BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ,
JURGITA VAIČENONIENĖ
Vy au o Didžiojo uni e si e as
ARBITRALIŲJŲ LIETUVIŲ KALBOS KOLOKACIJŲ NUSTATYMAS
ESMINIAI ŽODŽIAI: a bi aliosios kolokacijos, lie u ių kalba, ibo as leksinis junglumas,
ek o ių me odas, au oma izuo as nus a ymas, ling is inis
neau oma inis nus a ymas.
ANOTACIJA
S aipsnyje p is a omo y imo objek as – lie u ių kalbos a bi aliosios kolokacijos. Jų
junglumo pag indas y a ne seman iniai, o leksiniai ibojimai, okios kolokacijos iesiogiai nea spindi
nekalbinės ik o ės. Ryšys a p jų žodžių – a bi alus: no s pagal panašią eikšmę eo iškai galima
ink is daugiau negu ieną junglumo pa ne į, be links ama a o i ku į no s ieną. S aipsnyje
ap ašomi a bi aliųjų kolokacijų nus a ymo me odai, išbandy i ykdan p ojek ą „Neau oma inis
ling is inės analizės i au oma izuo as kompiu e inės ling is ikos me odas (ARKA)“. Medžiaga
y imui im a iš Lie u ių kalbos pas o iųjų žodžių junginių duomenų bazės.
ABSTRACT
The a icle aims o desc ibe he me hodological app oaches o a bi a y colloca ion (AC)
iden i ica ion de eloped wi hin he amewo k o he p ojec “A bi a y Colloca ions o Li huanian:
Iden i ica ion, Desc ip ion and Usage (ARKA)”. The sou ce o he esea ch was he “Da abase o
Li huanian Mul iwo d Exp essions”. A bi a y colloca ions we e de e mined by combining manual
and semi-au oma ic me hods o compu a ional linguis ics.
ĮVADAS
Didelę pas o iųjų žodžių junginių dalį, kaip žinoma, suda o kolokacijos, ačiau, jas
au oma iškai nus a an iš eks ynų s a is iniais a hib idiniais me odais (plačiau ž .
Bielinskienė i k . 2019: 15–22), nus a oma i nemažai okių junginių, ku ie kolokacijoms
JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ, JURGITA VAIČENONIENĖ. A bi aliųjų lie u ių
kalbos kolokacijų nus a ymas | 2
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.06
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
p iski iami dėl o, kad juos suda ančių žodžių a ojimo d auge dažnis au oma iškai
į e inamas kaip s a is iškai eikšmingas, p z.: šeše i me ai, saulė a diena, g aži mo e is i pan.
Taip a p kolokacijų a si anda ne ik ųjų, ku ios suda omos kaip pap as i lais ieji žodžių
junginiai emian is seman iniais, o ne leksiniais ap ibojimais (Ma cinke ičienė 2010: 90–91).
Kai ku ie y ėjai kolokacijomis laiko ik ik ąsias kolokacijas (ki aip da adinamas
nemo y uo omis, a bi aliosiomis) – įp as inius žodžių junginius, ku ie iesiogiai nea spindi
nekalbinės ik o ės, yšys a p jų žodžių – a bi alus (išsamiau apie a bi alumą
ž . Ko ale skai ė i k . 2021).
Šio y imo objek as y a bū en a bi aliosios kolokacijos ( oliau – AK), . y. okios,
ku ioms būdingas ibo as leksinis junglumas (angl. lexical es ic edness): no s eo iškai pagal
panašią eikšmę galima ink is daugiau negu ieną junglumo pa ne į, links ama a o i ku į
no s ieną, p z., sup as i užuominą, o ne *su ok i užuominą, anka pasiekiamas, o ne * anka
paimamas. Rū a Pe auskai ė ašo: „Tiesioginio yšio su pa adinamąja ik o e nebu imas
lemia ai, kad ne ik ski ingose kalbose o pa ies žodžio junglumas sma kiai ski iasi, be ne
i oje pačioje kalboje ieno kolokacijos na io negalima pakeis i ki u, jam sinonimišku,
ne izikuojan , kad pasaky a azė skambės neįp as ai, p z., laikas eina, bėga, slenka, be ne
*žingsniuoja, skuodžia, šliaužia“ (Ma cinke ičienė 2010: 91). Tik ųjų (a bi aliųjų) kolokacijų
pag indinio žodžio junglumo pa ne iai, pasak R. Pe auskai ės, y a nenuspėjami, okių
kolokacijų junglumo pag indas – leksiniai ap ibojimai (Ma cinke ičienė 2010: 90).
AK iki šiol nė a sulaukusios didelio lie u ių kalbos y ėjų dėmesio, no s jų nus a ymas
padė ų išski i šias kolokacijas kaip lie u ių kalbos kolokacijų b anduolį, ypač naudingą
e imo, lie u ių kalbos kaip s e imosios mokymo, leksikog a ijos ikslams. Šiais ikslais AK
analizuojamos ykdan p ojek ą ,,A bi aliosios lie u ių kalbos kolokacijos: a pažinimas,
ap ašymas, a ojimas (ARKA)“
1
, ku iuo siekiama ap ašy i lie u ių kalbos AK i pa eng i AK
leksikog a inius bei mokomuosius iš eklius.
S aipsnio ikslas – ap ašy i, kokie me odai aiky i ykdan p ojek ą ARKA lie u ių
kalbos AK a pažin i, i palygin i ski ingais me odais gau us ezul a us. AK analizuo os
neau oma iniu ling is inės analizės i au oma izuo u kompiu e inės ling is ikos me odais.
1
P ojek ą inansuoja Lie u os mokslo a yba (N . S-LIP-20-18), išsamiau ž . h ps://a ka.pas o u. du.l .
JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ, JURGITA VAIČENONIENĖ. A bi aliųjų lie u ių
kalbos kolokacijų nus a ymas | 3
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.06
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Šal iniai: 1) Lie u ių kalbos pas o iųjų žodžių junginių duomenų bazė ( oliau –
PŽJDB)
2
, ku ioje pa eikiama apie 12 ūks . kolokacijų; 2) Del i.l eks ynas
3
, suda y as iš
70 mln. žodžių, apiman is 2014–2016 m. publikuo us eks us iš į ai ių Del i.l naujienų
po alo ub ikų (plačiau apie eks yną Bielinskienė i k . 2019: 14–15).
Ti iamoji medžiaga – kolokacijos, suda y os iš 97 daik a a džių ( ie a, aplinka, būdas,
y as, mo e is, dalykas i k .
4
). Jų s uk ū a – būd a dis / būd a diškai a ojamas daly is +
daik a a dis, eiksmažodis + daik a a dis, daik a a dis + daik a a dis. A likus y imą, apie
2400 kolokacijų p ipažin os kaip AK. Didžioji dalis jų y a d ižodės, be dalis – ižodės;
pas a osios pap as ai suda y os iš eiksmažodžių, būd a džių i daik a a džių (gali ski is
dėmenų išsidės ymo a ka).
Pi moji i iamosios medžiagos dalis, . y. kolokacijos, ku ių s uk ū a būd a dis +
daik a a dis, y a ap a a anks esniame s aipsnyje (Ko ale skai ė i k . 2021). Jame p is a y as
bandymas AK a pažin i aikan ieną iš kompiu e inės ling is ikos me odų – au oma izuo ą
( ek o ių) me odą, šis me odas aip pa išsamiai p is a y as. Šiame s aipsnyje apibend inamas
isas AK a pažinimo y imas. Pi mame sky iuje p is a omi abu aiky i me odai –
neau oma inis (ž . 1.1 sk.), ka u ap ašan i aiky us k i e ijus bei es us, i au oma izuo as, jo
aikymui a skleis i pasi elkian kolokacijų g upę, ku ios s uk ū a – eiksmažodis +
daik a a dis (ž . 1.2 sk.). An ame sky iuje, emian is isų y imo e apų duomenimis,
ap a iami i palyginami me odų aikymo ezul a ai, jų galimybės i ūkumai, s a būs
e inan nus a y ų AK są ašą i planuojan olesnius AK y imus.
1. ARBITRALIŲJŲ KOLOKACIJŲ NUSTATYMO METODAI
Rašan apie AK nu odoma, kad ibą a p a bi aliųjų i adinamųjų i ialiųjų
kolokacijų bū ų galima b ėž i ies abs akčiųjų daik a a džių iba: „<...> kolokacijos, ku ių
pag indą suda o abs ak ieji daik a a džiai, gali bū i laikomos ik osiomis, nemo y uo omis,
2
h p:// esu sai.pas o u. du.l /paieska/pap as oji
3
h ps://klc. du.l /pas o uSea ch.h ml
4
Tai iek konk e ieji, iek abs ak ieji, dažniausiai pas o iuosius žodžių junginius, nus a y us iš Del i.l
eks yno, suda an ys daik a a džiai, išsamiau apie juos ž . Bielinskienė i k . 2019.
JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ, JURGITA VAIČENONIENĖ. A bi aliųjų lie u ių
kalbos kolokacijų nus a ymas | 4
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.06
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
o pas o ūs junginiai su konk ečiaisiais daik a a džiais pap as ai emiasi nekalbine ik o e i
y a i ialūs“ (Ma cinke ičienė 2010: 91). Taigi, ienas iš da buose apie kolokacijas į a dy ų
k i e ijų y a daik a a džių seman ika. A liekan šį y imą paaiškėjo, kad didžioji dalis AK iš ies
y a suda y os su abs ak ų pa adinimais, ačiau pas ebė a, kad a bi alumas būdingas i
kolokacijoms su konk ečiaisiais daik a a džiais, plg.: ap ibo i g ei į, a lik i mankš ą, im i kyšį,
palik i aikš ę, pasiim i k edi ą, pasikalbė i ele onu, pas a y i spek aklį i k .
Šio y imo iššūkis bu o ne ik p i aiky i AK a pažinimo k i e ijus, be i pasi ink i
okią me odiką, ku i ik ų di b i su dideliu duomenų kiekiu, kad, emian is ja, bū ų galima
suda y i lie u ių kalbos AK są ašus iš y us didelį kolokacijų skaičių ( am naudo a PŽJDB
medžiaga). Vykdan p ojek ą, išbandy a i p i aiky a d ejopa AK nus a ymo me odika:
neau oma inė i au oma izuo a. Pi miausia aiky as neau oma inis būdas, pasi inkus AK
p ipažinimo k i e ijus (ž . 1.1 sk.). Kadangi PŽJDB y a daug duomenų, ienas iš p ojek o
užda inių bu o ka u su neau oma iniu me odu išbandy i i okį me odą, ku is leis ų AK
p ipažinimo p ocesą ben iš dalies au oma izuo i (ž . 1.2 sk.).
1.1. Neau oma inis AK nus a ymas
Neau oma iškai nus a an AK, aiky i du pag indiniai k i e ijai:
1) ibo o leksinio junglumo k i e ijus, ku iam į e in i aiky as sinonimų
pakeičiamumo i (a ba) daik a a džių leksinių seman inių g upių me odas;
2) pe kel inės eikšmės k i e ijus.
Jei kolokacija a i iko ben ieną k i e ijų, ji laiky a a bi aliąja. Toliau ap a iama, kaip
aiky as kiek ienas k i e ijus siekian į e in i, a kolokaciją laiky i a bi aliąja.
1.1.1. AK nus a ymas pagal ibo ą leksinį junglumą
Kaip minė a į ade, a bi aliosiomis laikomos kolokacijos, u inčios ibo ą leksinį
junglumą, . y. būd a džiui a eiksmažodžiui, a ojamam konk ečia eikšme junginyje su
daik a a džiu, būdingas am ik as, daugiau a mažiau a bi alus, pakeičiamumo ibojimas
(angl. a bi a y es ic ion on subs i u abili y; Nesselhau 2003, 2005). Taigi, emian is ibo o
leksinio junglumo samp a a, be ku is kolokacijos dėmuo am ik a eikšme negali bū i
JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ, JURGITA VAIČENONIENĖ. A bi aliųjų lie u ių
kalbos kolokacijų nus a ymas | 5
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.06
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
pa a o as su isais sin aksiškai i seman iškai įmanomais koloka ais. No s eo iškai i galima
as i koloka ų pakai ų, be jie a ba isai ne ik ų, a ba bū ų neįp as i, p z.: palanki s.
*naudinga aplinka; daugiasluoksnis s. *sluoksniuo as omanas.
Ribo o leksinio junglumo k i e ijų ling is ai ik ino d iem es ais:
1) pagal eiksmažodžio a būd a džio sinonimus ( . y. a galima pakeis i ki ais
a imos eikšmės žodžiais, laiky inais sinonimais);
2) pagal daik a a džių leksines seman ines g upes.
Kadangi AK laikomos okios kolokacijos, ku ių ieno iš dėmenų pap as ai negalima
pakeis i ki u žodžiu – a imos eikšmės sinonimu, AK a pažin i aiky as sinonimų
pakeičiamumo es as (adap uo as iš Nesselhau 2003): jeigu ienas kolokacijos dėmuo negali
bū i pakeičiamas ki u a imos eikšmės sinonimu, okia kolokacija laiky a AK. Pa yzdžiui,
e inan kolokacijų nepaklus i įs a ymui, dieg i sis emą, įdė as da bas a bi alumą, ik in a
pagal galimus eiksmažodžių sinonimus *nusiženg i įs a ymui, *į es i sis emą, *įkiš as / įkel as
da bas i sp ęs a, a pakeičiamumas galimas; jeigu ne – kolokacijos p ipažin os kaip AK.
Tes uo a ims ling is ams aikan in ospekcijos me odą, be em asi iš Del i.l eks yno
nus a y omis kolokacijomis. Vis dėl o eikia p ipažin i, kad as i sinonimą ne e ai bu o gana
sunku, odėl dažnai aiky as i an asis – daik a a džių leksinių seman inių g upių – es as.
Ribo as leksinis junglumas aip pa e in as pagal ai, kokia y a leksinių seman inių
g upių į ai o ė: emian is PŽJDB pa eik omis kolokacijomis, sp ęs a, su kelių leksinių
seman inių g upių daik a a džiais jungiasi kolokacijos būd a dis a eiksmažodis, i aip
į e in a leksinio junglumo apim is. Kad bū ų kuo iksliau nus a y a, su kokiais žodžiais gali
bū i a ojamas daik a a dis, analizuo a isa jo pa adigma, . y. isos kolokacijos, suda y os
su uo daik a a džiu. Be , no s isą i iamąją medžiagą suda o apie 12 ūks . kolokacijų,
p ieinamų PŽJDB, ka ais būda o ma y i, kad in o macijos nepakanka. Jeigu i iamojoje
medžiagoje pasi aikyda o ik iena kolokacija su am ik u būd a džiu / eiksmažodžiu,
ling is ai pa adigmą užpildyda o emdamiesi sa o kaip gim akalbių kalbos jausmu; jeigu
bazėje būda o kelios kolokacijos, ibo o leksinio junglumo es ai bu o aikomi u imai
pa adigmai.
Remian is daik a a džių leksinėmis seman inėmis g upėmis, junglumo apim is bu o
e inama a siž elgian į okias sąlygas:

JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ, JURGITA VAIČENONIENĖ. A bi aliųjų lie u ių
kalbos kolokacijų nus a ymas | 6
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.06
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
a) kolokacijos nelaiky os AK, jeigu su am ik u būd a džiu / eiksmažodžiu jungiasi
daug į ai ių leksinių seman inių g upių daik a a džių i os g upės gausios. Toks būd a džio
/ eiksmažodžio junglumas laiky as plačiu, be aiškesnių leksinių ap ibojimų, plg. kolokacijų
su ge as gausą: ge as ezul a as, da bas, pasaulis, žmogus, laikas, gy enimas, būdas, dalykas,
šalis, komanda, diena, sp endimas, me ai, o as, ie a, pusė, sezonas, galimybė, kaina, ung ynės,
au omobilis, mais as, ženklas, s eika a, kelias, y as, aikas, p oduk as, klausimas, p adžia,
p iemonė i k .; da plg. pi k i: pi k i au omobilį, mais ą, p oduk ą, u ą, žemę;
b) jeigu su būd a džiu / eiksmažodžiu jungiasi daug į ai ių leksinių seman inių
g upių daik a a džių, be iena g upė išsiski ia a ba a ojami ik keli am ik os seman inės
g upės daik a a džiai, kolokacija galėjo bū i laikoma AK. Pa yzdžiui, no s s a y i junglumas
pla us, be šį eiksmažodį galima pa a o i ne su isų anspo o p iemonių pa adinimais, plg.
s a y i au omobilį (kaip i s a y i d i a į, mo ociklą), be p iš a uo i lai ą, nu updy i lėk u ą.
Vadinasi, kolokacija s a y i au omobilį dėl ibo o junglumo p iski ina AK. Veiksmažodis u ė i
laikomas pla aus leksinio junglumo žodžiu, nes gali suda y i daug i į ai ių kolokacijų, ačiau
isoje jo pa adigmoje išsiski ia kolokacija u ė i eikalą – ji laikoma a bi aliąja. Su subju i
a ojami d iejų leksinių seman inių g upių – gam os eiškinių g upės i jausmų – žodžiai,
be kolokacijos suda omos ik su daik a a džiais subju o o as i subju o nuo aika, odėl abu
a ejai y a AK;
c) AK nelaikomos ienai didelei seman inei g upei p iski iamos kolokacijos.
Pa yzdžiui, PŽJDB as a ik iena kolokacija nuskaičiuo i mokesčius, be ling is ai,
emdamiesi gim akalbio kalbos jausmu, gali užpildy i pa adigmą ki ais žodžiais (nuskaičiuo i
galima pinigus, paskolą i ki us inansinius dalykus), odėl nuskaičiuo i mokesčius nep ipažin a
kaip AK. Tai PŽJDB iš ienos kolokacijos suda y a, be eo iškai gausi leksinė seman inė
g upė.
Ribo as leksinis junglumas ik in as e inan abu kolokacijos žodžius: būd a džio /
eiksmažodžio negalima pakeis i ki ais sinonimais (1 es as) a ba (i ) daik a a džių pa adigma
ibo a (2 es as). Pa yzdžiui, kolokacija pa iekiamas mais as ody ų, kad gali bū i daug mais o
g upės daik a a džių (galima pa iek i mais ą, gė imus, aka ienę, pie us...). Taigi, ji nea i inka
2 es o a sąlygos, nes seman inė g upė iena, ačiau a i inka b sąlygą, nes pa iek i negalima
pakeis i į paduo i. Taigi, pagal 2 es ą kolokacija p ipažįs ama a bi aliąja. Ki as pa yzdys:
JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ, JURGITA VAIČENONIENĖ. A bi aliųjų lie u ių
kalbos kolokacijų nus a ymas | 7
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.06
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
eiksmažodis su eng i a ojamas su enginius, į ykius į a dijančiais daik a a džiais (su eng i
inkimus, konce ą...), adinasi, okių kolokacijų ne eikė ų laiky i a bi aliosiomis pagal
seman inės g upės gausos k i e ijų, be p ie AK jas galima p iski i pagal 1 es ą, nes su eng i
šiuo a eju negalima pakeis i sinonimu su uoš i.
Sinonimijos es ą ne isada galima p i aiky i. Pa yzdžiui, jo negalima p i aiky i, kai
y a keli AK a ian ai, plg.: kainos kyla i kainos auga, didėja; klausimas kamuoja i klausimas
kankina; duo i galimybę i su eik i galimybę; įgy i eisę i įgau i eisę. Taip pa šio es o negalima
p i aiky i okiais a ejais, kaip sumokė i mokesčius, apgy endin as mies as – žodžiams sumokė i,
apgy endin i sinonimą sudė inga pasiūly i ne i hipo e iškai. Jeigu ne andama sinonimo,
negalima pa ik in i pakeičiamumo, nes u i bū i ben jau eo inio pasi inkimo a p d iejų (a
daugiau) sinonimų galimybė.
Ribo o leksinio junglumo pa ik ą iek sinonimijos (1 es as), iek leksinių seman inių
g upių es u (2 es as) a likę ling is ai ėmėsi sa o kaip gim akalbių kompe encija. Tačiau
okio da bo ezul a ams neiš engiamą į aką da o subjek y umo eiksnys (apie šią sinonimų
nus a ymo p oblemą ž . Di jak, G ies 2006: 24–26). Todėl sinonimų pakeičiamumui e in i
išbandy as i au oma izuo as me odas (ž . 1.2 sk.).
1.1.2. AK nus a ymas pagal pe kel inę eikšmę
Kai ku iuose anks esnio laiko a pio y imuose (plg. Howa h 1998) okios
kolokacijos, ku ių ienas iš dėmenų – pe kel inės eikšmės, adinamos ibo osiomis
kolokacijomis (angl. es ic ed colloca ions). Pasak Annos Rede (2006: 82), kolokacijos su
pe kel inės eikšmės žodžiu y a ibo o junglumo junginiai, ku iuose nenuspėjamą yšį a p
kolokacijos na ių lemia kon encija, o me a o iškumas y a kon encijos dalis. Todėl šios
kolokacijos s a bios kalbos mokymui (Lewis 2000: 29). Ta kim, su anglų kalbos būd a džiu
hea y a ojami į ai ūs daik a a džiai, ku ie eiškia dalykus su požymiu „sunkus“, be žodžių
junginyje hea y smoke (lie . užkie ėjęs ūkalius) minimas ne objek as, o asmuo, odėl mokan
kalbos šią kolokaciją e a išski i kaip įsidėmė iną žodžių junginį.
Būd a džiai, a ojami pe kel inėmis eikšmėmis, pap as ai pasižymi i pla esne
junglumo apim imi, o kolokacijos su pla esnio junglumo būd a džiais y a sudė ingesnės
besimokan iesiems (Nesselhau 2005: 238). Dėl ak ualumo kalbos mokymui i e imui
JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ, JURGITA VAIČENONIENĖ. A bi aliųjų lie u ių
kalbos kolokacijų nus a ymas | 8
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.06
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
(Volunge ičienė 2010; S ulpinai ė i k . 2016) nus a an lie u iškąsias AK panaudo as
pe kel inės eikšmės k i e ijus.
Kolokacijas analizuojan neau oma iškai, AK požymiu laiky as ieno iš kolokacijos
dėmenų (būd a džio, eiksmažodžio a daik a a džio) a ojimas ne iesiogine eikšme. Tai
nus a y a analizuojan isą am ik o žodžio pa adigmą, gene uo ą iš Del i.l eks yno
duomenų (ž . 1 len elės 1 s ulpelį). Iš okios pa adigmos ma y i, su kokiais ki ais būd a džiais
a eiksmažodžiais kolokacijas suda o konk e us daik a a dis i kokia eikšme ose
kolokacijose a ojamas iek jis, iek i jo koloka ai – būd a džiai i eiksmažodžiai.
Ka ais nus a y i, a žodis a ojamas iesiogine a pe kel ine eikšme, leidžia ik
pla esnis kon eks as – ada pasi elk a PŽJDB, Del i.l eks ynas, plg. žalias + au omobilis:
„Unic edi Leasing“ Lie u oje a s o as pas ebi da po ą žaliųjų au omobilių inkos
endencijų.
Ma iaus Slaboše ičiaus pilo uo as žaliasis au omobilis a siliko pusę sekundės <...>.
„Tesla Model S“ y a laimėjęs kelis ge iausio au omobilio apdo anojimus, ku ių ienas y a
2013 m. Pasaulio me ų žaliasis au omobilis.
Įdomūs žaliųjų au omobilių koncepciniai modeliai.
Iš pa yzdžių ma y i, kad būd a dis žalias apibūdina au omobilį kaip ekologišką, be
nenusako jo spal os
5
. Tokia kolokacija laiky a a bi aliąja. Žinoma, Del i.l eks yne, iš ku io
duomenų suda y a PŽJDB, galima as i nemažai a ejų, kai žalias apibūdina au omobilio
spal ą.
Daik a a džių junginiai su būd a džiais i eiksmažodžiais laiky i AK, jeigu ben
ienas iš dėmenų pe kel inės eikšmės. Tokiu a eju ap ašy ieji es ai (ž . 1.1.1 sk.) ne aiky i.
Būd a džių i eiksmažodžių a ojimas pe kel ine eikšme i in būdingas abs akčiųjų
daik a a džių, aip pa i kele ui konk ečius dalykus eiškiančių daik a a džių kolokacijoms,
pa yzdžiui, su daik a a džiais amžius, aplinka, apsauga, būdas, dalykas, dalis, dėmesys,
duomenys, galimybė, gy enimas, in o macija, įs a ymas, į ykis, kalba, ka as, ka as, klausimas,
laikas, me as, pabaiga, pagalba, p adžia, eikalas, ezul a as, saugumas, sp endimas, s eika a,
eisė, u as suda y oms kolokacijoms.
5
A k eipiame dėmesį, kad apie išski inę a oseną signalizuoja i į a džiuo inės o mos.
JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ, JURGITA VAIČENONIENĖ. A bi aliųjų lie u ių
kalbos kolokacijų nus a ymas | 9
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.06
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Kolokacijos su abs akčiaisiais daik a a džiais, kaip nus a y a R. Pe auskai ės
(ž . Ma cinke ičienė 2010), gali suda y i koncep ualiąsias me a o as (p z.: š elni p iemonė,
aš i k i ika, sausas ezul a as, nu ekin a in o macija, paku s y i kalbas, duomenų nu ekinimas,
įs a ymo sp aga)
6
. Kaip eigia R. Pe auskai ė, „s a biausias me a o iškumo k i e ijus –
eikšmės pe kėlimas, iš yškėjan is iš konk e aus i abs ak aus daik a a džio p iešp iešos. Kai
konk e aus daik o sa ybės imamos pag indu abs ak ui į auk i į kon eks ą, suda y i žodžių
junginį su juo, uome gims a me a o a <...> ienas, dažniausiai abs ak us, dalykas
su okiamas kaip ki as, konk e us, pasi elkus pas a ojo e miniją <...>“ (Ma cinke ičienė
2010: 178).
Pe kel ine eikšme pa a o i būd a džiai ( ečiau eiksmažodžiai) junginiuose su
konk ečiaisiais daik a a džiais su eikia jiems seman iškai nebūdingų sa ybių (p z.: g ei as
mais as, yški mo e is, ma omas žmogus). Kaip i junginiuose su abs akčiaisiais daik a a džiais,
dažnai žodžių junginio eikšmė sup an ama ne iš pa ienių žodžių, o iš iso žodžių junginio
(p z.: geležinis žmogus, auksinis amžius, laukinė mo e is, aip pa ž . anksčiau pa eik us
pa yzdžius su daik a a džiu au omobilis). Ki ų kalbų kolokacijų y imuose (p z., S aka o a,
Hin ichs 2019) leksikalizuo oms kolokacijoms p iski iamos pe kel inės eikšmės koloka ą
u inčios kolokacijos, ku iose pe kel inė eikšmė iš yškėja ik su ibo u konk ečių leksinių
seman inių g upių žodžių skaičiumi. Pa yzdžiui, būd a džio hea y eikšmė junginiuose su
daik a a džiais smoke , ain, a ic (lie . užkie ėjęs ūkalius, s ip us lie us, in ensy us eismas)
nė a p o o ipinė, nes žymi ne s o į, o in ensy umą.
Nus a y a, kad didelį me a o izacijos po encialą u i idu inio leksinio junglumo
7
žodžiai, pa yzdžiui, eiksmažodžiai pa alyžiuo i (pa alyžiuo i eismą), sek i (senka laikas),
sug iau i (sug iau i gy enimą). Ta p būd a džių daug okių, ku ie, a ojami iesioginėmis
6
Apie e d ines, on ologines i s uk ū ines me a o as kolokacijose aip pa ž .: D ūlienė 2008a, b; Šiliny ė
2008. Šio s aipsnio i iso p ojek o ikslas nė a suklasi ikuo i nus a y as me a o as, odėl į ai labiau
nesigilinama, no s sup an ama, kad AK gali bū i kogni y inės ling is ikos specialis ams įdomus y imo objek as.
7
Remian is Susane Handl 2008 m. pa eik a o mule, Del i.l eks yno pag indu nus a y i analizuojamų
kolokacijų dėmenų koloka y umo į e čiai. Šie y imai bus ęsiami. Kol kas galima pasaky i, kad AK u ė ų bū i
idu inio s ip umo junginiai, . y. kad nei ieno, nei an o (a ečio) dėmens koloka y umo į e is ne u ė ų
bū i labai mažas a labai didelis. Jei, a kim, pi mo dėmens į e is didelis, o an o mažas, ai pi masis dėmuo gali
bū i a ojamas su mažai žodžių, o an asis – su labai daug žodžių, p z.: psichoak y i medžiaga, au is iškas aikas,
gėlas anduo, pa ėsinga ie a, išalė su a is, mažame is aikas, gazuo as / dis iliuo as anduo, pakelei ingas
au omobilis.
JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ, JURGITA VAIČENONIENĖ. A bi aliųjų lie u ių
kalbos kolokacijų nus a ymas | 16
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.06
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
G yninan VE iš yškėjo i da ienas au oma inės a ankos ypa umas: kadangi
ek o ių me odu žodžiai su enkami pagal jų kon eks o panašumą, VE gali suda y i ik iš pi mo
ž ilgsnio ne inkami sinonimai. Ki aip sakan , nežinan konk ečių daik a a džių, dėl ku ių du
a keli eiksmažodžiai sudė i į ieną VE, kai ku ių VE kokybę galima į e in i klaidingai.
Pa yzdžiui, 60-ojoje VE bu o okie žodžiai: ody i, demons uo i, jaus i. Iš ka o iš ynus žodį
jaus i bū ų suklys a, nes jis čia a sidū ė dėl šiems eiksmažodžiams bend o kon eks o, ku iame
kalbama apie jausmus, plg. demons uo i, ody i jausmus i , pa yzdžiui, jaus i pyk į, jaus i
nusi ylimą i pan. Veiksmažodžiai sumažė i, pig i a ba padidė i, ūg elė i gali bū i sinonimiški,
jeigu kalbama apie kainas. Visi ys VE apsisp ęs i, p iim i, pasi ink i eiksmažodžiai y a
sinonimai, o eiksmažodis im i, ku is dažniausiai iš inamas, čia a si ado odėl, kad žymi
p iim i sp endimą, ki aip sakan , šią VE eikia skai y i aip: apsisp ęs i, p iim i sp endimą,
pasi ink i
12
.
Iš okių pa yzdžių ma y i, kad au oma iškai galima nus a y i daugiau i (a ba) ki okių
sinonimų, nes ek o ių me odu e inamas kon eks o, o ne a ski ų žodžių eikšmės
panašumas. Va gu a imdami a ski us žodžius sinonimiškai susie ume eiksmažodžius
a sik a y i, numes i, sulieknė i, ačiau juos andame ienoje VE, nes jie pa a o i bend ame
kon eks e, ku iame bu o i daik a a dis s o is. Galima pa eik i i daugiau pa yzdžių, plg.:
uk i, už uk i, gy uo i, egzis uo i, užsi ęs i; domė is i užsiim i; ge i i a o i; nusi eik i i
pasi uoš i; skambin i, k eip is, p aneš i; a ku i, a s a y i, a gai in i; pe žiū ė i, ko eguo i,
a naujin i, keis i; išp o okuo i, lem i, pe aug i; šoki uo i, suk ės i, p iblokš i; a laiky i, iš e i,
į eik i.
Spo o kon eks e isi ke u i eiksmažodžiai – užsi ik in i, iško o i, pasiek i,
išsaugo i – y a sinonimiški, nes ka ais iško ojimas nusakomas aip: užsi ik ino sau ie ą inale
a ba išsaugojo i ulą. Tokie ezul a ai odo, kad e inan sinonimiją s a bu apim i daugiau
negu ieną žodį, nes sinonimų g upės na iai gali bū i i pa ieniai žodžiai, i pas o ieji žodžių
12
VE-ėse būna okių žodžių, ku ie susiję sin agmiškai, p z., įžeis i i neno ė i. Kadangi neno ė i dažnai
a ojamas bend ame su įžeis i kon eks e (kai a sidu ia junginyje neno ėjo įžeis i, be ...), jie sudė i į ieną VE.
Ki as a ejis: liau is: nus o i, e k i. Veiksmažodis e k i čia a si ado dėl o, kad a ink as iš jam dažno kon eks o
lio ėsi e kęs / e kusi. Ki aip sakan , labai ilgos (i ne inkamos) VE būna su ink os iems a aminiams
eiksmažodžiams, ku ie a ojami kaip pagalbiniai i dėl sa o g ama inių ypa ybių y a pla aus junglumo, p z.:
da y i, im i, p adė i, no ė i, eik i, p i alė i, eikė i, s eng is, nepajėg i.

JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ, JURGITA VAIČENONIENĖ. A bi aliųjų lie u ių
kalbos kolokacijų nus a ymas | 17
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.06
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
junginiai. Taikan ek o ių me odą, kai lyginamas kon eks o panašumas, kaip ik i iš yškėja
pa ienių žodžių sąsajos su kon eks u. Ling is ui ap ėp i iek duomenų bū ų sudė inga
(daugiau apie pla aus dis ibucijos odiklių spek o panaudojimą au oma inei sinonimų
analizei ž . Di jak, G ies 2006).
Pas ebė a, kad dažnai speci iškesnės eikšmės i siau esnio junglumo eiksmažodžio
VE y a umpesnė i š a esnė, ikė ina, dėl siau esnio junglumo. Palyginus sinonimų
ne imau i, jaudin is, būgš au i i nuogąs au i VE, ma y i, kad ne imau i VE ilgesnė i ne okia
g yna, joje y a pla esnės eikšmės žodžių, pa yzdžiui, bijo i (ne imau i: jaudin is, baimin is,
bijo i), o būgš au i VE su ink i ik ie ke u i žodžiai: būgš au i: ne imau i, jaudin is,
nuogąs au i. Da pas ebė a, kad VE-ėse, ku ios pag įs os konk e esnės eikšmės
eiksmažodžiu (duo i, bėg i, išim i, a sis o i, medžio i, k ėpuo i, suges i, kalė i), gali bū i mažai
a ba isai nebū i sinonimų, nes pagal konk ečios eikšmės eiksmažodį su ink i žodžiai susiję
emiškai, o ne sinonimiškai, plg.: išim i: išmes i, išb auk i, išneš i; medžio i i ž ejo i; k ėpuo i
i aikščio i; i i i kep i; kalė i i nu eis i; suges i: skil i, pe kais i, sp og i, užsikimš i, užsideg i.
Tokios VE suda y os i iš d iejų žodžių, be gali bū i ilgesnės. Ka ais būna labai ilgos,
pa yzdžiui, su a aminiu eiksmažodžiu sumenk i bu o ne 26 eiksmažodžiai.
Apibend inan galima paminė i, kad pa ikslinus gau a 2634 iš 3800 VE (70 p oc.).
Taigi, au oma iškai sugene uo os VE nė a pakankamai ikslios, kad jas bū ų galima
ne edaguojan aiky i olesniam AK nus a ymo e apui. Tokios paklaidos gali bū i nulem os
Del i.l eks yno ypa umų – no s jo žodžių apim is didelė (apie 70 mln.), ieno s iliaus
eks uose leksinė į ai o ė gali bū i mažesnė. Tikslesnėms VE gene uo i eikė ų didesnės
unkcinių s ilių į ai o ės eks yno.
1.2.3. Rezul a ai: VE kokybė i a bi alumo p ipažinimas
Palyginus būd a džių i eiksmažodžių VE p ieš pe žiū ą i po jos, paaiškėjo, kad
abiem a ejais gana daug VE a sisaky a kaip nein o ma y ių:
1) iš 1927 būd a džių VE po pe žiū os liko 800 VE (41 p oc.);
2) iš 3800 eiksmažodžių VE po pe žiū os liko 1166 VE (30 p oc.).
Likusias VE aip pa eikėjo edaguo i. Tiesa, nea lik as e inimas, kiek žodžių
dažniausiai iš inama ienoje VE. Dažnai ekda o iš in i pagalbinius, ne isai sa a ankiškus
JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ, JURGITA VAIČENONIENĖ. A bi aliųjų lie u ių
kalbos kolokacijų nus a ymas | 18
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.06
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
eiksmažodžius: da y i, im i, gy en i, e ė i, eik i, p i alė i, p adė i, gau i, no ė i, s eng is,
pa yk i. Daug iš in inų žodžių būda o VE pabaigoje, ku a sidu da o žodžiai su mažiausia
aiky o į e čio iba (0,5; didžiausias į e is y a 1), be nemažai bu o i okių a ejų, kai bu o
iš inamas žodis su aukš u į e čiu, am ik oje VE pa eikiamas 2–5 pozicijoje (VE daugiausia
gali suda y i 20 žodžių).
Pab ėž ina, kad e inan pagal VE i apsi ibo a ik ais žodžiais, ku ie y a oje VE.
Jeigu gali bū i ki ų sinonimų, be jų oje VE, pagal ku ią e inama, nebu o (jie nea ink i
ek o ių me odu, nepa a o i Del i.l eks yne a k .), kai ku ios kolokacijos galėjo bū i
p iski os p ie nea bi aliųjų (a ba a i kščiai). Pa yzdžiui, e inan kolokacijas k in an i
ž aigždė i kylan i ž aigždė, naudo a VE, ku ioje y a eiksmažodžiai aug i, k is i, kil i, mažė i,
ys y is, didė i. Šioje VE nė a g iū i, ku is galė ų bū i sinonimiškas k is i, odėl k in an i
ž aigždė nep ipažin a AK.
Ty imo me u pas ebė a i au oma inės duomenų a ankos p i alumų: 1) kaip minė a
1.2.2 posky yje, ek o ių me odu galima nus a y i daugiau i ki okių sinonimų nei pasi elkus
ien ik in ospekcijos me odą; 2) ek o ių me odas inka dideliam duomenų kiekiui apdo o i,
o ankiniu būdu a gu a bū ų įmanoma į e in i okios gausybės žodžių kon eks o panašumą.
Veiksmažodžių sinonimų VE-ėms p i aikius pakeičiamumo es ą, 291 kolokacija
p ipažin a kaip a bi alioji. Aki aizdu, kad bū en VE esan ys sinonimai lemia, ku ios
kolokacijos bus p ipažin os kaip AK. Viena e us, ai šio me odo ibo umas, ki a e us, ai
galimybė au oma izuo i a bi alumo nus a ymo p ocesą.
Kai a bi alumo p ipažinimas p iklauso ik nuo konk ečios VE, dažnai gali a si ik i
aip, kad kai ku ios kolokacijos nea enkamos pagal ieną, be a enkamos pagal ki ą VE.
Pa yzdžiui, e inan kolokacijų ku i į aizdį i o muo i į aizdį a bi alumą pagal 368 VE
ku i, o muo i, nė iena iš d iejų kolokacijų nebū ų p iski a AK. Be eiksmažodžiai ku i,
o muo i y a i ki ose VE, p ie ku ių p iski as as pa s daik a a dis į aizdis, odėl kolokacija
ku i į aizdį kaip AK p ipažįs ama pagal ki ą VE (45): ku i, suku i, ys y i, plė o i, įgy endin i,
eng i, įku i.
Galimas i ki as a ejis: os pačios kolokacijos gali bū i p ipažin os kaip a bi aliosios
daugiau nei pagal ieną VE, pa yzdžiui, a lik i mankš ą, da y i mankš ą galima į e in i kaip
AK i pagal 11-ąją (a lik i, ykdy i, da y i), i pagal 15-ąją VE (pada y i, a lik i, suku i;
JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ, JURGITA VAIČENONIENĖ. A bi aliųjų lie u ių
kalbos kolokacijų nus a ymas | 19
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.06
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
nu eik i). P oblema kyla ada, kai a bi alioji kolokacija nelaikoma a bi aliąja, jeigu o
negalima nus a y i pagal nė ieną VE. Taip gana dažnai pasi aikyda o e inan kolokacijų
a ian us. Pa yzdžiui, su daik a a džiu mokesčiai a ojamas i kel i, i didin i, abu šie
eiksmažodžiai y a 52-oje VE, pagal ku ią e inamas a bi alumas, odėl šios kolokacijos
nebus p iski os p ie AK. Tačiau jos y a AK a ian ai (plg. auga, kyla, didėja kainos). Toks
pa s a ejis – a lik i / ykdy i / da y i y imą (pagal 11-ąją VE šie junginiai nep ipažin i kaip
AK). Toje pačioje VE bu o gau i i įgy i, odėl gau i diplomą i įgy i diplomą nep ipažin os
kaip AK. Tokie a ejai odo, kad e inan kolokacijų a bi alumą pagal ibo o leksinio
junglumo k i e ijų s a bu i aikomos es a imo p iemonės, i ai, kad AK a ian ams
nus a y i labiau inka neau oma inis me odas.
Kadangi sinonimų pakeičiamumo es a imas aip labai susijęs su konk ečioje VE
esančiais žodžiais, gali a si ik i i aip, kad panašių, ik p iešingų eikšmių kolokacijos
nea enkamos. Pa yzdžiui, kolokacija kyla nepasi enkinimas a ink a, o mažėja
nepasi enkinimas – ne. Neau oma iškai jos abi bū ų į e in os kaip AK. Vadinasi, kai
a bi alumui į e in i naudojami ling is inės in ospekcijos būdu į e in i duomenys,
išsaugoma dalis 2 me odu p a andamų AK. Tiesa, aikan ling is inį neau oma inį me odą,
esama subjek y umo. Au oma izuo as me odas objek y esnis, no s enka p ipažin i, kad
duomenys agmen iškesni ( es uo i naudojama ik iek i okių VE, kiek y a su ink a). Be o,
ne isos kolokacijos, ku ios y a AK, kaip okios p ipažįs amos.
2. AK NUSTATYMO REZULTATAI
Žiū in į nus a y ų AK skaičius, aki aizdžiai ma y i, kad neau oma iniu i
au oma izuo u me odais nus a y ų su ampančių AK y a labai mažai (išsamiau ž . 2.1 i 2.2
sk.), adinasi, i ienu, i ki u me odu a ski ai gaunama s a bių duomenų.
Neau oma inės analizės me odu su ink ų duomenų daug daugiau negu nus a y ų
au oma izuo ai, be aikan neau oma inę analizę aiky as ne ienas, o du a ankos k i e ijai
( ibo o leksinio junglumo i pe kel inės eikšmės), o aikan ek o ių me odą – ik ibo o
JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ, JURGITA VAIČENONIENĖ. A bi aliųjų lie u ių
kalbos kolokacijų nus a ymas | 20
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.06
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
leksinio junglumo. Taigi, aikan daugiau k i e ijų, su enkama daugiau kolokacijų su
į ai esniais būd a džiais i eiksmažodžiais.
Remian is konk ečių AK pa yzdžiais, šiame sky iuje bus paaiškinama, kodėl gau i
bū en okie ezul a ai, kaip juos nulėmė aiky i k i e ijai i naudo i duomenys. Pi miausia
ap a sime, ką gau i duomenys odo. Visos AK su ienu konk ečiu būd a džiu a ba
eiksmažodžiu gali bū i nus a y os ski ingai: a) ik ienu iš d iejų me odų; b) dalis
kolokacijų – ienu, dalis – ki u; c) dalis kolokacijų – ienu, dalis – ki u, dalis – abiem
me odais. Tolesniuose posky iuose ski ingos s uk ū os AK ap a sime komen uodami abiem
me odais gau us ezul a us.
2.1. A bi aliosios kolokacijos, suda y os iš būd a džių i daik a a džių
Iš iso nus a y os 1048 AK, ku ių s uk ū a būd a dis + daik a a dis. Į šias
kolokacijas įeina 320 ski ingų būd a džių. Tiesa, su ienais būd a džiais (didelis, mažas,
a i as, aukš as, mode nus, išski inis, pag indinis i pan.) suda y os kelios a keliolika AK, o
su ki ais (p z., ne umpas, nuodugnus, pe mainingas, pikan iškas) – pa ienės AK ( idu iniškai
su uo pačiu būd a džiu suda y a 3,3 kolokacijos; išsamiau ž . 3 len elę).
3 LENTELĖ. Ski ingais me odais nus a y os AK (būd a dis + daik a a dis)
Neau oma iniu me odu
nus a y os AK
Au oma izuo u me odu
nus a y os AK
Abiem me odais
nus a y os AK
Sk.
(p oc.)
Ski ingų
būd a džių
skaičius
( idu inis AK
skaičius, ku ios
suda y os su
uo pačiu
būd a džiu)
Sk.
(p oc.)
Ski ingų
būd a džių
skaičius
( idu inis AK
skaičius, ku ios
suda y os su uo
pačiu
būd a džiu)
Sk.
(p oc.)
Ski ingų
būd a džių
skaičius
( idu inis AK
skaičius, ku ios
suda y os su
uo pačiu
būd a džiu)
577
(55,06)
230 (2,5)
306
(29,2)
86 (3,56)
165
(15,74)
42 (3,93)
JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ, JURGITA VAIČENONIENĖ. A bi aliųjų lie u ių
kalbos kolokacijų nus a ymas | 21
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.06
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Kaip ma y i iš 3 len elės, daugiausia AK nus a y a neau oma iniu me odu – daugiau
nei pusė isų AK (p z.: žiau us aizdas, e giškas da bas, iesmukas klausimas, skaudus
dalykas); apie ečdalis AK nus a y a au oma izuo ai (p z.: e ingas u as, unikalus p ojek as,
sudė inga diena, op imalus būdas), o mažiausią dalį (15,74 p oc.) suda o os AK, ku ios
nus a y os abiem me odais (p z.: b olžudiškas ka as, in ensy i p ekyba, milžiniškas p ojek as,
žema kaina). Panašios p opo cijos ma y i i iš AK su eiksmažodžiais (ž . 2.2 sk.).
Analizuojan AK būd a džius, ma y i, kad dalis suda o ik ku iuo no s ienu me odu
nus a y as AK (ž . anksčiau pa eik us pa yzdžius), o ki i suda o abiem me odais nus a y as
AK (p z.: didelis, mažas, s ip us).
Ty imo p adžioje bu o iškel a hipo ezė, kad AK, nus a omose neau oma iniu
me odu, būd a džių į ai o ė didesnė, o AK, nus a y ose aikan au oma izuo ą ek o ių
me odą, – mažesnė. Ši hipo ezė pasi i ino: pi muoju me odu nus a y ose AK pa a o i 235
ski ingi būd a džiai, adinasi, as pa s būd a dis suda o idu iniškai 2,5 AK. Vek o ių
me odu nus a y ose AK y a 86 ski ingi būd a džiai, aigi idu iniškai 3,56 AK suda y a su
uo pačiu būd a džiu. Mažiausia būd a džių į ai o ė (42) a p AK, ku ios nus a y os abiem
me odais, be i okių kolokacijų mažiausia. Šioje AK g upėje su uo pačiu būd a džiu
suda y a idu iniškai 3,93 kolokacijos. Many ina, kad okia nedidelė būd a džių į ai o ė
nulem a palygin i mažo duomenų skaičiaus.
Didelė ikimybė, kad kolokacija bus a bi alioji, jei ją suda o okie būd a džiai, kaip
didis, didelis, didžiulis, milžiniškas, mažas, į emp as, pa ojingas, im as, s ip us, sunkus su
abs akčiaisiais daik a a džiais, nes šie būd a džiai bus pa a o i ne iesiogine eikšme.
Ap a ian , kaip aikomi me odai nulėmė bū en okius ezul a us, kaip pa yzdį
no ė ume ap a i AK su būd a džiu p o ingas, nes iš jo ma y i isa į ai o ė, . y. dalis
kolokacijų nus a y a ienu, dalis – ki u, dalis – abiem me odais. Iš aš uonių būd a džio
p o ingas kolokacijų (p o ingas sp endimas, p o ingas mies as, p o ingas aikas, p o ingas y as,
p o ingas laikas, p o ingas būdas) kaip AK p ipažin os šešios: šio būd a džio kolokacijos su
daik a a džiais sp endimas i mies as, a ink os neau oma iškai, kolokacijos su aikas i y as,
a ink os au oma izuo ai, o kolokacijos su laikas i būdas a ink os abiem me odais.
Ling is ai nus a ė, kad seman inė g upė „asmenys“ y a įp as a šiam būd a džiui. Su
šios g upės žodžiais gali bū i pasi ink inai de inami panašios eikšmės būd a džiai (gali bū i

JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ, JURGITA VAIČENONIENĖ. A bi aliųjų lie u ių
kalbos kolokacijų nus a ymas | 22
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.06
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
ne ik p o ingas, be i išmin ingas žmogus), odėl p o ingas aikas i p o ingas y as a p AK
pa eko ik kaip au oma inės a ankos ezul a as (kolokacija išmin ingas žmogus Del i.l eks yne
neuž iksuo a), ėliau, pe žiū in duomenis, jos a mes os. Ling is ai pama ė, kad ki i
daik a a džiai (sp endimas, laikas, būdas) daugiausia p iski ini leksinei seman inei
„abs ak ų“ g upei, be is dėl o kolokacijos suda omos ik su am ik ais abs akčiaisiais
daik a a džiais, adinasi, pasi inkimo galimybės šioje g upėje ibo os, o ai odo a bi alumą.
Todėl isos šios kolokacijos p ipažin os a bi aliosiomis. Tik d i iš jų (p o ingas laikas i
p o ingas būdas) kaip AK nus a y os au oma izuo ai, nes, aikan ek o ių me odą, ne aikomas
leksinių seman inių g upių es as.
Neau oma iniu me odu nus a y os AK. Pa yzdžiui, su būd a džiu aukš as
a bi aliosiomis p ipažin os de ynios kolokacijos: aukš as ezul a as, aukš as pa eigūnas,
aukš a kaina i k . Čia būd a dis a ojamas ne iesiogine eikšme (i be eik ik su
abs akčiaisiais daik a a džiais), aigi pe kel inės eikšmės k i e ijus lėmė, kad ling is ai šias
kolokacijas p isky ė p ie AK. Au oma izuo u me odu labai dažnai šių kolokacijų neap ik a,
nes sinonimų pakeičiamumo es ui ne u ė a VE, ku iose bū ų a i inkamas būd a dis (aukš as,
užda as, skaudus, silpnas, pla us, pa ogus, leng as, lais as, ilgas a g ei as), odėl nebu o galima
į e in i pakeičiamumo. Kaip jau minė a anks esnėje dalyje, au oma izuo o me odo ezul a ai
labai p iklauso nuo o, a u ima sinonimų pakeičiamumui pa ik in i i kokia sinonimų eilės
kokybė. Šis a ejis ilius uoja, kad, aikan ik au oma izuo ą me odą, dalis AK gali lik i
nea pažin os, o ling is inė kompe encija gali kompensuo i eks yno duomenų ūkumą.
Da iena p iežas is, kodėl kai ku ios AK au oma iškai gali bū i nea pažin os, – su am
ik os eikšmės sinonimų eile gali bū i susie i ne isi daik a a džiai, nes dalies daik a a džių
kon eks as gali ski is. Pa yzdžiui, a p būd a džio yškus kolokacijų daug okių, ku ios
nus a y os neau oma iškai (p z.: yški mo e is, yškus žmogus) i ik iena AK nus a y a abiem
me odais – yškus į ykis. Tai eiškia, kad VE su šiuo būd a džiu bu o, be su ja au oma iškai
susie i ne isi ys daik a a džiai, o ik į ykis.
Au oma izuo u me odu nus a y os AK. AK su būd a džiu e ek y us nus a y os ik
ek o ių me odu, p z.: e ek y i p iemonė, e ek y us ezul a as, e ek y i sis ema, e ek y us
da bas. VE bu o daugiau sinonimų (p z., eiksmingas), ačiau kolokacijos eiksminga
p iemonė, eiksmingas ezul a as i k . eks yne neuž iksuo os, odėl, p i aikius negalimo
JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ, JURGITA VAIČENONIENĖ. A bi aliųjų lie u ių
kalbos kolokacijų nus a ymas | 23
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.06
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
pakeičiamumo es ą, kolokacijos su e ek y us p ipažin os AK. Čia s a bu p idu i, kad
ling is ai, emdamiesi gim akalbių kompe encija, šiuo a eju į e ino ki aip: pakeičiamumas
y a galimas (įmanoma a o i i e ek y i p iemonė, i eiksminga p iemonė), odėl nusp ęs a šių
kolokacijų nelaiky i AK. Au oma izuo ai AK p ipažin a daug okių kolokacijų, ku ių
būd a dis y a e inamasis, plg.: išski inis (nes sinonimiškai susie as su ypa ingas), keis as
(susie as su neįp as as), mode nus (susie as su šiuolaikiškas), pag indinis (susie as su esminis),
sudė ingas (susie as su sunkus). Ling is ai okių a ejų dažniau bu o linkę nep iski i p ie AK.
Kolokacijos su s abilus, pa yzdžiui, s abilus gy enimas, s abili kaina, s abili sa ai ė,
s abili als ybė, kaip a bi aliosios p ipažin os ik ek o ių me odu, nes pakeičiamumas
ik in as u in sinonimą pas o us, ku is kaip koloka as nepa a o as su a i inkamais
daik a a džiais. Vis dėl o ling is ai šių kolokacijų kaip a bi aliųjų nep ipažino, nes, žiū in į
s abilus junglumą, ma y i, kad jis ik ai pla us, i ap ibojimų nenus a y a, o pas o us nelaiky as
s abilus sinonimu, plg.: s abilus da bas, s abili als ybė, s abili kaina, s abilus ezul a as, s abilus
gy enimas, s abili sa ai ė.
Abiem me odais nus a y os AK. Ta p u imų duomenų nė a nė ieno a ejo, kad
isos o pa ies būd a džio kaip AK p ipažin os kolokacijos bū ų nus a y os abiem me odais.
Visais a ejais abiem me odais nus a y a ik jų dalis, o a p ų būd a džių dažniausiai y a
okių, ku ie gali bū i a ojami ne iesiogine eikšme, p z.: ga sus, g ei as, liūdnas, mažas,
neleng as, pa auklus, pa ojingas, im as, s ip us, sunkus, i as. Kaip jau minė a, daugumos
okių būd a džių AK nus a y os ik neau oma izuo u me odu, pa yzdžiui, kolokacijos su
būd a džiu silpnas ( aip pa ž . anksčiau minė us pa yzdžius). Taip y a odėl, kad, AK
nus a an neau oma iškai, okie a ejai a ink i pagal pe kel inės eikšmės k i e ijų, o aikan
2 me odą jie iko ik jeigu bu o sinonimų eilės, naudojamos pakeičiamumo es ui, na iai.
Pa ik inus, kiek a ski ais me odais su enkama kolokacijų ienam iš p oduk y iausių
daik a a džių sp endimas, ma y i panašios kaip i iš 3 len elės endencijos: neau oma iniu
me odu gau a daugiausia AK, ačiau y a nemaža dalis AK, ku ios nus a y os au oma izuo ai.
JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ, JURGITA VAIČENONIENĖ. A bi aliųjų lie u ių
kalbos kolokacijų nus a ymas | 24
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.06
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
4 LENTELĖ. Nus a y os AK su daik a a džiu sp endimas i būd a džiais
Neau oma iniu me odu
nus a y os AK
Au oma izuo u me odu
nus a y os AK
Abiem me odais
nus a y os AK
1) a sakingas
2) bep eceden is
3) d as iškas
4) d ąsus
5) o malus
6) g iež as
7) išmanus
8) išmin ingas
9) kons uk y us
10) kū ybingas
11) k ailas
12) laikinas
13) lemiamas
14) lem ingas
15) leng as
16) nelogiškas
17) ne acionalus
18) pag is as
19) pa ogus
20) pažangus
21) p ak iškas
22) p iešingas
23) p o ingas
24) acionalus
25) sąmoningas
26) saugus
27) sa a ankiškas
28) skandalingas
29) skausmingas
30) skubo as
31) skubus
32) sumanus
33) aikus
34) eisingas
35) a us
36) ieningas
1) aiškus
2) ka ego iškas
3) keis as
4) konk e us
5) kū ybiškas
6) naudingas
7) ne ikė as
8) op imalus
9) pap as as
10) p as as
11) ealus
12) sudė ingas
13) unikalus
1) g ei as
2) logiškas
3) neleng as
4) im as
5) izikingas
6) sunkus
7) žalingas
8) i as
JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ, JURGITA VAIČENONIENĖ. A bi aliųjų lie u ių
kalbos kolokacijų nus a ymas | 25
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.06
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Pa eikian daik a a džio sp endimas pa yzdį, s a bu paminė i da ieną su
au oma izuo u me odu susijusį aspek ą: dalis a bi aliosiomis p iski ų kolokacijų gali bū i
disku uo inos, . y. gali a ody i lyg esančios an ibos, a čiau ne ik ųjų. Pa yzdžiui, gali kil i
klausimas, a okios kolokacijos kaip aiškus sp endimas a keis as sp endimas ik ai laiky inos
a bi aliosiomis. A ody ų, kad būd a džiai aiškus, keis as, kū ybiškas, naudingas, ne ikė as i
ki i gali bū i de inami ne ik su sp endimas, be i su daug ki ų daik a a džių, su ku iais jie
gali bū i jungiami pagal eikšmę, plg. isas šių būd a džių kolokacijas, ku ios nus a y os
Del i.l eks yne: aiškus ženklas, aiškus aizdas, aiški in o macija, aiškus ezul a as, aiški
sis ema, aiškus dalykas; keis as dalykas, keis as būdas, keis as klausimas, keis a ie a, keis as
sp endimas, keis as į ykis, keis as aizdas. Ling is ai ik ino ibo ą leksinį junglumą ne ik
sinonimijos es u, be i pagal leksines seman ines g upes, odėl kolokacijų aiškus sp endimas
i keis as sp endimas p ie a bi aliųjų nep isky ė. Ve inan leksinį ibo umą au oma izuo ai,
šios kolokacijos p ie AK p iski os, nes ik inan sinonimų pakeičiamumą nus a y a, kad
daik a a dis sp endimas suda ė kolokacijas ik su ienu iš sinonimų po os aiškus, sup an amas
i sinonimų po os keis as, neįp as as na ių. Šie pa yzdžiai odo, kad ikė is ikslesnių AK
ezul a ų galima ibo am leksiniam junglumui pa ik in i aikan ne ik sinonimijos, be i
leksinių seman inių g upių es ą.
2.2. A bi aliosios kolokacijos, suda y os iš eiksmažodžių i daik a a džių
Nus a y a 1171 AK, suda y a iš eiksmažodžio i daik a a džio. Tai gana panašus
skaičius į AK, suda y ų su būd a džiais, skaičių – 1048. Taip pa gana panašiai, palygin i su
kolokacijomis, suda y omis su būd a džiais (ž . 2 len elę), pasiski s o ski ingais me odais
nus a y os AK (ž . 3 len elę): maždaug pusė AK nus a y a neau oma iniu būdu (p z.:
apniukusi diena, ap a i galimybes, išk ies i apsaugą), apie ečdalis – au oma izuo ai (p z.:
suskub i į pagalbą, ž elg i į gy enimą, sugadin as u as, kaup i u ą), o be eik penk adalis
nus a y os abiem me odais (p z.: a lik i a nybą, duo i komandą, ma y i eikalą).
Analizuo a i šios s uk ū os AK leksinė į ai o ė, . y. kiek ski ingų eiksmažodžių
suda o am ik u me odu nus a y as AK. Su uo pačiu eiksmažodžiu suda y a idu iniškai
2,05 šiame posky yje ap a iamos AK (ž . 5 len elę).
JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ, JURGITA VAIČENONIENĖ. A bi aliųjų lie u ių
kalbos kolokacijų nus a ymas | 32
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.06
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
LITERATŪRA
Bielinskienė Agnė, Boizou Loic, Bumbulienė Ie a, Ko ale skai ė Jolan a, K ila ičius Tomas,
Mand a ickai ė Jus ina, Rimku ė E ika, Vilkai ė-Lozdienė Lau a (sud.) 2019: Lie u ių
kalbos kolokacijų žodynas, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as. P ieiga in e ne e:
h ps://doi.o g/10.7220/9786094673733.
Di jak Dagma , G ies S e an T. 2006: Ways o T ying in Russian. Clus e ing and Compa ing
Beha io al P o iles. – Co pus Linguis ics and Linguis ic Theo y 2(1), 23–60.
D ūlienė Vil ė 2008a: E d inės me a o os Daik a a dinių azių žodyne: magis o da bas,
Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as.
D ūlienė Vil ė 2008b: Lie u iškosios me a o ikos e ikalumo ma as. – Da bai i dienos 50,
73–90.
G igony ė Gin a ė 2010: Building and E alua ing Domain On ologies: NLP Con ibu ions:
dak a o dise acija, Be lin: Logos Ve lag Be lin.
Handl Susanne 2008: Essen ial Colloca ions o Lea ne s o English: The Role o
Colloca ional Di ec ion and Weigh . – Ph aseology in Fo eign Language Lea ning and
Teaching, eds. F. Meunie , S. G ange , Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins
Publishing Company, 43–66.
Howa h Pe e 1998: Ph aseology and Second Language P o iciency. – Applied Linguis ics 19
(1), 24–44.
Jakai ienė E alda 2010: Lie u ių kalbos leksikologija, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Ko ale skai ė Jolan a, Rimku ė E ika, Vilkai ė Lau a 2020: Ligh Ve b Cons uc ions in
Li huanian: Iden i ica ion and Classi ica ion. – Kalbų s udijos 36, 5–16.
Ko ale skai ė Jolan a, Rimku ė E ika, Vaičenonienė Ju gi a 2021: Au oma izuo as
a bi aliųjų kolokacijų a pažinimas: būd a džių i daik a a džių kolokacijos. – Kalbų
s udijos 39, 71–84.
Lewis Michael 2000: Teaching Colloca ion: Fu he De elopmen s in he Lexical App oach,
London: Language Teaching Publica ions.
Ma cinke ičienė Rū a 2010: Lie u ių kalbos kolokacijos, Kaunas: Vy au o Didžiojo
uni e si e as.

JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ, JURGITA VAIČENONIENĖ. A bi aliųjų lie u ių
kalbos kolokacijų nus a ymas | 33
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.06
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Nesselhau Nadja 2003: The Use o Colloca ions by Ad anced Lea ne s o English and
Some Implica ions o Teaching. – Applied Linguis ics 24 (2), 223–242.
Nesselhau Nadja 2005: Colloca ions in a Lea ne Co pus, Ams e dam: John Benjamins.
Penning on Je y, Soche Richa d, Manning Ch is ophe D. 2014: GloVe: Global Vec o s
o Wo d Rep esen a ion. – P oceedings o he 2014 Con e ence on Empi ical Me hods in
Na u al Language P ocessing (EMNL). Associa ion o Compu a ional Linguis ic. Doha,
Qa a , Oc obe 25–29, 2014, 1532–1543.
Rede Anna 2006: Kolloka ionen in de Wo scha za bei . P aesens Ve lag.
S aka o a Yana, Hin ichs E ha d 2019: Seman ic Modelling o Adjec i e-Noun Colloca ions
Using F ameNe . – P oceedings o he Join Wo kshop on Mul iwo d Exp essions and
Wo dNe , 104–113.
S ulpinai ė Miglė, Ho bačauskienė Joli a, Kaspe a ičienė Ramunė 2016: Issues in T ansla ion
o Linguis ic Colloca ions. – Kalbų s udijos 29, 31–41.
Šiliny ė Jus ina 2008: On ologinės i s uk ū inės me a o os Daik a a dinių azių žodyne:
magis o da bas, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as.
Volunge ičienė Skais ė 2010: Me a o inių kolokacijų e imo p oblemos. – Kalbų s udijos
16, 23–27.
Gau a 2021 11 14
P iim a 2021 12 15
JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ, JURGITA VAIČENONIENĖ. A bi aliųjų lie u ių
kalbos kolokacijų nus a ymas | 34
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.06
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
ARBITRALIŲJŲ LIETUVIŲ KALBOS KOLOKACIJŲ NUSTATYMAS
San auka
Šiame s aipsnyje sp endžiama a bi aliųjų lie u ių kalbos kolokacijų a pažinimo
p oblema. Tam ski as p ojek as ,,A bi aliosios lie u ių kalbos kolokacijos: a pažinimas,
ap ašymas, a ojimas (ARKA)“. A bi aliosiomis kolokacijomis laikomos kolokacijos, ku ių
žodžių junglumo pag indas y a ne seman iniai, o leksiniai ibojimai. Tokios kolokacijos
iesiogiai nea spindi nekalbinės ik o ės, o yšys a p jų žodžių – a bi alus: no s pagal panašią
eikšmę eo iškai galima ink is daugiau negu ieną junglumo pa ne į, be links ama a o i
ku į no s ieną, p z., sup as i užuominą, be ne *su ok i užuominą.
Ty imo šal inis y a Lie u ių kalbos pas o iųjų žodžių junginių duomenų bazė, ku ioje
pa eikiama apie 12 ūks . kolokacijų; iš y us kolokacijas su 97 daik a a džiais, a bi aliosiomis
p iski a apie 2400 kolokacijų, ku ių s uk ū a y a būd a dis / būd a diškai a ojamas daly is
+ daik a a dis, eiksmažodis + daik a a dis, daik a a dis + daik a a dis.
S aipsnyje ap ašy i du pagal minė ą p ojek ą išbandy i a bi aliųjų kolokacijų
nus a ymo me odai: neau oma inis ling is inės analizės i au oma izuo as kompiu e inės
ling is ikos me odas. Nus a an AK neau oma iškai, aiky i du pag indiniai k i e ijai:
pe kel inės eikšmės k i e ijus i ibo o leksinio junglumo k i e ijus, ku iam į e in i aiky i
eiksmažodžio a būd a džio sinonimų pakeičiamumo i (a ba) daik a a džių leksinių
seman inių g upių es ai. Vienas iš AK nus a ymo k i e ijų – ibo o leksinio junglumo – bu o
ik inamas i au oma izuo ai, ek o ių me odu nus ačius pakeičiamumo es ui eikalingus
sinonimus. Au oma izuo o me odo aikymą suda ė šie e apai: 1) au oma inis, kai ek o ių
me odu bu o su enkamos ek o ių eilės su panašų kon eks ą u inčiais žodžiais; 2)
neau oma inis – ek o ių eilių a kymas paliekan ik sinoniminiais yšiais susijusius
žodžius; 3) iš dalies au oma inis e apas, kai kolokacijos bu o au oma iškai susiejamos su
konk ečiomis sinonimų eilėmis i po pe žiū os ling is ų pa i inamos a ba nepa i inamos
kaip AK.
Neau oma iniu me odu nus a y a apie pusė AK, au oma izuo u me odu – apie
ečdalis. Neau oma inei analizei aiky as ne ienas, o du a ankos k i e ijai, odėl
neau oma iškai nus a y ų duomenų daug daugiau negu nus a y ų au oma izuo ai. No s
JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ, JURGITA VAIČENONIENĖ. A bi aliųjų lie u ių
kalbos kolokacijų nus a ymas | 35
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.06
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
au oma izuo u me odu galima sumažin i subjek y umą e inan duomenis i supap as in i
a bi alumo e inimo p ocedū ą, ačiau pas ebė a i ai, kad a bi alumo p ipažinimą lemia
ek o ių eilėje esan ys sinonimai, aigi dalis AK gali lik i nea pažin os. Vek o ių me odu
su ink us sinonimus eikia a ski i nuo ki ais seman iniais yšiais susijusių žodžių, am
eikalinga ling is o pa ik a. Tačiau, nepaisan šio ibo umo, ek o ių me odas y a inkamas
dideliam duomenų kiekiui apdo o i, o ankiniu į e in i gausybės žodžių kon eks o panašumą
bū ų sunku.
Abiem me odais a pažin os kolokacijos suda o ik penk adalį isų nus a y ų AK,
odėl y a pag indo many i, kad siekian a pažin i AK s a bu aiky i iek au oma izuo o, iek
i neau oma inio me odo eikiamas galimybes.
JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ, JURGITA VAIČENONIENĖ. A bi aliųjų lie u ių
kalbos kolokacijų nus a ymas | 36
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.06
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
IDENTIFICATION OF LITHUANIAN ARBITRARY COLLOCATIONS
Summa y
In his a icle, we desc ibe he me hodological app oaches o a bi a y colloca ion
(AC) iden i ica ion de eloped wi hin he amewo k o an ongoing p ojec “A bi a y
Colloca ions o Li huanian: Iden i ica ion, Desc ip ion and Usage (ARKA)”. The objec o
his esea ch is a bi a y colloca ions o he Li huanian language he collocabili y o which is
de e mined by lexical a he han seman ic cons ain s. Such colloca ions do no di ec ly
e lec he non-linguis ic eali y and he ela ion be ween he colloca es is a bi a y: al hough
he e may be se e al close synonyms, a pa icula one is p e e ed in a ce ain wo d
combina ion (e.g., sup as i užuominą s. *su ok i užuominą).
The sou ce o he esea ch was he Da abase o Li huanian Mul iwo d Exp essions
encompassing o e 12.000 colloca ions. The s uc u al composi ion o he iden i ied 2400
a bi a y colloca ions was as ollows: adjec i e (pa iciple)+noun, e b+noun, and
noun+noun.
A bi a y colloca ions we e de e mined by combining he manual linguis ic analysis
and semi-au oma ic me hods o compu a ional linguis ics. The manual me hod included wo
majo AC iden i ica ion c i e ia: lexical es ic edness and (o ) meaning ans e . Lexical
es ic edness was measu ed using wo es s: he synonym subs i u ion o p e-modi ie and
(o ) seman ic ield compa ison o he head noun. Mo eo e , lexical es ic edness was also
assessed using a semi-au oma ic app oach by analyzing synonym pai s in he au oma ically
gene a ed ec o s ings. The semi-au oma ic app oach consis ed o h ee s ages: (1) he
au oma ic gene a ion o ec o s ings wi h po en ial synonyms; (2) he manual ec o s ing
edi ing o educe he noise, and (3) he semi-au oma ic p ocess du ing which he colloca ions
we e compa ed o pa icula synonym pai s in ec o s ings and app o ed o no app o ed
by linguis s as a bi a y.
App oxima ely hal o ACs we e de ec ed by using he manual me hod based on wo
AC iden i ica ion c i e ia, whe eas abou one- hi d o ACs we e iden i ied using he semi-
au oma ed me hod based on one c i e ion. On he one hand, he semi-au oma ic me hod can
educe he subjec i i y in da a e alua ion and simpli y he AC iden i ica ion p ocedu e. On
JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ, JURGITA VAIČENONIENĖ. A bi aliųjų lie u ių
kalbos kolokacijų nus a ymas | 37
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.06
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
he o he hand, as a bi a iness is de e mined on he basis o he a ailable synonyms in he
ec o s ing, some ACs may no be iden i ied because o he insu icien scope o he
gene a ed synonyms. Also, he au oma ically gene a ed synonyms need o be manually
analyzed o elimina e seman ically un ela ed wo ds. Despi e hese limi a ions, he me hod is
sui able o p ocessing la ge amoun s o he da a. I would be di icul o manually assess he
con ex ual simila i y o such a la ge numbe o wo ds.
Abou one i h o ACs we e iden i ied using a combina ion o bo h me hods. These
esul s sugges ha di e en me hodological app oaches allowed he esea che s o de ec
mo e a bi a y colloca ions. I is main ained ha aking in o conside a ion he men ioned
ad an ages and disad an ages, he bes esul s in he Li huanian a bi a y colloca ion
iden i ica ion a e acqui ed when combining bo h manual and semi-au oma ic me hods.
KEYWORDS: a bi a y colloca ions, Li huanian, lexical es ic edness, ec o space model,
semi-au oma ic app oach, linguis ic manual app oach.
JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ,
JURGITA VAIČENONIENĖ
Vy au o Didžiojo uni e si e as
K is ijono Donelaičio g. 58, 44248 Kaunas
[email p o ec ed]
[email p o ec ed]
[email p o ec ed]