J. Gi čienė. Laidų edėjai apie ne o malią kalbinę aišką žiniasklaidoje
307
JURGITA GIRČIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
LAiDŲ VeDėJAi APie neFO MALiĄ
KALBinĘ AiŠKĄ ŽiniASKLAiDOJe
1. ĮVADAS
Pas a uoju me u pasaulyje i Lie u oje in ensy iai s a s omi iešosios e d ės
p i a ėjimo i šio p oceso sąsajų su kalbos pap as ėjimu, a ba ne o maliu
kalbėjimo s iliumi1, klausimai (ž . Fai clough 1995; Hedin 2005; ne ins-
kai ė 2006; Webs e 2006: 168–208; Pečiulis 2007: 198–204; Fiske 2008:
94–100; Ma cinke ičienė 2009 i k .). Vieni iš s a biausių iešosios e d ės
kalbinio ono kū ėjų y a žiniasklaidos a s o ai. Apie žu nalis ų a ojamas
ne o malios aiškos p iemones ski ingų nuomonių y a pa eikę į ai ių s i-
čių y ėjai, a p jų i kalbininkai. Vieni iš jų, pag indiniu ge os iešosios
kalbos k i e ijumi adiciškai laikan ys aisyklingumą, ne o malią kalbėseną
in e p e uoja kaip žiniasklaidos kalbos p as ėjimą, neno minius bend inės
kalbos už ibio a ian us. Ki i, į iešąjį disku są ž elgdami iš ans o maci-
jas pa i iančios libe alėjančios isuomenės i moky ojo aidmens a sisakan-
čios bei d augiško dialogo su ad esa u egimybę ku iančios žiniasklaidos
pozicijų, ne o malią kalbėseną sieja su komunikacijos e ek y inimu, ge a
komunikacine kompe encija, padedančia žiniasklaidos a s o ams ku i kal-
bamam laiko a piui būdingą ne o malaus bend a imo aplinką2.
A siž elgian į okią nuomonių pe sky ą, ikslinga i i, ką apie ne o ma-
lios aiškos sk e bimąsi į žiniasklaidą mano pa ys jos a s o ai. Į šį klausimą
mėginama a saky i emian is TV i adijo laidų edėjų požiū io į iešąją
kalbą i kalbos poli iką y imo – p ojek o „Bal ų socioling is ika (BALSOC):
1 Socioling is ikos eo ijoje ne o malusis s ilius, kaip bend a imo, o ne a osenos s i ies
ypa ybė, sup an amas kaip o maliojo s iliaus p iešp ieša (ž . T udgill 1999: 117–128; pla-
čiau apie šių e minų i jų į a dijamų są okų san ykį su ki ais panašius dalykus į a dijančiais
e minais, p z., lais oji s o icialioji a osena, i jų apim imi ž . Miliūnai ė 2009: 40 i .;
Tamaše ičius 2010: 192).
2 Apie ski ingai kalbos pap as ėjimą in e p e uojančių y ėjų pa eikiamus a gumen us plačiau
ž . Gi čienė 2009: 299–232; Tamaše ičius 2009; 2010 i k .
308
KALBOS KuLTū A | 83
kalbinė isuomenės sa imonė Lie u oje i La ijoje“3 – duomenimis, ap
imančiais sa os kalbinės kompe encijos e inimą, konk ečiai – a osenos
s i ies i ad esa o į aką žu nalis ų kalbėsenai. Ti ian a lik i 24 s uk ū iniai
kokybiniai in e iu su ipiškais (populia iais i ge ai žinomais) laidų edė-
jais – 32–42 me ų y ais. no s okia a anka ap iboja ezul a ų apibend i-
nimą isiems žiniasklaidos a s o ams, homogeniška im is leidžia a skleis i
kuo didesnę nuomonių į ai o ę ienoje g upėje, nep iklausomai nuo am-
žiaus i ly ies (ne inskai ė 2009). Vieni iš esponden ų eda b andesnio
amžiaus asmenims ski as anali ines laidas (AnALiT.), ki i y a populia ių
p amoginių (POP.) laidų, dažniau ski ų jaunimui, edėjai. Pažymė ina, kad
ski s y i laidas pagal šį k i e ijų bu o sudė inga, odėl ši ski is u ė ų bū-
i e inama su išlygomis (ne inskai ė 2009). Pusė esponden ų y a p iski-
iami p ie p o esionalų – ai žu nalis ai a ak o iai, pe s udijas nuosekliai
moky i kalbos i kalbėjimo (P OF.), ki i suda o adinamųjų nep o esiona-
lų, ne u inčių žu nalis inio išsila inimo, s udijų me u nega usių nuodugnaus
kalbinio pasi engimo, g upę (neP OF.).
Pagal minė uosius du k i e ijus suda y a im is iš ke u ių g upių, ku ių
kiek ienai p iklauso po šešis laidų edėjus. TV i adijo (kaip ienos iš
yškiausių iešosios e d ės ap aiškų) laidų edėjai šiame s aipsnyje ap a-
šomam y imui y a i in ak uali kalbė ojų p o esionalų g upė, nes jų kalbė-
sena neabejo inai da o po eikį kalbos a o ojams apsk i ai. Be o, laidų
edėjai, kaip žodžio p o esionalai, y a kompe en ingi samp o au i apie kal-
bos pokyčius (plg. ne inskai ė 2009). Many ina, kad jų eiškiamos nuo s a os
(ski ingai nei adinamųjų „nai iųjų“ kalbos a o ojų), no s i i os ie-
sioginiu me odu, galė ų sie is su ealiąja kalbos a osena iešojoje e d ėje
(ž . Vaicekauskienė 2010: 171).
2. MOTyVuOTOS AnTinO MOS PO eiKiS
Vienu iš esponden ams pa eik ų klausimų, susijusių su asmenine kalbine
kompe encija, siek a sužino i, a būna a ejų, kad esdami laidas jie specia
liai laužy ų bend inės kalbos no mas, i galimas o p iežas is. Apibend in ai
pasaky ina, kad daugumas (20 iš 24) laidų edėjų eigia dėl į ai ių p iežas-
čių p i eikus mo y uo ai laužan ys kalbos no mas (ž . 1 pa .).
3 P ojek ą ykdė Lie u ių kalbos ins i u as (2009 m.), ėmė Vals ybinis mokslo i s udijų
ondas.
J. Gi čienė. Laidų edėjai apie ne o malią kalbinę aišką žiniasklaidoje
309
1 PAV. Laidų edėjų pasiski s ymas pagal bend inės kalbos no mų (ne)laužymą
edamose laidose
2.1. Du iš ke u ių esponden ų, pagal pi minę g iež ai neigiamą a sakymo
o muluo ę (Ne; Ne, aš specialiai nelaužau) p iski ų no mų nelaužančiųjų
pog upiui, oliau plė odami a sakymą p isipažįs a, kad labai e ais (išim i-
niais, pa ieniais) a ejais komunikacijos p ocesui ukdančias no mas ga-
lin ys apei i:
ne. ne. nes sakau, ienin elis a ejis dėl „Aud os“ bu o, ai ši as. Aš iš ik ųjų
s engiuosi, ne jeigu skamba klaikiai i aš žinau, kad 90 p ocen ų mano pažįs amų
ik ai aip nesaky ų, nes jie ik ai nežino, kad aip u i bū i4. [neP OF. AnALiT.]
ne, aš specialiai nelaužau. Specialiai ik ai nelaužau. O jeigu man eikia panaudo
as žodis <…> d ai as, kai nė a lie u iško a i ikmens, <…> ai būna, kad ada i
pasakau, „kaip sako muzikan ai, d ai as“. Tai gali bū i, kad įme u aš ą pa į slengą,
p ieš ai klausy oją, žiū o ą įspėdamas, kad bus slengas, be isiems ampa aiškiau
nuo o. [neP OF. AnALiT.]
Pas ebė ina, kad ys iš ke u ių esponden ų, eigian ys sa o laidose spe-
cialiai nelaužan ys bend inės kalbos no mų, eda im esnio u inio, b an-
desnio amžiaus ad esa ui ski as anali inio pobūdžio laidas, eikalaujančias
o malesnės kalbinės aiškos. Du iš jų p iski ini nep o esionalų pog upiui,
kaip i ienin elis, sakęs yčia ik ai nelaužan is kalbos no mų populia iųjų
laidų edėjas. iš p o esionalų pog upiui p iklausančių esponden ų ik ie-
nas sakė nelaužan is kalbos no mų – ai anali inę o maliąją poli inių de-
ba ų laidą5 edan is žu nalis as (ž . 2 pa .).
4 Abu ki čia imo a ian ai áud a (1) i aud à (4) y a no miniai. ( ed. pas aba). Ci uojama
kalba ne aisoma. – J. G.
5 Apie adinamųjų isuomeninio pobūdžio pokalbių laidų (ne) o malumo ski į i jos į aką
ne o malių aiškos p iemonių pasi inkčiai plačiau ž . G i č i e n ė J. nomina y iniai ad e-
sa o į a dijimai isuomeninius klausimus nag inėjančiose pokalbių laidose: socioling is inis
aspek as, 2010 (į eik a spausdin i Žmogus kalbos e d ėje).
310
KALBOS KuLTū A | 83
2 PAV. Laidų edėjų pasiski s ymas pagal bend inės kalbos no mų (ne)laužymo
san ykį su edamos laidos pobūdžiu i išsila inimu
Tik nedaugelis (5 iš isų 24) laidų edėjų kalbos no mų laužymą sieja
su no mų kokybe ( ys iš d idešim ies, p isipažinusių ą da ančių nuosekliai,
i du iš ke u ių, p iski ų nelaužančiųjų pog upiui). Tie esponden ai ik
nesilaiko aisyklių, a žančių min ies aišką, labai nuk yps ančių nuo, ano
ieno esponden o, nusis o ėjusios šnekamosios kalbos, liaudiškų adicijų:
Man y a sunkiai su okiama <…>, kodėl, a kime, am ik i nusis o ėję mūsų ša-
lyje, mūsų šnekamojoje kalboje, dalykai, s aiga <…> bandomi išmuš i <…>. Aš
sup an u, ku y a, sakykime, slengas i isokie ki okie dalykai, be , a kim, os
pačios „Joninės“. Mes daba u im saky „Joninės“ , be ne „Joninės“. Be isą
gy enimą isi sakė „Joninės“. Kam eikia keis i okį dalyką? <…> Tai okie daly-
kai man <…> a odo <…> bep asmiški. i ik ai ka ais galima em is liaudies
išmin imi i pada y i am ik ą išim į. Tegul „Joninės“ i būna „Joninės“, o ne
„Joninės“6. [neP OF. POP.]
no mas laužau <…>, nes kai ku ios min ys, jeigu jas no i iksliai iš eikš i, [pasa-
ky os] nebū inai a i inka kalbininkų nus a y as aisykles. <…> [dažniausiai] paklūs-
u kalbininkų dik a ui, no s i ne isada su inku. [neP OF. AnALiT.] (da ž .
pi muosius du ilius acinius pa yzdžius)
Pas ebė ina, kad isi penki esponden ai, mo y uo ą pažeidimą siejan ys
su, jų manymu, nekokybiška no ma kaip komunikaciniu ukdžiu, ne u i
žu nalis o išsila inimo.
6 Abu ki čia imo a ian ai Jonnės (2) i Jõninės (1) y a no miniai. ( ed. pas aba).
J. Gi čienė. Laidų edėjai apie ne o malią kalbinę aišką žiniasklaidoje
311
2.2. Daugumas (19) esponden ų mo y uo ų an ino mų a ojimo a ejus
sieja ne su pačių no mų kokybe, o su bend inės kalbos už ibio elemen ų
eikiama galimybe plės i e ek y iai komunikacijai eikiamų kalbinės aiškos
p iemonių a senalą, . y. pe ženg i ieno iš ge os kalbos eikala imų –
aisyklingumo ibas, kad, pasi elkę s ilis iškai eksp esy ius ki ų kalbinių
kodų elemen us, galė ų suak y in i am ik ai komunikacinei si uacijai
eikiamus ki us ge os, a ba s ilingos, kalbos segmen us – aizdingumą,
gy umą i k . (plg. Župe ka 2001: 9). Šios y aujančios g upės nuomonę
apibend ina ieno jos a s o o – žu nalis o išsila inimą u inčio esponden-
o – ci a a:
Žu nalis ika y a am ik i s iliaus dalykai, i jeigu u naudoji kažkokius žodžius
sąmoningai, sąmoningai laužai [ aisykles] a ba sąmoningai ne aip ki čiuoji, ai,
mano gal a, y a no malu. čia mažai ką bend o u i su aisyklingumu kalbos,
čia daugiau s iliaus dalykai. [P OF. AnALiT.]
Laidų edėjų, mo y uo ai laužančių bend inės kalbos no mas, a sakymų
analizė a skleidė am ik as bend esnes esponden ų minimų ne o maliųjų
žodyno i p ozodijos elemen ų a ojimo p iežas is.
1) Mo y uo a an ino ma nu odoma kaip s a bi p iemonė, leidžian i
ge iau pe eik i (laidoje ku iamų pe sonažų) cha ak e ius, p z.:
Tele izijoje ku iamam pe sonažui <…> ne aisyklinga kalba su eikia blogie
čio, <…> k ailio a da kažkokį į aizdį. nes juokingai <…> i ne gi k ailai
a ody ų, jeigu as pe sonažas, [pa yzdžiui] bandi as, <…>, kalbė ų labai š a ia
li e a ū ine kalba. [P OF. POP.]
Aš aidinu <…> be niuką, <…> en okio slengo... u bū ausys nulink ų,
nebu o gi dėję. Aš kalbuosi: <…> „Mes kepėm, mama. – Ką jūs kepė ?“ Aš,
aišku, sakau „blynus“, ne „blynus“. <…> „Vysiškai, ysiškai nebū ina, kai myn-
kai ešlą iš ink i iš ešlos kiaušinio lūkš us <…>. B azylijoj aip algo“. <…>
eikia isus žodžius blogai ki čiuo i dėl o, kad pagal siuže ą <…> sesuo y a
moksliukė, <…> o b olis oksai upu į a silikęs, ai jis negali mokė i aisyklin-
gai kalbė . <…> čia ne gi cha ak e io b uožas, pe sonažas oksai y a blogai
kalban is, labai iš aiškingai, be labai blogai. [P OF. POP.]
Filmus <…> keli ik ai žmonės e čia ge ai. Dėl o, kad mūsų edak o iai
labai nepaslankūs y a. Tai, aš manau, okiose s i yse kaip menas – kinas, li-
e a ū a – lie u ių kalba y a labai p as a. Tai negy ų dialogų <…> si uacija.
Aš ose ie ose <…> daug lais esnis, nes ai y a isai kas ki a. <…> iš isai
kalban ys pe sonažai, ku ie u i bū į ikinimai gy i i labai e ai u pa iki uo,
kas en yks a: jie y a mediniai okie. [P OF. AnALiT.]

312
KALBOS KuLTū A | 83
2) Bend inės kalbos s anda ui nep iklausančios aiškos p iemonės, pa-
yzdžiui, bui inės kalbos elemen ai, padeda edėjams ku i ne o malią
aplinką, g iauna bend a imo ba je us, ska ina am ik oms laidoms (pokal-
bių šou i pan.) bū iną, žiū o ų laukiamą laidų daly ių a i umą, p z.:
Ka ais audi o iją eikia šoki uo i leng ai am, kad p i auk um ją. [P OF.
AnALiT.]
Sau leidi kažką, nes <…> ai, sakysim, sug iauna am ik us ba je us. [P OF. POP.]
3) S ilis iškai eksp esy i mo y uo a an ino ma dažnam laidų edėjui
leidžia p i eikus pab ėž i min į, aupesnėmis p iemonėmis pe eik i eikia-
mą kon eks ą, p z.:
Manyčiau, [leidžia] kažką pab ėž i, <…> uždė i loginį ki į min ies. [ne POF.
POP.]
[Laužau no mas,] jeigu o eikia kažkokiam pa adoksui pab ėž . [neP OF.
AnALiT.]
Kai ku iose si uacijose, <…> susijusiose su žodžiais a ba kokia no s aze, <…>
ku iuos iš a ė koks no s ga sus asmuo <…>, ai gali bū i, pa yzdžiui, <…> pseu-
doseimo pi mininko „Žinių“ pe sonažo a ojamas „na ik“, <…> „pu asklaidė“
a ba da koks no s naujada as, <…> ku ie nė a bend inės kalbos, <…> kaip eiš-
kinys jie <…> u i am ik us p asminius niuansus <…> i gali pe eik i isą
kon eks ą, ie oj o, kad aiškin um, kaip en koksai poli ikas kokiam kon eks e ai
pasakė, <…> iesiog už enka p imin i ą pa į ieną žodį i jisai audi o ijai iską
pasako. [P OF. AnALiT.]
4) ne o malieji bend inės kalbos už ibio elemen ai, žu nalis ų nuomo-
ne, padeda ku i žiū o us p ikaus an į bend ąjį eksp esy ų laidos oną, ją
gy in i, ypač – humo is iniais in a pais, p z.:
Aš u iu speci inę laidą y inę, ku i u i bū isų pi ma linksma, neįpa eigo-
jan i, <….> čia u i bū s eiko humo o labai daug i jokių s abdžių. Tai būna
isko, būna isko. [P OF. POP.]
Jeigu eikalauja, pa yzdžiui, kažkokio humo is inio pa eikimo, ka ais pade-
da <…> laužy i kalbos aisykles. <…> a oju į ai ius žodžius ne a o inus.
[P OF. POP.]
Mano kolegė <…> susimalė kalbėdama i ie oj „ e žlia ak is“ pasakė „ e ž-
lia akŠ is“. Tai man aip pa iko, aš aip užsikabinau, <…> isą ą laidą i ka -
ojau: „na ai a, paimsime e žlia akŠ į“. Kaip [no mų laužymo] pa yzdys ai
bū ų. [P OF. POP.]
J. Gi čienė. Laidų edėjai apie ne o malią kalbinę aišką žiniasklaidoje
313
Pab ėž ina, kad mo y uo os an ino mos po eikį esponden ai sieja su
ne o malių aiškos p iemonių kokybe, inkamumu am ik am laidos o -
ma ui, a sakomybe sau i ad esa ui ( odėl ka ais ne o mali aiška palydima
me aling is inių komen a ų), . y. p o esionalumu, p z.:
Tai u ė ų skaniai nuskambė i. Aš labai engiu banalių, ga inių, papli usių daly-
kų, naudojamų e e yje, nes įsi aizduoju, kad bū en e e yje esan ys žmonės u ė-
ų bū pa yzdys, <…> jie dėl o en i y a, nes kažkuo išsiski ia iš ki ų, jie pasi-
engia, <…> ai, kas nu alkio a, <…> žiū o ui nebeįdomu. [P OF. POP.]
Tai jeigu eikalauja, sakykim, kažkoks laidos a p og amos elemen as, kad bū ina
įdė i kažkokį žemai išką sakinį a usišką, a kažką [panašaus]. [neP OF. POP.]
Jeigu kokią no s klaidą da ai sąmoningai, ai u i bū pasi uošęs... Žmogus is iek
pas ebės. Dauguma, dauguma a ejų audi o ijai ai nep aslys a p o ausis. i uo
a eju, u u i u ė mažiausiai du paaiškinimus, <…> u ė sau ada a gumen ą.
i aišku, ai u ė ų bū a gumen ai s a ūs, <…> a u no ėjai, sakykim, kažką su-
eikšmin labiau. <…> Vėlgi, jeigu ža gonizmas, jis pap as ai užkliūna, užkliūna
dėl o, kad jisai būna neįp as as, nes anda inis ai aplinkai, a ba skamba nepažįs-
amai kažkam ki am, galbū mūsų kaime ki aip sako… [neP OF. AnALiT.]
Apibend inan a sakymus į klausimą apie laužomas bend inės kalbos
no mas, pasaky ina, kad daugumas esponden ų sa us mo y uo os an ino -
mos a ejus e ina kaip sąmoningą, a sakingą, kompe encijos eikalaujan-
į kalbinį žaidimą, alkinan į e ek y iai komunikacijai. Įž algą apie ai, kad
no mų laužymas dažniau su okiamas kaip s ilis inė p iemonė, o ne aisyk
lingumo nepaisymas, da labiau sus ip ina ak as, kad isi im ies daugumą
suda an ys esponden ai, klausimą apie sąmoningą no mų laužymą siedami
ne su no mos kokybe, ne no ma kaip kliu iniu (plg. 2.1), o kaip su bend
inės kalbos už ibio elemen ų eikiama papildoma galimybe plės i aiškos
diapazoną, iš esmės ą pa į eigė i a sakydami į klausimą dėl eksp esy ių
aiškos p iemonių a ojimo.
3. eKSP eSyViŲ AiŠKOS P ieMOniŲ PO eiKiS
eksp esijos eikiančių kalbinių aiškos p iemonių po eikį, jų bū inybę e e iui
liudija i ai, kad į klausimą dėl eksp esy ių elemen ų – žodžių, a p jų i
naujada ų, kons ukcijų i pan., a ojimo laidose eigiamai a sakė be eik
isi esponden ai. Pag indinės kalbos eksp esinimo p iemonės iš esmės su-
ampa su minė omis a sakan į klausimą apie no mų laužymą – jos dažniau-
314
KALBOS KuLTū A | 83
siai p iklauso žodyno posis emiui: minimi (sa i) naujada ai, ki ų kalbų a
ki ų lie u ių kalbos a mainų (bui inės šnekamosios kalbos, slengo, a mių)
žodžiai, ečiau – azeologija, ik kaip eksp esijos eiškikliai nu odomi jaus-
ukai i iš ik ukai. no iai žaidžiama i p ozodijos elemen ais, pa ieniais a e-
jais minimos sin aksinės aiškos p iemonės. Toliau pa eikiama kele as kon-
k ečias eksp esinimo p iemones a skleidžiančių esponden ų a sakymų:
Daugiau jaus ukų gal. <…> [jie su eikia] sakykim, labai didelį nusis ebėjimą: „ o-
oou“, be ai nė a „ au, oou“ – išpučian o ą as da oma, ai y a labai ža inga
paka o . [P OF. POP.]
Mėgs u i šoki uo i... i naujada ų p igal o , ie oj „ iešnia – s ečia“. [P OF. POP.]
Šiaip ai y a juodas da bas sugal o i žodžius <…>. Aš, sakau, esu į edęs po ą
naujada ų i žinau, ką ai eiškia, kiek u kankiniesi. Be aš gal labiau mėgs u
naudo kažkokius okius, kaip „suš ilp as, nuš onk as“, isokius okius, kas ka ais
šauna į gal ą, nežinau, iš ku man a eina <…> Be ka ais okių išsi auki i aš
labai mėgs u iems žodžiams su eik i isai ki ą [ eikšmę], juos pa updy į ki ą
kon eks ą isiškai. [neP OF. POP.]
Šiais dažnai aip pa ne o maliais, bend inės kalbos už ibiui p iski inais
kalbiniais iš ekliais p i eikus naudojasi isi populia iųjų laidų edėjai i
daugumas esponden ų, edančių anali ines laidas ( ys iš ke u ių, ne a -
ojan ys kalbos eksp esinimo p iemonių, paaiškino esdami populia ias
laidas jų pasi elkda ę). ne o malių eksp esy ių aiškos p iemonių a ojimą
esponden ai sieja su humo u, naujumo e ek u, emocingumu, aiklesne,
gy esne min imi, indi idualiu s iliumi, p z.:
na, jeigu ai ša minga, ben jau man a odo, kad ai u ė ų bū i ša minga.
[P OF. POP.]
Pasi enki sa o kalbėjimo manie ą, sa o kalbėjimo s ilių – ai y a, kiek ienam
žmogui [ eikia] sus ip in i indi idualumą. <…> Kaip i aš esu gy as, ai i kalba
gy a. [neP OF. POP.]
Ka ais am ik ose si uacijose ai pagy ina kalbą i įneša <…> sakykim, s eiko,
s eiko humo o. Kai ku iose si uacijose iesiog eikia a o i okius naujada us,
be ėlgi nepe žengian ibų. Viskam y a saikas <…> O ka ais panaudo i kokį
no s naujada ą i , sakykime, paskanin i ieną a ki ą si uaciją, kodėl gi ne? [ne-
P OF. POP.]
Kad pagy in um pačią min ies iš aišką, <…> pailius uo um emociją. [neP OF.
POP.]
Siekdamas kažką hipe o uo i, pa yškin i didelius ski umus. [P OF. AnALiT.]
J. Gi čienė. Laidų edėjai apie ne o malią kalbinę aišką žiniasklaidoje
315
Kad kalba bū ų aiklesnė. <…> Da bas uo i ža us, kad kiek ieną dieną is
ko no s naujo p iku i i ki ą dieną pami š i. [neP OF. AnALiT.]
ieškai kažkokio <…> a o is iškumo... <…> Tu i naujas, naujas kažkas suskam-
bė i. <…> Aišku, kad isą laiką sieki o, kad pasakius bū ų – o, čia ge ai!
[neP OF. AnALiT.]
A sakydami į klausimą apie kalbos eksp esinimą, esponden ai ne ik
minėjo iš esmės as pačias kaip i mo y uo os an ino mos aiškos p iemo-
nes, be i konk ečiai ienas su ki omis siejo, p z.:
Jeigu aizde y a kažkas speci inio, ai ka ais specialiai sugal oji kažkokį spe-
ci inį žodį a kažkaip sulaužai kažkokią no mą. [neP OF. AnALiT.]
Be , sakau, i maksimaliai s engiamės nepe ženg i, p adėkim nuo pado umo ibų,
an a, kalbos kul ū os. [neP OF. POP.]
4. MOTyVuOTOS neFO MALiOS AiŠKOS
i KOMuniKACinėS KOMPeTenCiJOS SĄSAJOS
Taigi daugumui esponden ų mo y uo as bend inės kalbos no mų laužy-
mas y a apa us kalbos eksp esinimui, iš aiškos p iemonių gausinimui i
a i kščiai (plg. 2 i 3 sky .). Abu p ocesai su okiami ne ik kaip laidos
edėjo, be i kaip žiū o o a klausy ojo kompe encijos eikalaujan is,
sąmoningas, komunikacijos pa eikumą ska inan is kalbinis in elek inis
žaidimas, o ne yčinis a a si ik inis adinamosios (pa)p as os kalbos a -
ojimas, nuleis a kokybės ka elė. Toks laidų edėjų požiū is sie inas su
ge a komunikacine kompe encija, ku iai ne o maliomis aplinkybėmis bū-
inas gebėjimas pe ei i p ie ne o malaus bend a imo, aigi pasi elk i i
ne o malias aiškos p iemones, žais i kalba (plg. Hedin 2005: 60; Tamaše-
ičius 2010). Žaismingumas, kalbinis žaidimas apsk i ai y a laikomas pos 
mode nizmo epochos išski iniu b uožu (Hassan 1987, ci . iš Lapėnienė
2007; Lyo a d 2010: 32).
Įž algas apie a sakingą sąmoningą žaidimą ne o malia kalbine aiška da
pas ip ina esponden ų a sakymai į ki us su s a s omuoju susijusius klau-
simus apie iešojo i p i ačiojo kalbėjimo ski umus, o p iežas is, aiky-
mąsi p ie ad esa o. Visų esponden ų eigiami a sakymai į klausimą, a
esdami laidas jie deda pas angų kalbė i, neabejo inai odo a sakomybę už