scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Teigiamų alelinių būdvardžių ir jų vedinių aktantų raiška

Read accessible full text

Teigiamų alelinių būdvardžių ir jų vedinių aktantų raiška

Author: Loreta Vaičiulytė-Semėnienė
Year: 2016
Source: https://journals.lki.lt/bendrinekalba/article/download/170/175
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
LORETA VAIČIULYTĖ SEMĖNIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
TEIGIAMŲ ALELINIŲ BŪDVARDŽIŲ IR JŲ VEDINIŲ AKTANTŲ RAIŠKA
1
ESMINIAI ŽODŽIAI: į subjek ą o ien uo as alelinis p edika as, būd a dis, būd a dinis edinys, ak an as,
ecip okinė kons ukcija, mo osin aksinė aiška.
1. ĮVADAS
Būd a džiai analogiškas, ek i alen iškas, lygus, lygiag e us, panašus, p opo cingas, apa us,
apa ingas, olygus, sime iškas, sinonimiškas, s a menas
2
i pan. y a leksiniai (inhe en iniai) ecip okai
(angl. lexical ecip ocal), a ba aleliniai p edika ai (angl. allelic p edica e
3
). Tokiais aleliniais p edika ais
eiškiamas a pusa io (angl. mu ual) san ykis a p mažų mažiausiai d iejų si uacijos daly ių – mu uan ų
(angl. mu uan )
4
. Inhe en iškai a pusa io san ykis y a sime iškas, okie p edika ai – d i alenčiai.
Pa yzdžiui, ecip okinėje kons ukcijoje (angl. ecip ocal cons uc ion) sūnus panašus į ė į a pusa io
san ykio daly iai (sūnus, ė is) eiškiami būd a džio panašus d iem alen iniais ak an ais: subjek o
a dininku i ne iesioginiu objek u einančia p ielinksnio į su galininku kons ukcija. Ma inas
Haspelma has (2007: 2091) sako, kad y auja polinkis a pusa io si uacijos (angl. mu ual si ua ion)
mu uan us eikš i kaip ieną ak an ą, . y. ipiškai a skai os ašku (angl. e e ence poin ) pasi enkami isi
si uacijoje daly aujan ys mu uan ai – jų isuma, o ne ku is ienas iš jų. Tada alelinių p edika ų abu
1
Esu nuoši džiai dėkinga Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos ( oliau – VLKK) y iausiajai specialis ei Ais ei
Pangony ei už klausimą, a k eipusį mano dėmesį į s aipsnyje nag inėjamus dalykus.
Taip pa dėkoju ge biamiems anoniminiams ecenzen ams už naudingas pas abas, padėjusias s aipsnį obulin i.
2
S aipsnyje kalbama apie šių būd a džių y iškosios i mo e iškosios giminės o mas. Vadinamoji be a dė giminė
lieka nuošalyje.
3
,,Lexical ecip ocals (also called allelic p edica es) can be de ined as p edica es ha exp ess a mu ual con igu a ion
by hemsel es, wi hou necessa y g amma ical ma king. They consis o a seman ically es ic ed se o p edica es whose
meanings gene ally all in o he class o social ac ions and ela ions ('ma y', 'qua el', ' iend'), spa ial ela ions ('adjoin',
'nex o'), and ela ions o (non-)iden i y ('same as', 'di e en om', ' esemble')“ (Haspelma h 2007: 2090).
4
Plačiau apie są okas mu uan as esp. ecip okan as (angl. mu uan esp. ecip ocan ), ecip okinis esp. sime inis esp.
a pusa io ( ecip ocal esp. symme ic esp. mu ual) i jų apim į ž . Haspelma h 2007.
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Teigiamų alelinių būd a džių i jų edinių ak an ų aiška |2
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ak an ai sakinyje pasakomi subjek u einančia daik a a džio a į a džio daugiskai os o ma a ba d iem
daik a a džiais a į a džiais, sujung ais sujungiamuoju jung uku i . Kaip ma y i 1–2 sakiniuose, žmogus
i sk uzdėlė, mo e is i y as – mo osin aksiškai y a ienodai iškilūs (angl. salience) – eina pa ien ą [P]
5
a liepiančiu subjek u; iksliau kalban , oks pa ien as su ampa (susilieja) su kompa a y u [Comp]
6
i jį
galima su ok i i kaip kompa a y ųjį [PComp] (plg. 1a–2a sakinius, ku abu būd a džio ak an ai
pasakomi iena daugiskai os o ma). Čia ma y i sin aksinių ak an ų mažinimas (angl. alence- educ ion):
lygūs, panašūs a ojami kaip ien alenčiai. Tokie a ojimo a ejai adinami ien isosiomis, a ba
monadinėmis, ( ecip okinėmis) kons ukcijomis (angl. simple cons uc ion; monadic cons uc ion
7
).
(1) Be o, jam s a bi žmogaus i aplinkos da na. Jis sako: ,,Žmogus i sk uzdėlė y a lygūs“. DLKT
(1a) Jie y a lygūs
8
.
(2) Mo e is i y as: okie ski ingi i panašūs... Sakoma, kad jau gimdami a sinešame bū ies šioje žemėje
lem į i p asmę. DLKT
(2a) Jie y a panašūs
9
.
Vienas iš a pusa io san ykio daly ių gali bū i sup an amas kaip komi a y usis (d augės)
subjek as (ž . 3–4 sakinius). Toks monadinių kons ukcijų komi a y usis subjek as, žymimas
p ielinksniu su i įnagininku, y a pažeminamas (angl. lowe ) mo osin aksiškai i p agma iškai. 3
sakinyje žmogus y a mo osin aksiškai iškilesnis i p agma iškai s a besnis, 4 sakinyje – mo e is.
De inimas linksniu i skaičiumi 3–4 sakiniuose odo, kad p ielinksnio su kons ukcija eiškiamas
subjek as (kaip i 1–2 sakiniuose).
(3) Žmogus su sk uzdėle y a lygūs.
(4) Mo e is su y u y a panašūs.
5
Pa ien as [P] – eiksmo po eikio ga ėjo a ba būsenos u ė ojo unkcija, būdinga iek gy iems, iek negy iems
daik ams, aip pa abs ak iems dalykams (ka o baisumai [P] p iešiški žmogaus p igimčiai) (Vaičiuly ė-Semėnienė 2001: 30).
6
Kompa a y as [Comp] – lyginimo s anda o unkcija, einan i g e a būsenos pa ien o i būdinga daik ui, su ku iuo
kas no s lyginama, lygiuojasi (sūnus panašus į ė ą, e imas a imas o iginalui) (Vaičiuly ė-Semėnienė 2001: 30).
7
,,Simple cons uc ions a e hose in which bo h ecip ocan s a e exp essed by he subjec “ (Nedjalko , Geniušienė
2007: 396). ,,A monadic cons uc ion which g oups he pa icipan s in he ela ion in he subjec NP while losing an
objec NP“ (Hu s 2010: 290).
8
Plg. monadinę kons ukciją su būd a diniu eiksmažodžiu: No s šiuolaikinė meksikiečių ka a ,,eu opėja“ – mo e s i
y o eisės lygėja, ačiau ,,mačo“ i daba y a ,,mačo“. DLKT
9
Plg. monadinę kons ukciją su būd a diniu eiksmažodžiu: Tė o i sūnaus balsai panašėjo, kol isai supanašėjo
(ci uojama pagal Sližienė 1998: 115).
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Teigiamų alelinių būd a džių i jų edinių ak an ų aiška |3
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Iš 1–4 sakinių ma y i, kad kalbamų d i alenčių būd a džių ieno iš d iejų a gumen ų pozicija
lieka ,,lais a“. Ji gali bū i užpildoma ne alen iniu – lais ojo na io s a usą u inčiu ecip okiniu
žymekliu (angl. ecip ocal ma ke s): monoseman ine ecip okine ana o a ienas su ki u, ienas į ki ą,
ie ininku a pusa yje
10
a a p sa ęs (plg. 5–7 sakinius). Tokie su subjek o a dininku ko e e en iški
a pusa io san ykio žymekliai, kaip ma y i 8–9 sakiniuose, gali bū i bū ini, . y. an a a gumen o
pozicija u i bū i užpildy a. Ki aip sakan , ienais a ejais a pusa io san ykį eiškian ys i jį
ak ualizuojan ys i speci ikuojan ys ecip okiniai žymekliai a ojami kaip modi ika o iai ( adinamoji
eduplikacija, a ba d iguboji a pusa io san ykio aiška
11
(angl. eduplica ion, double ecip ocals)), ki ais
– kaip aldiniai (da plg.: Jie pasibučia o ( ienas su ki u) s. Jie pabučia o ienas ki ą.).
(5) – Be mes aip pa u ingi, – a kakliai i ino Hansas. – Jei susi inka du u uoliai, ai jie lygūs ienas
su ki u (plg. a pusa yje, a p sa ęs
12
). A su uo su inki? DLKT
(6) Ga elė okia siau a siau a, okia niū i i apleis a, kaip i kone isi joje pažeme išsi ikia ę mediniai,
aplūžę, panašūs ienas į ki ą (plg. a pusa yje, a p sa ęs) namukai. Ta si juose seniai niekas
negy en ų... DLKT
(7) Labiau panašūs a pusa yje (plg. ienas į ki ą), be abejo, bu o bend i biling ų a sakymai usų bei
lie u ių kalbomis. DLKT
(8) A ek o iai {1; -3; 0} i {4; 1; 2} y a s a meni ienas ki am (plg. a pusa yje, a p sa ęs)? Kodėl?
DLKT
(9) *A ek o iai {1; -3; 0} i {4; 1; 2} y a s a meni?
10
,,Esamasis idaus ie ininkas, ypač abs ak esnių daik a a džių, e ka čiais eiškia eiksmo a likimo būdą. Toks
ie ininkas sakinyje eina būdo aplinkybe. <...> Kiek yškesni, bend inei kalbai eik inesni, pasi aikan ys i a mėse,
g ožinėje li e a ū oje y a abs akčių daik a a džių aps aba ėję būdo ie ininkai a pusa y... Be i jie u i kokių no s,
ka ais kalbai ne įp as esnių pakai alų. Mo e ys <...> ėmė a pusa y (plg. a p sa ęs, iena su ki a) šnibždė is“ (Šukys 1998:
300). Plg. da oliau: ,,P ielinksnio a p kons ukcijos ka ais eiškia objek ą, iksliau – objek us, a p ku ių y a koks
nea i ikimas, yks a kon lik ai a bend a imas. <...> Kon lik ą a bend a imą gali eikš i i posakis a p sa ęs. <...> Tokiam
a p sa ęs y a sinonimiškas aps aba ėjęs ie ininkas a pusa y(je), plg. Pasi a ė a p sa ęs – Pasi a ė a pusa y(je)“ (Šukys
1998: 515).
11
Tokią ak an o aišką, kai ki a o ma ne eikia jokios naujos in o macijos, papildančios p edika inio žodžio eikšmę,
Dalija Teko ienė siūlo adin i sud igubin a o pa ies seman inio ak an o aiška (p z., jiedu p iešiški ienas ki am; po os
panašios iena į ki ą) (Teko ienė 1985: 74).
12
,,Explici exp esions o he ecip ocal meaning a e he ph ases a pusa yje/ a p sa ęs <...> con aining he
e lexi e p onoun sa e, and sa o a pe <...>, bu hey can be used wi h ecip ocal e bs ( o mally e lexi e and lexical)
exclusi ely, o in ensi y o speci y he ecip ocal meaning; e. g: Mes ba amės a pusa yje. Jie d augauja
a pusa yje“ (Geniušienė 2007: 636 ).
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Teigiamų alelinių būd a džių i jų edinių ak an ų aiška |4
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Kaip užsimin a, a pusa io si uacijos mu uan ai eiškiami i kaip du a ski i p edika o ak an ai.
Tokiais a ejais ienas jų pasakomas, pa yzdžiui, kaip pa ien ą a i inkan is subjek o a dininkas 10–15
sakiniuose, o ki as – kaip kompa a y ą a liepian is ne iesioginis objek as, ku is kalbamose ūkiosiose,
a ba diadinėse, kons ukcijose (angl. discon inuous cons uc ion, dyadic cons uc ion
13
) žymimas
ski ingai: naudininku, p ielinksnių į a ba su kons ukcijomis, plg.:
(10) Sūnus [P] jau su
14
ė u [Comp] lygus. (ci uojama pagal LKG3 1976: 475)
(11) Tė as lygus su sūnumi.
(12) Sūnus [P] panašus į
15
ė ą [Comp]. (ci uojama pagal Šukys 1998: 393)
(13) ?Tė as panašus į sūnų.
(14) Linija AB [P] s a mena iesiajai CD [Comp]. (ci uojama pagal Šukys 1998: 149)
(15) *Tiesioji CD s a mena linijai AB.
Palyginus 1–15 sakinius ma y i, kad ski iasi i kalbamų p edika ų inhe en inis sime iškumas.
10–11 sakiniuose a ojamas lygus y a sime iškas: juo eiškiamas in e sinis (angl. e e sible)
sime iškas san ykis a p d iejų p edika o P ak an ų x (subjek o) i y (objek o): jei x y a lygus su y,
adinasi, y y a lygus su x. Be okių ipiškai sime iškų, y a sunkiau pasiduodančių in e sijai: mažiau
sime iškų
16
(angl. semi-symme ic, quasi-symme ical, some imes-symme ical) a ba asime iškų,
17
ž .
13
,,Discon inuous cons uc ions a e hose in which he second ecip ocan is a non-subjec “ (Nedjalko ,
Geniušienė 2007: 396). ,,A dyadic cons uc ion which c ea es a symme ic si ua ion by placing one pa icipan in a subjec
NP and ano he in a comi a i e ph ase“ (Hu s 2010: 290).
14
,,P ielinksniai sulig, su su įnagininku y a a ojami, lyginan daik us, kokiu no s a ž ilgiu a i inkančius ienas
ki ą. <...> P ielinksnis su lyginimo eikšme su apa umo a spal iu a ojamas i būd a džių lygus, apa us, aip pa os
pačios šaknies eiksmažodžių bei daik a a džių junginiuose. Sūnus jau lygus su ė u. Va lė no i lygin is su jaučiu. Rai as su
pėsčiu susilygino. Juokda ys: d amblį su muse palygino. Susilyginimas dienos su nak imi“ (Valiuly ė 1967: 91 ; plg. LKG2
1971: 641 ). ,,P ielinksniu į, iš dalies su eiškiamas daik ų panašumas okiuose junginiuose, ku ių pag indiniu dėmeniu
eina būd a dis panašus <...>: panašus į ė ą, panašūs ieni į ki us, ( aikai) panašūs su ė ais“ (Valiuly ė 1967: 94).
15
,,P ielinksnis į su galininku a ojamas, eiškian panašių daik ų lyginimą“ (Valiuly ė 1967: 90). ,,P ielinksnis į
lyginimo san ykių eikšme a ojamas ada, kai eikia pasaky i, jog ienas daik as y a panašus į ki ą, . y. u i ypa ybių ki o
daik o, pasaky o p iklausomuoju žodžių junginio na iu“ (Valiuly ė 1964: 107). ,,P ielinksnis į es i a ojamas i
sus aba ėjusiuose žodžių junginiuose, suda y uose iš o pa ies žodžio a dininko i galininko. Tokiais a ejais y a
pasakomas iena ūšių daik ų ienodumas ku iuo no s a ž ilgiu. Kad g ažūs, kad dideli ži niai – g ūdas į g ūdą ( isi
ienodi)“ (Valiuly ė 1964: 108). Panašią Elenos Valiuly ės nuomonę da ž . LKG2 1971: 621 .
16
Plg. ,,A non-symme ical ela ion becomes ,,a ela ion ha has a leas one asymme ical ins ance“ (Pa ee 2008:
4). Pa yzdžiui, Jiedu pasis eikino implikuoja, kad Jis pasis eikino su ja a ba Ji pasis eikino su juo, be nebū inai a i kščiai,
. y. jei ji pasis eikino su juo, nebū inai jis pasis eikino su ja.
17
Plg. ,,An asymme ical ela ion becomes ,,a ela ion ha has no symme ical ins ances“ (Pa ee 2008: 4).
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Teigiamų alelinių būd a džių i jų edinių ak an ų aiška |5
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
12–15
18
sakinius. Mažiau sime iški aleliniai p edika ai gali bū i a ojami kaip sime iški; plg. 16–17
sakinius, ku a pusa io san ykis nus a omas pagal ieną bend ą požymį (lyginimo k i e ijų) – iš aizdą.
Ki aip sakan , sime iškumas y a g aduojamas (laipsniškas)
19
. Recip okinių kons ukcijų a ojimas
susijęs su inhe en iniu sime iškumu: ipiški sime iški p edika ai (lygus, ienodas) a ojami
monadinėse i diadinėse kons ukcijose, mažiau sime iški a asime iški – monadinėse a ba diadinėse
kons ukcijose (s a menas, da plg. a imas ,,be eik lygus, a i inkan is ką“, p z.: Ve imas a imas
o iginalui (LKŽe), be *O iginalas a imas e imui; plg. da : Ve imas i o iginalas y a
a imi, ?O iginalas i e imas y a a imi, *O iginalas su e imu y a a imi).
(16) Sūnus iš aizda panašus į ė į.
(17) Tė is iš aizda panašus į sūnų.
16–17 sakiniuose (kaip i 10–11 sakiniuose) a pa i a pusa io si uacija in e p e uojama
ski ingai. 16 sakinyje a skai os ašku pasi enkamas d i alenčio panašus subjek o pa ien iniu
a dininku pasakomas sūnus, p ielinksnio į kons ukcija eiškiamas kompa a y ą a liepian is
ne iesioginis objek as (į ė į). Ta pa i si uacija 17 sakinyje in e p e uojama ki aip: kaip a skai os aškas
pasi enkamas subjek u sakinyje einan is ė is, o kaip kompa a y ą a liepian is ne iesioginis objek as –
sūnus.
Tokie į subjek ą o ien uo i (angl. subjec -o ien ed Knjaze 2007: 119; Nedjalko , Geniušienė
2007: 415
20
) aleliniai p edika ai 1–17 in anzi y iniuose sakiniuose ski iasi nuo į objek ą o ien uo ų
(angl. objec -o ien ed Knjaze 2007: 119; Nedjalko , Geniušienė 2007: 415) 18–20 sakiniuose.
T anzi y iniuose sakiniuose a pusa io san ykis y a a p d iejų objek ų: kai ienas iš jų eina
iesioginiu, o ki as – ne iesioginiu objek u, žymimu 18 sakinyje su kons ukcija, a ba jie abu sakinyje
18
,,We may conclude ha he deg ee o amilia i y o he ac an s o a symme ic p edica e is in e sely co ela ed
wi h he deg ee o he in e changeabili y“ (Knjaze 2007: 141). Kaip sako Leona das Talmy, p agma iniu požiū iu
lyginamasis objek as (dalykas, ku is y a lyginamas), y a mažiau s abilus i mažesnis nei lyginimo s anda as (dalykas, su
ku iuo y a lyginama): ,, he en i y chosen as g ound, is, usually, mo e s able, bigge in size, mo e complex geome ically
han he igu e“ (Talmy 1983: 231, ci uojama pagal Knjaze 2007: 142).
19
,,Mu ual si ua ions a e a ely ully symme ic“ (Haspelma h 2007: 2088; panašią nuomonę da ž . Knjaze 2007:
116 ). Plačiau apie alelinių p edika ų g aduojamą sime iškumą ž . Pa ee (2008).
20
,,In subjec -o ien ed cons uc ions, he ecip ocan s [i.e. wo obliga o y symme ically ela ed seman ic
a gumen s] a e deno ed ei he by he plu al subjec in simple ecip ocal cons uc ions o by he subjec and non-subjec ,
mos ly a non-di ec objec in discon inuous ecip ocal cons uc ions“ (Nedjalko , Geniušienė 2007: 415).

LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Teigiamų alelinių būd a džių i jų edinių ak an ų aiška |6
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
y a iesioginis objek as, pasakomas homogeniškai daugiskai os o ma 19 sakinyje a ba he e ogeniškai
su sujungiamuoju jung uku i 20 sakinyje.
(18) P adžioje žmonės die us [P] apa ino su gam a [Comp]. (ci uojama pagal Sližienė 2004: 297)
(19) Jūs apa ina e iš ik ųjų isiškai ne apačius dalykus [P]. (ci uojama pagal Sližienė 2004: 297)
(20) Žmonės apa ino die us i gam ą
21
.
Toliau s aipsnyje bus kalbama apie eigiamus į subjek ą o ien uo us alelinius p edika us
(būd a džius), ku ie inhe en iškai y a d i alenčiai, . y. a e ia d i lais as ie as sa o a gumen ams;
okio p edika o ak an ų seman inė apib ėž is p iklauso nuo a pusa io si uacijos mu uan ų
in e p e a imo, . y. nuo o, ku is si uacijos daly is a daly iai pasi enkami a skai os ašku. Sakinyje
d iejų a daugiau mu uan ų a pusa io san ykis eiškiamas ecip okinėmis – monadinėmis i (a ba)
diadinėmis – kons ukcijomis. Jomis ipiškai pasakomas kompleksinis į ykis (angl. complex e en ; a join
ac ion o plu ali y o e en s, wo sub-e en s), . y. d i (a daugiau) ienalaikės (angl. simul aneous)
p opozicijos (jei sakome Jonas lygus su Pe u, aip pa , p ipažindami p agma inius, mo osin aksinius
a k . ski umus, eigiame i ai, kad Pe as lygus su Jonu)
22
.
Bus k eipiamas dėmesys į an ojo ak an o – ne iesioginio objek o aiškos ypa umus i
a osenos polinkius diadinėse į subjek ą o ien uo ose kons ukcijose
23
. No in ai ap a i s a bu, ką
minė ų būd a džių ne iesioginio objek o žymėjimo klausimu sako lie u ių g ama ikos y ėjai (ž . 2
sky ių). Po o, emian is Vy au o Didžiojo uni e si e o Kompiu e inės ling is ikos cen e suda y o
Daba inės lie u ių kalbos eks yno ( oliau – DLKT) duomenimis, ap ašomi alelinių būd a džių
objek inio ak an o aiškos polinkiai (ž . 3 sky ių), kalbama apie būd a dinių edinių ypa umus (ž . 4
sky ių) i isa ai apibend inama (ž . 5 sky ių).
21
Da plg. LKŽe eikiamus pa yzdžius su eiksmažodžiu lygin i „laiky i ką okiu pa , olygiu, panašiu; p ilygin i
kam“: Tokį nedo ą žmogų pik am ž ė iui lygina A. Ba an. Ne da mu gi ą žmogų į gy ulį lygina Sz. Tu d įs i mane lygin i
su juo? NdŽ.
22
S aipsnio nuošalyje lieka okie a ibu inės a ba p edika inės a osenos pa yzdžiai, kai objek inis ak an as y a
implikuojamas i aiškėja iš kon eks o, p z.: Kondi e ijos įmonė ,,Vilniaus Pe galė“ su analogiška (plg. jai) Talino
įmone ,,Kale “ bend ada biauja jau me us laiko DLKT; Amžiaus pabaigoje kilo nacionalinės aspi acijos, susiklos ė „lenkų
enesanso“ k yp is, neoba okas, XX a. p adžioje – sa i as „d a elių s ilius“. Analogiška aida būdinga i Lie u oje s a y iems
d a ų ūmams. XIX a. idu io lūžio e apą ap a ė Le andauskas DLKT.
23
,,The a e easons o conside ing he simple cons uc ion o be basic o g amma ical ecip ocals and he
discon inuous o a lexical ecip ocals“ (Nedjalko , Geniušienė 2007: 383).
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Teigiamų alelinių būd a džių i jų edinių ak an ų aiška |7
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
2. ALELINIŲ BŪDVARDŽIŲ NETIESIOGINIO OBJEKTO RAIŠKOS APRAŠAS LIETUVIŲ
GRAMATIKOS DARBUOSE
A si e us lie u ių kalbos g ama ikos da bus ma y i, kad nuomonės ap a iamų būd a džių
objek o aiškos klausimu ski iasi. Pa yzdžiui, Adelė Valeckienė akademinėje Lie u ių kalbos
g ama ikoje ( oliau – LKG) (LKG3 1976: 240) ašo, kad būd a džių lygus, olygus, apa us i k .
junginių su daik a a džiu naudininkas eiškia asmenį a daik ą, ku į kas a i inka a nea i inka. Ji mano,
jog su būd a džiais lygus, panašus, apa us i k . daik as, ku į kas a i inka a nea i inka, žymimas i
įnagininku i p ielinksniu su, p z., Tuo a pu jo b olis, ku is bu o su juo kaip du andens lašu panašūs,
įs ojo į ą pa į d a ą (LKG3 1976: 254; da ž . 15, 475; panašią nuomonę ž . Jakai ienė, Laigonai ė,
Paulauskienė 1976: 49, 227). Su būd a džiu panašus a ojama p ielinksnio į kons ukcija pasakomas
objek as, į ku į panašus lyginamasis daik as (LKG3 1976: 250).
Elena Valiuly ė Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje ( oliau – DLKG) (2006: 514) eigia, kad
būd a džiai lygus, olygus, apa us, sinonimiškas a ojami su naudininku. Su būd a džiais lygus,
panašus eina i su kons ukcija: ,,sūnus lygus su ė u, mes su b oliu panašūs (be : jis panašus į
b olį)“ (DLKG 2006: 523). Nijolė Sližienė, ap ašydama DLKG (2006: 615) sakinio modelius, aip pa
laikosi nuomonės, kad, pa yzdžiui, būd a džio lygus komplemen as gali bū i pasaky as i naudininku,
i p ielinksnio su kons ukcija.
Jonas Šukys (1998: 148 ), ap a damas lie u ių kalbos linksnių i p ielinksnių a oseną, ašo,
kad ,,y a būd a džių, aldančių objek o naudininką
24
. Tai dažniausiai būd a džiai a imas, <...>
p iešingas, s a menas... <...>“. Dėl glaus umo (ekonomiškumo), umpumo a sinonimiškumo su
panašus (į ką) kalbininkas (Šukys 1998: 34 ) siūlo objek o naudininką ink is i a ojan a p au inius
adek a us
25
, analogiškas, sinonimiškas. J. Šukys sako, kad ,,su būd a džiais panašus, apa us,
analogiškas, p opo cingas, s a menas <...> p ielinksnio su kons ukcijos neįp as os“ ( . p.: 504; plg.
Šukys 1978: 101
26
). Būd a džiai lygus, lygiag e us aldą objek ą eiškiančias p ielinksnio su
24
„Naudininku dažniausiai pasakomas objek as, . y. daik as i asmuo, į ku į k yps a eiksmas, ku iam kas
da oma“ (Šukys 1998: 147). ,,P ie būd a džio p isijungęs naudininkas eiškia objek ą <...>, į ku į nuk eip a
ypa ybė“ (LKG3 1976: 239).
25
Plg. VLKK konsul aciją klausimu: ,,Kokio linksnio eikalauja a p au inis būd a dis „adek a us“?
Naudininko. Adek a us kam, kaip i apa us kam, p z.: Jo da bo užmokes is y a adek a us einamoms
pa eigoms.“ (ci uojama iš: h p://konsul acijos. lkk.l /li /292)
26
Plg.: ,,Su būd a džiais panašus, analogiškas p ielinksnio su kons ukcijų ge iau ne a o i“ (Šukys 1978: 101).
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Teigiamų alelinių būd a džių i jų edinių ak an ų aiška |8
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
kons ukcijas (Šukys 1998: 504; 1978: 101). Pagal lygiag e us J. Šukys siūlo a o i i pa alelus (Šukys
1998: 34).
J. Šukys i Aldonas Pupkis Kalbos pa a imuose ( oliau – KP) (KP S2 2003: 98; plg. Šukys 1998:
154) eigia, kad ,,panašus, -i (panašumas) su kuo y a eng inas ( ng .
27
): Ji panaši su b oliu (– į b olį).
Vaiko panašumas su ė u (– į ė ą) aki aizdus.“ Jų manymu, eng inas esąs i objek o naudininkas su
lygiag e us; čia de ė ų ink is p ielinksnio su kons ukciją, pa yzdžiui, Ta linija lygiag e i ikampio
pag indui (– su ikampio pag indu) (KP S1 2003: 43; panašiai Šukys 1998: 154, 504). O su
būd a džiais analogiškas, a imas, iden iškas, p opo cingas, sime iškas, apa us u i bū i eng ina
p ielinksnio su kons ukcija; objek ą de ą saky i naudininku, pa yzdžiui, P ancūzijos užsienio poli ika
pasi odė ne apa i su Ame ikos poli ika (– Ame ikos poli ikai) (KP S2 2003: 98 ). J. Šukys i A. Pupkis
būd a džio olygus a ojimą su p ielinksniu su e ina kaip šalu inį (be galimą a o i) naudininko
a ian ą, p z.: Nė ienas aikas nė a olygus su sa o ė ais (ǁ sa o ė ams), s a menas ka u su
p ielinksniu su esąs kalbos klaida i bend inėje kalboje ne a o inas (n k.).
Iš o, kas umpai saky a, kyla klausimas, kokią ne iesioginio objek o aišką linkęs ink is
kalbos a o ojas. A sakymo į šį i ki us klausimus ieškoma ap a us DLKT eikiamą medžiagą (3
sky ius). Čia uo a pu aiškėja, kad 10–17 ipo sakiniuose galima ikė is ne iesioginio objek o aiškos
p ielinksnio su kons ukcija, ku i, pa yzdžiui, su lygus bū ų naudininko (lais asis) a ian as, su
panašus – eng ina, o su s a menas – ne a o ina. Ki aip sakan , galimas oks kalbamų alelinių
p edika ų ne iesioginio objek o žymėjimas: įAcc (panašus), Da /suIns (lygus), Da (s a menas) a ba
suIns (lygiag e us).
3. ALELINIŲ BŪDVARDŽIŲ NETIESIOGINIO OBJEKTO RAIŠKA DLKT
Didžiąją DLKT dalį suda o ašy inės, dažnai edaguo os, ski ingų žan ų (publicis ikos, g ožinės,
neg ožinės a adminis acinės li e a ū os) kalbos eks ai. Dalis jų y a e s iniai. Saky inės kalbos
pa yzdžių en y a aki aizdžiai mažiau. S aipsnyje emiamasi 2 464 ski ingų žan ų pa yzdžiais, ku
diadinėse kons ukcijose a ojamos ski ingų linksnių būd a džių y iškosios a mo e iškosios
giminės o mos: adek a us, -i; analogiškas,-a; ek i alen iškas, -a; iden iškas, -a; lygiag e us, -i; lygus, -i;
panašus, -i; p opo cingas, -a; sime iškas, -a; sinonimiškas, -a; s a menas, -a; apa us, -i; olygus, -i.
27
„ ng . – odo, kad e inamasis eiškinys nė a į eisin as kaip bend inės kalbos no ma: jis eng inas kaip jau
neno minis i ne u in is pe spek y os a ba da neno minis, nepakankamai iš i as i pan.“ (KP S1 2003: 9).
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Teigiamų alelinių būd a džių i jų edinių ak an ų aiška |9
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Tokie sakiniai, ku šie būd a džiai a ojami diadinėse kons ukcijose, eiliškumo a ka a ink i iš
DLKT į jo paieškos laukelį į ašius būd a dį be galūnės, pa yzdžiui, adek a (naudojamas paieškos
k i e ijus p asideda). Ap a iamųjų sakinių 82,5 p oc. (2 034 sakiniai) y a su ne iesioginio objek o
naudininku, 14,4 p oc. (354 sakiniai) – su p ielinksnio į kons ukcija i 3,1 p oc. (76 sakiniai) – su
p ielinksnio su kons ukcija. Tu ima medžiaga pasiski s o aip, kaip ma y i 1 len elėje.
1 LENTELĖ. Alelinių būd a džių ne iesioginio objek o aiška diadinėse kons ukcijose
Būd a dis
Ne iesioginio objek o aiška
Sakinių skaičius
ĮACC
DAT
SUINSTR
adek a us, -i
1 (0,4 %)
221 (98,7 %)
2 (0,9 %)
224 (100 %)
analogiškas, -a
–
225 (98,7 %)
3 (1,3 %)
228 (100 %)
ek i alen iškas, -a
–
68 (100 %)
–
68 (100 %)
iden iškas, -a
–
127 (96,95 %)
4 (3,05 %)
131 (100 %)
lygiag e us, -i
–
100 (76,9 %)
30 (23,1 %)
130 (100 %)
lygus, -i
–
178 (91,3 %)
17 (8,7 %)
195 (100 %)
panašus, -i
350 (98,3 %)
–
6 (1,7 %)
356 (100 %)
pa alelus, -i
–
10 (100 %)
–
10 (100 %)
p opo cingas, -a
–
201 (99,5 %)
1 (0,5 %)
202 (100 %)
sime iškas, -a
–
39 (97,5 %)
1 (2,5 %)
40 (100 %)
sinonimiškas, -a
–
41 (100 %)
–
41 (100 %)
s a menas, -a
3 (1,9 %)
157 (98,1 %)
–
160 (100 %)
apa us, -i
–
416 (97,4 %)
11 (2,6 %)
427 (100 %)
olygus, -i
–
251 (99,6 %)
1 (0,4 %)
252 (100 %)
IŠ VISO:
354 (14,4 %)
2034 (82,5 %)
76 (3,1 %)
2464 (100 %)
Iš 1 len elės ma y i, kad, išsky us būd a dį panašus, -i, pagal kalbos ekonomiškumo dėsnį
(įsi) y auja polinkis kalbamų būd a džių ne iesioginį objek ą saky i ienodai – naudininku. Čia da
minė inas i ienodas ,, u in is be eik a isai okių pa sa ybių, oks pa “, ku io ne iesioginis objek as
sakomas p ielinksniu su i įnagininku, pa yzdžiui:
(21) Pa algyki a. – Mam, iek p i algėm, nebeno im. – Pa agauki a. – Neno im neno im, p i algėm
labai daug isko. – Žiū ėk, Eglu ė su Linu ienoda. DLKT
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Teigiamų alelinių būd a džių i jų edinių ak an ų aiška |16
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
(46) Nu ekin ojo da bas y a š a us, niekuo nesie inas su nuo ekų nu ekinimu. No s ienas panašumas a p
ekin ojo i nu ekin ojo is dėl o išlieka. Abiejų jų da bo ezul a as y a de alės. DLKT
A siž elgdami į J. Šukio min į, kad Ta p ė o i sūnaus kilo ginčas objek inės eikšmės a p
kons ukcija susijusi su p edika u ( eiksmažodžiu) kilo, u ė ume saky i, kad panašiai y a i ,
pa yzdžiui, 47 sakinyje, ku p edika u eina andame (TARP KO?). Sin aksiškai čia, egis, galima įž elg i
sąsają su aplinkybinėmis – ie os eikšmės – p ielinksnio a p kons ukcijomis sakiniuose, kai a p
d iejų (a daugiau) konk ečių daik ų (a jų isumos) pasakomas ečias, p z., Lai as įs igo (KUR?) a p
ledų (ci uojama pagal Šukys 1998: 513). 47–49 sakiniuose a p kons ukcijos suda omos loka y iųjų
a p kons ukcijų pag indu; jomis pasakoma požymio eiškimosi e d ė, o 44–46 sakiniuose jos
a ojamos kaip a ibu inės. Seman iškai okia a p kons ukcija y a susijusi su a pusa io san ykį
implikuojančiu žodžiu panašumas, ku is seman inio pe kėlimo būdu (gali bū i) su okiamas kaip koks
abs ak us daik as (dalykas) (plg. Kokį (panašų) daik ą su ado e (KUR?) a p manęs i sa o iš ink osios).
Kaip okia loka y ioji a p kons ukcija susijusi su inhe en iškai a pusa io san ykį eiškiančia a p
sa ęs kons ukcija? Ta p sa ęs y a į subjek ą o ien uo as, . y. u in is su juo seman inę sąsają,
modi ika o ius (Jie y a panašūs a p sa ęs). Seman inę sąsają su p edika o a gumen u, . y. o ien aciją
35
,
u i i ipiškai aplinkybinė a p kons ukcija, ku i iš modi ika o ių gali bū i pakeliama (angl. p omo ed)
į aldinius (Ta p jų (KUR? KIENO?) y a panašumo; Panašumas (KOKS? KIENO?) a p sese ų čia i baigėsi).
(47) Tačiau daugiausia panašumų andame a p Helmoldo pasakojimo i Lebuino gy enimo šeš ojo
sky iaus, ku su ypač gausiomis de alėmis ap ašoma me inė saksų genčių sąjungos sueiga. DLKT
(48) Bandžiau pami š i. Vel ui. Niekas ki as man Jūsų nea s os. Gal nusipelniau ben au ės šampano? P. S.
Aud iau, nuoši džiai gailiuosi Jūsų. Kokį panašumą su ado e a p manęs i sa o iš ink osios? Gal
skambino e Jūs? Kamuoja ės be eikalo, nes aš ne a. DLKT
(49) Mokslininko laikysena juslinio pasaulio a ž ilgiu isai p iešinga. Jo ne egimybė isai ki okia negu
egimybė. Ta p jų nė a panašumo a sime ijos. Me odo eplėmis su aiškydamas enomeną, mokslininkas
s engiasi pag ieb i i palenk i sa o aliai ,,pačią“ anscendencinę bū į. DLKT
J. Pake ys (2006: 125) a k eipia dėmesį, kad da ybos požiū iu daik a a dinis junginys
bend ada bia imas a p ašy ojo i e ėjo y a susijęs su eiksmažodiniu ašy ojas i e ėjas
bend ada biauja ( . y. monadinėmis kons ukcijomis). Vadinasi, daik a a dinis panašumas a p ekin ojo
35
O ien acijos e minas a ojamas pagal A. Hol oe (2009: 99).

LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Teigiamų alelinių būd a džių i jų edinių ak an ų aiška |17
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
i nu ekin ojo 46 sakinyje eiškia panašius a ibu inius san ykius kaip i mo inos i duk os (plg. jų)
panašumas 38 sakinyje. P ielinksnio a p kons ukcijas siejan su monadinėmis kons ukcijomis 1–2,
5–7 sakiniuose, g ama inių i seman inių a p a ojimo p iežasčių enka ieško i pas a ąsias lyginan
su 38–43 sakiniuose a ojamomis.
Iš DLKT eikiamų pa yzdžių ma y i, kad p ielinksnio a p kons ukcijų pasi inkimui į aką da o
daik a a dinio junginio sin aksinis išplė imas: a p enkamasi, kai daik a a dinio junginio pag indinis
dėmuo i (a ba) jo p iklausomieji u i sa o modi ika o ių (a ibu ų) (ž . 50–54 sakinius; da plg. 41
sakinį). Ta p a ojimą lemia i ka ego inė p iklausomųjų dėmenų aiška (ž . 55–57 sakinius; da plg.
48 sakinį). Žiū in į 58 sakinį į akis k in a d ejopos in e p e acijos galimybė: a pusa io san ykis
eiškiamas a p aikų i jiems s a bių žmonių (panašiai kaip, p z., 57 sakinyje) a ba a p pačių aikų
kaip užda os g upės (angl. bounded se ) i ka u jiems s a bių žmonių. Tai, kad isų mu uan ų kaip
užda os g upės su okimas i ak ualiza imas da o į aką a pusa io san ykio aiškai, ma y i i 59–61
sakiniuose. Vadinasi, ais a ejais, kai no ima ak ualizuo i a ba y a ak ualizuojamas i speci ikuojamas
a pusa io san ykis užda oje mu uan ų g upėje, enkamasi a pusa yje, a p sa ęs, kai kiek ienas
mu uan as a ski ai – ienas į ki ą a pan. (ž . 62–63 sakinius; da plg. 5–7 sakinius)
36
. Tai, kad
a pusa io san ykio ak ualiza imo i speci ika imo aišką gali ibo i seman iniai a pusa io si uacijos
pa ame ai, konk ečiau kalban , kon igū acijos (angl. con igu a ion) pa ame as
37
, ma y i i 64 sakinyje,
ku ienas į ki ą lemia adinamoji g andinės (ang. chain) kon igū acija
38
( aip kaip 61 sakinyje – po os
(angl. pai )
39
). Be ai da eikė ų nag inė i išsamiau a ski ai.
(50) Jo apyba pla i i galinga. Cezanne‘as iš yko gy en i i apy i į P o ansą, e ai iš čia eiš ažiuodamas.
Pissa o: ,,Kaip keis a ma y i panašumą a p jo O e o i mano Pon uazo peizažų (plg. keis a ma y i jo i
mano peizažų panašumą; ?keis a ma y i jo O e o i mano Pon uazo peizažų panašumą)! Iš ik o, juk mes
isada bu ome ka u! DLKT
36
Plg. ,,[P]osakiu a p sa ęs ne eikė ų pik naudžiau i, ypač kai jis dubliuoja sang ąžinę eiksmažodžio o mą i kai
iš sakinio aišku, kokius eikėjus i kaip sieja eiksmas. Užuo sakius Jie abu susi ikę nuola a p sa ęs ginčijasi už enka saky i
abu susi ikę nuola ginčijasi“ (Šukys 1998: 515).
37
,,The <...> pa ame e con igu a ion comes in o ope a ion once mul iple pa icipan s a e in ol ed, since hen he
possible pe mu a ions o who ac s on whom can also a y“ (Majid, E ans, Gaby, Le inson 2011: 31).
38
,,A could ac on B who could ac on C who could ac on D, esul ing in a linea se ies o e en s (A → B → C →
D)“ (Majid, E ans, Gaby, Le inson 2011: 32 ).
39
,,A and B, and likewise C and D, could be in s ong symme ical in e ac ion, bu wi h no in e ac ion be ween
he pai s (A ↔ B; C ↔ D)“ (Majid, E ans, Gaby, Le inson 2011: 32 ).
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Teigiamų alelinių būd a džių i jų edinių ak an ų aiška |18
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
(51) O. Špengle is i jo pasekėjai bu o ne ienin eliai, ma ę panašumą a p
daba inės ,,nusileidžiančios“ Eu opos i gęs ančio an ikinio pasaulio (plg. ma ę Eu opos i an ikinio
pasaulio panašumą, ?ma ę ,,nusileidžiančios“ Eu opos i gęs ančio an ikinio pasaulio panašumą). DLKT
(52) Apie okius nusikal imus o icialiais p anešimais in o muoda o policija, be o, Flo idos žu nalis ai
dažnai pas ebėda o panašumų a p nusikal imų, pada y ų oli iena nuo ki os esančiose ie o ėse, i apie
juos ašyda o (plg. ?pas ebėda o nusikal imų, pada y ų oli iena nuo ki os esančiose ie o ėse, panašumų
i apie juos ašyda o). DLKT
(53) A siduoda sim onijos įspūdžiui, am a odo, kad p o jo akis p aslenka isi gy enimo i pasaulio į ykiai.
Tačiau a sipeikėjęs jis negali nu ody i jokio panašumo a p g ojimo i o, ką jis egėjo (plg. ?negali
nu ody i jokio g ojimo i o, ką jis egėjo, panašumo). DLKT
(54) Nė a s a ūs a ibucijos a gumen ai, kad ai ik įžanga į im esnį da bą. Beje, kele as y inė ojų palaikė
nuomonę, kad y a kažkokio ne gi po e inio panašumo a p Miuncheno minia iū os i Telšių pa eikslo
(plg. ?y a kažkokio, ne gi po e inio Miuncheno minia iū os i Telšių pa eikslo panašumo). Neigian ys ši ą
panašumą pa yzdžiu pasi elkė aus ų impe a o iaus F anco II (1768-1835) po e ą. DLKT
(55) Nuoši džiai p isipažinsiu: aš nema au jokių panašumų a p mūsų i jūsų (plg. *nema au jokių mūsų
i jūsų panašumų). Galbū bū en dėl šios p iežas ies esame įdomūs i pa auklūs ieni ki iems. I alas y a
es e as, lie u is – ne. DLKT
(56) [A k eipė] dėmesį į Vico 1777 me ais, ačiau iki 1797 me ų nė ienoje sa o publikacijoje jo nepamini, o
ėliau de aliai Vico koncepcijos nenag inėja i panašumų a p sa ęs bei Vico neįž elgia (plg. ?i sa o bei
Vico panašumų neįž elgia). DLKT
(57) A ieškai pa alelių a p sa ęs i įkūnijamų pe sonažų (plg. *a ieškai sa o i įkūnijamų pe sonažų
pa alelių)? Kai ku i pe sonažus, ma ai, kad kai ku ie jų u i daug okių b uožų, kokių i pa s u i. Tik iek
os pa alelės. DLKT
(58) Vaikų, adusių panašumų a p sa ęs i jiems s a bių žmonių, sa osios e ės pajau imas didėja.
DLKT
(59) O Euklido geome ijos aksiomos – „Lygūs ienam i am pačiam, lygūs i a p sa ęs“, a ba „Visa
daugiau už dalį“ – jokių abejonių nekelia. DLKT
(60) Aš ik pas ebiu, kad ie em ies aikai y a lyg kokia a ski a jaunimo dalis: jie nieku pe daug
nesi eiškia, daugiau bend auja ne su ki ais, o a p sa ęs. I as jų bend a imas daug ylesnis, ne oks kaip
isų ši ų. DLKT
(61) 44 daly ės ung ynia o š eica iška sis ema (10 a ų). Kiek iena po a a p sa ęs žaidė ( s. iena su
ki a) po d i pa ijas – bal osiomis bei juodosiomis igū omis. DLKT
(62) Abudu bu o panašūs ienas į ki ą kaip d yniai, a ski i galėjai ik pagal apmūsijusias ž aigždu es an
an pečių: i šininkas u ėjo ke u ias, o ai uo ojas d i. DLKT
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Teigiamų alelinių būd a džių i jų edinių ak an ų aiška |19
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
(63) Šalia kaimiečių iš Konijos igū os: mo ina, ė as, duk ė, senelis, dėdė, isi panašūs ienas į ki ą kaip
du andens lašai – ai ezul a as daugybės a pusa io san uokų. DLKT
40
(64) Vedan os, daois ų, s oikų, su ijų i pan eis ų žingsniais laipsniškai a ė a į objek y ią absoliu o samp a ą.
Žingsniai panašūs ienas į ki ą (* a p sa ęs), nes žengė as pa s pe ą pa į, ačiau i ski ingi, nes edė į
p iekį – į žmogaus sąmonės b andą. DLKT
Va dažodinės ypa ybės u ė ojo pa adinimus su p iesaga -muo u ime iš s a menas, lygus –
s a muo ,,s a mena iesė“
41
, lygmuo ,,a i ikmuo, isai lygus pakai alas“, o su galūne -ė iš lygiag e us,
pa alelus – lygiag e ė „ iesė, ku i y a ienoje plokš umoje su ki a iese i su ja nesusike a, pa alelė“,
pa alelė „ iesė a plokš uma, lygiag e i ki ai iesei a plokš umai“, ku iais ,,dalykas <...> y a
pa adinamas pagal išo inę ypa ybę (spal ą, o mą, dydį i . .)“ (LKG1 1965: 357, 366; DLKG 2006:
122). Palyginkime 65–73 sakinius. Iš jų aiškėja, kad okie ypa ybės u ė ojo pa adinimai u i ik ieną
p iklausomą dėmenį: iš būd a dinio junginio (s a menas kam, lygiag e us su kuo) į ypa ybės u ė ojo
kons ukcijas nukopijuo ą naudininką a ba p ielinksnio su i įnagininko kons ukciją, ku is gali lik i
implikuo as, kaip 71–72 sakinuose. Šiuose sakiniuose ma y i ypa ybės u ė ojų pa adinimų alen inių
ak an ų edukcija. 73 sakinyje p ielinksnio a p su kilmininku kons ukcija lieka d i eikšmė: ji gali
bū i sup an ama kaip p edika o (b ėž i) loka y iojo ak an o aiška (nub ėž i KUR? – apsk i imą b ėžia
a p iesių (plg. len oje)) a ba kaip ieno iš b ėž i a gumen ų – lygiag e ės
42
a ibu iškai pasakoma ie a
(nub ėž i KOKIĄ LYGIAGRETĘ?), ku ią iboja du daik ai (suaugęs žmogus i aikas); lygiag e ė y a su jais
ienoje plokš umoje, konk ečiau, jų a pe (plg. lygiag e umas a p jų bu o ginčy inas).
(65) Bandymo ezul a us, galime pada y i okias iš adas, ku ios adinamos š iesos a spindžio dėsniu: •
k in an ysis spindulys, a sispindėjęs spindulys i s a muo eid odžio pa i šiui spindulio k i imo aške y a
ienoje plokš umoje. DLKT
40
Da ž . a oseną DLKT, kai ak ualizuojamas a ski as a pusa io si uacijos daly is:
Visi šie didieji kunigaikščiai, - p isiminda o Koko, - bu o panašūs ienas į ki ą: g ažus eidas, ku is nieko ne eiškė,
žalios akys, plonos ankos... A is ok a iją, iš dalies galima palygin i su žmonėmis, ku ie, pabu oję iesos ka alijoje, ku , ano
Meis e io Ekha o, ,,a kangelai, musė i d asia panašūs ienas į ki ą“, s aiga p a ado kalbos do aną.
41
Dalija Teko ienė, ap a dama eliacinių [ki aip, alelinių] būd a džių be a dės giminės o momis nusakomus
požymius, eigia, kad ,,jie gali em is <...> e d ės san ykiais: pa alelu, s a mena, olima, a ima, p z.: Nek eipk dėmesio į ai,
kas s a mena į plokš umą“ (Teko ienė1990: 74).
42
Plg. LKŽe eikiamą daik a a džio lygiag e ė apib ėžimą – „ iesė, ku i y a ienoje plokš umoje su ki a iese (išski a
mano – L. V.-S) i su ja nesusike a, pa alelė“.
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Teigiamų alelinių būd a džių i jų edinių ak an ų aiška |20
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
(66) Ma ome, kad as pluoš as, pasiekęs eid odėlį, nuo jo a sispindi. Iš eid odėlio aško, į ku į k in a
š iesos spindulys, iškelkime s a menį o eid odėlio pa i šiui. DLKT
(67) Pe š iesos k i imo į andenį ašką min yse iš eskime s a menį andens pa i šiui. Ma ysime, kad,
pe eidamas iš o o į andenį, š iesos spindulys p ia ėja p ie o s a mens. DLKT
(68) Iš ombo ABCD įs ižainių sanki os aško O iškel as s a muo OM ombo plokš umai. Į odyki e, kad
aškas M y a ienodai nu olęs nuo isų ombo k aš inių. DLKT
(69) Vienas žmogus nė a lygmuo ki am
43
. LKŽ
(70) Todėl belieka pasi elk i apy ikslį mąs ymą i apy iksles analogijas. Man, sakykim, a odo isai
įmanoma b ėž i lygiag e ę (plg. pa alelę) su e o iniu malonumu (plg. e o iniam malonumui). Tokio
sug e inimo nea sisako i Ba hes‘as. DLKT
(71) Tiesus ik ai as, ku is duoda a saką sa o sąžinei. Nes jei no i as i iesų kampą, p i alai mokė iš es i
44
s a menį iš dangaus į žemę. Meilė, il is i s ajonė – isa ai g ažu, ačiau, ne i ie, ku ie būna i šuj, u i
leis is į apačią, į idinį p aga ą. DLKT
(72) Iš linijų susiki imo aško į abscisės ašį nuleidžiamas
45
s a muo, odan is, ku iame abscisės aške y a
moda. DLKT
(73) Mo e is siūlo nub ėž i
46
lygiag e ę a p suaugusio žmogaus i aiko: jei aikas bijo amsaus kamba io,
andame išei į – pasiūlome įsijung i š iesą. DLKT
Iš ap a iamų būd a džių aip pa galimi okie yksmą eiškian ys ediniai – in anzi y ūs
eiksmažodžiai su p iesaga -ė i
47
: (su-)panašė i
48
,,(pa-)da y is panašiam“, (su-) apa ė i ,,(pa-)da y is
43
Plg.: [K is us] y a lyg eidis (lygmuo) Die o. LKŽe
44
Plg. eiksmažodžio es i ,,ką ilgą ies i, eng i, s a y i“ alen ingumo ap ašą N. Sližienės Lie u ių kalbos
eiksmažodžių junglumo žodyne (2004: 439).
45
Plg. eiksmažodžio nuleis i ,,nub ėž i iš i šaus žemyn (apie s a menį)“ alen ingumo ap ašą N. Sližienės Lie u ių
kalbos eiksmažodžių junglumo žodyne (1998: 44).
Ma y , pagal nuleis i junglumą klaidingai a ojamas s a menas į sakinyje No in gau i iesę a, s a meną į iesę b,
eikia popie iaus lapą pe lenk i aip, kad iesės b abi dalys su ap ų. Pe lenkimo linija adinama iese, s a mena į iesę b. DLKT
46
Plg. eiksmažodžio b ėž i ,, es i, b auk i (liniją)“ alen ingumo ap ašą N. Sližienės Lie u ių kalbos eiksmažodžių
junglumo žodyne (1994: 155).
47
E alda Jakai ienė DLKG (2006: 390) okius būd a dinius eiksmažodžius adina bū io kai os (mu a y iniais).
48
Plg. p iklausomų dėmenų žymėjimą eiksmo pa adinimo kons ukcijoje: Tad k ikščioniškasis obulėjimas – ai
panašėjimas į K is ų bei žmogaus kei imasis, a sinaujinimas, emian is nuola iniu a si e imu i pe ėjimu į escha ologinę
ik o ę. Š en umas y a nuola inis panašėjimas su K is umi, sa o gy enimo de inimas su Tė o alia i Ap aizdos planais.
Š en as y a as kunigas, ku is uoliai ykdo Die o alią DLKT.
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Teigiamų alelinių būd a džių i jų edinių ak an ų aiška |21
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
pačiam“
49
, (su-) ienodė i ,,(pa-)da y is ienodesniam, ienodam“. Tokie į ykio a eigos eikslo
eiksmažodžiai y a eliniai i ,,p iklausomai nuo eks o, ku iame a ojami, gali eikš i 1) laipsnišką
ypa ybės a si adimą i 2) laipsnišką ypa ybės didėjimą“
50
(DLKG 2006: 390). P ielinksnio į
kons ukciją aldo i eiksmažodžio neš i edinys panėšė i
51
74 sakinyje.
Iš 74–81 sakinių ma y i, kad būd a dinių eiksmažodžių ne iesioginio objek o žymėjimas
ienu su ampa su pama inio būd a džio ne iesioginio objek o žymėjimu, ki u ski iasi nuo jo.
Remdamiesi DLKT eikiama medžiaga, galime konk ečiau kalbė i apie ne iesioginio objek o aišką su
isų asmenų i skaičiaus ini inėmis panašė i, panėšė i, supanašė i o momis. Sakiniuose su ini inėmis
panašė i i panėšė i o momis ne iesioginis objek as sakomas p ielinksniu į i galininku ( isuose
u imuose 200 i 450 sakinių a i inkamai), o sakiniuose su ini inėmis supanašė i o momis
ne iesioginį objek ą links ama saky i p ielinksniu su i įnagininku (jis a ojamas 93,3 p oc. u imų
pa yzdžių, a ba 70 sakinių iš 75)
52
. Aiškėja, kad būd a dinių eiksmažodžių ne iesioginio objek o
žymėjimas susijęs su šių eiksmažodžių inhe en iniais eikslo požymiais. Eigos eikslo būklės panėšė i
a ba yksmo panašė i ne iesioginis objek as eiškiamas p ielinksniu į i galininku, . y. pagal panašus
analogiją; su į ykio eikslo yksmo supanašė i jis dažniau pasakomas enkan is ki ą ecip okinį
žymėjimą – p ielinksnio su kons ukciją (plg. da : As onomai pa asa į skaičiuoja nuo ko o 23-iosios,
kai diena susilygina su nak imi (DLKT)
53
; Užaugęs pe eina ki as žoles i su medžiais lyginas s š. (LKŽe);
Ski ų mo iškosios lyginas y ams na sybė[je] S.Dauk. (LKŽe); Tas jūsų mokinimas lyginasi kankinimui
(LKŽe)).
49
Plg.: Va ojimo s e os siau ėjimas i pačios kalbos apa ėjimas su okiečių kalba galiausiai paki o lie u ių kalbos
p es ižą, sumenkino lie u ių sąmonėje jos e ę (ci uojama pagal h p://mokslolie u a.l /2014/07/p isilie us-p ie-a g asios-
p oblemos/). Čia ak o iaus su apa ėjimo su pe sonažu menas (ci uojama: h p://www.zodynas.l / e minu-
zodynas/ / apa ejimas). Tačiau ik ši aip jis susi ienija su Dangumi i pe žengia žmogiškumo plo mę – be ne
anscenduodamas ją, o eikiau pe ją su apa ėdamas su Dangumi, . y. „p alauždamas“ joje an opokosminę e d ę DLKT.
50
Panašios nuomonės laikosi i Klemen ina Vosyly ė (1995: 70): „lie u ių kalboje p iesagos -ė i eiksmažodžių
ediniai iš kokybinių būd a džių pap as ai eiškia p ocesą – laipsnišką pag indiniu žodžiu pasaky os ypa ybės įgijimą a ba
s ip ėjimą“.
51
Apie ai, kad panėšė i y a eiksmažodinis neš i edinys plačiau ž . Vosyly ė (1995: 70 ). Ski ingos nuomonės
laikosi J. Šukys (1998: 393) i eigia, kad „iš būd a džių p ielinksnio į kons ukcijos eikalauja būd a dis panašus i jo
ediniai – daik a a dis panašumas, eiksmažodis panėšė i“.
52
Tie pa ys mo osin aksinio žymėjimo polinkiai ma y i i žiū in į DLKT eikiamus eiksmažodinio daik a a džio
supanašėjimas a ojimo pa yzdžius ( as uose 32 sakiniuose a ojamas p ielinksnis su i įnagininkas), plg.: Dalininkų
supanašėjimas su uo, kieno jie y a dalininkai, y a pe panašumą į ą, ku iame jie u i dalį, pasiekiamas ik asis apa umas
anam dalykui. Dalininkų apa umas, ik ai pasiekiamas pe supanašėjimą su daly a imo objek u, y a sudie ė i e ųjų
sudie ėjimas.
53
Plačiau apie p iešdėliu su i su-si eiškiamą a pusa io eikšmę lie u ių kalboje ž . Geniušienė (2007: 653 ).

LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Teigiamų alelinių būd a džių i jų edinių ak an ų aiška |22
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
(74) Išsp oginę akis, smaksojo į ap i usią mašiną, ku i [mašina] iš olo panėšėjo į aud os nu e s ą kluoną.
(ci uojama pagal Šukys 1998: 393)
(75) Sūnus [P] is labiau panašėjo į ė ą [Comp]. (ci uojama pagal Sližienė 1998: 115)
(76) Š en asis Augus inas sako: ,,Siela supanašėja su uo, ką myli“. DLKT
(77) Nieko ik o iškesnio i nepama ysi – ne balkš i debesėliai i ie supanašėjo su žeme
54
. DLKT
(78) Ta o juodi an akiai supanašėjo į spa nus, gaubiančius žalias ž aigždes. DLKT
(79) Vėly ojoje klasikinėje omėnų eisėje p oku a o iaus padė is apsk i ai laipsniškai apa ėjo su
kogni o iaus padė imi. Google
(80) Jaučiasi, kad daugumos p ekių kainos ienodėja su anksčiau bu usiomis [kainomis] li ais. Google
(81) Kam mes būsime įdomūs, jei pasiduosime globalizmui i ne eksime sa i umo? – Be sa i umo žmogus
su ienodėja su ki ais. Google
5. IŠVADOS
Į subjek ą o ien uo ų alelinių p edika ų (būd a džių) ak an ų seman inė apib ėž is p iklauso nuo
a pusa io si uacijos daly ių in e p e a imo, . y. nuo o, ku is si uacijos daly is (daly iai)
pasi enkamas a skai os ašku. Tai a liepia ecip okinių (monadinių esp. diadinių) kons ukcijų
pasi inkimą. Tais a ejais, kai a skai os ašku pasi enkami isi a pusa io si uacijos daly iai,
monadinėse kons ukcijose pasakomi subjek u, a pusa io san ykis gali bū i ak ualizuojamas i
speci ikuojamas su subjek o a dininku ko e e en iškais ecip okiniais žymekliais. Seman iniai
a pusa io san ykio pa ame ai i mu uan ų kaip užda os g upės su okimas da o į aką ecip okinių
kons ukcijų pasi inkimui. Recip okine ana o a ak ualizuojamas kiek ienas daly is a ski ai (Jonas i
Ma y ė panašūs ienas į ki ą; Abudu panašūs ienas į ki ą), a pusa yje a a p sa ęs – užda a daly ių
g upė (Jie panašūs a pusa yje; a p sa ęs).
Monadinėse kons ukcijose d i alenčio būd a džio aldiniai pasakomi subjek u einančiu
daik a a džio a ba į a džio daugiskai os a dininku (Jiedu y a panašūs), d iem daik a a džio a
į a džio a dininkais, sujung ais i (Jonukas i Ma y ė y a panašūs), a ba daik a a džio a į a džio
a dininku su p ielinksnio su i įnagininko kons ukcija (Jonukas su Ma y e y a panašūs).
54
Da plg. DLKT pa yzdį: Esi ne oks kaip jie, o supanašė i nesis engi. - Supanašė i? Su kuo? Aš is da ski iu są okas
- au a i liaudis. - Be su inki, jog kiek iena au a u i okią aldžią, kokios ji nusipelnė? Šachas!
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Teigiamų alelinių būd a džių i jų edinių ak an ų aiška |23
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Būd a džio aldinys, diadinėse kons ukcijose einan is ne iesioginiu objek u, žymimas pagal
is y aujančias s a egijas: naudininku (lygus, lygiag e us, s a menas, apa us i pan.), p ielinksniu į su
galininku (panašus) a ba p ielinksniu su i įnagininku ( ienodas). Naudininką enkamasi pagal kalbos
ekonomiškumo dėsnį.
Vediniai iš būd a džių išlaiko pama inio žodžio inhe en inę a pusa io eikšmę i alen ingumą.
Ypa ybės pa adinimų a ba ypa ybės u ė ojų kons ukcijose aldiniai gali lik i implikuo i. Ypa ybės
u ė ojų kons ukcijose p iklausomojo dėmens sin aksinis bū inumas y a mažesnis.
Iš monadinių kons ukcijų pada y ose ypa ybės pa adinimo kons ukcijose subjek as žymimas
kilmininku (jų panašumas (jie y a panašūs); Jonuko i Ma y ės panašumas (Jonukas i Ma y ė y a
panašūs)) a ba kilmininku i p ielinksnio su i įnagininko kons ukcija Jonuko su Ma y e panašumas
(Jonukas su Ma y e y a panašūs)). Su monadinių kons ukcijų subjek u da ybiškai susijęs ypa ybės
pa adinimų p iklausomasis dėmuo eiškiamas i p ielinksnio a p su kilmininku kons ukcija
(panašumas a p jų, Jonuko i Ma y ės, bu o aki aizdus (jie, Jonukas i Ma y ė, y a panašūs)). Tokia
p ielinksnio a p kons ukcija pe im a iš loka y iųjų kons ukcijų (plg. Laiškas y a (guli) čia, a p
išmė y ų daik ų, a p ašiklio i knygos; Ta p jų, Jonuko i Ma y ės, panašumo y a (juose panašumo y a)).
Loka y iojo p ielinksnio a p nominalizacijose a ojimui į aką da o g ama iniai i seman iniai
eiksniai: sin aksinis junginio išplė imas, ka ego inė p iklausomųjų dėmenų aiška, mu uan ų
ak ualiza imo pobūdis.
Dėl kiekybiškai negausių DLKT duomenų sunku apibend in i būd a dinių daik a a džių
p iklausomojo dėmens, a liepiančio pama inio būd a džio ne iesioginį objek ą, žymėjimo polinkius.
Būd a dinių eiksmažodžių ne iesioginio objek o aiška ienu su ampa su pama inio būd a džio
aldinio, einančio ne iesioginiu objek u, žymėjimu (panašus į ką – panašė i į ką; ienodas su kuo –
(su) ienodė i su kuo), ki u gali ski is a ba ski iasi nuo jo (panašus į ką – supanašė i su kuo, lygus kam
(su kuo) – susilygin i su kuo; apa us kam (su kuo) – (su) apa ė i su kuo). Ski ingam žymėjimui į aką
da o būd a dinio eiksmažodžio eikslas.
ŠALTINIAI
DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas, sud. Kauno Vy au o Didžiojo uni e si e o Kompiu e inės
ling is ikos cen as. P ieiga in e ne e: h p://donelai is. du.l .
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Teigiamų alelinių būd a džių i jų edinių ak an ų aiška |24
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas, elek oninis a ian as. Red. kolegija: Ge ūda Nak inienė ( y . ed.),
Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas, Jolan a Zaba skai ė, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as, 2005. – A naujin a e sija, 2008. P ieiga in e ne e: www.lkz.l .
LITERATŪRA
DLKG 2006: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. Redaga o Vy au as Amb azas. 4-as pa ais. leidimas,
Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
Geniušienė E. 2007: Recip ocal and e lexi e cons uc ions in Li huanian (wi h e ences o La ian).
– Recip ocal Cons uc ion 2, Nedjalko , Vladimi P. (ed.). John Benjamins Publishing
Company: Ams e dam/Philadelphia, 633–672.
Haspelma h M. 2007: Fu he ema ks on ecip ocal cons uc ions. – Recip ocal Cons uc ion 4,
Nedjalko , Vladimi P. (ed.) John Benjamins Publishing Company: Ams e dam/Philadelphia,
2087–2116.
Hol oe A. 2009. Bend osios sin aksės pag indai, Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
Hol oe A., Judžen is A. 2003. Sin aksinių yšių ipai. – Sin aksinių yšių y imai [= Lie u ių kalbos
g ama ikos da bai 1], Hol oe , Axel, A ū as Judžen is ( ed.). Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 11–35.
Hu s P. 2010: The syn ax o lexical ecip ocal cons uc ions. – P oceedings o he LFG10 Con e ence,
Bu , Mi iam, King, T acy Holloway (eds.), 290–310. P ieiga in e ne e: h p://csli-
publica ions.s an o d.edu/290 (žiū ė a 2016-02-10).
Jakai ienė E., Laigonai ė A., Paulauskienė A. 1976: Lie u ių kalbos mo ologija, Vilnius: Mokslas.
Knjaze J. P. 2007: Lexical ecip ocals as a means o exp essing ecip ocal si ua ions. – Recip ocal
Cons uc ion 1, Nedjalko , Vladimi P. (ed.). John Benjamins Publishing Company:
Ams e dam/Philadelphia, 115–l46.
KP S1 2003: Kalbos pa a imai, kn. 2: Sin aksė: linksnių a ojimas (S1). Suda ė Ri a Miliūnai ė.
Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
KP S2 2003: Kalbos pa a imai, kn. 2: Sin aksė: p ielinksnių i polinksnių a ojimas (S2). Suda ė Ri a
Miliūnai ė. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Labu is V. 1998: Lie u ių kalbos sin aksė, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Teigiamų alelinių būd a džių i jų edinių ak an ų aiška |25
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
LKG1 1965: Lie u ių kalbos g ama ika 1. Fone ika i mo ologija. Redaga o Kazys Ul ydas, Vilnius:
Min is.
LKG 2 1971: Lie u ių kalbos g ama ika 2. Mo ologija ( eiksmažodis i k .). Redaga o Kazys Ul ydas,
Vilnius: Min is.
LKG 3 1976: Lie u ių kalbos g ama ika 3. Sin aksė. Redaga o Kazys Ul ydas, Vilnius: Min is.
Majid A., E ans N., Gaby A., Le inson S. C. 2011: The seman ics o ecip ocal cons uc ions
ac oss languages. An ex ensional app oach. – Recip ocals and Seman ic Typology, E ans
Nicholas, Gaby Alice, Le inson S ephen, Majid Asi a (eds.). John Benjamins Publishing
Company: Ams e dam/Philadelphia, 29–59.
Nedjalko V. P., Geniušienė E. 2007: Ques ionai e on ecip ocals. – Recip ocal Cons uc ion 1,
Nedjalko , Vladimi P. (ed.). John Benjamins Publishing Company: Ams e dam/Philadelphia,
379–434.
Pake ys J. 2006: Veiksmo pa adinimo kons ukcija lie u ių kalbos g ama ikoje. – Daik a a dinio
junginio y imai [= Lie u ių kalbos g ama ikos da bai 4], Axel Hol oe , Rolandas Mikulskas
( ed.). Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 121–149.
Pa ee B. H. 2008. Symme y and symme ical p edica es. – Compu a ional Linguis ics and In ellec ual
Technologies: Pape s om he In e na ional Con e ence „DIALOGUE“, Kib ik A. E. e . al (ed.).
Moscow: Ins i u P oblem In o ma iki, 606–611. P ieiga in e ne e:
h ps://ud i e.oi .umass.edu/pa ee/Seman ics_Readings/Symme yHandou Pen usSemina
Co ec edPlusNo es.pd (žiū ė a 2016-02-10).
Sližienė N. 1994: Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodynas 1, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidykla.
Sližienė N. 1998: Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodynas 2 (1), Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidykla.
Sližienė N. 2004: Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodynas 2 (2), Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u o leidykla.
Šukys J. 1978: P ielinksnių a ojimas, Kaunas: Š iesa.
Šukys J. 1998: Lie u ių kalbos linksniai i p ielinksniai: a osena i no mos, Kaunas: Š iesa.
Teko ienė D. 1985: Lie u ių kalbos būd a džių bū inojo seman inio alen ingumo aiška. –
Kalbo y a 36 (1), 72–83.
Teko ienė D. 1990: Be a dės giminės būd a džiai, Vilnius: Mokslas.