Ea
Po
we e
Ws
KA.
BOE
TCY:
R
Ons
KLAUS
M
A
w
1
loko)
Vi
O°S>-T
S°R
M
OKs
Le
AK
A-D.ESMIJA
18
OPTATYVO
ISTORIJOS
J.
KAZLAUSKAS
§
1.
Lie u iy
kalbos
a mése
op a y o
o mos
labai
j ai uoja.
Né
iena
g a-
ma iné
ka ego ija
ne u i
iek
a ian u,
kiek
op a y as.
Daba
lie u iy
kalbos
a -
mése
pla iau
a ojamos
Sios
op a y o
o mos:
ns.
|
asm.
biléiau,
biidia,
bi dio,
bik,
bikdiu,
bik du
(bi au),
bi ciobe,
bikciap
(bi iap),
bik iobi,
bi um,
bikcium;
ns.
2
asm.
bii um,
bik umei,
bi umi,
bu di
(bii ai),
bi umbe,
bi umbe ;
dgs.
1
asm.
bi um(e),
bi umém(e),
bi umim,
bii umiam,
ba im
(biiuime),
bi im,
bii umbe,
suk umbémés;
dgs.
2
asm.
bi u (e),
biud umé (e),
bi umi ,
bi e
(ba iuce),
bu i ,
bu u be,
suk umbé és
;
3
asm.
bi i,
bay,
bu u,
bi ,
bik um,
bii un,
bi ybe,
biucybi.
P idéjus
XVI—XVII
a.
lie u iskuose
aS uose
andamas
op a y o
o mas,
aizdas
da
pama géja:
wns.
1
asm.
biciau,
bidcia,
bikcio,
bik umbiau;
2
asm.
ba umbei,
bi umbi,
bi umei,
bi um,
bi umb;
dgs.
1
asm.
bicumbim(e),
bicum(e),
bik umim(e),
bii umb;
2
asm.
bi umbi (e),
bik umi (e),
bi umb,
bu umbe s
3
asm.
bi y
(bi un).
§
2.
Toks
op a y o
o my
i ai umas
seniai
domina
y iné ojus.
Bal y
op-
a y u
bu o
p adé a
domé is,
galima
saky i,
nuo
pa
lyginamojo
is o inio
me odo
a si adimo.
Apie
jj
a8é
A.
Sleiche is!,
F.
Bopas?,
A.
Becenbe ge is®,
J.
Smi as*,
QO.
Vydemanas®,
V.
Po zZezinskis®
(jo
analizé
pa em a
u inga
a mine
i
senyjy
1
Z ,
A.
Schleiche ,
Handbuch
de
li auischen
Sp ache,
228
.
P ag,
1856;
Compendium
de
e gleichenden
G amma ik
de
indoge manischen
Sp achen,
841,
Wei-
ma ,
1866.
2
Z ,
F,Bopp,
Ve gleichende
G amma ik...,
3%,
§
685
,
1861.
3
Z ,
A.
Bezzenbe ge ,
Bei age
zu
Geschich e
de
li auischen
Sp ache...
214
.,
Gé ingen,
1877;
Le ische
Dialek -S udien,
72
.,
Gé ingen,
1885;
Li auische
Fo schungen,
16
.,
39,
Gé ingen,
1882;
Obe
die
Sp ache
de
p eussischen
Le en,
97
.,
Gé ingen,
1888;
BB
26,
175
.
4
Z .
KZ,
24,
305,
1879,
5
Z ,
O.
Wiedemann,
Das
li auische
P a e i um,
184
,
S aBbu g,
1891;
Handbuch
de
li auischen
Sp ache,
111,
S aBbu g,
1897.
6
Z .
B.
K.
Mop
xesuuckuli,
Ke
ncTopun
(opm
CnpsAxKeHHA
Bb
GanTHHcKAX®
ASbI-
kaxb,
56
.
Mocksa,
1901.
7
as o
paminkly
mediiaga),
E.
Be neke is’,
J.
Zuba is®,
K.
B ugmanas®,
F.
Spech-
as!9,
J.
Endzelynas",
H.
Pede senas!*,
Ch.
S angas"*,
V.
Pizanis!*,
J.
O embskis1®.
A ski y
op a y o
o my
susida ymas
ne e ai
j ai iai
aiikinamas.
Ski ingy
nuomoniy
Siuo
klausimu
be eik
iek
pa ,
kiek
pa iy
o my.
Kai
ku ias
jy
pasendé
laikas,
y a
nepakankamai
pag is y
lie u iy
kalbos
ak ais.
Be eik
isi
au o iai
u éjo
pe
maza
lie u iy
kalbos
dialek ologinés
medZiagos,
maza
Zinojo
apie
siy
o my
papli ima
a mése.
:
§
3.
Visi
miné i
mokslininkai,
iSsky us
F.
Bopa
i
V.
Pizanj,
neabejoja
dél
o,
kad
lie u iy
op a y as
suda y as
i$
supino
i
pagalbinio
eiksmaZodzio
-bime.
Tik
E.
Be neke is,
isai
pag is ai
ne ikédamas
V.
Po zezinskio
iskel a
min imi,
kad
ienas
supinas
galéjes
bi i
a ojamas
op a y o
eik’me
isiems
ims
asme-
nims,
spéja,
kad
bal y
kalbose
j
op a y o
sis ema
bu o
j auk a
impe a y o
su
*-10d
(s.
ind.
- dd,
g .
- w,
lo .
-zod,
- o)
o ma,
ku ios
liekana
esan i
la .
3.
asm.
suk uo-s,
lie .
suk u
(su
umpuoju
-u)!*.
F.
Bopas?’
i
V.
Pizanis!®
mano,
jog
lie u iy-la iy
op a y o
pi moji
sudedamoji
dalis
bu usi
ide.
impe a y-
as
su
- u
(plg.
indy-i anie iy
-zu,
he .
-du),
ku is
sen.
indy
kalboje
galéjo
bi i
a ojamas
po encialia
eik’me.
Dél
op a y o
an osios
sudedamosios
dalies
(-bime
i
k .)
i gi
y a
pa eikS a
ski ingy
nuomoniy.
Daugumas
(F.
Bopas,
A.
Sleiche is,
J.
Smi as,
V.
Po ze-
zinskis,
E.
Be neke is,
A.
Becenbe ge is,
O.
Vydemanas,
J.
Zuba is)
laiko
ja
eiksmazodzio
bi i
op a y u.
K.
B ugmanas
neabejodamas
eigia,
kad
8i
o ma
—
p e e i as.
Ch.
S angas
i gi
linkes
laiky i
ja
p e e i u.
J.
Endzelynas
j
jos
kilme
zi i
al e na y iai,
nelaikydamas
an osios
nuomonés
negalima,
no s
$i
nuomoné
i
nepaaiskinan i
d iejy
kamieny
(-bei
i
-bime)
bu imo
ienoje
pa adigmoje”.
Ypa¢
daug
sunkumy
y iné ojams
suda o
ienaskai os
1
asm.
o my
bicia,
-cio,
-iau
kilmé.
No s
buyo
nemaza
s eng asi,
siy
o my
kilmé
iki
Siol
né a
iSai3-
kin a.
Né a
iSkel a
hipo ezés,
ku ia
bii y
galima
laiky i
ik a.
§
4.
Liepiamoji
nuosaka
a
supinas?
Sio
klausimo
galima
bi y
i
nekel i,
eigu
jo
pas a uoju
me u
nebii y
iskéles
V.
Pizanis.
Jis
palaiko
F.
Bopo
ikkel a
7
Z .
E
Be neke ,
A slPh,
25,
485,
1903
(6
iSnaSoje
minimo
V,
Po zezinskio
eikalo
ecenzija).
8
Z ,
J.
Zuba y,
IFA,
16,
55
,
1904.
(6
isnaSoje
minimo
V.
Po zezinskio
eikalo
ecenzija).
®
Z .
K.
B ugmann,
IF,
30,
348
.,
1912;
G und iss
de
e gleichenden
G amma ik
de
indoge manischen
Sp achen,
2,
3,
513
.
S assbu g,
1916
( oliau:
G und iss).
10
Z ,
F,
Spech ,
Li auische
Munda en,
2,
Leipzig,
1922
(z .
odykléje
Op a i ).
ui
Z ,
J.
Endzelin,
Le ische
G amma ik,
§
695
.,
Riga,
1922;
FBR,
15,
11,
1935;
FBR,
17,
166,
1937;
La ieSu
alodas
g ama ika,
§
695
.,
Riga,
1951
( oliau:
G ama ika).
2
Z ,
H.
Pede sen,
E udes
li uaniennes,
56,
Kébenha n,
1933.
48
Z .
Ch.
S ang,
Das
sla ische
und
bal ische
Ve bum,
249
.,
Oslo,
1942
( oliau:
Ve bum);
Die
li auische
Konjunk ion
jeib
und
de
li .-le .
Op a i
(No sk
Tidssk i
o
Sp og idenskap,
18,
348
.).
14
Z ,
V.
Pisani,
L’o a i o
(congiunc i o)
bal ico
e
il
a amen o
di o
in
sillaba
inale
in
go ico
e
bal ico.
—
,,S udi
Bal ici",
9,
34
.
1952.
15
Z ,
J.
O ebski,
G ama yka
jezyka
li ewskiego,
3,
230
,
Wa szawa,
1956.
16
Z ,
A slPh,
25,
486.
17
Z .
F.
Bopp,
min.
eik.,
§
685.
18
Z .
V.
Pisani,
min,
s .,
40.
1%
Z ,
J.
Endzelins,
G ama ika,
§
695.
74
idéja
i
isame
sa o
s aipsnyje
ja
s engiasi
pag js i
lie u iy
bei
la iu
kalbos
ak-
ais.
Sios
idéjos
pama as—
ne eisingas
lie u iy
i
la iy
ns.
3
asmens
o -
mos
su
- u
( umpuoju
-)
in e p e a imas.
Be
o,
daugelio
lie u iy
i
la -
iy
a miniy
op a y o
o my susida ymas
y a
neaiskus.
Jo
esmés
neuZciuo-
pian ys
eiginiai
keliauja
i8
knygos
i
knyga,
i8
s aipsnio
j
s aipsnj
iki
miisy
dienu.
T umpas
- u
Cia
a si ades
dél
op a y o
o my
ypa ingo
umpéjimo.
Dél
o
nea i inka
ik o és
i
E.
Be neke io
spéjimas,
kad
lie .
-zw,
la .
- wos
kile
i$
impe a y o
*-zdd.
I
lie .
- uos
( u ié éus
~
u é uos
ViekSniai,
suk uos
Sakyna),
i
la .
- wos
a si ade
dél
analogijos
su
ki omis
sang azinémis
eiksmaZodziy
o -
momis,
nes
g e a
pap as ujy
su
-u
sang azinés
o mos
isada
baigiasi
-uos
(plg.
lie .
suku
:
sukuos,
la .
elku
:
elkuos)®.
Kai
ik
supino
galiiné
- y
su um-
péjo
i
- u,
analogiSkai
pagal
ki y
asmeny
sang azines
o mas
éia
i gi
leng ai
galé-
jo
as is
sang aZiné
o ma
su
-zwos.
Abi
gios
eo ijos
jau
a
p io i
nepa ikimos
ien
odél,
kad
impe a y y
su
*- y
a
*- od
ne u ime
islikusiy
nei
bal y,
nei
joms
a imose
sla y
bei
ge many
kalbose.
Be
o,
né a
okios
lie u iy
kalbos
a més,
ku i
e s y
no s
Siek
iek
su-
abejo i,
a
ik ai
jos
op a y o
o mos
suda y os
supino
pag indu.
Teisingai
su ok i
op a y o
da yba
ukdo
nuo
V.
Po zezinskio
laiky
papli-
usi
min is,
kad
supinas
i§
pa
p adziy
galéjo
bi i
a ojamas
kaip
isy
skai¢iu
i
asmeny
op a y o
o ma.
Visi8kai
pag is ai
uo
suabejojo
E.
Be neke is,
nes
okig
padé i
sunku
ne
jsi aizduo i.
Ch.
S angas
i gi
mano,
kad
i8
p adziy
isu
op a y o
asmeny
i
skai iy
o ma
éjo
g ynas
supinas™.
J.
Endzelynas
aip
pa
palaiko
V.
Po zezinskio
min j22.
Né a
jokio
eikalo
Sia
min imi
em is
oliau.
§
5.
Be eik
isuose
XVI
—XVII
a.
lie u iy
kalbos
paminkluose
u ime
op a y a
su
-b-.
La iy
kalbos
senuosiuose
aS o
paminkluose
i
a mése
i gi
y a
i8likusiy
o my
su
-5-.
Vadinasi,
galima
many i,
kad lie u iy-la ig
bend o-
sios
epochos
me u
op a y as
o ma osi
ig
supino
i
pagalbinio
eiksmazodzio,
ku io
Saknis
p asidéjo
p iebalsiu
0-.
Si as
pagalbinis
eiksmazodis,
laikui
began ,
p iaugo
p ie
p ieSais
einan io
supino,
i
susida é
sin e inés
op a y o
o mos.
Ilgai-
niui
as
pagalbinis
eiksmaZodis,
kaip
a ski a
asmenuojama
eiksmazodZio
o ma,
i$nyko.
i ,
suauges
su
supinu,
apo
pos pozicija,
ku i
ne eko
mo ologinés
op a y o
eik’més
i
bu o
pasme k a
iSnyk i*.
Sios
pos pozicijos
mo -
ologinés
eikimés
ni eliacija
spa ino
i
3
asm.
o ma
(sukzy),
i8
seno
ne u éjusi
pos pozicijos
(Z .
§
16).
Pos pozicijos
iinykima
s imula o
i
op a y o
asmena-
imo
sis ema,
jo
Zymiai
umpesné
3
asm.
o ma.
3
asm.
o ma
bal y
kalbose
y a
eiksmaZodZio
cen as.
Jos
pag indu
i
p iisai,
i
lie u iai,
i
la iai
u i
su-
sikii e
nemaza
naujada y.
Op a y o
pos pozicija
g ei iau
nyko
ilgose
daugiaskie-
meniy
eiksmazodziy
o mose
(pasi aikscio umbime
i
k .).
Ry iniuose
dziikuose,
ku
a ojamas
op a y as
su
}-,
an asis
jo
kKomponen as
ypa
e ai
y a
islikes
daugiaskiemeniuose
eiksmaZodziuose.
20
Del
la .
suk uos
plg.
J.
Endzelins,
G ama ika,
§
705.
Ch.
S ang,
Ve bum,
251.
22
Z ,
J,
Endzelins,
G ama ika,
§
696.
23
Apie
elemen y,
ne ekusiy
mo ologinés
eiksmés,
nykima
Z .
K.
Biga,.
Rink iniai
as ai,
1,
578
,
suda é
Z,
Zinke i ius,
Vilnius,
1958.
PanaSia
iS ada
ik iausiai
b u
p i-
jes
i
K.
Baga,
jeigu
bi y
pabaiges
Cia
nu odoma
s aipsni.
75
Nyks an
op a y o
pos pozicijai,
a ski ose
lie u iy
i
la iy
a mése
u éjo
susida y i
okia
op a y o
asmena imo
sis ema:
Pi masis
ipas
An asis
ipas
ns.
|
asm.
suk umbiau
( en,
ku
suk um,
jis
bu o
susi o ma es),
2
asm.
suk umbe ,
suk um,
3
asm.
suk y,
dgs.
1
asm.
suk umbime,
suk um,
2
asm.
suk umbi e.
suk um.
G e a
naujujy
umpy
o my,
be
abejo,
ku j
laika
da
galéjo
bi i
a oja-
mos
i
senosios
ilgos.
An ojo
ipo
pédsaky
y a
iSlikusiy
lie u iy
kalboje,
plg.:
ns.
1
asm.
suk um
(Bi Zai),
biacium
(ViekSniai,
kon aminuo a
i8
biciu
i
bii um),
2
asm.
suk um
(pla iai
papli usi),
3
asm.
suk y,
dgs.
1
asm.
suk um
(pla iai
papli usi),
2
asm.
suk um™,
nebu um- e
ChB
16,.
gyno um- e
ChB
26.9.
La iy
kalbos
a mése
an asis
op a y o
ipas
gana
papli es™,
ik
Cia
i
3
asm.
i es a
o ma
su
- um
dél
o,
kad
- um
pasida é
indi e en i
asmenims.
Tai
isai
sup an ama.
Toks
ipas
u éjo
bi i
papli es
i
Zemai iy
bei
Ry p isiy
aukS ai iy
a mése,
plg.
3
asm.
o mas
nés iim
<
nes um
i
néi 6m
<
neS umi*,
a ojamas
be eik
isame
Zemai iy
gy enamajame
plo e,
i
Ry p iisiy
aukS ai iy
paskubin-
um,
da y um’.
La iu
kalbos
a mése
g e a
suk um
a ojama
i
suk u
isiems
ims
asmenims.
Visy
op a y o
asmeny
ienoda
o ma
suk u
a si ado
dél
suk um
a ojimo
isy
ijy
asmeny
eik’me.
Ma ,
g e a
naujosios
ns.
3
asmens
o mos
suk um
ns.
3
asm.
galéjo
bi i
a ojama
i
senoji
suk u,
plg.
Ry p iisiy
aukS ai-
éiy
da y um
||
da y u
||
da yc®,
zemai iy
néi o
<
nei u
<
nes y
i
nés im
<
nes-
um.
Dél
analogijos
su
suk um
yns.
3
asm.
o ma
suk u
i gi
bu o
p adé a
a o i
isy
asmeny
eikSme;
ai
leng ino
da
a
aplinkybé,
kad
o ma
sukcu
labai
ge ai
iko ns.
|
asm.,
ko esponduodama
su
isu
eiksmazodziy
ns.
1
asmeniu®®.
La iy
kalbos
a mése
g e a
ns.
1
asmens
su
- u
a ojamas
i
ns.
2
asmuo
su
-1i,
naujai
suda y as
pagal
o-
i
a-kamieniy
eiksmazodziy
ns.
2
asmenj*.
§
6.
An asis
op a y o
ipas
(é .
§
5)
galéjo
bi i
a o as
isy
lie u iy
i
la iy
kalbos
a miy:
ieny
— anks iau,
ki y
—
éliau.
Tik
la iy
kalba
bu o
24
Z ,
A.
ScHleiche ,
Handbuch,
229.
%
Z .
J.
Endzelins,
G ama ika,
§
697.
20
neS umi
a si ado
p ie
neS um
p idéjus
i-kamieniy
eiksmazodzZiy
galiine
-i
(analo-
giSkai
ki iems
asmenims,
ku iy
o mos
su apo
su
i-kamienémis),
plg.
dél
o
da
sang azine
o ma
nes umis>nés omes,
pe éjusiq
j
ia-
kamienq
neS umias.
27
A.Bezzenbe ge ,
Li auische
Fo schungen,
39
i
1
iSnaSa.
28
Ten
pa .
29
Be
eikalo
J.
Endzelynas
suk u
ai&kina
ki aip,
emdamasis
anksciau
miné a
V.
Po -
Zezinskio
min imi,
z ,
J.
Endzelins,
G ama ika,
§
698.
39
J,
Endzelynas
be
eikalo
di a
- i
mégin u
sie i
su
ély u
lie u iy
- ai.
Ve inga
y a
an oji
J.
Endzelyno
p ielaida,
z .
G ama ika,
896.
La iy
ns.
2
asm.
- ib
gali
bi i
- ub
i
- i
kon aminacija,
kaip
mano
J.
Endzelynas
(896),
be
g ei¢iau
suda y a
i8
- i
i
éliau
p idé o
-b-,
plg.
y iniy
dziiky
dgs.
2
asm.
ba i be
i
Sio
s .
82
psl.
76
i
y a
pakan esné
ski ingy
asmeny
o my
ienodumui.
Lie u iy
kalbos
a més,
a i k& iai,
o my
indi e en umo
asmenims
pakes i
negaléjo
(i8sky us
ns.
2
asmenj
su
- um).
Todél
an asis
ipas
bu o
pe o muo as:
ns.
2
asm.
suk um,
3
asm.
suk y,
dgs.
1
asm.
suk um,
2
asm.
suk u .
Senosios
pos pozicinés
op a y o
o mos,
a si adus
naujoms
umposioms,
sup an ama,
ne
i§
ka o
isnyko.
Tokia
padé i,
kai
g e a
naujujy
op a y o
o my
bu o
a ojamos
da
i
senosios,
labai
g a ziai
a spindi
1653
m.
Kédainiy
leidiniai,
plg.
,,.Knigos
No-
paznis és“
ns.
2
asm.
- umbei
(Nepagiey umbey
80)
i
- um
(no e um
68),
»,Sumos“
dgs.
1
asm.
- um(e)®!
(ap u e ume
13)
i
- umbim(e)
(ga bin umbim
8).
Panadi
padé is
i8likusi
i
y iniy
dziiky
a mése,
plg.:
5
yns.
2
asm.
sik um
||
suk um
ix
suk umbe s,
dgs.
1
asm.
swk um
||
suk um
i
suk umbéemés,
2
asm.
siwk iie
||
sukeie
(naujai
suda y os)
i
suk umbé és™.
Kadangi,
nyks an
pos pozicijai,
adosi
naujos
o mos,
ne u in¢ios
asmens
cha ak e is ikos,
o
okios
padé ies
lie u iu’
kalba
pakes i
negaléjo,
ai
i$
g e a
a ojamy
naujyjy
i
senyjy
ilgujy
o my
k yZia imosi
bidu
kii ési
da
ienas
naujas
op a y o
ipas.
1653
m.
>»
Maldose
K ikS ioniskose“
i
,,Sumoje“
u ime
jau
i
ns.
2
asm.
- wmei
(bu umey
2),
suda y a
k yZia imosi
biidu
i8
- wm
i
- um-
bei,
,,Sumoje“
a ojama
i
naujoji
dgs.
1
asm.
o ma
—
umim(e)
(gale umime
9),
ku i
pasi aiko
né
kiek
ne e iau,
kaip
- um(e)
a
- umbim(e).
K.
Si ydo
aS uose
a ojama
ns.
2
asm.
ik
su
- wme ,
dgs.
1
asm.
ik
su
- um(e)
i
'—
umim(e),
dgs.
2
asm.
- umi (e),
be
i8
Siu
o my
aiSkiai
ma y i,
kad
jeigu
ne
Si ydo
gy e-
namuoju
me u
(Si ydas
galéjo
eng i
o my
su
-bime,
-bi e
no minimo
sume-
imais),
ai
kiek
anks iau
Si ydo
a méje
bu o
a ojamas
op a y as
su
-bei,
-bime,
-bi e.
Miné ose
y iniy
dziiky
a mése
i gi
a ojamos
k yZia imosi
biidu
a si a-
dusios
o mos,
plg:
ns.
2
asm.
si k umés
g e a
suk um
ix
sikcumbés,
dgs.
1
asm.
sisk umémés
g e a
sik um
i
sukcumbémés,
2
asm.
sisk umémés
g e a
sik umbé és.
K yZia imosi
biidu
a si ado
i
Zemaiciy
dounininky
a mése
su inkama
dgs.
1
asm.
o ma
su
- umim
bei
ose
pa iose
a mése
gana
papli usi
dgs.
2
asm.
o ma
su
- umi .
Zemai iy
dounininky
a mése
dgs.
1
asm.
su
- umiam
papli es
daug
labiau
negu
su
- wmim
i
u i
7a-kamiena,
kaip
i
i-kamieniai
eiksmazodziai,
ku ie
en
y a
pe éje
i
ia-kamienius
(plg.
yliam).
Zemai iy
a méje
i-kamieniy
eiksmazodziu
pa yzdziu
gali
susi o muo i
i
op a y o
as.
1
asm.,
plg.
diciu
(ViekSniai
i
k .).
31
-e
dgs.
1
asm.
ga o
pagal
einame,
neséme
i
.
-
82
Nemaia
y iniy
dziky
a miy.
ak y
au o iui
pa eike
J.
Ka dely é.
Dalis
paim a
i8
Vilniaus
uni e si e o
s uden y
diplominiy
da by,
dalj
pa s
au o ius
su inko
Palisés
apy-
linkése.
i
i
7?

Dél
suk um
i
suk umbei
k yZia imosi
a si adusi
ns.
2
asm.
o ma
suk ume
g e a
suk um
pla iai
a ojama
Zemai iy
dinininky
i
be eik
isu
aukS aiciy,
iSsky-
us
dziikus.
K yZiuojan is
suk um
i
suk umbi,
adosi
ns.
2
asm.
suk umi*®
(sang .
suk umis),
papli es
Zemai¢iy
dounininky
a mése.
§
7.
Jeigu
dgs.
1
asmuo
su
- umime
y a
a si ades
k yZia imosi
biidu,
ai
isai
pag is ai
galima
paklaus i,
a
negalé y
i
o ma
-cumém(e)
as is
k yZiuo-
jan is
- umbéme
i
- um.
Dgs.
1
asm.
su
- umém(e)
pla iai
papli es
be eik
isoje
Lie u os
TSR
e i o ijoje,
issky us
didele
dali
Zemai iy
dounininky,
dzikus
i
p iedzikj.
Kai
ku
ji
iena
e a ojama,
ki u
g e a
jos
a ojama
o ma
su
- um
(pazana ykio
kapsai**,
Do nu a,
Palomené,
Baisogala,
Alun a,
Kupiskis,
Lyduo-
kiai,
Ragu a,
Skapi’kis,
S édasai,
T oskiinai,
Ge iniai
i
k .).
Galé y
- umém(e)
bii ii
naujada as,
suda y as
é-kamienio
bii ojo
ka inio
laiko
dgs.
1
asm.
pa yz-
d3iu
dél
ns.
2
asm.
- umei,
ku io
o ma
galiine
-e/
su apo
su
bii ojo
laiko
2
asm.
o ma®®
(plg.
§
10).
Be
y a
lie u iy
a miy,
ku
yns.
2
asm.
u i
- um,
o
dgs.
1
asm.
- umém(e)
(Alun a,
Duse os,
Pa’ i inys,
Pandélys,
Palomené,
Bi Zai
i
k .).
Zinoma,
o ma
su
- umei
jose
galéjo
isnyk i,
kaip
kai
ku iose
a mése
y a
i8nykusi
dgs.
1
asm.
o ma
su
- um,
be
galéjo
ji
i
nebii i
suda y a.
Cia,
g ei iausiai,
o ma
- uméme
y a
a si adusi
dél
o my
- wm
i
- umbéme
k yZia imosi.
Kad
-bé-
bu o
papli es
i
daugiskai oje,
odo
la iy
kalboje
su inkamas
dgs.
1
asm.
cel ubem,
cel ubemes,
dgs.
2
asm.
bu ube *®.
Ry iniy
dz iky
a mése
a o-
jamos
panasios
op a y o
o mos:
ns.
1
asm.
sikédbe,
sukéébés,
2
asm.
sik umibeis,
3
asm.
swk i ,
dgs.
1
asm.
suk umbémés,
2
asm.
sik umbé és.
J.
Endzelynas
puikiai
nujau é,
kad
lie .
bécumém
gali
bi i
kiles
i8
bu umbém,
la .
byu umem
i&
*bii umbém
a
bi ubém®’,
ik
jy
a si adima
aiskino
nej iké in@
disimiliacija.
I8
ik yjy
miisy
o mos
su
-cwmém,
kaip
i
su
-cumim,
gali
bi i
kilusios
k yZia imosi
biidu
i8
g e a
egzis uojanciy
- um
i
- umbéme.
Zinoma,
bii y
klaidinga
many i,
kad
isu ,
ku
ik
a ojamos,
o mos
su
-cwmém
aip
i
33
suk umi
ose
a mése
u i
siau a
-i,
kilusj
i8
-i;
ma y i,
j aka
pada é
ki y
eiksm.
(a-
i
i-kamieniy)
ns.
2
asm.
o mos
su
-i
<-i.
%
Z ,
J.
Senkus,
Lie u os
TSR
MA
Da bai,
Se ija
A,
2
(5),
133,
1958.
35
Ch.
S angas
mano,
kad
daugelyje
a miy
- um
bu es
su ok as
kaip
op a y o
ka-
mienas,
p ie
ku io
p adé a
délio i
esamojo
a ba
bi ojo
laiko
galines.
Taip
a si adusios
o mos
su
- umei,
- umi,
- uméme,
- umime,
z .
Ch.
S ang,
Ve bum,
250.
Be
kaip
pa odé
anks esné
- umime
a si adimo
analizé,
oks
ei8kinys
a gu
a
galéjo
j yk i,
Z .
§
6.
Ki aip
- uméme
a si adima
aiskina
J.
O embskis,
Z .
J.
O ebski,
G ama yka
jezyka
li ew-
skiego,
3,
233.
86
Véliau
Si os
o mos
ka u
su
@-kamieniais
eiksmazodziais
galéjo
i s i
a-kamiené-
mis,
plg.
sa ga hubam,
z .
J.
Endzelins,
G ama ika,
§
696.
T umpas
-u-(cel ubem)
ga-
léjo
as is
dél
3
asm.
cel u
j akos,
Z .
J.
Endzelins,
en
pa .
PanaSiu
keliu,
.
y. 3
asm.
pag indu,
gali
bi i
a si adusios
labai
e os,
DaukSos
Pos iléje
andamos
o mos:
da i ybi
49927,
es ybi
4993s,
gia ybi
4993s
i
k .
Kai
ku iose
la iy
a mése
i8
cel ubem
ipo
o mu,
ignykus
pos pozicijai
dél
mo ologinés
eikimés
ne ekimo,
galéjo
as is
i
op a y as
cel u
(a .
da
§
5).
37
Z ,
J.
Endzelins,
FBR,
15,
11.
78
a si adusios.
Ne eikia
pami S i
i
o,
kad
o ma
su
-cumém
daug
ku
gali
bi i
a si-
adusi
i
ie oj
o mos
- wmim(e),
kilusios
kon aminuojan
o mas
su
- um
i
- umbime.
ISlyginan
op a y o
asmena ima,
- umim
galéjo
bu i
pe di b a
2
kamieno
bii ojo
laiko
o my
pa yzd%iu
dél
o,
kad
ns.
2
asm.
- umei
(a si ades
kon aminuojan
-zwm
i
- umbei)
su apo
su
é-
kamieno
ns.
2
asm.
-e7.
Be
o,
kai
ku
- umeém
gali
bi i
i
a kelia usi
i8
g e imy
a miy,
plg.
dzakisky
o my
su
-zau,
- ai
papli ima
padziikio
kapsy
a méje,
ku
jos
a ojamos
g e a
o my
su
-ciau,
- um,
- umei®8,
§
8.
Maz ydas
paliudija
da
ki okj
op a y o
ipa,
su
-bi-
ne
ik
daugiskai oje,
be
i
ienaskai oje:
ns.
2
asm.
bu umbi,
3
asm.
bu u,
dgs.
1
asm.
bu umbim,
2
asm.
bu umbi .
Zemai iy
dounininky
ns.
2
asm.
sukeumi
a si ades
dél
suk umbi
i
suk um
k yZia imosi
(Z .
§
6).
Kad
Maz ydo
ns.
2
asm.
y a
u éjes
-be7,
ody y
ns.
|
asm.
issaki umbiau
Mz
52145.
§
9.
Senuosiuose
lie u iy
kalbos
paminkluose
(B.
Vilen o,
J.
B e kiino,
M.
DaukSos,
S.
Vai’no o,
M.
Pe ke i iaus
a8 uose,
1605
m.
ka ekizme,
1653
m.
Kédainiy
leidiniuose)
u ime
e ia
op a y o
ipa:
ns.
2
asm.
bii umbei,
3
asm.
bu y,
dgs.
1
asm.
biéeumbime,
2
asm.
bii umbi e.
§
10.
I8
pas a yjy
ijy
ipy
seniausias
y a
pasku inysis,
nes
jis
iSlaikes
se-
nojo
ide.
a ema inio
op a y o
balsiy
kai a:
ienaskai oje
*-(/)j2.
laipsnj,
daugi-
skai oje
-7-
laipsni,
plg.
s.
lo .
siém,
siés,
sié ,
s mus,
si is,
sin .
*-bime,
*-bi e
su-
umpéjo
j
-bime,
-bi e
a ba
dél
enkli inés
padé ies,
a ba
dél
i-kamieniy
eiksma-
odziy
j akos®®,
Ch.
S ango
min is,
kad
bicumbei,
bii umbiau
susi o ma o
é-kamie-
niy
eiksmazodziy
pa yzdziu®,
isiskai
nepa ikima
jau
ien
dél
o,
kad
o ma
bii umbei
papli usi
be eik
isuose
senuosiuose
paminkluose,
o
su
é-kamieniais
eiksmazodiziais
op a y o
asmena imas
negaléjo
u é i
ka
bend a
(g ei iau
jj
eik y
i-kamieno
eiksmazodiu
es.
laikas),
jeigu
laiky umés
Ch.
S ango
pazi i os,
jog
-bime
y a
senas
p e e i as.
Be
o,
aip
manan ,
licka
neaiiku,
kodél
é-kamienes
galiines
pe émé
ik
ns.
2
i
1
asm.,
o
daugiskai a
liko
nepalies a
jy
i akos.
Dau-
giausia
abejoniy,
a
-bime
op a y inés
kilmés,
kyla
dél
o,
kad
lie u iy
kalba,
pagalinusi
balsiy
kai a
a ema iniy
eiksmazodziy
asmena ime,
a gu
a
galéjusi
i8laiky i
sena
indoeu opie i8ka
balsiy
kai a
i
eiksmazodzio
-bi-
op a y o
asme-
na ime.
Be
naujojo
miisy
op a y o
o ma imosi
p adzia
siekia
senus
laikus,
da
lie u iy-la iu
bend osios
epochos
laikus.
Reiké y
many i
d auge
su
J.
En-
dzelynu,
kad
op a y as
o ma osi
ada,
kai
Zodzio
galo
*-m
da
nebu o
i8 i es
%
Z ,
J.
Senkus,
min.
eik.,
133.
%
Z ,
J.
Endzelins,
G ama ika,
§
683;
Ch,
S ang,
Ve bum,
198.
4
Z .
Ch.
S ang,
Ve bum,
250.
79
i
-n,
nes,
p iesingai,
-un-
bi y
i es
j
d-
(plg.
cop
<* anpa),
i
ne u é ume
la iy
a miy
o my
suk um
(Z .
§
5).
I
p isu,
i
lie u iy
kalbos
paminklai
y a
uZ ik-
sa e
ik
XVI
a.
—
gana
ély u
laiky
kalba,
i
ai
juose
da
su inkame
senosios
kai os
pédsaky,
plg.
es i
i
daly i
san yji,
ei i
‘eina’
i
daly io
dgs.
a d.
en is,
padaly j
en
<
*jen
(plg.
s.
indy
yan ).
Z .
da
§
14.
Zinoma, a gua
galima
bii y
gal o i,
kad
kai
ku iose
lie u iy
i
la iy
a mése
op a y e
bu o
iSlygin a
balsiy
kai a
uo
me u,
kai
b-
nebuyo
su-
auges
su
supinu
(plg.
s.
ind. dgs.
syama,
dadhyama,
g .
einye
ie oj
eipe ,
lo .
sim
ie oj
siém).
Tam
p ieS a au y
i
XVI
a.
lie u iy
kalbos
a miy
ak yu
palyginimas
su
Siy
dieny
a miy
ak ais
(senuosiuose
paminkluose
u ime
o mas
su
- umbim(e),
~ umbi (e);
- umim(e),
- umi (e),
o
Siandien
lie u iy
kalbos
a mése
pla iausiai
papli e
o mos
su
- umém,
- umé ).
Taigi
op a y o
asmens
galiiniy
sis emos
iSlyginimas,
jos
p i aikymas
p ie
eiksmazodziy
asmena imo
sis emos
yko
gana
élai.
Vienose a mése
ai
j yko
da
neiinykus
pos pozicijai,
plg.
Mai ydo
ns.
2
asm.
bi umbi,
y iniy
dziky
dgs
1
asm.
suk umbémés
(i
la .
cel ubem),
ki ose
—
jau
po
pos pozicijos
ignykimo
i
kon aminaciniy
o my
susi-
da ymo.
Op a y o
asmena imo
ilyginimo
p ocesas
a mése
yko
d iem
k yp im:
ienu
jo
pag inda
suda é
daugiskai os
o mos,
su apusios
su
i-kamieno
eiks-
mazodiio
es.
laiko
a i inkamomis
o momis
(bii umb-ime= yl-ime),
ki u
—
ns.
2
asm.
o ma,
su apusi
su
é-kamieno
bii ojo
laiko
a i inkama
o ma
(bé umb-ei
a
bi um-ei=kél-ei).
Vienose
a mése
i-kamieniy
eiksmazodziy
esamojo
laiko
asmena imo
pa yzdZiu
adosi
i
ns.
2asm.
bii umbi,
ki ose
a mése
é-kamicno
bii ojo
laiko
asmena imo
pa yzdziu
a si ado
dgs.
1
asm.
suk umbémés,
2
asm.
suk umbé és,
dgs.
1
asm.
bii umém,
2
asm.
bii umeé .
Taigi
op a y o
pos pozicija
u éjo
i s i
s€nosios
kamieno
bhi-
op a y o
o mos:
*bh(y)iyé->*hjé->*bé
i
*bh( )i->*bi-.
Tie,
ku ie
mano
Cia
esan
p e e i a,
o
ne
op a y a,
emiasi
senujy
lie .
kalby
paminkly
i
a miy
bi (i)
“pu o’
i
la .
biju
“bu au’,
nes
eik8més
ki imas
op a y as—-p e e i as
esas
sunkiau
paaiskin i,
negu
p e e i as
—>
op a y as.
Be
lie u iy-la iy
op a y o
bi-
i imas
p e e i u
nesunkiai
su okiamas
dalykas.
Ma ,
op a y o
*b/i-
ienaskai os
as-
mena imas
u éjo
su ap i
su
p e e i o
bé-,
plg.
nabé
(Li .
Munda en
I
154),
p .
be,
bei
(iSplés a
-i),
s.
sl.
bg
(ao is a,
a ojama
impe ek o
eik’me),
asmena-
imu.
Dél
o,
nyks an
senajam
op a y ui,
i
kamienas
bi-
galéjo
nesunkiai
igy-
i
p e e i ine
eikSme.
Véliau
Si o
eiksmazodzio
ns.
3
asm.
o ma
galéjo
gau i
i§
a ema iniy
eiksmazodziy
es.
laiko
3
asm.
galiine
- i®,
kadangi
eikéjo
i8 eng i
ienaskiemenés
o mos,
o
bal y
kalbose
bu o
i&nykes
,,pi miniy“
i
,,an iniy“
asmens
galiniy
ski umas.
La iy
kalboje
b7-
bu o
i&plés as
sekunda iniu
~jd.
§
11.
G ei iausiai,
p e e i inis
*bé-
y a
i8likes
jung uke
be
i
j a dyje
be
has,
y .
lie .
bé
kas
(K.
Biiga
Ais .
s ud.
56).
Vns.
3
asm.
*bé,
kaip
i
*bi,
galéjo
bi i
i&plés as
esamojo
laiko
gal ine
-zi.
Kad
Cia
u im
*bé i
lickana,
odo
okie
sakiniai:
Bu o
kam
éia
lanks y is!
‘ne eikéjo
jam
lanks y is;
kam
ia
be
kam
lanks-
y is!’
5
4
Z ,
—E.
F aenkel,
Sp achliche,
besonde s
syn ak ische
Un e suchung
des
kal-
inis ischen
li auischen
Ka ekismus
des
Malche
Pie kiewicz
on
1598,
28,
Gé ingen,1947.
#
Z .
Ch.
S ang,
Ve bum,
198;
E.
F aenkel,
ZislPh,
20,
§
61,
1950.
80
Bu o
ko
cia
p asy !
‘ne eikéjo
jo
p agy ,
kam
¢ia
be
ko
p agy !
(Bi S onas,
Paliisé).
Junginiai
bu o kam,
bu o
ko
miné uose
sakiniuose
y a
a um
pakeliui
i
j a dzio
be
kas
eikSme.
Jung ukas
nes
kai
ku iose
a mése
a ojamas
be
eikS-
me!,
plg.:
bi damis
isz izusis
lapumusi
ne ik ay
ki ,
nes
nie
sawes
nebgalieie
pa-
glem& i
nu
géslibes
DB
237.
Apsk i ai,
nes
i
be
eikSmiy
niuansai
y a
a imi.
Jung uko
nes
e imologija
igaikino
J.
Endzelynas“*:
nes
kiles
i&
*nees (i)
(plg.
sl.
je
g e a
jes e),
a ojamo
kaip
klausimo,
i
ku j
lauk ume
pa i inancio
a sakymo,
plg.
p ance.
n’es -ce
pas?
Jeigu
nes
<*nees (i),
ai
be
gali
bi i
kiles
i8
*béz.
Bi-
damas
p okli inéje
padé yje,
*bé i
su umpéjo
ji
be ,
o
y iniuose
aukS aiciuose
ilgas
é
i a dyje
bé
kas
i8liko
dél
o,
kad
bé
y a
i8laikes
ki i*.
Taigi
mes
i gi
u éjom
ao is a
*bé-
g e a
ao is o
bu"*,
pig.
s.
ind.
abhii ,
g .
Zp ,
s.
sl.
by,
kaip
i
sla ai
g e a
ao is o
bé
u i
ao is a
by.
Jeigu
bé
kas y a
a si ades
ik
ka
ap a’y u
biidu,
ai
galima
labai
suabejo i,
a
i a dzio
by
kas
pi masis
komponen as
by
y a
skolin as
i8
lenky
kalbos*’.
Jis
galé y
bi i
susida es
panagiu
bidu,
kaip
i
bé
kas,
i8
Saknies
*bhi-
op a y o
(gal
a ojamo
jau
i
p e e i o
eik8me)
da
ada,
kai *b¢
nebu o
i es
bi.
Kad
i
op-
a y as
galé y
ei i
miné o
i a dzio
pi muoju
komponen u,
ody y
okie
sakiniai:
Ba
kam
cia
pamacy !
‘ne eikia
padé i,
kam
be
kam
pade il’;
Bi
ko
ia
p axy !
‘ne eikia
p a’y ,
kam
be
ko
p agy ’
(Bi ’ onas).
Tik
baz
Gia
y a
d ip asmiskas:
Sioje
a méje
jis
gali
bi i
kiles
i
i8
ba y,
i
i8
ba a,
plg.
Bi a
ko
cia
p asy !
(Paliisé).
Sis
klausimas
eikalauja
specialaus
y-
inéjimo.
§
12.
Iigiausiai
i8liko
kamieno
*bhi-
op a y o
3
asm.
o mos
be
i
bi.
be
<
*bé
(pig.
y iniy
dziiky
as.
2
asm.
p aus umbe
i
p aus umbés)
y a
kamieno
*bha-
op a y o
ns.
3
asm.
o ma,
0
bigali
bi i
jo
dgs.
3asm.
o ma:
bi
<*bi<bin
(plg.
g e a
am
pa iam
eikalui
ya ojamas
-be
i
-bi
Apse,
2 .
Zemiau).
Kaip
modalinés
dalely és
jos
galéjo
bii i
a ojamos
da
gana
ilgai.
Su
modaline
‘dalely e
be,
su eikian ia
eiksmui
ne ealumo
a spal j,
mes
esam
susida e
i
adinamaji
su-
du inj
p adé inj
esamaji
laika:
bu au
beeings
i
namy,
be
a éjo
s ecix,
i
pasilikau
namie;
i
a§
bu au
beeings
1S
namy,
be
p adéjo
sma kiai
ly i,
i
u éjau
pasilik i
namie;
bu o
beimas
q
peili,
be
Zi
—
hi mélé
i
nuéjo*8.
Véliau
dalely é
be
ne eko
okio
modalinio
a spal io,
i
i o
pap as u
p iesdéliu
be-,
plg.
Bu om
beséja,
be
émé
ly i
—
i
me ém
séje®.
Su
okia
modaline
dalely e
be
a
bi
y iniai
dz kai
u i
susida e
i
op a y a,
a ojama
g e a
senosios
da ybos
op a y o,
plg.:
43
Z .
EH.
F aenkel,
KZ,
60,
237
.
1933.
44
Z .
J.
Endzelins,
IMM,
2,
122,
1927.
Jam
p i a é
F,
Spech as,
z .
KZ,
57,
281
i
E.
F enkelis,
Z .
KZ,
60,
237,
1933.
45
E,
F enkelis
be
eikalo
mano,
kad
bé
u i
ilgq
é
dél
by
i akos,
Z .
Z sIPh,
20,
§
60.
46
Dél
ba
Z .
F.
Spech ,
KZ,
59,
58;
62,
142.
47
Taip
mano
E.
F enkelis,
Z .
E.
F aenkel,
Li auisches
e ymologisches
Wo e -
buch,
42,
Go ingen,
1955
.
48
Z ,
J.
Jablonskis,
Rink iniai
aS ai,
1,
311, 316,
suda é
J.
Palionis,
Vil-
nius,
1957.
j
49
Z .
en
pa ,
316.
6.
Kalbo y os
klausimai,
IV
81
_
Supinas
eik$me
u éjo
glaudZiau
sie is
su
op a y u
negu
bend a is.
Kaj
ku iuose
galu iniuose
ikslo
aplinkybés
sakiniuose,
ku
pag indinis
sakinys
u éjo
e bum
mo endi,
ig
seno
galéjo
bi i
a ojamas
supinas,
plg.:
Nu ejo
u gun,
had
#i niy
nuspi k
(nusipi k y).
Isejo,
kad
a kli
pa es
(pa es y).
Nu ejo
pas
kaimyna,
kad
pieno
pa snes y
(PaliiSé).
Ki uose
panaiaus
ipo
sakiniuose,
ku
pag indiniame
sakinyje
nebu o
e -
bum
mo endi,
galéjo
bi i
a ojamas
op a y as,
p z.,
*pi ksim
duonos,
kad
jie
algai.
Silpnéjan
senajai
op a y o
eikSmei,
cia
op a y a
dél
analogijos
su
pi -
miniais
sakiniais
leng ai
galéjo
pakeis i
supinas.
Pana’aus
ipo
sakiniuose
supinas
i
galéjo
igy i
op a y inés
eiksmés
a spal j.
Gal
odél
naujojo
op a y o
3
asm.
o ma
i§
seno
y a
g ynas
supinas.
Tiesa,
Ch.
S angas
mano,
kad
i
supino
3
asm.
y a
u éjes
57,
ik
jis
bu es
a ojamas
p ie
jung uko,
ilgainiui
dél
sa o
umpos
o mos
apo
enkli iku,
suaugo
su
jung-
uku,
adinasi,
ku j
laika
bu e
sakoma:
jeib
Zino y:
jei
Zino umbime,
kol
pagaliau
jeib
i es
jung uku”.
Taip
galé y
bii i.
Be ,
isu
pi ma,
anks iau
miné oje
a méje,
ku
a ojamas
jung ukas
jép=
jéib,
nicks
nepasakys
*jep
Zino y,
a ei y,
o
ik je
Zino y,
a ei y.
Si
kons ukcija
a chaiSka.
An a,
lieka
neaisku, kodél
ki uose
asmenyse
-bime,
-bi e
a sidii é
enkli-
inéje
padé yje.
Juk
eiksmazodzio
*b/#-
op a y as
u éjo
u é i
lais a
ie a
sa-
kinyje,
panaSiai
kaip
jis
u éjo
jq
sla y
kalbose.
Ma y i,
seno éje
3
asm.
éjo
g ynas
supinas.
Véliau
kai
ku
ki y
asmeny
pa yzdiiu
i
3
asm.
supinas
p adéjo
bi i
a ojamas
su
op a y u
7
a
be.
Be
ka-
dangi
jis
Gia
nebuyo
eikalingas,
g ei
galéjo
suaug i
su
jung uku.
Vadinasi,
g ei iausiai,
i8
p adZiy
u éjome:
*
je
bime
Zino um,
i
*
jei
Zino um
bime,
*
jei
bi e
Zino um,
i
*
je
Zino um
bi e.
*
je
Zino um.
Véliau,
kai
ku
galéjo
as is:
*
jei
bime
Zino um,
i
*
jei
Zino um
bime,
*
je
bi e
Zino um,
i
*jei
Zino um
bi e,
*
jei
bi
Zino um.
*
jeibi
Zino um.
Da
éliau
*bime
op a y iné
eikSmé
silpnéjo
i
is
didesne
i
didesne
jos
k ii io
dalj
u éjo
pe im i
supinas.
T eciajam
asmeniui
é
nebu o
eikalinga,
nes
i
ki os
eiksmaZodziy
3
asm.
o mos
ne u éjo
gal inés.
Dél
kalbos
eika-
la imo
ski i
asmens
galiines
ki iems
asmenims
bu o
apibénd in a
enkli iné
bhii-
op a y o
padé is,
i
supinas
suaugo
su
juo
j
iena
o ma.
T e iojo
asmens.
o ma
be,
bi
suaugo
su
jung uku.
Su umpinimai
A siPh
—
A chi
ii
sla ische
Philologie,
Be lin,
1876
.
BB
—
Bei aége
zu
Kunde
de
indoge manischen
Sp achen,
Gé ingen,
1877— 1906.
7
Z ,
Ch.
S a
ng,
min.
s .,
353,
88

BGLS
—
A,
Bezzenbe ge ,
Bei ige
zu
Geschich e
de
li auischen
Sp ache...,
Gé ingen,
1885.
ChB
—
Biblia
li ewska
Chyli iskiego.
Nowy
Tes amen .
Tom
II,
wydali
Czes aw
Kudzinowski—Jan
O ebski,
Poman,
1958.
DP
—
Pos illa
Ca holica..,
Pe
Kuniga
Mikaloi
Da ksza.
Wilniui
1599,
Nau-
do asi
1926
m.
o og a uo iniu
leidimu.
FBR
—
Filologu
bied ibas
aks i,
Riga,
1921
.
IF
—
Indoge manische
Fo schungen,
S aBbu g,
1892
.
IFA
—
Anzeige
ii
indoge manische
Sp ach-
und
Al e umskunde,
Beibla
zu
den
Indoge manischen
Fo schungen,
S aBbu g,
1892
.
IMM
—
Izgli ibas
minis ijas
méneS aks s.
KIM
—
D.
Klein,
Naujos
Labbay
p iwalingos....
Maldu
knygeles...,
Ka alauczuie,
1704.
KZ
—
Zei sch i
ii
e gleichende
Sp ach o schung
au
dem
Gehie e
de
indoge -
manischen
Sp achen,
1852
.
Mz
—M.
Maz ydas,
Seniausieji
lie u iu
kalbos
paminklai
iki
1570
me ams,
Kaunas,
1922.
Z slPh
—
Zei sch i
ii
sla iscHe
Philologie.
M3
HCTOPHH
ONTATHBA
VU.
MW.
KA3JIAYCKAC
Peswme
O6pasoBan e
AMTOBCKO-NaTHIUCKOTO
ONTaTHBa
NO
CHX
Op
HE
BBIACHe-
Ho,
CnopHBIM
ABseTcA
BOMpoc,
4TO
MpescTaBdiaeT
coooi
BTOpoH KOMNO-
HeHT
(pOpM
ONTaTHBa
—
ONTATHB
HAM
NpeTepHT
OCHOBbI
*pha-.
He
snosHe
CHO,
TO
MpescTaBAdeT
coOol
MepBLI
KOMMOHeEHT
—
CYMHH
WH
AMMepa-
THB
(nmocie
nosBaenua
c a bu
B.
Ilusanu).
He
acho,
Kak
uM
Mowemy
Cy
Mo
6nITb
BTAHyT
B
CHcTeMy
omTaTuBa.
PasmemaioTCd
MHCHHA
YNeHBIX
u
HacueT
MPOHCXOMKACHHA
OTMEMbHBIX
AMaeKTHBIX
(OPM
O TAaTHBA.
Oco6ex-
HO
He
ACHO
Mpoucxompen e
copme
l- o
1.
ey.
4.
(Ha
-Ciau,
-Gia).
OTHM
BOMpocaM
HM
MOCBAlleHa
HacTOAask
CTAaTbsA.
B
c aTbe
2oKa3aHO,
YTO
HET
OCHOBAHHA
COMHEBATECA
B
TOM,
YTO
Tlep-
BLIM
KOMMOHeHTOM
onTaTuBa
ABsseTCA
cynuH.
B opbiIM
KOMMOHeHTOM
dopM
OnTaTHBa
AB/IAeTCH
ONTATMB,
a
He
MpeTepHT
OcHOBHI
*bhi-
oToMy,
4TO
1)
Ha
9TO
yKasbiBaeT
3HAYeHHe
NOCTHOSHUMM
ONTATHBa
HM
YepemoBaHHe
Tiac-
HbIX
(-bei
:
-bime),
OObACHHTS
KOTOPOe
HHaye
6e3
HaTHKKH
He
BO3MO2KHO
H
HeT
HY,
TaK
Kak
B
CBOeCOOpasHOM
CIPAXKeHHH
ONTATHBa
9TO
YepeAO-
Bale
MO sO
OcTaTBca
o
Mos—ue o
BpeMeHu;
2)
onTaTHBHaa
OcHOBa
*bi-
(<*bi-)
Mo a
me Ko
mpwoOpecTH
sHa¥eHue
MpeTepu a,
u6o
cbopMbl
e .
4.
s oi
ocHoBn
(*bé<*bjé)
copmaiuH
c
TemMu
xe
chopMaMu
Mpe epuTa
be-,
ep.
auT.
qua.
niabé
'ueOpin',
npyccK.
be, bei,
cT.-cil.
bé.
Monanbuy o
4ac-
Tully
-be<-*bé,
npH
Momo
KOTOPOH
B
BOCTOUHOASYKCKHX
TOBOpaX
MO-
89
Ke
ObITh
OOpasoBaH
ONTATHB,
Ce myeT
CUHTATb
OCTATKOM
opmbi
3- o
4.
en.
4.
on aTHBa
OcHoBbI
*bhii-,
a
uacTHuly
-bi,
B
HeKOTOPbIX
oBopax
MC-
Tomb30BaHHyl0
AWA
Tol
we
WenH
Hapsy
C
-be,
—
HaBepHoe,
OCTAaTKOM
cop-
MbI
3- o
l.
MHOK.
4.
(-bi<*-bi<*-bin ).
On a us
ocnosn
*bhii-
omen
Obll
cpacTH
Cc
CyNMHOM
B
OHO
COBO
He
Mo3%Ke
ueM
B
JIMTOBCKO-JaTbIUcKOH
amoxe.
Bce
aBToOpy
USBeCTHbIe
1Ha-
nexTHple
opMs
2- o
a.
O6oux
yucen
u
1- o
1.
MHOX,
4.
ONTaTHBa
J1HTOB-
CKOTO
S3bIKa
BOCXOAAT
K
9TOM
cnox*KHOH
opMe.
Tlox
sauauuem
dopMb
3- o
a.
(bu y),
HUKo Ma
He
MMeBlel
MocTMO-
3HMM,
NOCTHOSHUUA,
B
KOTOpy!0
MpeBpaTHJIcA
ONTATHB
OCHOBBI
*bhii-,
10-
Tepssa
Mopdomo Hueckoe
3Ha eHHe
HM
CTaa
HCUesaTh.
Tak
Hapagy
c
Mom-
TUMH
MOCTHOSHIMOHHLIMH
OpMaMM
MOABHJIHCb
uM
KpaTKHe
(cp.
AHA.
2-e
a.
en.
4.
siik um
||
sik umbeis,
l-e
1.
MHox.
4.
siik um
||
s k umbémés).
S o
HoBEii
THN
ONTAaTHBa
Ha
- um
ynoTpeGuAeTCA
B
AMaeKTAX
JaTBILICKO-
o
ASbIKa
(3/ecb
H
3-e
JI.
HMeeT
(popMy
Ha
- um,
TAK
Kak
oHa
cTa/la
HHDUp-
cbepeHTHOM
oO
OTHOMIeEHHIO
K
quam).
AcHbIe
OcTaTKH
H
CJe{bI
e O
COXpa-
HUMCb
B
WHTOBCKHX
oBopax
(cp.
xo s
l-e
J.
eq.
4.
suk um,
2-e
aq.
en.
4.
suk um,
1-e
1.
MHOx.
4.
suk um,
2-e
1.
MHOX.
4.
suk um
usu
suk u
(HO-
BooOpasoBaH e
BMecTO
suk um,
NO
BAHAHMeM
ApPy Hux
cop
2-o o
a.
ia-
ola),
3-e
a.
suk y,
suk um),
B
aa pilicKom
AMTepaTypHOM
aA3bIKe
ymo-
TpeOisemaa
cbopMa
suk u
MA
BCeXx
JIMI
10
CBOeMy
NPOHCXOAKMeHHIO
MOET
6uITb
copMoli
3- o
a.,
HayaTol
ynoTpe6ATb
Wud
BCeX
JIMI,
NO
aHaJO HH
c
suk um
(uM
BosHHKa
oT
suk ubem...
B
CBA3H
C
W34e3HOBeHHEM
MO
MOP-
(omo myeckHM
MpHYHHaM
MOCTHOSHIUHH
-bem...).
Tlon
Bosgelic aHem
CHCTeMbI
OKOHYAHHH
CpmxKeHHA
Ta ona
BO
MHO-
THX
JHTOBCKHX
TOBOpaX
NYTeM
CKpellleHHA
COKPaLleHHEIX
M
MO/ITHX
MOCTHO-
3HUMOHHBIX
opM
C(opMMpoBadicA
elle
OLMH
THM
OMTAaTHBa,
HAND.
2-e
a.
e .
4.
- umei
(oT
px20M
yno peGusembix
- umbei
4
- um),
- umi
(oT
- umbi
x
- um),
l-e
1.
MHOX.
4.
- umim
(OT
- umbim
4
- um),
- umém
(oT
- umbém
u
- um)
u
T.
4.
Ha
Tako
myTb
ckpelleHHaA
ACHO
ykasbipaioT
Kenali cKne
u3 anua
1653
.,
cp.
3ecb
OMHOBpeMeHHO
yno pe6usemble
opM
1- o
a.
MHOX.
4.
Ha
- um(e),
- umbim(e)
u
- umim(e).
BulpaBHupanne
CHCTeMBI
OKOHYAHHM
ONTATHBA
B
JIMTOBCKHX
TOBOpax
MOWIO
NO
ABYM
HampaB/eHHAM:
B
OMHMX
OHA
BbIPABHHBaaCh
Ha
OCHOBE
2- o
J.
e .
4.
Mo
MpHMepy
CMpAxKeHMA
TMa OAbHBIX
OCHOB
Ha
-é,
B
Mpy-
THX
—
Ha
OCHOBe
(OPM
MHOMKecTBeHHOTO
4HCa
lO
MpHMepy
CUpsxKeHHA
OCHOB
Ha
-i.
JOxuonsyKckui
on aTus
bi du,
bi di...
o6pas0BaH
HOBO.
AkyTHpoBaH-
Hoe
OKOHYaHHe
OObACHAeTCH
TeM,
¥TO
yapeHHe
Mom
BAMAHHeM
Di q
oT-
TATMBaOCh
Ha
KOHEl
CloBa
TO a,
Ko a
ACHO
BbITOBApHBalach
aKyTHPO-
BaHHaA
HHTOHAHA
MoceyMapHbIX
CJOFOB.
Bapuan s
copmb
1- o
a.
en.
4.
Ha
-é,
-Cio,
-Giau
OObACHAIOTCA
Kak
HOBOOOpasoBaHHA,
BOCXOAAMMe
K
-Cia.
-Gia
Mo o
mponsoii u
oT
*- jdu,
KoTOpoe
Mo sio
cOoKpaTuTbca
B
*- ja
BMecTe
C
Mpy HMH
akyTHPOBaHHBIMH
JOJ uMH
3ByKaMH
BBHAy
To o,
YTO
PopMaM
oMnTaTHBa
cBolicTBeHO
He3a-
KOHHOe
coKpa ienue
(cp.
bu <bi y,
bué<bucia
u
mp.).
Popa
ua
*- jdu
90
oObaAcHAeTCH
Kak
MmpeoOpasoBanHan
opMa
aTeMaTH4eCKOTO
on a uBa
(cp.
ap.-wug.
iyam,
ap.-a T.
siém
u
mp.),
T.
e.
*likjém>*likjeo
(*likjéuo)
>
>*likjau
‘oc anca
On’.
Kak
xopouio
cooTBeTcTBylollad
cHCTeMy
CMpA2Ke-
HHA
HOBOTO
ONTATHBa,
OHa
Pacipoc panusach
Ha
BCe
Ta Oubl.
Tlog,
Baua-
wuem
OpMbI
Apy ax
mun
(lik umbei
4
T.
.)
oa
Nomyausa
- -,
T.
*lik-
jau>*lik jau.
A o
@opma
Ha
-G-
MOKeT
ObITh
ONTATHBHOTO
MpoHcxoxwLe-
HUA,
CBHUeETEILCTBYeT
H
TO,
YTO
K
Heli
He
NPHCcoeMHHHICA
ONTaTHB
OCHOBEI
*bha-.
Tloapnen e
cynuHa
B
CHCTeMe
ONTaTHBa
TeCHO
CBASAaHO
C
3MeHeHHeM
3HaueHHA
MpeBHe o
on aTuBa.
Cyaa
10
WaHHbIM
ApeBHux
TlaMATHHKOB
H
HEKOTOPHIX
TOBOPOB
MTOBCKOFO
ASBIKa,
B
JIMTOBCKO-NaTBILICKOM,
Kak
H
B
HeKOTOPBIX
Apy HX
HHACeBpONeHCKUX
ASbIKAX,
MOT
CylleCTBOBaTb
CJOXKHBIH
npe epu
onTaTHBa,
OOpasoBaHubii
H3
TIpH4acTHA
U
on aTusa
ocHoBpl
*bhi-.
Tipu
w3MeHeHMM
SHaYeHHA
ApeBHe o
OnTaTHBA,
9TH
MpeTepuTuble
OpMbl
BBMAy
CBOe o
MpeTepuTHO O
3HayeHHA
He
MOTH
gamenuTb
e o.
IlosTomy
nmpuyac ue
B
STHX
(bopMaX
MOT
SaMeHHTb
CyTIHH,
Kak
HHAMddepeH Had
TO
OTHOIIeHHIO
KO
BpeMeHu
Ta oubHad
(popMa.
On a uBHoe
3Ha¥eHHe
CyIHH
MOF
MpHoOpec H
B
HeKOTOPbIX
MpHaTOuHBIX
nipe10x%K
eHHAX.