks an ys.
Tokią pa kaip jaus ukai – emocinę unkciją – a lieka i keiksmažo -
džia i, leksikos pe i e ijos iene ai, sis emoje s y uojan ys a p jaus ukų i
4 Daugiau pa yzdžių iš engiamo Bend inės lie u ių kalbos žodyno pa ink a sąmoningai, no in
pa ody i, kokia gausi, a ian iška i į ai i jaus ukų kalbinė g upė. Jaus ukų i: u: ui ina ė
opozicija y a onoseman ikos – kalbos ikoniškumo aiškos in e p e acijos objek as.
5 Jei nenu ody a ki aip, oliau s aipsnyje pa eikiami pa yzdžiai iš Lie u ių kalbos žodyno
(LKŽe 2005).
94
KALBOS KULTŪRA | 82
azeologizmų. LKG jaus ukų eikšmių ap aše keiksmažodžiai neap a iami.
Tai sa i a aizdingosios leksikos i azeologijos dalis. Keiksmažodžiai gali
bū i ienleksemiai: Rupūžės! Velniai! Juos nuo nominacinę unkciją a lie-
kančių žodžių pi miausiai ski ia in onacija. Įdomu, kad keiksmažodžiai daž-
nai a iami ne ik ki a in onacija nei pap as i žodžiai, be i neįp as ai pailgi-
nan a ba su umpinan ga sus. Pa yzdžiui, Aleksas Gi denis pa eikia okią
šio eiškinio ilius aciją: in ensy ūs ilgi p iebalsiai neįp as ai su umpin ų
balsių one eiškia pyk į, odėl keiksmažodį upūžės a iame maždaug aip:
uppūžes (Gi denis 2003: 37).
Ki a keiksmažodžių g upė – adinamieji o muliniai keiksmai: Kad u
nu ei um pe sausus medžius! Sug; Eik u elniop! Žd; Kad au bala ku ! Sug;
Kad a e ais as p iglaus ų! Š nč6 (Jasiūnai ė 2006: 265–281). Pagal o mą
okie keiksmai y a a imi azeologizmams, o pagal eikšmę – jaus ukams.
E ike o leksika – pasis eikinimai, a sip ašymai, užuojau os, aišių
i da bo palinkėjimai i k . pagal a liekamą apelia y iąją unkciją aip pa
a imi jaus ukams žodžiai. Daugelis jų – a dažodinės kilmės jaus ukai
(E aldos Jakai ienės e minu – iš a dažodinės azės iš iedėję jaus ukai (plg.
Jakai ienė 2009: 156)) a jaus ukais apusios a dažodinės azės: labas, labu-
kas, labu is, s eiki gy i, būki s eiki, iki, sudie, lik s eikas i . .
Jaus ukų unkciją gali a lik i i eiksmažodžių o mos. Ka ais aki aizdus
jų yšys su nominacinę unkciją a liekančiais os pačios o mos homonimais
sukelia klasi ikacinės painia os, pa yzdžiui, Daba inės lie u ių kalbos žody-
ne (DLKŽe 2003) jaus ukais nelaikomos eiksmažodžių a leis i i a sip ašy i
o mos a leiski e / a leisk i a sip ašau. Vien dėl kogni y aus jų eikšmės
aspek o eikė ų šias o mas–žodžius pa eik i a ski ais leksikog a iniais
s aipsniais, kaip e ike o leksikos s ičiai p iklausančius jaus ukus.
E ike o leksika pagal o mą gali bū i ienleksemiai i d ileksemiai kalbos
iene ai (dėkui, labai ačiū, į s eika ą) i – kaip i keiksmai – pas o ieji jungi-
niai, a imi azeologizmams (padėk Die e, ga bė Jėzui K is ui; ge o ga o –
linkėjimas einan į pi į). T adiciniai o muliniai da bo, aišių palinkėjimai
spa čiai nyks a, p z.: S eikas mu k ! – Dėkui gu k ! S ; Šakni akni! – T ak-
ni šakni! TD I 34 (Kdn); Duo as duo am, ge as ge am! B ž 7 (Jasiūnai ė 1999:
34–45).
6 Pa yzdžių šal inių san umpos – kaip ci uojamos au o ės s aipsnyje.
7 Su umpinimai – kaip ci uojamos au o ės s aipsnyje.
J. ZABARSKAITĖ. Jaus ukai kalboje i šnekoje
95
JAUSMUS REIŠKIANČIŲ ŽODŽIŲ IR PASTOVIŲJŲ ŽODŽIŲ
JUNGINIŲ KLASIFIKACIJA PAGAL KILMĘ
Pagal kilmę jaus ukai y a d ejopi. Daugelis jų y a uni e salūs, būdingi ke-
lioms kalboms, susi o ma ę iš alingų i ne alingų šūksnių, plg.: ach, och,
cha, ha, mmmm, ai i . . Jie laikomi pi minės kilmės jaus ukais.
P ie pi minės kilmės jaus ukų p iski ina i dalis in oka y ų. Ki a šio
ipo jaus ukų dalis susijusi su imi a y ais a ba aizdo iš ik ukais8, da iena
šios įdomios leksikos dalis gali bū i onoma opėjinės kilmės. Kaip pa yzdį
galima pa eik i in oka y o alia analizę. Šis žodis a ojamas ką no s baidan ,
ejan , p z.:
alia, aliai – Žąsis alioja: kai a i – alia! alia!, o kai oli, ai – aliai! aliai! V .
Tai gy ūnų šaukimo a a ymo ga sažodis. Kadangi šis eksp esy us žo-
delis nemėgdžioja ik o ės ga so a aizdo, neimi uoja pa i iamo pojūčio –
jo negalima laiky i iš ik uku. Žodžiu i ęs nekalbinis šūksnis y a alios
nuo oda. Jam a imi okie in oka y ai kaip ulia, uli, oliui, ule. In oka y as
alia y a susijęs su eiksmažodžiu alio i, -iója, -iójo ,,šauksmu a y i, ui i,
gin i, baidy i“, p z.:
alio i – Jį isi kaip šunį alioja Jž. Ką u aip alioji, gal kiškį, a mažgi i ilką pama-
ei! U . Vaikai, nealioki s a kaus – daugiau nebea sk is Užp.
E ns as F aenkelis Lie u ių kalbos e imologiniame žodyne (F aenkel 1962
I: 7) seną indoeu opie išką eiksmažodį alio i mano kilusį iš ga sažodžio.
In oka y as alia nu odo nekalbinį žmogaus ga sų balsą, šūksnį. Jis pa i s a
žodžiu, kai įgauna eikšmę – „ką no s a y i, gin i šalin“. Panašios one inės
s uk ū os ga sažodžiai, ku ie žymi žmogui būdingą nekalbinį šūksnį, y a
papli ę daugelyje į ai iausių kalbų, p z.: ala suahilių kalba eiškia, kad žmo-
gus jaučia nepakan umą a ba nuos abą, ēalā senojoje anglų kalboje eiškia
nusi ylimo, siel a o jausmą, paguodos oškimą. Panašius jausmus aip iš-
eiškia ka alonai – ai las, danai – helaas, p ancūzai – hélas, suomiškai šūksnis
alas eiškia „žemyn“, ,,nuleisk“. Taigi ienas bend iausių šūksnių, pa i usių
jaus uku-in oka y u, ski ingose kalbose daba u i ski ingas, be sie inas
eikšmes. Šis žodis gali u ė i onoseman inę opoziciją su in oka y u aly –
alia : aly. Ji ko eliuoja su a imų in oka y ų onoseman inėmis opozicijomis
8 Plačiau apie iš ik ukų imi a y ų a ba aizdo iš ik ukų są oką ž . Zaba skai ė 2003: 146–148.

96
KALBOS KULTŪRA | 82
ulia/ule : uli; olia/ole : oly; ule : uly i pan. Kai no ima ką pa a y i šalin,
nesąmoningai pasi enkamas as in oka y as, ku io pasku inis ga sas ge iau
a liepia siekiamą ikslą. Ga sas e y a šiek iek žemesnio ono i mažesnės
ukmės; alia g eičiau bus pasi ink as neįsakmiai baidan kokį naminį gy ū-
ną a paukš į. Ilgasis y aukš esnio ono, ilgesnės ukmės balsis, jis in oka-
y ui aly su eikia daugiau jėgos i in ensy umo. Tikė ina, kad kalbė ojas
pasi ink ų jaus uką aly, kai eikė ų ką sma kiau gin i šalin.
Ki i jaus ukai, adinamieji – an inės kilmės, y a a si adę iš į ai ių
pap očių, adicijų, ikėjimų, p z.:
die myly – nus ebimo, ne ikė umo jausmui eikš i: Die myly, kad aš daugiau
nepama yčiau aip da an An; Die myly koks pik as! An; Kodėl gi, die myly,
y a a p jūsų aip daug mėgiančių ik ai g ažumą? A. Ba an.
Tai jaus ukai, u in ys seman inį pama ą, dažniausiai kilę iš leksinę eikš-
mę u inčių i nominacinę unkciją a liekančių žodžių. Tik iš ik inių žodžių
kilusių jaus ukų, pa yzdžiui, Je gau je gau, šal inis y a deik inę unkciją a -
liekan is, leksinės eikšmės ne u in is žodis. An inės kilmės jaus ukai i a-
zeologiniai junginiai ( o muliniai keiksmai, ge o linkėjimai) a si ado iš kul-
ū inės, eliginės, socialinės pa i ies i y a e ingas e noling is ikos šal inis.
P agma ikos y ėjai pa eikia ch es oma inį pa yzdį, ku iame a siskleidžia
abiejų ipų jaus ukų žaismas:
Pi minės kilmės jaus ukai An inės kilmės jaus ukai
Pa ien : Be ca e ul wi h ha needle! Den is : Hell! I’m so y.
Den is : Oops.
Pa ien : Shi ! Ge he bloody hing ou o
my cheek!
Pa ien : Ouch!
(pgl. Ameka 1992: 11)9.
Pap as ai g ama ikose nag inėjami pi minės šūksminės kilmės ienlekse-
miai jaus ukai (A, koksai u iebus! J; A, nege ai pada iau! Kp; A a a – i a o
9 Ve čian į lie u ių kalbą pasi enkami šiai si uacijai būdingiausi jaus ukai, plg.:
Pacien as: Būki a sa gus su ada a!
S oma ologas: Oi!
Pacien as: Ai!
S oma ologas: Velnias! A sip ašau!
Pacien as: Š...! Iš auki e ą p akeik ą daik ą man iš žando!
J. ZABARSKAITĖ. Jaus ukai kalboje i šnekoje
97
gi išdaina imas! Jnšk), an inės kilmės ienleksemiai i ka ais d ileksemiai
adiciniai jaus ukai.
T adiciškai kaip a ski a g upė išski iami in oka y ai, ačiau ienleksemiai
i d ileksemiai keiksmažodžiai nė a ski iami. Many ume, kad juos, kaip a s-
ki ą jaus ukų g upę, bū ų ikslinga ski i, nes jų kilmės šal iniai, seman ika
i sanda a u i ik jiems būdingų ypa ybių.
T adicinių g ama ikos ap ašų jaus ukų sky iuose aip pa nė a nag inėja-
mi i adiciniai o muliniai keiksmai, pagal seman inę s uk ū ą – azeolo-
giniai jaus ukai (Kad a e de yni pe kūnai užmuš ų!; Kad jus gil inė pag ob ų!;
Lai a e pelkė a ima!; ž . Jasiūnai ė 2007: 257–276) bei adiciniai o muli-
niai e ike o posakiai (di ban , aišinan is, p ausian is pi yje i k ., p z., Man
į s eika ą, nep ie ėliams į k a abą K P (Vlk )). Tokių azeologinių da inių
ap ašymas jaus ukų sis emoje padė ų išsamiau a skleis i šį eiškinį i su as ų
iems da iniams aiškią ie ą lie u ių kalbos leksikos sis emoje, aip pa duo-
ų naudos y imams.
JAUSTUKŲ IR IŠTIKTUKŲ SANTYKIS
Ka ais klasi ikuojan i ap ašan jaus ukus mokslo i mokymo ikslais (lek-
sikologijos ku so klausan iems s uden ams, jauniems leksikog a ams) y a
sunku a ski i sudė ingesnius jaus ukus nuo iš ik ukų. Galima pasi ik in i
DLKŽ, ku iame ski iami jaus ukai i iš ik ukai, ačiau LKŽe nė a oks šal i-
nis, ku is galė ų padė i klasi ikuojan šias d i kalbos dalis, nes jaus ukai i
iš ik ukai jame žymimi ienoda san umpa in e j. (in e jec ion). Plg. e esnių
jaus ukų pa yzdžius iš LKŽe:
aci in e j. ci ( ildan ): Aci , u ėksny! Gs.
ač in e j. (?) 1. N duokš: Ač man a o sūnų BB 1 Ka 17, 19.
ači in e j. ž . ač 1: Ači-m nu mana mo e į, nesa čėsas y a ei i jospi BB 1 Moz 29,
21.
1 ačià in e j. K I 575: Ei čia, ei ma yk (ne ikė umui, nus ebimui eikš i).
2 àčia in e j. Kukū! (gegu ė) Ačia! (a sako žmogus) Gs.
dėku in e j. dėkui: Už dėku nea būsi, eiks i į kišenę Sln.
Painia os ka ais kyla i dėl o, kad jaus ukai, kaip i iš ik ukai, nea lieka
nominacinės unkcijos, y a panašios o mos (nekai omi, umpi žodeliai),
u i bend ų a osenos b uožų – dažnai a ojami ka ojan . Pag indinis jų
98
KALBOS KULTŪRA | 82
ski umas y a ai, kad iš ik ukai p iklauso adinamajai ikoniškajai lek-
sikai10.
Jaus ukai, nebūdami a bi alūs kalbos ženklai11, y a a imi pap as esnės
s uk ū os ženklams – indeksams12 (lie u iškai šiuos ženklus ik ų adin i
nuo odomis). Iš ik ukais kalbė ojas / ašy ojas, no ėdamas pada y i po eikį
klausy ojui / skai y ojui (šie žodžiai y a a imi eksp esy ams; apie ai ž .
ki ame šio s aipsnio sky iuje), mėgdžioja objek y ų įspūdį, ku į jam sukėlė
išgi s as ga sas (Va pelis dilin dilin po pamokų Lkš), pama y as aizdas (Be -
niokas kai užsėdo sa į, ai kabaldai, kabaldai i p alenkė mum Vad), pa i as
pojū is (Kliok kliok ėmiau em i Š s). Jaus ukai iš eiškia subjek y ius jaus-
mus a ba alią, ku iuos koks įspūdis a ba pojū is sukėlė ( ai gali bū i i
objek y us po y is, i subjek y us no as).
JAUSTUKŲ IR EMOTYVŲ BEI EKSPRESYVŲ SANTYKIS
Gali kil i pag įs as klausimas, kodėl ap a iamoji jausmus eiškian i leksika,
ku i u i a ski os kalbos dalies s a usą, lyginama su a ojimo lygmens ie-
ne ais – aizdingaisiais eiksmažodžiais i a dažodžiais, . y. eksp esy ais i
emo y ais. A skleidus jaus ukų i ki oms kalbos dalims p iklausančių žo-
džių ski umus galima ge iau iš yškin i seman inę i unkcinę pi mųjų p i-
gim į i sanda ą, nes eksp esy ų i emo y ų seman inėje s uk ū oje emoci-
nis-eksp esinis elemen as aip pa y a jų bu imo kalboje pag indas.
Žodžiai, ku ie ne ik pa adina eiksmą, daik ą, eiškinį, būseną i pan.,
be i su eikia apie į a dijamą deno a ą papildomos eksp esinės in o maci-
jos, mokslinėje li e a ū oje adinami eksp esy ais (Jakai ienė 2009: 164).
Pa yzdžiui, no ėdamas į e in i lė ai i sunkiai einan į žmogų, kalbė ojas
gali pasi ink i eksp esy ą dūlin i:
10 Ikoniškasis žodis – ai žodis, ku is ne u i nominacinės eikšmės, . y. nepa adina ik o ės, be
ją imi uoja, mėgdžioja. Pa s pap asčiausias pa yzdys – onoma opėja, p z.: kukū, miau, k e,
k a i pan. Tai leksinio ikonizmo a ejis kalboje.
11 A bi alus ženklas – lais ai pasi ink as aiškos planas, ku io u inys eiškia ką no s be jo
egzis uojan į. Semio ikoje a bi alūs ženklai adinami simboliais. Leksikologijoje – ai žo-
džiai, ku ie u i nominacinę eikšmę. Plačiau apie ženklų ūšis bei požymius (Fiske 1998:
57–114 ).
12 Indeksas – ženklas, ku io aiškos planas nu odo į u inio planą su a oje ženklų sis emoje
(ODP 190–191).
J. ZABARSKAITĖ. Jaus ukai kalboje i šnekoje
99
Aš dūlinu, . y. einu nezg abnai, ingėdamas, iš leng o J. Dūlina gal ą nuleidęs Škn.
I šu a sup an a – suba i, ai i dūlina ausis suglaudęs Pbs. Kažna koks žmogus keliu
dūlina Vžns. Kap dūly , ep dūly namo Gs. Dūlink u paleng a, mes pa ysma An.
Ma ė, kaip pe lauką lapė dūlino Mš.
Lie u ių kalboje ypač gausu judėjimą (ėjimą, bėgimą, ažia imą) i al-
gymą bei gė imą eiškiančių aizdingųjų eiksmažodžių:
plumpin i „sunkiai ei i“: Vaikas su kailiniais plumpina pa lauką Jnš. Aš apie namus
plumpinu – man i ba ai š a ūs Bsg; kicen i „pamažu, smulkia is ele bėg i, bidzen-
i“: Jis kiceno paskui mane, mosuodamas ilga lazda š. Ge a bu o kumelai ė: is kicena
i kicena, žingsniu neina Lnk . Užsiže gęs an dienugalio i kicena Slm. Su okia nu-
sp ogusia kumelėle kicena Jnšk. Tegul kicena a kliai – nepa a gs: ne olimas kelias Rs.
Rudis isada su manim kicenda o, mane lydėda o Vb. Vaikai kiceno aku Lnk ;
kliauk i „godžiai ge i, s ėb i“: Daba jau isi alkinykai alų kliaukia Pb . Kisielių
i š ą isi algo, skys ų k uopų niekas nekliaukia Ml; ma maly i „ algy i, ės i“: Ma -
malyk, i k i Kl Ž.
Visi šie žodžiai u i y aujan į eksp esinį leksinės eikšmės komponen ą,
ku is, žinoma, y a susijęs su jausmais. Eksp esy umo siekian is kalbė ojas
nesi enkina ien sausa in o macija, be pasi inkdamas aizdingą žodį siekia,
kad as, ku iam ski a in o macija, p iim ų ją ne ik p o u, be i eksp esy o
ku iamą aizdą į e in ų jausmais13.
Pag indinis ski iamasis eksp esy ų i jaus ukų b uožas y a ai, kad pi -
mieji a lieka nominacinę unkciją, y a susiję su objek y iu konk ečiai api-
būdinamu deno a u, eksp esinis elemen as kaip kono acinis komponen as
jų eikšmės s uk ū oje no s i y auja, be nė a ienin elis. Jaus ukų deno-
a as (konk e us jausmas i (a ) alios ak as konk ečioje si uacijoje) y a indi-
idualus, jis apibūdinamas, kai jaus ukas a si anda žodiniame a ba už ašy a-
me pasakojime. Jaus uko eikšmė isada y a ibinė: kalbos sis emoje labai
abs ak i – „ eikš i jausmą“, kiek ieno šnekos ak o me u labai konk e i –
„ eikš i skausmą“, „ eikš i siel a ą“, „ eikš i džiaugsmą“, „ eikš i baimę“,
„ eikš i nusi ylimą“ i . .
Emo y ai aip pa y a žodžiai, ku ie pa odo kalbė ojo jausmus kieno no s
a ž ilgiu (plačiau ž . Jakai ienė 2009: 161–164). Kuo šie žodžiai ski iasi nuo
jausmus eiškiančių jaus ukų? Va odamas emo y ą kalbė ojas / ašy ojas ne
13 Dūlina pa a gęs žmogus a gy ūnas – klausy ojui siekiama sukel i užuojau ą, sumišusią su
nepasi enkinimu dėl lė o eiksmo; ma malyja alkanas, godus, nelabai esi ūpinan is, kaip
a odo, žmogus – siekiama sukel i pasidygėjimo jausmą i . .
106
KALBOS KULTŪRA | 82
Pasako ojas, a ojan is jaus ukus, juos paka oja ne ka ą. Tas, ku is
jaus ukų ne a oja, jų ne a oja isiškai. Kai ku jaus ukai a ojami ne jaus-
mams a aliai eikš i, o kaip pe a ai, pasakojimo empui eguliuo i, pau-
zėms kalboje užpildy i i pan. Šiais a ejais jie a lieka dalelyčių unkciją.
Kaip jau bu o saky a, šiuos pi minius jaus ukų a ojimo duomenis ei-
kė ų ikslin i i pildy i, be o, iš i i jaus ukų a ojimą dialoguose. A odo,
oje šnekos s i yje jie u ė ų bū i a ojami dažniau. Nuodugnesniems šios
kalbos dalies a ojimo y imams eikia a lik i jaus ukų a ojimo mies o
šnekamojoje kalboje analizę. Elek oninių šypsenėlių in o macinių echno-
logijų kalboje a ojimas ne u ė ų išs um i gy osios kalbos žodelių, ku ie –
ypač an inės kilmės – saugo ge okai daugiau kalbos gy umui, au inei a-
pa ybei i socialinei kalbos is o ijai s a bių dalykų, nei gali a ody i iš pi mo
ž ilgsnio16.
IŠVADOS
Neapsi ibojan o maliąja jaus ukų s uk ū a, o a siž elgian į panašias a ba
okias pačias kalboje a liekamas unkcijas bei a ojimą, p ie šios kalbos
dalies galima p iski i daugiau kalbos eiškinių, nei daba jų y a ski iama
adicinėse g ama ikose.
Jaus ukai iš eiškia subjek y ius jausmus a ba alią, ku iuos koks įspūdis
a ba pojū is – ai gali bū i i objek y us po y is, i subjek y us no as – su-
kėlė. Kaip komunikacijos ženklai jaus ukai a imiausi ženklams-nuo odoms.
Jų eikšmė kalbos sis emoje – labai abs ak i „ eikš i jausmą“, o kiek ieno
šnekos ak o me u labai konk e i: „ eikš i skausmą“, „ eikš i siel a ą“, „ eikš-
i džiaugsmą“, „ eikš i baimę“, „ eikš i nusi ylimą“ i . . Todėl, no in a -
skleis i jaus ukų ie ą kalbos sis emoje, jų aidmenį leksikos hie a chijoje i
suku i jaus ukų pa eikimo žodynuose bei ap ašymo duomenų bazėse, ano-
uo uose eks ynuose me odikas, – bū ini nuoseklūs i išsamūs jų a osenos
y imai. Tokie y imai duo ų i p iešingos k yp ies ezul a ų – jie bū ų nau-
dingi e noling is ikai. Taip pa s a bu ska in i lie u iškus jaus ukus a o i
šnekamojoje i in o macinių echnologijų kalboje.
16 2010 me ais Lie u ių kalbos ins i u o mokslo žinių sklaidos i kalbos populia inimo padali-
nys Li uanis ikos židinys skelbia konku są mokslei iams i s uden ams – kuo įdomiau i
į ai iau išši uo i skai menines šypsenėles.

J. ZABARSKAITĖ. Jaus ukai kalboje i šnekoje
107
LITERATŪRA
Ameka F. 1992: In e jec ions: The uni e sal ye neglec ed pa o speech. –
Jou nal o P agma ic 18, 101–118.
Balčiūnienė I. Keiksmažodžių e imas. P anešimas, skai y as Lie u os e -
ėjų sąjungos semina e-diskusijoje. – P ieiga pe in e ne ą: www.l s.l
Bally Ch. 1952: Le Langage e la ie, Zu ich: Max Niehans Édi eu .
Blažinska i ė D. 2002: Ža gonybių mo y acija eklamoje. – Kalbos kul ū a
75, 125–131.
Čepai ienė G. 2007: Lie u ių kalbos e ike as: seman ika i p agma ika, Šiau-
liai: Šiaulių uni e si e o leidykla.
Čepai ienė G., Malakauskas A. 2006: Padėkos seman ika i aiška. –
Ac a humani a ica uni e si a is saulensis 1, 22–34.
DLKG 2005: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius: Mokslo i enciklope-
dijų leidybos ins i u as.
DLKŽe 2003: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. S. Keinys. 4 leidimas
(elek oninis a ian as), Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. – P ieiga pe in-
e ne ą: www.lki.l
Fiske J. 1998: Į adas į komunikacijos s udijas, Vilnius: Bal os lankos.
F aenkel E. 1962: Li auisches e ymologisches Wö e buch. Band I. Gö ingen:
Vandenhoeck & Rup ech .
Gi denis A. 2003: Teo iniai lie u ių onologijos pag indai, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as.
Guda ičius A. 2007: G e inamoji seman ika, Šiauliai: Šiaulių uni e si e as.
Jakai ienė E. 2009: Leksikologija, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Jasiūnai ė B. 1995: End ieja iškių pejo a y inė leksika. (Neigiamieji žmo-
gaus apibūdinimai). – Kalbo y a 44(1), 35–58.
Jasiūnai ė B. 1999: „Į a o s eika ą, į mano žy a ą!“ T adiciniai aišių linkė-
jimai. – Li uanis ica 2(38), 34–45.
Jasiūnai ė B. 2006: Medžias Ry ų Lie u os olklo e. – Bal is ica 41(2), 265–
283.
Jasiūnai ė B. 2007: Žemaičių o muliniai keiksmai. – Tau osakos da bai 34,
257–276.
Jašinskai ė I. 1975: Lie u ių kalbos iš ik ukai, Vilnius: Min is.
Kučinskai ė A. 1985: Lie u ių kalbos e ike as, Vilnius: Mokslas.
KTŽ 1990: K. Gai enis, S. Keinys. Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa.
LKG 1965, 1971, 1976: Lie u ių kalbos g ama ika 1–3, Vilnius: Min is.
108
KALBOS KULTŪRA | 82
LKTCH 2004: Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija. Suda ė: R. Bace ičiū ė,
A. I a nauskienė, A. Leskauskai ė, E. T umpa, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i-
u as.
LKŽe 2005: Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (elek oninis a ian as). Red. kolegija:
G. Nak inienė ( y . edak o ė), J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas,
J. Zaba skai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. – P ieiga pe in e ne ą:
www.lkz.l
ODP 1996: S. Blackbu n. Ox o d Dic iona y o Philosophy, Ox o d–New Yo k:
Ox o d Uni e si y P ess.
Paulauskienė A. 1976: Lie u ių kalbos mo ologija, Vilnius: Mokslas.
Ra hmay R. 1996: P agma ik de En schuldigungen, Köln, Weima , Wien:
Böhlou Ve lag.
Wha on T. 2003: In e jec ions. Language and he ‘showing/saying’ con i-
nuum. – P agma ics & Cogni ion 11(1), 39–91.
Wie zbicka A. 1999: Język–umysl–kul u a, Wa szawa: PWN.
Zaba skai ė J. 2003: Iš ik ukų eikšmių pa eikimas žodynuose. – Leksiko-
g a ijos i leksikologijos p oblemos, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla,
136–150.
Zaba skai ė J. 2006: Eksp esy ioji lie u ių kalbos leksika i a osenos žo-
dynai. – Aiškinamųjų bend inės kalbos žodynų ak ualijos, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u o leidykla, 170–180.
Zaikauskas E. 2002: Teo iniai pe o ma y ų pag indai. Humani a inių moks-
lų dak a o dise acija, Vilnius: VUB Rank aščių sky ius.
Gau a 2009 11 11
INTERJECTIONS IN LANGUAGE AND SPEECH
Summa y
In e jec ions make up a pa o speech which is much mo e complex and a ied
han i looks a i s sigh . Wi hou limi ing o hei o mal s uc u e and conside -
ing simila o equi alen unc ions and usage, he pa o speech migh include
mo e linguis ic phenomena han a e usually a ibu ed o in e jec ions in adi io-
nal g amma s.
In dialec s in e jec ions a e no so nume ous. They a e mos ly used in e/ elling
a s o y, i.e. in elling abou he pas , in ai y- ales e c.
J. ZABARSKAITĖ. Jaus ukai kalboje i šnekoje
109
Resea ch in o he usage o in e jec ions, hei mo i a ion and exp ession o
na ional iden i y could p omo e hei mo e equen usage. This is pa icula ly
ele an oday, when we can wi ness he e ol emen o he language o in o ma-
ion echnologies. To iden i y he posi ion o in e jec ions in he sys em o lan-
guage, o clea ly de ine hei ole in he lexicon, o include hem in dic iona ies
and de ine in he da abases and anno a ed co po a, u he de ailed and consis en
esea ch in o hei usage would be indispensable. Such esea ch could also con ib-
u e o e hno-linguis ic in es iga ion.
JOLANTA ZABARSKAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
[email p o ec ed]