192
Kalbos Kul ū a | 86
Kalba i Visuomenė
RITA MILIŪNAITĖ
lie u ių kalbos ins i u as
aŠ inGumo P oblema in e ne o
benD uomenės i moKY oJŲ aKimis
ESMINIAI ŽODŽIAI:
ašyba, kalbinės nuos a os, kalbos mokymas, kodi ikacija.
1. ĮVaDinės Pas abos
Pas a aisiais me ais iešai p adė a daug disku uo i apie isuomenės aš ingu-
mą – iek siau ąja p asme apie mokėjimą be klaidų ašy i (i pe skai y i už a-
šy ą eks ą), iek apie plačiau sup an amą kul ū inį aš ingumą (išp usimą),
ku is apima i gebėjimą ku i eks ą, jį a pažin i, su ok i, in e p e uo i1.
Pi miausia ž elgiama į idu inę mokyklą: čia gaunami aš ingumo pa-
g indai, aigi aš ingas u ė ų bū i kiek ienas idu inį išsila inimą įgijęs
žmogus. ačiau aki aizdūs ženklai i da ne i in gausūs daba inės lie u ių
kalbos ašybos būklės y imai, dėl ku ių s okos, nag inėjan šią emą, daž-
niau enka em is žiniasklaidoje skelbiamomis nuomonėmis i s a s ymais,
odo, kad menks a ne ik mokinių aš ingumas: šis eiškinys plin a i ki o-
se socialinėse g upėse. an ai iename in e iu Vilniaus uni e si e o dės-
y ojas iloso as Vy au as ališauskas eigia, kad, no s išsila inimas isuo i-
nai papli ęs, be bend a jo kokybė k in an i, i ienas iš o į odymų esan-
ys ne aš ingi s uden ai (Jacke ičius 2013):
1 esama i da pla esnės aš ingumo samp a os: ai gebėjimas su ok i i naudo i į ai ias ki as
nei kalba aikomąsias ženklų sis emas, p z.: kompiu e inis aš ingumas (gebėjimas naudo is
kompiu e iu i aikomąja p og amine į anga), ekonominis aš ingumas, ma ema inis aš in-
gumas i k .
. miliūnai ė. aš ingumo p oblema in e ne o bend uomenės i moky ojų akimis
193
Daugelis s uden ų šiandien ašo labai silpnai – ne ik kad da o daugybę g ama inių
klaidų, be jiems labai sunku eikš i min is aš u. i ai na ū alu – is dėl o dau-
guma žmonių negali p e enduo i į in elek ualinio eli o s a usą, nes a bu, a ai
bū ų gam os, a humani a iniai mokslai.
Galima bū ų ik pa ikslin i, kad siekian aš ingo žmogaus s a uso, nė a
bū ina p e enduo i į in elek ualųjį eli ą. o pokyčiai isuomenės ne aš in-
gumo linkme i in yškūs. Pa yzdžiui, pa eikiami okie Žemai ijos kolegijos
elšių akul e e kasme pi mo ku so s uden ų ašomo dik an o ezul a ai
( imku ė 2012: 13–14):
Palyginus šieme a pe nai idu inę mokyklą baigusių asmenų dik an us su ų,
ku ie idu inę mokyklą baigė p ieš daugiau nei 12 me ų, ma y i didžiulis ski u-
mas: pi mieji, ašydami dik an ą, idu iniškai da ė po 22 klaidas, an ieji – po 9.
aigi aš ingumas pablogėjo be eik 2,5 ka o!
Klos osi okia padė is, kad ne i ie, ku ie jau bu o kadaise išsiugdę
ašybos įgūdžius mokykloje, ka ais p isipažįs a, kad ima juos p a as i. a s-
ki a p oblema y a emig acijoje augančių lie u ių aikų a o ūkis nuo lie-
u iškosios ašy inės i saky inės kalbos a ojimo aplinkos.
ne imau i y a ko, nes ne aš ingumas laikomas g ėsme isuomenės aidai:
ne aš ingi žmonės negali bū i lais i i kū ybingi, – ai pigiõs da bo jėgos
minia, ku ia leng a manipuliuo i2.
aš ingumo p oblema ka ais pa odoma kaip kone jau neį eikiama bėda.
an ai Žiežma ių gimnazijos lie u ių kalbos moky oja me odininkė eglė
Kanapinskienė iename in e iu sako (Jablonskai ė 2013):
Kalbos a ojimas susideda iš ke u ių dalių: skai au, ašau, klausau i kalbu. Kom-
piu e inių žaidimų i in e ne inio iukšmo amžiuje a idžiai klausy i da osi sunku,
nes nesu elkiamas dėmesys. Kalbė i sunku, nes labai ibo a žodžių a sa ga. ašy i
sudė inga, nes nemokame aisyklių i jų p ak iškai ne aikome. skai y i nuobodu,
nes knygą užgožia in e ak y ios p amogos. užbu as a as.
aigi ku į laiką ūnojusi ki ų š ie imo bėdų šešėlyje, ši p oblema jau
pas ebė a ne ik specialis ų, be i isos isuomenės. aš ingumo eikalais
susi ūpin a Š ie imo i mokslo minis e ijos lygmeniu: išnag inėjus 2009–
2012 m. als ybinio lie u ių gim osios kalbos b andos egzamino ezul a us
2 Panašūs p ocesai yks a i ki ose šiuolaikinėse isuomenėse (pa yzdžiui, Didžiojoje b i a-
nijoje susi ūpin a, kad b i ų ka iuomenėje a naujan ys ka iai is p asčiau ašo i skaičiuo-
ja), ačiau išsamus ų p ocesų ap a imas i šy ų šio s aipsnio apim į.
194
Kalbos Kul ū a | 86
bei a p au inių aš ingumo i skai ymo gebėjimų y imų duomenis, pa-
eng as i pa i in as lie u ių kalbos i kul ū inio aš ingumo mokymo
ge inimo p iemonių planas 2013–2016 m.
iesa, pasi aiko i ki okių nuomonių – esą okios p oblemos nė a, ji
išpučiama di b inai, i dėl o kalčiausi esan ys ie, ku ie nus a o aš ingumo
k i e ijus i apsk i ai kalbos no mas (Vaicekauskienė 2013):
[...] kodėl da oma iš ada, jog kas ečias mūsų mokslei is y a ne aš ingas? odėl, kad
aš ingumas e inamas pagal daba ines bend inės lie u ių kalbos no mas, o no mos
sup an amos ganė inai siau ai i nelanksčiai. […] Jeigu mūsų mokslei iai bū ų e i-
nami pagal ki okius no mų s anda us, u bū saky ume, kad aš ingumas auga.
ačiau pa i isuomenė, kaip odo panašių s aipsnių komen a ai, okiam
požiū iui nė a linkusi p i a i; jis pa ankus neben iems, ku ie mėgina
as i sa o be aš ys ei pa eisinimą.
Kas lemia aš ingumo p oblemos a si adimą, kokios p iežas ys i eiksniai
ska ina is daugiau elek oninėmis p iemonėmis bend aujančios, aigi a -
si u inčios bū i d igubai aš ingos isuomenės negebėjimą (a neno ą)
laiky is iki šiol neginčijamai egzis uojančių lie u ių kalbos ašybos aisyklių?
s aipsnyje emian is siau esne, labiausiai papli usia aš ingumo, ku is ka -
ais da adinamas unkciniu, samp a a, nag inėjama, kaip į aš ingumo
p oblemą žiū i in e ne o bend uomenė: apibend inamos ienoje 2013 m.
in e ne e ykusioje diskusijoje iš yškėjusios kalbinės nuos a os. aip pa
pa eikiami 2012 m. a lik os moky ojų li uanis ų apklausos apie aš ingumą
mokykloje ezul a ai. Šių kalbinių nuos a ų y imas s a bus, ieškan kon-
k ečių būdų, kaip mažin i ne aš ingumą, su elkian moky ojų, mokinių ė ų
i isos ak y ios isuomenės pas angas.
2. in e ne o benD uomenė aPie aŠ inGumĄ
2012 m. gegužės 7 d. in e ne o naujienų po ale del i.l paskelb as žu na-
lis o mindaugo Jacke ičiaus s aipsnis „be aščių ka a: dėl klaidų jau enka
a mes i i dise acijas“ (Jacke ičius 2012). Jame pa eik os moky ojų, aukš-
ųjų mokyklų dės y ojų i kalbininkų min ys panašios: mokinių i s uden-
ų aš ingumas mažėja, o „pagal į ai ius ei ingus ge iausiame Vilniaus
uni e si e e (Vu) dise acijos a me amos dėl galybės klaidų“. Kaip iena iš
okios padė ies p iežasčių nu odomas idu inėje mokykloje lie u ių kalbos
mokymuisi pakenkęs 2002–2003 m. p iim as sp endimas gim osios kalbos
. miliūnai ė. aš ingumo p oblema in e ne o bend uomenės i moky ojų akimis
195
moky i pagal užsienio kalbų mokymo me odikas, su eikšminan komuni-
kacinę kalbos paski į. Vilniaus š . K is o o o gimnazijos lie u ių kalbos
moky oja ekspe ė Daino a eigminienė eigia:
[...] gim oji kalba y a ku kas daugiau negu be ku i išmok oji užsienio kalba i ji
ski a ne ien ik susikalbėjimui. Gim ąja kalba na ū aliausiai žmogus mąs o pa-
saulį. Ji y a asmens egzis encijos pag indas, s a bi apa ybės dalis. odėl jos aidmuo
nuola u i bū i apmąs omas. P aėjo 10 me ų i jau u ime okio „mode naus“
mokymo pasekmes. odėl pag indinėje mokykloje eikia g įž i p ie sis eminio
kalbos mokymo, o ne aip, kaip daba – mokoma gabalais, segmen ais, sua doma
sis ema, nepaisoma nuoseklumo3.
Šis s aipsnis su inko daugiau kaip 600 komen a ų. Juose po alo lanky-
ojai iš sa o u imos pa i ies į e ino esamą aš ingumo būklę i samp o-
a o apie p iežas is, dėl ku ių okia būklė susiklos ė. Komen a uose4 a du
i pa a de pasi ašęs ais is ignacio sa ukynas šią būklę apibūdino aip:
beje, išd įskime iešai pasaky i, kad ne aš ingi daba ne ien mokslei iai, s uden-
ai. Vaje au, kokių be aščių s aipsnius i ne knygas suku piančių mokslų dak a ų
p i iso! Keis a, be kelis diplomus pasaulio uni e si e uose suž ejo i nūnai leng
iau... nei gim osios kalbos p amok i. už a eidami leng iausiu keliu supap as i-
name sky ybą, kadangi be aščiams „pe sunku“ išmok i! Deja, a gu bau ko ki a
galėjome ikė is, kai ne ašy ojai socialiniuose inkluose didžiųjų a ba lie u iškų
aidžių ašy i nebesi a gina...
Viską da y i kaip pap asčiau, g eičiau – daba inės isuomenės b uožas.
„nesi a ginimą“ dėl ašybos kai ku ie komen uo ojai į a dija kaip bend ą
žmonių apsileidimą:
P idu čiau – inginčių ašy i lie u iškais ašmenimis k aš as. G audu žiū ė i – u i
namuose lie u išką kla ia ū ą i neno i, bijo ašy i. ma jie isi, ie, ku ie neno-
i – meluoja. Jie bijo pa ody i sa o ne aš ingumą. sako, ne u iu lie u iškos
kla ia ū os. […] manau, čia y a i ki a p oblema – ūks a a idumo i a sakomybės
už ai, ką da ai.
3 beje, XX a. pabaigoje p adėjus kalbė i apie naujų mokymo me odų, įskai an mokymo
dalykų in eg aciją i eks o analizės s a bą lie u ių kalbos pamokose, bu o pase gė a, be
liko neišgi s a: „s a bu, kad oks agmen iškas a ski ų kalbos dalykų susiejimas nea dy ų
bend o kalbos sis emos aizdo i kad okios agmen iškos sąsajos pačios suda y ų me o-
diškai pag įs ą sis emą. Ku nė a sis emos, en isuome g esia chaoso pa ojus. [...] eks-
o analizė šalia isų sa o p i alumų slepia i pa ojų o muo i chao išką požiū į į kalbą, gal
ne i am ik ą pa i šu iniškumą, ypač jeigu oji analizė bus p imi y i, mažai apgal o a.“
(ž . akelai is, labu is 1995: 19, 21).
4 Komen a ų kalba ( ašyba, sky yba, g ama ika) nežymiai aisy a, išlaikan jų au o ių s ilių.
196
Kalbos Kul ū a | 86
Viešumoje pas a aisiais me ais plė ojamas nihilis inis požiū is į į ai ius
isuomenėje yks ančius poli inius, ekonominius, socialinius p ocesus ne-
aplenkia i kalbos dalykų. odėl kaip ieną iš s a bių ne aš ingumo p ie-
žasčių in e ne o komen uo ojai nu odo neigiamas isuomenės kalbines
nuos a as, ku ios susijusios su bend uoju požiū iu į als ybę, jos pa eldą,
daba į i a ei į:
Daba inei ka ai nebe ūpi nei lie u a, nei jos kalba, nei jos is o ija, nejaučia [...]
pasididžia imo, kad esi lie u is. nejaučia, kad esame ūks an mečius gy enusios
bal ų gen ys, susijungusios į als ybę, pa adin ą lie uVa.
Pa ieniai komen uo ojai sako nema an ys p asmės moky is lie u ių kal-
bos, nes ji nesan i e ybė („kalba y a ik komunika imo p iemonė“), o
au ai nyks an , išnyksian i ka u su ja („lie u ių kalba y a abo igenų kalba,
g ei ai jos nebeliks“; „kam eikalinga mi š ančios au os kalba?“). Jaunimas
nesiejan is a ei ies su lie u a, o užsienyje jos nė nep i eiksią:
o kam a lie u ių kalba? lie u oje lie u iams ie os nė a, o londonuose šneka-
mosios užsienio kalbos pakanka. lie u ių kalbos laukia Šiau ės ame ikos indėnų
kalbų likimas, nes ki i žmonės šioje e i o ijoje gy ens. odys jie sa o amsiaakiams
aikučiams medinius ūpin ojėlius i pasakos apie p imi y ią abo igenų kul ū ą.
Kaip p iešp iešą okioms min ims ki i komen uo ojai pa eikia ak ą, kad
lie u ių kalba y a iena iš o icialiųjų eu opos sąjungos kalbų, odėl ji
niekuo neblogesnė už ki as, i ja eikia ik didžiuo is, „ uo labiau, kad kuo
mažiau mūsų lie u ių lieka pasauly, uo didesnis p es ižas i egzo ika ją
mokė i“.
bend ąsias neigiamas nuos a as bū ina keis i, i pi miausia ą u i da y-
i mokykla. moky ojams p i alu kaup i iš sa o aplinkos eigiamus pa yzdžius
apie aš ingumo s a bą (o jų ik ai y a) i diskusijose su mokiniais, be ne
nuobodžiai pamokslaujan , inkamai pa eik i a gumen us, mo y uojančius
lie u ių kalbos, ka u i jos ašybos mokymąsi.
Komen uo ojai pab ėžia i nepalankią bend ąją kalbinę aplinką, ku-
ioje moky is aisyklingos kalbos i nep a as i jos įgūdžių da osi is sunkiau:
sąlygos išmok i lie u ių kalbą ne lie u oje gy enančiam lie u iui ge okai sun-
kesnės negu p ieš 20 me ų: kompiu e iai, ele onai iesiog e čia išk aipy i lie u ių
kalbos ašybą, […] mokykla su naujo iškomis me odikomis naujo ių one nebesu-
si a ko. Daugiau dėmesio aikų gim ajai kalbai u ė ų ski i ė ai. be daugelio
jų galimybės ibo os...

. miliūnai ė. aš ingumo p oblema in e ne o bend uomenės i moky ojų akimis
197
ne aš ingumą, pasak komen uo ojų, ska ina iešojoje e d ėje a ojama
p as a, su klaidomis kalba („daba kasdienybe apo ne s aipsnių an aš ės
su klaidomis, i ne šiaip kokiomis sunkiai įkandamomis sky ybos a s iliaus,
be pama inėmis: linksnia imo, nosinių aidžių ašybos“):
spaudoje ien klaidos, V edėjai elniai žino kokiu slengu kalba, knygose i gi
pilna g ama inių i s iliaus klaidų, o jau poli ikų kalbos žemiau k i ikos. senieji
iską iš usų e čia, o jaunieji anglišku me odu sakinius suda inėja […].
[...] kol pe adiją, ele iziją gi dėsime ne als ybinę kalbą, o kažkokį ža goną, o
e alonu bus laikoma algio G ei ai kalba, apie au os aš ingumą užmi škime...
nag inėjamuose komen a uose iena iš s a biausių aš ingo žmogaus
ugdymo sąlygų laikomas skai ymas5, o daba inė socialinė i kul ū inė aplin-
ka neska inan i skai y i, aigi menką skai ymo lygį galima laiky i da
iena iš s a bių ne aš ingumo p iežasčių:
Kam skai y i knygą, jei galima pažiū ė i ilmą? o juk skai an knygas la ėja egi-
moji a min is, uome ne nežinan ašybos aisyklių žodžius galima pa ašy i be
klaidų. Kam in e ne e a sms ašy i su lie u iškais ašmenimis, jei be jų ašlia a
a odo daug „kiečiau“...
bėda a, kad jaunimas isiškai neskai o knygų, odėl ne u i jokios galimybės p a-
u in i sa o kalbą i a min yje už iksuo i aisyklingo ašymo pa yzdžių.
skai y i, skai y i, skai y i i da ka ą skai y i – aip mus mokė. aip leng iau iš-
eikšime sa o min is i ašysime be klaidų. Ku iš mokyklų dingo dik an ai, dai-
ly aščio pamokos?
Kai ku ie komen uo ojai – moky ojai i mokinių ė ai – iš sa o pa i ies
ašo apie ne inkamą š ie imo poli iką („š ie imo e o ma sa o pada ė,
daba idu inėse mokyklose g ama ikai ski iama mažai pamokų“, s a biau-
sia esą mokė i su ok i eks us, o išlaus eks o ku iama mažai):
Kaip nebus be aščiai, jei mokyklose pe isas pamokas es ai, es ai, es ai, ku
eikia aip a ba ne a saky i, a ba ap es i u uliuką, plius, minus pažymė i, klaiku,
5 ekonominio i socialinio bend ada bia imo i ys ymosi o ganizacijos (oeCD) kas ejus
me us a liekamas a p au inis penkiolikmečių mokslei ių gebėjimų y imas Pisa (P og am-
me o In e na ional S uden Assessmen ; 2012 m. jį lie u oje įgy endino Š ie imo i moks-
lo minis e ija, o ykdė nacionalinis egzaminų cen as) a skleidė, kad lie u a pagal skai y-
mo gebėjimus iš 65ių i ų šalių y a s a is iškai žemiau už idu kį. aip pa nus a y a, kad
mokslui daug imlesni ie penkiolikmečiai, ku iems ė ai skai ė knygas aikys ėje i ypač
p adinėje mokykloje, nep iklausomai nuo jų socialinės padė ies (ž . Dukynai ė, s undža
2013; audenienė 2013).
198
Kalbos Kul ū a | 86
o į pi mą ie ą mul imedija, ku aikai pa eiksliukus, ga a as len eles, už ašus
ma o, kiek jie ašo, ku ia – mažai.
aip pa užsimenama apie pasi aikančią moky ojų nekompe enciją, pei-
kiama ne inkama lie u ių kalbos mokymo me odika, p og amos i ado ė-
liai, o p a ybų sąsiu iniai adinami „p o o žudikais“6:
mano nuomone, pi miausia eikia mes […] isas p a ybas, už ku ias mokama
b angiai, o naudos nulis. eikia g įž p ie sąsiu inių, kaip p ieš 20 i daugiau me ų
mes ašėm iską sa o ankele i nenumi ėm, už ai da i daba ašom be klaidų,
a ben jau mažiau klaidų nei ką ik baigę mokslinčiai. Daba jie ik lapus e čia,
po aidelę į ašo i ką jie gali išmok . Š ie imo sis ema aip nu ažia o žemyn, kad
oliau jau nebė a ku .
Kai žmogus ašo ašinį, ai jis gal oja, o kai a sakinėja į es o klausimus, ai ada
lemia eisingo a sakymo spėjimas, be ne žinojimas. Kadangi ne eikia analizuo i
ašinių, ai baigus aukš ąją mokyklą, elemen a iausią aš ą pa ašy i be klaidų – di-
delė p oblema. Kai mokami p izai ne už eisingą a sakymą į ai iuose adijo a
ele izijos žaidimuose, be už spėliones, ai i moky is ne eikia.
Kadangi seku, ką sūnus mokosi, ai isai nesis ebiu ezul a ais, nes daba inė lie . k.
p og ama i pagal ją pa eng i ado ėliai i p a ybos p adinėse klasėse ski i pieš i,
ka py i, klijuo i i . ., be ik ne ašy i (na y a en puslapyje iena ys eilu ės
palik os užpildy i, be ik iek). Pamokose, kiek klausiau, ai jie „ ykdo isokius
p ojek us“, ski us bend a imo įgūdžiams i . . obulin i, be isai ne ašo. Pasakiau
moky ojai okias sa o pas abas, ai ši a sakė, kad daba iniai aikai ašo kompiu e-
iu, en i klaidas pa ik ina, ai kam jiems moky is ašy i...
Vienas mokinys pik inasi, kad pe abi ū os egzaminą ik inamos ne os
žinios i įgūdžiai, ku ių eikia gy enime:
Pažiū ėki , kokie pas mus 10 i 12 klasės lie u ių kalbos egzaminai. Jei 10 kl. da
y a no s upu į g ama ikos užduočių, ai abi ū os egzamine o VisiŠKai nė a.
6 Panašiai – kaip me odiškai ne inkami – e inami i ki ų dalykų p a ybų sąsiu iniai. Pa yz-
džiui, Kauno echnologijos uni e si e o gimnazijos ma ema ikos moky ojo ekspe o leono
na ke ičiaus nuomonė okia: „Palyginęs anks esnių i daba inių de in okų žinias, moky-
ojas pas ebėjo, kad jos sup as ėjusios, i iš dalies dėl o galima kal in i p a ybų sąsiu inius,
nyks an į pe ašinėjimą i ai, kad aikai nebeskai o eks o, o aides i skaičius į ašo au o-
ma iškai. „P a ybų sąsiu inukai, ko ge o, y a didžiausia bėda: į ašyki e p aleis ą aidę, skai-
čiukus. Kolegė, u in i pi moką sūnų, pasakojo, kad p a ybose pa ašy a užda inio sąlyga, ne
sudė ies a a im ies eiksmai, eikia ik pasi ink i skaičiukus. Nė a p obleminio mokymo.“ (au-
denienė 2013).
. miliūnai ė. aš ingumo p oblema in e ne o bend uomenės i moky ojų akimis
199
aišku, ki i sakys, gali už ge ą g ama iką gau i 10 aškų iš ašinio. be ai juokin-
ga – iš 100 aškų, ku iuos gali su ink i egze, už g ama iką ge iausiu a eju gausi
10 aškų!!! i ai ik ašinyje, ku gali pa s kons uo i sakinius i jei nežinai kokio
žodžio, pap asčiausiai jį gali pakeis i ki u, leng esniu žodžiu. Pa s pe nai laikiau
egzus i žinau, kad s a biausia dalis egzamine y a su ok i eks ą. su ok i ai, ko
ka ais pa s au o ius nesu okia.
Ki a daugelio minima ne aš ingumo p iežas is susijusi su in o macinių
echnologijų naudojimu:
Kla ia ū a QWe Y a kokia en bebū ų – lie u iškas (nosines, ilgąsias) aides
iškelia iš bend o aidyno, aip, a si os aidės bū ų ne lygia eisės ki oms aidėms,
o kaip koks p iedas, ku io galima i a sisaky i…
eikia a i ai p ipažin i: mūsų nesu okimas i neįž algumas, kokią žalą
pada ys elek oninio paš o p og amos i kompiu e ių i mobiliųjų ele onų
kla ia ū os, nep i aiky os lie u ių kalbai, pe kokius 15 me ų p ida ė sun-
kiai pa aisomos žalos iš isai jaunų žmonių ka ai:
Dėl lie u ių kalbos sup as ėjimo labiausiai kal i KomPiu e iai, pa i sa e ge ai
p isimenu, kaip bu o sunku išmok i ašy i be lie u iškų aidžių su pi maisiais
kompais i in e ne u. Daba eikia p ip as i a i kščiai, be pažiū ėki , kaip nepa-
ogu, kai nuola eikia nus a inė i lie u išką kla ia ū ą, o anglišką me a au oma iš-
kai. ai kodėl mūsų aukš o lygio i specialis ai negali o pa a ky i, p z., P an-
cūzijoje a i kščiai – au oma iškai įsijungia p ancūziška kla ia ū a...
[...] kuo daugiau aikai ašo kompu, uo mažiau gal oja, nes kompas aiso klaidas
a jas pa odo, odėl smegenys nebedi ba aisyklingos ašybos linkme i a o uoja-
si. Kuo mažiau ašymo kompu mokyklose, uo si uacija bus ge esnė. užduoki
aikams pe ašinė i eks o nuo knygų, po 5 lapus pe sa ai ę, be ki ų užduočių, i
si uacija page ės.
Ka ais, emian is anglakalbio jaunimo elek oninės komunikacijos y i-
mais, laikomasi pe nelyg op imis iško požiū io, kad „žinučių ašymas ne
eigiamai eikia skai ymo gebėjimus i onologinį sąmoningumą“ i s a -
biausia esą ik a ski i kalbėjimo kodus, is dėl o p ipažįs ama, kad lie u ių
kalba u i speci inių aš o b uožų (ž . ne inskai ė 2010: 282–283):
Viena e us, i lie u ių kalbos a o ojams žinučių ašymas galė ų da y i eigiamą
po eikį, ska indamas jaunimo kalbinį kū ybingumą, suda ydamas daugiau p ogų
ašy i. ačiau lie u ių kalbai didžiausią į aką u ė ų da y i ki i (anglų kalbai neak-
200
Kalbos Kul ū a | 86
ualūs) ašybos b uožai – aidžių ašymas be diak i inių ženklų, dėl o gali bū i
sunkiau ski iami umpieji i ilgieji balsiai, pami š amos ašybos aisyklės.
su okiomis pačiomis ašybos p oblemomis, kylančiomis dėl in o maci-
nių echnologijų po eikio, susidu ia i ki os speci inių aš o ženklų u inčios
kalbos (ž . Wells 2000: 249–272). an ai ieni iš a imiausių mūsų kaimynų
lenkai į ai ak y iai eaguoja als ybinių ins i ucijų lygiu7:
lenkų kalbos ekspe ai p adėjo kampaniją, agindami išsaugo i sudė ingą ašybos
sis emą su isais jos diak i iniais ženklais, sakydami, jog dėl i [...] spaudimo
daugelis a sisako nosinių, aškelių i a nelių.
inicia y a, ku ią ke i adienį p adėjo als ybinė lenkų kalbos komisija, y a
dalis unesCo Gim osios kalbos dienos enginių. Kampanijos pa adinimas „Ję-
zyk polski jes ąę“ (lenkų kalba y a „an“ i „en“), ku į sunku pe eik i pap as-
a lenkiškų ašmenų ne u inčia kompiu e ine kla ia ū a, y a sa kas iškas p imini-
mas, kad ašyboje s a būs isi ženklai, leidžian ys eisingai su ok i eks ą. be jų
eks as p a anda dalį p asmės i bū ų ne eisingai skai omas. Pasak kalbininko
Je zy b alczyko (Ježio b alčyko), diak i iniai ženklai y a izualinė žymė, pade-
dan i a pažin i lenkiškus eks us. Jis p idū ė, kad šie ženklai u i sa o p asmę i
p a u ina kalbą.
in o macija keičiamės ne ik žodžiu i aš u – didelis jos s au as eka
skai meniniais kanalais, o elek oninėje e pėje bend aujama daug į ai esniais
būdais, ku iuos i i galima aikan į ai ius me odus, a p jų i „ aizdo di-
zaino g ama iką“ (ž . liubinienė 2012: 74 i en nu ody ą li e a ū ą):
[...] naujųjų medijų kalboje bend a imas ašy iniu eks u y a ik ienas iš daugelio
būdų minčiai eikš i. Vis dažniau a o ojai dalinasi ne e baline in o macija, pe -
duodama hipe eks o nuo odomis, bend auja a pusa yje keisdamiesi aizdo, mu-
zikos į ašais, eks inius komen a us keičia g a iniais ženklais.
aigi žmogus u i bū i išp usęs i kompiu e iškai – susigaudy i, kaip
aldy i skai meninius į ankius i p iim i bei pa eik i in o maciją ne ik
žodžiais, be i ki omis p iemonėmis: s a iniais i jud iais aizdais, ga siniais
ženklais. ačiau žodinė komunikacija neabejo inai lieka s a bi, nes i ua-
liojoje e d ėje daug didesnė nei ikiin e ne inėje e oje bend a imo dalis
yks a aš u.
7 Ž .: lenkijos kalbininkai pasisako už sudė ingos ašybos sis emos išsaugojimą. – www.al a.l ,
2013 02 21. P ieiga pe in e ne ą <h p://www.al a.l /s aipsnis/15081716/lenkijos.kalbi-
ninkai.pasisako.uz.sude ingos. asybos.sis emos.issaugojima=20130221_1552>.
. miliūnai ė. aš ingumo p oblema in e ne o bend uomenės i moky ojų akimis
207
bene dažniausias moky ojų pageida imas – su ienodin i, supap as in-
i kai ku ių a ejų ašybą i mažin i išimčių. Vis dėl o moky ojų pa eik i
a gumen ai odo, kad jų pačių y a ne isada iki galo pe p as a ašybos sis e-
ma, ka ais ma omos ik pa ienės o mos i nesu ókiama jų a pusa io yšių.
u ė ų bū i ski iama, ku ašyba y a susi a imo eikalas (pa yzdžiui, didžio-
sios i mažosios aidės, žodžių ašymas ka u i a ski ai – čia ik ai esama
a ky inų dalykų), o ku ašybos no mas lemia kalbos sis ema.
susi a iamąsias no mas keis i pap asčiau, jeigu ge ai apgal ojama jų kei-
imo p ocedū a. ačiau, a kim, panaikinus nosines esamojo laiko eiks-
mažodžių šaknyse, pi miausia k ik ų šių o mų a imas, nes nosinės nebu-
imas odo, kad neki čiuo ame skiemenyje a, e eikia a i umpai. ne u-
ė ų bū i išleidžiama iš akių, kad šios g upės eiksmažodžių esamojo laiko
balsių ilgumas y a p igim inis ( . y. išlaikomas i neki čiuo uose skiemeny-
se) i nosinės aidės a spindi lie u ių kalbos ga sinės sis emos aidą. no s
daba inėje lie u ių kalbos a osenoje apsk i ai yškus polinkis ilguosius
balsius neki čiuo uose skiemenyse umpin i ben iki pusilgių ( ai nė a
kodi ikuo a bend inės kalbos a ies no ma), nesan pla esnių y imų, sun-
ku pasaky i, kiek papli ęs bu usio nosinio balsio umpinimas neki čiuo-
ame skiemenyje, p z., [šalù]. ben dalis žmonių okius balsius da is
a ia ilgus a ben pusilgius. a sisakius nosinių, ka u pak ik ų šių o mų,
ypač p iešdėlinių, ki čia imas, plg.: šla, šąlù – nešla, nešąlù, *šãla, ša
lù – *nèšala, nèšalu (kaip kãla, kalù – nèkala, nèkalu); bla – išbla, *bãla –
*išbala (kaip mãla – išmala). Pa ys okie eiksmažodžiai ada u ė ų pe -
ei i į ki ą asmena imo ipą, aigi a si as ų g ama inės s uk ū os pokyčių:
šąla – šalo → šala – šalė (kaip kala – kalė) → nèšala – nèšalė. iš šios eiks-
mažodžių g upės o mų ašybos ne u ė ų bū i da oma didelė p oblema, nes
pačių ak y iai a ojamų okių eiksmažodžių y a nedaug, o a osenoje
esamojo laiko o mų juo labiau e a. mokyklai jų už ek ų suskaičiuojamų
iki 10–11 a da mažiau (p ieš 40 me ų bu o mokoma daugmaž okia a -
ka: šąla, bąla, sąla; gęs a, glęž a, mąž a; šąš a, ęž a, ęš a; klę a, g ę a), ne-
apsunkinan mokinių su specialiai sukons uo ų di b inių jų ašybos pa yz-
džių p a imais14.
14 Daugiau kon a gumen ų dėl nosinių balsių ašybos kei imo ž . Vals ybinės lie u ių kalbos
komisijos in o macijoje apie da bo g upės, suda y os ašybos aisyklėms pe žiū ė i, iš adas:
„s a s y a šąla, bąla, gęs a, mąž a... ašyba“, 2008 05 27. P ieiga pe in e ne ą: <h p://
www. lkk.l /li /naujienos/naujiena.1068.h m>.

208
Kalbos Kul ū a | 86
Dėl ieno dalyko moky ojai y a isiškai eisūs, sakydami, kad mokykli-
nių užduočių engėjai ka ais pe daug smaginasi, pa eikdami a chajiškų,
nebe a ojamų, neak ualių e os ašybos žodžių a o mų: k ęš a, ę as,
blęs i i pan. okius žodžius i jų ašybą eikia palik i olimpiadoms a ik-
o inoms, o ne pa eik i kaip išmok inus kasdienėje kalbos p ak ikoje.
iŠVaDos
1. in e ne o bend uomenės kalbinių nuos a ų i moky ojų požiū io į
aš ingumo p oblemas y imas a skleidžia s a biausias iek išo ines, besi-
klos ančias isuomenėje, iek idines, susida iusias š ie imo sis emoje, ne-
aš ingumo p iežas is:
a) neigiamos isuomenės kalbinės nuos a os,
b) nepalanki kalbinė aplinka,
c) neigiamas in o macinių echnologijų po eikis,
d) neapgal o a š ie imo poli ika i ydinga lie u ių kalbos mokymo me-
odika.
nė ienos iš šių p iežasčių negalima suabsoliu in i, ačiau jos odo as s i is,
ku ioms eikia didžiausio dėmesio als ybės i jos š ie imo poli ikos mas u.
2. moky ojų a sakymai į s aipsnyje nag inė us anke os klausimus odo,
kad ne aš ingumo p iežasčių oli g ažu negalima sie i ien su daugiausia
iškeliamu neigiamu in o macinių echnologijų po eikiu. no s a p naudo-
jimosi elek oninėmis komunikacijos p iemonėmis (mobiliaisiais ele onais,
kompiu e ių i planšečių kla ia ū omis) i kai ku ių ašybos bėdų (pa yz-
džiui, nosinių i ki ų diak i inių ženklų ne ašymo) esama iesioginio yšio,
ačiau daug ašybos keblumų mokiniams sukelia aisyklių i išimčių gausa,
o s a biausia – nesugebėjimas pe p as i kalbos sis emos.
3. Pa eik us moky ojų s a s ymus dėl kai ku ių ašybos aisyklių kei imo
a ikslinimo eikia k i iškai į e in i i į juos a siž elg i s a s an ašybos
no mas i jų kodi ikaciją, aip pa engian mokomąsias p iemones i o-
bulinan ašybos mokymo me odiką.
4. bū ina siek i, kad mokyklose naudojamos ga sinės mokymo p iemo-
nės (įga sin i li e a ū os kū iniai, mokomieji ilmai, la inamieji žaidimai i
pan.) a i ik ų bend inės lie u ių kalbos a ies e aloną, odėl esamai padė-
čiai išsiaiškin i eikia šios s i ies y imų.
. miliūnai ė. aš ingumo p oblema in e ne o bend uomenės i moky ojų akimis
209
5. moky ojams li uanis ams bū ina dalykinė ašybos specialis ų pagalba
i abipusis bend ada bia imas, pa em as išsamiais mokinių aš ingumo būk
lės i jos pokyčių y imais.
li e a ū a
a k e l a i i s G., l a b u i s V. 1995: apie in eg aciją, eks o analizę i lie u ių
kalbą mokykloje. – Gim oji kalba 8–9, 18–21.
a u d e n i e n ė . 2013: P as i penkiolikamečių mokslei ių pasiekimai a ne-
pa ikimi juos a skleidžian ys y imai? – www.al a.l , g uodžio 14 d. P iei-
ga pe in e ne ą: <h p://www.al a.l /s aipsnis/15168588/P as i.penkioli-
kameciu.mokslei iu.pasiekimai.a .nepa ikimi.juos.a skleidzian ys. y imai.=
20131214_1349>.
D u k y n a i ė ., s u n d ž a m. 2013: oeCD Pisa ezul a ų p is a ymas.
P ieiga pe in e ne ą: <h p://www.smm.l /uploads/lawac s/docs/598_
cda4378e649b22e73413a 209144d0d1.pd >. (Žiū ė a 2013 12 20.)
J a bl o n s k a i ė D. 2013: lie u oje neliko idu iniškai ašančių aikų – a ba
puikiai, a ba gausybė klaidų. – www.15 min.l , balandžio 1 d. P ieiga pe
in e ne ą: <h p://www.15min.l /naujiena/ziniosgy ai/in e iu/lie u oje
neliko idu iniskai asanciu aikua bapuikiaia bagausybeklaidu599
321144>.
J a c k e i č i u s m. 2012: be aščių ka a: dėl klaidų jau enka a mes i i dise a-
cijas. – www.del i.l , gegužės 7 d. P ieiga pe in e ne ą: <h p://www.del i.l /
news/daily/educa ion/be asciuka adelklaidujau enkaa mes ii dise a-
cijas.d?id=58666579&com=1&s=1>.
J a c k e i č i u s m. 2013: Pasiklydę „Google“: ku i ka a bu o p o ingiausia. –
www.del i.l , g uodžio 29 d. P ieiga pe in e ne ą: <h p://www.del i.l /news/
daily/educa ion/pasiklydegoogleku ika abu op o ingiausia.d?id=
63432888#ixzz2pudg 5pu>.
l i u b i n i e n ė V. 2012: naujųjų medijų kalbos komponen ai, kon eks ai i
a o ojai. – Kalbų s udijos 21, 74–83. P ieiga pe in e ne ą: <h p://www.
kalbos.l /zu nalai/21_nume is/10.pd >.
n e i n s k a i ė l. 2010: umpųjų žinučių ašybos b uožai. – Kalbos kul ū a
83, 275–296.
i m k u ė a. 2012: Kolegijos pi maku sių aš ingumas: gal lie u ių kalbai
ne eikalingos nosinės aidės? – Gim oji kalba 12, 13–17.
Va i c e k a u s k i e n ė l. 2013: Jaunimo aš ingumas mažėja? neda ykime s abo
iš lie u ių kalbos. – www.del i.l , balandžio 17 d. P ieiga pe in e ne ą: <h p://
www.del i.l /news/ ingas/li /l aicekauskienejaunimo as ingumasmazeja
neda ykimes aboislie u iukalbos.d?id=61155115>.
210
Kalbos Kul ū a | 86
Va s i l i a u s k a s s. 2013: a moky ojai pa enkin i sa o mokinių aš ingumu? –
Gim asis žodis 1, 27–31.
We l l s J. C. 2000: o hog aphic diac i ics and mul ilingual compu ing. – Lan-
guage P oblems and Language Planning, Vol. 24, no. 3, 249–272. P ieiga
pe in e ne ą: <h p://www.phon.ucl.ac.uk/home/wells/dia/diac i ics e i-
sed.h m>. (Žiū ė a 2013 12 09.)
Gau a 2013 12 09
P iim a 2013 12 20
P oblem oF li e aCY in He eYes
oF He in e ne Communi Y anD eaCHe s
Summa y
he a icle add esses he app oach o he socie y owa ds he p oblem o li e acy,
which has la ely been ac i ely discussed by spelling specialis s and in he public
domain. such p oblems a e especially common in hose languages which ha e a
g ea e o lesse numbe o cha ac e s o di e en ype in compa ison o he
english language domina ing online.
he su ey o language a i udes o he in e ne communi y and he app oach
o eache s owa ds he p oblems o li e acy (based on he commen s o online
a icles and he su ey o li huanian language eache s) e eals he p incipal
ex e nal easons o illi e acy de eloping in socie y as well as in e nal easons o
illi e acy e ol ing in he sys em o educa ion: 1) nega i e language a i udes in
socie y, 2) un a ou able linguis ic en i onmen , 3) nega i e impac o in o ma ion
echnologies, 4) inconside a e educa ion policy and aul y me hodology o li hua-
nian language eaching. none o he abo e easons should be conside ed absolu e;
ne e heless, hey indica e he a eas equi ing mos a en ion a he le el o he
s a e and i s educa ion policy.
he answe s o eache s o he ques ions o he ques ionnai e analysed in he
a icle show ha he easons o illi e acy canno be associa ed solely wi h he
nega i e impac o in o ma ion echnologies, which ge in o he cen e o a en-
ion hese days. e en hough he e is a di ec co ela ion be ween he use o
elec onic communica ions (mobile phones, compu e and able keyboa ds) and
ce ain spelling di icul ies ( o example, omission o nasal le e s and o he dia-
c i ical signs), a lo o di icul ies o spelling aced by pupils de i e om he
abundance o ules and excep ions and, mos impo an ly, he inabili y o com-
p ehend he language sys em.
. miliūnai ė. aš ingumo p oblema in e ne o bend uomenės i moky ojų akimis
211
he conside a ions o eache s ega ding he change o co ec ion o ce ain
spelling ules p esen ed in he a icle should be e alua ed c i ically and aken in o
accoun in he conside a ion o spelling no ms and hei codi ica ion as well as
in he de elopmen o eaching aids and he imp o emen o he me hodology
o he eaching o spelling. he conside a ions o li huanian language eache s
on illi e acy, i s causes and speci ic mani es a ions in pupils’ w i en wo ks show
ha eache s hemsel es a e in need o p o essional assis ance o spelling special-
is s and mu ual coope a ion based on indep h s udies o he si ua ion o pupils’
li e acy and i s changes.
KEYWORDS:
o hog aphy, language a i udes, language acquisi ion, codi ica ion.
i a miliūnai ė
lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, l 10308 Vilnius
[email p o ec ed]