o
e e
Ve
KOA
LsB
OCTey
RR
OS
KLAUS
IMATI,
VI
C ehe aki
V
O:
ST.
SRY
MsOsK
Sob
U
A
KUASD
ECM
l
JoA
BALTY
IR
PABALTIJO
SUOMI
KALBU
SANTYKIAI
A,
SABALIAUSKAS
Bend os
pas abos
Del
bal u
san ykiy
su
ju
Siau és
kaimynais
Pabal ijo
suomiais
senumo
y a
i ai iy
nuomoniy.
Taciau
iena
aisku,
kad
Siu
san ykiy
amziy
eikia
skai¢iuo i
jau
ne
Sim ais,
o
iks anCiais
me u.
Ta ybiniy
a cheologu
A.
B iuso o!,
H.
Mo os?
nuomone,
III
iks an me yje
p ieS
m.e.
Ry u
Eu opos
misky
juos oje,
apémusioje
i
Pabal iji,
gy enusios
suomiy-ug u
kil ys,
daba iniy
suomiy-ug y
p o e iai.
Sios
kil ys
e ési
daugiausia
mediiokle
i
z ejyba.
Joms
budinga
duobé oji-dan y oji,
a ba
Sukiné,
ke-
amika.
II
aks an me yje
p .m.e.
Ry u
Pabal ijyje
Salia
medzio oju
i
Z eju
su
bidinga
duobé aja-dan y aja
ke amika
s o yklyu
pasi odo
jau
isiskai
naujas
s o ykly
ipas,
ku io
gy en ojai
ge ai
pazino
gy ulinin-
kys e
bei
Zemdi bys e
i
a ojo
i eline
ke amika.
Be
o,
Siems
gy en-
ojams
bidingi
lai iniai.ko os
ki iai.
Kadangi
8i
kul i a
né a
pa eldé-
jimu
susijusi
su
anks esniaja
Ry u
Pabal ijo
kul a,
o
y a
naujas
sa i as
eiskinys,
ai
jos
pasi odymas
siejamas
su
naujo
e ninio
elemen o
isib o-
imu
i
suomiy-ug y
e i o ija.
Sis
naujasis
e ninis
elemen as
i
bus
ei-
kiausiai
daba iniy
bal y
p o é iai.
Tokiai
A.
B iuso o
i
H.
Mo os
nuo-
monei
p i a ia
i
ki i
a ybiniai{is o ikai
bei
kalbininkai?
‘
Uisienio
kalbininkai
(V.
Tomsenas,
E.
N.
Se ialia,
J.
Kalima,
E.
Nie-
minenas,
L.
Hakulinenas)
Pabal ijo
suomiy
susid imo
su
bal ais
da a,
em-
damiesi
g ynai
kalbiniais
a gumen ais,
dazniausiai
nukelia
ij
ge okai
nau-
1
A.
S,
Bp1ocos,
Ouepxu
mo
uc opum
maemen
Esponeiicxoi
yac u
CCCP
B
HeOAHTH-
ueckyio
suoxy,
Mocxsa,
1952,
p.
162
.
2X,
A.
Moopa,
Bompocsi
caoxeHuad
SCTOHCKo o
Hapoaa
M
HeKOTOpbIX
COCeAHHX
HapoAOB
B
CBeTe
AaHHEIX
apXxeoAc uM,
«Bompocsl
STHHYeCKOl
UCTOpHH
SCTOHCKOTO
HapoAa»,
Taaaun,
1956,
p.
49—141,
3
La ijas
PSR
és u e,
s.
I,
K.
S azdina,
J,
ZuSa,
J.
K as iya,
A.
D izula
edakcija,
Riga,
1953,
p.
14-15;
Lie u os
TSR
is o ija,
. I,
edakciné
kolegija:
K.
Jablonskis,
J.
Ju -
ginis,
J.
Ziugzda
( y .
edak o ius),
Vilnius,
1957,
p.
18—21;
IL.
Apuc To,
[ipmmesanns
K
Ku e
A,
Xaxyaunena
«Paspu ue
M
cTpyKTypa
(buHCKo o
§
3pIKa»,
4.
II,
Mocxsa,
1955,
p.
278—279;
Dopmupopanue
npuOaa HiicKo-(puHCKMX
SI3BIKOB
mM
APeBHeHIMM
MepHoA
HX
pa3BuTus, «Bompoce!
STHMYeCKOi
HCTOpHM
9CTOHCKO o
Hapoaa»,
p.
12.
109
jesnius
laikus.
Jy
nuomone,
bal y
i
Pabal ijo
suomiy
p o é iai
susid é
pasku iniaisiais
p ieS
m.
e.
i
pi maisiais
m.
e.
Sim meC¢iais.
K.
Buga
Siq
da a
bu o
linkes
nukel i
i
kiek
anks esnius
laikus
(,,....
i
kul U os
laipsnis,
ku i
odo
lie u i8kosios
kilmés
suomiski
Zodziai,
labiau
p i inka
uks an ie-
siems
(1000)
me ams,
kaip
penk aSim iesiems
(500)
p ieS
m.e.").4
Taciau
i
Sie
kalbininkai
mano,
kad
i§
a ski y
ide.
kil¢iy
Pabal ijo
suomiai
pi -
miausia
susidi é
su
bal ais.
Tik
po
susid imo
su
bal ais
Pabal ijo
suomiai
suéjo
i
kon ak a
su
ge manais
i
sla ais.
»
Be
o,
eikia
pas ebé i,
jog
kai
kalbama
apie
bal u
i
suomiuy-ug u
kalby
san ykius,
pap as ai
gal oje
u ima
Siy
au y
kon ak us
p ie
Bal-
ijos
jl os,
adinasi,
su
aka inémis
suomiy
kil imis.
Ta¢iau
skoliniai
i8
bal y
ap inkami
i
Volgos
g upés
suomiy-ug u
kalbose,
pa yzdziui,
mo d-
iu,
ma iu
kalbose.
Si
ak a
V.
Tomsenas
mégino
aiskin i
uo,
kad
seno éje
a p
Volgos
i
Pabal ijo
suomiu
gy enusios
i
ki os
suomiu-ug u
kil ys,
ku ios
su aidinusios
a pininkiy
aidmeni.
Ta ybinis
kalbininkas
B.
Se eb eniko as®
iskélé
hipo eze,
kad
misky
juos oje
a p
Volgos
i
Kliazmos
upiu,
iki
pasi odan
en
sla ams,
gy ene
zmonés,
kalbéjusieji
ide.
kalba,
labai
a ima
daba inéms
bal y
kalboms.
O.
T ubaéio as
i
V.
Topo o as®
aip
pa
iSkelia
iesioginj
bal u
kalbu
kon ak a
su
Pa olgio
kalbomis.
Kol kas
¢ia
iskel y
hipo eziy
eisingumui
pa i in i
iks a
a gumen-
y.
Ta¢iau
Siaip
a
aip
jos
y a
e os
démesio.
Pi miausia
Sias
hipo ezes
emia
bal iskosios
oponimikos
pédsakai,
ap inkami
Vidu inéje
i
AukS u-
inéje
Padniep éje
bei
Volgos—Okos
a pupyje.
Be
o,
miné oms
p ielai-
doms
p i a u
i
usy
me asciuose
minimi
galindai,
da
XI—XII
a.
gy ene
ne oli
Mask os.
Bal ai,
isisk e be
i
Ry ini
Pabal iji,
uzemé
eciau
apgy en as
suomiu
zemes.
Siau iné
bal y
dalis,
ma y i,
pamazu
iS i po
a p
suomiy
kil¢iy,
ku ios
bu usios
daug
gausesnés.
Pie iné
bal y
dalis
asimilia o
suomius,
Siose
s i yse
eikiausiai
ne
aip
gausiai
gy enusius.
Kad
daba inése
Siau-
|
és
bal u
s i yse
anksciau
gy eno
suomiai,
aizdziai
odo
suomiska
Siu
s iciu
oponimika.
Daba inés
Lie u os’
e i o ijoje
okios
oponimikos
pédsakai
labai
nezymus-iz
ie
pa ys
dazniausiai
gincy ini,
pa yzdziui,
kai
ku iu
kalbininky
nu odoma
suomiska
Nemuno
a do
kilmé
i
k .
Taciau
La ijos
e i o ija
mi gé e
mi ga
suomisSkos
kilmés
oponimais.
Suomiu
asimilia imo
p ocesas
uko
is isus
iks an mecius,
o
La ijos
e i o ijoje
jis
ebe yks a
i
Siandien:
ki ados
gausiai
apie
Rygos
ilanka
i
Vaka inés
Daugu os
bei
Gaujos
baseinuose
gy ene
ly iai
jau
isiskai
baigia
nu au-
*K.
Biga,
Rink iniai
a& ai,
.
II,
Vilnius,
1959,
p.
83.
55.
A.
CepeOpenuuxos,
O
nexoTopbix
cAeaax
ucuesHyBe o
MBAOeBpO elicKo o
s3bIKa
B
WeH pe
EspomeicKoi
yac a
CCCP,
6am3Ko o
K
OaaTHiicKuM
s3bIKaM,
,,Lie u os
TSR
Moksly
akademijos
da bai”,
S,
A,
1,
Vilnius,
1957,
p.
69—71.
6
©, H.
Tpy6a es,
Tpa
an oscxux
s umoao un,
,,Lingua
Posnaniensis",
VIII,
Poznan,
1960,
p.
242;
B.
H.
Tonopos,
O.
H.
Tpy6aues,
Aun suc uyeckui
anaau3
THAPOHMMOB
Bepxue o
Tloanenposns,
Mocxsa,
1962,
p.
247—8-
110
é i.
Siandien
Sia
Pabal ijo
suomiy
kalba
kalbanéiy
zmoniy
beliko
ik
ke-
le as
Sim u.’
=
A cheologiniai
duomenys
odo,
kad
bal ai
bu o
kiek
aukS esnés
kul-
i os,
negu
ju
siau és
kaimynai.
Bal y
i
suomiy
susidi imo
me u
bal ai
jau
e ési
gy ulininkys e
bei
zemdi bys e.
Toki
eigini
pa i ina
ne
ik
a cheologiniai,
be
i
kalbiniai
duomenys.
Siu
e sly
i$
bal y
p adéjo
moky is
i
suomiy
kil ys.
Apsk i ai,
kalbiniai
duomenys
odo,
kad
a p
bal y
i
suomiy
bu o
glaudiis
d augiski
ySiai.
Bal y
kalbu
i aka
Pabal ijo
suomiy
kalboms
gana
yski.
Ypa¢
ySki
Si
i aka
Pabal ijo
suomiy
kalbu
leksikoje.
Miné y
kalby
leksikos
ySiams
y iné i
paski a
nemazai
idomiy
da -
bu,
a p
ku iy
ypa¢
s a bus
da
i
Siandien
sa o
e és
nenus ojes
1890
m.
iSleis as
kapi alinis
danyu
kalbininko
V.
Tomseno
eikalas
»Rysiai
a p
suomiy
i
bal u
(lie u iy-la iy)
kalbu"
(,,Be é inge
mellem
de
inske
og
de
bal iske
(li auisk-le iske)
Sp og",
Kebenha n,
1890).
Pasku inius
Sios
s i ies
y inéjimo
pasiekimus
apibend ina
suomiy
kalbininko
J.
Kalimos
eikalas
,,Bal y
kalby
skoliniai
Pabal ijo
suomiy
kalbose”
(,,l ame ensuo-
malais en
kiel en
bal ilaise
lamasana ",
Helsinki,
1936).
Miné ini
gaus s
neseniai
mi usio
suomiy
kalbininko
E.
Niemineno
da bai.
Pabal ijo
suomiy
kalbos
bal ams
u éjo
palygin i
mazesnés
i akos,
ypaé
ai
liecia
lie u iu
i
seno és
p isu
kalbas.
Daugiausia
Sios
i s on|
zymiy
pas ebime
la iu
kalboje.
Ji
jauciama
i
la iy
kalbos
one ikoje,
i
mo ologijoje,
o
ypa
leksikoje.
Tiesa,
daugelis
Pabal ijo
suomiy
sko-
liniy
la iu
kalboje
jau
y a
naujesniy
laiky.
Kai
ku ie
Sie
skoliniai
pe
la iu
kalbos
a mes,
o
ka ais
i
pe
aS us,
kaip
ma ysime,
pa eko
i
i
lie u iy
kalba.
Fak as,
kad
Pabal ijo
suomiy
kalbos
labiau
pa eik os
bal u
kalbu,
negu
pas a osios
Pabal ijo
suomiu,
gal
bi ,
paaiSkinamas
kiek
auk& esne
bal u
kul i a.
Taciau
eikia
su ik i
su
es y
akademiku
P.
A is e,
kad
suomiu
kalby
i aka
bal u
kalboms
kol
kas
da
labai
mazai
Gael
Kai
ku ie
bal y
kalby
skoliniai
suomiams,
anksciau
nekéle
jokiy
abejoniu,
pas a uoju
laiku
jau
méginami
laiky i
suomiskais
zodziais,
pa ekusiais
i
bal u
kalbas.
Is
da by,
ski y
suomiu
kalby
i akai
bal y
kalboms
nu& ies i
pi miau-
sia
miné inas
es u
kalbininko
K.
Abeno
da bas
,,Es y
i
ly iu
skoliniai
la iy
leksikoje"
(,,Ees i
ja
li i
laenud
la i
s6na a as
(kul uu iloone
uu i-
mus)",
Ta u,
1947
( ank a& is).
Né a
ieningos
nuomonés,
su
kokia
bal y
kalba
susidu é
pi mosios
suomiu
kil ys:
Kai
ku ie
suomiy
kalbininkai
mano,
kad
Pabal ijo
suomiai
susid ée
da
su
bal u
p okalbe.
Be
E.
Nieminenas
eigia,
kad
suomiai
su-
‘sidu é
jau
su
a ski a
bal u
kalba,
ku i
i
one ine,
i
mo ologine
s uk u a
aiskiai
bu o
a sisky usi
nuo
bal y
p okalbes*.
Taciau
Si oks
E.
Niemineno
‘Tl,
A.
Apuc o,
Aups
uw
AuBCKui
sa35IK,
,,Ees i
NSV
Teadus e
Akadeemia
Toime-
ised,
k.
VII,
Uhiskonna eadus e
see ia",
N .
1,
Tallin,
1958,
p,
38.
8
E.
Nieminen,
Ube
einige
Eigenscha en
de
bal ischen
Sp ache,
die
sich
in
den
Al es en
bal ischen
Lehnwo e n
de
os see innischen
Sp achen
abspiegel ,
,Sonde abd uck
aus
den
Si zungsbe ich en
de
Finnischen
Akademie
de
Wissenscha en
1956",
Helsinki,
1957,
p.
186.
111
9
).
—_
eiginys
p ieS a auja
is o iky
i8 adoms,
nes
sunku
jisi aizduo i,
kad
II
uks an me yje
p ieS
m.e.
bal y
p okalbé
galéjo
bi i
suskilusi
i
a ski as
kalbas.
G ama inés
ypa ybés
Pabal ijo
suomiy
i
bal y
kalbose
galime
pas ebé i
kai
ku iu
g ama-
inés
s uk i os
panaSumu.
Tiesa,
okie
panaSumai
ne
isada
galima
pa-
aiskin i
Siu
kalbu
a pusa io
sa eika,
ienos
kalbos
i aka
ki ai
kalbai.
Pa yzdziui,
labai
k in a
j
akis
lie u iy
i
suomiy
kalbu
ie ininky,
nu o-
danciu
k yp i,
adinamujy
ilia y y
da ybos
panaSumas,
plg.
suom,
maa
,salis,
Zemé";
maahan
ni
Salj,
j
zeme”,
suom.
puu
,,medis":
puuhun
,,i
medj",
suom.
pilli
,,d udelé,
S ilpukas":
pilliin
,,j
didele,
i
S ilpuka",
suom.
|
Ko i
,namas":
ko iin
,,j
nama"?
Salia
lie .
laaikan,
dangu ,
pili i
i
k .
Ta¢iau
iek
suomiy,
iek
i
lie u iy
kalboje
okios
s uk os
ie ininko,
linksniai
a si ado
palygin i
ne
aip
jau
seniai,
i
ju
a si adimas
i
ienoje,
i
ki oje
kalboje
aiSkin inas
kaip
sa aimingas
eiskinys!°.
Manoma,
kad
suomiy
kalbos
sus ip inima,
in ensy uma
odan is
su-
iksas
-pa,
-pd
(jopa
,, aip
pa ,
ne ",
ieldpd
,, aip
pa ,
i ",
jospa
,,jeigu",
kunpa
,,jeigu")
galéjo
bi i
paskolin as
i§
bal y
kalby
(lie .
bé,
bei,
p .
bhe)!!.
Pabal ijo
suomiy
kalboms
bidingas
a ibu y inis
daik a a dzio
i
biid-
a dzio
de inimas
plg.
es .
uus
maja
,naujas
namas",
uuele
majale,
uued
majad.
Tokia
ypa ybé,
kaip
ma ome,
bidinga
i
bal y
kalboms,
aciau
ki ose
suomiy-ug u
kalbose
panasios
kons ukcijos
ne a ojamos,
plg.
e z.
mo d.
00
Kydo,
00
KydoHeHe,
00
KyOoT,
eng.
Uj
hdz,
uj
hdznak,
uj
hdzak.
Daik a a dzio
i
bud a dzio
a ibu y inis
de inimas
Pabal ijo
suo-
miy
kalbose
galéjo
a si as i
i
kaip
sa a ankiskas
Siy
kalby
aidos
ezul-
a as,
aciau
am
ik o
po eikio
Cia
galéjo
u é i
i
kaimyninés
bal y
kalbos.
Tokios
sudu inés
es y
kalbos
bi ojo
laiko
o mos,
kaip
olen
Jugenud,
olin
lugenud
aip
pa
u i
a i ikmenis
bal y
kalbose,
plg.
lie .
esi
skai es,
bu ad
skai es,
la .
esmu
lasijis,
biju
lasijis.!
Pas a uoju
me u
lie u iu
i
usy
kalby
impe a y ines
o mas
su
o -
man u
-k
méginaina
aiskin i
suomiy-ug u
kalby
i aka’®,
V.
Pizanis'*
kai
ku ias
lie u iy
i
la iy
kalby
daly ines
kons ukcijas
aip pa
linkes
aiSkin i
suomiy
kalby
j aka.
Ne
okias
bal u
i
sla y
kalby
ypa ybes,
kaip
ins umen alio
a -
ojima
sudu inio
a inio
p edika u,
papildinio
gene y o
a ojima
ie-
®
A.
Xaxyauueu,
Paspu ue
u
c pyK ypa
(buHcKo o
a3pIKa,
4.
I,
Mocxpa,
1953,
p.
88.
10
A.
Mejé,
Lyginamasis
me odas
is o inéje
kalbo y oje,
Vilnius,
1956,
p.
92.
"A.
Xaxyauueu,
Passu ue
u
c pyx ypa
cbuncKo o
a3niKa,
4.
I,
p.
217,
Tl H.
Apuc s,
Dopmupopasue
mpnOaaTuiicKo-buncKux
s3EIKOB
u
ApeBHeimmi
wepHoa,
ux
pa3sBuTus,
p,
12.
1S
BH.
Tonopos,
O. H.
Tpy6a es,
en
pa ,
p.
249—50.
4
V,
Pisani,
Zu
eine
bal isch-es innischen
Pa izipialkons uk ion,
,,.Raks u
k a-
jums,
‘ el ijums
akadémikim
p o eso am’D .
Janim
Endzelinam
ina
85
dzi es
un
65
da ba
gadu
a ce ei‘,
Riga,
1959,
p.
215—217.
7
112
oje
akuza y o
po
neigima
eiskian¢iy
anzi y iniu
eiksmazodziu,
en-
dencija
iename
Zodyje
jung i kele a
p iesagu,
dalis
kalbininky
laiko
suomiy-ug y
kalby
subs a o
ezul a u.
Kiek
y8kesné
suomiy
kalby
i aka
pas ebima
la iu
kalbos
g ama-
inéje
s uk i oje,
ypaé
ose
la iy
kalbos
a mése,
ku
anksciau
gy ene
ly iai.
Zinoma,
Sios
iS
suomiy
gau os
ypa ybés
Gia
né a
senos
i
paaiski-
namos
ly iy
subs a o
liekanomis.
Ly iu
kalbos
i aka
aiSkinamas
la iu
kalbos
ki Cio
a i aukimas
i
pi maji
skiemeni.
Aisku,
Sis
p ocesas
bu o
labai
sudé ingas
i
galéjo
p asidé i
ne
i
be
ly iu
kalbos
i akos,
aciau
ly iu
kalba
ben
Sio
p oceso
suin ensy inimui
ik iausiai
u éjo
i akos”®.
Ly iy
kalba
u éjusi
i akos
la iy
a miu
p iegaidziy
sis emos
o ma i-
muisi.
Dél
ly iy
i akos
la iu
a mese
daznai
y iSkosios
giminés
o mos
i&s imusios
mo e iSkosios
giminés
o mas,
o
eiksmazodzio
eciojo
as-
mens
o ma
apibend in a
abiejy
asmeny
ienaskai os
i
daugiskai os
o -
moms
i
k .!®
B.
Se eb eniko as!’
nu odo,
kad
ly iu
kalbos
i aka
paaiskinama
la iu
kalbos
ie ininko
os
pa¢ios
o mos
k yp ies
i
ie os
eiksme
a ojimas
(meza
dzi o
,miske
gy en i",
meza
b auk
,,i
miska
aziuo i").
Kai
ku ios
ly iu
kalbos
ypa ybés,
nebudingos
ki oms
Pabal ijo
suo-
miy
kalboms,
a si ado
dél
la iu
kalbos
i akos.
Pa yzdziui,
iS
la iy
kalbos
ly iai
pasiskolino
kai
ku iuos
eiksmazodziu
p ieSdélius,
plg.
ly .
o io
,im i";
aiz é é
,,paskolin i,
a im i"
(la .
gem -aizpem ),
ly .
ied6
,,da y i":
ap ied6
,,apsup i"
(:la .
aisi -ap aisi ),
ly .
kand6
,,nes i,
neSio i":
pakand6
,ignes i,
pe ne’ i“
(:la .
nes -panes )
i
k .
|
ly iu
kalba
isisk e bé
aip
pa
iena
ki a
la iy
kalbos
p iesaga,
plg. ly .
andig
,,dosnus,
gausus":
dndab
jis
duoda"
(la iy
kalbos
p iesaga
-igs),
ly .
pad6m
,,s a a":
pud6z
,,3 a-
us"
(la .
-ums),
ly .
ko alib
,,p o as":
ko al
,p o ingas”
(la .
-iba).
Ly iu
kalbos
sin aksei
aip
pa
bidingi
kai
ku ie
ki i
la iy
kalbos
b uozai'®,
La isku
p ieSdéliy
ap inkame
i
kai
ku iose
Pala io
es y
a mese.
Pa yzdiiui,
Siau inéje
La ijos
e i o ijoje
benyks anCcioje
es y
Lei u
a -
méje
a ojami
la iski
p ie&déliai
a -,
bez-,
iz-,
no-,
pa-,
plg.
es .
masma
,wamoke i":
a masma_,a ke Sy i"
(:la .
maksa
:
a maksd ),
es .
jema
,,mo-
ina":
bezjemada
,,be
mo inos"
(:la .
ma e:
bez
ma es),
es .
pidamd
,,lai-
ky i":
ispiddmd
,,islaiky i"
(:la .
u é :
iz u é ),
es .
laskma
,,leis i":
nula-
skanu
,,pasileides,
nusmukes"
(:la .
Jais :
nolaidies),
es .
jema
,,mo ina":
pajema
,,pamo é"
(:la .
ma e:
pama e)
i
k ."
%%
J,
Endzelins,
La iegu
alodas
g ama ika,
Riga,
1951,
p.
32.
16
Ten
pa ,
p.
10—11.
7
5.
A.Cepe6OpeHHuKoOB,
O
HeKOTOpBIX
BOSMOXKHBIX
NpuinHax
TIpo cxo>KAeHua
MAAATHBHOTO
3Ha eHHA
Y
AATBINKOTO
Aoka TuBa,,Raks u
k ajums...",
p.
243—246.
1871,
A,
Apuc o,
Amps
mu
AMBCKHi
«3EIK,
p.
43.
19
Pp,
A is e,
Indoeu opdische
P a ixe
in
den
os see innischen
Sp achen,
,,S udii
si
ce ce a i
ling is ice
omagiu
lui
Al.
G au
cu
p ilejul
implini ii
a
60
de ani",
3,
Bucu es i,
1960,
p.
338.
8,
Kalbo y o$
klausimai
VI.
113

Bal y
kalby
skoliniai
Pabal ijo
suomiy
kalbose
Vieny
kalby
i aka
ki oms
kalboms
daugiausia
pasi eiskia
leksikoje.
RySkiausiai
leksikoje
a sispindéjo
i
bal y
bei
Pabal ijo
suomiu
kalbiniai
san ykiai.
Suomiy
kalbininkas
L.
Hakulinenas
sa o
knygoje
»suomiy
kal-
bos
s uk i a
i
aida"
(,Suomen
kielen
akenne
ja
kehi ys", Helsinki,
1946)?°
pa eikia
idomia
daba inés
li e a ii inés
suomiy
kalbos
leksinés
sudé ies
s a is ika.
K uops i
analizé
pa odé,
kad
bal u
skoliniai
daba inéje
li e a i inéje
suomiy
kalboje
suda o
1,1%,
adinasi,
i8
iks ancio
suomiu.
kalbos
zodziy
ienuolika
y a
bal iskos
kilmés.
Reikia
pas ebé i,
kad
okio
bal iSkos
leksikos
p ocen o
ne asime
né
ienoje
indoeu opieciy
kalboje,
nepaisan
o,
kad
su
kaimyninémis
ide.
kalbomis
bal ai
ku
kas
daugiau
bend a o.
Daugelis
bal iSkos
kilmés
Zodiiu,
ap inkamy
suomiy
kalboje,
a ojami
i
daba inéje
li e a i inéje
es y
kalboje.
No s,
kaip
miné a,
bal y
skoliniai
suomiy
kalboms
palygin i
ge ai
iS y iné i,
aciau
Cia
aip
pa
labai
daug
gin¢y iny
dalyku.
A ei yje
kalbos
mokslas
pakeis
ne
iena
daba ,
odos,
nekelian i
abejoniu
sp endima.
Mes
pa eiksime
uos
bal y
skolinius,
ku iuos
nu odo
suomiy
kalbininkas
J.
Kalima
sa o
eikale
»Bal y
kalby
skoliniai
Pabal ijo
suomiu
kalbose”,
ka u
nu odydami
i
ki a
li e a i a,”!
Suom.
ahdas,
kilm.
ah aan
,,eng",
es .
ahas,
es .
ahas ama
nangs igen,
bed éngen",
plg.
lie .
a ikS as
(V.
Thomsen,
158—9;
J.
Kalima,
86;
Y..H.
Toi onen,
I,
5;
L.
Hakulinen,
II,
42).
J,
Kalima
i
Y.
H.
Toi onenas
eigia
abejodami.”
c '
Suom.
ahingas,
kilm.
ahinkaan
,,Fischgabel”,
es .
ahingas,
kilm.
ahin-
ga;
ahing,
kilm.
ahingi
,,S echeisen
(zum
Fischen)",
pde a-ahingid
,,Son-
nens ahlen",
plg.
lie .
dks inas,
akS is
(V.
Thomsen,
157;
J.
Kalima,
86;
Y.
H.
Toi onen,
I,
5).
Suom.
aina
,,imme ;
noch",
es .
aina,
ainu,
ainu e
,
nu ,
bloss;
ganz",
pig.
p .
aina
,,allezei ",
lie .
iend ,
la .
ien
(V.
Thomsen,
156—7;
J.
Ka-
lima,
87;
Y.
H.
Toi onen,
I,
9;
L.
Hakulinen,
II,
42).
J.
Kalima,
Y.
H;
Toi-
onenas
eigia
abejodami.
*
Suom.
aisa
,,Deichsel",
es .
ais,
kilm.
aisa
S ange
de
Gabeldeichsel"
galéjo
kil i
i
kokio
no s
bal y
kalbu
Zodzio,
ku io
nei
daba inése
bal u
kalbose,
nei
apsk i ai
bal u
kalbu
paminkluose
daba
neap inkame
(J.
Ka-
lima,
87—8;
L.
Hakulinen,
II,
Al).
7’).
Xakyauneun,
Passu ue
u
CTpyKTypa
dwucko o
a3piKa,
4.
II,
Mocxsa,
1955,
p.
151.
:
*
I8
Pabal ijo
suomiy
kalby
pi miausia
¢ia
nu odome
ik
suomiy
i
es y
kalby
pa-
yzdzius,
ki y
Pabal ijo
suomiy
(ly iu,
ka elu,
apsy,
aciy)
kalby
pa yzdZiai
nu odomi
ik
ais
a ejais,
jeigu
jy
né a
suomiy
i
es y
kalbose.
=
Tu ima
gal oje
¢ia
miné y
au o iy
eikalai:
V,
Thomsen,
Be é inge
mellem
de
inske
og
de
bal iske
(li auisk-le iske)
Sp og,
Kgbenha n,
1890;
J.
Kalima,
I ame en-
suomalais en
kiel en
bal ilaise
lainasana ,
Helsinki,
1936;
Y.
H.
Toi onen,
Suomen
:
kielen
e ymologinen
sanaki ja,
I—II
(I—
Y.
H.
Toi onen,
E.
I konen,
A.
J.
Joki);
Helsinki,”
SS—1958;
A.
XakyAuuneu,
Paspu ue
u
cTpyKTypa
cbuucko o
a3piKa,
4.
II,
Mocksa,
1955:;
l.
A.
Apuc s,
Tpumeyanua
x
xnu e
A,
XakyAuHena,
114
Ly .
ais a
,,Finne
(im
Gesich )",
plg.
lie .
ankS a a,
inkS i as,
la .
anks e i
,,.Maden,
La en,
Enge linge”
(V.
Thomsen,
158;
J.
Kalima,
88).
V.
Tomsenas
eigé
abejodamas.
Suom.
ai a,
kilm.
ai an
,Vo a shauschen”,
es .
ai ,
kilm.
aida
»Kle e,
Vo a shaus”
galéjo
kil i
i
daba
nezinomo
bal i8ko
zodzio,
ku j
kai
kas
mégina
sie i
su
lie .
di a as
(J.
Kalima,
88—90;
L.
Hakulinen,
II,
41;
Y.
H.
Toi onen,
I.
11).
’
Suom.
aja a a, aja a o,
aa a a
,,my ol.
olen o
(mi ologiné
bii ybe)",
es .
Gijd d
,ki osina,
Mu e
des
Teu els,
Toch e
des
Judas",
plg.
lie .
di a as
(J.
Kalima,
90).
J.
Kalima
eigia
abejodamas.
Suom.
anke ias, ange jas,
dnke ids
yanguilla",
es .
ange jas,
pig.
lie .
angu ys}
p .
angu gis
(V.
Thomsen,
158;
J.
Kalima,
90—1;
L.
Hakulinen,
il,
41;
Y.
H.
Toi onen,
I,
19).
Suom.
ansa
,,Schlinge,
Dohne,
Falls ick,
S ick",
es .
aas,
kilm.
aasa
Masche,
Ose,
Schlinge,
Schlei e,
Henkel”,
plg.
lie .
qsd,
la .
uosa,
p .
ansis
,,Kesselhaken"
(V.
Thomsen,
159;
J.
Kalima,
91;
L.
Hakulinen,
II,
41,
Y.
H.
Toi onen,
I,
19).
Suom.
apila,
apilas
,Klee”,
plg.
lie .
dobilas,
la .
Gbuls,
p .
wobilis
(V.
Thomsen,
156;
J.
Kalima,
91;
Y.
H.
Toi onen,
|,
21;
L.
Hakulinen,
Il,
41).
J.
Kalima,
Y.
H.
Toi onenas,
L.
Hakulinenas
eigia
abejodami.
Suom.
a a,
kilm.
a an
,,S angenge iis
zum
Au hdangen
des
Ne zes
u.a.",
plg.
lie .
a das,
a dai,
la .
a ds,
a di
,,die
Do balken
in
de
Heiz-
iege;
dicke
Balken,
die
ibe
ode
neben
dem
O en
im
Zimme
zum
T ock-
nen
de
Pe gel,
Kleide
usw.
angeb ach
sind;
die
Balken
in
de
Kiiche
ode
in
de
Bads ube,
in
Li ].
auch
ibe
dem
Riegeno en
zum
Rauche n
des
Fleisches;
das
Feue he d”
(V.
Thomsen,
159;
J.
Kalima,
91—2).
V.
Tom-
senas
eigé
abejodamas.
Es .
ehe us,
ihe is
,,Lachs o elle
(Salmo
u a)",
plg.
lie .
eSe ys,
la .
asa s,
ase s
(J.
Kalima,
92).
Teigia
abejodamas.
Suom.
elki,
eljen
,,indoles,
mos
(p igim ies
sa ybe,
bidas)",
eljei,
elkeen,
elkid
,launig;
ibellaunig",
plg.
lie .
elgesys,
elg is
(J.
Kalima,
92—3;
L.
Hakulinen,
II,
42; Y.
H.
Toi onen,
I,
36—7).
Y.
H.
Toi onenas
eigia
abejodamas.
Suom.
hako
,,abgehauene
g iine
Zweig
des
Nadelbaums,
Tannen-,
Fich en-,
Wachholde eisig,
umge allene
Baum”,
es .
hagu
,,Reisig;
Rispe,
Wip el
eines
Laubbaumes",
plg.
lie .
ZGga as,
la .
zaga s,
lie .
Zaginiai,
la .
Zagas
,,loses
Laub,
belaub e
Ru hen,
Badequds e”,
plg.
.
p.
lie .
Sakd,
la .
sakas
,Mis gabel,
Kumme "
(J.
Kalima,
93—4;
L.
Hakulinen,
II,
41;
Y.
H.
Toi onen,
I,
50—1).
Zodzio
kilmé
kelia
kai
ku iy
abejoniu.
Suom.
haljakka
,,hellblau;
blassg au;
Rock
on
bldulichem
S o e",
halea,
halia,
hale a
,,hellg im;
g au,
g aulich",
es .
haljas,
kilm,
halja
,blank,
glanzend,
glanzend
g jin",
plg.
lie .
Zdlias,
la .
za/8,
p .
saligan
(V.
Thomsen,
244—6;
J.
Kalima,
94—5;
L.
Hakulinen,
Il,
40;
Y.
H.
Toi-
onen,
I,
51).
:
Suom.
halla
,,Nach os ",
es .
hall,
kilm.
halla,
plg.
lie .
Salna,
la .
salna
(V.
Thomsen,
220—1;
J.
Kalima,
95;
Y.
H.
Toi onen,
I,-51).
115
Suom.
hammas,
kilm.
hampaan
,,Zahn",
es .
hammas,
kilm.
-hamba,
plg.
lie .
zambas,
la .
zuobs
,,Zahn"
(V.
Thomsen,
246—7;
J.
Kalima,
95—6;
L.
Hakulinen,
I,
41;
P.
H.
Toi onen,
I,
54).
Suom.
hanhi,
kilm.
hanhen
,,Gans",
es .
hani,
plg.
lie .
zqsis,
la .
zuoss,
p .
sansy
(V.
Thomsen,
247;
J.
Kalima,
96;
L.
Hakulinen,
II,
41;
Y.
H.
Toi onen,
I,
55).
P.
A is é
(II,
279)
bal iska
miné o
suomiu
zodzio
e imologija
abejoja.
Suom.
ha akka
,,Els e ",
es .
ha akas,
ha ak,
pig.
lie .
Sd ka,
p .
sa ke
(V.
Thomsen,
221;
J.
Kalima,
96;
L.
Hakulinen,
II,
41;
Y.
H.
Toi onen,
I,
57—8).
J.
Kalima
i
L.
Hakulinenas
eigia
abejodami.
Suom.
ha ja
,,Bo s e,
Mahne,
Bii s e,
Kamm",
es .
ha i,
kilm.
ha ja
»Bu s e,
Hechel,
Kamm,
Fi s ",
plg.
lie .
Se s,
la .
sa s
(V.
Thomsen,
222;
J.
Kalima,
97;
L.
Hakulinen,
II,
41; Y.
H.
Toi onen,
I,
58).
Suom.
ha maa
,,g au",
es .
a m,
a mi
,,g au,
hellg au;
ein
Hundena-
me",
plg.
lie .
Si mas,
la .
si ms
(V.
Thomsen,
223—4;
J.
Kalima,
97;
L.
Ha-
kulinen,
II,
40;
Y.
H.
Toi onen,
I,
59).
Suom.
hau oa
,,baéhen,
b ii en,
ausb i en",
haude
,,Bahen",
es .
haud-
ma
,b i en,
beb ii en“,
hauduma
_,,b ii en,
hecken,
maischen,
b iihen",
plg.
la .
sau é
,,bahen,
b iihen;
p iigeln",
lie .
zem.
Saii as
lapiené,
lapy
s iuba";
lie .
Sds i,
la .
sus
(J.
Kalima,
97—8;
L.
Hakulinen,
II,
42;
Y.
H.
Toi-
onen,
I,
63).
Teigia
abejodami.
Suom.
ha u,
ha o
,,Nadelholzzweig;
Baumnadel”,
plg.
lie .
zabas,
24-
ba as
(J.
Kalima,
99;
L.
Hakulinen,
II,
41;
Y.
H.
Toi onen,
I,
64).
Teigia
abejodami.
Suom.
heimo
,,Geschlech ,
S amm,
Ve wand en",
es .
hdim,
kilm.
hoimu
,,Ve wand scha ,
Ve wand e ",
plg.
lie .
Seimd,
la .
saime
,,Haus-
gesinde;
Familie
im
wei e en
Sinne",
p .
seimins
(V.
Thomsen,
222;
J.
Ka-
lima,
99;
L.
Hakulinen,
II,
41;
Y.
H.
Toi enen,
I,
64).
Suom. heind
,,Heu,
G as,
K au ",
es .
hein,
plg.
lie .
3iénas,
la .
siens
(V.
Thomsen,
223;
J.
Kalima,
99—100;
L.
Hakulinen,
HT
4 ay;
HH,
Toi-
onen,
I,
64—5).
Suom.
hei id,
he id
,,zydé i
(kalban
apie
ugius,
mieZius)",
hede
,,zie-
das",
hedelmd
,, aisius",
plg.
lie .
zydé i,
ziedas
(V.
N.
Topo o ,
O.
N.
T u-
bacio ,
247).
Suom.
helle,
kilm.
hel een
,,schwiil;
Hi ze",
plg.
lie .
Sil is,
Sil as,
la .
silis
(J.
Kalima,
100;
L.
Hakulinen,
II,
40;
Y.
H.
Toi onen,
I,
67).
J.
Kalima
i
L.
Hakulinenas
eigia
abejodami.
Suom.
he hildinen,
hé hildinen,
hé héldinen
,,Wespe,
Ho nisse",
es .
he ilane,
e ilane,
plg.
lie .
Si su6d,
Si uolis,
la .
si senis,
p .
_
si silis
(V.
Thomsen,
224;
J.
Kalima,
100;
L.
Hakulinen,
II,
41;
Y.
H.
Toi onen,
1:
#0).
;
Suom.
he ne
,E bse",
es .
he nes,
plg.
lie .
Zi nis,
la .
zi nis,
p .
sy ne
Ko n"
(V.
Thomsen,
251;
J.
Kalima,
100—1;
L.
Hakulinen,
II,
41;
Y.
H.
Toi-
onen,
70).
116
Suom.
hihna
,,Riemen,
lede ne
Gii el",
es .
ihn,
plg.
lie .
8ik8nd,
la .
siksna
(V.
Thomsen,
223;
J.
Kalima,
101;
L.
Hakulinen,
II,
41;
Y.
H.
Toi-
onen,
I,
73).
P.
A is é
(II,
279)
suomiy
zodziy
bal i8kumu
abejoja.
Suom.
hi i,
kilm.
hi en;
hi as,
kilm.
hi ahan
,,Elen ie ,
Hi sch”,
es .
hi ,
kilm.
hi e
,,Reh",
plg.
p .
si wis
,,Reh"
(V.
Thomsen,
225;
J.
Ka-
lima,
101—2;
L.
Hakulinen,
II,
41;
Y.
H.
Toi onen,
I,
78).
Veps.
hdhk,
kilm.
hdhkdn
,,saukko
(uopxa)",
plg.
lie .
3é8kas,
la .
sesks
(V.
Thomsen,
223;
J.
Kalima,
102—3).
:
Suom.
hd kd.,Ochs",
es .
hd g,
kilm.
hd ja,
plg.
lie .
Zi gas,
la .
zi gs
,P e d",
p .
si gis
,,
Hengs "
(V.
Thomsen,
249—51;
J.
Kalima,
103;
L.
Ha-
kulinen,
II,
41;
Y.
H.
Toi onen,
I,
99).
Suom.
hd md
,,Rei ",
es .
hd m,
kilm.
hd ma,
plg.
lie .
Sa md,
la .
sa ma,
se ma
(V.
Thomsen,
221;
J.
Kalima,
103—4;
L.
Hakulinen,
II,
40;
Y.
H.
Toi onen,
I,
99).
Suom.
i a-
,,lose ,
eie
Zus and"
méginama
sie i
su
lie .
i i,
la .
i ,
lie .
a dy i,
la .
G di
(V.
Thomsen,
174;
J.
Kalima,
104;
Y.
H.
Toi-
onen,
I,
108).
Suom.
jdy dd
,, a a,
gnaga
(hiu a a);
a a,
i a
(g auz i,
és i)”
me-
ginama
sie i
su
lie .
és i,
la .
@s ,
p .
is (J.
Kalima,
201).
Suom.
jdd d,
jaa a
,,Scha bock,
Widde ",
es .
jdd ,
jaa ,
plg.
lie .
as,
la .
jé s,
p .
e is ian
(V.
Thomsen,
169;
J.
Kalima,
104;
L.
Hakulinen,
II,
4 ;
Y.
H.
Toi onen,
I,
133).
Suom.
kaa na
,,Bo ke,
Kie e inde”,
es .
kaa n,
kilm.
kaa na_,,K a -
ze",
pig.
lie .
ka na
(J.
Kalima,
104—5;
Y.
H.
Toi onen,
I,
135).
Sieja
abe-
jodami.
Veps.
kabu a
,,syleilla
(apkabin i)"
J.
Kalima
(105)
mégina
sie i
su
lie .
kabin i.
,
Suom.
kaikki
,,omnis,
omnes",
es .
kéik,
kilm.
kéige
,,all;
ganz",
plg.
lie .
kiek,
kiek ienas,
la .
cik
(V.
Thomsen,
186—7;
J.
Kalima,
105;
Y.
H.
Toi onen,
I,
141).
Teigia
abejodami.
Suom.
kaima
,,Namens e e ",
es .
kaim,
kilm.
kaimu
,,Namens e -
wand e ,
Ve wand e ,
Mannesb ude ”,
plg.
lie .
kdimas,
kiémas,
la .
ciems,
p .
caymis,
lie .
kaimynas,
p .
kaiminan,
la .
ciemins
,,ein
Gas
aus de
nahen
Nachba scha ;
de
Gas
ibe haup "”
(V.
Thomsen,
177;
J.
Kalima,
105—6;
L.
Hakulinen,
II,
41; Y.
H.
Toi onen,
I,
142).
Suom.
kale a:
Kale anpoika
,,ja ildinen,
kookas,
ah a
mies
(mil-
zinas,
s ambus,
s ip us
y as)",
es .
Kale ipoeg
méginama
sie i
su
lie .
kdl is
(J.
Kalima,
106).
Suom.
kan ele,
kilm.
kan eleen
,,ci ha a
Finno um
p imi i a,
quinque
cho dis
ins uc a
e
digi is
ac anda”,
es .
kannel,
kilm.
kandle
,,Ha e"
méginamas
sie i
su
lie .
ka iklés,
la .
kuokle
(V.
Thomsen,
178—81;
J.
Ka-
lima,
106—7;
L.
Hakulinen,
II,
42).
Suom.
kappale
,,S iick,
Ding,
Gegens and",
plg.
lie .
gdbalas,
la .
gabals,
(V.
Thomsen,
170;
J.
Kalima,
107;
L.
Hakulinen,
I,
139,
II,
42;
Y.
H.
Toi onen,
I,
160).
P.
A is é
(I,
302)
eigia,
kad
bal ai
5i
zodj
pasisko-
lino
iS
Pabal ijo
suomiu.
117
Suom.
paa e,
kilm.
paa een
,Saum,
Fal e,
Ve b dmung"
méginama
sie i
la .
ba ks s,
ba ks e,
bd s s
,,F anse,
Fase ;
de
Saum
am
Kleide”
(V.
Thomsen,
162;
J.
Kalima,
144).
Suom.
pahla,
kilm.
pahlan
,,Ru e,
Ge e",
es .
pahl,
pahlas
,,Spiess,
zugespi z e
S ab
(zum
Du chs echen)",
plg.
lie .
basl¥s
(J.
Kalima,
144—5;
Y.
H.
Toi onen,
II,
456).
Es .
pah ,
kilm:
pah u
,,Ebe ",
plg.
lie .
pa Sas
(J.
Kalima,
145).
Suom.
paimen
,,Hi ",
es .
paimendama
,,schii zen,
behii en",
plg.
lie .
°
piemué
(V.
Thomsen,
208;
J.
Kalima,
145;
L.
Hakulinen,
II,
41; Y.
H.
Toi-
onen,
II,
459).
Ly .
palandaks
,,kyyhkynen
(balandis)",
plg.
lie .
bala idis,
la .
baluo-
dis
(V.
Thomsen,
161;
J.
Kalima,
145).
;
Suom.
panu
,,ignis",
plg.
p .
panno
,,Feue ",
panus aclan
,,Feue eisen”
(V.
Thomsen,
206;
J.
Kalima,
146).
Suom.
pa ja a,
pa jaan
,,schmahen,
las e n,
e leumden”,
plg.
lie .
bd -
i,
la .
ba
(J.
Kalima,
146;
L.
Hakulinen,
II,
42).
Suom.
pa a,
kilm.
pa an
,,Ba ",
es .
pa d,
kilm.
pa a
méginama
sie i
su
lie .
ba zdd,
la .
ba da,
p .
bo dus
(V.
Thomsen,
162;
J.
Kalima,
146).
Suom. pauna
,,li en
aska
1.
ensel,
som
ba es
ien6 e
axeln
gaende
em”,
es .
paun,
kilm.
pauna
,,Ranzen,
Felleisen,
(sche zw.)
Magen"
J.
Ka-
lima
(146)
sieja
su
la .
pauna
,,eine
kleine
Mii ze;
ein
Ranzen;
Lumpen;
Biindel,
Las ".
V:
Thomsenas
(272)
la .
pauna
laiké
skoliniu
iS
Pabal ijo
suomiu.
Suom.
pelu,
dgs.
pelu
|
Hacksel”",
plg.
lie .
pélas,
la .
pelus,
p .
pelwo
(V.
Thomsen,
207;
J.
Kalima,
147).
;
Suom.
pe kele,
kilm.
pe keleen;
pe kule
,,Teu el”,
es .
pe gel,
po gel
méginama
sie i
su
lie .
pe k inas,
la .
pé kiins,
pé kuons,
p .
pe cunis
(V.
Thomsen,
207;
J.
Kalima,
147;
L.
Hakulinen,
II,
42).
Suom.
pi i,
kilm.
pi in
,.Rauchs ube
(H i e
ohne
Scho ns ein),
S u-
be
des
Gesindes",
plg.
lie .
pi is,
la .
pi s
(V.
Thomsen,
208;
J.
Kalima,
148;
L.
Hakulinen,
II,
42).
Suom.
pu je,
kilm.
pu jeen
,,Segel",
es .
pu je,
plg.
lie .
bu é
(V.
Thomsen,
163—4;
J.
Kalima,
148).
J.
Kalima
abejoja.
Pasku iniu
me u
links ama
bal iska
bu és
pa adinima
laiky i
skoliniu
i8
Pabal ijo
suomiu,
plg.
p.
Suom.
puu o,
pu o
,,B ei,
G ii ze",
es .
pud ,
kilm.
pud u
,,B ei,
ge-
koch e
G ii ze”,
plg.
lie .
pu d,
la .
pu a
,,G ii ze,
B ei*
(V.
Thomsen,
210;
J.
Kalima,
148—9;
L.
Hakulinen,
II,
42).
Suom.
ahna,
ahno,
ahnu
,,splin ,
spjele
(skied a,
a plaiSa,
akS is)",
es .
ahn,
kilm.
ahnu,
ahna
,,uangespal ene
S amm,
Klo z,
Block"
mégi-
nama
sie i
su
lie .
ds as
(J.
Kalima,
149).
Suom.
ah u
,,hiukkanen
(maza
ko
no s
dalelé)"
méginama
sie i
su
lie .
@8 as,
la .
aks s
(J.
Kalima,
149—50).
Suom.
ai a
,,Sal-,
Palmweide",
es .
aid,
kilm.
aia
,,B uchweide
(sa-
lix
agilis),
auch
ande e
bauma ige
Weiden"
méginama
sie i
su
la .
p iede
,die
Kie e "
(J.
Kalima,
150).
124

Suom.
ako,
kilm.
aon
,,Riss,
Spal ",
aidan
ako
,Liicke
im
Zaun",
es .
agu,
p agu,
plg.
lie .
sp agd,
la .
sp aga
,,eine
o ene
S elle
im
Zaun,
im
Eis,
eine
Liicke
zwischen
zwei
Gebauden”
(V.
Thomsen,
219;
J.
Kali-
ma,
150—1).
Suom.
anka,
anko
,,Baums amm;
Langholz;
Riickg a ”
meginama
sie i
su
lie .
d anga
,,ka is,
dalba"
(J.
Kalima,
151).
Suom.
aisu
,,wild,
unges iim,
unbandig,
mu willig’
méginama
sie i
su
lie .
d qs is,
la .
d uogs
(J.
Kalima,
151).
Suom.
as as,
ds ds
,,D ossel",
es .
dds as,
kilm.
dds a
,,D ossel-,
auch
ande e
Vogela en",
plg.
lie .
s dzdas,
la .
s azds,
p .
esde
(V.
Thomsen,
220;
J.
Kalima,
151;
L.
Hakulinen,
II,
41).
Suom.
as i
,,Zeichen,
Me kmal"
méginama
sie i
su
lie .
a8 as,
la .
aks s
(J.
Kalima,
151—2).
Jdomu,
kad
suom.
as ikka
,,die
Zi e "
jau
K.
Jaunius
laiké
skoliniu
i8
bal y
kalby
(K.
Biiga,
Ais .
s .,
149).
Suom.
a a,
kilm.
adan
,,Bahn",
es .
ada,
kilm.
aja,
aa
,,S ei en,
Reihe,
Fuss eg,
S icklei e
(am
Mas ),
Spu "
méginama
sie i
su
la .
pus a-
1a,
uz
pus a a
,
halbwegs,
ziemlich
au
halbem
Wege"
(J.
Kalima,
152).
Snom.
a as,
kilm.
a aan
,,Rad",
a aa
,,Rade ,
Wagen”",
es .
a as,
kilm.
a ia
,,Rad,
Rolle",
plg.
lie .
é as,
la .
a s
(V.
Thomsen,
211;
J.
Ka-
lima,
152;
L.
Hakulinen,
II,
41).
Suom.
eisi,
ei e-
,Schenkel,
Lende”,
es .
eiz,
kilm.
eie,
plg.
lie .
ie as,
la .
ie a
,,Bein”
(V.
Thomsen,
212;
J.
Kalima,
152—3;
L.
Haku-
linen,
II,
41).
Suom.
eki,
kilm.
een
,,Schli en",
es .
egi,
kilm.
ee, plg.
lie .
égés,
—
la .
aga as
(V.
Thomsen,
211,
J.
Kalima,
153).
Se i.
Suom.
en id,
ennin
,,wa en",
es .
dndama
,,wande n,
pilge n,
sich
umhe eiben,
umhe lau en",
plg.
lie .
b is i,
la .
b is
(J.
Kalima,
153—4).
Suom.
’ euna
|,,Rand,
Kan e",
plg.
lie .
b iaund
(J.
Kalima,
154).
Suom.
euna
bal izmu
laiké
i
K.
Buga
(Ais .
s .,
41—2).
Suom,
ieska
,, isch,
ungesdue ;
siisse
Milch;
ungesdue es
und
isch
gebackenes
Ge s enb o ",
es .
é6sk,
kilm.
66sa
,,siiss
(nich
gesdue );
jung,
za ,
unschuldig
(bes.
an
Hexe ei)",
plg.
lie .
p éskas
(V.
Thomsen,
209—10;
J.
Kalima,
154—5;
L.
Hakulinen,
II,
42).
Suom.
ihma
,,Band,
Schnu ,
Faden",
es .
ihm,
kilm.
ihma;
ehm,
kilm.
ehma
,,Reimen"
méginama
sie i
su
lie .
i8imas,
y8ys
(V.
Thomsen,
212;
J.
Kalima,
155—6).
:
Suom.
ii a
,,halkopino
(Holzs oss)"
méginama
sie i
su
lie .
s i is
,,g a-
Ziai
suk au y
malky
k i a"
(K.
Biiga,
Ais .
s .,
30;
J.
Kalima,
156).
Suom.
ouhia,
ouha a
,,s amp en,
ze s ossen,
que schen",
es .
Ohu-
ma
,d iicken,
que schen,
d angen",
6hwe
,,Ze kni e es,
Ze b éckel es,
al es
ze kni e es
S oh",
plg.
la .
k ausé
,s amp en,
die
Spi zen
de
Ge -
s enké ne
abs amp en”",
lie .
k au8y i
,,s amp en,
ze s ossen"
(J.
Kalima,
156).
Suom.
ou a,
kilm.
oudan
,
ha
ge o ene
E dboden,
ge o ene
Ko ;
E d os ",
ou akuu
,Dezembe ",
plg.
lie .
g uodas
(V.
Thomsen,
173—4;
J.
Kalima,
157;
L.
Hakulinen,
II,
40).
Hi
125
Suom.
ujo
,k iippelig,
e k iippel ,
e wachsen,
leidend,
geb ech-
lich,
in alid",
es .
uju,
udu
,,schwach,
ma "
méginama
sie i
su
la .
k uja
»Plumpsack,
K iippel”
(J.
Kalima,
157).
Suom.
uopas
,,S einhau en”
méginama
sie i
su
la .
d upas
,,Ruinen”
(J.
Kalima,
157—8).
Suom.
uskea
,,b aun",
es
uske
,,b andgelb,
b aun o ”
méginama
sie i
su
la .
uskans,
isgans
,,6 lich,
b aéunlich,
o b aun",
lie .
idas,
us as
(J.
Kalima,
158).
Suom.
saka a,
saka i
,,Vo sp ung,
Ho n,
Spi ze"
meéginama
sie i
su
lie .
si@ga as
(J.
Kalima,
203).
Suom.
salo
,,me sdinen
saa i,
me sdseu u,
suu i
asuma on
me sa
(mi8-
ko
sala,
miskinga
ie o é,
didelis
negy enamas
miskas)",
es .
salu
,,Mo-
as insel,
Hiigel
im
Mo as ",
plg.
lie .
sald,
la .
sala
,,Insel,
Holm;
Hohe
im
Mo as "
(V.
Thomsen,
214;
J.
Kalima,
158;
L.
Hakulinen,
II,
40).
Suom.
sammas,
sampas
,, ajaki i,
lapis
e minalis
( ibos
zenklas)",
es .
sammas
,,Saule,
P os en,
P eile ,
Ins umen
um
B e e
zum
Beho-
beln
einzuspannen”
méginama
sie i
su
lie .
Zambas
,,kampas,
ke é",
zam-
bis,
Zamb is
,,a klas,
mediné
zag é"
(J.
Kalima,
158—9).
Suom.
sapa
,,Schwanz
(ohne
Haa )",
es .
saba,
kilm.
sa a
,,Schwanz,
Schwei ,
Schleppe,
Anhang,
Ende,
Ausgang"
méginama
sie i
lie .
s adbas
,P os en,
Saule;
Gé zenbild,
Schlag luss",
s dba as
,, ockene
Baumas ",
la .
s abs
,,P os en,
Saule,
P eile ,
P ange ”
(J.
Kalima,
159—60).
Suom.
seind
Wand",
es .
sein,
kilm.
seina,
plg.
lie .
siena,
la .
siena
(V.
Thomsen,
217;
J.
Kalima,
160;
L,
Hakulinen,
II,
41).
Suom,
sei ds
,,Zaunp ahl,
Zauns ecken",
es .
ei as,
saibas,
plg.
lie .
s iebas
(V.
Thomsen,
219—20;
J.
Kalima,
160;
L.
Hakulinen,
II,
Al).
Suom.
seu a
,,Gesellscha ,
Ge olge",
seu alainen
,,Mi glied
eine
Gesellscha ,
Ge ah e”,
seu akun a
,,Gemeinde",
seu a a
,, olgen,
beglei-
en",
es .
sdbe ,
kilm.
sdb a
,,F eund,
Gelieb e ,
Gonne ,
Kunde”,
plg.
lie .
séb as,
la .
séb s
(V.
Thomsen,
215—6;
J.
Kalima,
160—1;
L.
Hakulinen,
Il,
41).
;
Suom.
siemen
,Same",
es .
seeme,
kilm,
seeme,
seemne
,,Saa ,
Same",
plg.
lie .
sémens,
sémenys,
p .
semen
(V.
Thomsen,
216;
J.
Kalima,
161—2;
L..
Hakulinen,
II,
41).
Suom.
sii
,,ein
die
Un e lage
des
Daches
s ii zende ,
ibe
die
Wand -
lache
des
Hauses
hinaus agende
Wandbalken",
plg.
lie .
sija,
la .
sija
(E.
Nieminen,
plg.
p.
177—82).
Suom.
sil a
,,B iicke,
S eg,
Landungsb iicke;
Diele",
es .
sild,
kilm.
silla
,B icke,
Kni eldamm,
un e hal ene
Weg",
plg.
lie .
il as,
la .
il s
(V.
Thomsen,
232;
J.
Kalima,
162;
L.
Hakulinen,
II,
41).
Suom.
sisa ,
sisdi
,Schwes e ",
es .
s6za ,
sOha
,,Schwes e ;
Schwes-
e och e ”,
plg.
lie .
sesué
(V.
Thomsen,
217;
J.
Kalima,
162—3).
J.
Ka-
lima
eigia
abejodamas.
Suom.
suo a
,,ace us
oeni
coni o mis
in
p a is",
labai
abejojan ,
méginama
sie i
su
lie .
s égas,
p .
s ogis
(J.
Kalima,
204).
126
Suom.
ai as
,Himmel",
es .
ae as,
kilm.
ae a,
plg.
lie .
dié as,
la .
die s,
p .
deywis,
deiwas,
deiws
(V.
Thomsen,
166—7;
J.
Kalima,
163;
L.
Hakulinen,
II,
40).
Suom.
akiainen
( dkkiainen,
ahkiainen)
,,Kle e",
es .
akijas,
akjas,
akis,
akaja,
agijas,
agi,
plg.
lie .
dag¥s,
la .
dadzis
(V.
Thomsen,
165;
J.
Kalima,
163—4;
L.
Hakulinen,
II,
41).
Suom.
alkoo,
dgs.
alkoo ;
alkoos,
alkos
,,gemeinsame
Schmaus
alle
Hel e
(bei
de
Em e
e c.)",
es .
algu,
dgs.
algud
,»E n eschmaus”,
plg.
lie .
alkd,
la .
alka
(V.
Thomsen,
226—#;
J.
Kalima,
164;
L.
Haku-
linen,
II,
42).
:
-
Suom.
apa,
kilm.
a an
,,Si e,
Gewohnhei ,
Weise”,
a allinen
,,ge-
wéhnlich",
es .
aba,
kilm.
a a
,Angewohnhei ,
Gewohnhei ,
Geb auch,
Weise",
plg.
lie .
daba
,,Na u ,
Eigenscha ,
Cha ak e ",
la .
daba
(V.
Thom-
sen,
164—5;
J.
Kalima,
164—5;
L.
Hakulinen,
II,
42).
Suom.
a ha
,,umzaun e
Pla z,
Viehho ,
Ho
um
den
Mond",
puu a ha
Ga en",
es .
a a,
ah
,H de,
Umzaunung,
Ho
um
den
Mond,
um
die
Sonne",
plg.
lie .
da Zas,
la .
da zs
(V.
Thomsen,
166;
J.
Kalima,
165;
L.
Ha-
kulinen,
II,
41).
Suom.
a is a
,e zdhlen,
plaude n",
a ina
,,E zahlung,
Fabel",
pig.
lie .
a i,
p .
@ in
,,S imme,
Rede"
(V.
Thomsen,
228;
J.
Kalima,
165—6).
V.
Tomsenas
eigé
abejodamas.
Suom.
a pa,
kilm.
a an
,,S o s ange",
a po,
kilm.
a on,
es .
a -
pu,
kilm.
a bu
,,S o s ange
de
Fische ”
méginama
sie i
su
la .
dalba,
dalbs
,,de
S amm
des
Baumes;
eine
Fische s ange
zum
Scheuchen
de
Fische;
eine
S ange
zum
S ossen,
Rude n,
Anhal en
de
Bo e”
(J.
Kalima,
166).
Suom.
a as
,,jokin
hi ensukuinen
eldin
(kazkoks
elniu
Seimos
gy-
ulys)",
es
au as,
6u as
,,Renn hie ",
plg.
‘ie .
aii as,
p .
au is
,,We-
san ”
(V.
Thomsen,
228—30;
J.
Kalima,
166—7).
Suom.
aula
,,Zunde ",
es .
ael,
agel,
plg.
la .
dagla,
degla
,de
Bi kling,
Bi kenschwamm
und
de
aus
diesem
be ei e e
.Feue schwamm,
Zunde ",
lie .
déglas,
déglas
,,schwa zscheckig
( on
Schweinen)"
(V.
Thom-
sen
165;
J.
Kalima,
167;
L.
Hakulinen,
II,
41).
Suom.
ei i
( ei e-,
ei i-),
ee i,
ee
,Bi khahn",
es .
e e,
ed e
sie-
jama
su
lie .
é e inas,
la .
e e is,
p .
a a wis
»Bi khuhn”
(V.
Thomsen,
231—2;
J.
Kalima,
167—8).
Suom.
emma a,
empaan
,, eissen,
zup en",
es .
ombama
»ziehen”
méginama
sie i
su
lie .
emp i,
la .
iep ies
(V.
Thomsen,
231;
J.
Kalima,
.
168;
L.
Hakulinen,
II,
42).
Suom.
e a
,,Tee ",
es .
6 ,
kilm.
6 a,
plg.
lie .
de d,
la .
da a
(V.
Thomsen,
166;
J.
Kalima,
168—9;
L.
Hakulinen,
II,
41).
Suom.
iine,
kilm.
iineen
,, ach ig",
es .
iine,
kilm.
iine
meginama
sie i
su
lie .
dieni
,, u ésian i,
esian i
(apie
gy ulius)"
(J.
Kalima,
169;
L.
Hakulinen,
II,
41).
Suom,
oe,
kilm.
okeen
,,Damm,
Zaun
im
Wasse
ii
Fischge a e",
es .
6ge,
kilm.
6ke;
6ke,
kilm.
okke
,,S ii ze,
Eisb eche
(zu
Sei e
eine
127
B iicke),
Fischweh ",
plg.
lie .
akiSas
,Lachsweh e
in
den
Fliissen",
la .
acis,
ace
,,Fischweh ",
p .
akes
,,Weh
(an
de
Mile)"
(V..
Thomsen,
226;
J.
Kalima,
169—70;
L.
Hakulinen,
II,
41).
Suom.
o i,
kilm.
o en
,,Hi enho n,
Jagdh6 n,
Waldho n;
Roh e",
es .
(O ,
kilm.
é e
,,Sp ach oh ,
hélze nes
Hii e ho n",
plg.
lie .
au é,
la .
au e
(V.
Thomsen,
230—1;
J.
Kalima,
170;
L.
Hakulinen,
II,
41).
Es .
6ug,
kilm.
6uu
,,Hau e,
Pa ie,
S amm,
Sippscha ,
Race,
So e”
méginama
sie i
su
lie .
daiig,
la .
da idz
(J.
Kalima,
170).
Suom.
uha
( uhan e-),
kilm.
uhannen
,, ausend",
es .
uha ,
kilm.
uhande,
plg.
lié .
iks an is,
la .
aks uo s
(V.
Thomsen,
232—3;
J.
Ka-
lima,
170—1;
L.
Hakulinen,
II,
41).
Suom,
uohi,
kilm.
uohen
,,Bi ken inde",
es .
ohi,
kilm.
ohe,
ohu,
pig.
lie .
68is,
la .
asis
(V.
Thomsen,
232;
J.
Kalima,
171).
Suom.
uulas,
kilm.
uulahan,
uulaksen
,,Fischs echen
bei
Fackel-
schein;
Fischgabel",
uulas aa,
uulos aa
,mi
de
Fischgabel
s echen
(bei
Fackelschein)",
plg.
lie .
dalis,
la .
dildjs
(V.
Thomsen,
168;
J.
Kalima,
171—2;
L.
Hakulinen,
II,
41).
Suom.
uu a
,,Hispicke",
es .
uu ,
kilm.
uu a,
uu e
»B echeisen
mi
hélze nem
S iele,
Ha pune,
Lanze,
Eispike",
uu ama
,,mi
dem
B echei-
sen
au hauen”
méginama
sie i
su
lie .
du d ,,mediniu ko u
geleZinis
j ankis
ake ei
ki s i",
la .
da e,
di is
,die
Faus ;
eine
Eisax ,
die
B echs ange”
(V.
Thomsen,
168—9;
J.
Kalima,
172—3).
Suom.
yhjd
,lee ",
es .
iihi,
kilm.
ihja,
plg.
lie .
uSdias,
la .
uk3s
(V.
Thomsen,
233;
J.
Kalima,
173;
L.
Hakulinen,
Il,
42).
Suom.
y d ,
kilm.
y iG en
,Toch e ",
es .
ii a ,
kilm.
ii e;
uda ,
ii e ,
es .
iid uk
,Méadchen,
Jung au;
Magd,
Diens magd"
siejama
su
lie .
duk é,
p .
duck i
(V.
Thomsen,
167—8;
J.
Kalima,
173—4;
L.
Haku-
linen,
II,
42)..
s .
uba,
kilm.
oa
,,Bohne,
Bohnenwicke,
Saubohne",
plg.
lie .
pupa,
la .
pupa
(V.
Thomsen,
210;
J.
Kalima,
174).
Suom.
aaja
,,Keil,
P lock,
P ahl",
es
ai,
kilm.
aia;
aiga,
plg.
lie .
agis,
la .
adzis
(V.
Thomsen,
235;
J.
Kalima,
174;
L.
Hakulinen,
II,
Al).
Suom.
aha
,,Wachs",
es .
aha,
plg.
lie .
@3kas
,,Wachs",
la .
asks
(V.
Thomsen,
238;
J.
Kalima,
175;
L.
Hakulinen,
II,
41).
Es .
aidlema,
aielda
,,wide sp echen,
dispu ie en,
kamp en,
ingen,
s eben,
sich
sehnen”,
aidiema a
,,unwide sp echlich,
uns ei ig",
aidlus
S ei ,
Dispu "”
méginama
sie i
su
lie .
aidas,
la .
aids
(J.
Kalima,
-175—6).
:
Suom.
aikku,
kilm.
aikun
,, oima,
a mo,
kun o,
a allisuus
(jéga,
ene gija,
d asumas;
pasi u éjimas)",
plg.
lie .
iékas,
eik i
(J.
Kalima,
176).
Suom.
ako,
kilm.
aon
,,Fu che",
es .
ago,
agu,
plg.
lie .
aga,
la .
aga
(V.
Thomsen,
235;
J.
Kalima,
176—7;
L.
Hakulinen,
II,
41).
Suom.
annas
,,P lugscha ”,
es .
annas,
kilm.
anda
»schau el 6 -
miges
Holz,
wo an
das
P lugeisen
s eck ,
Schi ss e en",
plg.
p .
wagnis
,Sech
(Teil
des
P luges)"
(J.
Kalima,
177;
L.
Hakulinen,
II,
41).
128
Suom.
apsahainen,
apsiainen,
aapsahainen,
aaksahainen
,,Wes-
pe",
es .
apsik,
apsikas
,,Wespe",
plg.
lie .
apsd,
aps a,
p .
wobse
(V.
Thomsen,
236—7;
J.
Kalima,
177;
L.
Hakulinen,
II,
41).
Suom.
a si,
a e,
kilm.
a en
,,Scha ,
S iel,
G i ;
S engel,
S amm,
Rump ;
Ké pe bau,
Wuchs”,
es .
a s,
kilm.
a e
,,S engel,
S iel“
mégi-
nama
sie i
su
lie .
a ps is,
a ps é
,,seno inis
e pimo
ij ankis;
a elio
s a-
inélis
kuodeliui
uZdé i;
gelezis
ij
ku ia
emiasi
i Su iné
gi napusé;
ka e-
lé,
an
ku ios
mes u ai
sukasi",
la .
a ps a,
a ps a
,,Spindel,
T eibholz
an
de
Handmiihle”
(V.
Thomsen,
237—8;
J.
Kalima,
177—8).
Suom.
ield
,
noch",
es .
eel;
plg.
lie .
él,
éliai,
la .
él
,noch;
den-
©
noch"
(V.
Thomsen,
240;
J.
Kalima,
178;
L.
Hakulinen,
II,
42).
Suom.
ih ild,
. ih ilds,
ih ildinen
,,Binse",
plg.
lie .
iks a
(V.
Thomsen,
242;
J.
Kalima,
178;
L.
Hakulinen,
IJ,
41).
Suom.
illa
,,Wolle",
es .
ill
,,Fliess",
plg.
lie .
ilna,
la .
ilna,
illa,
p .
wilna,
wilnis
,Rock"
(V.
Thomsen,
242;
J.
Kalima,
178;
L.
Hakulinen,
TyAlio
Suom.
inka,
kilm.
ingan;
inke,
kilm.
inkkeen
,,Ke e,
Kesselha-
ken",
méginama
sie i
su
lie .
ingis
(J.
Kalima,
178—9).
Suom.
i pi
( i pe-),
i pu
,Zweig,
Reis,
Ge e,
S ange,
Rebe",
es .
i b,
kilm.
i i,
plg.
lie .
i bas,
i balas,
la .
i bs
(V.
Thomsen,
242—3;
J.
Kalima,
179;
L.
Hakulinen,
II,
41).
Suom.
i si,
kilm.
i en
( i e-)
,,Ki chenlied,
Gesangbuchlied,
Lied",
pig.
p .
wi ds
,,
Wo ",
lie .
a das,
la .
a ds
,,Wo ;
Vo name”
(J.
Kalima,
180;
L.
Hakulinen,
II,
42).
Suom.
i e,
kilm.
i een
,,band,
bindel,
ladd ande
band
(kaspinas,
juos a,
aig is)",
plg.
lie .
i e,
la .
i e
,,S ick,
Seil”
(V.
Thomsen,
244;
J.
Kalima,
180).
Suom.
uohi,
kilm.
uohen
,,Ziege”,
es .
oho, ohu,
plg.
lie .
ozys,
+
la .
Gzis,
p .
wosee
,,Ziege"
(V.
Thomsen,
205;
J.
Kalima,
181;
L.
Hakuli-
~
nen,
Il,
41).
Suom,
uona,
uonna
,,Lamm,
Lammchen",
es .
uun
méginama
sie i
su
a i inkamomis
bal iskomis
p oly émis
(J.
Kalima,
181—2;
L.
Hakuli-
nen,
I,
41).
Suom,
uo a,
kilm.
uodan
,,eine
geschundene,
ohe
Hau
om
Rind-
+
ieh
ode
P e de",
plg.
lie .
dda,
la .
dda
(V.
Thomsen,
205;
J.
Kalima,
183;
L.
Hakulinen,
I,
102,
II,
41).
Ly .
agal
,,Quappe",
pig.
lie .
égélé,
la .
édzele
(V.
Thomsen,
238;
J.
Kalima,
183).
Es .
ahi,
kilm.
aéhi;
adhk,
kilm>
dhi
,,K ebs",
plg.
lie .
ézys,
la .
ezis
(V.
Thomsen,
241;
J.
Kalima,
183).
Suom.
di e,
kilm.
di een;
dd e,
kilm.
dd een
,,Viehlaus",
es .
di ,
kilm.
di i,
di,
kilm.
die
,kleine
Viehlaus,
Schla laus,
Kuhlaus”,
plg.
lie .
ie esa
(V.
Thomsen,
241;
J.
Kalima,
183).
V.
Tomsonas
eigé
abejodamas.
|
Suom,
d eld
,G umme ",
ak
hddal,
kilm.
hddala,
plg.
lie .
a élas,
la .
|
aidls,
p .
a olis
(V.
Thomsen,
159—60;
J.
Kalima,
183—4).
9,
Kalbo y os
klausimai
V1.
7
129

Suom.
des,
kilm.
dkeen
,Egge",
es .
des,
kilm.
dkke,
de,
plg.
lie .
aké-
éios,
la .
ecéSas,
p .
ake es
(V.
Thomsen,
169;
J.
Kalima,
184;
L.
Hakulinen,
II,
41).
Tiksliai
nus a y i
ieno
a
ki o
bal u
skolinio
ik uma
sunkiausia
y a
dél
o,
kad
mes
Gia
ope uojame
labai
dideliais
laiko
a pais.
Be
o,
bal y
i
Pabal ijo
suomiy
kalbos
sa o
s uk i a“y a
labai
olimos,
i
Zodis,
pa ekes
i8
ienos
kalbos
j
ki a,
pe
oki
ilga
laika
eikiamas
naujos
kalbos
désniy,
aip
pasikei ia,
kad
jo
iesiog
neimanoma
a pazin i.
Kaip
ma éme,
kai
ku iy
zodziu
bal iskuma
suomiu
kalbose
paliudija
ik
p isy
kalbos
pa yzdziai.
Be
abejo,
Pabal ijo
suomiy
kalbose
y a
i
okiu
zodziu,
gau y
i$
bal y
kal-
bu,
ku ie
pe
iks an¢ius
me u
isnyko
i
paciose
bal y
kalbose.
Bal y
sko-
liniai
Pabal ijo
suomiy
kalbose
y a
iek
,susuoméje",
kad
kasdieninéje
a esenoje
isiskai
nejauciamas
ski umas
a p
jy
i
senujy
suomiy-ug u
kilmés
zodziu.
IS
Siy
skoliniy
a si anda
nauji
sudu iniai
ZodzZiai,
keiciasi
ju
eik&més,
a si anda
nauji
eikSminiai
a ian ai.
Pa yzdziui,
Salia
suom.
paimen
,,piemuo”
jau
y a
i
paimen aa
,,gany i",
paimen aminen
,,gany-
mas,
gania a",
paimenkoi a
,,a iganis
Suo",
paimenpilli
,piemens
dude-
le",
paimenpoika
,,piemenélis",
paimen olainen
,,klajoklis",
eléa@
paimen-
olaisena
,,klajo i",
Salia
suom.. y d
,,duk é"
jau
suomiy
kalbos
di oje
a -
si ado.
yi é
,me gai é",
Salia
suom.
kaki
,,gegu é”
a si ado
i
kde d
,,ke-
in i,
Zadé i”
i
. .
Daugumas
bal y
skoliniy
Pabal ijo
suomiy
kalbose
eg-
zis uoja
lygiai
okiomis
pa
eisémis,
kaip,
sakysime,
koks
no s
alus,
knygd,
miés as
a
ki as
ku is
skolinys
lie u iy
kalboje.
Idcomu
pas ebée i,
kad
kai
ku ie
bal iski
skoliniai
iS
Pabal ijo
suomiu
kalby
pa eko
i
usy
a mes.
S ai
jie:
Rus.
u xa,
u a,
xu ua
,,Lenkseil
am
Renn ie gespann”,
plg.
suom.
hihna
,,Riemen,
lede ne
Gii el",
lie .
8ik3nd
(M.
Vasme ,
I,
267).”4
Rus.
upzac,
upsac
,,mannliches
Renn ie
im
2.
Lebensjah ",
plg.
suom.
hi as
,,Elen ie ,
Hi sch",
p .
si wis
,,Reh"”
(M.
Vasme ,
I,
270).
Rus.
xop6auu
,,Bas schuhe,
Schuhe
aus
Bi ken inde”,
plg.
suom.
ku -
punen,
dgs.
ku puse
,,calcei
species
ex
co io
piloso,
Schuhe
aus
ungege b-
em
Leden",
lie «ku pé
(M.
Vasme ,
I,
623).
Rus.
aox
,abgemage e
Lachs
nach
de
Laichzei
in
den
Fliissen",
plg.
suom.
Johi
,,Lachs",
lie .
J@3is
(M.
Vasme ,
II,
62).
Rus.
ayx a
,,Buch ,
Mee busen;
seich e
mi
G as
bewachsene
S elle
im
See",
plg.
suom.
Juh a
,
nied ige
Wiese,
Sump wiese",
lie .
JukS as
,,Sump -
do e blume
(cal ha
palus is)"
(M.
Vasme ,
II,
72).
Rus.
pecxa,
peuixa
,,ungesdue e
Fladen
aus
Mehl
und
ze s amp e
Fich en inde”,
plg.
suom.
ieska
,, isch,
ungesaue ;
s isse
Milch;
unge-
sdue es
und
isch
gebackenes
Ge s enb o ",
lie .
p éskas
(M.
Vasme ,
Il,
514).
24M.
Vasme ,
Russisches
e ymologisches
Wé6 e buch,
Bd.
I—III,
Heidelbe g,
1953—1958:
130
4
Rus.
posga
,,uneben
ge o ene ,
euch e
E dboden",
pos a,
posxa,
plg.
suom.
ou a
,,ha ge o ene
E dboden,
ge o ene
Ko ;
E d os ",
lie .
g iodas
(M.
Vasme ,
II,
526).
Rus.
ce6pa
,,gemeinscha liche
A bei ,
Genossenscha
on
A bei e n",
capa,
plg.
suom.
seu a
,,Gesellscha ,
Ge olge”,
lie .
seb as
(M.
Vasme ,
HH),
599).
Miné i
zodziai
dazniausiai
ap inkami
Siau és
aka y
usy
a mése.
Pabal ijo
suomiy
skoliniai
bal u
kalbose
V.
Tomsenas
sa o
da be
nu odo
180
zodziy,
i$
Pabal ijo
suomiy
pa e-
kusiy
j
bal y
kalbas.
Tiesa,
Siame
skaiciuje
y a
i
ie
Zodziai,
dél
ku iu
suomiskumo
jis
abejoja,
i
jie
ka ais
i auk i
i
abu
sa aSus:
skoliniy
bal-
ams
i
bal i8ky
skoliniy
suomiams.
K.
Abenas
la iy
kalboje
jau
p iskai-
éiuoja
apie
500
es y
i
ly iu
skoliniu.
Reikia
pasaky i,
kad
daugiausia
ai
y a
zodziai,
ap inkami
la iy
a mése,
pi miausia
ose
a mése,
ku ios
ie-
siogiai
susidu ia
su
es yu
bei
ly iu
kalbomis.
Pasis engsime
nu ody i
ik
uos
Zodzius,
ku ie
pla¢iau
a ojami
la iu
li e a u inéje
kalboje
i
uos,
ku ie
daugiausia
pe
la iy
kalba
pa eko
j
lie u iy
a mes:
-
La .
allaz
,,gewohnlich,
imme ",
plg.
es .
ala i,
ly .
ales
(V.
Thomsen,
252;
EM,
I,
68;
K.
Aben,
18).”°
La .
a8i,
aSas,
a3a as
,,Schach elhalm,
Binsel",
lie .
asii kliai,
asiai,
pig
es .
osja,
suom.
hosia
(V.
Thomsen,
253;
EM,
I,
361;
K.
Aben,
21).
V.
Tom-
|
senas
i
J.
Endzelynas
dél
miné u
bal y
kalbu
zodziy
suomiskumo
abejoja./
*
La .
buojd,
b.
ie
,,zug unde
gehen,
e de ben",
plg. ly .
puoi
G und,
|
Boden",
es .
pohi,
kilm.
p6hja
(V.
Thomsen,
253;
EM,
I,
361;
K.
Aben,
21).
Mums
a odo,
kad
suomiskos
kilmés
gali
bi i
i
lie u iy
kalbos
zodis
buo-~
jis
bala,
klampyné"
(LKZd.,
I,
955).”6
La .
bu a
,,Segel",
lie .
bu é,
plg.
es .
pu je,
suom.
pu je
(K.
Aben,
21;
E.
Nieminen,
KZ,
72,
129).27
V.
Tomsenas
mané,
kad
Sj
zodi
pasiskolino
iS
bal y
Pabal ijo
suomiai.
Taciau
E.
Niemineno
da bas
odo,
kad
i ikimesnis
pi masis
a ejis.
La .
duole,
duoja
,,eine
Kuh
ohne
Ho ne ",
plg.
es .
oh]
,,das
weiche
Inne e
in
Hé ne n
und
Klauen"
(V.
Thomsen,
253;
K.
Aben,
24;
V.
Tomse-
nas eigé
abejodamas).
Jei
eisinga
okia
la iy
kalbos
zodzio
kilme,
ai
i
lie .
dudlas
,,bauzas,
be
agu”
(LKZd,
II,
612),
dudlis
,,bauzis"
(LKZd.,
II,
613)
bu y
suomiskos
kilmés
Zodziai.
La .
jauda
,,Ve mégen,
physische
K a ",
plg.
ly .
joud
,,K a ,
Ve -
mégen",
es .
j6ud,
suom.
jou aa
,, e mégen,
Zei
haben”
(V.
Thomsen,
254,
EM,
II,
97; K.
Aben,
27).
2
kK.
Aben,
Ees i
ja
lii i
laenud
la i
sOna a as,
Ta u,
1947
( ank aé is);
EM
=
K.
Miilenbacha
La ieSu
alodas
a dnica,
S.
I—IV,
ed.,
papild.,
u pin.
J.
Endzelins,
Riga,
1923—1932.
:
26
LKZd.
=
Lie u iy
kalbas
Zodynas,
I—V,
I—II
ed.
J.
Bal¢ikonis,
II—V
a sak.
ed.
K.
Ul ydas,
Vilnius,
1941—1959.
27
KZ
=
Zei sch i
ii
e gleichende
Sp ach o schung
au
dem
Gebie e
de
indo-
ge manischen
Sp achen.
131
2?
U en?
ae
La .
juoma
,,die
Tie e
zwischen
zwei
Landbanken,
eine
Tie e
zwischen
Un ie en",
plg.
ly .
juom
y ie e es
Wasse
zwischen
Sandbaénken",
es .
joom
(V.
Thomsen,
255;
EM,
II,
126;
K:
Aben,
30).
La .
juonis
,,die
Weile,
ein
Zug",
plg.
ly .
juon
,,Anlau ,
Ansa z,
Be-
wegung",
es .
joon
(V.
Thomsen,
255;
EM,
II,
127,
K.
Aben,
30).
La .
kadikis
,,de
Wachholde ",
plg.
ly .
gadag,
es .
kadakas,
suom.
ka aja
(K.
Aben,
33;
11.
Apuc s,
I,
301).
Jeigu
eisinga
okia la iu
Zodzio
kilmé,
ai
i
lie .
kadagys,
p .
kadegis
bu y
suomiskos
kilmés
zodziai.
V.
Tomsenas
(176),
p ieSingai,
eigé,
kad
Pabal ijo
suomiai
Sio
augalo
pa-
adinima
pasiskolino
is
bal u.
La .
kaija
,,die
S u mméwe",
plg.
ly .
kajag,
es .
kajakas,
suom.
kaija
(V.
Thomsen,
255—6;
EM,
II,
132;
K.
Aben,
34).
18
la iu
kalbos
Sis
suomis-
kas
Zodis
pa eko
i
i
lie u iy
kalba,
plg.
kaja
,,Zasy
Seimos
paukS is;
be -
niklé
(B an a
be nicla)"
(LKZd.,
V,
85).
La iy
kalbos
di oje
a si ado
i
miné o
Zodzio
a ian as
kai a
( eikiausiai
i8
*kaia<kaija,
EM,
II,
136),
ku is
aip
pa
pa eko
j
lie u iy
kalba,
plg.
kdi a
,,ki y
Seimos
pauks is;
sidab inis
ki as
(La us
a gen a us)"
(LKZd.,
V,
84).
La .
kai e
,,de
Schaden,
de
Fehle ,
das
Geb echen",
kai é
,,schaden",
plg.
ly .
kai
,schaden",
es .
kahju
(V.
Thomsen,
256;
K.
Aben,
34—5;
abu
eigia
abejodami).
Jeigu
la .
kai é
bu u
suomiskos
kilmés,
ai
os
pacios
kilmés
bu y
i
lie .
kdi é i
(LKZd.,
V,
78—9),
ku is
labiausiai
papli es
Ze-
mai iuose.
Apie
Sakyna
a ojamas
i
paskolin as
iS
la iy
kai é
,, aku-
mas,
yda“.”8
La .
kdzas
,,die
Hochzei ",
plg.
ly .
kozgond
(V.
Thomsen,
257;-EM,
II,
206;
K.
Aben,
40).
IS
la iy
kalbos
Sis
zodis
pa eko
i
i
S.
Daukan o
as-
us
—
kozas.
La .
keksis
,,de
Haken;
K iicke,
S elze",
plg.
ly .
kek3,
suom.
keksi
(V.
Thomsen,
258;
EM,
II,
361;
K.
Aben,
53).
Pe
la ius
Sis
zodis
pa eko
i
i
lie u iy
kalba:
keksis,
kékSis
,,ka is
su
geleziniu
kabliu;
kojokai,
s y-
pynés"
(LKZd.,
V,
500,
501).
La .
kesele
,,die
Tasche,
ein
kleine
Sack",
plg.
es .
kessel
,,Ne zsack
zum
T agen
on
Fischen,
kleine
Sack
ode
Ko b"
(V.
Thomsen,
260;
EM,
Il,
370;
K.
Aben,
57—8).
I5
la iy
$i
zodj
pasiskolino
i
lie u iai
—
keselys,
késelé.
Ta mése
jis
a ojamas
gana
i ai iomis
eikSmémis:
,,an
ko o
p i-
aisy as
inklinis
maiSelis
éziams
gaudy i;
is
yciy
nupin as
s a ines
pa i-
dalo
k epSys
paSa ui
neSio i;
sudedama
aiky
lo elé,
pada y a
is
ka eliy
i
audeklo;
an
ogiy
uzdedami
émai,
kad
ogés
bi y
pla esnés
i
k ."
(LKZd.,
V, 635, 636).
La .
kila
,das
P and,
Un e p and”,
plg,
ly .
ki'l,
es .
kihl
(V.
Thomsen,
261;
EM,
II,
388;
K.
Aben,
61—2).
La .
kilda
,de
S ei ,
Zank,
Handel",
plg.
ly .
kildo
Span",
kildo
nus
,,Spane
heben,
Handel
an angen"
(EM,
II,
380;
K.
Aben,
61).
Pe
la iu
28
Sakynoje
i
ki ose
La ijos
pasienio
a mése
a ojamus
Zodzius
au o iui
daugiau-
sia
nu odé
A.
Jonai y é.
132
kalba
Sis
suomiSkas
Zodis
eikiausiai
pa eko
i
j
lie u iy
kalba,
plg.
kilda
»pokylis,
puo a;
didelé
béda,
sunki
buklé"
(LKZd.,
V,
774).
La .
kipis,
Ripa
,,ein
kleines
Ge ass
zum
Schép en”",
plg.
es .
kipp
,,klei-
nes
Schép ge ass",
suom. kippo
(V.
Thomsen,
261;
K.
Aben,
64;
V.
Tom-
senas
eigia
abejodamas).
Jei
eisinga
la isko
zodzio
kilmé,
ai
i
lie .
kipis,
kipé
,
nedidelis
medinis
indas
su
ankena;
medinis,
i
dugna
pla esnis,
su
dang eliu
indas"
(LKZd.,
V,
827)
y a
suomi8ki
zodziai,
i
lie u iy
kalba
pa eke
pe
la ius.
La .
ki is
,eine
kleine
Wasse méwe",
plg.
ly .
ki , es .
ii
(V.
Thom-
sen,
261—2,
EM,
II,
389;
K.
Aben,
67).
Su
Siais
zodziais
eikiausiai
sie inas
i
lie .
ki as
(LKZd.,
V,
830).
La .
kukainis
,,das
Insek ;
das
Haus ie ",
plg.
ly .
kukki
,,Ka e "
(V.
Thomsen,
263;
EM,
II,
301;
K.
Aben,
46—7).
La .
Jai a
,,das
Boo ,
de
Kahn;
das
Schi ",
plg. ly .
ldja
,,Schi ,
g os-
ses
Boo ",
suom.
Jai a
(K.
Aben,
70;
G.
Mus ,
KZ,
69,
179—84).
V.
Tomse-
nas
(193),
K.
Baga
(RR&.,?°
I,
309—11)
lie .
Jai as,
la .
Jai a laiké
bal i8kais
zodziais.
Pabal ijo
suomiai,
jy
numone,
Siuos
zodzius
ga o
iS
bal y.
Taciau
pasku iniu
me u
iek
bu é,
iek
Jai as
links ama
laiky i
suomiskos
kilmés
zodziais.
Tiesa,
suom.
Jai a
aip
pa
ne u i
pa ikimos
e imologijos.
G.
Mus-
as
eigia,
kad
suom.
Jai a
kiles
i8
ge many,
plg.
uny
i asy
*hlaiwa
,,ka s-
as”,
go .
hlaiw.
Seman ine
miné y
Zodziy
aida
jis
pag indzia
uo,
kad
se-
no és
ge manai
mi usius
mégda e
laido i
bei
degin i
lai uose.
4
La .
Jauld
, auen",
plg.
ly .
Joul
,,singen,
auen”,
es .
Jaulma_,,sin-
gen"
(V.
Thomsen,
264;
EM,
II,
428;
K.
Aben,
70),
La .
launags
,,die
Mi agszei ,
die
Mi agsmahlzei ,
die
Vespe kos ",
plg.
ly .
Jénag
,,Siidos ",
es .
J6una
,,Mi ag,
Siid,
Siidos ”
(V.
Thomsen,
265;
EM,
II,
429;
K.
Aben,
72—3).
Veikiausiai
pe
la ius
Sis
zodis
pa eko
i
ji
lie u iy
kalba
—
ladinagas
,,pa aka iai,
pusdieniai”. Zodis
dazniausiai
a ojamas
La ijos
pasienyje
i
Zemaiciy
a mése.
IS
la iy
kalbos
kilu-
sios
i
ka ais
pasi aikanéios
o mos
la inagis,
la inadzis
,,pie y¢iu
éjas",
plg.
la .
Jaunadzis
,,de
Siidwind"
(EM,
II,
429).
La .
/ipa,
Jipe
,,ein
ku zes,
diinnes
Schwanzchen;
de
Hamen;
Klappe
an
eine
Mii ze",
plg.
es .
lipp
,,Flagge,
Wimpel,
langes
Band",
suom.
lippu
(V.
Thomsen,
266;
EM,
II,
540—1;
K.
Aben,
84).
Zodis
lipd
,, umpa
uode-
gélé,
siau as
zemés
ézis”
pasi aiko
i
kai
ku iose
La ijos
pasienio
lie u-
iu
a mése
(ViekSniai,
Sakyna,
Dauno a a,
Zaga é),
i
ku
pa eko
jis,
be
abejo,
iS
la iu
kalbos.
:
La .
luga
,,Mal,.Zei ,
D ama",
pig.
es .
Jugu
,,Geschich e,
E zdhlung,
Lied,
Musiks iick"
(V.
Thomsen,
266;
EM,
II,
510;
K.
Aben,
82—3).
La .
uoma,
luoms
,,de
Fang;
die
Schich ;
Reihe;
Mas ",
plg.
ly .
Juo-
ma
,ein
Zug
beim
Fischen,
Fisch ang",
es .
Joom
,,Fischzug,
Eink eisung;
Mal”
(V.
Thomsen,
267—8;
EM,
II,
526;
K.
Aben,
81—2).
V.
Tomsenas
Sion
g upén
nepag is ai
sky é
i
lie .
Jaomas
,,A i,
S and,
Ve hdal nis",
u in i
isai
ki a
e imologija.
°K.
Bi
ga,
Rink iniai
as ai,
.
I,
Vilnius,
1958.
133