Iš optatyvo istorijos

Ea Pot weve Ws KA. BOE TCY: R Ons KLAUS tM At wv 1 loko) Vi O°S>-T S°R M OKs Let AK A-D.ESMIJA 18 OPTATYVO ISTORIJOS J. KAZLAUSKAS § 1. Lietuviy kalbos tarmése optatyvo formos labai jvairuoja. Né viena gramatiné kategorija neturi tiek variantu, kiek optatyvas. Dabar lietuviy kalbos tarmése platiau vartojamos Sios optatyvo formos: vns. | asm. biléiau, biidia, bitdio, bik, bikdiu, biktdu (bittau), bitciobe, bikciap (bittiap), biktiobi, bittum, bikcium; vns. 2 asm. biitum, biktumei, bittumi, butdi (biitai), bitumbe, bitumber; dgs. 1 asm. bitum(e), bittumém(e), bitumim, biitumiam, batim (biiuime), bitim, biitumbe, suktumbémés; dgs. 2 asm. bitut(e), biudtumét(e), bitumit, bitte (batiuce), butit, burutbe, suktumbétés ; 3 asm. biti, bay, butu, bit, biktum, biitun, bitybe, biucybi. Pridéjus XVI—XVII a. lietuviskuose raStuose randamas optatyvo formas, vaizdas dar pamargéja: wns. 1 asm. biciau, bidcia, bikcio, biktumbiau; 2 asm. batumbei, bittumbi, bitumei, bittum, bittumb; dgs. 1 asm. bicumbim(e), bicum(e), biktumim(e), biitumb; 2 asm. bitumbit(e), biktumit(e), bitumb, butumbers 3 asm. bity (bitun). § 2. Toks optatyvo formy ivairumas seniai domina tyrinétojus. Balty optatyvu buvo pradéta dométis, galima sakyti, nuo pat lyginamojo istorinio metodo atsiradimo. Apie jj ra8é A. Sleicheris!, F. Bopas?, A. Becenbergeris®, J. Smitas*, QO. Vydemanas®, V. PorzZezinskis® (jo analizé paremta turtinga tarmine ir senyjy 1 Zr, A. Schleicher, Handbuch der litauischen Sprache, 228 tt. Prag, 1856; Compendium der vergleichenden Grammatik der indogermanischen Sprachen, 841, Weimar, 1866. 2 Zr, F,Bopp, Vergleichende Grammatik..., 3%, § 685 tt, 1861. 3 Zr, A. Bezzenberger, Beitrage zur Geschichte der litauischen Sprache... 214 tt., Géttingen, 1877; Lettische Dialekt-Studien, 72 tt., Géttingen, 1885; Litauische Forschungen, 16 tt., 39, Géttingen, 1882; Ober die Sprache der preussischen Letten, 97 tt., Géttingen, 1888; BB 26, 175 tt. 4 Zr. KZ, 24, 305, 1879, 5 Zr, O. Wiedemann, Das litauische Prateritum, 184 tt, StraBburg, 1891; Handbuch der litauischen Sprache, 111, StraBburg, 1897. 6 Zr. B. K. Mop xesuuckuli, Ke ncTopun (opm CnpsAxKeHHA Bb GanTHHcKAX® ASbIkaxb, 56 tt. Mocksa, 1901. 7 rasto paminkly mediiaga), E. Bernekeris’, J. Zubatis®, K. Brugmanas®, F. Spechtas!9, J. Endzelynas", H. Pedersenas!*, Ch. Stangas"*, V. Pizanis!*, J. Otrembskis1®. Atskiry optatyvo formy susidarymas neretai jvairiai aiikinamas. Skirtingy nuomoniy Siuo klausimu beveik tiek pat, kiek patiy formy. Kai kurias jy pasendé laikas, yra nepakankamai pagristy lietuviy kalbos faktais. Beveik visi autoriai turéjo per maza lietuviy kalbos dialektologinés medZiagos, maza Zinojo apie siy formy paplitima tarmése. : § 3. Visi minéti mokslininkai, iSskyrus F. Bopa ir V. Pizanj, neabejoja dél to, kad lietuviy optatyvas sudarytas i$ supino ir pagalbinio veiksmaZodzio -bime. Tik E. Bernekeris, visai pagristai netikédamas V. Porzezinskio iskelta mintimi, kad vienas supinas galéjes biti vartojamas optatyvo reik’me visiems trims asmenims, spéja, kad balty kalbose j optatyvo sistema buvo jtraukta imperatyvo su *-10d (s. ind. -tdd, gr. -tw, lot. -zod, -to) forma, kurios liekana esanti lat. 3. asm. suktuo-s, liet. suktu (su trumpuoju -u)!*. F. Bopas?’ ir V. Pizanis!® mano, jog lietuviy-latviy optatyvo pirmoji sudedamoji dalis buvusi ide. imperatyvas su -tu (plg. indy-iranietiy -zu, het. -du), kuris sen. indy kalboje galéjo biti vartojamas potencialia reik’me. Dél optatyvo antrosios sudedamosios dalies (-bime ir kt.) irgi yra pareikSta skirtingy nuomoniy. Daugumas (F. Bopas, A. Sleicheris, J. Smitas, V. Porzezinskis, E. Bernekeris, A. Becenbergeris, O. Vydemanas, J. Zubatis) laiko ja veiksmazodzio biti optatyvu. K. Brugmanas neabejodamas teigia, kad 8i forma — preteritas. Ch. Stangas irgi linkes laikyti ja preteritu. J. Endzelynas j jos kilme zitri alternatyviai, nelaikydamas antrosios nuomonés negalima, nors $i nuomoné ir nepaaiskinanti dviejy kamieny (-bei ir -bime) buvimo vienoje paradigmoje”. Ypa¢ daug sunkumy tyrinétojams sudaro vienaskaitos 1 asm. formy bicia, -cio, -iau kilmé. Nors buyo nemaza stengtasi, siy formy kilmé iki Siol néra iSai3kinta. Néra iSkelta hipotezés, kuria biity galima laikyti tikra. § 4. Liepiamoji nuosaka ar supinas? Sio klausimo galima bity ir nekelti, eigu jo pastaruoju metu nebiity iskéles V. Pizanis. Jis palaiko F. Bopo ikkelta 7 Zr. E Berneker, AfslPh, 25, 485, 1903 (6 iSnaSoje minimo V, Porzezinskio veikalo recenzija). 8 Zr, J. Zubaty, IFA, 16, 55 tt, 1904. (6 isnaSoje minimo V. Porzezinskio veikalo recenzija). ® Zr. K. Brugmann, IF, 30, 348 tt., 1912; Grundriss der vergleichenden Grammatik der indogermanischen Sprachen, 2, 3, 513 tt. Strassburg, 1916 (toliau: Grundriss). 10 Zr, F, Specht, Litauische Mundarten, 2, Leipzig, 1922 (zr. rodykléje Optativ). ui Zr, J. Endzelin, Lettische Grammatik, § 695 tt., Riga, 1922; FBR, 15, 11, 1935; FBR, 17, 166, 1937; LatvieSu valodas gramatika, § 695 tt., Riga, 1951 (toliau: Gramatika). 2 Zr, H. Pedersen, Etudes lituaniennes, 56, Kébenhavn, 1933. 48 Zr. Ch. Stang, Das slavische und baltische Verbum, 249 tt., Oslo, 1942 (toliau: Verbum); Die litauische Konjunktion jeib und der lit.-lett. Optativ (Norsk Tidsskrift for Sprogvidenskap, 18, 348 tt.). 14 Zr, V. Pisani, L’ottativo (congiunctivo) baltico e il trattamento di o in sillaba finale in gotico e baltico. — ,,Studi Baltici", 9, 34 tt. 1952. 15 Zr, J. Otrebski, Gramatyka jezyka litewskiego, 3, 230 tt, Warszawa, 1956. 16 Zr, AfslPh, 25, 486. 17 Zr. F. Bopp, min. veik., § 685. 18 Zr. V. Pisani, min, str., 40. 1% Zr, J. Endzelins, Gramatika, § 695. 74 idéja ir visame savo straipsnyje ja stengiasi pagrjsti lietuviy bei latviu kalbos faktais. Sios idéjos pamatas— neteisingas lietuviy ir latviy vns. 3 asmens formos su -tu (trumpuoju -) interpretavimas. Be to, daugelio lietuviy ir latviy tarminiy optatyvo formy susidarymas yra neaiskus. Jo esmés neuZciuopiantys teiginiai keliauja i8 knygos i knyga, i8 straipsnio j straipsnj iki miisy dienu. Trumpas -tu Cia atsirades dél optatyvo formy ypatingo trumpéjimo. Dél to neatitinka tikrovés ir E. Bernekerio spéjimas, kad liet. -zw, lat. -twos kile i$ imperatyvo *-zdd. Ir liet. -tuos (turiétéus ~ turétuos ViekSniai, suktuos Sakyna), ir lat. -twos atsirade dél analogijos su kitomis sangrazinémis veiksmaZodziy formomis, nes greta paprastujy su -u sangrazinés formos visada baigiasi -uos (plg. liet. suku : sukuos, lat. velku : velkuos)®. Kai tik supino galiiné -ry sutrumpéjo i -tu, analogiSkai pagal kity asmeny sangrazines formas éia irgi lengvai galéjo rastis sangraZiné forma su -zwos. Abi gios teorijos jau a priori nepatikimos vien todél, kad imperatyvy su *-ry ar *-tod neturime islikusiy nei balty, nei joms artimose slavy bei germany kalbose. Be to, néra tokios lietuviy kalbos tarmés, kuri versty nors Siek tiek suabejoti, ar tikrai jos optatyvo formos sudarytos supino pagrindu. Teisingai suvokti optatyvo daryba trukdo nuo V. Porzezinskio laiky paplitusi mintis, kad supinas i§ pat pradziy galéjo biti vartojamas kaip visy skai¢iu ir asmeny optatyvo forma. Visi8kai pagristai tuo suabejojo E. Bernekeris, nes tokig padéti sunku net jsivaizduoti. Ch. Stangas irgi mano, kad i8 pradziy visu optatyvo asmeny ir skaitiy forma éjo grynas supinas™. J. Endzelynas taip pat palaiko V. Porzezinskio mintj22. Néra jokio reikalo Sia mintimi remtis toliau. § 5. Beveik visuose XVI —XVII a. lietuviy kalbos paminkluose turime optatyva su -b-. Latviy kalbos senuosiuose raSto paminkluose ir tarmése irgi yra i8likusiy formy su -5-. Vadinasi, galima manyti, kad lietuviy-latvig bendrosios epochos metu optatyvas formavosi ig supino ir pagalbinio veiksmazodzio, kurio Saknis prasidéjo priebalsiu 0-. Sitas pagalbinis veiksmazodis, laikui begant, priaugo prie prieSais einantio supino, ir susidaré sintetinés optatyvo formos. Ilgainiui tas pagalbinis veiksmaZodis, kaip atskira asmenuojama veiksmazodZio forma, i$nyko. ir, suauges su supinu, tapo postpozicija, kuri neteko morfologinés optatyvo reik’més ir buvo pasmerkta iSnykti*. Sios postpozicijos morfologinés reikimés niveliacija spartino ir 3 asm. forma (sukzy), i8 seno neturéjusi postpozicijos (Zr. § 16). Postpozicijos iinykima stimulavo ir optatyvo asmenavimo sistema, jo Zymiai trumpesné 3 asm. forma. 3 asm. forma balty kalbose yra veiksmaZodZio centras. Jos pagrindu ir priisai, ir lietuviai, ir latviai turi susikiire nemaza naujadary. Optatyvo postpozicija greitiau nyko ilgose daugiaskiemeniy veiksmazodziy formose (pasivaiksciotumbime ir kt.). Rytiniuose dziikuose, kur vartojamas optatyvas su }-, antrasis jo kKomponentas ypat retai yra islikes daugiaskiemeniuose veiksmaZodziuose. 20 Del lat. suktuos plg. J. Endzelins, Gramatika, § 705. Ch. Stang, Verbum, 251. 22 Zr, J, Endzelins, Gramatika, § 696. 23 Apie elementy, netekusiy morfologinés reiksmés, nykima Zr. K. Biga,. Rinktiniai tastai, 1, 578 tt, sudaré Z, Zinkevitius, Vilnius, 1958. PanaSia iSvada tikriausiai btu prijes ir K. Baga, jeigu bity pabaiges Cia nurodoma straipsni. 75 Nykstant optatyvo postpozicijai, atskirose lietuviy ir latviy tarmése turéjo susidaryti tokia optatyvo asmenavimo sistema: Pirmasis tipas Antrasis tipas vns. | asm. suktumbiau (ten, kur suktum, jis buvo susiformaves), 2 asm. suktumbet, suktum, 3 asm. sukty, dgs. 1 asm. suktumbime, suktum, 2 asm. suktumbite. suktum. Greta naujujy trumpy formy, be abejo, kurj laika dar galéjo biti vartojamos ir senosios ilgos. Antrojo tipo pédsaky yra iSlikusiy lietuviy kalboje, plg.: vns. 1 asm. suktum (BirZai), biacium (ViekSniai, kontaminuota i8 biciu ir biitum), 2 asm. suktum (platiai paplitusi), 3 asm. sukty, dgs. 1 asm. suktum (platiai paplitusi), 2 asm. suktum™, nebutum-te ChB 16,. gynotum-te ChB 26.9. Latviy kalbos tarmése antrasis optatyvo tipas gana paplites™, tik Cia ir 3 asm. ivesta forma su -tum dél to, kad -tum pasidaré indiferenti asmenims. Tai visai suprantama. Toks tipas turéjo biti paplites ir Zemaitiy bei Rytprisiy aukStaitiy tarmése, plg. 3 asm. formas néstiim < nestum ir néit6m < neStumi*, vartojamas beveik visame Zemaitiy gyvenamajame plote, ir Rytpriisiy aukStaitiy paskubintum, darytum’. Latviu kalbos tarmése greta suktum vartojama ir suktu visiems trims asmenims. Visy optatyvo asmeny vienoda forma suktu atsirado dél suktum vartojimo visy trijy asmeny reik’me. Mat, greta naujosios vns. 3 asmens formos suktum vns. 3 asm. galéjo biti vartojama ir senoji suktu, plg. Rytpriisiy aukStaiéiy darytum || darytu || daryc®, zemaitiy néito < neitu < nesty ir néstim < nestum. Dél analogijos su suktum yns. 3 asm. forma suktu irgi buvo pradéta vartoti visy asmeny reikSme; tai lengvino dar ta aplinkybé, kad forma sukcu labai gerai tiko vns. | asm., koresponduodama su visu veiksmazodziy vns. 1 asmeniu®®. Latviy kalbos tarmése greta vns. 1 asmens su -tu vartojamas ir vns. 2 asmuo su -1i, naujai sudarytas pagal oir a-kamieniy veiksmazodziy vns. 2 asmenj*. § 6. Antrasis optatyvo tipas (ér. § 5) galéjo biti vartotas visy lietuviy ir latviy kalbos tarmiy: vieny — ankstiau, kity — véliau. Tik latviy kalba buvo 24 Zr, A. ScHleicher, Handbuch, 229. % Zr. J. Endzelins, Gramatika, § 697. 20 neStumi atsirado prie neStum pridéjus i-kamieniy veiksmazodzZiy galiine -i (analogiSkai kitiems asmenims, kuriy formos sutapo su i-kamienémis), plg. dél to dar sangrazine forma nestumis>néstomes, peréjusiq j iakamienq neStumias. 27 A.Bezzenberger, Litauische Forschungen, 39 ir 1 iSnaSa. 28 Ten pat. 29 Be reikalo J. Endzelynas suktu ai&kina kitaip, remdamasis anksciau minéta V. PorZezinskio mintimi, zr, J. Endzelins, Gramatika, § 698. 39 J, Endzelynas be reikalo dita -ti mégintu sieti su vélyvu lietuviy -tai. Vertinga yta antroji J. Endzelyno prielaida, zr. Gramatika, 896. Latviy vns. 2 asm. -tib gali biti -tub ir -ti kontaminacija, kaip mano J. Endzelynas (896), bet grei¢iau sudaryta i8 -ti ir véliau pridéto -b-, plg. rytiniy dziiky dgs. 2 asm. batitbe ir Sio str. 82 psl. 76 ir yra pakantesné skirtingy asmeny formy vienodumui. Lietuviy kalbos tarmés, atvirk&tiai, formy indiferentumo asmenims pakesti negaléjo (i8skyrus vns. 2 asmenj su -tum). Todél antrasis tipas buvo performuotas: vns. 2 asm. suktum, 3 asm. sukty, dgs. 1 asm. suktum, 2 asm. suktut. Senosios postpozicinés optatyvo formos, atsiradus naujoms trumposioms, suprantama, ne i§ karto isnyko. Tokia padéti, kai greta naujujy optatyvo formy buvo vartojamos dar ir senosios, labai gravziai atspindi 1653 m. Kédainiy leidiniai, plg. ,,.Knigos Nopaznistés“ vns. 2 asm. -tumbei (Nepagieyftumbey 80) ir -tum (noretum 68), »,Sumos“ dgs. 1 asm. -tum(e)®! (apturetume 13) ir -tumbim(e) (garbintumbim 8). Panadi padétis i8likusi ir rytiniy dziiky tarmése, plg.: 5 yns. 2 asm. siktum || suktum ix suktumbets, dgs. 1 asm. swktum || suktum ir suktumbéemés, 2 asm. siwktiie || sukeie (naujai sudarytos) ir suktumbétés™. Kadangi, nykstant postpozicijai, radosi naujos formos, neturin¢ios asmens charakteristikos, o tokios padéties lietuviu’ kalba pakesti negaléjo, tai i$ greta vartojamy naujyjy ir senyjy ilgujy formy kryZiavimosi bidu kiirési dar vienas naujas optatyvo tipas. 1653 m. >» Maldose KrikStioniskose“ ir ,,Sumoje“ turime jau ir vns. 2 asm. -twmei (butumey 2), sudaryta kryZiavimosi biidu i8 -twm ir -tumbei, ,,Sumoje“ vartojama ir naujoji dgs. 1 asm. forma — tumim(e) (galetumime 9), kuri pasitaiko né kiek neretiau, kaip -tum(e) ar -tumbim(e). K. Sirvydo raStuose vartojama vns. 2 asm. tik su -twmer, dgs. 1 asm. tik su -tum(e) ir '— tumim(e), dgs. 2 asm. -tumit(e), bet i8 Siu formy aiSkiai matyti, kad jeigu ne Sirvydo gyvenamuoju metu (Sirvydas galéjo vengti formy su -bime, -bite norminimo sumetimais), tai kiek ankstiau Sirvydo tarméje buvo vartojamas optatyvas su -bei, -bime, -bite. Minétose rytiniy dziiky tarmése irgi vartojamos kryZiavimosi biidu atsiradusios formos, plg: vns. 2 asm. sivktumés greta suktum ix sikcumbés, dgs. 1 asm. sisktumémés greta siktum ir sukcumbémés, 2 asm. sisktumémés greta siktumbétés. KryZiavimosi biidu atsirado ir Zemaiciy dounininky tarmése sutinkama dgs. 1 asm. forma su -tumim bei tose patiose tarmése gana paplitusi dgs. 2 asm. forma su -tumit. Zemaitiy dounininky tarmése dgs. 1 asm. su -tumiam paplites daug labiau negu su -twmim ir turi 7a-kamiena, kaip ir i-kamieniai veiksmazodziai, kurie ten yra peréje i ia-kamienius (plg. tyliam). Zemaitiy tarméje i-kamieniy veiksmazodziu pavyzdziu gali susiformuoti ir optatyvo vas. 1 asm., plg. diciu (ViekSniai ir kt.). 31 -e dgs. 1 asm. gavo pagal einame, neséme ir t. t82 Nemaia rytiniy dziky tarmiy. fakty autoriui pateike J. Kardelyté. Dalis paimta i8 Vilniaus universiteto studenty diplominiy darby, dalj pats autorius surinko Palisés apylinkése. i i 7? Dél suktum ir suktumbei kryZiavimosi atsiradusi vns. 2 asm. forma suktumer greta suktum platiai vartojama Zemaitiy dinininky ir beveik visu aukStaiciy, iSskyrus dziikus. KryZiuojantis suktum ir suktumbi, radosi vns. 2 asm. suktumi*® (sangr. suktumis), paplites Zemai¢iy dounininky tarmése. § 7. Jeigu dgs. 1 asmuo su -tumime yra atsirades kryZiavimosi biidu, tai visai pagristai galima paklausti, ar negaléty ir forma -cumém(e) rastis kryZiuojantis -tumbéme ir -tum. Dgs. 1 asm. su -tumém(e) platiai paplites beveik visoje Lietuvos TSR teritorijoje, isskyrus didele dali Zemaitiy dounininky, dzikus ir priedzikj. Kai kur ji viena tevartojama, kitur greta jos vartojama forma su -tum (pazanavykio kapsai**, Dotnuva, Palomené, Baisogala, Alunta, Kupiskis, Lyduokiai, Raguva, Skapi’kis, Svédasai, Troskiinai, Gerviniai ir kt.). Galéty -tumém(e) biitiir naujadaras, sudarytas é-kamienio biitojo kartinio laiko dgs. 1 asm. pavyzd3iu dél vns. 2 asm. -tumei, kurio forma galiine -e/ sutapo su biitojo laiko 2 asm. forma®® (plg. § 10). Bet yra lietuviy tarmiy, kur yns. 2 asm. turi -tum, o dgs. 1 asm. -tumém(e) (Alunta, Dusetos, Pa’vitinys, Pandélys, Palomené, BirZai ir kt.). Zinoma, forma su -tumei jose galéjo isnykti, kaip kai kuriose tarmése yra i8nykusi dgs. 1 asm. forma su -tum, bet galéjo ji ir nebiiti sudaryta. Cia, greitiausiai, forma -tuméme yra atsiradusi dél formy -twm ir -tumbéme kryZiavimosi. Kad -bébuvo paplites ir daugiskaitoje, rodo latviy kalboje sutinkamas dgs. 1 asm. celtubem, celtubemes, dgs. 2 asm. butuber*®. Rytiniy dztiky tarmése vartojamos panasios optatyvo formos: vns. 1 asm. sikédbe, sukéébés, 2 asm. siktumibeis, 3 asm. swktif, dgs. 1 asm. suktumbémés, 2 asm. siktumbétés. J. Endzelynas puikiai nujauté, kad liet. bécumém gali biti kiles i8 butumbém, lat. byutumem i& *biitumbém ar bitubém®’, tik jy atsiradima aiskino nejtikétin@ disimiliacija. I8 tikryjy miisy formos su -cwmém, kaip ir su -cumim, gali biti kilusios kryZiavimosi biidu i8 greta egzistuojanciy -tum ir -tumbéme. Zinoma, biity klaidinga manyti, kad visur, kur tik vartojamos, formos su -cwmém taip ir 33 suktumi tose tarmése turi siaura -i, kilusj i8 -i; matyti, jtaka padaré kity veiksm. (air i-kamieniy) vns. 2 asm. formos su -i <-i. % Zr, J. Senkus, Lietuvos TSR MA Darbai, Serija A, 2 (5), 133, 1958. 35 Ch. Stangas mano, kad daugelyje tarmiy -tum buves suvoktas kaip optatyvo kamienas, prie kurio pradéta délioti esamojo arba bitojo laiko galines. Taip atsiradusios formos su -tumei, -tumi, -tuméme, -tumime, zr. Ch. Stang, Verbum, 250. Bet kaip parodé ankstesné -tumime atsiradimo analizé, toks rei8kinys vargu ar galéjo jvykti, Zr. § 6. Kitaip -tuméme atsiradima aiskina J. Otrembskis, Zr. J. Otrebski, Gramatyka jezyka litewskiego, 3, 233. 86 Véliau Sitos formos kartu su @-kamieniais veiksmazodziais galéjo virsti a-kamienémis, plg. sarrgathubam, zr. J. Endzelins, Gramatika, § 696. Trumpas -u-(celtubem) galéjo rastis dél 3 asm. celtu jtakos, Zr. J. Endzelins, ten pat. PanaSiu keliu, t. y. 3 asm. pagrindu, gali biti atsiradusios labai retos, DaukSos Postiléje randamos formos: daritybit 49927, estybit 4993s, giartybit 4993s ir kt. Kai kuriose latviy tarmése i8 celtubem tipo formu, ignykus postpozicijai dél morfologinés reikimés netekimo, galéjo rastis ir optatyvas celtu (ar. dar § 5). 37 Zr, J. Endzelins, FBR, 15, 11. 78 atsiradusios. Nereikia pamirSti ir to, kad forma su -cumém daug kur gali biti atsiradusi ir vietoj formos -twmim(e), kilusios kontaminuojant formas su -tum ir -tumbime. ISlyginant optatyvo asmenavima, -tumim galéjo buti perdirbta 2 kamieno biitojo laiko formy pavyzd%iu dél to, kad vns. 2 asm. -tumei (atsirades kontaminuojant -zwm ir -tumbei) sutapo su ékamieno vns. 2 asm. -e7. Be to, kai kur -tumeém gali biti ir atkeliavusi i8 gretimy tarmiy, plg. dzakisky formy su -zau, -rai paplitima padziikio kapsy tarméje, kur jos vartojamos greta formy su -ciau, -tum, -tumei®8, § 8. Mazvydas paliudija dar kitokj optatyvo tipa, su -bine tik daugiskaitoje, bet ir vienaskaitoje: vns. 2 asm. butumbi, 3 asm. butu, dgs. 1 asm. butumbim, 2 asm. butumbit. Zemaitiy dounininky vns. 2 asm. sukeumi atsirades dél suktumbi ir suktum kryZiavimosi (Zr. § 6). Kad Mazvydo vns. 2 asm. yra turéjes -be7, rodyty vns. | asm. issakitumbiau Mz 52145. § 9. Senuosiuose lietuviy kalbos paminkluose (B. Vilento, J. Bretkiino, M. DaukSos, S. Vai’noro, M. Petkevitiaus ra8tuose, 1605 m. katekizme, 1653 m. Kédainiy leidiniuose) turime tretia optatyvo tipa: vns. 2 asm. biitumbei, 3 asm. bury, dgs. 1 asm. biéeumbime, 2 asm. biitumbite. § 10. I8 pastaryjy trijy tipy seniausias yra paskutinysis, nes jis iSlaikes senojo ide. atematinio optatyvo balsiy kaita: vienaskaitoje *-(/)j2. laipsnj, daugiskaitoje -7laipsni, plg. s. lot. siém, siés, siét, stmus, sitis, sint. *-bime, *-bite sutrumpéjo j -bime, -bite arba dél enklitinés padéties, arba dél i-kamieniy veiksmatodziy jtakos®®, Ch. Stango mintis, kad bicumbei, biitumbiau susiformavo é-kamieniy veiksmazodziy pavyzdziu®, visiskai nepatikima jau vien dél to, kad forma biitumbei paplitusi beveik visuose senuosiuose paminkluose, o su é-kamieniais veiksmazodiziais optatyvo asmenavimas negaléjo turéti ka bendra (greitiau jj veikty i-kamieno veiksmazodiu es. laikas), jeigu laikyrumés Ch. Stango pazitiros, jog -bime yra senas preteritas. Be to, taip manant, licka neaiiku, kodél é-kamienes galiines perémé tik vns. 2 ir 1 asm., o daugiskaita liko nepaliesta jy itakos. Daugiausia abejoniy, ar -bime optatyvinés kilmés, kyla dél to, kad lietuviy kalba, pagalinusi balsiy kaita atematiniy veiksmazodziy asmenavime, vargu ar galéjusi i8laikyti sena indoeuropieti8ka balsiy kaita ir veiksmazodzio -bioptatyvo asmenavime. Bet naujojo miisy optatyvo formavimosi pradzia siekia senus laikus, dar lietuviy-latviu bendrosios epochos laikus. Reikéty manyti drauge su J. Endzelynu, kad optatyvas formavosi tada, kai Zodzio galo *-m dar nebuvo i8virtes % Zr, J. Senkus, min. veik., 133. % Zr, J. Endzelins, Gramatika, § 683; Ch, Stang, Verbum, 198. 4 Zr. Ch. Stang, Verbum, 250. 79 i -n, nes, priesingai, -unbity virtes j d- (plg. cop <*tanpa), ir neturétume latviy tarmiy formy suktum (Zr. § 5). Ir prisu, ir lietuviy kalbos paminklai yra uZfiksave tik XVI a. — gana vélyvu laiky kalba, ir tai juose dar sutinkame senosios kaitos pédsaky, plg. esti ir dalyvi santyji, eiti ‘eina’ ir dalyvio dgs. vard. entis, padalyvj ent < *jent (plg. s. indy yant). Zr. dar § 14. Zinoma, varguar galima biity galvoti, kad kai kuriose lietuviy ir latviy tarmése optatyve buvo iSlyginta balsiy kaita tuo metu, kai bnebuyo suauges su supinu (plg. s. ind. dgs. syama, dadhyama, gr. einyev vietoj eipev, lot. sim vietoj siém). Tam prieStarauty ir XVI a. lietuviy kalbos tarmiy faktyu palyginimas su Siy dieny tarmiy faktais (senuosiuose paminkluose turime formas su -tumbim(e), ~tumbit(e); -tumim(e), -tumit(e), o Siandien lietuviy kalbos tarmése platiausiai paplite formos su -tumém, -tumét). Taigi optatyvo asmens galiiniy sistemos iSlyginimas, jos pritaikymas prie veiksmazodziy asmenavimo sistemos vyko gana vélai. Vienose tarmése tai jvyko dar neiinykus postpozicijai, plg. Maivydo vns. 2 asm. bittumbi, rytiniy dziky dgs 1 asm. suktumbémés (ir lat. celtubem), kitose — jau po postpozicijos ignykimo ir kontaminaciniy formy susidarymo. Optatyvo asmenavimo ilyginimo procesas tarmése vyko dviem kryptim: vienur jo pagrinda sudaré daugiskaitos formos, sutapusios su i-kamieno veiksmazodiio es. laiko atitinkamomis formomis (biitumb-ime=tyl-ime), kitur — vns. 2 asm. forma, sutapusi su é-kamieno biitojo laiko atitinkama forma (bétumb-ei ar bitum-ei=kél-ei). Vienose tarmése i-kamieniy veiksmazodziy esamojo laiko asmenavimo pavyzdZiu radosi ir vns. 2asm. biitumbi, kitose tarmése é-kamicno biitojo laiko asmenavimo pavyzdziu atsirado dgs. 1 asm. suktumbémés, 2 asm. suktumbétés, dgs. 1 asm. biitumém, 2 asm. biitumeét. Taigi optatyvo postpozicija turéjo virsti s€nosios kamieno bhioptatyvo formos: *bh(y)iyé->*hjé->*bé ir *bh(v)i->*bi-. Tie, kurie mano Cia esant preterita, o ne optatyva, remiasi senujy liet. kalby paminkly ir tarmiy bit(i) “puvo’ ir lat. biju “buvau’, nes reik8més kitimas optatyvas—-preteritas esas sunkiau paaiskinti, negu preteritas —> optatyvas. Bet lietuviy-latviy optatyvo bivirtimas preteritu nesunkiai suvokiamas dalykas. Mat, optatyvo *b/ivienaskaitos asmenavimas turéjo sutapti su preterito bé-, plg. nabé (Lit. Mundarten I 154), pr. be, bei (iSplésta -i), s. sl. bg (aorista, vartojama imperfekto reik’me), asmenavimu. Dél to, nykstant senajam optatyvui, ir kamienas bigaléjo nesunkiai igyti preteritine reikSme. Véliau Sito veiksmazodzio vns. 3 asm. forma galéjo gauti i§ atematiniy veiksmazodziy es. laiko 3 asm. galiine -ti®, kadangi reikéjo i8vengti vienaskiemenés formos, o balty kalbose buvo i&nykes ,,pirminiy“ ir ,,antriniy“ asmens galiniy skirtumas. Latviy kalboje b7buvo i&pléstas sekundariniu ~jd. § 11. Greitiausiai, preteritinis *béyra i8likes jungtuke bet ir jvardyje bet has, ryt. liet. bét kas (K. Biiga Aist. stud. 56). Vns. 3 asm. *bé, kaip ir *bi, galéjo biti i&pléstas esamojo laiko galtine -zi. Kad Cia turim *béti lickana, rodo tokie sakiniai: Buvo kam éia lankstytis! ‘nereikéjo jam lankstytis; kam ia bet kam lankstytis!’ 5 4 Zr, —E. Fraenkel, Sprachliche, besonders syntaktische Untersuchung des kalvinistischen litauischen Katekismus des Malcher Pietkiewicz von 1598, 28, Géttingen,1947. # Zr. Ch. Stang, Verbum, 198; E. Fraenkel, ZislPh, 20, § 61, 1950. 80 Buvo ko cia prasyt! ‘nereikéjo jo pragyt, kam ¢ia bet ko pragyt! (BirStonas, Paliisé). Junginiai buvo kam, buvo ko minétuose sakiniuose yra tartum pakeliui i jvardzio bet kas reikSme. Jungtukas nes kai kuriose tarmése vartojamas ber reikSme!, plg.: bitdamis isztizusis lapumusi netiktay kitt, nes nie sawes nebgalieie paglem&ti nu géslibes DB 237. Apskritai, nes ir bet reikSmiy niuansai yra artimi. Jungtuko nes etimologija igaikino J. Endzelynas“*: nes kiles i& *neest(i) (plg. sl. je greta jeste), vartojamo kaip klausimo, i kurj lauktume patvirtinancio atsakymo, plg. prance. n’est-ce pas? Jeigu nes <*neest(i), tai bet gali biti kiles i8 *béz. Bidamas proklitinéje padétyje, *béti sutrumpéjo ji bet, o rytiniuose aukStaiciuose ilgas é ivardyje bét kas i8liko dél to, kad bét yra i8laikes kirti*. Taigi mes irgi turéjom aorista *bégreta aoristo bu"*, pig. s. ind. abhiit, gr. Zpv, s. sl. by, kaip ir slavai greta aoristo bé turi aorista by. Jeigu bét kas yra atsirades tik ka apra’ytu biidu, tai galima labai suabejoti, ar ivardzio by kas pirmasis komponentas by yra skolintas i8 lenky kalbos*’. Jis galéty biti susidares panagiu bidu, kaip ir bér kas, i8 Saknies *bhioptatyvo (gal vartojamo jau ir preterito reik8me) dar tada, kai *b¢ nebuvo virtes bi. Kad ir optatyvas galéty eiti minéto ivardzio pirmuoju komponentu, rodyty tokie sakiniai: Bat kam cia pamacyt! ‘nereikia padéti, kam bet kam padetil’; Bit ko tia praxyt! ‘nereikia pra’yt, kam bet ko pragyt’ (Bir’tonas). Tik baz Gia yra dviprasmiskas: Sioje tarméje jis gali biti kiles ir i8 batty, ir i8 bata, plg. Bitta ko cia prasyt! (Paliisé). Sis klausimas reikalauja specialaus tyrinéjimo. § 12. Iigiausiai i8liko kamieno *bhioptatyvo 3 asm. formos be ir bi. be < *bé (pig. rytiniy dziiky vas. 2 asm. praustumbe ir praustumbés) yra kamieno *bhaoptatyvo vns. 3 asm. forma, 0 bigali biti jo dgs. 3asm. forma: bi <*bi<bint (plg. greta tam patiam reikalui yartojamas -be ir -bi Apse, 2r. Zemiau). Kaip modalinés dalelytés jos galéjo biiti vartojamos dar gana ilgai. Su modaline ‘dalelyte be, suteikiantia veiksmui nerealumo atspalvj, mes esam susidare ir vadinamaji sudurtinj pradétinj esamaji laika: buvau beeings if namy, bet atéjo svecix, ir pasilikau namie; ir a§ buvau beeings 1S namy, bet pradéjo smarkiai lyti, ir turéjau pasilikti namie; buvo beimas tq peili, bet Zittrt — hirmélé ir nuéjo*8. Véliau dalelyté be neteko tokio modalinio atspalvio, ir virto paprastu priesdéliu be-, plg. Buvom beséja, bet émé lyti — ir metém séje®. Su tokia modaline dalelyte be ar bi rytiniai dztkai turi susidare ir optatyva, vartojama greta senosios darybos optatyvo, plg.: 43 Zr. EH. Fraenkel, KZ, 60, 237 tt. 1933. 44 Zr. J. Endzelins, IMM, 2, 122, 1927. Jam pritaré F, Spechtas, zr. KZ, 57, 281 ir E. Frenkelis, Zr. KZ, 60, 237, 1933. 45 E, Frenkelis be reikalo mano, kad béf turi ilgq é dél by itakos, Zr. ZfsIPh, 20, § 60. 46 Dél ba Zr. F. Specht, KZ, 59, 58; 62, 142. 47 Taip mano E. Frenkelis, Zr. E. Fraenkel, Litauisches etymologisches Worterbuch, 42, Gottingen, 1955 tt. 48 Zr, J. Jablonskis, Rinktiniai raStai, 1, 311, 316, sudaré J. Palionis, Vilnius, 1957. j 49 Zr. ten pat, 316. 6. Kalbotyros klausimai, IV 81 _ Supinas reik$me turéjo glaudZiau sietis su optatyvu negu bendratis. Kaj kuriuose galutiniuose tikslo aplinkybés sakiniuose, kur pagrindinis sakinys turéjo verbum movendi, ig seno galéjo biti vartojamas supinas, plg.: Nuvejo turgun, had #irniy nuspirkt (nusipirkty). Isejo, kad arkli parvest (parvesty). Nuvejo pas kaimyna, kad pieno parsnesty (PaliiSé). Kituose panaiaus tipo sakiniuose, kur pagrindiniame sakinyje nebuvo verbum movendi, galéjo biti vartojamas optatyvas, pvz., *pirksim duonos, kad jie valgai. Silpnéjant senajai optatyvo reikSmei, cia optatyva dél analogijos su pirminiais sakiniais lengvai galéjo pakeisti supinas. Pana’aus tipo sakiniuose supinas ir galéjo igyti optatyvinés reiksmés atspalvj. Gal todél naujojo optatyvo 3 asm. forma i§ seno yra grynas supinas. Tiesa, Ch. Stangas mano, kad ir supino 3 asm. yra turéjes 57, tik jis buves vartojamas prie jungtuko, ilgainiui dél savo trumpos formos tapo enklitiku, suaugo su jungtuku, vadinasi, kurj laika buve sakoma: jeib Zinoty: jei Zinotumbime, kol pagaliau jeib virtes jungtuku”. Taip galéty biiti. Bet, visu pirma, ankstiau minétoje tarméje, kur vartojamas jungtukas jép= jéib, nicks nepasakys *jep Zinoty, ateity, o tik jet Zinory, ateity. Si konstrukcija archaiSka. Antra, lieka neaisku, kodél kituose asmenyse -bime, -bite atsidiiré enklitinéje padétyje. Juk veiksmazodzio *b/#- optatyvas turéjo turéti laisva vieta sakinyje, panaSiai kaip jis turéjo jq slavy kalbose. Matyti, senovéje 3 asm. éjo grynas supinas. Véliau kai kur kity asmeny pavyzdiiu ir 3 asm. supinas pradéjo biti vartojamas su optatyvu 7 ar be. Bet kadangi jis Gia nebuyo reikalingas, greit galéjo suaugti su jungtuku. Vadinasi, greitiausiai, i8 pradZiy turéjome: * jet bime Zinotum, ir * jei Zinotum bime, * jei bite Zinotum, ir * jet Zinotum bite. * jet Zinotum. Véliau, kai kur galéjo rastis: * jei bime Zinotum, ir * jei Zinotum bime, * jet bite Zinotum, ir *jei Zinotum bite, * jei bi Zinotum. * jeibi Zinotum. Dar véliau *bime optatyviné reikSmé silpnéjo ir vis didesne ir didesne jos kriivio dalj turéjo perimti supinas. Treciajam asmeniui é nebuvo reikalinga, nes ir kitos veiksmaZodziy 3 asm. formos neturéjo galtinés. Dél kalbos reikalavimo skirti asmens galiines kitiems asmenims buvo apibéndrinta enklitiné bhiioptatyvo padétis, ir supinas suaugo su juo j viena forma. Tretiojo asmens. forma be, bi suaugo su jungtuku. Sutrumpinimai AfsiPh — Archiv fiir slavische Philologie, Berlin, 1876 tt. BB — Beitraége zur Kunde der indogermanischen Sprachen, Géttingen, 1877— 1906. 7 Zr, Ch. Sta ng, min. str., 353, 88 BGLS — A, Bezzenberger, Beitrige zur Geschichte der litauischen Sprache..., Géttingen, 1885. ChB — Biblia litewska Chylitiskiego. Nowy Testament. Tom II, wydali Czestaw Kudzinowski—Jan Otrebski, Poman, 1958. DP — Postilla Catholica.., Per Kuniga Mikaloiv Davksza. Wilniui 1599, Naudotasi 1926 m. fotografuotiniu leidimu. FBR — Filologu biedribas raksti, Riga, 1921 tt. IF — Indogermanische Forschungen, StraBburg, 1892 tt. IFA — Anzeiger fiir indogermanische Sprachund Altertumskunde, Beiblatt zu den Indogermanischen Forschungen, StraBburg, 1892 tt. IMM — Izglitibas ministrijas méneSraksts. KIM — D. Klein, Naujos Labbay priwalingos.... Maldu knygeles..., Karalauczuie, 1704. KZ — Zeitschrift fiir vergleichende Sprachforschung auf dem Gehiete der indogermanischen Sprachen, 1852 tt. Mz —M. Mazvydas, Seniausieji lietuviu kalbos paminklai iki 1570 metams, Kaunas, 1922. ZfslPh — Zeitschrift fiir slaviscHe Philologie. M3 HCTOPHH ONTATHBA VU. MW. KA3JIAYCKAC Peswme O6pasoBanve AMTOBCKO-NaTHIUCKOTO ONTaTHBa NO CHX Op HE BBIACHeHo, CnopHBIM ABseTcA BOMpoc, 4TO MpescTaBdiaeT coooit BTOpoH KOMNOHeHT (pOpM ONTaTHBa — ONTATHB HAM NpeTepHT OCHOBbI *pha-. He snosHe CHO, TO MpescTaBAdeT coOol MepBLI KOMMOHeEHT — CYMHH WH AMMepaTHB (nmocie nosBaenua cratbu B. Ilusanu). He acho, Kak uM Mowemy Cy Mor 6nITb BTAHyT B CHcTeMy omTaTuBa. PasmemaioTCd MHCHHA YNeHBIX u HacueT MPOHCXOMKACHHA OTMEMbHBIX AMaeKTHBIX (OPM OrTAaTHBA. Oco6exHO He ACHO Mpoucxompenve copmer l-ro 1. ey. 4. (Ha -Ciau, -Gia). OTHM BOMpocaM HM MOCBAlleHa HacTOAask CTAaTbsA. B craTbe 2oKa3aHO, YTO HET OCHOBAHHA COMHEBATECA B TOM, YTO TlepBLIM KOMMOHeHTOM onTaTuBa ABsseTCA cynuH. BropbiIM KOMMOHeHTOM dopM OnTaTHBa AB/IAeTCH ONTATMB, a He MpeTepHT OcHOBHI *bhioToMy, 4TO 1) Ha 9TO yKasbiBaeT 3HAYeHHe NOCTHOSHUMM ONTATHBa HM YepemoBaHHe TiacHbIX (-bei : -bime), OObACHHTS KOTOPOe HHaye 6e3 HaTHKKH He BO3MO2KHO H HeT HY, TaK Kak B CBOeCOOpasHOM CIPAXKeHHH ONTATHBa 9TO YepeAOBale MOrsO OcTaTBca fo Mos—uero BpeMeHu; 2) onTaTHBHaa OcHOBa *bi- (<*bi-) Mora merKo mpwoOpecTH sHa¥eHue MpeTeputa, u6o cbopMbl ef. 4. stoi ocHoBnt (*bé<*bjé) copmaiuH c TemMu xe chopMaMu MperepuTa be-, ep. auT. qua. niabé 'ueOpin', npyccK. be, bei, cT.-cil. bé. Monanbuyto 4acTully -be<-*bé, npH Momo KOTOPOH B BOCTOUHOASYKCKHX TOBOpaX MO89 Ket ObITh OOpasoBaH ONTATHB, CefmyeT CUHTATb OCTATKOM opmbi 3-ro 4. en. 4. ontaTHBa OcHoBbI *bhii-, a uacTHuly -bi, B HeKOTOPbIX roBopax MCTomb30BaHHyl0 AWA Tol we WenH Hapsy C -be, — HaBepHoe, OCTAaTKOM copMbI 3-ro vl. MHOK. 4. (-bi<*-bi<*-bint). Onratus ocnosnt *bhiiomen Obll cpacTH Cc CyNMHOM B OHO COBO He Mo3%Ke ueM B JIMTOBCKO-JaTbIUcKOH amoxe. Bce aBToOpy USBeCTHbIe 1HanexTHple opMsr 2-ro a. O6oux yucen u 1-ro 1. MHOX, 4. ONTaTHBa J1HTOBCKOTO S3bIKa BOCXOAAT K 9TOM cnox*KHOH opMe. Tlox sauauuem dopMbt 3-ro a. (buty), HUKorMa He MMeBlel MocTMO3HMM, NOCTHOSHUUA, B KOTOpy!0 MpeBpaTHJIcA ONTATHB OCHOBBI *bhii-, 10Tepssa MopdomorHueckoe 3HaveHHe HM CTaa HCUesaTh. Tak Hapagy c MomTUMH MOCTHOSHIMOHHLIMH OpMaMM MOABHJIHCb uM KpaTKHe (cp. AHA. 2-e a. en. 4. siiktum || siktumbeis, l-e 1. MHox. 4. siiktum || stktumbémés). Sror HoBEii THN ONTAaTHBa Ha -ftum ynoTpeGuAeTCA B AMaeKTAX JaTBILICKOro ASbIKa (3/ecb H 3-e JI. HMeeT (popMy Ha -tum, TAK Kak oHa cTa/la HHDUpcbepeHTHOM oO OTHOMIeEHHIO K quam). AcHbIe OcTaTKH H CJe{bI erO COXpaHUMCb B WHTOBCKHX roBopax (cp. xors l-e J. eq. 4. suktum, 2-e aq. en. 4. suktum, 1-e 1. MHOx. 4. suktum, 2-e 1. MHOX. 4. suktum usu suktut (HOBooOpasoBaHve BMecTO suktum, NO BAHAHMeM ApPyrHux cop 2-oro a. riarola), 3-e a. sukty, suktum), B aatpilicKom AMTepaTypHOM aA3bIKe ymoTpeOisemaa cbopMa suktu MA BCeXx JIMI 10 CBOeMy NPOHCXOAKMeHHIO MOET 6uITb copMoli 3-ro a., HayaTol ynoTpe6ATb Wud BCeX JIMI, NO aHaJOrHH c suktum (uM BosHHKa oT suktubem... B CBA3H C W34e3HOBeHHEM MO MOP- (omormyeckHM MpHYHHaM MOCTHOSHIUHH -bem...). Tlon BosgelicraHem CHCTeMbI OKOHYAHHH CpmxKeHHA Tarona BO MHOTHX JHTOBCKHX TOBOpaX NYTeM CKpellleHHA COKPaLleHHEIX M MO/ITHX MOCTHO3HUMOHHBIX opM C(opMMpoBadicA elle OLMH THM OMTAaTHBa, HAND. 2-e a. ef. 4. -tumei (oT px20M ynorpeGusembix -tumbei 4 -tum), -tumi (oT -tumbi x -tum), l-e 1. MHOX. 4. -tumim (OT -tumbim 4 -tum), -tumém (oT -tumbém u -tum) u T. 4. Ha Tako myTb ckpelleHHaA ACHO ykasbipaioT KenalivcKne u3fanua 1653 r., cp. 3ecb OMHOBpeMeHHO ynorpe6usemble opMtt 1-ro a. MHOX. 4. Ha -tum(e), -tumbim(e) u -tumim(e). BulpaBHupanne CHCTeMBI OKOHYAHHM ONTATHBA B JIMTOBCKHX TOBOpax MOWIO NO ABYM HampaB/eHHAM: B OMHMX OHA BbIPABHHBaaCh Ha OCHOBE 2-ro J. ef. 4. Mo MpHMepy CMpAxKeHMA TMarOAbHBIX OCHOB Ha -é, B MpyTHX — Ha OCHOBe (OPM MHOMKecTBeHHOTO 4HCa lO MpHMepy CUpsxKeHHA OCHOB Ha -i. JOxuonsyKckuit ontaTus bitdu, bitdi... o6pas0BaH HOBO. AkyTHpoBaHHoe OKOHYaHHe OObACHAeTCH TeM, ¥TO yapeHHe Mom BAMAHHeM Ditq oTTATMBaOCh Ha KOHEl CloBa TOra, Kora ACHO BbITOBApHBalach aKyTHPOBaHHaA HHTOHAHA MoceyMapHbIX CJOFOB. Bapuantst copmbt 1-ro a. en. 4. Ha -é, -Cio, -Giau OObACHAIOTCA Kak HOBOOOpasoBaHHA, BOCXOAAMMe K -Cia. -Gia Moro mponsoiitu oT *-tjdu, KoTOpoe Morsio cOoKpaTuTbca B *-tja BMecTe C MpyrHMH akyTHPOBaHHBIMH JOJruMH 3ByKaMH BBHAy Toro, YTO PopMaM oMnTaTHBa cBolicTBeHO He3aKOHHOe coKpatienue (cp. but<bity, bué<bucia u mp.). Popa ua *-tjdu 90 oObaAcHAeTCH Kak MmpeoOpasoBanHan topMa aTeMaTH4eCKOTO onratuBa (cp. ap.-wug. iyam, ap.-atT. siém u mp.), T. e. *likjém>*likjeo (*likjéuo) > >*likjau ‘octanca On’. Kak xopouio cooTBeTcTBylollad cHCTeMy CMpA2KeHHA HOBOTO ONTATHBa, OHa Pacipocrpanusach Ha BCe TarOubl. Tlog, Bauawuem OpMbI Apyrax mun (liktumbei 4 T. .) oa Nomyausa -t-, T. *likjau>*liktjau. Ato @opma Ha -GMOKeT ObITh ONTATHBHOTO MpoHcxoxwLeHUA, CBHUeETEILCTBYeT H TO, YTO K Heli He NPHCcoeMHHHICA ONTaTHB OCHOBEI *bha-. Tloapnenve cynuHa B CHCTeMe ONTaTHBa TeCHO CBASAaHO C v3MeHeHHeM 3HaueHHA MpeBHero ontaTuBa. Cyaa 10 WaHHbIM ApeBHux TlaMATHHKOB H HEKOTOPHIX TOBOPOB MTOBCKOFO ASBIKa, B JIMTOBCKO-NaTBILICKOM, Kak H B HeKOTOPBIX ApyrHX HHACeBpONeHCKUX ASbIKAX, MOT CylleCTBOBaTb CJOXKHBIH nperepur onTaTHBa, OOpasoBaHubiit H3 TIpH4acTHA U onraTusa ocHoBpl *bhi-. Tipu w3MeHeHMM SHaYeHHA ApeBHero OnTaTHBA, 9TH MpeTepuTuble OpMbl BBMAy CBOero MpeTepuTHOrO 3HayeHHA He MOTH gamenuTb ero. IlosTomy nmpuyactue B STHX (bopMaX MOT SaMeHHTb CyTIHH, Kak HHAMddepeHtHad TO OTHOIIeHHIO KO BpeMeHu TaroubHad (popMa. OntatuBHoe 3Ha¥eHHe CyIHH MOF MpHoOpectH B HeKOTOPbIX MpHaTOuHBIX nipe10x%K eHHAX.