LIETUVIU
KALBOS
GRAMATINE
SANDARA
Bal
Bens
uay
iO
S*k'SeR:
M OoOR
SG
UA
KA
DPE
UM TJ
A
TIESIOGINES
IR
NETIESIOGINES
KALBOS
YPATYBES
PONTININKU
IR
VAKARINIU
PUNTININKU
TARMESE
J.
SUKYS
Tiesioginé
kalba
pon ininky
i
aka iniy
pun ininky
a méms!,
kaip
i
apsk i ai
Snekamajai
kalbai,
gana
biidinga.
Jeigu
ai
né a
dialogas,
ja
isada
nu odo
(sa o iSkai
j eda)
au o iaus
ZodzZiai.
Ap aSomosiose
a mése,
kaip
i
li e a i inéje
kalboje,
i8
iesiogine
kalba
nu odanéiy
au o iaus
Zodziy
pa s
populia iausias
y a
eiksmazodis
saky i.
Sak6
asé
jdi:
,,K&
i.jé
nea ine§??
Pasigé e
ilks,
saka:
,,A&%
jo’
(jau)
dainuos!“*
Tas
So
saka:
,,Nedain iok
nedain ok!“
( .p.)
Pn .
AS
Juoz
sak
6
aki'§
(j
akis):
,Die i
mana,
ix és
ai
i
kéla
as
sénbe ni.s,
pama isi!
Mi.
Cigénus
sdka:
,,A
Zine,
pomi.lis:
pi m
su dlgikim
a a
pa Si.ku,
a
paskui
dlgismi
iséi.ku
( .
p.)
Re .
VeiksmaZodis
saky i
ne e ai
paka ojamas
ne
kelis
ka us
(p ieS
ie-
siogine
kalba
i
j e p as
j
ja
a ba
ik
j e p as
j
iesiogine
kalba).
Tokie
saky i
paka ojimai
ypa
mégs ami,
kai
iesiogine
kalba
kas
pasakojama.
Z i. bals
séka
,,NO,
—
sdka,
—
éS
a
pone,
—
ska,
—i
bi. na
nusip aié,
i
pa sizegndj
p i
algimo,
0
daba
o
nicka!
(l.p.)
Pn .
,,Més
se ai ,
—
saka,
—
bailéSah
bida em.
Més,
—
sak
a,
—
bijéda em,
d ebéda em,
—
saka
—
ke
aida em
p o
é°
meskél.
Ge e,
—
sdka,
— ka
jii s
daba
d oséSan
Kb.
AX
jam
sak
é:
»Labe’
i.nké.,
—
sak
6°,
—
sneki,
i
a¥ ne
iska**
sup a i ’
Mz8.
Nb,
dn s
(jis)
p i-
s éja
(apsiémé)
pa éki
:
,,Nd,
—
sdka,
—
ge é,
al
(be )
da
Si idé
nepa oksi,
—
sadka:
—
un
i djos
(l.
p.)
Tj.
Veiksmazodis
saky i
ne e ai
p idu iamas
ne
en,
ku
ienas
iesio-
gine
kalba
nu odan is
eiksmazZodis
jau
y a.
Péns
kléus,
sdka:
,,Téu
aiki
nebi. a,
—
ku?
u
ga é
aiku.?
(1.
p.)
U®.
A
pemendli.s
Sidin
(pajuokia,
e zina)
él u.,
sdka:
,,Né,
da
neduios
ke-
!
Plagiau
apie
as
a mes
Z .
J.
Suk
ys,
Ry y
aukS ai¢iy
pon ininky
i
aka iniy
pun ininky
a miy
bidingosios
one inés
ypa ybés,
LKK,
.
5,
p.
175—183.
2
Va ojama
kiek
sup as in a
,,Lie u iy
kalbos
a laso
medziagos
inkimo
p og a-
mos*
(II
leid,
Vilnius,
1956,
p.
105—118)
ansk ipcija,
Naujai
i es as
ik
Zenklas
,
ku-
iuo
zymimas
edukuo as
ZodZio
galo
balsis,
a imas
u,
pap as ai
a iamas
ie oje
Ik.
aa
u.
3
Senieji
Sios
apylinkés
a més
a s o ai
a ia ne
isk
°.
223
pi. es!“
(1.
p.)
UZ.
Méé
okuoj,
sdka:
,,Mai
okos
ma és
ne eik«
Kb.
Ax
Va i.si.
(Ve onika)
is
ki. s o.,
sak6::,,Pajim(k)
gi,
pa agduk
(alaus),
gal
nenumi smé!“
Mzs.
Alpi.
ne
(Al onsa)
bd as,
sdka:
,,Nu
ku i?
G
Siuni.!
(kas
gi
Gia
daba !)"
MB.
Néda jo.
(pinigu),
—
pami'slijo.,
sak
6
:,,Jég
md
ui aka
mukéi?..<
M&kn.
3
Ski ingai
nuo
li e a ii inés
kalbos,
ap aSomosiose
a mése
eiksma-
zodis
saky i
su
p ieSdéliais
(a saky i,
pasaky i...)
iesioginei
kalbai
nu o-
dy i
a ojamas
labai
e ai.
NeuZ iksuo a
Sia
unkcija
i
eiksmazodziy
a i,
p abil i.
Be
saky i,
kiek
dazniau
pasi aiko
ba is,
dziaug is,
juok is
»Sneké i
juokian is,
Saipy is“,
klaus i,
liep i,
lo i
,, auk8 i,
meluo i“,
p a-
Sy i,
ék i
,Sneké i
Saukian ,
ba is“,
ei au is,
Zadé i
i
k .4
Sie
eiksma-
zodziai
ne
ik
nu odo
iesioging
kalba,
be
i
s ilizuoja
ja,
pasako
eikéjo
Snekejimo
bida.
Kaziene
bda as:
»Aini
io
keli,
i
i.s
néskis
medini‘ku.
(pagalj
nuo
Suny
a sigin i)“
Mzs.
Ma ?
diaal
ugas:
,,Visdi
pasi aise
kd e
Nj.
U
Skédzene
j1o-
kas:
,,Va,
daba
i
bus
éu
Zén s!*
M8.
And
laks a
api
klaimu
i
kldusi:
Ta i.i,
duk él,
a
jaii
baigi?*
( .
p.)
Kng.
Kumeli‘ e
lie
pi:
»Mésk
a dgalu
u ku
Kal u!“
(l.p.)
Mck.
Tas
—
Zine’
gi,
Id:ji:
,,Aik
( ekék),
pdni
bi si
—
gul-
bes
piena
be iiks!*“
M2.
P éjo
e
pap asa:
,,Paskai i*k
ma ,
alkél,
é°
as-
él!
K 8k.
Me gai es
éki:
,,Kad)
Gi
sucecka ési
(supiaus ysi
kopis us)
u j-
kom!“
— ukwoji
Mz.
Ji,
ma ,
d usésne,
ioj
ei dujas:
,,A
nezi.no ,
ku
i
16°
budéla,
ku
mi.l s
pa duody?“
M28.
Pa s
pi. miniks
gi
Zadéja:
,,Téu,
sehuk,
duosim!
Kb.
Snekéjima
eiSkian is
au o iaus
kalbos
eiksmazodis
dél
umpumo
ka ais
nepasakomas.
Tokiu
a eju
in onaciSkai
ig ySkinamas
ki as
au o-
iaus
kalbos
eiksmazodis,
pap as ai
pa odan is
eiksma,
ku j
a likda-
mas,
eikéjas
a ia
sa o
Zodzius.
Veiksmazodj
ia
gali
pa aduo i
i
iS ik-
ukas.
Di.k e es
ik
gali.nd
sda a
nags:
,,Ge é,
pada i'sim!**
(l.p.)
Uz.
Tas
p ake e
e bu
:
»Li'ski
isi
e bén!*
(1.
p.)
S mb.
S akiene
Spi'gu.
paki'si:
wA
ma é
—
iek
i
egdusi!*
G n.
Té es
ki.msdi
inké
s alah:
,,Til k
w
aFlu!*
Mz.
Ki ais
a ejais,
no in
pasakojima
pagy in i,
pada y i
jj
dinami8kesni,
au o iaus
kalboje
pasakomas
ik
eikéjas,
ku io
h
iesioginé
kalba.
Ta
eS i' e:
,,Ka
ka
ka ,
esmésk
md
ieno
eso él!
(1.
p.)
K sk
Liesene:
»Al
égi,
ji.m
a i
—
nebegal.
.éjo
iskds
aa
aukso]!**
MZ8.
Sakom
:
,,Uzikus,
nabagéli.s!“
U
as
s u e’
:
US .kus,
nabagéli.é!
(1.p.)
MB.
*
Ap aSomosiose
a mése
iesiogine
kalba
gana
daznai
nu odo
i
nelie u iskos
kil-
més
eiksmazodziai:
dy y is
,,s ebé is*,
du na o i
,, adin i
k ailiu,
niekin i*,
Jlojy i(s)
sba i(s)“,
mjsly i
(jaunesni
pasako
i
gal o i),
okuo i
,,saky i,
pasako i,
eig i",
Sidy i
»e zin i,
pajuok i*.
Jain
dé
bu é',
dj-
ida as
(s ebéda ausi),
du na
éda oa:
,,Ka
o
apsniyde,
e
ix-
duke
[pinigus]
Pny.
Ka
p adéja
Ié6ji is:
Ok
i,
—sq@ka,
—
si.sko,
pa si
il
Neb
AS
mi:
sliji:
,,Zmunél
(mo e éle),
ka
i
mOki is
eiki
s eikg as!**
M3.
U
Sk ebé
a
a éja,
ukwoji:
»»Ni
h
p asi'k,
ni
i
gdusi!
G n.
Ty
aiku.
muki'kle,
zine’,
oi
Si.din :
,.Ka al
je i.
s
pan),
i. e
kdsi.
so
smald...
Nn.
224
Kai
eikéjai
jau
bu o
i8 a dy i
i
klausy ojui
ai8ku,
kieno-y a
ZodZiai,
iesioginé
kalba
ka ais
nu odoma
ik
ienu
eiksmazodziu
(saky i,
klaus-
i
i
k .).
Tam
laik
mas
bo édks
éem
on
is
(i
iisj).
Saka:
,,Bobi.i,
a
nesosale?“
Saka:
,,Ge
so
pe s eném.
Saka:
,,Ge
nose
be
pe s e ul’
K sk.
Kldus:
»4
du
pa i ik
[jaunikis]?‘
—
,,Ne,
nepa i ik,
—
saka,
—
ba zd
kaip
s azda
(l.p.)
Pn .
,,Pé ikien,
—
sdk
a,
—
a eik
pageddi,
kaip
as
numi si!
—
.,Oje’,
-
Sako,
—
ik
mi?k!*
Ksp.
Au o iaus
kalba
be eik
isada
eina
p ies
eikéjo
kalba.
|
iesiogine
kalba
j e p i
a
pasaky i
po
jos
au o iaus
Zodéiai
pasi aiko
e ai;
kiek
daz-
niau
ik
uo
a eju,
kai
jie
ka ojami.
wl
as,
—
sadka,
—
déja
[d uskos]:
es
déd,
i
aX
déjo
Pny.
,,Né
ci,
—
sak6o',
—
ie as
pa gul
(a sigul i
pamiego i),
—
aik
pas
mamu!**
MZ.
,,Ku gi
ds
jusu.
ugs?
—
sako°
Mz,
,,AS
nesup u i y,
kas
Gi
i a“,
—
sdka
Tj.
Ka ais
iesioginé
kalba
pe ke a
au o iaus
kalbos
sakinj,
ku is
esia-
si
da
po
iesioginés
kaibos.
DabaF
sdka
un
é u.
( é ui):
.,O
niks ike,
nieka
neisma-
nel
—
ix e i.§
akis.
MZ.
Tiesioginé
kalba,
nep a asdama
jai
budingos
in onacijos,
gali
jei i
j
sudé inio
sakinio
sudé j.
Vaik&
—
iens
sdka:
,,ATk
un
ic
[gy en i]““,
ki s
sdka:
.Aik
un
i
Pb .
Ki i
die i:
islendy
kuki
béb
i
kukas
e pu.
a es,
woj
_apip ioly
pulkus
didéusi
(~ias)
—
ien :
»Maan,
ki h:
Maas,
i
izg iebi
(iSpe ka)
s ies u.,
ku
ge ésni.6
Mz.
Bu da a,
sdka:
,,Ta i
i
es,
ku
ésk
kucne“,
—
nu
a
i
T oski ne
Re .
Ki o
asmens
iesiogine
kalba
ap aSomosiose
a mése,
kaip
i
li e a i-
inéje
kalboje,
galima
pe eik i
ne iesioginés
kalbos
pa idalu.
Tiesidgine
kalba
e éian
ne iesiogine,
pap as ai
kin a
a inio
nuosaka,
ka ais
i
a-
inio
sudé is,
pasikei ia
asmeniniai
j a dZiai>.
Ji
ampa
Salu iniu
sakiniu,
p isijungusiu
p ie
pag indiniu
sakiniu
i usios
au o iaus
kalbos.
;
Pon ininky
i
aka iniy
pun ininky
plo e
ne iesioginé
kalba
eiSkiama
ne ienodai.
E
Nuo
La ijos
TSR
sienos
iki
Ka saki8kio
pon ininkai
i
aka iniai
pun ininkai,
no s
ne
isai
nuosekliai,
a oja
daly ine
ne iesiogine
kalba.
Jis
sake,
ka
ma i.s
is
éla
mdsinu.
Kid.
Si dé
sake
p o
adiju.,
ka
kuF
i
ladé
bu. i.
RAN.
Saka,
ka
d i.bi.s
no
liep u.
S mb.
Miné ame
plo e,
kaip
i
li e a inéje
kalboje,
a ojamos
a inj
a
a inio
g upe
suda an¢ios
kons ukcijos
su
ne iesioginés
nuosakos
daly iu.
Vélne.
imégus,
meldgi.s
ase’
Spélék s:
adiju.
nusipi ka
i
Meili‘na.
Til a-
gal,
a
sdkasi
i
Léning dda
pi ki.s*
K s,
5
J.
Balke i ius,
Daba inés
lie u iy
kalbos
sin akse,
Vilnius,
1963,
p.
407.
®
Be eik
isi
pon ininkai
i
pie y
aka iniai
pun ininkai
Siuo
a eju
saky y:
...sakasi
i§
Lening ada
pi ka,
o
da
da niau:
...saka
is
Lening ada
pi ka;
...saka,
kad
i§
Lening a-
da
pi ka.
15,
Lie u iy
kalbos
g ama iné
sanda a
295
Nuo
Ka saki8kio
j
pie us
(p z.,
apie
Miezi8kius)
ne iesioginés
daly-
inés
kalbos
pasi aiko
ik
pédsakai.
Sake,
ka
Lgn s
bi.cik
(lyg)
saku i ?
(sakas),
ka
bis
is i ik y
naiji
mili.ciji
MZ.
Likusieji
aka iniai
pun ininkai
i
pon ininkai,
iesioging
kalba
e s-
dami
ne iesiogine,
iesioginés
nuosakos
a iniy
ne iesioginés
nuosakos
daly iais
pap as ai
nekei ia’.
Pe eik i
ne iesioging
kalba
Cia
dazniausiai
padeda
modaliniai
Zodeliai,
pap as ai
sla isky
skoliniy
pe di biniai:
bak,
buk ai,
bucik
(beje,
jie
gali
pasi aiky i
i
iesioginéje
kalboje).
Teisi'be,
sindé
Jeneskél
ge dé
jo,
ka
Ja asondls
eX
ai oj
pas
é s
bik e
G s.
Kalb,
kad
d
( a)
namél
bik
jis
a pi ka
S k.
Snekéja,
bu.cik
da bdde u.
jam
ni.b auke
a
a ds
sumdzina
M&.
Vie omis
aka iniuose
pun ininkuose
abejone
dél
min ies
ik umo
o-
do
j e piniu
einan i
sus aba éjusi
daly io
o ma
esq?.
Plepéja
Zmoni.S,
kad
B uonene
asw
jo
isi dSe
is
ligénines
M28.
Kai
ne iesioginé
kalba
i8laiko
iesioginés
kalbos
a inj
nepaki usi,
modaliniy
Zodeliy
bik,
bak
ai,
bucik,
esq
gali
i
nebi i.
Tokiu
a eju
aiS-
kiai
nepab éziama,
kad
pe eik ieji
zodziai
a
min ys
y a
ne
pa ies
au o-
iaus,
o
ki o
asmens.
Visi
gi
w-Ze
(nekéjo),
ka
daii(g)
kas
a piks
MZ.
Tadd
ie
iménis
mi nese
jai
i
plios u
lini’
i
sdka,
ka
pon s
liepe
isdus?
méd skinis
(1.
p.)
Rdz.
Ka ais
eikéjo
kalba
p ie
au o iaus
Zodziy
Gia
gali
bi i
p ijung a
ne
jung uku
kad,
o
ik
in onacija.
7
MieziSkiuose
i
sus aba éjusi
esamojo
laiko
daly iné
o ma
giminés
i
skai iaus
ne odo:
Jé*
au)
bix a
beluku
(bebégas).
J6°
(jau)
bu d”
bemuku i
(bemokan i).
J6°
(jau)
bij. a
saku
(besakan i),
ka
ais
g i*Gon,
al
d
a ijé,
i
nebéja
MB.
8
Pig.
J.
Balke i ius,
min.
eik.
p.
408.
J.
Jablonskis
i
ki i
anks y esniyjy
lie u iy
kalbos
sin aksés
ado éliy
au o iai
okius
sakinius
aisé,
iesioginés
kalbos
eiks-
mazodzius
Salu iniame
sakinyje
keisdami
daly iais,
Z .
J.
Jablonskis,
Rink iniai
as-
ai,
. I,
Vilnius,
1959,
p.
528
;
M.
Du ys,
Lie u iy
kalbos
sin aksé,
Kaunas,
1927,
p.
74
.
Senieji
lie u iy
kalbos
aS ai,
ku ie,
iesa,
daugiau
a s o auja
o
me o
aSomajai
kalbai,
ne iesiogine
daly ine
kalba
odo
ge ai
susi o ma usia
i
dazZnai
a ojama.
Ne
a-
ka iniy
pun ininky
kaimyno
K.
Si ydo
,Punk uose
sakymy“
skai ome:
Tod in
i
pa s
Dowids
ieszko
Diewo,
szaukia
iop,
budina
ii
kayp
azumigusi,
sakos
essus
ap ays as,
skun-
dégias
essus
a i
p apul ies...
1
199.
Apasz a as
sako,
gie esni
sun i
paim
mo e y,
negi
deg
1
232.
Padiu
ik ay
ikieimu
sakos
busiu
izgani ays
1
258.
Daugiau
negu
Siy
dieny
pon ininky
i
aka iniy
pun ininky
a mése
ne iesioginés
daly inés
kalbos
pa yzdziy
galima
as i
i
A.
Ba anausko
eks uose,
uz aSy uose
i$
y
paciy
a miy
plo o.
Kas
cza
pa
okia
pa éwu?
—
p adéja
dy y ies’
ka alis
sakgdamis,
kad
nésus
ma is
okids
pa owos
BM
94
(B z).
Gaspadé is
isz
a
dzio ksma
( ii
dzioaksma)
p adéja
gi is’
kad
jis
a ius
séwa
ocnu
kd 'wi,
abé
g dziu...
BM
78
(Vb).
p ibawi
un
ka alu
sakesi
jié
iszewadawi
j6
duk é is
i
pa dde
as
gélwus
BM
113
(Ssk).
®
Li e a i inéje
kalboje
Siuo
a eju
ne e as
j e pinys
gi di,
z .
J.
Balke icius,
min.
eik.,
p.
406.
Ap aSomosioms
a méms
jis
nebiidingas.
226
Lé un s
sake,
Ladze
ix auddéje
(iSp asé)
is
sim s
i .blu.
M28.
Zmé-
ni.§
pla&ski,
Skemuni’
si
s ebi kle
pasi édde
Mi.
Abiem
a ejais
ne ik umo
a spal io,
ku is
bidingas
daly inei
kalbai,
lyg
i
né a,
a¢iau
negalima
i in i,
kad Salu iniais
sakiniais
eikéjo
kalba
a ku iama
iksliai.
G ei iausiai,
Gia
ik
a pasakojamas
pasaky os
min ies
u inys.
Pon ininky
i
aka iniy
pun ininky
a mése
ne e a
neg ynoji
iesio-
giné,
a ba
pusiau
iesioginé,
kalba'®.
Tiesioginé
kalba
¢ia
pasakoma
Salu-
iniu
sakiniu
su
jung uku
kad,
nepakei us
nei
a inio
nuosaky,
nei
j a dZiy
i
iSlaikan
isas
ki as
s uk ines
i
s ilis ines
iesioginés
kalbos
ypa y-
bes!.
Sunku
pasaky i,
a
neg ynoji
iesioginé
kalba
y a
okio
pa
ikslu-
mo,
kaip
iesioginé
kalba!?,
aéiau,
be
abejo,
eikéjo zodziai
neg ynojoje
iesioginéje
kalboje
pe eikiami
daug
emocingiaw
i
aizdingiau,
negu
ne-
iesioginéje
kalboje.
Ne iesioginé
kalba
nepe duoda
nei
j e piniy,
nei
k ei-
piniy,
nei
jaus uky,
nei
ki y
modalinio
a
emocinio
pobiidZio
zodziy,
o
ne-
g ynojoje
iesioginéje
kalboje
isa
ai
iSlieka.
Ti
jis
jéi
(jai)
i
sdka,
ka
),
S aldenieA,
nebijdk:
i
di.dela
débe-
Sa
—
mdi
le é's!
M28.
Jeni- e
dud
baisdusi,
ka ,
ui,
kuFgi
daba
md
pasi-
dgi?
M28.
A
pa iléjo
pa iléjo
i
saké,
ka,
mda
édas,
as
séni.§
Zénisis
( es)
é/
Nn.
Pa ys
daZzniausi
okie
neg ynosios
iesioginés
kalbos
a ejai,
ku
jung-
uku
kad
p ijung a
iesioginé
kalba
eina
Salu iniu
papildinio
sakiniu.
Ta-
éiau
pasi aiko
okiu
bidu
susida iusiy
i
Salu iniy
ikslo,
p iezas ies,
biido
aplinkybiy
bei
eiksnio
sakiniy.
1.
Neg ynosios
iesioginés
kalbos
Salu iniai
papildinio
sakiniai.
a)
Salu inio
sakinio
eikéjas
—
pi masis
asmuo,
o
a inys
—
iesio-
ginés,
ka ais
liepiamosios
nuosakos
eiksmazZodis:
Mali niniks
'saka,
kad
as
ji:
( aika)
mdiu.
suga é
i.pe
plai kun i.
su
165
(1.
p.)
UZ.
Toki
bi da a
wkiniku.,
e
pjdun
i
pjdun
—
nesakis,
ka
séskim,
pasils kim
Pb .
Jis
uzgi da:
gube nd a us
su
d aiigu
snék
i-
dij,
ka
aisma
ka dlaus
éki
i
nu é isma
(nunuodysim)
(1.
p.)
Mck.
Apkabi.na,
pabuéa a,
pasisadke,
ka
a&§
asi
a a
i s
( .p.)
Alkn.
10
Dél
e mino
Z .
A.
H.
P803ae8,
Cospemennpii
pycckuii
anTepa ypHbiil
sa3biK,
.
II,
Mocksa,
1958,
p.
279.
"
Lie u iy
li e a i inéje
kalboje
neg ynoji
iesioginé
kalba
ne ole uojama,
no s
dau-
geliui
a miy
i
au osakai
né a
s e ima.
18
ap aSomyjy
a miy
plo o okios
kalbos
pa yz-
dziy
andame
i
A.
Ba anausko
eks uose.
Teip
a
dwa a
pois
saka,
kad
i
mas
n’agdlam
am
dwa ’
gewa’dn’ ’,
i
m’as
iszwaziojam
ki o
gew’dn’ ?
BM
161
(Jn8k).
Téws
n’ano éja
da
saky ’;
al
si is
pasak’a,
kad
zidnéd,
bd
paia-
déjé
man’
( elniui)
BM
160
(InSk).
...wanags
pa kalb’éja
zmégiszké
kad
n’aszduk,
al
pa 'n’as’zk
namo
i
p’anék
jdu ion
més,
6
pdsk
asz
au
uznag ades’
BM
158
(In3k).
12
A.
Molo ko as,
ap a damas
analogiSkas
usy
kalbos
senyjy
aS y
sin aksines
kons ukcijas
su
jung uku
saxo,
eigia,
kad
s e imos
a
pa ies
eikéjo
kalbos
Sios
kon-
s ukcijos
iksliai
nepe eikia
(A.
H.
Moao Kos,
Oco6nie
cHnT axcnueckHe
KOHCTPyKNHA
Aan
nepeqayn
4yxOi
pew
B
ApeBHepyccKoM
s3bIke,
«<Yuenble
sanuckn
Jlennu paacKo o
Toc.
Yunsepcu e a>,
cepua
susono u eckHx
Hayk,
Bbin.
61,
1962,
p.
192).
227

b)
Salu inio
sakinio
eikéjas
—
an asis
asmuo,
o
a inys
—
liepia-
mosios,
ka ais
—
iesioginés
nuosakos
eiksmazZodis:
Cd
p isake
duk e im,
kad
boé iki
ji
(zaiski
su
juo)
i
neiSsldis-
ki ,
kél
ax
adbéks
( .p.)
UR.
REék,
aks
espi. s,
kad
ade
Gln.
Viens
labe
e ke,
p ase,
ka
do anodki
md
gi i be,
—
sdka,
—
as
nekal s
Pn .
Tad)
pamo e
isgjus
sd a di.k e ei
i esnéi
Lie
pi,
kad
aik
i
nuski.nk
[ oze]
(L.p.).
Kng.
c)
Salu inis
sakinys
beasmenis:
.
Un
i déjos
a ein
pas
klebénu
Taujénasun
i
dabaF
ki.nige
pasdka,
ka
pas
mum
aidénase
Ksp.
2.
Neg ynosios
iesioginés
kalbos
Salu iniai
ikslo
aplinkybés
sakiniai.
Salu inio
sakinio
a inys
Gia
pap as ai
eiSkiamas
liepiamaja
nuosaka.
Paskaii
él
sus éja
[So e is],
ka
li.pk
(kad
a8
iSlip iau)
Mz.
Te
Ji. giS
a aiad a,
ka
p asom
un
pdg aba:
muéekéla
pasi.mi e
( .y.
a -
azia o
k ies i
j
laido u es:
pamo élé
mi é)
MzZ8.
Nd
ai
and
gana,
ai
jdi
da
uzd ody
da ba:
pakulu
duod ,
ka
su e Fpk
i
isdusk
(kad
ji,
naSlai é,
su e p y
i
iSaus y)
(I.
p.)
Kng.
Paskun
keéli,
ka
kélkis:
a isme
ka j
namo
(kad
kel usi,
nes
eikés
a y i
ka e
namo)
(I.
p.)
Kng.
3.
Neg ynosios
iesioginés
kalbos
Salu iniai
p ieZas ies
aplinkybés
sa-
kiniai.
,
A éje
b élene
i
iX d e,
ka
u
aik
un
sd a
gi.mias,
i
ma
ne-
eikali ig
(kad,
ei iau
pas
sa o
gimines:
aS
jai
ne eikalinga)
Pb .
Té as
pa -
siguida,
ka
mana
aikélai
sug i*Za_namé
(kalbama
apie é o
ai-
kus,
nes
jis
pa s
juos,
aganos
Zmonos
e iamas,
iS a é)
(I.
p.)
Mck.
4.
Neg ynosios
iesioginés
kalbos
Salu iniai
bido
aplinkybés
sakiniai.
Jy
a iniai
eiSkiami
liepiamaja
nuosaka.
Zodis,
ku j
Sie
sakiniai
aiSki-
na,
—
pag indinio
sakinio
bido
aplinkybé
/eip
,, aip“.
Jém
ép
apsi éigke,
ka
nuplesk
s égu.
i
iSku‘lk
ds
Sdudus,
ai
bis
pela’
(l.p.)
Mck.
Tai
ki.nigas
jam
pd a e
eip,
ka
éSski
na-
mé
Si .
5.
Neg ynosios
iesioginés
kalbos
Salu iniai
eiksnio
sakiniai.
Bi. a
pasaki
no
aldzos,
ka
éjs
mé s
i e?
ge éni,
kél pa-
s a isei
sd a
( obas)
K sk.
Ma , pasi éda,
jw’
susi. a ,
ka
d
ilek
i
as
ilesi.
M%.
Neg ynoji
iesioginé
kalba
né a
s e ima
i
ki oms
lie u iy
kalbos
a -
méms,
ypaé
oms,
ku ioms-daly iné
ne iesioginé
kalba
nebidinga.
Neg y-
nosios
iesioginés
kalbos
pa yzdZiy
galima
as i
i
la iy'’,
usy'*
kalby
a mése.
13
Pa yzdziui,
ne oli
ap aSomujy
a miy
esan io
Eléjos
ajono
Vilcés
apylinkése
Salia
Tés
e c ,
ka
es
esud
sa ic's
ina
b ali
sakoma
i
Tés
eic*,
ka
es
sa iku
ina
b ali
(i§
La ijos
TSR
Moksly
akademijos
Kalbos
i
li e a os
ins i u o
ank aS inés
dialek ologinés
medziagos).
Z .
aip
pa :
La ieSu
alodas
dialek ologijas
a lan a
ma e ia-
lu
yakSanas
p og ama,
Riga,
1954,
p.
110;
Misdienu
‘la ieSu
li e a as
alodas
g ama ika,
.
TI,
Riga,
1962,
p.
905.
.
4
Z .
A.
B.
Wlanupo,
O epxu
no
cun axcucy
pycckux
Hapogne x
opopos,
Mock-
Ba,
1953,
p.
60;
B.
WH.
Co6uuuukosa,
C poen e
c oxHOo o
npeANOmehHA
B
HApOAHDIX
opopax,
Boponex,
1958,
p.
157—162.
228
IS ados
1.
Pon ininky
i
aka iniy
pun ininky
a mése
a ojama
iesioginé,
ne iesioginé
i
neg ynoji
iesioginé,
a ba
pusiau
iesioginé,
kalba.
2.
Populia iausias
iesiogine
kalba
nu odan is
au o iaus
kalbos
eiks-
mazodis
y a
saky i.
Jis
daznai
ka ojamas
kelis
ka us,
o
ka ais
pleonas-
iSkai
p idu iamas
ne
en,
ku
ienas
iesioging
kalba
nu odan is
eiks-
mazodis
jau
y a.
3.
Au o iaus
kalba’
daZniausiai
eina
p ieS
eikéjo
kalba.
4.
Daly iné
ne iesioginé
kalba
ap aSomyjy
a miy
plo e
a ojama
ik
Siau éje
(nuo
La ijos
TSR
sienos
iki
Ka sakiskio).
Likusiajame
plo e
s e ima
kalba
a ku iama,
ne a ojan
daly iy.
Ne e ai
cia
padeda
moda-
liniai
Zodeliai
b&k,
buk ai,
bucik,
esa.
5.
Ap aSomosiose
a mése
dazna
neg ynoji
iesioginé
kalba.
Tiesio-
giné
kalba,
nepakei us
nei
a inio
nuosaky,
nei
j a dZiy
i
iSlaikan
isas
ki as
s uk i ines
i
s ilis ines
iesioginés
kalbos
ypa ybes,
cia
pasakoma
Salu iniu
papildinio,
ka ais
Salu iniais
ikslo,
p iezas ies,
biido
aplinky-
biy
a
eiksnio
sakiniais,
p ijung ais
p ie
pag indinio
sakinio
jung uku
kad.
NPAMAS
HW
KOCBEHHAS
PEYb
B
FOBOPAX
NOHTHHHHKOB
M
3ATALHBIX
NYHTHHHHKOB
Mi.
WYKHC
Pesziwnme
B
anTopceKux
opopax
MOHTHHHHKOB
H
3ala HbIX
NYHTHHHHKOB
MpaMas
pedb
NO
cTpykType
H
MO
Mo a.IbHOCTH
OpiBaeT
pasHOOGpasHoli.
Baonubie
cnoBa
aBTOpa,
Kak
mpaBu-
0,
MpeqmecTByloT
npaMoli
peuH.
CaMbIM
NONYAAPHBIM,
1a OJOM
BBOAHBIX
Npe_oxReHni
apase cs
saky i
( opopuTb).
Hepeako
on
naeoHacTHyeckH
ynoTpeOaseTca
mpH
apy ux
aia ojax
BBOAKO O
npeqoxeHuA,
Hanp.:
Pons
kidus,
sG@ka:
»Tau
aikiy
nebij. a,
—
ku
u
ga e
aiku,?
(Yxyumasii ,
Bupxxaiicxuii
p-u.)
Uac o
o
BBOgHTCA
B
MpsMyio
peyb
Kak
NosTop,
Hanp.:
Z i bals
s@ka:
NO,
—
s@ka,
—
es
a
pone,
—
sqka,
—
i
bi . nd
nusip ais,
i
pa si-
Zegn6j
p is
algimo,
9
daba
d
njekal
(Timna a,
Manesexckuii
p-H.)
Huo aa
ap opexumu
cao-
BaMH
YKaS3bIBAeTCH
TOIbKO
CyGneKT,
peyb
KOTOpo o
Mepesaé es,
HaNp.:
Ta
es i e:
,,Ka
ka
ka ,
eimésk
man
ieno
eso él!*
(Kpayumunxaii,
TMacpaapcxuii
p-u.)
Ecan
cyG ex
cen
u3
pa-
Hee
Cka3aHHO o,
OH
OGbIMHO
He
HMeHYeTcs,
Halp.:
K/dus:
,,A
du
pa ink
(jaunikis]?“—,,Ne,
ne-
pa ink,
—
saka,
—
ba zd
kxip
s qzda
(Pas opop
oTua
4
jouepu)
(Tlmuspa).
Kocpe ias
npwuac ian
pew,
—
Hu
TO
C
HeKOTOPO!
HeNOCAeNOBaTeTbHOCTHIO,
—
yno pe6seTca
JHUIb
Ha
CeBepe
ONHCbIBaeMBIX
TOBOpOB
—
6NH3b
TpaHHILh
Jla auiicKoi
CCP.
Ilpu
s om,
Kak
W
B
AHTepaTypHOM
ASbIKe,
ia ojbl
SaMeHAIOTCA
COOTBETCTBYIONLHMB
(bopMamu
mpuuac ui ,
mec oumenua
l-o o
Hu
2-o o
ana
—
MecTOHMeHHaMM
3-e o
anua,
nanp.:
Sindé
s@ke
p o
adiju,
ka
kuF
i
lade
byj. i.
(Hemynené
Paasuaumxuc,
Bup-
dkalickni
p-H).
Ha
oc asbHoll
TeppHTOpHH
aHHEIX
ToBOpOB
HANO3HA
KOCBEHHO!
peun”
coszaé es
He
yno pe6 eHHem
MpHyac Hil,
a
BBOJHEIMH
MO/@JIbHBIMH
COBaMH
—
BapHaHTaMH
3aHMCTBOBaHHI
bak,
bik ai,
bucik
(6yxTo)
uM
OKaMeHeBUIei
(UMeeTCH
BBHY
CHCTeMa
JaHHbIX
oBopos)
NpHuac -
Holi
(opoii
esq,
uanp.:
Kalb,
kad
16°
( a)
namél
b
°k
jis
a
pi?
k
a
(Cepexousii,
Manesexckni
229