An oje
monog a ijos
dalyje
nemaza
ie os
ski iama
i
bal y
kalby
loka y ui.
Bal u
kalby
medziaga
panaudojama,
iek
sp endZian
bend uo-
sius
indoeu opieciy
loka y o
is o ijos
klausimus,
iek
kaip
pagalbiné
a -
ski iems
sla y
kalby
loka y o
aidos
p ocesams
nué ies i.
V.
Topo o as
pab ézia,
kad
bal y
duomenys
ypaé
eiksmingi
ne
ik
dél
a imumo
sla y
kalby
ak ams,
be
i
dél
jy
a chaiskumo.
Didele
dali
medziagos
au o ius
su inko
i§
aSy iniy
paminkly
i
a miniy
eks y.
Knygoje
pa eikiami
bal u
kalby
duomenys
nuo
p isy
ka ekizmy,
Maz ydo
a u,
Adol i
g ama ikos
iki
la iy
i
lie u iy
au osakos
inkiniy,
J.
Endzelyno
i
J.
Jablonskio
da by.
Veikale
minima
gausiq
bal is ine
li e a i a
galé ume
papildy i
ne-
ben
iena
ki a
lie u iy
a
la iy
dialek ologijos
s udija,
paskelb a
pas a-
aisiais
me ais.
Taciau
Siy
s udijy
eiginiai
nep ieS a aus
bend oms
ei-
kalo
i8 adoms.
Baigdami
nu odysime
ik
kele a
smulkiy
ne ikslumy,
ku ie jokiu
b -
du
negali
sumenkin i
bend os
eikalo
e és.
P.
295
ne
isai
eisingai
is e s as
Maz ydo
sakinys:
,,a eidamij
an-
gelai
giedaia...".
:
P.
322
ne eisingai
is e s i
la iy
kalbos
pa yzdziai
su
p ielinksniu
ap.
Negalima* eig i,
kad
p.
319
pa eik i
pa yzdziai,
ku iuose
ie a
eis-
kiama
galininku
su
p ielinksniu
apie,
bu y
s e imi
li e a i inei
lie u iu
kalbai.
V.
Topo o as
eisingai
nu odo,
kad
p isy
kalboje
apsk i ai
loka y o
né a,
i8naSoje
paaiskindamas:
,Jeigu
neskai¢iuosime
ieno
j a dinio
pa-
yzdzio
i8
Enchi idijono:
bhe
s alle i
pé din
en
schisman
ackewijs in
K ix ianiskan
as in,
p.
77,
15,
ku is
ienok
nieko
nej odo,
kadangi
ne u i
a i ikmeny
( o maliniu
a z ilgiu)
ki ose
kalbose"
(plg.
p.
283).
I5
sa o
pusés
p idu sime,
kad
i
o ma
schisman
J.
Endzelynas
bu o
linkes
aisy i
i
da y a
*schismau<*sisma?.
Be
o,
J.
Endzelynas
o-kamieniu
ienaskai os
|
loka y u
abejodamas
laiké
ne
ik
V.
Topo o o
minima
p ie eiksmj
bi ai,
be
i
sudu iniy
Zodziy
sallubai
busennis,
salaibaigannan,
sallibaiwi ins
pi maja
dalj®.
Vilnius
E
A.
Sabaliduskas
DEL
M.
RUDNICKIO
GALINDOS,
PRIEGLIAUS
IR
SUDUVOS
.
ETIMOLOGINIY
AISKINIMU
Miko aj
Rudnicki,
P as owia iszczyzna
Lechia-Polska,
II,
Wspdlno a
slowianska.
‘Wspdlno a
lechicka-polska,
Pozna i,
1961.
Siame
lenky
kalbininko
eikale,
emian is
kalbiniais
i
a cheologi-
niais
duomenimis,
pla¢iai
nag inéjama
sla y
genciy,
jy
a pe
i
lenky
au os,
e nogenezés,
p ieSis o ijo
e i o ijos
i
mig acijos
klausimai.
Taip
pa
ap a iama
sla y
p ieSis o ijo
dialek ologijos,
ma e ialinés
kul i os
i
?
Pig.
J.
Endzelins,
Senp igu
aloda,
Riga,
1943,
p.
80—81.
3
Plg.
Ten
pa ,
p.
58—S59.
320
eligijos
klausimai,
daugiau
démesio
ski ian
aka iniy
sla y
gen ims.
Nag inéjama
i
sla y
san ykiai
su
kaimynais
(bal ais,
ge manais
i
k .).
Daugeliu klausimy
M.
Rudnickis
u i
sa as
o iginalias
pazi i as,
ge okai
nu ols an¢ias
nuo
adiciniy
indoeu opeis ikos
bei
sla is ikos
koncepcijy.
Nesigilinan
i
g ynai
sla iskus
dalykus,
Gia
bus sus o a
ies
ienu
ki u
M.
Rudnickio
lieéiamu
bal is ikos
klausimu.
Bal y
p ieSis o ijo
klausimus
M.
Rudnickis
uzkliudo
keliais
a ejais:
kalbédamas
apie
sla y
kaimynus,
apie
bal y
kalby
senuosius
sla izmus
i
da
daug
ku ,
nag inédamas
a ski y
sla y
gen¢iy
e i o ijos
klausima.
M.
Rudnickis,
kaip
i
ki i
lenky
kalbininkai:
T.
Le -Spla inskis,
J.
Sa-
a e icius,
J.
Ku ilo icius,
pas a uoju
me u
i
J.
O embskis,
laikosi
bal-
y-sla y
p okalbés
hipo ezés,
Si
au o iaus
koncepcija
eikale
a sispindi
labai
ka ego iSkais
o mula imais:
nod
p aczaséw
ba o-s owianskich”
(p.
36),
,,jako
ca osé
jeszcze
ba o-s owianska,
ale
sie
juz
ozpadajaca
na
Ba ow
i
S owian"
(p.
82)
i
pan.
Toks
ap io inis
isi ikinimas
dél
bal y
i
sla y
kalbinés
ienybés
e éia
au o iy
ie omis
gana
di b inai
in e p e-
uo i
bal y
kalby
duomenis.
Nesiimsime
polemizuo i
su
au o iumi
dél
bal y-sla y
p okalbés
bu imo,
apsis osime
ik
ies
a ski ais
M.
Rudnickio
eiginiais
apie
bal us,
pa em ais
gia
bal osla is ine
eze,
ypaé
ies
ais,
ku iuos,
mums
a odo,
paneigia
bal i8ka
medziaga.
Apsk i ai,
au o iui
galima
p iki8s i
bal iskos
medziagos
sku duma
i
duomeny
apie
bal us
8ykS uma.
Susida o
ispudis,
kad
au o iaus
naudo-
asi
ge okai
pasenusiais
bal is ikos
duomenimis.
Maziausiai
i ikinami
Siame
eikale
y a
e imologiniai
samp o a imai
apie
galindus,
P iegliy
i
Sa-
du a.
Galindai.
Igno uodamas
Zinomus
is o inius
duomenis
apie
galindus',
au o ius
linkes
juos
laiky i
sla y
gen imi
ien
dél
o,
kad
sla iska
galindy
a do
e imologijos
in e p e acija
jam
esan i
j ikinamesné
uz
bal iskaja.
Is o iniy
Sal iniy
minimi
bal iski
Galindos
ie o a dziai2
nu ylimi,
0
ga-
lindas
e imologizuojamas,
a ski as
nuo
bal y
onomas inés
sis emos.
Tuo
a pu
galindas
j ikinamai
paaiskinamas,
ik
susie as
su
bal u
analoginés
seman ikos
i
s uk ii os
da iniais.
Seman iskai
i ikinama
galindo
e imo-
logija
y a
da es
K.
Biga®,
siedamas
&j
e nonima
su
lie.
galas
i
jo
eiksme
aiskindamas
esan
sinonimiska
su
yxpauxey,
,,gale
gy enas".
IS
ik uju
Galindos
e i o ija
a p
Beb o
(I.
Bieb za),
Luko
(1.
E k),
Alnos
i
Geldapés
upiy
bu o
pieciausia
aka iniy
bal y
plo o
dalis.
Tokia
Sio
e nonimo
se-
man ika
da
pa i ina
i
k aS inés
y uose
bal y
gen ies
apie
Mozaiska
oks
pa s
a das
( us.
oasgs=bal y
Galind
—).
M.
Rudnickio
nuomoné,
kad
,,p imi y i"
au a
p isai
negaléjusi
u é i
sa o
geog a inés
padé ies
sup a imo’,
y a
nepag is a,
nes
oks
san ykinis
geog a inés
padé ies
su-
1
2 .
K.
Bd
ga,
Rink iniai
as ai,
III,
Vilnius,
1961,
p.
124
i
.
*
Tbid.,
p;
126.
9
Ibid:,
p.
117.
‘
Wywod
ze
maczeniem
wkoncowi"
jes
i
ak
nada
wa pliwy,
boé
ok eslenie
o
suponuje
znajomosé
ozciqglosci
geog a icznej
S a op uséw,
co
u
p ymi ywnego
ludu
byloby
dziwne
(p.
18).
21,
Kalbo y os
klausimai
V1.
321
p a imas
né a
iek
sudé ingas,
kad
bii y
nejmanomas
ne
i
,,p imi y iai"
au ai.
A i kS¢iai,
kaimyny
adinimas
pagal
o ien a ima
j
sa e
y a
pa s
pap asCiausias
j a dijimo
bidas.
K.
Bugos
galindo
e imologija
daugiausia
p iekaiS y
susilauké
odél,
kad
nebu o
i ikinamai
paai&kin a
Sio
e nonimo
da yba.
P iisy
galindas
i
seman ika,
i
i8
dalies
da yba
a i inka
lie.
galinis.
Si
leksema
placiai
a s o-
aujama
lie u iy
oponimijoje
(Galinis
up.*
1.
Bi zai,
2.
Die eni8kés,
3.
Jo-
niskis,
4.
Kapsukas,
5.
Se edzius;
Galin-
upé
Bi zai;
Galiniai
k.
i
s.
—
apie
15
j ai iose
Lie u os
ie ose),
i
an oponimijoje
(pa a dé
Galinis
—
140
Seimy).
Pa a dé
Galinis
y a
kilusi
i
p a a dés
(Galinis
,,gale,
k aS e
gy enas").
Si
p a a dé
Lie u oje
labai
populia i
i
daba :
daug
ku
kai-
muose
Galiniais
adinami
pak aS¢io
gy en ojai.
Vienos
Saknies
i
da ybos
su
galindu
y a
p isy
ie o a dziai:
Galynde
,miskas
Semboje
ies
Kam-
painiu”,
Galinden
,, ie o é
Moh ungeno
aps.".
Galindien
,, ie o é
Eila os
aps."®,
P iesaga
-ind-
da
andame
ie o a dziuose:
p .
Ka w-inden,
S ab-
-ynden’;
lie.
Gel-ind-énai
k.
(Plungé),
Ne -ind-ai¢iai
k.
(Tel8iai).
P iesaga
-ind-
u i
lie.
p d.
Dal-inda,
Dub -ind¥s,
Til-indis
i
Gal-indzius.
J.
O embs-
kio
eigimas,
kad
Galindzius<Galinéius®
y a
nepag is as.
Si okio
a ika u
kai aliojimosi
bal y
kalbose
né a,
i
jo
negalima
paaiSkin i
bal iSkaja
kai a
media
+
enuis
(demp i-—-
emp i,
g ia inos
—
k iaiinos).
Sia
p iesaga
andame
i
apelia y uose:
klib-indd
,,iskle es
daik as,
isklypes
zmogus",
Jask-inda
,,d iskius,
nuogalis".
Lie u iy
kalboje
Salia
p iesagos
-inja-
su-
inkama
i
-in a-:
pasku -inis
i
pasku -in as
(Gied ai¢iai);
-in a-
laiky ina
iSplés iniu
de e mina y iniu
-inja-
a ian u.
Galima
many i,
kad
i
p ie-
saga
-ind-
y a
iSplés inis
de e mina y inis
-inja-
a ian as.
Kad
okia
kamiengalio
p iesaga
gali
ei i
i
-d-,
i
- -,
odo
Sie
pa yzdziai:
Ku 6nas
ez.
(Smal os)
<*Ku dnas
i
Ku an as
||
Ki andas
up.
(Be ygala);
Ka an-
das<*Ku dan-as+
-d-;
Samdndis
ez.
(Smal os)
i
SamdGnis
ez.
(1.
Rimsé,
2.
Smal os,
3.
S encionys);
baldnda
,,Chenopodium"<*baldnas
(bal-as+
-Gn-,
plg.
aidas
||
aud-6nas)
+
-d;
skil-dn-d-is
i
k .
Lie u iy
p d.
Ga-
lindzius
y a
edinys
(de i a as)
is
Galindis
a
Galindas,
o
pas a asis
—
edinys
su
p iesaga
-d-
i§
Galinis,
Vadinasi,
i
e nonimas
galindas,
u
bi ,
y a
edinys
su
p iesaga
-d-
i§
galinis.
I
seman iskai
galindas
y a,
gal
bi ,
ne
kas
ki a,
kaip
galinis
,,k aS inis,
gale
gy enan is”.
K aS o a dis
Galinda
san ykiuoja
su
e nonimu
galindas,
aip
kaip
Lie u a
su
lie u iu,
Ku Sas
su
ku Siu.
P ieglius.
M.
Rudnickio
eikale
eigiama,
kad
P iegliaus
baseinas
ie-
nu
p iegis o ijo
laiko a piu
p iklauses
sla y
a ealui,
o
pa s
upés
a das
®
San umpos
a ojamos
okios
pa ,
kaip
i
ki uose
,,Lie u iy
kalbo y os
klausimy"
o-
muose
spausdin uose
oponiminiuose
s aipsniuose.
®
Geo g
Ge ul
lis,
Die
al p eugischen
O snamen,
Be lin
und
Leipzig,
1922,
p.
35.
7
Ibid.
p.
223.
*
Z .
J.
O ebski,
Zagadnienie
Galindéw.
S udia
his o ica
w
35-lecie
p acy
nau-
kowej
Hen yka
Lowmianskiego,
p.
77.
322
aip
pa
esas
sla iskos
kilmés’.
Bal is o
nej ikina
nei
iena,
nei
an a.
Nei
a cheologijos,
nei
oponimikos
duomenys
ne odo
éia
kada
no s
gy-
enus
sla us.
P oloméjaus
zemélapis,
lokaliza es
enedus
(Ode eda)
j
Siau e
nuo
Vyslos,
y a pe
silpnas
a gumen as
am
i ody i.
Taip
pa
i
upés
a das
j ikinamiau
paaigkinamas
ik
bal y
hid onimijos
sis emoje.
Seniausia
Sio
upé a diio
o ma,
iksuo a
1273
m.,
y a
P ego a.
Lenky
Kalboje
Sis
upé a dis
u i
o ma
P egola,
okieciy
—
P egel.
I
lenky,
i
okie¢iy
o mos
y a
ik
one iskai
paki e
P ego os
a ian ai,
adap uo i
y
kalby
one ikai
(
pakei imas
|
siuo
a eju
isai
jimanomas
deél
disimi-
liacijos).
Lie u iy
P ieglius
y a
adap uo as
ok.
P egel.
P ego a
pagal
sa o
s uk u a
laiky ina
p ieSdéliniu
da iniu
is
bal y
Saknies
g4z - ga -
i
p ieSdélio
p ei-
(lie.
p ie-),
ku is
idu amziy
o-
kie¢iy
ansk ipcijos
pa eikiamas
keliais
a ian ais:
p ei-,
p ey-,
p e-,
p i-.
Tuo
bidu
P ego a
p iklauso
p ieSdéliniam
bal u
hid onimy
ipui,
u in¢iam
gausiai
a i ikmeny
isose
bal y
kalbose:
p .
P ei- ekynne
(plg.
lie.
eké i),
P e-sluge
(plg.
lie.
zliagas
Sump ,
Schlamm,
e aul e
Baum
im
Was-
se ")!°;
lie.
P ie-bidis
up.
(RumSiskés),
P ie-godas
ez.;
su
p a-:
P a-méigis
up.
(Del u a),
P a-gal ys
up.
(Akmené);
la.
Ie-sala
up.!!,
An aji
P e-go os
komponen a
g4@ - ga -
andame
daugelyje
bal y
hid onimu:
lie.
[Ipa- opa'?
up.
(K aiiai),
Go -ija
up.
(Kazly
Rida),
Go -iné
up.
(Lauku a),
Go -upys
(Subaéius),
Ga -ia a
up.
(Pane ézys);
p .
Go -in
ez.,
Go -ow-y en's,
Saknj
g@ -|ga -
andame
lie u iy
apelia y uose
p a-go é
_,,p a aja,
bedugné",
p d-ga as
,,g undlose
Weg,
Abg und”,
p a-ga mé
,,bedugné,
gelmé,
kiau ymé",
ga -m-é i
,,g ims i,
skes i,
ma mé i,
smeg i",
go - io i
»ei i
paleng a,
os
k u é i".
Ki i
du
P iegliaus
a dai
Lipz'*
i
Ska a!®
aip
pa
p i ampa
p ie
bal y
hid onimijos
sis emos,
plg.:
1)
lie.
Lyp-a é
up.
(Ragainé),
Lip-ka
up.
(Jo-
na a),
Lip-kus
up.
(Rie a as),
Lip-8¥s
ez.
(Debeikiai);
la.
Lipsa
up.
Lips -
-upe
up.'®;
p .
Lyps-aden'’;
2)
lie.
Ska -yéia
up.
(Va niai),
Ska -6kla
ez.
(PuSalo as),
Ska -upé
(Geldapé).
Sadu a.
RySkiausias
nepag is o,
endencingo
i
ulga aus
e imolo-
giza imo
pa yzdys
y a
Sidu os
.,e imologija"
(:
lie.
Sa@das
,,exc emen-
um"),
ku ioje
k aS o a dizio
i
e nonimo
seman ika
is edama
i8
a si ik inio
*
©
ile
P egola
ma
nazwe
B ae
nie
jes
wykluczone,
ze
en
k aj
by!
zaje y
p zez
pewien
czas
p zez
S owian,
k o ych
wiasnie
usuneli
Goci
p zede
wszys kim
z
Sambii
i
z
okolic
sasiednich...
p.
87.
Geo g
Ge ullis,
Die
al p euBischen
O snamen,
Be lin
und
Leipzig,
1922,
p.
134—S.
"
J.
Endzelins,
La ijas
PSR
ie a di,
I
dala,
1.
séjums,
Riga,
1956,
p.
374,
V1.
A.
Cnpo uc,
Peo pacuueckiii
caosaph
Apesuei
>xoMoii cuIoi
seman
XVI
c o-
Abi is,
Buasna,
1888,
p.
261.
8
Geo g
Ge ullis,
Die
al p eugischen
O snamen,
Be lin
und
Leipzig,
1922,
p.
44.
Geo g
Ge ullis,
Die
al p euBischen
O snamen,
Be lin
und
Leipzig,
1922,
p.
90.
*
W.
Kalwai is,
Lie uwiszky
Wa dy
Klé ele,
Tilzéje,
1910,
p.
70.
*
J.
Endzeélins,
La ijas
PSR
ie a di,
I
dala,
2.
séjums,
Riga,
1961,
p.
311.
Geo g
Ge ullis,
Die
al p eugischen
O snamen,
Be lin
und
Leipzig,
1922,
p.
89.
323
one inio
panasumo
su
apelia y u,
nek eipian
démesio
j
os
pa
Saknies
bal y
oponimus.
Nej ikinamas
y a
i
Sios
e imologijos
seman inis
mo y a-
imas:
pa ik inus
isa
u ima
bal y
leksikos
medziaga
(akademinio
Lie u-
iy
kalbos
zodyno
ka o eka,
isus
senesniuosius
lie u iy
i
la iy
kalbos
zodynus
i
k .),
M.
Rudnickio
e imono
eikSmés
,,b o o”
ne as a.
Abejo ina
y a
i
K.
Bagos
Suidu os
e imologija'’,
kildinan i
§j
k aS o-
a dj
i§
ide.
*sidhos
,,sa as",
nes
ji
nemo y uo a
oponimine
medZiaga
i
kazin,
a
jmanoma
seman iskai.
R.
Smi leino
'°
aliuzija
dél
Sidu os
panaSumo
j
Sude a
Sil a
(p ies-
is o ijo
kel y
a eale)
a gu
gali
bi i
p ielaida
e imologijai.
i
Sadu a,
p .
Suida é
(Sal iniuose:
g .
o d-1 o
—
e nonimas;
lo .
Su-
du ia,
Sudo ia,
e a
Sudo um;
ok.
Zudua,
Sudowin,
Sudowen,
Sudou-
win,
Sude land,
Sudland)
nea ski inas
nuo
bal y
ie o a dziy
su
Saknimi
Saud-/Sud-/Sid-.
No malyjj
Sios
Saknies
laipsni
andame
Siuose
ie o a dziuose:
lie.
Saud6-gala
up.
(Salo¢iai),
Saud-ininkai
k.
(Silu a);
p .
Saud-en
i
Saud-
-i en”,
Nyks amaji
i
pailgin a
nyks amaji
Sios
Saknies
laipsnij
u i
okie
ie-
o a dziai:
lie.
Sud-eikiai
ms l.
(U ena),
Sud-énai
k.
(K e inga),
Saida-lau-
kis
(Linkmenys),
Sud-6kiai
k.
(SaSuoliai),
Sud-uikiai
k.
(Molé ai),
Sud- a-
jai
k.
(Aly us),
Sud-o a
ez.
(S enionéliai),
Sad-uonia
up.
(Kal a ija),
Sdd-
upis
up.
(1.
Kelmé;
2.
Papilé),
Siid-piaunis
p .
(T e ai,
Kaupy
k.),
Siid-élis
mS.
(Adu iskis,
Mo¢iskés
k.),
Sida- ais is
(VieSin os,
Maldeikiy
k.),
Sdd-
i8ké
Ik. (Z.
Naumies is,
B oku iy
k.),
Sid-laukis
1k.
(Akmené,
Munéeliu
k.),
Sad-dlés
p .
(Ka ena,
Dauginciy
k.)
Lyk-s idé
k.
(Mosédis),
Kap-su-
dziai
k.
(Plungé);
Sp uogio:
Cyga
lk.
(Be zény
ls.),
Cyg-aiime
Ik.
(Pa-
andenés
ls.)
k imai
(K aziy
ls.),
Cygp
Cygoc s
ynuc®.
p .
(K aziy
ls.);
la.
Sude
up.,
Sud-al-ipa
up.,
Sud-u ga
up.
(u ga
,,upelis")*!;
p .
Sud-owe|
Sud-au
(gy en ie é
bu .
Ka aliauciaus
aps.),
Sud-el-ow
(XIV
a.
ie o é
Semboje),
Zud-aynen
( ie o a dis
i
XV
a.),
Sud-en-i en
(gy en ie é
bu .
Ka aliau¢iaus
aps.);
Sud- in/Sud-e e/Sod-e e
(miskas
Semboje
XIX
a.)”.
Sadu g
sie i
su
M.
Rudnickio
nu ody u
e imonu
neleidzia
i
oponimy
su
sud-
bu imas
au och oninéje
lie u iy
e i o ijoje,
ku
bal .
3s.
Vie o a diziai
su
Saud-/Sud-/Said-
sie ini
su.
os
Saknies
apelia y u:
sidu ad
,klampyné
ais e, akis,
ga mala":
le
kaip
pa
sidu as
p aeisi,
da
nekelia,
lauksma
pagqlan
(Tau agnai,
Paakmenio
k.;
Lie u iy
kalbos
zodyno
ka o eka,
LKLI).
Sa o
uoz u
su
siidu a
da
sie ina
la.sud-eksis
8
K.
Baga,
Rink iniai
as ai,
II,
Vilnius,
1961,
p.
127.
Raymond
Schmi lein,
B udes
su
la
na ionali é
de
Aes ii,
I,
Toponymie
li uanienne,
Bade,
MCMXLVIIL,
p,
60.
*®
Geo g
Ge ullis,
Die
al p eugischen
O snamen,
Be lin
und
Leipzig,
1922,
p.
153.
,
1
J.
Endzelin,
Die
le landischen
Gewdsse namen,
,,Zei sch i
ii
sla ische
Philologie”,
B.
XI,
Leipzig,
1934,
p.
135
i
149.
2
Geo g
Ge ullis,
Die
al p euSischen
O snamen,
Be lin
und
Leipzig,
1922,
p.
175—9.
324

gipsas”
(plg.
lie.
siid-6klis
gipsiné
pus yklé”),
lie.
saud-Glis
wsmil y-
ninis
Slamu is
—
Helich ysum
a ena ium"
(Va éna)
i ,
gal
ba ,
s idé
,, oks
g ybas,
panasus
j
udmése”
(Simkaiéiai).
Fiziog a inis
e minas
sid-u a
klampyné"
y a
ienodos
da ybos
su
ki ais
lie u iy
gios
igies
e minais:
sie -u d_,,gili
upés
ie a",
ag-u d
wVandens
i8neS as
g io ys
a
giliai
iS aziné a
kelio
ie a”,
kil-ia a
yupés
slenks is",
k iok-u a_,,s au as,
k ioklys",
Tiek
bal y
oponimai,
iek
bend iné
leksika
ody y
p obal iska
*si-d-,
eiskusj
g ei¢ciausiai
pazliiges
andeniu,
Slapias,
klampus”,
i ,
u
bu ,
nea ski ina
nuo
ide.
*sii o-s3.
plg.
lie.
su us,
ssl.
sy s
,naB,
euch ",
sen,
skand.
sii
,,saue ,
scha ,
beiBend".
Bal y
si-d-
i
si- -
y a
bend aSakniai
ik
u i
ski ingus
Saknies
de-
e mina y us.
Tai
odo
i
lie,
su-d-y i,
ku is
y a
da inys
i§
Saknies
si-
su
i e a y iniu
de e mina y u
-d-.
Vadinasi,
Sidu a
—
klampyniy,
ais u,
pelkiy
k aS as.
Si okia
a do
eikémé
isai
a i inka
k aS o
a p
Moza y
eze y
i
Nemuno,
ku
i
bu o
sudu iy
e ninio
a ealo
cen as,
iziog a ine
cha ak e is ika.
M.
Rudnickio
eikale
y a
da
i
daugiau
in e p e aciju,
ku ioms
p ies-
a auja
bal is ikos
duomenys,
p z.,
bal u
senujy
sla izmy,
kai
ku iy
mig a-
cijy
ch onologijos,
bal y
p iesis o inés
e i o ijos
klausimai,
a¢iau
ai
eikalauja
daug
pla esnio
s aipsnio.
Cia
mums
upéjo
pa ikslin i
ik
da-
lykus,
susijusius
su
bal y
onomas ika,
i
pa ody i,
kaip
nea sa gu
da y i
apibend inamas
iS adas,
emian is
a si ik iniais
kalbos
duomenimis,
Vilnius
B.
Sa ukynas
DU
RUMUNY
KALBININKO
DARBAI
BALTOSLAVIKOS
KLAUSIMAIS
1,
A.
V aciu,
P oblema
comuni a ii
ling is ice
bal o-sla e,
»Romanosla ica”,
IV,
Bucu es i,
1960,
p.
87—106.
2.
A.
V aciu,
S adiul
ac ual
al
ce ce a ilo
in
domeniul
apo u ilo
ling is ice
din e
bal o-sla é
gi
ge manicd,
,,Romanosla ica",
VI,
Bucu es i,
1962,
p.
41—47.
Rumunijos
liaudies
espublikos
ilologiniame
zu nale
,,Romanosla-
ica”
pa aukia
démesj
du
umuny
kalbininko
A i ono
V aéiu
s aipsniai
bal y
kalby
genezés
klausimais.
S aipsniuose
nag inéjamos
p oblemos
y a
i in
ak ualios.
Nuo
pa
lyginamosios-is o inés
kalbo y os
a si adimo
i&kilo
bal y
kalby
kilmés,
ie os
ki y
ide.
kalby
a pe
i
san ykiy
su
ki o-
mis
ide.
kalbomis
klausimai.
Ypaé
domino
i
ebedomina
kalbininkus
di-
delis
bal y
i
sla y
kalby
panaSumas.
Sios
p oblemos
ebeegzis uoja
i
Siandien.
RyZ ingos
pas angos
sioms,
ypac
bal y
i
sla y
kalby
san ykiy,
p oblemoms
i&sp es i
y a
dedamos
siuo
me u,
ySium
su
o ganizuojamais
*™
Alois
Walde,
Ve gleichendes
Wé e buch
de
indoge manischen
Sp achen,
B.
II,
Be lin
und
Leipzig,
1927,
p.
513.
325