BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
VAIDA BUIVYDIENĖ
Vilniaus Gedimino echnikos uni e si e as
PRADINIŲ MOKYKLŲ LIETUVIŲ KALBOS MOKYMO
PROGRAMOS
1915–1939 METAIS
ESMINIAI ŽODŽIAI: lie u ių kalbos mokymas; lie u ių kalbos mokymo p og amos; lie u ių kalbos
mokymo p og amų p ojek ai; p og amų sanda a.
ĮVADINĖS PASTABOS
Pi maisiais XX a. dešim mečiais, kai Vaka ų Eu opoje y a o Fe dinando de Saussu e’o i jo
mokinių s uk ū inės kalbo y os idėjos, kad kalbą eikia nag inė i kaip sis emą (Pupkis 2005:
49), Lie u oje 1901 m. Pe o K iaušaičio (Jono Jablonskio) Lie u iškos kalbos g ama ika į i i-
no pasi ink ąjį ašy inį no mos a ian ą – a liko pag indinį no mos kodi ika imo da bą (Jab-
lonskis [Pe as K iaušai is] 1901), ku į J. Jablonskis bu o p adėjęs di b i da gy endamas Min-
aujoje (plačiau apie Min aujos laiko a pį ž . Pi očkinas 1977: 65–90; Čepai ienė 2010: 30–43).
Panaikinus lie u iškos spaudos d audimą bu o suda y os sąlygos oliau plė o is bend inės
lie u ių kalbos unkcijoms: bu o ku iamos pi mosios lie u iškos lie u ių kalbos mokymo p o-
g amos ( oliau – mokymo p og amos), ašomi mokykliniai ado ėliai, jų ecenzijos, disku uo-
jama spaudoje, suku as ašomosios kalbos e minas.
T ečiuoju–ke i uoju dešim mečiais Vaka ų Eu opoje F. de Saussu e’o s uk ū inės kalbo-
y os idėjas plė ojo kelios mokyklos, iena yškiausių – P ahos mokykla. P ahos kalbininkai,
nuosekliai emdamiesi F. de Saussu e’o mokymo p incipais, sukū ė mode nią kalbos eo iją i
nus a ė sa i ą kalbos ap ašymo me odiką, ku ioje s a bią ie ą užima bend inės kalbos są oka
(Pupkis 2005: 49). P ahos ling is inės mokyklos idėjas skleidė Gim osios kalbos žu nalo bend-
ada biai, g įžę iš s udijų užsienyje i susipažinę su naujausiomis o laiko a pio kalbos y imo
i no minimo k yp imis, odėl lie u ių kalba bu o no minama i bend inės kalbos unkcijos
plė ojamos emian is aiškiau su o muluo ais no minimo k i e ijais (plg.: „Mode niosios kal-
bo y os, ypač P ahos ling is inės mokyklos, eikiami kalbininkai ėmė is labiau a siž elg i į
s uk ū inį bei unkcinį kalbos pobūdį.“ Zinke ičius 1992: 267).
Taigi pi maisiais XX a. dešim mečiais lie u ių kalbininkams didžiausią į aką da ė F. de
Saussu e’o bei jo mokinių s uk ū inės kalbo y os idėjos i s uk ū inis požiū is į kalbos eiš-
kinius – ai liudija pi mieji J. Jablonskio da bai; o a kū us Nep iklausomybe Lie u oje iš yškė-
jo Gim osios kalbos bend ada bių sąsajos su P ahos ling is ine mokykla, ypač bu o emiamasi
eo inėmis įž algomis apie bend inę kalbą. G ynumo i aisyklingumo k i e ijai, ku iais ado-
a osi J. Jablonskis, i oliau bu o s a būs, ačiau no minimas bu o di e encijuo as, a si ado
naujų e inimo k i e ijų, ne iską im a aisy i g iež ai (plačiau ž . Zinke ičius 1992: 267).
BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
VAIDA BUIVYDIENĖ. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amos 1915–1939 me ais | 2
Pi mojo pasaulinio ka o me ais i ypač Lie u ai paskelbus Nep iklausomybę, lie u ių kal-
bos mokymo klausimai apo i in s a būs ku ian i skleidžian au inės apa ybės samp a ą, kai
bu o siekiama į i in i lie u ių kalbos kaip als ybinės kalbos s a usą bei jos unkciona imą
isuomenėje.
Šio s aipsnio ikslas – išnag inė i 1915–1939 m. p adinių mokyklų lie u ių kalbos mo-
kymo p og amų ypa umus.
Užda iniai: 1) ap a i i iamojo me o lie u ių kalbos mokymo si uaciją;
2) apibūdin i mokymo p og amų sanda ą;
3) a skleis i mokymo p og amų panašumus i ski umus.
Ty imo objek as – 1915–1939 m. pa ašy ų mokymo p og amų u inys (išsamiau i iamos
i lyginamos 4 o icialiai pa i in os mokymo p og amos), lyginamoji mokymo p og amų
analizė. Ap a iami i a siliepimai apie minė as p og amas spaudoje.
1. LIETUVIŲ KALBOS MOKYMO SITUACIJA 1914–1939 METAIS
Lie u ių kalbos mokymo, kaip i iso š ie imo, aida bu o p is abdy a Pi mojo pasaulinio
ka o me ais (1914–1918). Pe ka ą apie 60 mokyklų su pedagogais pasi aukė į Rusijos gilumą,
daugiausia į didesnius mies us: Mask ą, Pe og adą, Tambo ą, Vo onežą i k . Pabėgėliais ū-
pinosi Lie u ių d augijos nuken ėjusiems dėl ka o šelp i sky iai (Ka čiauskienė 2002: 21; Pu-
kienė 2008: 17–27; Bui ydienė 2013: 68–69).
Vokiečių okupacijos me ais, kol da nebu o suda y os i sus ip ėjusios okupacinės al-
džios ins i ucijos, lie u iai sa o inicia y a ėmė ku i mokyklas, ku iose isi dalykai bu o
dės omi lie u ių kalba. Pasak Zigmo Zinke ičiaus, „[š] ie imą plės i bu o neleng a. T ūko
moky ojų, ado ėlių, mokymo p og amų, dės omųjų dalykų lie u iškos e minijos“ (Zinke-
ičius 1993: 153).
Nuo 1917 m., i ypač paskelbus Nep iklausomybę, Lie u oje bu o p adė os ku i š ie ėjiš-
kos d augijos, a gijo i ėl p adėjo plis i lie u iška spauda, p adėjo ei i lie u iškas žu nalas
Lie u os mokykla (1918–1940). Mokykliniais ado ėliais ūpinosi Lie u ių mokslo d augija.
Pi mą ka ą is o ijoje 1922 m. lie u ių kalba apo als ybinė1 (Zinke ičius 1992: 213). Tai
labai išplė ė lie u ių kalbos a ojimo s i is i unkcijas (mokyklose, adminis acinėje, poli i-
nėje, isuomeninėje, kul ū os i mokslo s i yse). Vals ybinio kalbos s a uso į i inimas pi -
miausia eiškė als ybės įsipa eigojimą kalbai i pag indinei ą kalbą a ojančių žmonių i-
suomenei (Mikulėnienė 1998: 7–8; Pupkis 2005: 20; Vainiu ė 2010: 25).
Magdalenos Ka čiauskienės duomenimis, a puka io Lie u oje Š ie imo minis e ija moky-
klinių ado ėlių g iež ai ne eglamen a o, ačiau eikalau a, kad juos pa i in ų p ie minis e-
ijos eikusios knygų leidimo komisijos. Bu o leidžiama naudo i uo pačiu me u pa eng us
ski ingų au o ių o pa ies dalyko i iems pa iems mokymo me ams ski us ado ėlius (Ka -
čiauskienė 2000: 41).
Nep iklausomybę a kū usioje Lie u oje p adė a leis i daugiau i ge esnės kokybės lie u iš-
kų elemen o ių. Jų obulinimo klausimais nemažai disku uo a spaudoje (Jablonskis 1920;
1 Vals ybinės kalbos s a usas bu o į i in as 1922 m. ugpjūčio 1 d. Lie u os Kons i ucijoje (Zinke ičius 1992:
213).
BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
VAIDA BUIVYDIENĖ. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amos 1915–1939 me ais | 3
1920a; 1922 i k .; Mu ka 1920; 1923 i . .). Apsk i ai, pasak Eglės Paške ičiū ės-Kund o ie-
nės (2009: 126), 1918-ieji bu o p oduk y iausi ado ėlių leidybos me ai2.
Rengian is idu inės mokyklos e o mai, 1925–1936 m. i in suak y ėjo ado ėlių e ini-
mas i ecenza imas. 1929 m. Š ie imo minis e ijos di ek y ose bu o siūly a Komisijos ecen-
zijas apie mokymo p iemones skelb i spaudoje, o ganizuo i ado ėlių konku sus i su elk o-
mis pas angomis siek i, kad a ei yje lie u io aiko ado ėliuose nebū ų pasigendama lie u iškos
d asios (Lomanas 1930: 6–7). Recenzijos apie jau išleis us i da engiamus išleis i ado ėlius
mokykloms bei ak ualūs s aipsniai pedagogikos, lie u ių kalbos, š ie imo, kul ū os ema ika
gausiai i plačiai bu o skelbiami uome inėje pe iodinėje Lie u os pedagogų spaudoje: Š ie i-
mo da bas (1919–1930), Lie u os mokykla (1918–1940), Tau os mokykla (1927–1940), Moky-
kla i gy enimas (1921–1941), Mokykla i isuomenė (1933–1936) i k .
Šio da bo ezul a us mokyklos aki aizdžiai paju o jau XX a. 4-ojo dešim mečio idu yje.
„Bu o išugdy i p o esionalūs moky ojai, nusis o ėjo mokymo p og amų u inys, bu o pa-
eng i o iginalūs ado ėliai, ku ių kokybė, lyginan su laiko a pio p adžia, labai pasikei ė: isą
š ie imo sis emą ienijo ugdymo ikslai i užda iniai, kėlę au os d asią, do ą, isuomenišku-
mą, kū ybiškumą“, – eigia Jū a ė Jagminienė (2013).
Ta puka io Lie u os lie u ių kalbos elemen o iams i g ama ikoms didelį po eikį u ėjo
Rygiškių Jono (Jono Jablonskio) Lie u ių kalbos g ama ika (1922)3. Ji apo pag indine mokslo
knyga aukš ųjų mokyklų s uden ams, gimnazijų moky ojams, mokyklinių ado ėlių au o-
iams.
Kalbos no minimui į aką da ė i ki i J. Jablonskio da bai: Lie u jų kalbos sin aksė, pa ašy a
i išleis a da 1911 m. (Jablonskis [Rygiškių Jonas] 1911), i 1928 m. pasi odžiusi ki a sin aksės
mokslui ski a knyga – Linksniai i p ielinksniai (Jablonskis [Rygiškių Jonas] 1928). Kadangi,
pasak Z. Zinke ičiaus (1992: 153), iki J. Jablonskio sin aksė bu o bene silpniausia lie u ių
kalbos mokymo s i is, šie da bai bu o labai e ingi i eikalingi mokyklinių ado ėlių au o-
iams.
Vado ėlių po eikį Nep iklausomoje Lie u oje jau ė ne ik J. Jablonskis, daug pedagogų i
lie u ių kalbos specialis ų ėmėsi ašy i elemen o ius, mokykloms ski as g ama ikas i skai i-
nių knygas. Kai ku ie ado ėliai bu o ka ojami, a naujinami, be daug bu o ašoma i naujų.
Spaudoje yko gausios diskusijos, ado ėliai bu o ecenzuojami. J. Jablonskis, kiek įs engė,
ecenzuoda o bend ojo ugdymo dalykų ado ėlius, be daugiausia dėmesio, be abejo, sky ė
elemen o iams i gim osios kalbos ado ėliams.
2 Viena iš gausios leidybos p iežasčių – nus a y os konk ečios pinigų sumos už a lik us da bus: hono a ai e -
ėjams su isa edakcija – 75 Rub už lanką, o iginaliems ašy ojams – 112 Rub 50 kap., ko ek o iui – a i in-
kamai 8 Rub (Paške ičiū ė-Kund o ienė 2009: 126).
3 Po 1901 m. Lie u iškos kalbos g ama ikos 1919 m. asa ą bu o išleis a K iaušaičio i Rygiškių Jono pasi ašy a
Lie u ių kalbos g ama ika. E imologija. Pi mosioms mūsų aukš esniosioms mokslo įs aigoms. Vilnius: Žaibo
spaus u ė, 1918 (1919). Ši knyga, pasi ašy a d iem slapy a džiais, ku ie odė sąsajas su 1901 m. g ama ika,
pasak A noldo Pi očkino, neišpopulia ėjo dėl šių p iežasčių: išleidimo laiko a piu bu o okupuo as Vilnius i
1922 m., po ejų me ų, išėjęs pa obulin as g ama ikos a ian as – 1922 m. Rygiškių Jono Lie u ių kalbos
g ama ika. E imologija. Vidu inėms mokslo įs aigoms. An asis leidimas. Kaunas–Vilnius: Š y u io bend o ės
leidinys.
BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
VAIDA BUIVYDIENĖ. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amos 1915–1939 me ais | 4
2. 1915–1939 METŲ LIETUVIŲ KALBOS MOKYMO PROGRAMŲ APŽVALGA
Ka o me ais pedagogai i kalbininkai ūpinosi lie u ių kalbos mokymu. Y a duomenų, kad
1915 m. bu o suku i du mokymo p og amų p ojek ai4. Apie abi p og amas žinių pa eikia
J. Jablonskis5 Lie u os balse (1915 m., N . 4) išspausdin ame s aipsnyje „Dėl lie u ių kalbos
p og amos mūsų mokykloms“ (Jablonskis 1915 [1933: 57]). S aipsnyje k i ikuojama 1915 m.
ko o mėnesį Minis e ijos6 pa i in a lie u ių kalbos p og ama idu inėms mokslo įs aigoms
(Программа литовскаго языка для среднихъ учебныхъ заведеній).
J. Jablonskio s aipsnyje pab ėžiama, kad ši Š ie imo minis e ijos pa i in a p og ama
„nieko bend a ne u i su uo p og amos p ojek u, ku į bu o išdi bęs asa os a os ogomis kelių
mūsų moky ojų bū elis“ (Jablonskis 1915 [1933: 57]). Vadinasi, bu o suku as da ienas lie-[1933: 57]). Vadinasi, bu o suku as da ienas lie-1933: 57]). Vadinasi, bu o suku as da ienas lie-]). Vadinasi, bu o suku as da ienas lie-). Vadinasi, bu o suku as da ienas lie-
u ių kalbos p og amos p ojek as, ku is, deja, nebu o pa i in as. Plačiau šio p ojek o J. Jab-
lonskis nekomen uoja i ikslesnių duomenų nepa eikia, s aipsnyje nu odo ik pa i in osios
1915 m. p og amos ūkumus: ne inkamus ado ėlius (dėl ne aisyklingos kalbos i ne inkamo
mokyklai u inio k i ikuo i šie ado ėliai: Mūsų Di a, Skai ymo knyga, Juozo Damijonaičio
T umpa lie u ių kalbos g ama ika, Mai onio T umpa lie u ių ašlia os apž alga i k .); apgailes-
auja, kad p og amoje nieku nenu ody a, jog „moky ojui u i ūpė i mokykloje pi miausia
kel i aikš ėn žmonių kalba – žmonių kalbos dėsniai i įs a ymai, kad mokykloje eikia skai y i
i nag inė i su mokiniais ypačiai ie da bai i da beliai, ku ių kalba g aži, leng a, i isiškai
su inka su žmonių kalbos dėsniais“ (1915 [1933: 58]).
K i ikuojama, kad mokymo p og amoje nu ody a pe daug (ne 40) lie u ių ašy ojų (nuo
XIX a. iki XX a. p adžios), iš ku ių ne isi y a e i bū i skai omi mokykloje, ypač kalbai
ugdy i. P og amoje nenu odoma, kiek alandų u i bū i ski iama lie u ių kalbai, aip pa
nekalbama apie lie u ių kalbos moky ojui keliamus eikala imus (Jablonskis 1915 [1933:
58]). Taigi ši p og amos ecenzija įdomi i e inga uo, kad su eikia žinių ne ik apie d i
1915 m. lie u ių kalbos mokymo p og amas, be i apie J. Jablonskio lie u ių kalbos mokymo
samp a ą: ekomenduojamų ado ėlių kalba u in i bū i g aži i aisyklinga, ado ėlių u i-
nys – a i inkan is pedagoginius eikala imus, p og ama u in i padė i moky ojams „iškel i
žmonių kalbos dėsniai i įs a ymai“ (Jablonskis 1915 [1933: 58]), ado ėlių skai ymo eks ai
u i bū i pa ašy i na ū alia, g ažia kalba (pasak J. Jablonskio, „ ašan iems di b ine kalba <...>,
ne u ė ų bū i ie os im oje mokykloje“, 1933: 58), p og amoje u i bū i nu ody as mokymo
alandų skaičius.
Apie nepa i in ąjį 1915 m. lie u ių kalbos p og amos p ojek ą šiek iek in o macijos ei-
kiama žu nalo Vai as (LD 1915: 310) 19 nume yje. T umpame anoniminiame p anešime a-19 nume yje. T umpame anoniminiame p anešime a-9 nume yje. T umpame anoniminiame p anešime a-
šoma, kad lie u ių delegacija, ku ios a s o ai bu o Yčas7, An anas Sme ona i S asys Šilingas,
š ie imo minis ui į eikė „lie u ių pedagogų bu elio sus a y ą lie u ių kalbos idu inėse mo-
kyklose p og amą“ (LD 1915: 310). S aipsnyje šiek iek ap a iama lie u ių kalbos mokymo
si uacija mokyklose, ačiau pa i mokymo p og ama plačiau nekomen uojama.
1919–1920 m. im asi i mokyklos pe a kymo eiksmų, „ku ie lėmė i naujų p og amų
kū imą“ (Salienė 2009: 31). 1919 m. Š ie imo da bo pi majame nume yje bu o išspausdin a
4 Iki šių p og amų žinomos d i XX a. p adžios lie u ių kalbos mokymo p og amos, pa ašy os 1906 i 1909 m. (PLK
1906; LKP 1909). Plačiau ž . Bui ydienė 2011; Bui ydienė 2013.
5 S aipsnis pasi ašy as Moky ojo slapy a džiu.
6 Minis e ijos s i is šal inyje nenu ody a.
7 Va das nenu ody as. Tikė ina, kad ai bu o Ma ynas Yčas (1885–1941).
BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
VAIDA BUIVYDIENĖ. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amos 1915–1939 me ais | 5
P adedamųjų mokyklų laikinoji p og ama, joje bu o paskelb a i ke e ių me ų lie u ių kal-
bos p og ama p adinėms klasėms (PMLP 1919: 10–11), ž . 1 len elę. Po me ų Š ie imo da be
(RP 1920) paskelb as Š ie imo minis e ijos bend ojo la inimo mokyklų e o mos p ojek as.
Re o mos p ojek e eik a i Lie u ių kalbos (i pasaulio li e a ū os) p og ama, ku ioje numa-
y as g ama ikos mokymas, umpa li e a ū os eo ijos i aš ijos apž alga (1–4 klasės8), lie u-
ių li e a ū os is o ijos apž alga i XX a. p adžios li e a ū inis palikimas (RP 1920: 25–26).
Pasak Vilijos Salienės, ši p og ama u ėjo i ūkumų, nes joje bu o „nepakankamai akcen uo-
jamas lie u ių i pasaulinės li e a ū os yšys, ne olygus g ama ikos i li e a ū os išdės ymas
koncen uose“ (Salienė 2009: 31).
Nauja Lie u ių kalbos i isuo inės li e a ū os p og ama bu o pa i in a 1923 m., ačiau ji
bu o naudojama neilgai (ž . 1 len elę). 1929 m. bu o suku a nauja Lie u ių kalbos i pasau-1 len elę). 1929 m. bu o suku a nauja Lie u ių kalbos i pasau- len elę). 1929 m. bu o suku a nauja Lie u ių kalbos i pasau-
linės li e a ū os p og ama, ku ioje, pasak V. Salienės (2009), jau palygin i daugiau dėmesio
bu o ski iama bend iesiems mokymo i auklėjimo klausimams, mokslinėms i p ak inėms
ekomendacijoms dėl lie u ių kalbos mokymo.
Po e o minės mokyklos p og amos p ojek as išleis as 1937 m. (VMP 1937). Šioje mokymo
p og amoje daug dėmesio ski iama bend inei kalbai, jos aidai i san ykiui su mokinių ie os
a me. Sumažin a kai ku ių dalykų (dialek ologijos, lyginamosios indoeu opiečių g ama ikos),
nelabai susijusių su bend ine kalba9. G ama ikos medžiaga bu o pa eik a nuosekliai i sis e-
mingai.
Taigi pe palygin i umpą laiką bu o pa ašy a daug į ai ių i ski ingų mokymo p og amų
(ž . 1 len elę).
1 LENTELĖ. 1915–1940 m. lie u ių kalbos mokymo p og amos
N . Pa adinimas B uožai / apibūdinimas
1. Программа литовскoго языка
для среднихъ учебныхъ
заведеній, 1915.
1915 m. ko o mėnesį pa i in a lie u ių kalbos p og ama idu i-
nėms mokslo įs aigoms. J. Jablonskio ecenzija (Jablonskis 1915: 57).
2. Moky ojų bū elio suku as lie u ių
kalbos p og amos p ojek as (Vai-
as, 1915, N . 19).
1915 m. Vai o 19 nume yje (p. 310) pa eikiama in o macija, kad
lie u ių delegacija, ku ios a s o ai bu o Yčas, An anas Sme ona i
S asys Šilingas, š ie imo minis ui į eikė „lie u ių pedagogų bu elio
sus a y ą lie u ių kalbos idu inėse mokyklose p og amą“.
8 Pagal šį naująjį mokymo planą bu o „nus a y i bend ojo la inimo mokyklų ys laipsniai“ (RP 1920: 17): į es as
ke e ių me ų p adinis mokymas, pakei ęs d iklases i iklases p adines mokyklas, pa adin as mažąja (p adedamąja)
mokykla, an asis laipsnis – idu inioji (a i inka, pasak au o ių, p ogimnaziją) i ečiasis laipsnis – didžioji (a i inka,
pasak au o ių, aukš esniąsias gimnazijos klases) (RP 1920: 17). Naujasis mokymo planas bu o pa eng as pagal
1920 m. S eigiamojo Seimo išleis ą P adžios mokyklos įs a ymą, ku is nus a ė ke e ių me ų p i alomą p adinį
mokymą. Vado aujan is šiuo įs a ymu, kaimuose daugiausia eikė ijų sky ių, mies uose – d ikomplek ės ke u ių
a penkių sky ių p adžios mokyklos. Ku ian is ke e ių me ų p adinei mokyklai, p i alomas jos lankymas, nesan
pakankamo inklo, bu o į edamas dalimis. Moky ojų da bą p ižiū ėjo Š ie imo minis e ijos ski iamas apsk i ies
mokyklų inspek o ius. 1925 m. P adžios mokyklų įs a ymas bu o pakeis as. Sus ip in a cen alizuo a Š ie imo
minis e ijos aldžia. Sa i aldybėms palik a ūpin is ik ma e ialiais mokyklų eikalais. Naujuoju įs a ymu nus a y a,
kad gali bū i p adinių mokyklų i su aukš esniais sky iais. Šešių sky ių p adžios mokyklos p adė os s eig i nuo
1933 m. 1936 m. išleis as naujas P adžios mokyklų įs a ymas (plačiau ž . Bukauskienė 1995).
9 Plačiau ž . (Salienė 2009).

BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
VAIDA BUIVYDIENĖ. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amos 1915–1939 me ais | 6
N . Pa adinimas B uožai / apibūdinimas
3. P adedamųjų mokyklų laikinoji
p og ama (Š ie imo da bas, 1919,
N . 1 ).
P og amą pa engė Š ie imo minis e ijos da buo ojai (neį a dy i) i
pedagogai Mu ka, Vokie ai is, muzikas Talla -Kelpša i dailininkas
Sklė ius
10
.
P og ama apima ke e ių me ų lie u ių kalbos mokymą. Nu odo-
mos skai ymo, pasakojimo, ašymo i g ama ikos emos, ekomen-
duojami ado ėliai i ki os mokymo p iemonės.
4. Lie u ių kalbos (i pasaulio li e a-
ū os) p og ama (Š ie imo da bas,
1920, N . 6–7).
Lie u ių kalbos p og ama (an ojo i ečiojo mokyklos laipsnių) pa-
eik a glaus ai, isas kalbos ku sas adinamas g ama ika. Kalbos mo-
kymas (I klasė) p adedamas one ika (balsiai, p iebalsiai, d ibalsiai).
Pe pi muosius mokslo me us nu odoma moky is isų kalbos dalių,
didžiųjų sakinio dalių, an ininkių sakinio dalių ( umpai), pag indi-
nių i šalu inių sakinių.
An aisiais i ečiaisiais me ais u i bū i nag inėjamos isos kalbos
dalys, sakinių dalys i sakinių ūšys.
Ke i ieji me ai ski iami kalbos is o ijai (Žymesnieji mūsų aš ų
is o iniai momen ai ( umpa ų momen ų is o inė apž alga, p. 24).
Penk oje klasėje siūloma ka o i i gilin i kalbos žinias, umpai su-
pažindin i su a mėmis.
Šeš ai i sep in ai klasei kalbos emų nebeski iama.
5. Lie u ių kalbos i isuo inės li e-
a ū os p og ama, Kaunas, 1923.
Nauja: li e a ū os eo ija ilius uojama li e a ū os eks ų pa yzdžiais,
isuo inė li e a ū a de inama su lie u ių li e a ū a pagal žan us.
6. Lie u ių kalbos i pasaulinės li e-
a ū os p og ama, Kaunas, 1929.
G ama ikos medžiaga de alizuo a, išski iami speci iniai aspek ai: pa-
yzdžiui, aš un oje klasėje u i bū i dės omi lyginamosios indoeu o-
piečių is o inės g ama ikos pag indai. Pa eikiama išsamesnė lie u ių
li e a ū os p og ama.
7. Lie u ių kalbos i li e a ū os
p og ama (p ojek as) (Vidu inių
mokyklų p og amos (p ojek ai),
Kaunas, 1937.
Dėmesys ski iamas kalbai, jos is o ijai i san ykiui su mokinių gim-
ąja a me. G ama ikos medžiaga pa eikiama nuosekliai, sis emin-
gai. P og amoje daug dėmesio ski iama s ilis ikai, ašybos dalykai
aiškinami a ski ai nuo mo ologijos emų, ka u su sky yba. S ilis-
ikai p iski iama nemažai šių dienų požiū iu leksikos ku so dalykų
(pa yzdžiui, ečioje klasėje skoliniai i s e imybės), kalbos dalykai
siejami su kalbos is o ija.
8. P adinės mokyklos lie u ių kal-
bos p og ama (P adinės mokyklos
p og amos. Š ie imo minis e ijos
pa i in as p ojek as), Kaunas,
1939
11
.
I–VI sky ių p og amos12. I i II sky ių p og amos emos suski s y os
pagal is eiklas (kalbėjimas, skai ymas, ašymas) i aplinko y inės
emos; II–VI sky ių – kalbėjimo, skai ymo i ašymo. Nu odomas
alandų pe sa ai ę skaičius (nuo 8 iki 5 alandų pe sa ai ę). Pas a-
bose aiškinama, kad „p og ama nu odo ik pačią medžiagą. Jos su-
g upa imas i suplana imas y a moky ojo p iede mė“ (p. 10).
101112
10 Va dai šal inyje nenu ody i.
11 Pagal šį p ojek ą 1940 m. bu o išleis a jau pa i in a P adžios mokyklų p og ama (PMP 1940), jos Žodyje moky o-
jui eigiama, kad p ojek o p og ama bu o šiek iek susiau in a (p. 7).
12 S eigiamasis Seimas 1920 m. išleido P adžios mokyklų įs a ymą, ku is nus a ė ke e ių me ų p i alomos p adinės
mokyklos laiką. P adžios mokyklų įs a ymas bu o pakeis as1925 m. Jame bu o numa y a, kad gali bū i p adinių
BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
VAIDA BUIVYDIENĖ. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amos 1915–1939 me ais | 7
Taigi 1915–1939 m. mokymo p og amos p adinėms i idu inėms mokykloms bu o ku ia-
mos in ensy iai. Iš 1 len elės duomenų ma y i, kad p og amose yškėja am ik a kalbos ku so
sanda a: one ika, mo ologija, sin aksė, ašyba, s ilis ika, kalbos ugdymas. Be abejo, mokymo
p og amos sky ėsi apim imi, medžiagos išdės ymu, emų paski s ymu. 1937 m. p og amoje
sumažin a dalykų, nelabai susijusių su bend ine kalba i jos mokymu: mažiau dialek ologijos
i , palygin i su 1929 m. p og ama, lyginamosios indoeu opiečių g ama ikos. 1937 m. p og a-
moje daug dėmesio ski iama s ilis ikos ku sui, kalbos dalykai siejami su kalbos is o ija i kal-
bos aida. Raš o da bai mokymo p og amose adinami ašiniais.
3. 1919–1939 METŲ PRADINIŲ MOKYKLŲ LIETUVIŲ KALBOS MOKYMO
PROGRAMŲ ANALIZĖ
Kalbos mokymui i p adinių klasių moky ojams bei ado ėlių au o iams bu o s a bi
1919 m. išspausdin a P adedamųjų mokyklų laikinoji p og ama (ž . 2 len elę). Tai bu o pi -
moji ke e iems mokymo me ams ski a lie u ių kalbos p og ama p adinėms klasių.
P og amoje gana smulkiai pa eikiamos pokalbių emos (pa yzdžiui, pi mųjų me ų pašne-
kesių emos: klasė, mokiniai, moky ojas, mokykla, namai i ki i okie daik ai a ba aikų ma o-
mi jų pa eikslai; ke u ios pasaulio šalys, jų su okimas mokykloje, namie i ki u i k ., p. 10),
skai ymo, ašymo, pasakojimo užduo ys (pa yzdžiui, skai ymai i nag inėjimai leng o u inio
apsakymėlių, pasakojimų, pasakaičių. Sąmojingas a pasakojimas o, kas skai oma, i sakymas iš
a min ies leng učių eilių, pasakaičių – an aisiais me ais, p. 10). Kalbos mokslo emos išdės y os
pe isus ke e ius me us, kiek ienais me ais kalbos žinios is gilinamos – aigi mokoma kon-
cen ais (ž . 2 len elę).
2 LENTELĖ. 1919 m. P adedamųjų mokyklų laikinosios p og amos lie u ių kalbos mokymo emos1314
Sky ius Fone ika ( a is) Mo ologija ( ašyba) Sin aksė (sky yba) Kalbos dalys
I
(10 pamokų
pe sa ai ę14)
Balsiai, d ibalsiai i
p iebalsiai, jų kie umo
i minkš umo sup a-
imas. Ta iamasis „i“,
minkš inamasis „i“;
ilgieji i umpieji bal-
siai i jų išlaikymas
a ian .
Ga sai (p. 10)
Žodžiai, skiemens, ga -
sų žymėjimas, didžio-
sios i mažosios aidės
(p. 10).
Sakiniai (p. 10).
mokyklų i su aukš esniais sky iais. Šešių sky ių p adžios mokyklos p adė os s eig i nuo 1933 m. P adžios mokyklų
įs a ymas p iim as 1936 m., jame išliko šeše ių me ų p adinis mokymas (Bukauskienė 1989: 10).
13 Temų o muoluo ės i ašyba čia i oliau paliekama o iginali.
14 Pamokų skaičius pe sa ai ę ke e ių me ų i ke u ių klasių p adedamojoje mokykloje (PMLP 1919: 21).
BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
VAIDA BUIVYDIENĖ. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amos 1915–1939 me ais | 8
Sky ius Fone ika ( a is) Mo ologija ( ašyba) Sin aksė (sky yba) Kalbos dalys
II
(9 pamokos
pe sa ai ę
Ga sas.
Balsiai i d ibalsiai;
p iebalsiai kie ieji,
minkš ieji, ęsiamieji i
ne ęsiamieji (p. 10).
Žodis, skiemuo, aidė
(p. 10).
Sakinys, sakinio dalių
nag inėjimas klausi-
mais, be e minų.
Taškas, klaus ukas,
šauk ukas, kablelis
(p. 10).
Daik a a džiai, būd
a džiai, jų giminė
(gim ys) i skaičiai.
Veiksmažodžiai, jų
skaičiai, asmens, laikai,
liepiamoji i a iamoji
nuosakos (p. 10).
III
(6 pamokos
pe sa ai ę)
Linksniuojamųjų kalbos
dalių galūnėse nosiniai
i y, e, ė, o, a.
Rašymas žodelyčių ne,
nė, nie, nei (p. 10).
Sakinys i jo dalys,
sakinio dalių adini-
mas a dais; k yp is
i į e p iniai žodžiai.
Su ap iniai sakiniai i
jų ski iamieji ženklai
(p. 10).
Linksniuojamosios kal-
bos dalys. Linksniai.
Linksniuo ės.
Veiksmažodis.
Asmena imas i as-
menuo ės be daly ių.
Veiksmažodžių lieme-
nyse i galūnėse a—o
–i, e –ė, i –y, u—ū.
Daly iai, jų laikai, ga-
lūnių ašyba, daly ių
a imas gim ąja i ašo-
mąja a me.
P ie eiksmis; jo ašyba.
P ielinksniai i sąjun-
gos. P ielinksniai i
p iešdėliai.
P iesagos el, ėl, yn, in,
ūn, ing (p. 10).
IV
(4 pamokos
pe sa ai ę)
Žodžių sudė is; liemuo,
p iešdėlis, p iesaga,
galūnė. Iš isiniai i
sudu iniai žodžiai.
Žodžių giminingumas
(p. 11).
Aplinkybių žodžiai –
laiko, ie os, būdo,
p iežas ies, ikslo.
Sakinio dalys, keliais
žodžiais eiškiamos.
Sup a imas sudė inių,
sudu inių, pag indinių,
šalu inių sakinių i ski-
iamųjų ženklų a oji-
mas (p. 11).
Visos kalbos dalys i
jų ly ys. Daly iai, pa-
daly iai, pusdaly iai.
Bend a is (i būdinys)
(p. 11).
Iš mokymo p og amoje pa eik ų emų ma y i, kad engėjai pi majame p adedamosios mo-
kyklos sky iuje ekomenduoja daugiausia moky i ašy i i skai y i, pažin i i ski i balsius,
p iebalsius i d ibalsius. Siūloma moky i didžiųjų i mažųjų aidžių ašybos. Nuo an ųjų
me ų p og amoje jau eikiamos kalbos i sakinio dalių mokymo emos i ęsiamos pi maisiais
me ais p adė os emos: mokoma balsių, p iebalsių i d ibalsių. T ečiaisiais me ais – ašybos,
sky ybos aisyklės i oliau siūloma moky i kalbos i sakinio dalių. Ke i aisiais me ais eko-
menduojama moky i žodžio dalių, sudė ingesnių sakinio dalių a ejų, ka ojamos isos kalbos
BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
VAIDA BUIVYDIENĖ. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amos 1915–1939 me ais | 9
dalys i da eikiamos daly ių, padaly ių i pusdaly ių bei bend a ies mokymo emos. Ma y i,
kad siūloma moky i koncen ais, pa yzdžiui, an aisiais me ais sakinio dalys nag inėjamos be
e minų, o ečiaisiais i ke i aisiais me ais nu odoma moky i i e minų, supažindin i su
kalbos dalimis siūloma aip pa palaipsniui.
Gali bū i, kad mokymo p og amos engėjai bu o susipažinę i su 1909 m. J. Jablonskio
suku a lie u ių kalbos p og ama, nes panašumų esama (ž . 3 len elę).
3 LENTELĖ. 1909 m. i 1919 m. p adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amų emos
Mokymo
me ai
Pamok.
pe sa . Jono Jablonskio p og ama (1909) Pamok.
pe sa . 1919 m. p og ama
I3Balsės i p iebalsės.
P iebalsių suminkš ėjimai p ieš ą, o, ų
(i ą, ų, ū).
Va ojimas į i y, aipogi ū, e, ė.
D ibalsės (ai, ei, au, ui) ie, uo.
Iš a imas ą, ę, ų (mokinių a me i knygų
kalba).
Dalinimas žodžių į skiemenis i kilnojimas
iš ienos eilės ki on.
Mažosios i didėsės aidės.
Ki čiai (p. 1).
10 Kalba, sakiniai, žodžiai, skiemens, ga sai,
ga sų žymėjimas, didžiosios i mažosios
aidės.
Balsiai, d ibalsiai i p iebalsiai, jų kie u-
mo i minkš umo sup a imas. Ta iamasis
„i“ i minkš inamasis „i“.; ilgieji i um-
pieji balsiai i jų išlaikymas a ian
(p. 10).
II 3Sakinys i jo dalįs.
Žodžiai, eiškian ieji daik ą, jo būdą i
eiksmą.
Daik a a dis, skai liai, gymės i linksnių
galūnės sulig klausimų.
Į a dės, pakeičiančios daik a a džius.
Būd a dis, jo su aikymas su daik a a -
džiu gymėje, skai liuje, linksnių galūnės
sulig klausimų (būd a džiai linksniuojama
d aug su daik a a džiais).
Veiksmažodis, ypa os i laikai (pap as ieji)
sakymo būdai.
P iešdėlis, jo ašymas d auge su žodžiu i
sky ium.
Va ojimas ą, ę, į, ų s a biausiuose a si i-
kimuose (žodžio idu yje i pabaigoje).
Taškelio, klausimo i šauksmo ženklų
a ojimas s a biausiuose a si ikimuose,
d i aškis (p ieš ienokių žodžių eilę i s e-
imąją kalbą), kableliai (į edan s e imus
žodžius), ski snelis.
9Sakinys, žodis, skiemuo, ga sas, aidė.
Balsiai i d ibalsiai; p iebalsiai kie ieji,
minkš ieji, ęsiamieji i ne ęsiamieji.
Daik a a džiai, būd a džiai, jų giminės
(gim ys) i skaičiai. Veiksmažodžiai, jų
skaičiai, asmens, laikai, liepiamoji i a-
iamoji nuosakos.
Sakinys; sakinio dalių nag inėjimas klau-
simais, be e minų.
Taškas, klaus ukas, kablelis (p. 10).
BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
VAIDA BUIVYDIENĖ. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amos 1915–1939 me ais | 16
Taigi g ama ikos emos į auk os į ašymo i skai ymo emas. P ie ašymo emų aiškinami
i mo ologijos, i sky ybos dalykai, ne an ųjų me ų one ikos emos pa eikiamos kaip ašy-
mo dalykai: Ga so i aidės ski umas. P a inimas iš klausos su as i ki čiuo ąjį žodžio skiemenį
(PMPP 1939: 6). O mokan skai ymo emų aginama a k eip i dėmesį (skai an ) į sky ybos
ženklus.
Iš 4 len elės skil yse pa eik ų kalbos emų ma y i, kad be eik iso kalbos ku so pag indų
eikia moky i pe pi muosius ejus mokymo me us, ke i aisiais me ais kalbos žinios u i
bū i gilinamos i plečiamos. Pi maisiais me ais daugiausia dėmesio ski iama aisyklingai a -
čiai ugdy i, ašybos i sky ybos pag indams. An aisiais me ais, p og amos au o ių nuomone,
u i bū i oliau ugdoma aisyklinga a is, mokoma aisyklingos ašybos pag indų, p adedama
moky i one ikos i nus a y i ki čiuo ąjį skiemenį. T ečiaisiais me ais s a bus aisyklingos ben-
d inės kalbos a ies ugdymas, oliau siūloma moky i sudė ingesnių ašybos a ejų, supažin-
din i su žodžio dalimis, moky i kalbos dalių, p adė i moky i sky ybos ženklų i sakinio dalių.
Ke i aisiais me ais jau nė a a ies ugdymo emų, ačiau ka ojamos išmok os one ikos
emos i supažindinama su ki čiu i p iegaide. P og amoje eikiamos išmok ų kalbos dalių
ka ojimo emos (gilinamos žinios apie jas, mokoma ki ų kalbos dalių). Toliau – sky ybos i
sin aksės mokymo emos. Penk aisiais me ais kalbos mokymo emų pa eikiama jau nedaug:
daugiausia ka ojimas ( one ikos, kalbos dalių i ašybos). Naujos emos: kalba i aš as, a mė
i bend inė kalba. Šeš aisiais me ais moky ojai daugiausiai dėmesio u ė ų ski i sin aksei i
sky ybai (sudė inių i ien isinių sakinių sky yba, iesioginė i ne iesioginė kalba; ašybos ai-
syklių ka ojimas). Penk aisiais i šeš aisiais me ais p og amos suda y ojai daugiau p og amos
emų ski ia li e a ū os eo ijai i is o ijai.
5 LENTELĖ. P adinės mokyklos lie u ių kalbos p og amos emų pasiski s ymas
Sky ius Temos
I sky ius Ta is:
1. Vaikų kalbos s ambesnių ūkumų lyginimas.
2. Ilgųjų i umpųjų balsių sky imas iš klausos.
Rašyba, sky yba:
1. Didžiosios aidės po aško i a duose.
2. y, i; ū, u ašymas žodyje.
3. Nosiniai linksnių galūnėse.
4. Žodžių kėlimas iš eilu ės į eilu ę.
II sky ius Ta is:
1. Aiškaus i ga saus kalbėjimo ugdymas.
2. Ilgųjų i umpųjų balsių bei d ibalsių aisyklingas a imas.
Rašyba:
1. Ilgųjų balsių.
2. D ibalsių.
3. Sudė inių p iebalsių.
4. Minkš umo ženklas i p ieš balsius.
5. Ska džiųjų p iebalsių po ų sky imas.
6. Nosinės žodžio šaknyje.
7. Didžiųjų aidžių.

BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
VAIDA BUIVYDIENĖ. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amos 1915–1939 me ais | 17
Sky ius Temos
Fone ika, ki čia imas:
1. Ga so i aidės ski umas.
2. Balsiai, p iebalsiai, d ibalsiai.
3. Abėcėlė.
4. Ki čiuo o skiemens nus a ymas.
Kalbos dalys:
1. Žodžių ski s ymas į g upes pagal klausimus.
2. Daik a a dis, būd a dis i eiksmažodis.
3. Linksnia imas pagal klausimus.
III sky ius Ta is:
Taisyklingas a imas bend inės kalbos ga sų.
Rašyba:
1. P iebalsių ašyba.
2. P iešdėlių ašyba.
3. P iesagų ašyba.
4. Žodžių su ga sų junginiais ašyba.
5. Sudu inių žodžių ašyba. Nosinių ašyba.
Žodžių da yba:
1. Kai omi i nekai omi žodžiai.
2. Žodžio dalys.
Kalbos dalys:
1. Daik a a dis, būd a dis, į a dis, skai a dis.
2. Jų ūšys, giminės, skaičiai, linksniai.
3. Linksnia imas.
4. Veiksmažodis, jo asmenys, skaičiai, laikai.
5. Asmena imo iesioginė nuosaka.
Sky yba, sin aksė:
1. Taškas.
2. Klaus ukas, šauk ukas sakinio gale.
3. Veiksnys i a inys.
IV sky ius Fone ika, ki čia imas. Ka ojimas:
1. Balsiai, p iebalsiai, d ibalsiai i jų ūšys.
2. Ki is i p iegaidė.
Žodžių da yba: žodžio dalių ka ojimas.
Kalbos dalys. Ka ojimas:
1. Kai omosios kalbos dalys (linksniuojamosios su į a džiuo inėmis ly imis, asmenuojamoji –
eiksmažodis su isomis nuosakomis, sudu iniais laikais i sang ąžinėmis ly imis).
2. Daly iai.
3. Pusdaly iai.
4. Padaly iai.
5. Nekai omosios kalbos dalys.
Rašyba: daly iai i jų ašyba.
BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
VAIDA BUIVYDIENĖ. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amos 1915–1939 me ais | 18
Sky ius Temos
Sin aksė (sakinio dalys), sky yba:
1. Iš isinis sakinys.
2. Veiksnys i a inys.
3. An ininkės sakinio dalys.
4. Kablelis iš isiniame sakinyje.
5. Sudė iniai sakiniai.
6. Pap asčiausi kablelio a ejai sudė iniame sakinyje.
7. Tiesioginė kalba, p a inimas ją ski i.
V sky ius Fone ika: Ka ojimas.
Kalbos dalys: Ka ojimas.
Rašyba: Išei ų dalykų gilinimas.
Ki a:
1. Kalba i aš as.
2. Ta mė i bend inė kalba.
VI sky ius Sin aksėi sky yba:
1. Iš isinis sakinys i jo dalys.
2. Sudė inis sakinys i jo ūšys.
3. Tiesioginė i ne iesioginė kalba.
4. Sky yba.
Rašyba: Išei ų ašybos dalykų gilinimas.
Apskaičia us isų šeše ių me ų emas p ocen ais ma y i, kad p adinėje mokykloje mokan
lie u ių kalbos daugiausia dėmesio bu o ski a ašybai i kalbos dalims (ž . 2 pa .), aip pa
sky ybai i sin aksei. Ki oms emoms ( a čiai, one ikai i žodžių da ybai) ski a mažiau p og-
amos emų.
2 PAV. 1939 m. P adinės mokyklos lie u ių kalbos p og amos emų san ykis p ocen ais
BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
VAIDA BUIVYDIENĖ. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amos 1915–1939 me ais | 19
Palyginus 2 pa eikslo diag amoje pa eik us duomenis su 1919 m. p og amos emų diag a-
ma (ž . 3 pa .), ma y i okie ski umai: naujojoje p og amoje daug daugiau dėmesio ski a a-
šybai, sky ybai i a čiai. Y a ki čia imo emų, ku ių nebu o 1919 m. p og amoje.
3 PAV. 1919 m. i 1939 m. lie u ių kalbos mokymo p og amų emų palyginimas
Taigi 1939 m. p og ama, pa eng a, kai bu o pa i in as šeše ių me ų p adinis mokymas,
jau sky ėsi nuo anks esnių p og amų, ad aki aizdu, kad eikėjo i p og amą a i inkančių nau-
jų ado ėlių. Šios p og amos sanda a odo susi o ma usią okią p adinių mokyklų lie u ių
kalbos mokymo s uk ū ą: ašyba, kalbos dalys, sin aksė i sky yba, žodžių da yba, a is, o-
ne ika i ki čia imas.
IŠVADOS
1915–1939 m. Lie u oje bu o p adė os ku i š ie imo d augijos, spa čiai pli o lie u iškos
spaudos leidyba, mokyklų ado ėliais ėmė ūpin is Lie u ių mokslo d augija. 1922 m. lie u ių
kalbos a ojimo s i is i unkcijas išplė ė lie u ių kalbai su eik as als ybinės kalbos s a usas.
Vado ėlių, p og amų i ecenzijų ašymas bu o p is abdy as Pi mojo pasaulinio ka o, a-
čiau jau 1915–1917 m. bu o suku i ne du lie u ių kalbos mokymo p og amų p ojek ai,
ku iuose ėmė yškė i lie u ių kalbos mokymo gai ės.
Vado ėliai bu o ašomi emian is o icialiai pa i in omis p adinių mokyklų p og amomis
(1919 m. i 1939 m.): 1919 m. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og ama bu o
pa eng a ke e iems mokymo me ams, joje daugiausia dėmesio bu o ski a kalbos dalims
moky i, ačiau bu o i daug ki ų emų (žodžių da ybos, sin aksės, ašybos, a ies, one ikos i
sky ybos); 1939 m. p og ama bu o šeše ių me ų – joje a si ado naujų emų, pa yzdžiui, ki -
čia imo, ki ų emų (pa yzdžiui, ašybos, sky ybos i a ies) bu o siūloma moky i išsamiau.
BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
VAIDA BUIVYDIENĖ. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amos 1915–1939 me ais | 20
Iš 1939 m. lie u ių kalbos p og amos emų ma y i jau nusis o ėjusi p adinės mokyklos
lie u ių kalbos mokymo s uk ū a ( ašyba, kalbos dalys, sin aksė i sky yba, žodžių da yba,
a is, one ika i ki čia imas); ji a sispindėjo i o me o lie u ių kalbos ado ėliuose.
1915–1939 m. lie u ių kalbos mokymo p og amos i jų ecenzijos a liko bend inės kalbos
unkcijų sklaidos aidmenį i diegė bend inės kalbos ugdymo k i e ijus. P og amų i jų ecen-
zijų y imas a skleidė uo laiko a piu su o muo ą samp a ą, kad p adinės mokyklos lie u ių
kalbos ado ėliai a) u i bū i pa ašy i aisyklinga kalba (kalbos g ynumo k i e ijus), b) u i bū i
aikams sup an ami (aiškumo k i e ijus), c) moky i aisyklingos ašybos i a ies ( aisyklingu-
mo k i e ijus), – i aip ugdy i bend inę kalbą.
ŠALTINIAI
Jablonskis J. [Pe as K iaušai is] 1901: Lie iškos kalbos g ama ika, Tilžė: spauzdin a pas O o .
Maude ode.
Jablonskis J. [Rygiškių Jonas] 1911: Lie u jų kalbos sin aksė, Seinai: „Šal inio“ knygynas.
Jablonskis J. [Moky ojas] 1915 [1933]: Dėl lie u ių kalbos p og amos. – Lie u os balsas 4. Jablons-
kio aš ai 2. Š ie imo eikalai. Red. J. Balčikonis, Kaunas: Š ie imo minis e ijos leidinys, 57–58.
Jablonskis J. [R. J.] 1920: A. Jakučionis. Kelias į š iesą, skai ymo i ašymo mokslas. Aš un as pa-[R. J.] 1920: A. Jakučionis. Kelias į š iesą, skai ymo i ašymo mokslas. Aš un as pa-1920: A. Jakučionis. Kelias į š iesą, skai ymo i ašymo mokslas. Aš un as pa-ionis. Kelias į š iesą, skai ymo i ašymo mokslas. Aš un as pa-
aisy as leidimas. Kaina 3 auks. 50 sk. Tilžė, 1920. – Š ie imo da bas 10, 45–57.
Jablonskis J. 1920a: J. Damijonaičio „Lie u ių kalbos g ama ika“. – Lie u a 164, 2–3; 165, 2.
Jablonskis J. [Rygiškių Jonas] 1922: Lie u ių kalbos g ama ika: id. mokslo įs aigoms. 2-asis leid.
Kaunas; Vilnius: „Š y u io“ b- ė.
Jablonskis J. [Rygiškių Jonas] 1928: Linksniai i p ielinksniai i jų a ojimas mūsų kalboje: jų a -
ojimas mūsų kalboje, Kaunas: „Sakalo“ b- ė.
LD 1915: Lie u ių delegacija in žm. š ie . minis e į. – Vai as 19, 310.
LKP 1909 Lie u ių kalba žemesniosiose mokyklose i lie u ių kalbos moky ojai. – Mokykla 2, 1–2.
Lomanas P. 1930: P adžios mokyklų įs a ymai. Taisyklės, ins ukcijos, aplink aščiai i p og amos,
Kaunas.
Mu ka J. 1920: A i as laiškas A. Jakučioniui. – Mokykla i gy enimas 4 ( i šeliuose).
Mu ka J. 1923: Mašio as P . Ašakaičio abėcėlė. Tilžė, 1921. – Š ie imo da bas 3–4, 268–270.
PLK 1906: Pa yzdinis lie u ių kalbos mokymo p og amas žemesnėms i idu inėms mokslo įs aigoms
Vilniaus, Kauno, Ga dino i Su alkų gub. – Vilniaus žinios, 1906, gegužės 10 (23), N . 99 (417), 1.
PMLP 1919: P adedamųjų mokyklų laikinoji p og ama. – Š ie imo da bas 1 (p iedas).
PMP 1940: P adžios mokyklos p og amos, Kaunas: Š ie imo minis e ijos knygų leidimo komisijos lei-
dinys.
PMPP 1939: P adinės mokyklos p og amos. Š ie imo minis e io pa i in as p ojek as. Kaunas: „Š ie-
sos“ spaus u ė.
RP 1920: Lie u ių kalba (i pasaulio li e a ū a). Š ie imo Minis e ijos bend ojo la inimo mokyklos.
Re o mos p ojek as. – Š ie imo da bas 6–7, 24–25
VMP 1937: Vidu inių mokyklų p og amos (p ojek ai), Kaunas: „Spindulio“ bend o ės spaus u ė.
LITERATŪRA
Bui ydienė V. 2011: Lie u ių kalbos mokymas XX a. p adžioje: pi mosios lie u ių kalbos mokymo
p og amos i o laiko a pio ado ėliai. – Naujausi kalbų i kul ū ų y imai. Kalbų i kul ū ų sanki ų
a chy ai 4, Vilnius: Eu opos kalbų i kul ū ų dialogo y ėjų asociacija; UAB „Pe o o se as“, 183–
223.
BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
VAIDA BUIVYDIENĖ. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amos 1915–1939 me ais | 21
Bui ydienė V. 2013: XX amžiaus pi mosios pusės p adžios mokyklų gim osios kalbos ado ėlių u inio
i kalbos no minimo b uožai. Dak a o dise acija, Vilnius.
Bukauskienė T. 1989: Lie u os mokykla i pedagoginė min is 1918–1940 m. Vilnius: LTSR liaud. Š ie-
imo m-ja.
Bukauskienė T. 1995: Lie u os mokykla i pedagoginė min is 19181940 m., T ečias, papildy as leidi-
mas, Vilnius: Leidybos cen as.
Čepai ienė G. 2010: Jonas Jablonskis – a pininkas (Min auja, ėjimas į Va pą). – Kalbos kul ū a 83,
30–43.
Jagminienė J. 2013: In eligen ai – pi mieji lie u iškų ado ėlių au o iai. P ieiga in e ne e: h p://
www.be na dinai.l /s aipsnis/2013-02-08-ju a e-jagminiene-in eligen ai-pi mieji-lie u isku- a-
do eliu-au o iai/95146 (žiū ė a 2013 04 17).
Ka čiauskienė M. 2000: Lie u iškų elemen o ių aida. – Lie u iški elemen o iai, Kaunas: Š iesa,
11-75.
Ka čiauskienė M. 2002: Lie u os mokyklos i pedagoginės min ies aidos b uožai: 1863–1918 m. –
Lie u os mokykla i pedagoginė min is. XIX a. an oji pusė–XX a. p adžia. An ologija. Sud. M. Ka -
čiauskienė, Kaunas: Š iesa, 9–25.
Mikulėnienė D. 1998: Vals ybinės kalbos s a usas de ju e i de ac o: jo įgy endinimo i a kybos
p oblemos. – Vals ybinė kalba i in eg acija (Es ija, La ija, Lie u a): semina o ezės, Vilnius, 7–8.
Paške ičiū ė-Kund o ienė E. 2009: LMD leidybinė eikla. – Mokslo i echnikos aida 1(1), 124-
138.
Pi očkinas A. 1977: P ie bend inės kalbos iš akų: J. Jablonskio gy enimas i da bai 1860–1904, Vilnius:
Mokslas.
Pi očkinas A. 2011: E škėčiuo u keliu lydėjo kalbą į mokyklą (2). – Mokslo Lie u a 1 (445), 5–11.
Pukienė V. 1994: Lie u ių š ie imo d augijos XX amžiaus p adžioje (1906–1915 me ais), Vilnius:
A. Va no pe sonalinė įmonė.
Pupkis A. 2005: Kalbos kul ū os s udijos, Vilnius: Gim asis žodis.
Salienė V. 2009: Lie u ių kalbos didak ikos aida, Vilnius: Vilniaus pedagogikos uni e si e as.
Vainiu ė M. 2010: Lie u ių kalbos kaip als ybinės s a usas: pag indiniai aspek ai. – Ju isp uden-
cija 4(122), 25–41.
Zinke ičius Z. 1992: Lie u ių kalbos is o ija 5: Bend inės kalbos iškilimas, Vilnius: Mokslo i enciklo-
pedijų leidykla.
Zinke ičius Z 1993: Ry ų Lie u a p aei yje i daba , Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
Gau a 2015 04 07
P iim a 2015 09 25