cop nh TViel US KOA BO TOW RIO'S KL A-U'STR MAE. IVE LlHETUVOS TSR MOKSLU AKADEMISTA DAUGISKAITOS JINAGININKO KILMES PRIEVEIKSMIU SEMANTIKOS BRUOZAI K. ULVYDAS IS visy daugiskaitos linksniu daugiausia vardazodiniu prieveiksmiu turime inagininko kilmés. Tatai visu pirma paaigkinama savoti8ka inagininko padétimi kity linksniy tarpe. Tnagininkas pasizymi dideliu reik$miy turtingumu ir ivairumu. J. J ablonskis savo ,,Linksniuose ir prielinksniuose", visiSkai nepretenduodamas j issamy inagininko funkcijy nagrinejima, o tik norédamas parodyti paéius svarbiuosius inagininko vartosenos atvejus dabartinéje lietuviy kalboje, yra iskéles ir gausiai, ypat liaudies $nekamosios kalbos faktais, pailiustraves bent 10 inagininko reikSmiy (eventualiai Sio linksnio risiy), bitent: inagio, kelio, laiko (arba meto), priezasties, budo, skirtumo (skirto), nederinamojo pazyminio, tarinio (paskirstyto trimis porUSiais: a) su veiksmazodiiais laikyti, versti, pavirsti, i8virsti, tapti, rinkti, skirti ir kitais panasios reikSmés, b) su jungtim, igreikSta ivairiomis veiksmazodzio buti lytimis, ir c) palyginimui, vaizdui, pavidalui, rezultatui reikéti), atzvilgio (arba nusakomasis), draugés'. E. Frenkelis, remdamasis daugiau rastu (ypaé senuju), o ne liaudies $nekamaja kalba ir laikydamasis indoeuropieéiy kalby lyginamosios-istorinés gramatikos sudarytosios abstrakCios linksniu schemos, sumini nepalyginamai daugiau inagininko reikSmiy ir vartosenos atveju®. Taciau reikia pastebéti, jog né vienas minétyju autoriy neduoda inagininko reikSmiy ir vartosenos atveju pilnutinio vaizdo: pirmasis todél, kad beveik igimtinai remiasi dabartines (daugiausia liaudies $nekamosios) kalbos faktais, antrasis todél, kad kaip tik nepakankamai pasinaudoja dabartines bendratautinés kalbos duomenimis, ribodamasis daugiausia senaisiais raStais. Visa inagininko reikSmiy ir jo vartosenos ivairybe galéty atskleisti tiktai speciali studija, paremta tiek liaudies snekamosios, tiek raStu (senuju ir naujuju, o ypac grozines literaturos kiriniu) kalbos medziaga. Tik tokia studija galétu parodyti, kad inagininkas Salia kitu linksniu yra stipriai isi8aknijes linksniavimo sistemoje, labai placiai 1 Zr, Rygiskiu Jonas, Linksniai ir prielinksniai, Kaunas, 1928, p. 78—95. 2 Zr. E. Fraenkel, Syntax der litauischen Kasus, nTauta ir Zodis", Kaunas, 1928, p. 102—144. oe

ir jvairiai vartojamas ir nerodo jokiy silpnumo zymiu, palyginus su kitais linksniais. Jei vienaskaitos ir daugiskaitos inagininkas yra daves ir tebeduoda neprielinksniniy prieveiksmiy daugiau, nei kiti linksniai, tai tatai pareina ne nuo jnagininko silpnumo, kaip kad kartais yra manoma, 0 nuo pacios jo reikSmés ir vartosenos, nuo jo glaudaus santykio su prieveiksmiais. Savo reikSme ir funkcijomis prieveiksmiai glaudziausiai yra susije su tokiais vardazodziy linksniais, su tokiomis tu linksniy reik&Smeémis ir vartosenos atvejais, kuriais reiSkiami jvairts aplinkybiniai santykiai. O labiausiai i aplinkybiniy santykiu reiskima yra linkes inagininkas su ivairiomis savo reikSmémis ir vartosenos atvejais. Todél nenuostabu, kad inagininkas yra buves ir tebelieka svarbiausias Saltinis neprielinksniniams prieveiksmiams sudaryti. Joks kitas linksnis savo reikSme ir funkcija néra taip glaudziai susijes su prieveiksmiais, kaip inagininkas. Imkime, pavyzdziui, daiktavardi. Jo vardininkas su ryskia nominatyvine reik&me ir funkcija, o taip pat kiti linksniai, kaip, sakysime, kilmininkas, vartojamas prie vardazodziu, ar galininkas ir kilmininkas, reiSkiantys tiesiogine objekto priklausomybe nuo veiksmazodziu pasakomo veiksme, ar pagaliau naudininkas, zymintis netiesiogini veiksmazodZio poveikj objektui, krypima i objekta, — nerodo rySkios tendencijos prieveiksméti. Savotiskq rusu kalbos inagininko padéti kity linksniy tarpe su nepaprastu rySkumu yra apibidines akad. A. A. Sachmatovas: ,,Apskritai, inagininkinis papildinys, i&skyrus negausias isimtis, rei8kia ne priklausoma nuo veiksmazodzio vaizdini, ne objekta, savimi patirianti veiksmazodinio pozymio veikima, itaka, 0, prieSingai, vaizdini, padedanti Siam pozymiui isiplétoti, pakeicianti arba nulemianti jo pasireiSkima; ¢ia yra esminis inagininko linksnio skirtumas nuo kilmininko, galininko ir naudininko”’. Si A. A. Sachmatovo pastaba, rodanti esminj inagininkinio papildinio skirtuma nuo kilmininkiniu, galininkiniy ir naudininkiniy papildiniu, yra badinga ir lietuviy kalbai, kur jnagininku iSreik&tas papildinys taip pat daznai ne tiek pats patiria ji valdanciojo veiksmazodzio poveiki, kiek padeda iSry8keti veiksmazodiniam pozymiui. Ta¢iau ir inagininko linksnis ne visomis savo funkcijomis vienodai yra Jinkes prieveiksméti. Pagal santykj su prieveiksmiais inagininko reiksmes bei funkcijas galima paskirstyti trimis biriais: a) sakinio aplinkybiu (budo su papildomomis vaizdo, pavidalo, kiekio, palyginimo reik&mémis, vietos-erdvés, kelio, laiko, prieZasties, tikslo); b) tarinio (arba, tiksliau sakant, vardinés tarinio dalies); c) nederinamojo pazyminio ir papildinio (nagio, skirtumo, atzvilgio, arba nusakomasis, draugés, turinio) inagininkai. Daugiskaitos inagininkiniy prieveiksmiy daugiausia turime tokiuy, kurie susije su pirmojo Cia minéto birio jnagininkais, ypac su bido inagininku. Si aplinkybé pareina, be abejo, nuo to, kad budo {nagininkas yra 3 A, A. Ilaxmatos, Cunraxcuc pyccKoro s3biKa, u3aaHue 2-oe, Aenuurpaa, 1941, p. 340. 72

artimiausias adverbialinei reik’mei. Jam bidingas kilmés jvairiopumas; j ji suteka ivairis inagininkai, iSlaikydami kartais rySkesnius, kartais labai neZymius pirmykStés reiksSmés atspalvius. Todél ne atsitiktiné pasirodo i J. Jablonskio pastaba:.,,Bido in-ko vartojimas ir reikSmeé, visas jo skirtumas, daznai sunku esti ir igskirti tiksliai i8 kitu in-ky tarpo'*. Jo isskyrima i8 kity inagininky tarpo sunkina dar ir toji aplinkybe, kad, pavyzdziui, daiktavardzio bido inagininkas, atsakydamas j klausimus kaip? kuriuo bidu? ir Siaip ar taip zymédamas, kaip kas atsitinka, darosi, kartu daznai netenka tam tikru (kad ir nezymiu) laipsniu savo substancionalumo, plg. tokias lytis, kaip pakaitomis (su kuo eiti), buriais (lakstyti), eilémis (stovéti), kravomis (krauti), gaujoms (susibégti), kdliais (virsti), kelmais kelmais (zelti), Zelmenais (isplisti), pakopomis (kirpti plaukus), laSais (varveti), bureliukais, gusiais (lyti), lapais (lapoti), Sak6ms (Sakoti), zaroms (garuoti, t.y. lékti), perkunais, velniais (keikti), aSaromis (prapliupti, paplusti) ir t. t. Jdomu tai, kad bido inagininko reikalui vartojami budvardziai daznai dar didesniu laipsniu, negu daiktavardziai, atitruksta nuo savo pirmykétés kategorijos ir visiSkai pereina j prieveiksmi, pvz.: baliomis, skersomis, Snairomis, Znairomis ir t.t. (ziuréti), tusiais, tu3ciomis (vaziuoti), plg. dar ivardziuotines formas: geruoju, piktuoju, bloguoju, doruoju ir kt. Igimties nesudaro ir kity kalbos daliy (pavyzdziui, skaitvardzio) inagininkai, jei tik savo reikSme kiek priartéja prie budo inagininko, plg.: abejais ,abiem poromis arkliy” (vaziuoti), vienais, penkiais, SeSiais (vaziuoti), visomis keturiomis ,,labai" (verZtis) ir t.t. Ir Cia justi tam tikras pagrindinés (skaitvardinés). reiksmes blukteléjimas, nezymus jos sudrumstimas. O tai, savo ruoztu, jau yra inagininko prieveiksméjimo, jo stabarejimo_ prielaida. Dél siu savo ypatybiy budo inagininkas yra buves ir tebéra pagrindinis Saltinis, i8 kurio kyla didZioji neprielinksniniy daugiskaitos inagininkiniy prieveiksmiy dalis (ypaé daiktavardiniai Sio tipo dariniai) tiek liaudies Snekamojoje, tiek raStu kalboje. IS tikruju pats produktyviausias daugiskaitos inagininko kilmes prieveiksmiy birys kaip tik yra tas, kuris savo reiksme glaudziausiai susijes su budo inagininku. Kity semantiniy buriy inagininkiniai prieveiksmiai, pavyzdziui, tie is ju, kurie susije su vietos-erdveés, kelio ir laiko inagininkais, jau yra zymiai mazesnio produktyvumo. Labai negausiai teturime prieveiksmiu, savo reiksme ir kilme susijusiu su priezasties inagininku, ir vos pastebimos zymes tera daugiskaitos jnagininkiniu prieveiksmiu, turinciy tikslo reiksme. Sios pastarosios reiksmes daugiskaitos jnagininkiniai prieveiksmiai, galima sakyti, né nesudaro kiek glaudesnio ir ry8kesnio burio. Ju tikslo reikime daznai téra papildomoji, Siaipjau jie linksta i kitus prieveiksmiu burius, ypaé i budo prieveiksmius. Tatai néra atsitiktinis reiSkinys: juk ir paties tikslo inagininko, galima sakyti, kalboje neturime susiformavusio} todél jo neskiria minétuose darbuose nei J. Jablonskis, nei E. Frenkelis. Tikslo reik8mé jnagininkui lietuviu kalboje nebudinga. ” 4Rygiskiu Jonas, Linksniai ir prielinksniai, Kaunas, 1928, p. 86. y 73

Pagal santyki su prieveiksmiais (tikriau sakant, pagal to santykio glauduma) tarinio inagininka esame nukéle i antra vieta. Tarinio inagininkas lietuviy kalbai yra bidingiausias i visy balty kalby. Apskritai, baltuy (ypa¢ lietuviy) ir slavyu (ypaé lenky, rusu ir ukrainieciy) kalbos tarinio inagininko vartosenos intensyvumu isiskiria i8 visu indoeuropieciy kalbu. Tarinio inagininko vartosena daznai kalbininky iskeliama kaip viena budingiausiyju balty ir slavy kalby sintaksiniy bendrybiu. Taciau predikatyviskai vartojamy daugiskaitos inagininko kilmés prieveiksmiy negausiai teturime, nes predikatyviné prieveiksmio vartosena i viso néra daznas rei$kinys lietuviy kalboje. Visi8kai nelinke prieveiksméti nederinamojo pazyminio ir papildiniu inagininkai. Inagininkinis nederinamasis pazyminys lietuviy kalboje paprastai reiSkiamas daiktavardziu, turin¢iu dar ir savo derinamuju ar nederinamujy pazyminiu, pvz.: Nusipirkau peiliukq baltomis kriaunomis. Apysakq ta antraSte daug kas skaito. Keletas vaiky Svarutéliais chalatais Zaidé sanatorijos verandoje. Paduok man nuo Jentynos tq storq knygq odos apdarais. Cia inagininkai kriaunomis, antraste, chalatais, apdarais negali prieveiksméti dél tos paprasCiausios priezasties, kad turi savo pazyminiy, kurie stiprina pacia linksnio reik8me. Tokie imagininkai be pazyminiy if viso negali biti né vartojami. Vadinasi, nederinamasis pazyminys, iSreikStas vien daiktavardZio inagininku, nejmanomas, tad nera salygy tokiam inagininkui ir stabaréti, prieveiksméti. Tokiu bidu nederinamojo pazyminio daiktavardiniai inagininkai néra joks Saltinis inagininkiniams prieveiksmiams kilti. Skyrium paimtas (be pazyminiy vartojamas) vardazodzio inagininkas gali eiti nederinamojo pazyminio funkcija prie daiktavardzio (ypa¢ veiksmaZodinio ar savo reik&me su veiksmazodziu glaudziai susijysio) tik tada, kai jis (vardazodzio inagininkas) perejes j prieveiksmi arba bent atsidures tarpinéje stadijoje tarp vardaZodzio ir prieveiksmio, pvz.: vaiko negiojimas gaideliais (uzsisodinus ant peciy), kelioné pésciomis, darbas priegokiais, plaukimas naromis (panirus) ir t.t. Taciau lytys gaideliais, pésciomis, priesokiais, naromis yra sustabareje ar éme stabaréti ne nederinamojo pazyminio, o kita — Siuo atveju budo inagininko funkcija eidamos ir ne prie daiktavardiio, o prie veiksmazodzio vartojamos (plg.: neSioti vaikq gaideliais, keliauti pésciomis, dirbti kq prieSokiais, plaukti naromis), nes ir paciu prieveiksmiy vartosena prie daiktavardziy yra labai retas reiSkinys. Siaipjau, jeigu ir vartojami nesuprieveiksméje inagininkai patys vieni (be savo pazyminiy) prie daiktavardziu, tai ne nederinamojo pazyminio, o kitomis funkcijomis: aplinkybiy ir papildinio, ir todél jie laikytini ne nederinamojo pazyminio, o aplinkybiu ir papildinio inagininkais. f Taip pat nelinke prieveiksméti ir papildinio funkcija vartojami jnagininkai. Cia inagininka nuo stabaréjimo sulaiko jo objektiné reiksmé. Ypa¢ tvirtai laikosi savo pirmykStéje kategorijoje daiktavardiniai papildinio inagininkai. Jeigu kity linksniuojamy kalbos daliy (skaitvardzio, ivardzio) papildinio jnagininkai kartais ir rodo tam tikras stabaréjimoprieveiksméjimo zymes, tai tik tais atvejais, kai papildinio reik’me silp74

néja, krypdama i veiksmo budo reikSme, pvz.: vaziuoti abejais (abiem porom arkliy), penkiais, SeSiais (sc. arkliais), savém trqagas veza (savo jéegomis, savo arkliais). Taigi bido inagininkas pasirodo ne. tik kaip linksnis, i kuri suteka ivairis kiti jnagininkai, bet ir kaip pereiginé stadija, kur lengviausiai i&sidiferencijuoja aplinkybiné reiksmé ir prasideda stabaréjimo-prieveiksméjimo procesas, kur inagininkinis papildinys gali pereiti j aplinkybe ir pati inagininko forma — i prieveiksmi. Todél neatsitiktinai daugiskaitos jnagininko kilmés prieveiksmiu tarpe Zymiausia vieta uzima veiksmo bido prieveiksmiai — visy gausiausias Sios kilmés ir darybos prieveiksmiu semantinis birys. Tatai galima paremti ir statistiniais duomenimis. Siam darbui tiek ig ra8tu (daugiausia grozinés literaturos kuriniu), tiek is liaudies gnekamosios kalbos surinkta 1016 atskiry nagrinéjamojo tipo prieveiksmiy lyéiy. 18 ju veiksmo bido reiksme vartojama 713 lyciu (70°/o), vietos-erdvés — 145 (14%), laiko — 110 (11%), tarinio 28 (3%), kitomis prieveiksminémis reiksmeémis (tikslo, priezasties), o taip pat dalelyéiu, modaliniy Zodiiy ir prielinksniy reikime — 20 (2%). Daugiskaitos inagininko kilmés veiksmo bido_ prieveiksmiai igsiskiria i8 kity Sios darybos prieveiksmiy semantiniy buriy ne tik vartojamy lyéiu gausumu, bet ir papildomu reiksmiy ivairumu ir turtingumu. Pati dominuojanti veiksmo bido reikSmé, maziau susijusi su papildomais reik&miniais atspalviais, paprastai bidinga tik tam tikrai nedidelei Sios kilmés ir darybos veiksmo biido prieveiksmiu daliai — daugiausia tokioms lytims, kurios zymi abstraktesnio ir bendresnio pobidzio aplinkybinius santykius, pvz.: vargais negalais, antlauzais (frazeologiniame junginyje Sirdies antlauzais ,labai nenoromis, purtantis, prisiverciant"), aplamais ,aplamai, apskritai’, nendromais ,nenoromis", nuodémais ,nuo daikto, nuolat, i&tisai", paie3kais ,,ieskodamas", paklausais ,klausinédamas", pakriksmais ,,padrikai, netvarkingai", skaudziais »skaudziai, labai, didziai", aumeniais ,,atmintinai", aklomis ,,aklai", aplomis ,nieko nezitrint, neskiriant, vienodai", bergzdomis, ,,senu pienu, apie karve", dovanomis, ,,dovanai, dykai, veltui", melomis ,melagingai", néromis ,noriai, su noru", néromis nen6éromis, slaptomis ,,slapta, slaptai”, dtsparomis ,nenoromis, atsispyrus, uzsispyrus", afviromis ,atvirai, ai8kiai, raiSkiai“, atéduromis ,tingiai, nenoriai“, at6dairomis ,atsiziurint atgal, dairantis, tinginiaujan' a ivadom ,,viliojimu, masinimu", nedrqsomis ,nedrasiai", négirdomis ,negirda, negirdint", nendromis, nesviltomis (<nesiviltomis) ,netikétai", nezidromis ,neziurint, neziirédamas", paklausomis ,klausinéjant", pasaJomis ,,i8 pasaly", paselomis ,,t. p.", paslaptomis ,,slapta, slaptai", patykom »patykojant, pasalomis", patylomis ,,t.p.", pavirsomis »pavirsutiniskai, bet kaip", glundziomis ,,pasalomis, tyliai", glistiomis ,,vogéiomis, slapta", iméiomis ,,i skola, i barga", juciomis ,,juntamai, kitiems zinant", jusciomis yt.p.", lygiomis ,,lygiai, vienodai", maéiém ,matomai, regimai, matant, regint", slapciém nemaciém ,,labai slaptai", imaniom ,neapgalvotai, neapsizitiréjus", vogciomis ,slaptai", Ziniomis ,,vieSai, atvirai, regimai", apivirsiomis ,,pavirsutiniskai, Siaip taip", atvirk8Giomis ,,atvirkSciai", aume75

niomis ,,sergant, negaluojant", aimoniomis ,,be samonés, be nuomonés, apgraibomis", nejuciomis ,nepastebimai, savaime", nejus¢iomis nteDes nemaciomis ,nematant, slapta", neZiniomis ,nezinant, nezinodamas", nuotariomis ,,jtariamai, itartinai", paslapciomis ,,slaptai", pavirsiém ,neripestingai, pavirsutiniskai", slaptémis ,,slaptai", dmoném ,neapgalvotai, neapsizitréjus", aiimonémis ,be samonés, be nuomonés, apgraibomis", pavirsiumis ,,pavirsutiniskai", aiimenimis ,neapgalvotai, neapsizitréjus” ins tet. Siaipjau dazniausiais atvejais kalbamojo tipo prieveiksmiai pasizymi dideliu ekspresyvumu ir vaizdingumu. Reik&dami veiksmo buida, jie paprastai tq veiksma palydi ir statiniu ar dinaminiu vaizdu, kartais nuspalvina jj palyginimu, ir tuo biidu pati veiksmo aplinkybé iSkyla tarsi regima, tiesiog akimis suvokiama. Nors Siuos prieveiksmius pagal bend+ raji klausima kaip? (kuriuo bidu?) priskiriame veiksmo bido prieveiksmiy buriui, taciau i§ tikrujy jais daznai ne tiek pats abstraktus veiksmo budas zymimas, kiek konkreti veiksmo pasireiskimo forma nusakoma. Daugelis Siu prieveiksmiy savo Saknimis, 0 kartu ir leksikine reikime, yra susije su veiksmazodZiais, todél sakinyje, Sliedamiesi prie pagrindini veiksma rodancio veiksmazodzio, jie daznai sukelia ir Salutinio veiksmo vaizdini ir eina savotiskais atitinkamos Saknies dalyviu, padalyviy ar pusdalyviu sinonimais. Kai kuriy nagrinéjamojo tipo prieveiksmiyu reiksmé nepaprastai kondensuota: Cia daznai Salia iprastinés veiksmo bido reikémés susiduriame kartu ir su statinio ar dinaminio vaizdo, su konkrecios veiksmo pasireiskimo formos, o taip pat su Salutinio veiksmo reik&memis. Ypaé tas reikSmés kondensuotumas bidingas Snekamojoje liaudies kalboje pasitaikantiems dvikamieniams dariniams, kuriu antrieji démenys savo Saknimis susije su veiksmazodiiais. Sie prieveiksmiai pacios kalbos kuréjos — liaudies sukurti su tokiu nuostabiu taiklumu ir pasizymi tokia ekspresija, kad, norédami sinonimigkai nusakyti jais reiskiamus aplinkybinius santykius, daZnai turétume griebtis aprasomojo bido ir tai, (kas prieveiksmine konstrukcija pasakoma sintetiskai ir kondensuotai viena lytimi, tegalétume iSreikSti zodziy junginiu ar iStisa fraze. Cia i&keltojo tipo prieveiksmius tiksliausia butu pavadinti vaizdiniais veiksmo bido prieveiksmiais. Kad toks pavadinimas geriausiai atskleidzia jy semantine prigimti, rodo patys pavyzdziai: almais ,,galvatrik¢iais, biriu, sriautu" (plg.: Visi vaikai nualméjo (buriu nubégo) Japés paziuréti), piestais ,,piestu, ant uzpakaliniu koju", plégais »verziantis plésiantis, verzdamasis plésdamasis" (plg. cia hibridines daiktavardines-prieveiksmines artimos reik&més lytis: pliupsais ,,visu buriu", rumulais ,,strukliu, sriautu, srove", uldurais ,,sikuriais, verpetais", urmais visu buriu, galvotrikCiais", urmulais ,,srove, sriautu, sniok&damas putodamas", urstais ,sukuriais", uriais (< le. hurtem, ru. ryprom) ,,kraivomis, ‘gabanomis; labai smarkiai, sparéiai, greitai" ir kt.), apglobais ,,apglobus, apglobdamas, keliais eidamas", apgrabais ,,apgraibomis, bet kaip, greitai", apgraibais nt. p.", apgraibstais ,apciupomis, graibantis, graibydamasis", apgramais _,,pavirsutiniskai", apgrobais ,,t.p.", apkandais nlyg dantyse aise 76

isikandus", apzargais ,aplamai, pavirSutiniskai", apigrabais ,,apgraibomis", apy¢iupais ,apciupomis, apyciupai, mazdaug, apytikriai’, atroplais ,roplomis, réplomis", atsidbais ,,siibuojant", atZvilgais ,,zvilgciojant atgal, atsisukant, pasizitirint", jbrukais ,,gridziantis, verziantis", i8plastais ,,i8plétus sparnus, skvernus; smarkiai", iSsprogtais (i8lipo, iSvirto akys i§ nuostabos), i8virtais ,,kilio vertiantis", paglemZais ,,grobte, stverte", palaipais ,,plavenant, pliupéiojant (apie Zvakés liepsna)", paplazdais »paplasta", pasigavais ,pagaudomis, viena po kito", pralindais, gridziantis, verziantis, liste lendant’, prisédais ,,pasédint, pasilsint", priséstais ,,t.p.", proverksmais ,,verkiant, pro verksma", su¢iaupais ,,susi¢ciaupus; vos-ne-vos", uzbloskais (nutaSiau rasta, t. y. uzbloskes, pasizyméjes su virve), uzéiaupais ,,susi¢iaupus; vos-ne-vos", uzZgrobais ,,grobte, uzgrobiant, stengiantis uzgrobti", uzgulais ,,uzgulus, neatsitraukiant”, uzguzais (paaugau be motinos prie giminiy, t. y. ujamas, skaudZiamas), aukést3ikais ,auk&tyn pasiSokéjant", basnirtais ,,basomis isinérus i batus", dvikibais (dvik¥bais) ,,sukibus po du", dvikinkais ,,sukinkius i vezima pora arkliy”, dvily-:pais ,dviem sédint ant vieno arklio, dviséda", dvisédais, ,,t. p.". kakt6muSais ,,kaktotikiu, susiduriant kaktomis", kilvirstais ,,galvotrikéiais", vienvarais ,,be perstogés (varinéjant)", zemévilkais ,,velkant zeme (i8tirpus sniegui)", gaidéliais (neSioti vaika, t.y. uzsisodinus ant peciu), kroméliais ,,uzsidéjus ant nugaros", trinkuliais ,galvotrik¢iais", tuSciais ,dykom, be nieko", atSikiais ,,labai greitai, Sokinéjant", a@izvilgiais ,,atgal atsizitrint", paklupdZiais ,,labai verZliai, klumpant ir vél keliantis (apie éjima, bégima...)", pasklindziais ,,paskliundromis, slystant i Sona (paprastai apie vaziavima rogémis)", pasliuksdiais ,,slidinéjant", aukstsikiais wvauk&Styn pasiSokéjant", ditkiliais ,,kUliais, strimagalviais, per galva", dadkiiliais ,kiliavirsciais", didkdliais ,,t.p.", dutkiliais ,,t.p.", datkiliais yt.p.", dvikybiais ,dviem sédint ant vieno arklio, dviséda", dvikinkiais »pora sukinkius", dvikuZiais ,sukibus po du, dviséda", dvilipiais ,,dviem sédint ant vieno arklio, dviséda", dviraidiais ,,t.p.", galtrakéiais ,,labai smarkiai, galvatrikiais", galtrikiais ,,t.p.", galvaduriais ,,t.p.", galvatrakéiais ,t.p.", galvatrikiais ,t.p.", galvatriks¢éiais ,,t.p.", galvétrakciais ,t. p.", galvotrikiais ,,t. p.", galvotruksciais ,,t. p.", kaktomuSiais , kone susimugant kaktomis, labai arti", kryZkryZiais ,kryziSkai, kryzmai" kiiliavirs¢iais ,,verciantis kilio, strimagalviais", kilverdiais ,,t.p.", kélvertiniais ,,t. p.", skefskryZiais ,skersai kryziuojant" (Batus ri8a skefskryZiais), staéiagalviais ,statia galva", strimgalviais ,,galvotrukéiais", strimgalviais ,,t.p.", Salipanéiais (pancioti, supancioti arklius [vieno arklio deSine, kito kaire koja]), Sunrajais (ésti, ryti [kaip Suo]), trim kéliais ,verciantis, vartantis", trakéiagalviais ,,galvotrik¢iais, strimagalviais, sta- ¢ia galva", trikstangalviais ,,t. p.", akélpomis ,,be nuovokos, apgraibomis", baltomis (sc. akimis) ,,Zzvairai, Zvairomis", basomis ,,su basomis kojomis", Ciulpom ,ciulpiant", ciurk’lomis ,Ciurksle", Ciupinomis ,,ciupinéjant", dyk6ém ,,tuSciomis, dykai, veltui, be nieko", dribs6m ,,risCcia, ristele", gri26m ,griztant, paeinant ir vel griztant", gujO6m ,,pasilenkus, susitraukus, isigauzus", kreivomis ,,skersomis, Snairomis", lengv6m ,,lengvai, nepakro7F

vus (vezimo)", naromis ,pasinérus po vandeniu", nidromis ,,i8 panitry”, repeckomis ,,ropojant, repeckojant", réplomis ,,réplojant", roplomis ,,t. p.", ropomis ,,t.p.", sausomis ,,sausai, be nieko”, Sokinomis ,,3okinéjant", Zaroms ,i8sisklaidzius", Znairomis ,,8nairuojant, Znairuojant, zvairuojant", zvairomis ,,t. p.", apciuopomis , apsigraibinéjant; pavirSutiniskai, neripestingai", apciupomis ,,t. p.", apgrabomis ,,t. p.", apgraibomis ,,pavirsium, nerupestingai; Siaip taip", apgraibstomis ,,t. p.", apgrébomis ,,apsigraibant", apgreibomis ,,pavirsutiniskai" apsisuk6ém ,,apsisukant, nuolatos”, apzab6m nleidziant ratus i8 abiejy kelio pusiy, abipusiai; godziai; pavirSutini$kai, nerUpestingai", apzargém, ,apzarga, be balno", apiciupom ,graibantis, Ciupinéjantis, pavirSutiniskai", apigraizdom _,,paskubomis", apy¢iupomis ,,pavirsium, pavirsutiniskai’, apygraibomis vapgraibomis, Siaip taip, pavirSutiniskai", atbulomis ,,atZagariomis, uzpadairom ,,pasizvalgant; tingiai", isdrdikom ,,nesusisagsCius, nesusitvarkius", igtrauk6m (marSkinius neSioti [ant virSaus]), i8Zargomis ,,i8zargai, i8zirgai", paddlbém ,,i8 padalbu, iS padilby", padilbém ,,t. p.", pagraibomis napgraibomis", pagubrém ,,pasilenkus", pagurém ,,t.p.", paguz6m ,,pasiguzus, pasilenkus, pasikuprinus", paklupst6m ,,klumpant", paknidpstom ngalvotruk¢iais, griuvinéjant ant nosies i prieki’, pakniupst6m ,,t.p.", paknopstomis ,,t. p.", pandrdomis ,,t. p.", panar6m ,,pasinérus po vandeniu; panarinus zemyn galva", paniuromis ,,i8 paniury", paplast6m ,,plasnojant skvernais, sparnais pazemiu”", paplav6m ,,t. p.", paplazd6m ,,t. p.", pasiaut6m ,,slystant, virstant i Sona", paskliundromis ,,t. p.", paskliundomis ,,t. p.", paskrid6m ,,paskrendant", pastridokomis ,,striuoksint, pasiSokéjant", pasverdomis ,,sverdint, sverdinéjant", patardndom ,,strimagalviais, galvatruk¢iais", prakersém ,,prakerSai", prdbégom ,,prabégant, pavirSutiniskai, probégsmais", basnirtomis ,,jsinérus basomis kojomis i batus", dvisédoms n»dviem sédint ant vieno arklio", kilvartomis ,,kiliais ver¢iantis", kilvertomis ,,t.p.", ndosiarikom ,,strimagalviais, nosimi rakant zeme", pusidumirkom ,,pusiau prisimerkus", pusmirkomis ,,t.p.", bridziomis ,,braidant", (visomis) keturiomis ,,kojomis ir rankomis, labai stengiantis, i§ visu jégu", placiomis (sc. akimis) ,,i8plétus akis", rangciomis ,,rangantis, raivantis", tungéiOm ,,rungiantis", tuSciomis ,dykomis, be nieko", ugniém ,,ugnimi, smarkiai", Znairiéms ,,Snairai, Znairai", apgraibailiém ,,apgraibom", atbdsnyCiomis ,,basnircia, basamincia", basniréiomis ,,t. p.", galvatrukéi6m jlabai greitai, smarkiai, paknopstomis", kilverciom ,,kiliais, kilvertiniais", kulvirsciom ,,t.p.", kepurstém ,,ropomis, keturiomis", bdsiautémis ,,basomis (be kojiniy) apsiavus”, kdlveriémis ,,kiliais, kilvertiniais", strimagalvémis ,,staCia galva, kiliais", Sunakimis ,,Sunies akimis", kryziumis ,,kryziskai, kryzmai", skliundziumis ,,galvatrikCiais", kryzkryZiumis ,,kryzi8kai, kryzmai”. i Reikia pastebéti, kad Salia Gia duotuju prieveiksmiu (ir hibridiniy dariniyu: pliupsais, rumulais, uldurais, urmais, urmulais, urstais, trtais...) buty galima iSkelti daugybe daugiskaitos inagininko lyéiy (ap$alais [lyja, 78

t.y. lyja, ir viskas apSala, apledija], biriais ,,tarpais, perdebesiais", gasiais ,,Soriais, tarpais", kiliais ,,ver¢iantis kilio", urduliais , kunkuliuojanciai, bangomis", urtuliais ,,galvotrik¢iais, labai greit", druliais ,,bangomis, sukuriais, verpetais”, véjais ,kaip véjas" ir t.t.), kurios, kad ir rodo nezymu linkima i prieveiksméjima, taciau neatskirtinos nuo, daiktavardziu, nes tebeturi iSlaikiusios pilnas linksniavimo paradigmas. Jei auk&¢iau suminétieji prieveiksmiai, reikSdami veiksmo bida, dazniausiai iSkelia ir tam tikra regimaji (optinj) vaizda, tai kitiems veiksmo budo prieveiksmiams bidingas girdimasis (akustinis) vaizdas, pvz.: pagnibzdais ,pasnabzda", patylidkais ,,(labai) tyliai", patylukais ,,t.p.", proréksmais ,pusiau rékdamas, garsiai", patyléliais_,,(labai) tyliai’, patyliais ,,tyliai", balsomis ,,balsu, balsiai, garsiai“, kuStomis ,,paSnabzda", kuzZdomis ,,t.p.", Snabzdomis ,,t.p.", SnibzZdomis ,,t.p.", 3nypstomis ,3nyp&¢iamai", tylomis ,,tyliai", paklegomis ,klegant, balsu, pakugzdomis ,,paSnabzda", pakuStomis ,,t. p.", pakuZdomis ,,t. p.", papliupom »garsiai, balsiai", pastiigomis ,,staugiant", patérskomis ,,terskant", pasnabzdomis ,,pasnabzda", paSnibzdomis ,,t. p.", pusiaugiedom ,,pusiau giedant", t¥lémis ,,tylomis", tylutélémis ,,(labai) tyliai“, tylatéemis ,,t.p." ir t.t. Ir kity veiksmo bido prieveiksmiy pati bendroji ir pagrindiné veiksmo bido reik8mé daznai néra vienintelé: kartu su ja iSkyla ir ivairios papildomos reiksmés, kartais nustelbiancios net veiksmo budo reiksme, bitent: ; a) tempo: zovadais ,3uoliais, zovada", zovedais ,,t.p.", palengviukais ,,palengvéle, palengva", pamazitikais ,pamazéli, pamazu", Suoliais ,sokuojant, Siksniais", apyZingsniais ,,zingine", palengvdiciais ,,palengvéle, palengva", pamaZéliais ,pamazéli, pamazu", greitomis ,,greitai", skubinomis ,,skubiai", skubomis ,,skubiai", tekinomis ,,tekinas, bégte", apytekomis ,,apytekiniu", pabégomis ,,tarpais bégant", paliuokomis ,,suoliais", paskubomis ,,i8 paskuby, skubiai, greitai", pasfrdipomis ,,Suoliais", pasékomis ,8uoliais", pasokédamas", paSuokomis ,,t.p.", patekomis_,,bégomis", pdtekomis ,,beveik riscia", Suoliom ,,8uoliais"; b) laiko: apéntais ,,vél, i8 naujo", grizalais ,,griztant, grizdamas", grizulais ,t.p.", prieSais ,,ateityje, prieS akis", Gpais ,,kartais, tarpais", atminais ,,kartais, atsiminus, kai kada", Gtmyniais ,,t. p.", atvalkais ,,antrakart", apéntaiéiais ,,vél, i8 naujo", atétrik¢iais ,,atsitraukiant nuo darbo, kai kada", atdtrikiais ,,t.p.", igeidziais ,,retkar¢iais, kai esti noras", jnotiais ,,t.p.", i3okiais ,retkarciais, prieSokiais", inSokiais_,,t. p.", pripuléiais ,,pripuolant, prigokant, kada-ne-kada", priepuoliais ,t.p.", prieSokiais ,,t.p.", atotrikomis ,,atsitraukiant nuo darbo, kai kada", igeiddm ,retkarCiais, kai esti noras", plg. cia dar hibridine daiktavardine-prieveiksmine lytj perdebesiais ,,tarpais, Sorais" (Siandien perdebesiais ly ja); c) vietos-erdvés ar erdvinés orientacijos: prieSais _,,priesakyje", priesy priegais ,,t. p. (sustiprintai)", aplankais ,,aplinkui, aplenkiant, vingiu, ratu, apsukai", aplankstais ,,t. p.", aplanktais ,,t. p.", idurmais ,,tuctuojau is paskos, jkandin”, ijkantinais ,,paskui, is paskos, ikandin”, padurmais ,,t.p.", patikimais ,,tik pas patikimus, ne visur", pridurmais ,,i8 79

2. He Bo Bcex 3HaveHuax H cbyHKUMAx TBOPHTCIbHbIG Makex*k MHOKeCTBEHHOTO 4HCAa B OAMHAKOBOH creneHH apBepOuamusyetca. Han6onee Oau3KHM K Hape4HIO ABAMeTCA TBOpHTenbHBI ciocob6a u o6pa3a AelCTBHA, 3HayeHHe KOTOporo YacTo Tpy~HO OTrpaHHyuuBaetca OT ApyrHx SHaYeHHH TBOpPHTebHOrO ManexKa MHOXKeCTBeEHHOTO uncwia. TBOpHTeJIbHbIt o6Opasa u cnoco6a neficrsua aBaserca KaK ObI TlepexoAHOH craguel, B KOTopol wlerue Bcero muddepenunpyercs o6ctosTenbcTBeHHOe 3HaueHHe HauHHaeTca Mpouecc anpepOnanusanun. B stoi cragquu axe jononHenne, BbIPAKCHHOE TBOPHTCbHBIM Mae%KOM, MOET NepeliTH B OOCTOATENbCTBO, a POpMa TBOpHTenbHOTO nagexKa — B Hapeune. - 3. Cpeau napeunii, nponsmegmux or TBOPHTebHOrO Maqexka MHOKeCTBCHHOTO 4HMCia, CaMbIi MHOrOUMCAeHHBIli CeMaHTHUeCKH paspaq cocTaB- “IMl0T HapeyHA cmoco6a u o6pasa gelicrBua. Hapeuna cnoco6a u o6pasa NelicTBHA BbimemMIOTCA cpeH Apyrux cemanTuyeckux paspanoB HapeuHit H€ TOJbKO HaHOoubilei MHOTOUHCeHHOCTHIO, HO H MHOroo6pa3vem Hu 60TaTCTBOM MONOMHHTCABHBIX OTTCHKOB 3HayeHna. JLoMMHUpywulee 3HayeHHe cnoco6a u o6pasa gelicrsua OOnIuHO sABAAeTCA XapaKTepHOH He BCeM HaPeyHAM 9TOrO THIa, a AMWIb ONpexeneHHO Hx yacTu, OOo3HauaIoleli 06CTOATebCTBa Oosee OTBeYeHHOrO XapaKTepa. B ocHOBHOM xe nogaBaafoujee OOALIMHCTBO HapeyHi sTOrO THMa, OOosHaYaA cnOcoOO 4 o6pas3 qeiCTBHA, OObINHO elle MMeIOT H AONOAHUTeAbHbIe CeMaHTHYeCKHe OTTeHKH: COMPOBOxRAaIOT MeHCTBHe CTaTHYeCKHM HJM MHHAMMYeCKHM mMpescTasseHHeM, AeNaior qelicrBHe HeOTAeTHMBIM OT ONTHYeCKOrO Hs (B Gonee pegKX Ciydaix) akycruyeckoro mpexctaBenus. OcHoBHoe 3HayeHHe ocTaibHBIX Hape4wHH, MpOusueMMUX OT TBOPHTebHOrO MagzexKa MHOKeCTBeEHHOTO WHcia H BbIpaKaloulHx cHoco6 H OOpas selicTBUA, TaKxKe uacTO mepenseTaeTca C KaKHM-JIHOO OAHHM H3 CJeMYIOWHX MONOAHUTeABHBIX 3HaueHHit: TeMna, BpeMeHH, MecTa-nmpocTpaHcTBa HAH IIpocTpaHcTBeHHOH OpHeHTanHH, CMCHBI, MOOKeHHA (NOSHNMH), KONMYeCTBa MM cTeneHH, HampaBvienua, MPH4HHbI WIK WeAv, OYepeqH-NOpsAyKa, COBMeCTHOCTH, nepepEiBa, oTAeseHHA H Ap. 4. CpaBHutezbHo HeMHOrOUHCJeHHBIMH sBmIOTCA Te HapewHa, mpoASUICHUIMe OT TBOPHTeAbHOTO Maex%Ka MHOXKeCTBeEHHOTO 4cMa, KOTOpHIE HMCIOT SHAYeHHE MECTa-NPOCTpaHCTBa, BpeMeHH, a Tak%Ke Te, KOTOpbIe ynotpe6astoTca B dyHKuMH no_mexauero, TompKo uspeqKa BCTpeyaioTca 30eCb 3HaYeCHHA We A MpHuHHEl. 5. B uckounTeAbHO peaKHX cay4yaax 9TH Hapeyws Mepexo_aT B pasPAAbI YACTHU, MOMaJIbHBIX COB HAH Mpessoros.