Baltų ir Pabaltijo suomių kalbų santykiai

£-1E-T5EU VII UYU KALBOTYROS (K LA US IMAL V LTISĖ.T UV O" S T. SR MOK SLU A KAD EM TJ A BALTŲ IR PABALTIJO SUOMIŲ KALBŲ SANTYKIAI A. SABALIAUSKAS Bendros pastabos Dėl baltų santykių su jų šiaurės kaimynais Pabaltijo suomiais senumo - yra įvairių nuomonių. Tačiau viena aišku, kad šių santykių amžių reikia skaičiuoti jau ne šimtais, o tūkstančiais metų. Tarybinių archeologų A. Briusovo', H. Moros? nuomone, III tūkstantmetyje prieš m.e. Rytų Europos miškų juostoje, apėmusioje ir Pabaltijį, gyvenusios suomių-ugrų kiltys, dabartinių suomių-ugrų protėviai. Šios kiltys vertėsi daugiausia medžiokle ir žvejyba. Joms būdinga duobétoji-dantytoji, arba šukinė, ke- ramika. II tūkstantmetyje pr.m.e. Rytų Pabaltijyje šalia medžiotojų ir žvejų su būdinga duobėtąja-dantytąja keramika stovyklų pasirodo jau visiškai naujas stovyklų tipas, kurio gyventojai gerai pažino gyvulinin- kystę bei žemdirbystę ir vartojo virvelinę keramiką. Be to, šiems gyven- tojams būdingi laiviniai kovos kirviai. Kadangi ši kultūra nėra paveldė- jimu susijusi su ankstesnigja Rytų Pabaltijo kultūra, o yra naujas savitas reiškinys, tai jos pasirodymas siejamas su naujo etninio elemento įsibro- vimu į suomių-ugrų teritoriją. Šis naujasis etninis elementas ir bus vei- kiausiai dabartinių baltų protėviai. Tokiai A. Briusovo ir H. Moros nuo- monei pritaria ir kiti tarybiniai'įstorikai bei kalbininkai.? Užsienio kalbininkai (V. Tomsenas, E. N. Setialia, J. Kalima, E. Nie- minenas, L. Hakulinenas) Pabaltijo suomių susidūrimo su baltais datą, rem- damiesi grynai kalbiniais argumentais, dažniausiai nukelia į gerokai nau- ' A. 5. Bpiocos, Ouepku rio ucropux meMex Espomeiickoit uacrum CCCP B HeoAuTH- uecKyroO 310xy, Mockea, 1952, p. 162 tt. 2X. A. Moopa, Bonpochl CA0xXEHHS BCTOHCKOTO Hapoja MH HEKOTOPHIX COCEAHHX HapOAOB B CBere AAHHBIX apXeOAOrHH, «BOIpOCH! STHHYeCKONH HCTOPHH 3CTOHCKOTO HapoAa», TaAAum, 1956, p. 49—141, 3 Latvijas PSR veésture, s. I, K. Strazdipa, J. Zusa, J. Krastina, A. Drizula redakcija, Riga, 1953, p. 14—15; Lietuvos TSR istorija, t. I, redakcinė kolegija: K. Jablonskis, J. Jur- ginis, J. Žiugžda (vyr. redaktorius), Vilnius, 1957, p. 18—21; IL Apucrs, IlpuMetanus K.:KHHre A, Xakyaudena «PassBuTHe H CTpyKTypa (MHCKOrO si3bika», 4. II, Mocksa, 1955, p. 278—279; QopmupoBanHe NPHGAATHHCKO-DUHCKAX SI3LIKOB H APEBHEHINHI MEepHop HX pa3BHTHs, «Boripochi ITHHYECKOH HCTOpHH OCTOHCKOTO HapOAA», p. 12. 109 jesnius laikus. Jų nuomone, baltų ir Pabaltijo suomių protėviai susidūrė paskutiniaisiais prieš m. e. ir pirmaisiais m. e. šimtmečiais. K. Būga šią datą buvo linkęs nukelti į kiek ankstesnius laikus (,,.... ir kultūros laipsnis, kurį rodo lietuviškosios kilmės suomiški žodžiai, labiau pritinka tūkstantie- siems (1000) metams, kaip penktašimtiesiems (500) prieš m. e.“).* Tačiau ir šie kalbininkai mano, kad iš atskirų ide. kilčių Pabaltijo suomiai pir- miausia susidūrė su baltais. Tik po susidūrimo su baltais Pabaltijo suomiai suėjo į kontaktą su germanais ir slavais. +* Be to, reikia pastebėti, jog kai kalbama apie baltų ir suomių-ugrų kalbų santykius, paprastai galvoje turima šių tautų kontaktus prie Bal- tijos jūros, vadinasi, su vakarinėmis suomių kiltimis. Tačiau skoliniai iš baltų aptinkami ir Volgos grupės suomių-ugrų kalbose, pavyzdžiui, mord- vių, marių kalbose. Šį faktą V. Tomsenas mėgino aiškinti tuo, kad senovėje tarp Volgos ir Pabaltijo suomių gyvenusios ir kitos suomių-ugrų kiltys, kurios suvaidinusios tarpininkių vaidmenį. Tarybinis kalbininkas B. Serebrenikovas® iškėlė hipotezę, kad miškų juostoje tarp Volgos ir Kliazmos upių, iki pasirodant ten slavams, gyvenę žmonės, kalbėjusieji ide. kalba, labai artima dabartinėms baltų kalboms, O. Trubačiovas ir V. Toporovas? taip pat iškelia tiesioginį baltų kalbų kontaktą su Pavolgio kalbomis. Kol kas čia iškeltų hipotezių teisingumui patvirtinti trūksta argumen- tų. Tačiau šiaip ar taip jos yra vertos dėmesio. Pirmiausia šias hipotezes remia baltiškosios toponimikos pėdsakai, aptinkami Vidurinėje ir Aukštu- tinėje Padnieprėje bei Volgos—Okos tarpupyje. Be to, minėtoms prielai- doms pritartų ir rusų metraščiuose minimi galindai, dar XI—XII a. gyvenę netoli Maskvos. Baltai, įsiskverbę į Rytinį Pabaltijį, užėmė rečiau apgyventas suomių žemes. Šiaurinė baltų dalis, matyti, pamažu ištirpo tarp suomių kilčių, kurios buvusios daug gausesnės. Pietinė baltų dalis asimiliavo suomius, šiose srityse veikiausiai ne taip gausiai gyvenusius. Kad dabartinėse šiau- rės baltų srityse anksčiau gyveno suomiai, vaizdžiai rodo suomiška šių sričių toponimika. Dabartinės Lietuvos teritorijoje tokios toponimikos pėdsakai labai nežymūs-iz. tie patys dažniausiai ginčytini, pavyzdžiui, kai kurių kalbininkų nurodoma suomiška Nemuno vardo kilmė ir kt. Tačiau Latvijos teritorija mirgėte mirga suomiškos kilmės toponimais. Suomių asimiliavimo procesas truko ištisus tūkstantmečius, o Latvijos teritorijoje jis tebevyksta ir šiandien: kitados gausiai apie Rygos įlanką ir Vakarinės Dauguvos bei Gaujos baseinuose gyvenę lyviai jau visiškai baigia nutau- *K. Būga, Rinktiniai raštai, t. II, Vilnius, 1959, p. 83. 5 5, A. Cepe6penHnHnunxrošB, O HeKOTODpkIX CAEAAX HCYS3HYBINETO HHAO6Bporiešickoro si3bIKa B IHeHTpe Esponeiickoit wacrm CCCP, 6Au3Koro x GOaATHHCKHM si3bIKAM, „Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai", S. A, 1, Vilnius, 1957, p. 69—71. 6 O, H. Tpy6aues, Tpu AnToBckux 3THMOAOTHH, „Lingua Posnaniensis”, VIII, Poznan, 1960, p. 242; B. H. Tonopos, O. H. Tpy6aueg, AngrBucruueckKHuž aHaAH3 THApOHHMOB Bepxxero IToAgenpoBss, Mocrsa, 1962, p. 247—8. 110 4 tėti. Šiandien šia Pabaltijo suomių kalba kalbančių žmonių beliko tik ke- letas šimtų." ; Archeologiniai duomenys rodo, kad baltai buvo kiek aukštesnės kul- tūros, negu jų šiaurės kaimynai. Baltų ir suomių susidūrimo metu baltai jau vertėsi gyvulininkyste bei žemdirbyste. Tokį teiginį patvirtina ne tik archeologiniai, bet ir kalbiniai duomenys. Šių verslų iš baltų pradėjo mokytis ir suomių kiltys. Apskritai, kalbiniai duomenys rodo, kad tarp baltų ir suomių buvo glaudūs draugiški ryšiai. Baltų kalbų įtaka Pabaltijo suomių kalboms gana ryški. Ypač ryški ši įtaka Pabaltijo suomių kalbų leksikoje. Minėtų kalbų leksikos ryšiams tyrinėti paskirta nemažai įdomių dar- bų, tarp kurių ypač svarbus dar ir šiandien savo vertės nenustojęs 1890 m. išleistas kapitalinis danų kalbininko V. Tomseno veikalas „Ryšiai taip suomių ir baltų (lietuvių-latvių) kalbų“ (,,Beréringer mellem de finske og de baltiske (litauisk-lettiske) Sprog”, Kobenhavn, 1890). Paskutinius šios srities tyrinéjimo pasiekimus apibendrina suomiy kalbininko J. Kalimos veikalas „Baltų kalbų skoliniai Pabaltijo suomių kalbose“ („Itamerensuo- malaisten kielten balttilaiset lainasanat“, Helsinki, 1936). Minėtini gausūs neseniai mirusio suomių kalbininko E. Niemineno darbai. Pabaltijo suomių kalbos baltams turėjo palyginti mažesnės įtakos, ypač tai liečia lietuvių ir senovės prūsų kalbas. Daugiausia šios itakos | žymių pastebime latvių kalboje. Ji jaučiama ir latvių kalbos fonetikoje, ir morfologijoje, o ypač leksikoje. Tiesa, daugelis Pabaltijo suomių sko- linių latvių kalboje jau yra naujesnių laikų. Kai kurie šie skoliniai per latvių kalbos tarmes, o kartais ir per raštus, kaip matysime, pateko ir į lietuvių kalbą. Faktas, kad Pabaltijo suomių kalbos labiau paveiktos baltų kalbų, negu pastarosios Pabaltijo suomių, gal būt, paaiškinamas kiek aukštesne baltų kultūra. Tačiau reikia sutikti su estų akademiku P. Ariste, kad suomių kalbų įtaka baltų kalboms kol kas dar labai mažai tirta | Kai kurie baltų kalbų skoliniai suomiams, anksčiau nekėlę jokių abejonių, pastaruoju laiku jau mėginami laikyti suomiškais žodžiais, patekusiais į baltų kalbas. Iš darbų, skirtų suomių kalbų įtakai baltų kalboms nušviesti pirmiau- sia minėtinas estų kalbininko K. Abeno darbas „Estų ir lyvių skoliniai latvių leksikoje“ („Eesti ja liivi laenud lati sonavaras (kultuuriloone uuri- mus)“, Tartu, 1947 (rankraštis). : Nėra vieningos nuomonės, su kokia baltų kalba sušidūrė pirmosios suomių kiltys: Kai kurie suomių kalbininkai mano, kad Pabaltijo suomiai susidūrė dar su baltų prokalbe. Bet E. Nieminenas teigia, kad suomiai su- sidūrė jau su atskira baltų kalba, kuri ir fonetine, ir morfologine struktūra aiškiai buvo atsiskyrusi nuo baltų prokalbės?. Tačiau šitoks E. Niemineno TTI. A. Apucra, AHBbi HW AusBckuit 5i35IK, „Eesti NSV Teaduste Akadeemia. Toime- tised, k. VII, Uhiskonnateaduste seeria“, Nr. 1, Tallin, 1958, p. 38. SE Nieminen, Uber einige Eigenschaften der baltischen Sprache, die sich in den dltesten baltischen Lehnwértern der ostseefinnischen Sprachen abspiegelt, ,,Sonderabdruck aus den Sitzungsberichten der Finnischen Akademie der Wissenschaften 1956", Helsinki, 1957, p. 186. 111 į 3. SS —— va teiginys prieštarauja istorikų išvadoms, nes sunku įsivaizduoti, kad II tūkstantmetyje prieš m.e. baltų prokalbė galėjo būti suskilusi į atskiras kalbas. Gramatinės ypatybės Pabaltijo suomių ir baltų kalbose galime pastebėti kai kurių grama- tinės struktūros panašumų. Tiesa, tokie panašumai ne visada galima pa- aiškinti šių kalbų tarpusavio sąveika, vienos kalbos įtaka kitai kalbai. Pavyzdžiui, labai krinta į akis lietuvių ir suomių kalbų vietininkų, nuro- dančių kryptį, vadinamųjų iliatyvų darybos panašumas, plg. suom. maa „šalis, žemė": maahan „į šalį, į žemę“, suom. puu „medis“: puuhun ,i medį“, suom. pilli ,,dudelé, svilpukas": pilliin ,į dūdelę, į švilpuką“, suom. | koti namas": kotiin „į nama"? šalia liet. laūkan, danguūfi, pilifi ir kt. Tačiau tiek suomių, tiek ir lietuvių kalboje tokios struktūros vietininko, linksniai atsirado palyginti ne taip jau seniai, ir jų atsiradimas ir vienoje, ir kitoje kalboje aiškintinas kaip savaimingas reiškinys". Manoma, kad suomių kalbos sustiprinimą, intensyvumą rodantis su- fiksas -pa, -pū (jopa „taip pat, net", vielūpū „taip pat, ir“, jospa „jeigu“, kunpa „jeigu“) galėjo būti paskolintas iš baltų kalbų (liet. bė, bei, pr. bhe)!. Pabaltijo suomių kalboms būdingas atributyvinis daiktavardžio ir būd- vardžio derinimas plg. est. uus majd „naujas namas“, uuele majale, uued majad. Tokia ypatybė, kaip matome, būdinga ir baltų kalboms, tačiau kitose suomių-ugrų kalbose panašios konstrukcijos nevartojamos, plg. erz. mord. 00 xydo, 00 kKydoxeno, 00 Kydor, veng. ij hdz, uj haznak, uj hūzak. Daiktavardžio ir būdvardžio atributyvinis derinimas Pabaltijo suo- mių kalbose galėjo atsirasti ir kaip savarankiškas šių kalbų raidos rezul- tatas, taciau tam tikro poveikio čia galėjo turėti ir kaimyninės baltų kalbos. Tokios sudurtinės estų kalbos būtojo laiko formos, kaip olen lugenud, olin lugenud taip pat turi atitikmenis baltų kalbose, plg. liet. esū skaitęs, buvaū skaitęs, lat. esmu lasijis, biju lasijis.'? Pastaruoju metu lietuvių ir rusų kalbų imperatyvines formas su for- mantu -k mėginama aiškinti suomių-ugrų kalbų jtaka'®. V. Pizanis!* kai kurias lietuvių ir latvių kalbų dalyvines konstrukcijas taip pat linkęs aiškinti suomių kalbų įtaka. Net tokias baltų ir slavų kalbų ypatybes, kaip instrumentalio var- tojimą sudurtinio tarinio predikatu, papildinio genetyvo vartojimą vie- 9 A. XakyAunHeH, PasBurne H CTPyKTypa (HHCKOro g3bIKa, u. I, Mocksa, 1953, p. 88. 10 A, Mejė, Lyginamasis metodas istorinėje kalbotyroje, Vilnius, 1956, p. 92. I A, XaxyAnnen, PašBurne H CTpyKTypa (uHCKoOro s35IKa, 4. I, p. 217, 12 11, H. ApucTs, PopMmupoBaHme rnpanOaArHžcCKO-OHHCKHX S3bIKOB H ApPEBHEUIMiA nepuop HXxX pa3BHTHS, p. 12. 8B, H Tonopos, O. H. TpyGaues, ten pat, p. 249—50. 14 V, Pisani, Zu einer baltisch-estfinnischen Partizipialkonstruktion, ,Rakstu kra- jums, ‘veltijums akadémikim profesoram Dr. Janim Endzelinam vipa 85 dzives un 65 darba gadu atcerei, Riga, 1959, p. 215—217. ; 112 toje akuzatyvo po neigimą reiškiančių tranzityvinių veiksmažodžių, ten- „7 denciją viename žodyje jungti keletą priesagų, dalis kalbininkų laiko suomių-ugrų kalbų substrato rezultatu. Kiek ryškesnė suomių kalbų įtaka pastebima latvių kalbos grama- tinėje struktūroje, ypač tose latvių kalbos tarmėse, kur anksčiau gyvenę lyviai. Žinoma, šios iš suomių gautos ypatybės čia nėra senos ir paaiški- namos lyvių substrato liekanomis. Lyvių kalbos įtaka aiškinamas latvių kalbos kirčio atitraukimas į pirmąjį skiemenį. Aišku, šis procesas buvo labai sudėtingas ir galėjo prasidėti net ir be lyvių kalbos įtakos, tačiau lyvių kalba bent šio proceso suintensyvinimui tikriausiai turėjo itakos!s. Lyvių kalba turėjusi įtakos latvių tarmių priegaidžių sistemos formavi- muisi. Dėl lyvių įtakos latvių tarmėse dažnai vyriškosios giminės formos išstūmusios moteriškosios giminės formas, o veiksmažodžio trečiojo as- mens forma apibendrinta abiejų asmenų vienaskaitos ir daugiskaitos for- moms ir kt.'® B. Serebrenikovas'” nurodo, kad lyvių kalbos įtaka paaiškinama latvių kalbos vietininko tos pačios formos krypties ir vietos reikšme vartojimas (meža dzivot „miške gyventi“, meza braukt „į mišką važiuoti“). Kai kurios lyvių kalbos ypatybės, nebūdingos kitoms Pabaltijo suo- mių kalboms, atsirado dėl latvių kalbos įtakos. Pavyzdžiui, iš latvių kalbos lyviai pasiskolino kai kuriuos veiksmažodžių priešdėlius, plg. lyv. vottd „imti“; aizvotto „paskolinti, atimti“ (:lat. nemt-aiznemt), lyv. tiedo „daryti“: aptiedé „apsupti“ (:lat. taisit-aptaisit), lyv. kandé „nešti, nešioti“: pakandé „išnešti, pernešti“ (:lat. nest-panest) ir kt. Į lyvių kalbą įsiskverbė taip pat viena kita latvių kalbos priesaga, plg. lyv. ūndig „dosnus, gausus“: ūndab „jis duoda“ (latvių kalbos priesaga -igs), lyv. piidém „švara“: pūdoz „šva- rus" (lat. -ums), lyv. kovalib „protas“: koval „protingas“ (lat. -tba). Lyvių kalbos sintaksei taip pat būdingi kai kurie kiti latvių kalbos bruozai'®. Latviškų priešdėlių aptinkame ir kai kuriose Palatvio estų tarmėse. Pavyzdžiui, šiaurinėje Latvijos teritorijoje benykstančioje estų Leivu tar- mėje vartojami latviški priešdėliai at-, bez-, iz-, no-, pa-, plg. est. masma „užmokėti“: atmasma „atkeršyti“ (:lat. maksat : atmaksat), est. jema ,,mo- tina“: bezjemada , be motinos“ (:lat. mate: bez mates), est. piddmd „Jlai- kyti": ispiddmd „išlaikyti“ (:lat. turėt: izturet), est. laskma ,leisti": nūla- skanu „pasileidęs, nusmukes"” (:lat. laist: nolaidies), est. jema „motina“: pajema „pamotė“ (:lat. mate: pamate) ir kt.'? Ar J. Endzelins, Latviešu valodas gramatika, Riga, 1951, p. 32. 16 Ten pat, p. 10—11. 7"B.A.Cepe6pennukos, O HEKOTOPLIX BO3MOJKHEIX NPHYMHAX NPOHCXOXKACHUS HAAaTHBHOTO 3HA4EHHS Yy AQTHIIKOrO AOKaTuea,,Rakstu krajums..", p. 243—246. ' II. A, ApucTos, AUBH H AMBCKMif %3BIK, p. 43. 9 P, Ariste, Indoeuropdische Prifixe in den ostseefinnischen Sprachen, ,Studii si cercetari lingvistice omagiu lui Al. Graur cu prilejul implinirii a 60 de ani“, 3, Bucuresti, 1960, p. 338. 8. Kalbotyros klausimai VI. 113 Baltų kalbų skoliniai Pabaltijo suomių kalbose Vienų kalbų įtaka kitoms kalboms daugiausia pasireiškia leksikoje. Ryškiausiai leksikoje atsispindėjo ir baltų bei Pabaltijo suomių kalbiniai santykiai. Suomių kalbininkas L. Hakulinenas savo knygoje „Suomių kal- bos struktūra ir raida“ (,,Suomen kielen rakenne ja kehitys“, Helsinki, 1946)%° pateikia įdomią dabartinės literatūrinės suomių kalbos leksinės sudėties statistiką. Kruopšti analizė parodė, kad baltų skoliniai dabartinėje literatūrinėje suomių kalboje sudaro 1,1%, vadinasi, iš tūkstančio suomių kalbos žodžių vienuolika yra baltiškos kilmės. Reikia pastebėti, kad tokio baltiškos leksikos procento nerasime nė vienoje indoeuropiečių kalboje, nepaisant to, kad su kaimyninėmis ide. kalbomis baltai kur kas daugiau bendravo. Daugelis baltiškos kilmės žodžių, aptinkamų suomių kalboje, vartojami ir dabartinėje literatūrinėje estų kalboje. Nors, kaip minėta, baltų skoliniai suomių kalboms palyginti gerai ištyrinėti, tačiau čia taip pat labai daug ginčytinų dalykų. Ateityje kalbos mokslas pakeis ne vieną dabar, rodos, nekelianti abejonių sprendimą. Mes pateiksime tuos baltų skolinius, kuriuos nurodo suomių kalbininkas J. Kalima savo veikale „Baltų kalbų skoliniai Pabaltijo suomių kalbose“, kartu nurodydami ir kitą literatūrą.?! Suom. ahdas, kilm. ahtaan „eng“, est. ahas, est. ahastama ,,dngstigen, bedrangen", plg. liet. afikštas (V. Thomsen, 158—9; J. Kalima, 86; Y..H. Toivonen, I, 5; L. Hakulinen, II, 42). J. Kalima ir Y. H. Toivonenas teigia abejodami.?? Suom. ahingas; kilm. ahinkaan „Fischgabel“, est. ahingas, kilm. ahin- ga; ahing, kilm. ahingi „Stecheisen (zum Fischen)", pūeva-ahingid „Son- nenstrahlen”, plg. liet. ūkstinas, akštis (V. Thomsen, 157; J. Kalima, 86; Y. H. Toivonen, I, 5). Suom. aina „immer; noch“, est. aina, ainu, ainute „nur, bloss; ganz", plg. pr. ainat „allezeit“, liet. vienat, lat. vien (V. Thomsen, 156—7; J. Ka- lima, 87; Y. H. Toivonen, I, 9; L. Hakulinen, II, 42). J. Kalima, Y. H. Toi- vonenas teigia abejodami. + Suom. aisa „Deichsel“, est. ais, kilm. aisa ,,Stange der Gabeldeichsel" galėjo kilti iš kokio nors baltų kalbų žodžio, kurio nei dabartinėse baltų kalbose, nei apskritai baltų kalbų paminkluose dabar neaptinkame (J. Ka- lima, 87—8; L. Hakulinen, II, 41). "A, XarxyAnxnen, PasBurue m crpykrypa ¢uHCKoro ssmika, 4. II, Mocrsa, 1955, p. 151. : *i Iš Pabaltijo suomių kalbų pirmiausia čia nurodome tik suomių ir estų kalbų pa- vyzdžius, kitų Pabaltijo suomių (lyvių, karelų, vapsų, vačių) kalbų pavyzdžiai nurodomi tik tais atvejais, jeigu jų nėra suomių ir estų kalbose. | *? Turima galvoje čia minėtų autorių veikalai: V. Thomsen, Berdringer mellem de finske og de baltiske (litauisk-lettiske) Sprog, Kgbenhavn, 1890; J. Kal ima, Itdmeren- S suomalaisten kielten balttilaiset lainasanat, Helsinki, 1936; Y. H. Toivonen, Suomen ¢ , kielen etymologinen sanakirja, I—II (II — Y, H. Toivonen, E. Itkonen, A. J. Joki); Helsinki, 1955—1958; A. XarxyAunen, PasBurue x cTpyKTypa duHcKoro si3b51Ka, 4. II, Mocksa, 195545 II. A. Apucra, Illpuvevanus x kaure A. XaKyAuHeHa. 114 Lyv. aistar „Finne (im Gesicht)“, plg. liet. ankštara, inkštiras, lat. anksteri ,Maden, Larven, Engerlinge“ (V. Thomsen, 158; J. Kalima, 88). V. Tomsenas teigė abejodamas. Suom. aitta, kilm. aitan ,,Vorratshduschen”, est. ait, kilm. aida ,,Klete, Vorratshaus" galėjo kilti iš dabar nežinomo baltiško žodžio, kurį kai kas mėgina sieti su liet. ditvaras (J. Kalima, 88—90; L. Hakulinen, II, 41; Y. H. Toivonen, I. 11). : Suom. ajattara, ajattaro, aattara „mytol. olento (mitologinė būtybė)", est. dijdtdr „kirosina, Mutter des Teufels, Tochter des Judas“, plg. liet. aitvaras (J. Kalima, 90). J. Kalima teigia abejodamas. Suom. ankerias, angerjas, ūnkeriūs ,,anguilla”, est. angerjas, plg. liet. ungurys; pr. angurgis (V. Thomsen, 158; J. Kalima, 90—1; L. Hakulinen, il, 41; Y. H. Toivonen, I, 19). Suom. ansa ,Schlinge, Dohne, Fallstrick, Strick", est. aas, kilm. aasa «Masche, Ose, Schlinge, Schleife, Henkel”, plg. liet. gsa, lat. uosa, pr. ansis , Kesselhaken" (V. Thomsen, 159; J. Kalima, 91; L. Hakulinen, II, 41, Y. H. Toivonen, I, 19). Suom. apila, apilas , Klee", plg. liet. dobilas, lat. abuls, pr. wobilis (V. Thomsen, 156; J. Kalima, 91; Y. H. Toivonen, I, 21; L. Hakulinen, II, 41). J. Kalima, Y. H. Toivonenas, L. Hakulinenas teigia abejodami. Suom. arta, kilm. arran ,Stangengeriist zum Aufhéngen des Netzes u.a.", plg. liet. afdas, ardai, lat. ards, ardi „die Dorrbalken in der Heiz- riege; dicke Balken, die ūber oder neben dem Ofen im Zimmer zum Trock- nen der Pergel, Kleider usw. angebracht sind; die Balken in der Kiiche oder in der Badstube, in Livl. auch ūber dem Riegenofen zum Ré&uchern des Fleisches; das Feuerherd" (V. Thomsen, 159; J. Kalima, 91—2). V. Tom- senas teigė abejodamas. Est. eherus, iherūs „Lachsforelle (Salmo trutta)“, plg. liet. ešerys, lat. asars, asers (J. Kalima, 92). Teigia abejodamas. | Suom. elki, eljen „indoles, mos (prigimties savybė, būdas)", eljet, elkeen, elkiū ,launig; ūbellaunig“, plg. liet. elgesys, elgtis (J. Kalima, 92—3; L. Hakulinen, II, 42; Y. H. Toivonen, I, 36—7). Y. H. Toivonenas teigia abejodamas. Suom. hako „abgehauener grūner Zweig des Nadelbaums, Tannen-, Fichten-, Wachholderreisig, umgefallener Baum", est. hagu .Reisig; Rispe, Wipfel eines Laubbaumes"”, plg. liet. Zdgaras, lat. Zagars, liet. Zaginiai, lat. žagas loses Laub, belaubte Ruthen, Badequéste”, plg. t. p. liet. Saka, lat. sakas „Mistgabel, Kummet“ (J. Kalima, 93—4: L. Hakulinen, II, 41; Y. H. Toivonen, I, 50—1). Zodzio kilmé kelia kai kuriy abejoniu. Suom. haljakka ,hellblau; blassgrau; Rock von blidulichem Stoffe", halea, halia, haleva ,hellgriin; grau, graulich”, est. haljas, kilm. halja „blank, glianzend, glanzend grin", plg. liet. Zdlias, lat. zal, pr. saligan (V. Thomsen, 244—6; J. Kalima, 94—5; L. Hakulinen, II, 40; Y. H. Toi- vonen, I, 51). Suom. halla ,Nachtfrost”, est. hall, kilm. halla, plg. liet. $alna, lat. salna (V. Thomsen, 220—1; J. Kalima, 95; Y. H. Toivonen, I,-51). 115 Suom. hammas, kilm. hampaan „Zahn“, est. hammas, kilm. -hamba, plg. liet. žambas, lat. zuobs , Zahn" (V. Thomsen, 246—7; J. Kalima, 95—6; L. Hakulinen, II, 41; P. H. Toivonen, I, 54). Suom. hanhi, kilm. hanhen „Gans“, est. hani, plg. liet. žąsis, lat. zuoss, pr. sansy (V. Thomsen, 247; J. Kalima, 96; L. Hakulinen, II, 41; Y. H. Toivonen, I, 55). P. Aristė (II, 279) baltiška minėto suomių žodžio etimologija abejoja. Suom. harakka „Elster“, est. harakas, harak, plg. liet. šūrka, pr. sarke (V. Thomsen, 221; J. Kalima, 96; L. Hakulinen, II, 41; Y. H. Toivonen, I, 57—8). J. Kalima ir L. Hakulinenas teigia abejodami. Suom. harja „Borste, Mahne, Būrste, Kamm", est. hari, kilm. harja „Būrste, Hechel, Kamm, First", plg. liet. šerys, lat. sars (V. Thomsen, 222; J. Kalima, 97; L. Hakulinen, II, 41; Y. H. Toivonen, I, 58). Suom. harmaa „grau“, est. arm, armi „grau, hellgrau; ein Hundena- me", plg. liet. šifmas, lat. sirms (V. Thomsen, 223—4; J. Kalima, 97; L. Ha- kulinen, II, 40; Y. H. Toivonen, I, 59). Suom. hautoa „bėhen, brūten, ausbrūten", haude „Bahen“, est. haud- ma „brūten, bebriiten”, hauduma „brūten, hecken, maischen, brūhen“, plg. lat. sautėt , bahen, brūhen; priigeln"”, liet. žem. šaūtas ,lapiené, lapų sriuba“; liet. šūsti, lat. sust (J. Kalima, 97—8; L. Hakulinen, II, 42; Y. H. Toi- vonen, I, 63). Teigia abejodami. Suom. havu, havo ,Nadelholzzweig; Baumnadel”, plg. liet. žūbas, žū- baras (J. Kalima, 99; L. Hakulinen, II, 41; Y. H. Toivonen, I, 64). Teigia abejodami. Suom. heimo „Geschlecht, Stamm, Verwandten“, est. hdčim, kilm. hodimu „Verwandtschaft, Verwandter"”, plg. liet. šeimū, lat. saime ,Haus- gesinde; Familie im weiteren Sinne“, pr. seimins (V. Thomsen, 222; J. Ka- lima, 99; L. Hakulinen, II, 41; Y. H. Toivonen, I, 64). Suom. heind „Heu, Gras, Kraut", est. hein, plg. liet. šiėnas, lat. siens (V. Thomsen, 223; J. Kalima, 99—100; L. Hakulinen, II, 41; Y. H. Toi- vonen, I, 64—5]). Suom. heitid, hetiū „žydėti (kalbant apie rugius, miežius)", hede ,zie- das”, hedelmd „Vvaisiūs“, plg. liet. žydėti, žiedas (V. N. Toporov, O. N. Tru- bačiov, 247). Suom. helle, kilm. helteen „schwūl; Hitze", plg. liet. šiltis, šiltas, lat. silis (J. Kalima, 100; L. Hakulinen, II, 40; Y. H. Toivonen, I, 67). J. Kalima ir L. Hakulinenas teigia abejodami. Suom. herhildinen, hérhildinen, horhéldinen ,,Wespe, Hornisse“, est. herilane, erilane, plg. liet. širšuo, širšuolis, lat. sirsenis, pr. sirsilis (V. Thomsen, 224; J. Kalima, 100; L. Hakulinen, II, 41; Y. H. Toivonen, i, 70). Suom. herne ,Erbse", est. hernes, plg. liet. žirnis, lat. zirnis, pr. syrne „Korn“ (V. Thomsen, 251; J. Kalima, 100—1; L. Hakulinen, II, 41; Y. H. Toi- vonen, 70). 116 Suom. hihna ,Riemen, lederner Giirtel”, est. ihn, plg. liet. šikšnėū, lat. siksna (V. Thomsen, 223; J. Kalima, 101; L. Hakulinen, II, 41; Y. H. Toi- vonen, I, 73). P. Aristé (II, 279) suomių žodžių baltiskumu abejoja. Suom. hirvi, kilm. hirven; hirvas, kilm. hirvahan , Elentier, Hirsch”, est. hirv, kilm. hirve Reh", plg. pr. sirwis „Reh“ (V. Thomsen, 225; J. Ka- lima, 101—2; L. Hakulinen, II, 41; Y. H. Toivonen, I, 78). Veps. hdhk, kilm. hdhkdin ,saukko (uopka)”, plg. liet. šėškas, lat. sesks (V. Thomsen, 223; J. Kalima, 102—3). Suom. hdūrkū.,,Ochs“, est. hūrg, kilm. hdrja, plg. liet. žirgas, lat. zirgs „Pferd“, pr. sirgis „Hengst“ (V. Thomsen, 249—51; J. Kalima, 103; L. Ha- kulinen, II, 41; Y. H. Toivonen, I, 99). Suom. hdrmd „Reif“, est. hdrm, kilm. hdrma, plg. liet. Sarma, lat. sarma, serma (V. Thomsen, 221; J. Kalima, 103—4; L. Hakulinen, II, 40; Y. H. Toivonen, I, 99). Suom. irta- , loser, freier Zustand" mėginama sieti su liet. irti, lat. irt, liet. ardyti, lat. ardit (V. Thomsen, 174; J. Kalima, 104; Y. H. Toi- vonen, I, 108). Suom. jdytdd „tara, gnaga (hiuvata); fréata, rifva (graužti, ėsti)" mė- ginama sieti su liet. ėsti, lat. ėst, pr. ist (J. Kalima, 201). Suom. jddrd, jaara ,Schafbock, Widder", est. jūdr, jaar, plg. liet. éras, lat. jėrs, pr. eristian (V. Thomsen, 169: J. Kalima, 104; L. Hakulinen, II, 41; Y. H. Toivonen, I, 133). Suom. kaarna ,Borke, Kieferrinde", est. kaarn, kilm. kaarna ,Krét- ze", plg. liet. karna (J. Kalima, 104—5; Y. H. Toivonen, I, 135). Sieja abe- jodami. Veps. kabuta „Ssyleilla (apkabinti)” J. Kalima (105) mėgina sieti su liet. kabinti. ; Suom. kaikki „omnis, omnes", est. kdik, kilm. kčige „all; ganz", plg. liet. kiek, kiekvienas, lat. cik (V. Thomsen, 186—7; J. Kalima, 105; Y. H. Toivonen, I, 141). Teigia abejodami. Suom. kaima „Namensvetter“, est. kaim, kilm. kaimu ,Namensver- wandter, Verwandter, Mannesbruder", plg. liet. kaimas, kiémas, lat. ciems, pr. caymis, liet. kaimynas, pr. kaiminan, lat. cieminš ,ein Gast aus der nahen Nachbarschaft; der Gast ūberhaupt“ (V. Thomsen, 177; J. Kalima, 105—6; L. Hakulinen, II, 41; Y. H. Toivonen, I, 142). Suom. kaleva: Kalevanpoika „jūttilainen, kookas, vahva mies (mil- žinas, stambus, stiprus vyras)“, est. Kalevipoeg mėginama sieti su liet. kalvis (J. Kalima, 106). Suom. kantele, kilm. kanteleen „cithara Finnorum primitiva, guingue chordis instructa et digitis tractanda”, est. kannel, kilm. kandle , Harfe" mėginamas sieti su liet. kafiklės, lat. kuokle (V. Thomsen, 178—81; J. Ka- lima, 106—7; L. Hakulinen, II, 42). Suom. kappale „Stūck, Ding, Gegenstand”, plg. liet. gūbalas, lat. gabals, (V. Thomsen, 170; J. Kalima, 107; L. Hakulinen, I, 139, II, 42; Y. H. Toivonen, I, 160). P. Aristė (I, 302) teigia, kad baltai šį žodį pasisko- lino iš Pabaltijo suomiu. 117 Vačių (vatjalaiset) karissa ,rangaista (bausti)“, est. karistama ,ziich- tigen, strafen, einscharfen", kari ,strenger Befehl, Antrieb, strenge Zucht, Disciplin“, karima ,hiiten, bewachen; zūchtigen, in Zucht halten“ mėgi- nama sieti su liet. kūras, lat. karš (J. Kalima, 107). Suom. karsas, kilm. karsaan ,schief, schielend“, plg. liet. skef'sas, lat. škers (V. Thomsen, 218; J. Kalima, 108; Y. H. Toivonen, I, 165). Teigia abejodami. Suom. karsina bent dešimčia reikšmių suomių tarmėse vartojamas žo- dis, kuris tiek savo fonetine struktūra, tiek ir reikšme primena liet. gar- dinys, gardas (J. Kalima, 108; L. Hakulinen, II, 41; Y. H. Toivonen, I, 165). Suom. karsta ,,Wollkamm, Krampel" mėginamas sieti su liet. karšti, karštūvai (J. Kalima, 108—9; Y. H. Toivonen, '165—6). Suom. karta „Eisenblech“ mėginama sieti su liet. skdrda, lat. skarde (V. Thomsen, 218; J. Kalima, 110—1; Y. H. Toivonen, I, 166). Veps. karte ,tapaisesti, kaltaisesti, lailla (panašiai)“ mėginama sieti su lat. karta ,,Schicht, Lage, Reihe" (J. Kalima, 201—3). Suom. kartta , Trog" mėginama sieti liet. prakartas ,iš apvalaus me- džio išskobtas lovys gyvuliams ėsti; ėdžios“, pr. pracartis , Trog" (J. Ka- lima, 111; Y. H. Toivonen, I, 166). Suom. karva , Haar; Farbe", est. karv, kilm. karva, plg. liet. gaurai, lat. gauri (V. Thomsen, 171—2; J. Kalima, 111; L. Hakulinen, II, 41; Y. H. Toivonen, I, 166—7). Suom. karvas, kilm. karpahan , Korb, kleines Boot“ mėginamas sieti su liet. kafbas „Korb“, lat. kūrba (J. Kalima, 109—10; Y. H. Toivonen, I, 167). Suom. karve, kilm. karpeen , Baummoos, Flechte", est. karbe, kilm. karpe, plg. lat. karpitnes ,Flechten (lichenes)", kerpes , Flechtenmoos auf Dachern”, liet. kérpés (V. Thomsen, 186; J. Kalima, 111—2; Y. H. Toivo- nen, I, 167). ; Suom. kataja, katava ,juniperus”, est. kadakas, kadak, plg. liet. ka- dagys, lat. kadegs, pr. kadegis (V. Thomsen, 176; J. Kalima, 112; L. Ha- kulinen, I, 108). J. Kalima, L. Hakulinenas teigia abejodami. P. Aristė (I, 301) mano, kad baltai šį žodį bus pasiskolinę iš Pabaltijo suomių kalbų. Suom. kauha ,Schopfloffel”, plg. liet. kaušas, lat. kauss (V. Thomsen, 184—5; J. Kalima, 112—3; Y. H. Toivonen, I, 172). Suom. kaula „Hals“, est. kael, plg. liet. kdklas, lat. kakls (V. Thom- sen, 177; J. Kalima, 113; Y. H. Toivonen, I, 173). Suom. kaunata einem Wegen einer Sache grollen, einem etwas nach- tragen", plg. lat. kauns ,Scham, Schande, Schmach" (J. Kalima, 113). Tei- gia abejodamas. Suom. kekdle ,, Brand, Feuerbrand", plg. liet. dégalas (J. Kalima, 113— 4; L. Hakulinen, II, 40). Teigia abejodami. Suom. kela ,Haspel”, plg. pr. kelan ,,Rad", maluna-kelan , Miihlrad", lat. duceles ,zweirdderiger Wagen" (V. Thomsen, 185; J. Kalima, 114; L. Hakulinen, II, 41; Y. H. Toivonen, I, 179). Teigia abejodami. 118 Suom. keli „Schlittenbahn", plg."liet. kélias, lat. ce/§ (V. Thomsen, 185, J. Kalima, 114; L. Hakulinen, II, 40; Y. H. Toivonen, I, 179). Suom. kelle, kilm. kelteen; kelles, kilm. kelteen „pintaviipale; kimpa- le (paviršiaus gabalas [paprastai medžio]; gabalas)", plg. liet. skiltis (J. Ka- lima, 114—5; L. Hakulinen, II, 41; Y. H. Toivonen, I, 179), Y. H. Toivone- nas teigia abejodamas. Suom. kelta, keltainen „gelb“, est. kéld, kold ,Gelbes, gelbe Farbe“, plg. liet. gelta, geltas, lat. dzeltens (V. Thomsen, 172; J. Kalima, 115; L. Ha- kulinen, II, 40; Y. H. Toivonen, I, 180). Suom. kerta „Schicht, Stockwerk; Serie, Reihe; Zeitraum; Mal“, est. kord, kilm. korra, plg. pr. en kėrdan „zur Zeit", prei swaian kerdan „zu seiner Zeit" (V. Thomsen, 185—6; J. Kalima, 115—7; L. Hakulinen, II,42; Y. H. Toivonen, I, 184—5), J. Kalima ir L. Hakulinenas teigia abejodami. Lyv. kéu „tamma (kumelė)“ mėginama sieti su lat. kéve, liet. kėvė „(J. Kalima, 117). Lyv. kill „Grūnspecht"“, plg. lat. dzilna, dzilnis „der Specht (nur die grosseren Spechtarten)" (V. Thomsen, 173; J. Kalima, 117). Suom. kina ,,Zank, Zwist; Gezank; Hader; Disput“, kinata „streiten, zanken, sich necken" mėginama sieti su liet. gifičas, gifičyti (J. Kalima, 117—8). Suom. kinnas, kilm. kintaan ,,Fausthandschuh", est. kinnas, kilm. kin- da, plg. lat. cimds (V. Thomsen, 187; J. Kalima, 118; L. Hakulinen, II, 41; Y. H. Toivonen, I, 195—6). Visi teigia abejodami. Suom. kirstu , Kasten, Sarg”, est. kirst, kilm. kirstu, plg. liet. kafstas (J. Kalima, 118; J. H. Toivonen, I, 200). Siejimas kelia abejoniu. Suom. kirves, kilm. kirveen , Axt", est. kirves, kilm. kirve , Axt, Beil", plg. liet. kirvis, lat. cirvs (V. Thomsen, 189; J. Kalima, 118—9; L. Hakuli- nen, Ii, 41; Y. H. Toivonen, I, 200). Suom. kirvi, kirvinen, kiuru , Lerche” mėginama sieti su lat. cirulis (J. Kalima, 119). " Suom. kouko , kuolema (mirtis)", est. kéu, kilm. kéue; kéukene, kilm. koukese ,,ukkonen (vyrelis)”, plg. liet. kaiikas „namų dvasia; nekrikstyto vaiko vėlė; velnias", lat. kauks , Heinzelmannchen", pr. cawx , Teufel” (J. Kalima, 119—20; Y. H. Toivonen, II, 226). Teigia abejodami. Est. koblas, kilm. képla ,Hohlbeil, Erdhacke", kéblima, , behacken, aufhacken (die Erde)” mėginama sieti su liet. kablys, lat. kaplis (J. Kalima, 120). Suom. kuhmu ,,Beule, Knollen, Knoten", est. kuhm ,,Beule” mėginama sieti su lat. kuzma , Kropf; Hocker, Buckel” (J. Kalima, 120—1). Est. kukru ,Nacken", karel. kukkuri siejama su liet. kukarai, kukū- riai ,kupra, kukstera" (J. Kalima, 121). Suom. kulo ,altes ungemédht gebliebenes Gras vom vorigen Jahre", est. kulu, kulo, plg. lat. kala ,,altes, dūrres vorjahriges Gras; das alte Haar der Tiere; die alte Haut einer Schlange", liet. kūlės, kaléti (V. Thomsen, 190—1, 263; J. Kalima, 121—2; Y. H. Toivonen, II, 234—5). Teigia abejo- dami. 119 Suom. kupo „Strohbund“, est. kubu, kubo „Bund, Schoosvoll*, plg. liet. guba, lat. guba (J. Kalima, 122; Y. H. Toivonen, II, 243). J. Kalima tei- gia abejodamas. Suom. kurko, kurki „ein boser Geist, Teufel, Gespenst, Bar, Laus“, plg. pr. curche, curcho „der Erntegott der heidnischen Preussen" (J. Kali- ma, 122—3; Y. H. Toivonen, II, 245). Est. kurb, kilm. kurva ,traurig, betrūbt", plg. liet. skūrbė , Gram", skurbstū (J. Kalima, 123). Suom. kurpponen, kurppunen, kurpunen, „calcei species ex corio pilo- so", plg. liet. kūrpė, lat. kurpe, pr. kurpe (V. Thomsen, 191—2; J. Kalima, 123; L. Hakulinen, II, 41; Y. H. Toivonen, II, 246). Est. kurt, kilm. kurdi „taub“, plg. liet. kuftas, kuričias, lat. kurls (V. Thomsen, 192; J. Kalima, 123). Suom. kuuro „taub“, plg. lat..kuorns „taub“ (J. Kalima, 124; Y. H. Toi- vonen, II, 252). Suom. kypdrd, kypdri ,,Helm, hohe Miitze, Hut", est. kiibar, kilm. kii- bara , Hut, Miitze", plg. liet. kepuré, lat. cepure (V. Thomsen, 185; J. Kali- ma, 124; L. Hakulinen, II, 41; Y. H. Tqivonen, II, 256). Suom. kyyto, kyytto ,stri longa alius coloris in dorso bovis Il. equi”, est. kūūt, kilm. kiitidu , streifig, gestreift; Vieh mit weissem Riickenstrei- fen" mėginama sieti su liet. skiatitas, skiaiité „Flick, Stick Zeug" (K. Bu- ga, Aist. st.**, 70, 94), skiautė (J. Kalima, 203). Suom. kyds, kilm. kykddn ,,Hocke, Schober, Dieme, Diemen"” megina- ma sieti su liet. kūgis (J. Kalima, 124; Y. H. Toivonen, II, 258). Suom. kdki, kilm. kden , Kuckuck", est. kdgi mėginama sieti su liet. gėgė, gegūtė, lat. dzeguze, pr. geguse (V. Thomsen, 172; J. Kalima, 124— 5; L. Hakulinen, II, 41; Y. H. Toivonen, II, 259). Suom. kdrme, kddrme ,serpens”, plg. liet. kirmis, kifminas, kirmėlė, lat. cirmenis (V. Thomsen, 188; J. Kalima, 125; L. Hakulinen, II, 41; Y..H. Toivonen, II, 265). Est. kūrpima „,abscheren, kappen, beschneiden (Baume)", plg. liet. kifpti, lat. cirpt (J. Kalima, 125—6). Suom. kddppd, kilm. kūčipūn ,,aufgeworfener Hūgel", est. kūūp, Kdd- bas „aufgeworfener Hūgel; Grabhūgel; Gespenst", plg. liet. kūpas, lat. kaps (J. Kalima, 126; L. Hakulinen, II, 40; Y..H. Toivonen, II, 265). J. Kali- ma, Y. H. Toivonenas teigia abejodami. Suom. lahto, kilm. lahdon ,,Dohne, in dem Wipfel eines Baumes aufge- -stellte Vogelschlinge“, plg. liet. slūstai, lat. slasts, slazds (V. Thomsen, 219; J. Kalima, 126—7; L. Hakulinen, II, 41; Y. H. Toivonen, II, 269). Suom. laiha ,mager"”, est. lahi, kilm. lahja, plg. liet. liesas, lat. liess (V. Thomsen, 196; J. Kalima, 127; L. Hakulinen, II, 42; Y. H. Toivonen, II, 269). # K, Būga, Aistiški studijai, d. I, Peterburgas, 1908. 120 Suom. laiska, kilm. laiskan „faul", est. laisk, plg. lat. laisks „faul, tra- ge" (V. Thomsen, 193; J. Kalima, 127; L. Hakulinen, II, 42; Y. H. Toivonen, II, 270). Y. H. Toivonenas teigia abejodamas. Suom. .laita ,Ordnung, Beschaffenheit, Verhaltnis" mėginama sieti su liet: lieta ,Nutzen, Vorteil, Gewinn; Zweck", lat. lieta „Ding, Sache" (V. Thomsen, 196; J. Kalima, 127—8). Suom. laita „Seite, Kante, Rand, Bord", est. laed ,eine Reihe Beklei- dungsbretter am Schiffe“ mėginama sieti su lat. laides , die Bretter, welche zur Vergrosserung an den oberen Rand eines aus einem Stamme gehaue- nen Bootes befestigt werden" (V. Thomsen, 193; J. Kalima, 128—9). Y. H. Toivonenas mano, kad lat. laides gautas iš estų (Y. H. Toivonen, I, 271). Suom. laiva „Schiff“, est. laev „Schiff, grosses Boot“, plg. liet. laivas, lat. laiva (V. Thomsen, 193; J. Kalima, 129; Y. H. Toivonen, H, 271). Y. H. Toivonenas teigia abejodamas. Pastaruoju metu kai kurie tyrinėtojai baltišką laivo pavadinimą (liet. laivas, lat. laiva) laiko skoliniu iš Pabalti- jo suomių, plg. p. 133. Suom. laukki „Blesse“, est. lauk, kilm. lauga ,Blėūsse, weisser Fleck an der Stirn der Tiere, Scheitelstelle (im Haare vorn), ein Tier mit einer Blasse", plg. liet. laiikas ,baltu snukiu ar balta kakta gyvulys“, lat. lauks (V. Thomsen, 194; J. Kalima, 129; L. Hakulinen, II, 41; Y. H.Toivonen, JI, 281). Suom. lausua ,dussern, etwas zum Ausdruck bringen, aussprechen, deklamieren”, est. lausuda ,lausua, sanoa (kalbėti)“ mėginama sieti su liet. klausti, lat. klaust (J. Kalima, 129—30). Suom. lauta „Brett, Sitzbank, Tisch, Schwitzbank in der Badstube“, est. laut, kilm. laudu „Regal, Brettergestell (bes. an der Wand, um etwas dahin zu stellen), Lattenschicht“ mėginama sieti su liet. plaūtas „platus pirties suolas; kelminio avilio šoninė lentelė; lenta, kalama prie valties „šono, kad valtis nevirsty ir vanduo nesilietų", lat. plauts ,,Wandbrett, Re- gal", plaukts „Regal, Repositorium“ (V. Thomsen, 209; J. Kalima, 130—1; L. Hakulinen, II, 41; Y. H. Toivonen, II, 282—3). Suom. lava „Brettergerūst, Bettgestell, Pritsche, Bett; Schneiterhaufen; Treibbeet“, est. lava „lautatelineet, lauteet (plautai)“ mėginama sieti su liet. lova, lat. lava „Schwitzbank, Pritschbank in der Badstube" (J. Kali- ma, 131—2). : | Suom. leuka „Kinn“, est. Ioug, kilm. I6ua „Kinn, Kinnlade“ mėginama sieti su liet. liauka (J. Kalima, 132). Y. H. Toivonenas suom. leuka abejo- damas kildina iš germ. *fleugo (Y. H. Toivonen, II, 288). E. Nieminenas taip pat suom. leuka baltiškumą neigia (E. Nieminen, Eripainos-Viritta- jasta, 1945, Nr. 1, p. 40—56). Suom. lielo: yolielo „caprimulgus; strix funerea“ mėginama sieti su liet. !ėlis, lėlYs ,,caprimulgus europaeus“, lat. Iėlis ,,Nachtrabe“ (J. Kali- ma, 132—3). Suom. liika „ūberschūssig“, liian „zu viel", liika luku ,ungleiche Zahl", est. liig „zu viel, ūbermėssig, Ubermass”, siejama su liet. liėkas, 121 lat. lieks (V. Thomsen, 195—6; J. Kalima, 133; Y. H. Toivonen, II, 292). Suom. lohi, kilm. lohen „Lachs“, est. I6hi, kilm. I6he, plg. liet. lūšis, lašiša, lat. lasis, pr. lasasso (V. Thomsen, 194; J. Kalima, 133; L. Hakuli- nen, II, 41; Y. H. Toivonen, II, 300). Suom. louhia ,nagen, brechen, spalten", louhi ,grosser Stein, Stein- block“, louhos „Steinbruch“, plg. liet. Iquzti, lat. lauzt (V. Thomsen, 194—5; J. Kalima, 133—4; Y. H. Toivonen, II, 304). Teigia abejodami. Suom. luhta ,niedrige Wiese, Sumpiwiese", est. Iuht, kilm. Juha „niedrige Bachwiese, welche bei Hochwasser iiberschwemmt wird, auch die darauf wachsenden Cyperaceen”, plg. liet. Jūkštas , Sumpfdotterblume (caltha palustris)”, lat. luksts ,eine einschiessende Stelle, eine feuchte, niedrig gelegene Wiese" (V. Thomsen, 197; J. Kalima, 134—5; L. Haku- linen, II, 40; Y. H. Toivonen, II, 306). Suom. Junka „die Loslichkeit der Rinde von einem frischen wachsen- den Baume", plg. liet, Jūnkas , plausas, karna", pr. lunkan, lat. lūks (J. Ka- lima, 135; Y. H. Toivonen, II, 309—10). Y. H. Toivonenas teigia abejo- damas. Suom. luoma ,joen tai sen haaran lisdjoki, joka suuruudeltaan on ojaksi ja joeksi nimitettavdin valilla; penger; kuivuneen joen uoma.. (atšlaitė, išdžiūvusios upės vaga...") mėginama sieti su liet. Joma. lat. lūma (J. Kalima, 135; Y. H. Toivonen, II, 312). Suom. luuta ,Besen", est. luud, kilm. Iuua, plg. liet. šlūota, lat. sluota (V. Thomsen, 225—6; J. Kalima, 135—6; L. Hakulinen, II, 41; Y. H. Toi- vonen, II, 316). Suom. maja „Hūtte, Herberge, Obdach, Logis, Unterkunft”, est. maja „Haus, Hūtte, Wohnung", plg. lat. maja „das Bauerngesinde; die Behau- sung im weiteren Sinne, das Haus, die Heimat" (V. Thomsen, 198; J. Ka- lima, 136—7%; Y. H. Toivonen, II, 328). Kiti lat. maja laiko suomiškos kilmės zodziu, plg. p. j į | J Suom. malka, kilm. malan ,Dachlatte”, est. malk, kilm. malga , Stock, Stecken, Priigel, Stange", plg. liet. mdlka, lat. malka, pr. malko , Holz" (V. Thomsen, 198; J. Kalima, 137; L. Hakulinen, II, 41; Y. H. Toivonen, II, 330). Suom. meri, kilm. meren, est. meri, kilm. mere, plg. liet. marios, pr. mary Haff" (V. Thomsen, 198—9; J. Kalima, 137—8; L. Hakulinen, II, 40; Y. H. Toivonen, II, 341). V. Thomsenas teigé abejodamas. Suom. metu Honig, Met", est. médu, plg. liet. medus, lat. medus, pr. meddo (V. Thomsen, 200; J. Kalima, 138; Y. H. Toivonen, 343). Teigia abejodami. Suom. morsian, kilm. morsiamen „Braut“, est. mors, kilm. mérsi; morsja, kilm. mérsja ,,erwachsenes Madchen; Braut", plg. liet. marti, lat. marsa, pr. martin, martan ,,Braut” (V. Thomsen, 199—200; J. Kalima, 138; L. Hakulinen, 41; Y. H. Toivonen, II, 348). Suom. muli: mulipdd ,hornlos”, plg. liet. malas, šmūlas, lat. muls „ohne Horner” (V. Thomsen, 226; J. Kalima, 138—9; Y. H. Toivonen, II, 350). 122 Est. mulk, kilm. mulgi „Spitzname der Felliner bei den Werroesten" mėginama sieti su liet. mūlkis (J. Kalima, 139). Suom. mytyri ,lakki, hattu (kepurė, skrybėlė)“ mėginama sieti su liet. mūturas (J. Kalima, 139; Y. H. Toivonen, II, 356). Suom. mdntū „Butterstossel, GOuirl“, est. mūnd, kilm. mčnna, plg. liet. meiité, mentūris, lat. mieturs (V. Thomsen, 200—1; J. Kalima, 139—40; L. Hakulinen, II, 41; Y. H. Toivonen, II, 359). Suom. mdrkd „nass, Eiter"”, est. mdrg, kilm. mdrja ,nass; Nasse, Flus- sigkeit, Getrank", plg. lat. mérka ,Feuchtigkeit, ein ganz durchnésster Gegenstand”, liet. mefkti (V. Thomsen, 201; J. Kalima, 140—1; L. Haku- linen, II, 40; Y. H. Toivonen, II, 360). J. Kalima, L. Hakulinenas, Y. H. Toi- vonenas teigia abejodami. Suom. napa ,Nabel”, est. naba, kilm. nava ,Nabel, Nabe, Pol”, plg. lat. naba „Nabel; am Pfluge das Querholz der Femern", pr. nabis , Nabel; Nabe am Rad" (V. Thomsen, 201; J. Kalima, 141; L. Hakulinen, II, 41; Y. H. Toivonen, II, 365). Y. H. Toivonenas teigia abejodamas. Karel. nautti ,huono kasvu (kasvien) (blogas augimas)“ mėginama sieti su pr. nautin , Not" (J. Kalima, 141). Suom. nepaa, kilm. nepaan , Geschwisterkind von Seiten des Vaters, d. h. des Vaterbruders oder der Vaterschwester Kinder", est. nébu ,,Ge- schwisterkind, Vetter, Base", ndébedused ,Briiderkinder”, plg. sen. liet. nepuotis, nepotis ,,Enkel, Neffe", nepté , Enkelin” (V. Thomsen, 203; J. Ka- lima, 141; Y. H. Toivonen, II, 373). Suom. niisi, kilm. niiden ,Weberschaft”, est. niis, kilm. niie , We- berschaft, Heftel", plg. liet. nytis, lat. nits , Teil des Webstuhles" (V. Thom- sen, 203—4; J. Kalima, 142; L. Hakulinen, II, 41; Y. H. Toivonen, II, 378). Suom. nukero ,selkdarangan alapda (apatinis nugarkaulio galas)”. lyv. nugar: sdlganugar ,Riickenrist der Tiere" mėginama sieti su liet. nugarė, lat. mugura (V. Thomsen, 204; J. Kalima, 142; Y. H. Toivonén, II, 396). Suom. nuode, kilm. nuoteen ,sisaren mies, lanko (sesers vyras, svai- nis") mėginama sieti su lat. znuots ,Schwiegersohn; Schwager” (V. Thom- sen, 251; J. Kalima, 142; Y. H. Toivonen, II, 299—300). Suom. oinas, kilm. oinaan, est. oinas, dinas „mannliches Schaf, Wid-4 der”, plg. liet. ūvinas, lat. auns, pr. awins (V. Thomsen, 160; J. Kalima, 142—3; L. Hakulinen, II, 41; Y. H. Toivonen, II, 422). Suom. olut, kilm. oluen , Bier", est. 6lut, 6lu mėginama sieti su liet. alūs, lat. alus, pr. alu ,mesi" (V. Thomsen, 157—8; J. Kalima, 143; Y. H. Toi- vonen, II, 428). Suom. orsi (orte-), kilm. orren ,Sparren, Balken, Sparre”, est. &rs, kilm. 6rre , Stange", 6rre-puu „Streckbalken“, plg. liet. afdas „jaujos kar- tis, ant kurios stato dziaunamus linus ar javus“, lat. ards, arde (J. Kali- ma, 143—4; L. Hakulinen, II, 41; Y. H. Toivonen, II, 439). Suom. -pa, -pd, tehostava partikkeli (sustiprinamoji dalelytė), est. -p, -ba mėginama sieti su lat. -ba (-be, -b) (V. Thomsen, 160—1; J. Kalima, 144; L. Hakulinen, I, 217, II, 42). —- . 123 Suom. paarre, kilm. paarteen „Saum, Falte, Verbramung“ mėginama sieti lat. barksts, barkste, būrsts „Franse, Faser; der Saum am Kleide“ (V. Thomsen, 162; J. Kalima, 144). Suom. pahla, kilm. pahlan „Rute, Gerte", est. pahl, pahlas „Spiess, zugespitzter Stab (zum Durchstechen)”, plg. liet. baslys (J. Kalima, 144—5; Y. H. Toivonen, II, 456). Est. pahr, kilm. pahru , Eber”, plg. liet. pafšas (J. Kalima, 145). Suom. paimen , Hirt", est. paimendama ,,schiitzen, behiiten”, plg. liet. | piemuo (V. Thomsen, 208; J. Kalima, 145; L. Hakulinen, II, 41; Y. H. Toi- vonen, II, 459). Lyv. palandaks ,kyyhkynen (balandis)”, plg. liet. balafidis, lat. baluo- dis (V. Thomsen, 161; J. Kalima, 145). Suom. panu ,,ignis", plg. pr. panno , Feuer", panustaclan , Feuereisen" (V. Thomsen, 206; J. Kalima, 146). Suom. parjata, parjaan ,,schméhen, lastern, verleumden”, plg. liet. bdr- ti, lat. bart (J. Kalima, 146; L. Hakulinen, II, 42). Suom. parta, kilm. parran „Bart“, est. pard, kilm. parra mėginama sieti su liet. barzdė, lat. būrda, pr. bordus (V. Thomsen, 162; J. Kalima, 146). Suom. pauna „liten vaska 1. rensel, som bares i en 6fver axeln gaende rem”, est. paun, kilm. pauna ,Ranzen, Felleisen, (scherzw.) Magen" J. Ka- lima (146) sieja su lat. pauna ,eine kleine Miitze; ein Ranzen; Lumpen; Biindel, Last". V. Thomsenas (272) lat. pauna laikė skoliniu iš Pabaltijo suomiy. Suom. pelu, dgs. pelut „Hacksel“, plg. liet. pėlūs, lat. pelus, pr. pelwo (V. Thomsen, 207; J. Kalima, 147). “ Suom. perkele, kilm. perkeleen; perkule „Teufel“, est. pergel, porgel mėginama sieti su liet. perkūnas, lat. pėrkūns, pėrkuons, pr. percunis (V. Thomsen, 207; J. Kalima, 147; L. Hakulinen, II, 42). Suom. pirtti, kilm. pirtin ,,Rauchstube (Hūtte ohne Schornstein), Stu- be des Gesindes", plg. liet. pirtis, lat. pirts (V. Thomsen, 208; J. Kalima, 148; L. Hakulinen, II, 42). Suom. purje, kilm. purjeen ,Segel”, est. purje, plg. liet. būrė (V. Thomsen, 163—4; J. Kalima, 148). J. Kalima abejoja. Paskutiniu metu linkstama baltišką burės pavadinimą laikyti skoliniu iš Pabaltijo suomių, plg. p. Suom. puuro, putro „Brei, Grūtze", est. pudr, kilm. pudru „Brei, ge- kochte Grūtze", plg. liet. putra, lat. putra „Grūtze, Brei“ (V. Thomsen, 210; J. Kalima, 148—9; L. Hakulinen, II, 42). Suom. rahna, rahno, rahnu „Ssplint, spjele (skiedra, atplaiša, rakštis)“, est. rahn, kilm. rahnu, rahna ,,ungespaltener Stamm, Klotz, Block“ mėgi- nama šieti su liet. rgstas (J. Kalima, 149). Suom. rahtu „hiukkanen (maža ko nors dalelė)“ mėginama sieti su liet. rūštas, lat. raksts (J. Kalima, 149—50). Suom. raita ,Sal-, Palmweide", est. raid, kilm. raia ,Bruchweide (sa- lix fragilis), auch andere baumartige Weiden“ mėginama sieti su lat. priede „die Kiefer" (J. Kalima, 150). 124 Suom. rako, kilm. raon , Riss, Spalt", aidan rako „Lūcke im Zaun“, est. ragu, pragu, plg. liet. spraga, lat. spraga „eine offene Stelle im Zaun, im Eis, eine Lūcke zwischen zwei Gebduden” (V. Thomsen, 219; J. Kali- ma, 150—1). Suom. ranka, ranko ,Baumstamm; Langholz; Riickgrat” mėginama sieti su liet. drdnga „kartis, dalba“ (J. Kalima, 151). Suom. raisu „wild, ungestūm, unbandig, mutwillig" mėginama sieti su liet. drąsūs, lat. druošs (J. Kalima, 151). Suom. raštas, rūstėūs „Drossel“, est. rūūstas, kilm. rddsta ,„Drossel-, auch andere Vogelarten“, plg. liet. strūzdas, lat. strazds, pr. tresde (V. Thomsen, 220; J. Kalima, 151; L. Hakulinen, II, 41), Suom. rasti „Zeichen, Merkmal“ mėginama sieti su liet. rūštas, lat. raksts (J. Kalima, 151—2). Įdomu, kad suom. rastikka „die Ziffer" jau K. Jaunius laikė skoliniu iš baltų kalbų (K. Būga, Aist. st., 149). Suom. rata, kilm. radan „Bahn“, est. rada, kilm. raja, raa ,Streifen, Reihe, Fussteg, Strickleiter (am Mast), Spur” mėginama sieti su lat. pusra- 1a, uz pusrata ,halbwegs, ziemlich auf halbem Wege" (J. Kalima, 152). Suom. ratas, kilm. rattaan , Rad", rattaat ,Rader, Wagen”, est. ratas, kilm. ratta ,Rad, Rolle", plg. liet. rdtas, lat. rats (V. Thomsen, 211; J. Ka- lima, 152; L. Hakulinen, II, 41). Suom. reisi, reite- ;,Schenkel, Lende", est. reiz, kilm. reie, plg. liet. rietas, lat. rieta , Bein" (V. Thomsen, 212; J. Kalima, 152—3: L. Haku- linen, II, 41). | Suom. Ieki, kilm. reen ,Schlitten”, est. regi, kilm. ree, plg. liet. régés, _ lat. ragavas (V. Thomsen, 211, J. Kalima, 153). = Suom. rentid, rennin „waten“, est. rdndama , wandern, pilgern, sich umhertreiben, umherlaufen”, plg. liet. bristi, lat. brist (J. Kalima, 153—4). Suom. reuna Rand, Kante", plg. liet: briauna (J. Kalima, 154). Suom. reuna baltizmu laikė ir K. Būga (Aist. st., 41—2). : Suom. rieska ,frisch, ungeséuert; siisse Milch; ungesduertes und frisch gebackenes Gerstenbrot”, est. rėdsk, kilm. réésa „Ssūss (nicht gesauert); jung, zart, unschuldig (bes. an Hexerei)", plg. liet. préskas (V. Thomsen, 209—10; J. Kalima, 154—5; L. Hakulinen, II, 42). Suom. rihma „Band, Schnur, Faden", est. rihm, kilm. rihma; rehm, kilm. rehma , Reimen" mėginama sieti su liet. rišimas, ryšys (V. Thomsen, 212; J. Kalima, 155—6). Suom. riita „,halkopino (Holzstoss)“ mėginama sieti su liet. sritis „gra- žiai sukrautų malkų krūva“ (K. Būga, Aist. st., 30; J. Kalima, 156). Suom. rouhia, rouhata „stampfen, zerstossen, guetschen", est. réhu- ma „drūcken, quetschen, drangen“, rėhwe „Zerknittertes, Zerbrockeltes, altes zerknittertes Stroh", plg. lat. krausét „stampfen, die Spitzen der Ger- stenkorner abstampfen”, liet. kraušyti „stampfen, zerstossen“ (J. Kalima, 156). Suom. routa, kilm. roudan , hart gefrorener Erdboden, gefrorener Kot; Erdfrost“, routakuu „Dezember“, plg. liet. grūodas (V. Thomsen, 173—4; J. Kalima, 157; L. Hakulinen, II, 40). į 125 Suom. rujo „krūppelig, verkrūppelt, verwachsen, leidend, gebrech- lich, invalid“, est. ruju, rudu ,schwach, matt" mėginama sieti su lat. kruja „Plumpsack, Krūppel" (J. Kalima, 157). Suom. ruopas „Steinhaufen“ mėginama sieti su lat. drupas „Ruinen“ (J. Kalima, 157—8). Suom. ruskea „braun“, est ruske „brandgelb, braunrot“ mėginama sieti su lat. ruskans, rūsgans ,roétlich, braunlich, rotbraun“, liet. rūdas, rūsvas (J. Kalima, 158). Suom. sakara, sakari „,Vorsprung, Horn, Spitze" mėginama sieti su liet. siūgaras (J. Kalima, 203). | Suom. salo ,„metsainen saari, metsaseutu, suuri asumaton metsū (mis- ko sala, miškinga vietovė, didelis negyvenamas miškas)", est. salu ,„,Mo- rastinsel, Hūgel im Morast", plg. liet. sala, lat. sala „Insel, Holm; Hohe im Morast“ (V. Thomsen, 214; J. Kalima, 158; L. Hakulinen, II, 40). Suom. sammas, sampas ,rajakivi, lapis terminalis (ribos ženklas)“, est. sammas „Saule, Pfosten, Pfeiler, Instrument um Bretter zum Beho- beln einzuspannen“ mėginama sieti su liet. žambas „kampas, kerté", žam- bis, žambris ,arklas, medinė žagrė“ (J. Kalima, 158—9). Suom. sapa „Schwanz (ohne Haar)“, est. saba, kilm. sava „Schwanz, Schweif, Schleppe, Anhang, Ende, Ausgang" mėginama sieti liet. stūbas „Pfosten, Saule; Gotzenbild, Schlagfluss“, stūbaras ,„trockener Baumast“, lat. stabs ,„Pfosten, Saule, Pfeiler, Pranger“ (J. Kalima, 159—60). Suom. seind ,, Wand", est. sein, kilm. seina, plg. liet. siena, lat. siena (V. Thomsen, 217; J. Kalima, 160; L. Hakulinen, II, 41). Suom. seivds ,Zaunpfahl, Zaunstecken“, est. teivas, saibas, plg. liet. “ stiebas (V. Thomsen, 219—20; J. Kalima, 160; L. Hakulinen, II, 41). Suom. seura „Gesellschaft, Gefolge", seuralainen „Mitglied einer Gesellschaft, Gefahrte", seurakunta „Gemeinde“, seurata „folgen, beglei- ten“, est. sober, kilm. sobra „Freund, Geliebter, Gonner, Kunde”, plg. liet. sébras, lat. sébrs (V. Thomsen, 215—6; J. Kalima, 160—1; L. Hakulinen, II, 41). Suom. siemen „Same“, est. seeme, kilm. seeme, seemne , Saat, Same", plg. liet. sémens, sėmenys, pr. semen (V. Thomsen, 216; J. Kalima, 161—2; L. Hakulinen, II, 41). Suom. sii „ein die Unterlage des Daches stiitzender, liber die Wandf- lache des Hauses hinausragender Wandbalken", plg. liet. sija, lat. sija (E. Nieminen, plg. p. 177—82). Suom. silta ,Bricke, Steg, Landungsbriicke; Diele", est. sild, kilm. silla „Brūcke, Kniitteldamm, unterhaltener Weg", plg. liet. tiltas, lat. tilts (V. Thomsen, 232; J. Kalima, 162; L. Hakulinen, II, 41). Suom. sisar, sisūr ,Schwester"”, est. sézar, sohar , Schwester; Schwes- tertochter”, plg. liet. sesuo (V. Thomsen, 217; J. Kalima, 162—3). J. Ka- lima teigia abejodamas. Saom. suova ,acervus foeni coniformis in pratis”, labai abejojant, mėginama sieti su liet. stogas, pr. stogis (J. Kalima, 204). 126 Suom. taivas , Himmel", est. taevas, kilm. taeva, plg. liet. diévas, lat. dievs, pr. deywis, deiwas, deiws (V. Thomsen, 166—7; J. Kalima, 163; L. Hakulinen, II, 40). Suom. lakiainen (tdkkiainen, tahkiainen) ,Klette", est. takijas, takjas, takis, takaja, tagijas, tagi, plg. liet. dagys, lat. dadzis (V. Thomsen, 165; J. Kalima, 163—4; L. Hakulinen, II, 41). Suom. talkoo, dgs. talkoot; talkoos, talkos ,gemeinsamer Schmaus aller Helfer (bei der Ernte etc.)", est. talgu, dgs. talgud ,Ernteschmaus”, plg. liet. talka, lat. talka (V. Thomsen, 226—7; J. Kalima, 164; L. Haku- linen, II, 42). ; * Suom. tapa, kilm. tavan „Sitte, Gewohnheit, Weise", tavallinen „ge- wohnlich”, est. taba, kilm. tava „Angewohnheit, Gewohnheit, Gebrauch, Weise", plg. liet. daba , Natur, Eigenschaft, Charakter", lat. daba (V. Thom- sen, 164—5; J. Kalima, 164—5; L. Hakulinen, II, 42). Suom. tarha „umzaunter Platz, Viehhof, Hof um den Mond", puutarha „Garten“, est. tara, tahr ,,Hūrde, Umzaunung, Hof um den Mond, um die Sonne", plg. liet. dafžas, lat. darzs (V. Thomsen, 166; J. Kalima, 165; L. Ha- kulinen, II, 41). Suom. tarista ,erzdhlen, plaudern“, tarina „Erzahlung, Fabel", plg. liet. tafti, pr. tarin ,Stimme, Rede" (V. Thomsen, 228; J. Kalima, 165—6). V. Tomsenas teigė abejodamas. Suom. tarpa, kilm. tarvan „Storstange“, tarpo, kilm. tarvon, est. tar- bu, kilm. tarbu ,Storstange der Fischer“ mėginama sieti su lat. dalba, dalbs „der Stamm des Baumes; eine Fischerstange zum Scheuchen der Fische; eine Stange zum Stossen, Rudern, Anhalten der Bėote“ (J. Kalima, 166). Suom. tarvas , jokin hirvensukuinen eldin (kažkoks elnių šeimos gy- vulys)", est tauras, téuras ,Rennthier”, plg. liet. taūras, pr. tauris ,,We- sant“ (V. Thomsen, 228—30; J. Kalima, 166—7). | Suom. taula „Zunder“, est. tael, tagel, plg. lat. dagla, degla „der Birkling, Birkenschwamm und der aus diesem bereitete Feuerschwamm, Zunder“, liet. dėglas, dūglas ,,schwarzscheckig (von Schweinen)“ (V. Thom- sen 165; J. Kalima, 167; L. Hakulinen, II, 41). Suom. teiri (teire-, teiri-), teeri, teer ,Birkhahn", est. tetre, tedre sie- jama su liet. tėtervinas, lat. teteris, pr. tatarwis „,Birkhuhn“ (V. Thomsen, 231—2; J. Kalima, 167—8)|). Suom. temmata, tempaan ,reissen, zupfen", est. tombama ,ziehen" mėginama sieti su liet. tempti, lat. tiepties (V. Thomsen, 231; J. Kalima, . 168; L. Hakulinen, II, 42). Suom. terva „Teer“, est. torv, kilm. térva, plg. liet. derva, lat. darva (V. Thomsen, 166; J. Kalima, 168—9; L. Hakulinen, II, 41). Suom. tiine, kilm. tiineen ,trachtig", est. tiine, kilm. tiine mėginama sieti su liet. dieni ,turésianti, vesianti (apie gyvulius)“ (J. Kalima, 169; L. Hakulinen, II, 41). Suom. toe, kilm. tokeen ,Damm, Zaun im Wasser fiir Fischgerite", est. toge, kilm. toke; toke, kilm. tokke „Stūtze, Eisbrecher (zur Seite einer 127 Briicke), Fischwehr”, plg. liet. tūkišas ,Lachswehre in den Flūssen", lat. tacis, tace „Fischwehr“, pr. takes , Wehr (an der Miihle)" (V. Thomsen, 226; J. Kalima, 169—70; L. Hakulinen, II, 41). Suom. torvi, kilm. torven „Hirtenhorn, Jagdh®rn, Waldhorn; Réhre", est. torv, kilm. térve ,Sprachrohr, holzernes Hiiterhorn", plg. liet. tauré, lat. taure (V. Thomsen, 230—1; J. Kalima, 170; L. Hakulinen, II, 41). Est. tdug, kilm. téuu ,Haufe, Partie, Stamm, Sippschaft, Race, Sorte" mėginama sieti su liet. daūg, lat. datidz (J. Kalima, 170). Suom. tuhat (tuhante-), kilm. tuhannen ,tausend”, est. fuhat, kilm. tuhande, plg. liét. tūkstantis, lat. tūkstuots (V. Thomsen, 232—3; J. Ka- lima, 170—1; L. Hakulinen, II, 41). Suom. tuohi, kilm. tuohen ,Birkenrinde", est. toki, kilm. tohe, tohu, plg. liet. tėšis, lat. tūsis (V. Thomsen, 232; J. Kalima, 171). Suom. tuulas, kilm. tuulahan, tuulaksen „Fischstechen bei Fackel- schein; Fischgabel”, tuulastaa, tuulostaa „mit der Fischgabel stechen (bei Fackelschein)”, plg. liet. dūlis, lat. dalajs (V. Thomsen, 168; J. Kalima, 171—2; L. Hakulinen, II, 41). Suom. tuura „Eispicke“, est. tuur, kilm. tuura, tuure ,Brecheisen mit hėlzernem Stiele, Harpune, Lanze, Eispike“, tuurama „mit dem Brechei- sen aufhauen“ mėginama sieti su liet. dura „mediniu kotu geležinis įrankis aketei kirsti", lat. dire, dūris „die Faust; eine Eisaxt, die Brechstange" (V. Thomsen, 168—9; J. Kalima, 172—3). Suom. tyhjū „leer“, est. tūhi, kilm. tūhja, plg. liet. tūščias, lat. tukšs (V. Thomsen, 233; J. Kalima, 173; L. Hakulinen, II, 42). Suom. tytdr, kilm. tyttūren „Tochter“, est. tūtar, kilm. tūtre; tūdar, tiiter, est. tūdruk ,Maidchen, Jungfrau; Magd, Dienstmagd” siejama su liet. duktė, pr. duckti (V. Thomsen, 167—8; J. Kalima, 173—4; L. Haku- linen, II, 42). Est. uba, kilm. oa , Bohne, Bohnenwicke, Saubohne”, plg. liet. pupa, lat. pupa (V. Thomsen, 210; J. Kalima, 174). Suom. vaaja , Keil, Pflock, Pfahl”, est vai, kilm. vaia; vaiga, plg. liet. vagis, lat. vadzis (V. Thomsen, 235; J. Kalima, 174; L. Hakulinen, II, 41). Suom. vaha ,,Wachs", est. vaha, plg. liet. vūškas ,Wachs", lat. vasks (V. Thomsen, 238; J. Kalima, 175; L. Hakulinen, II, 41). Est. vaidlema, vaielda ,widersprechen, disputieren, kampfen, ringen, streben, sich sehnen”, vaidlemata ,,unwidersprechlich, unstreitig", vaidlus , Streit, Disput“ mėginama sieti su liet. vaidas, lat. vaids (J. Kalima, -175—6). | Suom. vaikku, kilm. vaikun ,voima, tarmo, kunto, varallisuus (jėga, energija, drąsumas; pasiturėjimas)", plg. liet. viėkas, veikti (J. Kalima, 176). Suom. vako, kilm. vaon „Furche“, est. vago, vagu, plg. liet. vaga, lat. vaga (V. Thomsen, 235; J. Kalima, 176—7; L. Hakulinen, II, 41). i Suom. vannas ,Pflugschar”, est. vannas, kilm. vanda ,schaufelfor- miges Holz, woran das Pflugeisen steckt, Schiffssteven”, plg. pr. wagnis „Sech (Teil des Pfluges)” (J. Kalima, 177; L. Hakulinen, II, 41). 128 Suom. vapsahainen, vapsiainen, vaapsahainen, vaaksahainen , Wes- pe“, est. vapsik, vapsikas „Wespe“, plg. liet. vapsa, vapsva, pr. wobse (V. Thomsen, 236—7; J. Kalima, 177; L. Hakulinen, II, 41). Suom. varsi, varte“, kilm. varren ,,Schaft, Stiel, Griff: Stengel, Stamm, Rumpf; Koérperbau, Wuchs", est. vars, kilm. varre „otengel, Stiel" megi- nama sieti su liet. vafpstis, vafpstė „senovinis verpimo įrankis; ratelio sta- tinėlis kuodeliui uždėti; geležis į kurią remiasi viršutinė girnapusė; karte- lė, ant kurios mestuvai sukasi“, lat. varpsta, vūrpsta „Spindel, Treibholz an der Handmūbhle“ (V. Thomsen, 237—8; J. Kalima, 177—8). Suom. vield „noch“, est. veel, plg. liet. vėl, vėliai, lat. vél „noch; den- * noch” (V. Thomsen, 240; J. Kalima, 178; L. Hakulinen, II, 42). Suom. vihvild, .vihvildis, vihvildinen „Binse“, plg. liet. viksva (V. Thomsen, 242; J. Kalima, 178; L. Hakulinen, II, 41). Suom. villa „Wolle“, est. vill „Fliess“, plg. liet. vilna, lat. vilna, villa, pr. wilna, wilnis ,Rock" (V. Thomsen, 242; J. Kalima, 178; L. Hakulinen, 41). Suom. vinka, kilm. vingan; vinke, kilm. vinkkeen ,Kette, Kesselha- ken", méginama sieti su liet. vingis (J. Kalima, 178—9). Suom. virpi (virpe-), virpu , Zweig, Reis, Gerte, Stange, Rebe", est. virb, kilm. virvi, plg. liet. vifbas, vifbalas, lat. virbs (V. Thomsen, 242—3; J. Kalima, 179; L. Hakulinen, II, 41). Suom. virsi, kilm. virren (virte-) ,Kirchenlied, Gesangbuchlied, Lied", plg. pr. wirds „Wort“, liet. vafdas, lat. vards ,, Wort; Vorname" (J. Kalima, 180; L. Hakulinen, II, 42). Suom. virve, kilm. virveen , band, bindel, fladdrande band (kaspinas, juosta, raištis)“, plg. liet. vifvė, lat. virve ,,Strick, Seil” (V. Thomsen, 244; J. Kalima, 180). Suom. vuohi, kilm. vuohen „Ziege“, est. voho, vohu, plg. liet. ozys, + lat. ūzis, pr. wosee „Ziege“ (V. Thomsen, 205; J. Kalima, 181; L. Hakuli- f nen, II, 41). Suom. vuona, vuonna , Lamm, Lammchen”, est. vuun meginama sieti su atitinkamomis baltiSkomis prolytémis (J. Kalima, 181—2; L. Hakuli- nen, II, 41). Suom. vuota, kilm. vuodan ,eine geschundene, rohe Haut vom Rind- -L vieh oder Pferde", plg. liet. ėda, lat. ada (V. Thomsen, 205; J. Kalima, 183; L. Hakulinen, I, 102, II, 41). Lyv. vagal ,Quappe”, plg. liet. vėgėlė, lat. vedzele (V. Thomsen, 238: J. Kalima, 183). Est. vahi, kilm. vdhi; vahk, kilm? vdhi , Krebs”, plg. liet. vėžys, lat. vėzis (V. Thomsen, 241; J. Kalima, 183). Suom. vdive, kilm. vdiveen; včūdūve, kilm. vddveen „Viehlaus“, est. viūiv, kilm. vaivi, vdi, kilm. včie „kleine Viehlaus, Schlaflaus, Kuhlaus“, plg. liet. vievesa (V. Thomsen, 241; J. Kalima, 183). V. Tomsonas teigė abejodamas. ; | | Suom. ūtelū „Grummet“, est. hddal, kilm. hddala, plg. liet. atdlas, lat atals, pr. attolis (V. Thomsen, 159—60; J. Kalima, 183—4). : 9, Kalbotyros klausimai VI. | 129 Suom. des, kilm. ūkeen „Egge“, est. des, kilm. dkke, de, plg. liet. aké- čios, lat. ecėšas, pr. aketes (V. Thomsen, 169; J. Kalima, 184; L. Hakulinen, II, 41). „Tiksliai nustatyti vieno ar kito baltų skolinio tikrumą sunkiausia yra dėl to, kad mes čia operuojame labai dideliais laiko tarpais. Be to, baltų ir Pabaltijo suomių kalbos savo struktūra “yra labai tolimos, ir žodis, patekęs iš vienos kalbos į kitą, per tokį ilgą laiką veikiamas naujos kalbos dėsnių, taip pasikeičia, kad jo tiesiog neįmanoma atpažinti. Kaip matėme, kai kurių žodžių baltiškumą suomių kalbose paliudija tik prūsų kalbos pavyzdžiai. Be abejo, Pabaltijo suomių kalbose yra ir tokių žodžių, gautų iš baltų kal- by, kurie per tūkstančius metų išnyko ir pačiose baltų kalbose. Baltų sko- liniai Pabaltijo suomių kalbose yra tiek „susuomėję“, kad kasdieninėje vartosenoje visiškai nejaučiamas skirtumas tarp jų ir senųjų suomių-ugrų kilmės žodžių. Iš šių skolinių atsiranda nauji sudurtiniai žodžiai, keičiasi jų reikšmės, atsiranda nauji reikšminiai variantai. Pavyzdžiui, šalia suom. paimen „piemuo“ jau yra ir paimentaa „ganyti“, paimentaminen „gany- mas, ganiava“, paimenkoira „aviganis šuo“, paimenpilli „piemens dūde- lė", paimenpoika „piemenėlis“, paimentolainen „klajoklis“, eldd paimen- tolaisena „klajoti“, šalia suom..tytūr ,dukté" jau suomių kalbos dirvoje at- sirado tyttė „mergaitė“, šalia suom. kūki „gegutė“ atsirado ir kdetd „ke- tinti, žadėti" ir t. t. Daugumas baltų skolinių Pabaltijo suomių kalbose eg- zistuoja lygiai tokiomis pat teisėmis, kaip, sakysime, koks nors alūs, knyga, miéstas ar kitas kuris skolinys lietuvių kalboje. Įdomu pastebėti, kad kai kurie baltiški skoliniai iš Pabaltijo suomių kalbų pateko į rusų tarmes. Štai jie: Rus. rurka, urna, xurxa „Lenkseil am Renntiergespann”, plg. suom. hihna „Riemen, lederner Gūrtel“", liet. §ik§na (M. Vasmer, I, 267).?* Rus. rupsac, upBac ,,mannliches Renntier im 2. Lebensjahr“, plg. suom. hirvas „Elentier, Hirsch“, pr. sirwis ,Reh" (M. Vasmer, I, 270). Rus. kopbauu „Bastschuhe, Schuhe aus Birkenrinde“, plg. suom. kur- punen, dgs. kurpuset „calcei species ex corio piloso, Schuhe aus ungegerb- tem Leden", liet=kūrpė (M. Vasmer, I, 623). Rus. 10x „abgemagerter Lachs nach der Laichzeit in den Flūssen“, plg. suom. lohi „Lachs“, liet. lūšis (M. Vasmer, II, 62). Rus. ayxra , Bucht, Meerbusen; seichte mit Gras bewachsene Stelle im See", plg. suom. luhta ,niedrige Wiese, Sumpfwiese", liet. Jūkštas ,,Sumpf- dotterblume (caltha palustris)” (M.. Vasmer, II, 72). Rus. pecka, pewka ,ungesduerter Fladen aus Mehl und zerstampfter Fichtenrinde", plg. suom. rieska ,frisch, ungesduert; siisse Milch; unge- sduertes und frisch gebackenes Gerstenbrot”, liet. préskas (M. Vasmer, II, 514). # M. Vasmer, Russisches etymologisches Waérterbuch, Bd. I—III, Heidelberg, 1953—1958: 130 4 Rus. poBga „,uneben gefrorener, feuchter Erdboden”, posra, poska, plg. suom. routa „hartgefrorener Erdboden, gefrorener Kot; Erdfrost”, liet. grūodas (M. Vasmer, II, 526). Rus. ce6pa „gemeinschaftliche Arbeit, Genossenschaft von Arbeitern“, cabpa, plg. suom. seura „Gesellschaft, Geiolge", liet. sėbras (M. Vasmer, II, 599). Minėti žodžiai dažniausiai aptinkami šiaurės vakarų rusų tarmėse. Pabaltijo suomių skoliniai baltų kalbose V. Tomsenas savo darbe nurodo 180 žodžių, iš Pabaltijo suomių pate- kusių į baltų kalbas. Tiesa, šiame skaičiuje yra ir tie žodžiai, dėl kurių suomiškumo jis abejoja, ir jie kartais įtraukti į abu sąrašus: skolinių bal- tams ir baltiškų skolinių suomiams. K. Abenas latvių kalboje jau priskai- čiuoja apie 500 estų ir lyvių skolinių. Reikia pasakyti, kad daugiausia tai yra žodžiai, aptinkami latvių tarmėse, pirmiausia tose tarmėse, kurios tie- siogiai susiduria su estų bei lyvių kalbomis. Pasistengsime nurodyti tik tuos žodžius, kurie plačiau vartojami latvių literatūrinėje kalboje ir tuos, kurie daugiausia per latvių kalbą pateko į lietuvių tarmes: « Lat. allaž ,gewohnlich, immer", plg. est. alati, lyv. ales (V. Thomsen, 252; EM, I, 68; K. Aben, 18). 8 Lat. asi, ašas, ašavas ,„Schachtelhalm, Binsel“, liet. asiūkliai, asiai, plg.“, “Į est. osja, suom. hosia (V. Thomsen, 253; EM, I, 361; K. Aben, 21). V. Tom- | | senas ir J. Endzelynas dėl minėtų baltų kalbų žodžių suomiškumo abejoja.“ “ Lat. buoja, b. iet ,,zugrunde gehen, verderben”, plg. lyv. puoi Grund, wd? Boden", est. p6hi, kilm. péhja (V. Thomsen, 253; EM, I, 361; K. Aben, 21). Mums atrodo, kad suomiškos kilmės gali būti ir lietuvių kalbos žodis buo-. jis „bala, klampynė" (LKŽd., I, 955).?8 Lat. bura „Segel“, liet. būrė, plg. est. purje, suom. purje (K. Aben, 21; E. Nieminen, KZ, 72, 129).” V. Tomsenas manė, kad šį žodį pasiskolino iš baltų Pabaltijo suomiai. Tačiau E. Niemineno darbas rodo, kad įtikimesnis pirmasis atvejis. - Lat. duole, duola „eine Kuh ohne Hérner”, plg. est. tohl , das weiche (pu? Innere in Hornern und Klauen" (V. Thomsen, 253; K. Aben, 24; V. Tomse- = nas teigė abejodamas). Jei teisinga tokia latvių kalbos žodžio kilmė, tai ir liet. dudlas „baužas, be ragų“ (LKŽd, II, 612), dublis „baužis“ (LKŽd., II, 613) būtų suomiškos kilmės žodžiai. Lat. jauda „Vermėgen, physische Krait“, plg. lyv. joud „Kraft, Ver- mogen”, est. jOud, suom. joutaa ,vermogen, Zeit haben” (V. Thomsen, 254, EM, II, 97; K. Aben, 27). “ K. Aben, Eesti ja liivi laenud lati sdnavaras, Tartu, 1947 (rankraštis); EM = + K. Miilenbacha Latviešu valodas vardnica, S. I—IV, red. papild., turpin. J. Endzelins, Riga, 1923—1932. % LKZd. = Lietuvių kalbas žodynas, I—V, I—II red. J. Balčikonis, III—V atsak. red. K. Ulvydas, Vilnius, 1941—1959. % KZ = Zeitschrift fiir vergleichende Sprachforschung auf dem Gebiete der indo- germanischen Sprachen. 131 UL 7” si —— Lat. juoma „die Tiefe zwischen zwei Landbédnken, eine Tiefe zwischen Untiefen", plg. lyv. juom ,tieferes Wasser zwischen Sandbanken", est. joom (V. Thomsen, 255; EM, II, 126; K. Aben, 30). Lat. juonis „die Weile, ein Zug", plg. lyv. juon ,Anlauf, Ansatz, Be- wegung", est. joon (V. Thomsen, 255; EM, II, 127, K. Aben, 30). Lat. kadikis ,, der Wachholder", plg. lyv. gadag, est. kadakas, suom. kataja (K. Aben, 33; II. Apucrs, I, 301). Jeigu teisinga tokia latvių žodžio kilmė, tai ir liet. kadagys, pr. kadegis būtų suomiškos kilmės žodžiai. V. Tomsenas (176), priešingai, teigė, kad Pabaltijo suomiai šio augalo pa- vadinimą pasiskolino iš baltų. Lat. kaija „die Sturmmowe", plg. lyv. kajag, est. kajakas, suom. kaija (V. Thomsen, 255—6; EM, II, 132; K. Aben, 34). Iš latvių kalbos šis suomiš- kas žodis pateko ir į lietuvių kalbą, plg. kaja „žąsų šeimos paukštis; ber- niklė (Branta bernicla)“ (LKŽd., V, 85). Latvių kalbos dirvoje atsirado ir minėto žodžio variantas kaiva (veikiausiai iš *kaia<kaija, EM, II, 136), kuris taip pat pateko į lietuvių kalbą, plg. kdiva „kirų šeimos paukštis; sidabrinis kiras (Larus argentatus)" (LKŽd., V, 84). Lat. kaite ,,der Schaden, der Fehler, das Gebrechen“, kaitét „schaden“, plg. lyv. kait ,schaden“, est. kahju (V. Thomsen, 256; K. Aben, 34—5; abu teigia abejodami). Jeigu lat. kaitét būtų suomiškos kilmės, tai tos pačios kilmės būtų ir liet. kditéti (LKŽd., V, 78—9), kuris labiausiai paplitęs Ze- maičiuose. Apie Šakyną vartojamas ir paskolintas iš latvių kaitė „trūku- mas, yda“ .?* Lat. kazas „die Hochzeit", plg. lyv. kozgond (V. Thomsen, 257; EM, IT, 206; K. Aben, 40). Iš latvių kalbos Sis žodis pateko ir i S. Daukanto ras- tus — Kozas. : Lat. keksis „der Haken; Kriicke, Stelze", plg. lyv. kekš, suom. keksi (V. Thomsen, 258; EM, II, 361; K. ‘Aben, 53). Per latvius Sis žodis pateko ir i lietuvių kalba: keksis, kėkšis „kartis su geležiniu kabliu; kojokai, sty- pynés” (LKZd., V, 500, 501). Lat. kesele „die Tasche, ein kleiner Sack”, plg. est. kessel , Netzsack zum Tragen von Fischen, kleiner Sack oder Korb" (V. Thomsen, 260; EM, II, 370; K. Aben, 57—38). Iš latvių šį žodį pasiskolino ir lietuviai — keselys, késelé. Tarmése jis vartojamas gana įvairiomis reikšmėmis: „ant koto pri- taisytas tinklinis maišelis véziams gaudyti; iš vyčių nupintas statinės pavi- dalo krepšys pašarui nešioti; sudedama vaikų lovelė, padaryta iš kartelių ir audeklo; ant rogių uždedami rėmai, kad rogės būtų platesnės ir kt.“ (LKŽd., V, 635, 636). Lat. kila „das Pfand, Unterpfand”, plg, lyv. ki'l, est. kihl (V. Thomsen, 261; EM, II, 388; K. Aben, 61—2). Lat. kilda „der Streit, Zank, Handel“, plg. lyv. kildo Span”, kildo nust ,,Spane heben, Handel anfangen” (EM, II, 380; K. Aben, 61). Per latvių 28 Sakynoje ir kitose Latvijos pasienio tarmėse vartojamus žodžius autoriui daugiau- sia nurodė A. Jonaitytė. 132 kalbą šis suomiškas žodis veikiausiai pateko ir į lietuvių kalbą, plg. kilda „pokylis, puota; didelė bėda, sunki būklė“ (LKŽd., V, 774). Lat. kipis, kipa „ein kleines Gefdss zum Schopfen”, plg. est. kipp „klei- nes Schopfgefass", suom. kippo (V. Thomsen, 261; K. Aben, 64; V. Tom- senas teigia abejodamas). Jei teisinga latviško žodžio kilmė, tai ir liet. kipis, kipė „nedidelis medinis indas su rankena; medinis, į dugną platesnis, su dangteliu indas“ (LKZd., V, 827) yra suomiski zodziai, į lietuvių kalbą patekę per latvius. Lat. kiris ,eine kleine Wasserméwe", plg. lyv. kir, est. tiir (V. Thom- sen, 261 ir liet. kiras (LKŽd., V, 830). Lat. kukainis „das Insekt; das Haustier“, plg. lyv. kukki „Kafer“ (V. Thomsen, 263; EM, II, 301; K. Aben, 46—7). Lat. laiva „das Boot, der Kahn; das Schiff”, plg. lyv. loja „Schiff, gros- ses Boot", suom. laiva (K. Aben, 70; G. Must, KZ, 69, 179—84). V. Tomse- nas (193), K. Būga (RRš.,** I, 309—11) liet. laivas, lat. laiva laikė baltiškais žodžiais. Pabaltijo suomiai, jų numone, šiuos žodžius gavo iš baltų. Tačiau paskutiniu metu tiek būrė, tiek laivas linkstama laikyti suomiškos kilmės žodžiais. Tiesa, suom. laiva taip pat neturi patikimos etimologijos. G. Mus- tas teigia, kad suom. laiva kilęs iš germanų, plg. runų įrašų *hlaiwa , kars- tas”, got. hlaiw. Semantinę minėtų žodžių raidą jis pagrindžia tuo, kad se- noves germanai mirusius mėgdavę laidoti bei deginti laivuose. — Lat. Jaulat „trauen“, plg. lyv. Ioul ,singen, trauen“, est. laulma „sin- gen“ (V. Thomsen, 264; EM, II, 428; K. Aben, 70), Lat. launags „die Mittagszeit, die Mittagsmahlzeit, die Vesperkost“, plg. lyv. I6nag „Sūdost“, est. I6una „Mittag, Sid, Sūdost“ (V. Thomsen, 265; EM, II, 429; K. Aben, 72—3). Veikiausiai per latvius šis žodis pateko ir į lietuvių kalbą — laūnagas „pavakariai, pusdieniai”. Žodis dažniausiai vartojamas Latvijos pasienyje ir Žemaičių tarmėse. Iš latvių kalbos kilu- sios ir kartais pasitaikančios formos laūnagis, laūnadzis „pietryčių vėjas“, plg. lat. launadzis ,,der Sūdwind“ (EM, II, 429). Lat. lipa, Įipe „ein kurzes, dūnnes Schwénzchen; der Hamen; Klappe an einer Miitze", plg. est. lipp „Flagge, Wimpel, langes Band", suom. lippu (V. Thomsen, 266; EM, II, 540—1; K. Aben, 84). Žodis lipė „trumpa uode- gėlė, siauras žemės rėžis" pasitaiko ir kai kuriose Latvijos pasienio lietu- vių tarmėse (Viekšniai, Šakyna, Daunorava, Žagarė), į kur pateko jis, be abejo, is latvių kalbos. Lat. luga „Mal,.Zeit, Drama", plg. est. lugu „Geschichte, Erzahlung, Lied, Musikstūck“ (V. Thomsen, 266; EM, II, 510; K. Aben, 82—3). Lat. Iuoma, luoms , der Fang; die Schicht; Reihe; Mast", plg. lyv. luo- ma „ein Zug beim Fischen, Fischfang", est. loom „Fischzug, Einkreisung; Mal" (V. Thomsen, 267—8; EM, II, 526; K. Aben, 81—2). V. Tomsenas šion grupėn nepagrįstai skyrė ir liet. Itomas , Art, Stand, Verhadltnis", turintį visai kitą etimologiją. | *9 K. Būga, Rinktiniai raštai, t. I, Vilnius, 1958. 133 Lat. maja „das Bauergesinde; das Haus; die Heimat", plg. lyv. moi „GOuartier“, est. maja , Haus", suom. maja ,Herberge, Quartier" (K. Aben, 87—8). V. Tomsenas (198) teigė, kad Pabaltijo suomiai šiuos žodžius pasi- skolino iš baltų, bet tai gana sunkiai įtikėtina (plg. t. p. EM, II, 578). Lat. maksa „die Zahlung, Bezahlung"”, maksat ,,(be)zahlen”, plg. lyv. maks „Bezahlung“, est. maks, suom. maksu (V. Thomsen, 269; EM, II, 555; K. Aben, 86). Iš latvių gauti ir kai kuriose lietuvių tarmėse pasitaiką žo- džiai maksoti, makséti „mokėti“. Lat. muiža „das Landgut der Adligen, jetzt auch der Būrgerlichen, " A Herrengut"”, plg. lyv. moiz, est. méiz, suom. moisio (V. Thomsen, 270; EM, pu" et +11, 662; K. Aben, 90—1). J. Endzelyno nuomone, latviskojo žodžio šaltiniu galėjęs būti ir rus. Mb130 , Landgut”. Tačiau ir rus. mbi3a paskolintas iš Pa- baltiio suomių (M. Vasmer, II, 183). I$ latvių paskolintas ir liet. muizé , dva- ras", aptinkamas kai kuriose arčiau Latvijos esančiose lietuvių tarmėse. Lat. nūja , der Knūttel, Stock", plg. lyv. nuj „Stock, Kniippel", est. nui, suom. nuija (V. Thomsen, 271; EM, II, 754; K. Aben, 98—9). Per latvius šis suomiškas žodis pateko ir į kai kurias Palatvio lietuvių tarmes — nūja „vėzdas, pagalys". Lat. nuka, nuka, nuks, nuks „ein grosses, keilformiges Stūck Brot", plg. lyv. nuka „dickes Stūck Brot", est. nukk (V. Thomsen, 271; EM, II, 753; K. Aben, 98). Iš latvių šį žodį pasiskolino ir kai kurios Palatvio lie- tuvių tarmės — niūka „stora duonos rieké" (Šakyna, Žagarė). Lat. paijat „streicheln, liebkosen", plg. lyv. paij „streicheln“, est. pa- iuma (V. Thomsen, 272; EM, III, 34; K. Aben, 101). Lat. pėrtikis , die Meerkatze, der Affe", plg. est. pūrdik ,Geck, Narr, Gaukler, Affe" (EM, III, 210; K. Aben, 108—9), Lat. pestit ,losmachen, 16sen; erlosen“", plg. lyv. pdst „losmachen, bef- reien, erlosen”, suom. pdūdūstūū (V. Thomsen, 272—3; EM, III, 203; K. Aben, 108). Lat. pilūdzis „der Pilbeerbaum, Vogelbeerbaum, die Eberesche (sor- bus aucuparia)", plg. lyv. pilag, est. pihlakas, suom. pihlaja (V. Thomsen, 273; EM, III, 231; K. Aben, 110—1). Lat. puika „der Junge, der Knabe", plg. est. poeg, lyv. puoga, suom. poika (V. Thomsen, 273—4; EM, III, 403; K. Aben, 114). Per latvius šis suomiškas žodis pateko ir į kai kurias lietuvių tarmes — pūika (Šakyna, Lat. puisis „der Knabe, der Junge, der Junggeselle; ein (unverheira- teter) Knecht oder ein verheirateter Deputatknecht, dessen Frau keine Dienste mitiibernommen hat“, plg. lyv. pois , Junge, Bube; Knecht" (V. Thomsen, 273; EM, III, 403; K. Aben, 114—35). Per latvius šis žodis pateko ir į kai kurias lietuvių tarmes — puišis „bernas“ (Šakyna). Lat. puke „die Blume“, plg. lyv. putk (V. Thomsen, 274; EM, III, 406; K. Aben, 115; V. Tomsenas teigė abejodamas). Per latvių kalbą šis žodis pateko į palatvio lietuvių tarmes — pūkė (Šakyna, Žagarė). i Lat. pulka, pulkis „der Pflock, Stopsel, der hélzerne Nagel, Deichsel- nagel”, plg. lyv. pūlkka, est. pulk (V. Thomsen, 274; EM, III, 409; K. Aben, 134 115—6). Palatvio lietuvių tarmėse vartojamas žodis pulkis „daiktas, su kuriuo kas nors uzkisama" (Šakyna). Tai, be abejo, suomiškas žodis, gau- tas per latvius. Lat. rija , die Korn-, Getreidedarre", plg. lyv. rt, est. riha, rehi, suom. rithi (V. Thomsen, 276; EM, III, 523; K. Aben, 124). Ta pačia reikšme žodis (rija) gana gausiai vartojamas ir žemaičių bei kitų palatvio lietuvių tar- mėse. Lat. sams, liet. šūmas mėginama kildinti iš suom. sampi „eršketas“, mar. šamba „vėgėlė“ (V. N. Toporov, O. N. Trubačiov, 247). Lat. sekis „ein buntes Pferd“, plg. lyv. sek „Schecke“ (EM, III, 815; K. Aben, 136). Iš latvių veikiausiai gautas ir liet. šėkis „margas arklys“ (Šakyna, Žagarė, Daunorava). Lat. selga „die Hohe des Meeres, eine niedrig gelegene, feuchte und fruchtbare Stelle”, plg. lyv. sdlga ,Riicken; offene See", est. mere selg „Hohe des Meeres" (V, Thomsen, 278—9; EM, III, 816; K. Aben, 131, 137). Lat. séne „der Pilz", plg. lyv. sén, est. seen (V. Thomsen, 279; EM, III, 827; K. Aben, 137). i Lat. suga „das Geschlecht, die Rasse, Art, Familie", plg. lyv. sug, est. sugu, suom. suku (V. Thomsen, 279; EM, III, 1115; K. Aben, 141). Lat. sulainis , der Bediente, Diener", plg. lyv. sulli, est. sulane, suom. sulha „der Brautigam" (V. Thomsen, 280; EM, III, 1119; K. Aben, 142). Lat. škirsts „der Kasten, die Kiste, die Lade, der Sarg", plg. est. kirst, lyv. kirst, suom. kirstu (V. Thomsen, 280; EM, IV, 45; K. Aben, 143). ‘Lat. térauds „der Stahl”, plg. lyv. téréda (V. Thomsen, 281—2; EM, IV, 172; K. Aben, 148—9). Lat. tullis „der Ruderpflock, die Dolle", plg. lyv. tol' (EM, IV, 259; K. Aben, 154—5). Panašia reikšme šis žodis pasitaiko palatvio lietuvių tar- mėse — tūlis „kirvio pentis; dalgio kojelė, pakotė“ (Žagarė). Lat. vagaris ,,der Hauptaufseher ūber die Hofsarbeit", plg. lyv. vagar (V. Thomsen, 283—4; EM, IV, 432; K. Aben, 164). Per latvius gautas ir Palatvio lietuvių tarmių vagorius „prievaizdas“ (Šakyna). Lat. vai „Fragepartikel mit der Bed. des lat. -ne und des russ. Au oder, — etwa, auch”, plg. lyv. voi (V. Thomsen, 287—8; EM, IV, 433; K. Aben, 165). Lat. vajaga ir „notig ist“, plg. lyv. vajūg „Bedūrfnis; nėtig“ (V. Thom- sen, 284; EM, IV, 445; K. Aben, 162—3). Lat. veseris , der Schmiedehammer“, plg. est. vasar (V. Thomsen, 286; EM, IV, 544; K. Aben, 170). Lat. zaimuot ,léstern, schimpfen, verachten"”, plg. lyv. soim ,schelten, schmdhen, lastern“ (V. Thomsen, 277; EM, IV, 681; K. Aben, 175). Tos pačios kilmės veikiausiai yra ir liet. Zdimoti „painioti, narplioti", Zdimotis „maivytis, daryti juokus, vaipytis, nerimtai elgtis“. Sn chk To. Vilnius ny Tu 135 OTHOWEHUSA BAJITHHCKHX H NPHBAJITHHCKO- ®UHCKUX S3bIKOB A. CABAJISYCKAC Pesrome B crarbe maercs 0630p H3yueHHsi OTHOMIEHHĖ GaJTHHCKHX H NpHGAJI- THHCKO-(HHCKHX SI3bIKOB. Ilpexjne Bcero ykasbiBaeTcsi Ha pasHble CXOACTBA TIPAMMAaTHYECKOTO crpos: 1) JIOKaTHBEI CO 3HaueHHeM HamnpasJenus (Guu. maa — maahan: aut. laūkas — laūkan); 2) dun. cydpoukcn -pa, -pd: aur. be, bei, npesue- npycck. bhe; 3) cornacoBaHHe ATPHOYTHBHBIX HMeH MNPHJIAraTeJbHBIX C CynIeCcTBHTeJIbHbIMH (3CT. uus maja, uuele majale, uued majad); 4) cnox- Hble (opMbl mpomexmero Bpemenu (act. olen lugenud, olin lugenud); 5) HMnepaTHB Ha -K; 6) HeKOTODpbIe NMPHYACTHbIE KOHCTPYKIMH; 7) TeHAeH- IIHS K CKOMJIEHHIO MHOTOUYHCJEHHBIX CyO(OHKCOB B OJIHOM CJIOBE; 8) HCNOJIb- 30BaHHe TBODpHTeJIbHOTO Majie’ka B KauecTBe HMEHHOH UacTH CKasyemoro; 9) npHMEHEHHe POMHMTENBLHOTO Majeka BMeCTO BHHHTENLHOTO NOCHE OTDH- uanust; 10) HekoTOphle 0COGEHHOCTH TPAMMAaTHYECKOTO CTPOS JIATHIIICKOTO S3bIKa OOBSICHAIOTCA BJIMSAHHEM JIHBCKOTO $3blKa (MepeHeceHHe yLapeHHs Ha NepBbIH CJIOT, B HEKOTOPHIX JIATbILICKHX TOBOpax — (HOPMHPOBAHHE HH- TOHAlHOHHOH CHCTEMBI, ynorpe6/jeHHe (OPM MyIKCKOTO POJa BMECTO XKeH- CKOro, 0606m1enHue (POPMbI IJIarosa TPeThero Jina As BCEX JIHIL eIHHCT- BEHHOTO H MHOXKECTBEHHOro uMcaa); 11) B JIKHBCKHH S3bIK MPOHHK/IH HEKO- Topeie mpedHKCHl H CYyOOĖOKKCbhI JIaTbIMICKOTO si3bika; 12) JraTbimICKHe npedHKcbi HHOrAa OOHApPYIKHBAIOTCS H B 3CTOHCKMX TOBOpaXx. Béabuyio wacte cTaTbH 3aHMMaer CJIOBADpb GaNTHICKHX 3aHMCTBOBAHMII B NpHOAaJITHĖŪCKO-OHHCKHX sI3bIKaX. IlpH COCTaBJEHHMH CJ0OBAaps TIJIaBHBIM 06pa30M Hcnosb3oBaHbl Tpyasl B. Tomcena, SI. Kaaumsl, IO. X. Toiigone- ta, JI. Xakyaunena. CaoBapp npuGaJiTHŪCKO-OHHCKHX 3aHMCTBOBAHMil B GaJTHHCKHX S3bl- Kax cOCTaBJIeH NpexJIe Bcero Ha ocHoBe paGorT B. Tomcena u K. A6ena. B sro uacrn craTbH aBTOp YyKa3biBaeT Ha PAA NPHOANTHIHCKO-(HHCKHX 3a- HMCTBOBAHHH, KOTODpbie Uepe3 JIATbILICKHĖ S3bIK IpOHHKJIH B TOBOPHI JIH- TOBCKOTO si35IKa (buojis, duolas, kaija, kdiva, kaitė, kozas, keksis, kėkšis, keselys, kėselė, kilda, kipė, kipis, kiras, laūnagas, laūnagis, laūnadzis, lipa, maksėti, maksėti, muižė, nūja, niūka, pūika, puišis, pūkė, pulkis, rija, Šėkis, tūlis, vagorius, ždimoti, žaimotis).