Tiesioginės ir netiesioginės kalbos ypatybės pontininkų ir vakarinių puntininkų tarmėse

LIETUVIU KALBOS GRAMATINE SANDARA Bal Bens uay iO S*k'SeR: MvOoOR SG UA KA DPE UM TJ A TIESIOGINES IR NETIESIOGINES KALBOS YPATYBES PONTININKU IR VAKARINIU PUNTININKU TARMESE J. SUKYS Tiesioginé kalba pontininky ir vakariniy puntininky tarméms!, kaip ir apskritai Snekamajai kalbai, gana biidinga. Jeigu tai néra dialogas, ja visada nurodo (savotiSkai jveda) autoriaus ZodzZiai. ApraSomosiose tarmése, kaip ir literattirinéje kalboje, i8 tiesiogine kalba nurodanéiy autoriaus Zodziy pats populiariausias yra veiksmazodis sakyti. Sak6 asé jdi: ,,K& ti.jé neatine§?? Pasigére vilks, saka: ,,A&% jo’ (jau) dainuos!“* Tas Sov saka: ,,Nedainviok nedainvok!“ (\.p.) Pnv. AS Juozv sak 6 aki'§ (j akis): ,Dievi mana, ixvés tai if kéla tas sénberni.s, pamatisi! Mi. Cigénus sdka: ,,A Zine, pomi.lis: pifmv suvdlgikim tava parSi.ku, a paskuir vdlgismi viséi.ku (\. p.) Rev. VeiksmaZodis sakyti neretai pakartojamas net kelis kartus (prieS tiesiogine kalba ir jterptas j ja arba tik jterptas j tiesiogine kalba). Tokie sakyti pakartojimai ypat mégstami, kai tiesiogine kalba kas pasakojama. Zvi.rbals séka ,,NO, — sdka, — véS va pone, — ska, —i bi.rna nusipraié, i parsizegndj pri valgimo, 0 daba to nicka! (l.p.) Pnv. ,,Més sefaitt, — saka, — bailéSah bidavem. Més, — sak a, — bijédavem, drebédavem, — saka — ke aidavem pro té° meskél. Gere, — sdka, — kat jiirs dabar droséSan Kb. AX jam sak é: »Labe’ ti.nké., — sak 6°, — sneki, ti a¥ ne viska** suprafitv’ Mz8. Nb, dnvs (jis) pristéja (apsiémé) pavéki : ,,Nd, — sdka, — geré, al (bet) da Sifidé nepavoksi, — sadka: — unt ritdjos (l. p.) Tj. Veiksmazodis sakyti neretai priduriamas net ten, kur vienas tiesiogine kalba nurodantis veiksmazZodis jau yra. Péns kléus, sdka: ,,Téu vaikir nebi.va, — ku? tu gavé vaiku.? (1. p.) U®. A pemendli.s Sidin (pajuokia, erzina) vélfu., sdka: ,,Né, da neduios ke- ! Plagiau apie tas tarmes Zr. J. Suk ys, Ryty aukStai¢iy pontininky ir vakariniy puntininky tarmiy bidingosios fonetinés ypatybés, LKK, t. 5, p. 175—183. 2 Vartojama kiek suprastinta ,,Lietuviy kalbos atlaso medziagos rinkimo programos* (II leid, Vilnius, 1956, p. 105—118) transkripcija, Naujai ivestas tik Zenklas v, kuriuo zymimas redukuotas ZodZio galo balsis, artimas u, paprastai tariamas vietoje Ik. aar u. 3 Senieji Sios apylinkés tarmés atstovai taria ne visk °. 223 pi.res!“ (1. p.) UZ. Méé rokuoj, sdka: ,,Mai tokos marés nereik« Kb. Ax Vari.si. (Veronika) vis ki.rsto., sak6::,,Pajim(k) gi, paragduk (alaus), gal nenumifsmé!“ Mzs. Alpi. ne (Alfonsa) bdras, sdka: ,,Nu kuri? G Siuni.! (kas gi Gia dabar!)" MB. Nédavjo. (pinigu), — pami'slijo., sak 6 :,,Jégv mdf uitrakart mukéi?..< M&kn. 3 Skirtingai nuo literatiirinés kalbos, apraSomosiose tarmése veiksmazodis sakyti su prieSdéliais (atsakyti, pasakyti...) tiesioginei kalbai nurodyti vartojamas labai retai. NeuZfiksuota Sia funkcija ir veiksmazodziy tarti, prabilti. Be sakyti, kiek dazniau pasitaiko bartis, dziaugtis, juoktis »Snekéti juokiantis, Saipytis“, klausti, liepti, loti ,,tauk8ti, meluoti“, praSyti, rékti ,Snekéti Saukiant, bartis“, teirautis, Zadéti ir kt.4 Sie veiksmazodziai ne tik nurodo tiesioging kalba, bet ir stilizuoja ja, pasako veikéjo Snekejimo bida. Kaziene bdaras: »Aini tio keli, ti vi.s néskis medini‘ku. (pagalj nuo Suny atsiginti)“ Mzs. Mar? diaal ugas: ,,Visdi pasitaise kdrve Nj. U Skédzene j1okas: ,,Va, dabar i bus téu Zéntvs!* M8. And laksta api klaimu ir kldusi: Tari.i, dukrél, a jaii baigi?* (\. p.) Kng. Kumeli‘te lie pi: »Mésk atdgalu rurku Kaltu!“ (l.p.) Mck. Tas — Zine’ gi, Id:ji: ,,Aik (tekék), pdni birsi — gulbes piena betriiks!*“ M2. Préjo e paprasa: ,,Paskaiti*k maf, valkél, té° rastél! Kr8k. Mergaites réki: ,,Kad) Gi suceckavési (supiaustysi kopistus) rufjkom!“ —rukwoji Mz. Ji, mat, drusésne, tioj teirdujas: ,,A nezi.not, kur i 16° budéla, kur mi.ltvs parduody?“ M28. Pats pi.rminiks gi Zadéja: ,,Téu, sehuk, duosim! Kb. Snekéjima reiSkiantis autoriaus kalbos veiksmazodis dél trumpumo kartais nepasakomas. Tokiu atveju intonaciSkai igrySkinamas kitas autotiaus kalbos veiksmazodis, paprastai parodantis veiksma, kurj atlikdamas, veikéjas taria savo Zodzius. Veiksmazodj tia gali pavaduoti ir iStiktukas. Di.kteres tik gali.nd sdava nags: ,,Geré, padari'sim!** (l.p.) Uz. Tas prakete terbu : »Li'skit visi terbén!* (1. p.) Stmb. Stakiene Spi'gu. paki'si: wA maté — tiek i tegdusi!* Gtn. Téves ki.msdi trinké stalah: ,,Tiltk tw vaFlu!* Mz. Kitais atvejais, norint pasakojima pagyvinti, padaryti jj dinami8kesni, autoriaus kalboje pasakomas tik veikéjas, kurio ht tiesioginé kalba. Ta veSti'te: ,,Kar kar kar, esmésk mdf vieno resotél! (1. p.) Krsk Liesene: »Al tégi, ji.m afti — nebegal. .éjot iskdst aa aukso]!** MZ8. Sakom : ,,Uzikus, nabagéli.s!“ U tas sture’ : USt.kus, nabagéli.é! (1.p.) MB. * ApraSomosiose tarmése tiesiogine kalba gana daznai nurodo ir nelietuviskos kilmés veiksmazodziai: dyvytis ,,stebétis*, durnavoti ,,vadinti kvailiu, niekinti*, Jlojyti(s) sbarti(s)“, mjslyti (jaunesni pasako ir galvoti), rokuoti ,,sakyti, pasakoti, teigti", Sidyti »erzinti, pajuokti*. Jain dé buvé', djvidavas (stebédavausi), durnav édavoa: ,,Ka to apsniyde, te ixtrduke [pinigus] Pny. Ka pradéja Ié6jitis: Ok ti, —sq@ka, — si.sko, parsi til Neb AS mi: sliji: ,,Zmunél (moteréle), kat i mOkitis reiki sveikgtas!** M3. U Skrebé va atéja, rukwoji: »»Ni th prasi'k, ni ti gdusi! Gtn. Ty vaiku. muki'kle, zine’, toi Si.dinv: ,.Kaval jeri. sv pan), vi.re kdsi. so smald... Nn. 224 Kai veikéjai jau buvo i8vardyti ir klausytojui ai8ku, kieno-yra ZodZiai, tiesioginé kalba kartais nurodoma tik vienu veiksmazodziu (sakyti, klausti ir kt.). Tam laik mas borédks véem ont ris (i riisj). Saka: ,,Bobi.i, a nesosale?“ Saka: ,,Ge so persteném. Saka: ,,Ge nose be persteful’ Krsk. Kldus: »4 tdu patifik [jaunikis]?‘ — ,,Ne, nepatifik, — saka, — bafzd kaip strazda (l.p.) Pnv. ,,Pétrikien, — sdk a, — ateik pageddi, kaip as numifsi! — .,Oje’, - Sako, — tik mi?k!* Ksp. Autoriaus kalba beveik visada eina pries veikéjo kalba. | tiesiogine kalba jterpti ar pasakyti po jos autoriaus Zodéiai pasitaiko retai; kiek dazniau tik tuo atveju, kai jie kartojami. wl as, — sadka, — déja [druskos]: ves déd, i aX déjo Pny. ,,Nér ci, — sak6o', — vietas pargulf (atsigulti pamiegoti), — aik pas mamu!** MZ. ,,Kurgi tds jusu. tugs? — sako° Mz, ,,AS nesuprufity, kas Gi ira“, — sdka Tj. Kartais tiesioginé kalba perkerta autoriaus kalbos sakinj, kuris tesiasi dar po tiesioginés kaibos. DabaF sdka un tévu. (tévui): .,O tv nikstike, tv nieka neismanel — ixverti.§ akis. MZ. Tiesioginé kalba, neprarasdama jai budingos intonacijos, gali jeiti j sudétinio sakinio sudétj. Vaik& — viens sdka: ,,ATk un tic [gyventi]““, kits sdka: .Aik un ti Pbr. Kirti dievi: islendy kuki bébv if kukas terpu. vartes, twoj _apiptioly pulkus didéusi (~ias) — vienv: »Maan, kith: Maas, i izgriebi (iSperka) sviestu., kur gerésni.6 Mz. Burdava, sdka: ,,Tavir ti ves, kur tréskv kucne“, — nu ta ir Troskirne Rev. Kito asmens tiesiogine kalba apraSomosiose tarmése, kaip ir literatirinéje kalboje, galima perteikti netiesioginés kalbos pavidalu. Tiesidgine kalba veréiant netiesiogine, paprastai kinta tarinio nuosaka, kartais ir tatinio sudétis, pasikeitia asmeniniai jvardZiai>. Ji tampa Salutiniu sakiniu, prisijungusiu prie pagrindiniu sakiniu virtusios autoriaus kalbos. ; Pontininky ir vakariniy puntininky plote netiesioginé kalba reiSkiama nevienodai. E Nuo Latvijos TSR sienos iki Karsaki8kio pontininkai ir vakariniai puntininkai, nors ne visai nuosekliai, vartoja dalyvine netiesiogine kalba. Jis sake, ka mati.s is téla mdsinu. Kid. Sifdé sake pro radiju., ka kuF ti ladé bu.vi. RAN. Saka, ka dri.bi.s no lieptu. Stmb. Minétame plote, kaip ir literattrinéje kalboje, vartojamos tarinj ar tarinio grupe sudaran¢ios konstrukcijos su netiesioginés nuosakos dalyviu. Vélne. imégus, meldgi.s tase’ Spélékvs: radiju. nusipitka if Meili‘na. Tiltagal, a sdkasi if Léningrdda pifki.s* Krs, t 5 J. Balkevitius, Dabartinés lietuviy kalbos sintakse, Vilnius, 1963, p. 407. ® Beveik visi pontininkai ir piety vakariniai puntininkai Siuo atveju sakyty: ...sakasi i§ Leningrada pitka, o dar datniau: ...saka is Leningrada pifka; ...saka, kad i§ Leningrada pitka. 15, Lietuviy kalbos gramatiné sandara 295 Nuo Karsaki8kio j pietus (pvz., apie Miezi8kius) netiesioginés dalyvinés kalbos pasitaiko tik pédsakai. Sake, kat Lgnvs bi.cik (lyg) sakufit? (sakas), kat bis isrifikty naiji mili.ciji MZ. Likusieji vakariniai puntininkai ir pontininkai, tiesioging kalba versdami netiesiogine, tiesioginés nuosakos tariniy netiesioginés nuosakos dalyviais paprastai nekeitia’. Perteikti netiesioging kalba Cia dazniausiai padeda modaliniai Zodeliai, paprastai slavisky skoliniy perdirbiniai: bak, buktai, bucik (beje, jie gali pasitaikyti ir tiesioginéje kalboje). Teisi'be, sindé Jeneskél gerdé jo, ka Jarasondls eX vaivoj pas tévs bikte Gts. Kalb, kad td (ta) namél bik jis atpifka Srk. Snekéja, bu.cik darbddefu. jam ni.brauke a ards sumdzina M&. Vietomis vakariniuose puntininkuose abejone dél minties tikrumo rodo jterpiniu einanti sustabaréjusi dalyvio forma esq?. Plepéja Zmoni.S, kad Bruonene asw jo isirdSe is ligénines M28. Kai netiesioginé kalba i8laiko tiesioginés kalbos tarinj nepakitusi, modaliniy Zodeliy bik, bak tai, bucik, esq gali ir nebiti. Tokiu atveju aiSkiai nepabréziama, kad perteiktieji zodziai ar mintys yra ne paties autoriaus, o kito asmens. Visi gi w-Ze (nekéjo), ka daii(g) kas atpiks MZ. Tadd tie iménis mirnese jai ti pliostu lini’ ir sdka, kat ponvs liepe isdus? médrskinis (1. p.) Rdz. Kartais veikéjo kalba prie autoriaus Zodziy Gia gali biti prijungta ne jungtuku kad, o tik intonacija. 7 MieziSkiuose i sustabaréjusi esamojo laiko dalyviné forma giminés ir skaitiaus nerodo: Jé* au) bixva belukuft (bebégas). J6° (jau) buvd” bemukufit (bemokanti). J6° (jau) bij.va sakuft (besakanti), kat ais gri*Gon, al td atijé, i nebéja MB. 8 Pig. J. Balkevitius, min. veik. p. 408. J. Jablonskis ir kiti ankstyvesniyjy lietuviy kalbos sintaksés vadovéliy autoriai tokius sakinius taisé, tiesioginés kalbos veiksmazodzius Salutiniame sakinyje keisdami dalyviais, Zr. J. Jablonskis, Rinktiniai rastai, t. I, Vilnius, 1959, p. 528 tt; M. Durys, Lietuviy kalbos sintaksé, Kaunas, 1927, p. 74 tt. Senieji lietuviy kalbos raStai, kurie, tiesa, daugiau atstovauja to meto raSomajai kalbai, netiesiogine dalyvine kalba rodo gerai susiformavusia ir dazZnai vartojama. Net vakariniy puntininky kaimyno K. Sirvydo ,Punktuose sakymy“ skaitome: Todrin ir pats Dowids ieszko Diewo, szaukia iop, budina ii kayp azumigusi, sakos essus aptaystas, skundégias essus arti prapulties... 1 199. Apasztatas sako, gieresni sunti paimt motery, negi degt 1 232. Padiu tiktay tikieimu sakos busiu izganitays 1 258. Daugiau negu Siy dieny pontininky ir vakariniy puntininky tarmése netiesioginés dalyvinés kalbos pavyzdziy galima rasti ir A. Baranausko tekstuose, uzraSytuose i$ ty paciy tarmiy ploto. Kas cza par tokia patréwu? — pradéja dyvyties’ karalis sakgdamis, kad nésus matis tokids patrowos BM 94 (Brz). Gaspadéris isz ta dziotksma (fiir dzioaksma) pradéja girtis’ kad jis tarius séwa tocnu kdr'wi, tabé grdziu... BM 78 (Vb). pribawi unt karalu sakesi jié iszewadawi j6 duktéris ir pardde tas gélwus BM 113 (Ssk). ® Literatirinéje kalboje Siuo atveju neretas jterpinys girdi, zr. J. Balkevicius, min. veik., p. 406. ApraSomosioms tarméms jis nebiidingas. 226 Lévunvs sake, Ladze ixrauddéje (iSprasé) tris simtvs rit.blu. M28. Zméni.§ pla&ski, Skemuni’ si stebirkle pasirédde Mi. Abiem atvejais netikrumo atspalvio, kuris bidingas dalyvinei kalbai, lyg ir néra, ta¢iau negalima tvirtinti, kad Salutiniais sakiniais veikéjo kalba atkuriama tiksliai. Greitiausiai, Gia tik atpasakojamas pasakytos minties turinys. Pontininky ir vakariniy puntininky tarmése nereta negrynoji tiesioginé, arba pusiau tiesioginé, kalba'®. Tiesioginé kalba ¢ia pasakoma Salutiniu sakiniu su jungtuku kad, nepakeitus nei tarinio nuosaky, nei jvardZiy ir iSlaikant visas kitas strukttrines ir stilistines tiesioginés kalbos ypatybes!. Sunku pasakyti, ar negrynoji tiesioginé kalba yra tokio pat tikslumo, kaip tiesioginé kalba!?, taéiau, be abejo, veikéjo zodziai negrynojoje tiesioginéje kalboje perteikiami daug emocingiaw ir vaizdingiau, negu netiesioginéje kalboje. Netiesioginé kalba neperduoda nei jterpiniy, nei kreipiniy, nei jaustuky, nei kity modalinio ar emocinio pobiidZio zodziy, o negrynojoje tiesioginéje kalboje visa tai iSlieka. Ti jis jéi (jai) i sdka, ka t), SvaldenieA, nebijdk: if di.dela débeSa — mdiv leté's! M28. Jeni-te rdudv baisdusi, kat, ui, kuFgi dabar mdf pasidgi? M28. A patiléjo patiléjo i saké, ka, mda rédas, tas séni.§ Zénisis (ves) vé/ Nn. Patys daZzniausi tokie negrynosios tiesioginés kalbos atvejai, kur jungtuku kad prijungta tiesioginé kalba eina Salutiniu papildinio sakiniu. Taéiau pasitaiko tokiu bidu susidariusiy ir Salutiniy tikslo, priezasties, biido aplinkybiy bei veiksnio sakiniy. 1. Negrynosios tiesioginés kalbos Salutiniai papildinio sakiniai. a) Salutinio sakinio veikéjas — pirmasis asmuo, o tarinys — tiesioginés, kartais liepiamosios nuosakos veiksmazZodis: Malivniniks 'saka, kad as ji: (vaika) mdiu. sugavé i.pe plaitkunti. su 165 (1. p.) UZ. Toki birdava wkiniku., te pjdun i pjdun — nesakis, kat séskim, pasilstkim Pbr. Jis uzgifda: guberndtafus su draiigu snékv vidij, kat aisma kardlaus véki ir nutrétisma (nunuodysim) (1. p.) Mck. Apkabi.na, pabuéava, pasisadke, kat a&§ asi tava virrvs (\.p.) Alkn. 10 Dél termino Zr. A. H. P803ae8, Cospemennpii pycckuii anTepatypHbiil sa3biK, t. II, Mocksa, 1958, p. 279. " Lietuviy literatirinéje kalboje negrynoji tiesioginé kalba netoleruojama, nors daugeliui tarmiy ir tautosakai néra svetima. 18 apraSomyjy tarmiy ploto tokios kalbos pavyzdziy randame ir A. Baranausko tekstuose. Teip ta dwara pois saka, kad ir mas n’agdlam tam dwar’ gewa’dn’t’, ir m’as iszwaziojam kitor gew’dn’t? BM 161 (Jn8k). Téws n’anoréja da sakyt’; al sivis pasak’a, kad zidnéd, bd paiadéjé man’ (velniui) BM 160 (InSk). ...wanags parkalb’éja zmégiszké kad n’aszduk, al par'n’as’zk namo ir p’anék jdution més, 6 pdsk asz tau uznagrades’ BM 158 (In3k). 12 A. Molotkovas, aptardamas analogiSkas rusy kalbos senyjy raSty sintaksines konstrukcijas su jungtuku saxo, teigia, kad svetimos ar paties veikéjo kalbos Sios konstrukcijos tiksliai neperteikia (A. H. MoaorKos, Oco6nie cHnTraxcnueckHe KOHCTPyKNHA Aan nepeqayn 4yxOi pew B ApeBHepyccKoM s3bIke, «<Yuenble sanuckn JlennurpaacKoro Toc. Yunsepcutera>, cepua susonoruveckHx Hayk, Bbin. 61, 1962, p. 192). 227 b) Salutinio sakinio veikéjas — antrasis asmuo, o tarinys — liepiamosios, kartais — tiesioginés nuosakos veiksmazZodis: Cdr prisake dukterim, kad boévikit ji (zaiskit su juo) ir neiSsldiskit, kél ax adbéks (\.p.) UR. REék, aks espi.ts, kad rade Gln. Viens labe vefke, prase, ka dovanodkit mdf givitbe, — sdka, — as nekalts Pnv. Tad) pamote isgjus sdva di.kterei viresnéi Lie pi, kad aik ti nuski.nk [roze] (L.p.). Kng. c) Salutinis sakinys beasmenis: . Unt ritdéjos ateinv pas klebénu Taujénasun ir dabaF ki.nige pasdka, kat pas mum vaidénase Ksp. 2. Negrynosios tiesioginés kalbos Salutiniai tikslo aplinkybés sakiniai. Salutinio sakinio tarinys Gia paprastai reiSkiamas liepiamaja nuosaka. Paskaii vél sustéja [Soferis], kat li.pk (kad a8 iSliptiau) Mz. Te Ji.rgiS atvaiadva, kat prasom un pdgraba: muéekéla pasi.mire (t.y. atvaziavo kviesti j laidotuves: pamotélé miré) MzZ8. Nd tai and gana, tai jdi da uzdvody darba: pakulu duodv, kat suvefFpk ir isdusk (kad ji, naSlaité, suverpty ir iSausty) (I. p.) Kng. Paskun keéli, kat kélkis: varisme karvj namo (kad keltusi, nes reikés varyti karve namo) (I. p.) Kng. 3. Negrynosios tiesioginés kalbos Salutiniai prieZasties aplinkybés sakiniai. , Atéje brélene ir iXvdre, kat tu aik unt sdva gi.mias, ti maf nereikalifig (kad, eitiau pas savo gimines: aS jai nereikalinga) Pbr. Tévas parsiguida, kat mana vaikélai sugri*Za_namé (kalbama apie tévo vaikus, nes jis pats juos, raganos Zmonos vertiamas, iSvaré) (I. p.) Mck. 4. Negrynosios tiesioginés kalbos Salutiniai bido aplinkybés sakiniai. Jy tariniai reiSkiami liepiamaja nuosaka. Zodis, kurj Sie sakiniai aiSkina, — pagrindinio sakinio bido aplinkybé /eip ,,taip“. Jém tép apsiréigke, kat nuplesk stégu. ir iSku‘lk tds Sdudus, tai bis pela’ (l.p.) Mck. Tai ki.nigas jam pdtare teip, kat véSskit namé Sit. 5. Negrynosios tiesioginés kalbos Salutiniai veiksnio sakiniai. Bi.va pasakit no valdzos, kat tréjs méts tire? gevéni, kél pastatisei sdva (trobas) Krsk. Mat, pasiréda, jw’ susi.tartv, ka td tilek i as tilesi. M%. Negrynoji tiesioginé kalba néra svetima ir kitoms lietuviy kalbos tarméms, ypaé toms, kurioms-dalyviné netiesioginé kalba nebidinga. Negrynosios tiesioginés kalbos pavyzdZiy galima rasti ir latviy'’, rusy'* kalby tarmése. 13 Pavyzdziui, netoli apraSomujy tarmiy esantio Eléjos rajono Vilcés apylinkése Salia Tés tetct, ka es esudt satic's vina brali sakoma ir Tés teic*, ka es satiku vina brali (i§ Latvijos TSR Moksly akademijos Kalbos ir literattros instituto rankraStinés dialektologinés medziagos). Zr. taip pat: LatvieSu valodas dialektologijas atlanta materialu yakSanas programa, Riga, 1954, p. 110; Misdienu ‘latvieSu literaras valodas gramatika, t. TI, Riga, 1962, p. 905. . 4 Zr. A. B. Wlanupo, Ovepxu no cunraxcucy pycckux Hapognerx ropopos, MockBa, 1953, p. 60; B. WH. Co6uuuukosa, Crpoente croxHOoro npeANOmehHA B HApOAHDIX ropopax, Boponex, 1958, p. 157—162. 228 ISvados 1. Pontininky ir vakariniy puntininky tarmése vartojama tiesioginé, netiesioginé ir negrynoji tiesioginé, arba pusiau tiesioginé, kalba. 2. Populiariausias tiesiogine kalba nurodantis autoriaus kalbos veiksmazodis yra sakyti. Jis daznai kartojamas kelis kartus, o kartais pleonastiSkai priduriamas net ten, kur vienas tiesioging kalba nurodantis veiksmazodis jau yra. 3. Autoriaus kalba’ daZniausiai eina prieS veikéjo kalba. 4. Dalyviné netiesioginé kalba apraSomyjy tarmiy plote vartojama tik Siauréje (nuo Latvijos TSR sienos iki Karsakiskio). Likusiajame plote svetima kalba atkuriama, nevartojant dalyviy. Neretai cia padeda modaliniai Zodeliai b&k, buktai, bucik, esa. 5. ApraSomosiose tarmése dazna negrynoji tiesioginé kalba. Tiesioginé kalba, nepakeitus nei tarinio nuosaky, nei jvardZiy ir iSlaikant visas kitas struktirines ir stilistines tiesioginés kalbos ypatybes, cia pasakoma Salutiniu papildinio, kartais Salutiniais tikslo, priezasties, biido aplinkybiy ar veiksnio sakiniais, prijungtais prie pagrindinio sakinio jungtuku kad. NPAMAS HW KOCBEHHAS PEYb B FOBOPAX NOHTHHHHKOB M 3ATALHBIX NYHTHHHHKOB Mi. WYKHC Pesziwnme B anTopceKux ropopax MOHTHHHHKOB H 3alafHbIX NYHTHHHHKOB MpaMas pedb NO cTpykType H MO Mofa.IbHOCTH OpiBaeT pasHOOGpasHoli. Baonubie cnoBa aBTOpa, Kak mpaBu0, MpeqmecTByloT npaMoli peuH. CaMbIM NONYAAPHBIM, r1arOJOM BBOAHBIX Npe_oxReHnit apasetcs sakyti (ropopuTb). Hepeako on naeoHacTHyeckH ynoTpeOaseTca mpH apyrux raiarojax BBOAKOrO npeqoxeHuA, Hanp.: Pons kidus, sG@ka: »Tau vaikiy nebij.va, — kur tu gave vaiku,? (Yxyumasiit, Bupxxaiicxuii p-u.) Uacto of BBOgHTCA B MpsMyio peyb Kak NosTop, Hanp.: Zvirbals s@ka: NO, — s@ka, — ves va pone, — sqka, — i bit.rnd nusiprais, i parsiZegn6j pris valgimo, 9 daba td njekal (Timnara, Manesexckuii p-H.) Huoraa aptopexumu caoBaMH YKaS3bIBAeTCH TOIbKO CyGneKT, peyb KOTOporo Mepesaéres, HaNp.: Ta vestite: ,,Kar kar kar, eimésk man vieno resotél!* (Kpayumunxaii, TMacpaapcxuii p-u.) Ecan cyGvext cen u3 paHee Cka3aHHOro, OH OGbIMHO He HMeHYeTcs, Halp.: K/dus: ,,A tdu patink (jaunikis]?“—,,Ne, nepatink, — saka, — barzd kxip strqzda (Pasropop oTua 4 jouepu) (Tlmuspa). Kocpetias npwuactian pew, — Hu TO C HeKOTOPO! HeNOCAeNOBaTeTbHOCTHIO, — ynotpe6seTca JHUIb Ha CeBepe ONHCbIBaeMBIX TOBOpOB — 6NH3b TpaHHILht JlatauiicKoi CCP. Ilpu stom, Kak W B AHTepaTypHOM ASbIKe, riarojbl SaMeHAIOTCA COOTBETCTBYIONLHMB (bopMamu mpuuacruit, mectoumenua l-oro Hu 2-oro ana — MecTOHMeHHaMM 3-ero anua, nanp.: Sindé s@ke pro radiju, ka kuF ti lade byj.vi. (Hemynené Paasuaumxuc, Bupdkalicknit p-H). Ha octasbHoll TeppHTOpHH aHHEIX ToBOpOB HANO3HA KOCBEHHO!t peun” coszaétes He ynotpe6veHHem MpHyactHil, a BBOJHEIMH MO/@JIbHBIMH COBaMH — BapHaHTaMH 3aHMCTBOBaHHIt bak, biktai, bucik (6yxTo) uM OKaMeHeBUIei (UMeeTCH BBHY CHCTeMa JaHHbIX roBopos) NpHuactHoli (opoii esq, uanp.: Kalb, kad 16° (ta) namél b °k jis at pi? k a (Cepexousii, Manesexcknit 229