LIETUVIY
KALBOS
GRAMATIKOS
TYRINEJIMAI
LIETUVOS
TSR
MOKSLU
AKADEMIJA
LIETUVIU
IR
SLAVU
KALBU
GRAMATINIO
KONTAKTAVIMO
REISKINIAI
PIETRYCIU
LIETUVOJE
E.
GRINAVECKIENE
Pie yiu
Lie u oje
y a
ie y,
ku
gy en ojai
kalba
keliomis
kalbomis.
Pa yz-
dziui,
j
pie us
i
pie aka ius
nuo
Vilniaus
(pie aka iné
Vilniaus
ajono
dalis,
y-
né
T aky
ajono
dalis,
Eisiskiy
ajonas)
daugiausia
kalbama
bal a usikai,
jau-
nesni
ie os
gy en ojai
links a
kalbé i
lenkiSkai,
be eik
isi
moka
usiSkai,
0
kai
ku ie
70
i
daugiau
me y
seneliai
moka
da
i
lie u iSkai.
Lie u iSkai
kiek
sup an a,
©
ka ais
i
kalba
mokyklinio
amZiaus
aikai,
aip
pa
a ski i
idu iniosios
ka os
zmonés.
Daugelyje
Sio
plo o
ie y
senesni
Zmonés
da
ge ai
a simena
uos
laikus,
kai
jy
seneliai
i
e ai
a pusa yje
kalbéjo
lie u iSkai,
a¢iau
su
sa o
aikais
i
ai-
kaigiais
jie
jau
bu o
p adéje
kalbé i
,pap os u*
( y.
bal a usi8kai).
Saléininku
apylinkése,
pa yzdZiui,
lie u iy
kalba
i§
kasdienés
a osenos
pasi auké
mazdaug
p ieS’
70—80
me y,
a iau
iki
I-ojo
pasaulinio
ka o
éia
da
bu o
nemaza
zmoniu,
kalbanéiy
lie u iSkai!.
Kaimuose,
esanéiuose
oliau
nuo
s ambesniu
adminis a-
ciniy
i
kul d iniy
cen y,
p ie
p as esniy
keliy
i
nuoSalesnése
ie ose
lie u igkai
lais ai
bu o
kalbama
i iki
bu Zuazinés
Lenkijos
okupacijos,
.y.
iki
1920
m.
Si
okupa-
cija
nemaZa
p isidéjo
p ie
lie u iy
kalbos
iSs imimo.
Tagiau
lie u iy
kalba
Siame
plo e
nebu o
isiskai
uZmi S a*.
Tuo
me u
lie u iSkai
kalbéjo
daugiausia
y esnés
ka os
Zmonés.
Daba
daugumas
senesniy
Sio
k a¥ o
lie u i8kai
kalbéjusiy
zmoniy
y a
jau
iSmi e,
o
iSlikusiy
bi elis
diena
i8
dienos
pas ebimai
e éja.
Senesniy
Zmoniy
a pe
pasi aiko
okiy,
ku ie
y a
ick
p imi Se
lie u i8kai,
kad
jau
maZa
kq
gali
Sia
kalba
pasaky i,
no s
ne
ienas
p isipazjs a:
a§
isa
pazeis u,
ky
sakai®
,,a8
isa
su-
*
Plg.
Lie u iy
kalbos
a laso
medziaga,
uZ a8y a
is
Sal ininky,
Saléininkéliy,
Bu imoniij,
Dau-
gidonig,
DidzZijjy
Sélu,
Ba iy
(Lie u os
TSR
MA
Lie u iy
kalbos
i
li e a ii os
ins i u o
ank aS-
iniai
ondai).
*
Pa yzdziui,
i8
Saléininky
alsciaus
1942
m.
gy en ojy
su a’ymo
s a is iniy
duomeny,
saugomu
LTSR
MA
Lie u iy
kalbos
i
li e a i os
ins i u o
ank aS iniuose
onduose,
ma y i,
kad
Saléinin-
Kuose
uo
me u
lie u iSkai da
kalbéjo
26
asmenys,
Az lomyje
—
56,
MaZudsiuose
BauSiuosé
—
30,
Mil yduosé
—
5,
Mikan onysé
—
86,
Klynuose
—
27,
Si iuosé
—
16,
Kameninké
—
17,
Vin-
ciapdlyje
—
5,
Dainiskése
—
47,
S aky
O oje
—
6,
T ibonysé
—
1,
Pamii inéje
—
1,
PaSaléyjé
—
7.
®
Ta miniai
pa yzdziai
s aipsnyje
daugiausia
pa eikiami
li e a i inés
kalbos
a8menimis,
ik
balsiai
i,
y,
j
i
é
po
sukie éjusiy
p iebalsiy
Zymimi
i,
¢.
Siy
neki siuo y
balsiy
ilgumas
Zymimas
as-
ku
aidés
deSiniajame
Sone
aukS ai,
ki ciuo y
ilguma
odo
p iegaidés
Zenklas,
p z.:
k oi o
~
k i o,
ei as
~
y as,
g oizo
~
g izo,
pélo’
~
pélé,
pels
~
pelé
B m.
Raideezymimas
papla éjes
balsis
e,
p z.:
be nelis
—
be nélis
SM.
Bal a usiy
kalbos
pa yzdZiuose
aide
2
Zymimas
p iebalsis
isais
a ejais
a iamas
ika y iSkai.
219
p an u,
ka
sakai“.
Jie
pap as ai
a simena
ik
kai
ku iuos
lie u iSkus
Zodizius,
daik u
pa adinimus,
moka
lie u iskai
suskai iuo i
ben
ligi
Sim o,
a simena
iena
ki a
lie u iSkos
dainos
nuo upa,
gali
lie u i8kai
iSplis i
ne ikéli
i
pan.
Y a
Gia
i
ienas
ki as
ie inis
senelis,
da
palygin i
ge ai
kalban is
lie u iSkai,
galin is
papasako i
apie
seno és
laikus,
apie
sa o
gy enima,
bui i,
padainuo i
lie u isky
seno iniy
liaudies
dainy,
pasek i
pasaku,
uzmin i
misliy,
minkliy
i
pan.
Ti iamajame
plo e
bu o
labiausiai
ieSkoma
kaip
ik
okiy
pa eikéjy.
Y a
pagaliau
cia
nemaza
idu inio-
sios
ka os
Zmoniu,
kalban iy
a pusa yje
bal a usiSkai
a
lenki§kai,
a iau
sup an-
an iy
i
Siek iek
galinéiy
kalbé i
lie u i8kai.
Jie
pap as ai
moka
pasaky i
iena
ki a
lie u iSka
aze,
a sakiné i
j
kasdieninius
Klausimus
i
k .
Sio
plo o
jaunimas
lie u iy
kalbos
y a
Siek
iek
p amokes
mokykloje,
agiau
a p
sa es
lie u iSkai
be eik
ne-
kalba.
S ebé i
kalbiniams
p ocesams,
yks an iems
Siame
plo e,
Lie u os
TSR
MA
Lie-
u iy
kalbos
i
li e a ii os
ins i u as
1952—1967
m.
laiko a piu
y a
suo ganiza es
keliolika
dialek ologiniy
ekspedicijy.
Viena
ig
ju
1966
m.
bu o
ykdoma
kompleksi3-
kai
su
Bal a usijos
TSR
MA
J.
Kolaso
Kalbo y os
ins i u o
dialek ologais.
IS
iso
Gia
iS i a
17
gy enamyju
punk y:
Ma ijampolis
(Vilniaus
ajonas),
T a-
kai,
Ba diai,
Sklé iai,
Lygainiai,
Pane iai
(T aky
ajonas),
Senieji
Macéliai,
Riidinin-
kai,
Didziosios
Sélos,
Saléininkai,
Saléininkéliai,
Daigidonys,
Bu iménys,
Vézidnys,
Eisi8kés,
Kani ikai,
Die éniSkés
(Ei8i8kiy
ajonas)*.
Ne
isy
Siy
punk y
medziaga
ienoda
i
lygia e é.
Vienu
ie iné
lie u iy
a mé
y a
labiau
pa eik a
sla y
kalby,
ki u
—
madiau.
Lie u iSkiausi
is
ju
y a
Ma ijampolis,
Senieji
Macéliai,
Didziosios
Sélos,
Bu iménys,
Die éniskés.
Kiek iename
ik
Siu
gy enamuyjyu
punk y
y inéjimo
me u
iSsamiau
bu o
apklausiné a
po
3—6
y esnio
amZiaus
ie inius
gy en ojus,
ik
T akuose,
Lygainiuose
i
Pane iuosé
okiu
e as a
os
po
1—2.
Ekspedicijy
me u
daugiausia
démesio
bu o
ski iama
ie inei
palaipsniui
nyks an-
Giai,
o
kai
ku
i
isai
baigiandiai
iSnyk i
lie u iy
kalbos
a mei,
ypa¢
jos
g ama inei
sanda ai,
one ikai,
leksikai,
ie y
a dams,
aip
pa
joje
pasi aikan iems
supe s a-
iniams
eiSkiniams,
a si adusiems
dél
kon ak uojamy
kalby
j akos.
1966
m.
kom-
pleksinéje
ekspedicijoje
ijuose
gy enamuose
punk uose
(Senudsiuose
Macéliuose
SenuOsiuose
T akuose
i
Bu imonysé)
s aipsnio
au o és
bu o
s ebima
i
ie inés
lie u iy
kalbos
j aka
ki oms
kon ak uojamoms
(daugiausia
bal a usiy)
kalboms.
S ebin
Sios
e i o ijos
kalby
a pusa io
kon ak us
i
ju
i aka
y
kalby
ZodzZiy
da ybai
i
g ama inei
sanda ai,
isy
pi ma
k in a
j
akis
da ybiniai-seman iniai
e -
iniai
i
skoliniai.
Vie inéje
lie u iy
kalbos
a méje
y a
gana
gausu
seman iSkai
iS e s u
eiksma-
zodziu
p iesdéliy,
pe émusiy
lie u iy
kalboje
a ojamy
ip as ujy
eiksmazodziy
p ieSdéliu
unkeijas,
p z.:
a by éj
(
=nuby éjo)
obuoliai;
agu élas
palduzysi
(=sulauzZysi)
;
po
c¥l u
duobélo
pakasé
(=iSkasé)
D ;
pdmusé
(=sudauzé)
paai y;
ka ai is
usé é
(=nuSo é)
2mégy;
iedy
a
ogé
(=pa ogé)
Sl ;
ap/disk
(
=paleisk)
gy nas
—
ploniaii
(=smulkiau)
mals
Ds;
palku
(= azda)
apsispi ia
(=pasispi ia)
Sién;
p alydéjau
(=palydéjau)
sesu j;
nesus és
(=nenus os)
g ai a
lie iis
M i;
uz(
=j)ldnky
pé i o
(=pa i o);
a salo
(=i88alo)
Snios;
isa
paken éjom
(=i8ken éjom);
ém
i
p a a e
(
=pa a é)
jy
nuog
sd j;
jam
ankas
palduzé
(=
is-
*
Z .
siy
punk y
a mine
medziaga,
saugoma
Lie u os
TSR
MA
Lie u iy
kalbos
i
li e a i os
ins i u o
ank aS8 iniuose
onduose.
220
lauzé);
and
a sku a
(=nusku a)
bulbds
Kn;
a piéu
(=nupio é)
kdacinu
iiodegy;
usi gsi
(=susi gsi e)
nog
os
diionos;
usisiko
(=apsisuko)
gal a;
y o
mo ka
(=mo ina)
p askai é
(=pe skai é)
ldisky;
o a
pad daské
(=sud aské)
kap ény
(=8 a ka);
sikepa
(=i8kepa)
dés y;
p acy skino
(=udZéi skino,
uzZspi gé)
iebuliais;
apsizagn6ju
(=
pe siZegnoju)
lie iwiskai;
az
e ké
(=
p a i ko)
gdiliai;
pagi ino
(=iSmusé)
ldngy;
isos
dik e ys
pa ekéjj
(=
iS ekéje);
sa i é
(=i8 i-
é)
desime
pa y
Lg;
a kiF o
(=nuki o)
y u
a ky
T ak;
isi
ma
d augai
seniai
pami é
(=i8mi é)
i
jy
kaulai
papi o
(=supu o)
SM.
Sio
ipo
da ybiniai
e iniai
a méje
y a
gajiis,
i
jy
is
daugiau
joje
a si anda.
Ta méje
pasi aiko
nemaza
eiksmaZodziy
su
sla i8kos
kilmés
p ieSdéliais,
pyz.:
azb i iko
(=iSb inko)
esmud;
azdd é
(=a ida é)
du is;
azbaidé
(=i8baidé)
is as
D ;
aspidu
(=pe pio é)
pe
pisi;
azmaisxo
(=iSmai8o)
bilby
b azdis;
asizZ6jj
(=i8sizioje)
klaiiso
Lg;
asis éikino
(=a sis eikino)
su
isais
T ak;
gegule’
padme é
(=
padéjo)
pai y;
padnesé
(=a ne8é)
po
du imi
SM®.
Bal a usiSkas
p ieSdélis
pa-
ka ais
p idedamas
i
p ie
lie u isko
p ieSdélinio
eiksmazodzio.
Toks
eiksmazZodis
pap as ai
igauna
eiksmo,
ykusio
p aei yje,
daznumo
eikSme,
p z.:
paismi é
(=iSmi é
ienas
po
ki o)
Zménés:
papami so
(=uzmi So
iena
po
ki os)
sekmés
D ,
Lg;
paapklés é
(=apklos é
isus
i§
eilés)
sa
aikis;
papa i iko
(=su ankiojo)
iogas
B ;
paazukéle:
(=sukélé
iena
po
ki o)
médziuosa;
paaz
i ixé
(=ap ais é)
dbelis;
paapSlios é
(=nuSluos é
isiems
i$
eilés)
ndésis
SM®,
plg.
bal .
napasBi auua,
nanpa ysbBalb,
NanpakaslynwJiBal,
Nanpakicallb,
NaHakapallb,
NaaTxaysiub,
nanaesxal p,
Nanpblis alb
i
k .7
Re ais
a ejais
pasi aiko
i
su
sla iSkos
kilmés
p ieSdéliu
ienas
ki as
p ie eiksmis
p z.:
panedaiigj
,,po
upu i,
pamazu“
Lg,
DS:
panedaiigelio
,,po
upu i*
B m.
Bal a usiy
kalbos
biid a dziu,
u ingiy
p iklausymo
eikSme,
pa yzdziu
¢ia
pa-
da oma
i
a i inkamos
eikSmés
lie u i8ky
daik a a dziy
su
i a dziuo iniy
bid a -
dziy
galiinémis,
p z.:
sé@nioj
(=senelio)
pi kéle:;
6Skioj
(=ozkos)
skid
(=oda),
ba dninoj
mésd
,,a iena“,
kd ysis
(=ka és)
pienas
SM;
Gab ukiej
(=Gab-
uko)
laukai,
Pe iuk
dj
(=Pe iuko)
Zamé
Lg,
plg.
ie inés
bal a usiy
a més
OaOinbie
yci,
Kaposinae
Manaxo,
AuToxayHaa
xa a.
Daik a a dziy
su
j a dziuo-
iniy
biid a dZiy
galiinémis
pasi aiko
i
izoliuo ose
lie u iy
a mése
Bal a u-
sijos
TSR®.
Sla y
kalby
kiek
pa eik a
i
bid a dziy
laipsniy
da yba.
Vie oj
aukS esniojoe
laipsnio
o my
bal a usiy
kalbos
pa yzdziu
ia
da%nai
a ojamos
aukS iausiojo
laipsnio
o mos,
p z.:
ge dusio
(=ge esnio)
gy énimo
né ai
(=né a)
kap kalkozi
(=koliikyje)
Lg;
né ai
ga dzidusio
(=ga desnio)
pe
(=uz)
égélo
i
pe
liny
SM
(plg.
bal .
y
Mane
Only
c apsiimi
Gpa ;
6H
Op y
uBApayseiimyi
3a
Mane).
AukS iau-
siojo
laipsnio
o mos
daZniausia
y a
da omos
su
sla iskos
kilmés
a iksu
nai-,
*
Z .
da
Z.
Zinke i ius,
Lie u iy
dialek ologija,
Vilnius,
1966,
p.
30.
*
Daugiau
pa yzdziy
Z .
J.
Lipskiené
i
A.
Vidugi is,
Die eni8kiy
a mé,
—
Lie u iu
kalbos
g ama iné
sanda a
(LKK,
LX),
Vilnius,
1967,
p.
203—204.
7
Da
plg.
Kype
cyyac uaii
Geaapyckaii
ai epa ypuai
mospi,
Mincx,
1957,
p.
156.
*
Z .
J,
Senkus.
Kai
ku ie
Laziiny
a més
ypa umai,
—
MAD,
A,
I,
Vilnius,
1958,
p.
187;
E.
G ina eckiené,
Ta miy
medziagos
inkimas
lie u iy
kalbos
a lasui,
—
LKK,
II];
Vilnius,
1960,
p.
193.
221
p z.:
naiga dziausi
(=ga dziausi)
obuoliai;
naige dusia
(=ge iausia)
Zu is
‘B m,
plg.
bal .
Halippnusiiue,
HaiOaneiupl,
lenk.
najwiekszy,
najliepszy,
najswie-
szy.
Suda an
isu
aukS iausiajj
laipsni,
p ie
nu ody osios
auk8 iausiojo
laipsnio
o mos
da
p idedamas
i
lie u iskas
da ybinis
komponen as
kuo-,
p z.:
kuonai-
g aidusia,, isy
g aziausia*,
kuonaimeilidusia
,, isy
meiliausia“.
'
A ski ais
a ejais
Sio
plo o
lie u iy
a mei
né a
s e imos
i
sla i8kos
kai ybinés
o mos
a ba
jy
kon aminacija
su
lie u iskomis.
Bal a usiy
i
lenku
kalbos
galéjo
ska in i
lie u iSky
p ieSdéliniy
sang aZiniy
eiksmaZodziy
sang azos
dalely e
ya o i
ne
ik
a p
p ieSdélio
i
Saknies,
be
i
galiinéje
(no s
Zymiai
e iau),
p z.:
ne apinosi
,,nesiskandino“,
ne/aposi
,,nesimusé“
SM,
Lg;
i kasése
,,isikasé“,
azjuokése
,,susijuoké“
B m,
plg.
bal .
aninua,
Gimua,
sakanauua.
Ka ais
Gia
andame
eiksmaZodZiy
ne
su
d iem
sang azZos
dalely émis,
ku iy
iena
a p
p ieSdélio
i
Saknies,
an oji
—
galiinéje,
p z.:
no éjom
gy énc,
ale
(=be )
nezgy-
énas
Kn.
Ka ais
sang azos
dalely é
p ie
eiksmazZodziy
(i
daly iy)
cia
dedama
i
ais
a ejais,
kai
Zodis
ne u i
sang azinéms
o moms
bidingos
eik8més,
p z.:
s in s
suslankéjjs
(<sulenkéjes)
isdi
Kn;
u
insisla@pinsi
(=suslapsi)
andeni i
Dy,
plg.
bal .
anansubma,
BbIMOUBauua.
Nes e imi
Sio
plo o
lie u iy
a mei
i
a -
i kS iniai
a ejai,
kai
sang azZinés
eik’més
eiksmazZodZiai
sang azos
dalely és
ne u i,
o
Si
jy
eikSmé
nusakoma
anali inémis
p iemonémis,
p z.:
paimk
pas
sdu
»pasiimk“
D ;
nii ezZa
an
sau
kiémo,
déda
ainiky
an
sa
gal és
,,dedasi
ainika
an
gal os“,
d é
sau
pldukus
,, o ési
plaukus“
Lg.
Re ka iais
ie oj
sang aziniy
eiksmazodziy
(panasiai,
kaip
bal a usiy
i
lenky
kalbose)
a ojami
pap as ieji,
p z.:
uzmé é
(=uzsimo e)
piFséinj
i
p adéj
duc
dzylges
Lg;
s
imusé
(=
susimusé)
anky
ne
e kia
B m;
u2déj
(=
uisidéjo)
ilkas
kdjy
in
ezimo
B é.
G e a
ap umpé-
.
jusiy
i
jp as iniy
a iamosios
nuosakos
e iojo
asmens
o mu
(jei
mylé ,
ai
ep
neda y )
pasi aiko
o my
su
s eikesnémis
galinémis
i
da
su
o man u
5,
p z.:
kad
kas
ne ék umb
médziy
T ak;
ka
agé umb,
kap
s ie as
(=Zmonés)
gy éna
SM,
plg.
bal .
npHec
6
THI
BaybI:
3alim0y
6
THI.
Veiksmazodis
bi i
esamajame
laike
Cia,
kaip
i
bal a usiy
kalboje,
daZniausiai
neasmenuojamas,
0
jo
e¢iojo
asmens
o ma
y a
pe émusi
isu
ki y
asmeny
unkcijas,
p z.:
a
y d@
g jsnas
,,a8
esu
nusi-
déjes“
D ;
egu
y a
(=biina)
jis
M j;
jis
y a
(=esa e)
Zmonés
Kn,
plg.
bal .
1
(écub)
yanapex;
BI
(écub)
mog3i.
VeiksmazZodZiy
daugiskai os
pi masis
asmuo
Gia
e ka Ciais
u i
galiine
-ma,
p z.:
gy ulius
a oma
(= a ome)
an
linijos
T ak:
isu
Ziémy
si kéma
(=sukome)
gy nas
Lg.
Veiksmazodziy
daugiskai os
pi mojo
as-
mens
galiiné
-ma
apsk i ai
y a
biidinga
Zemai iy
a méms.
Liaudies
dainose
e ka -
Giais
ji
pasi aiko
i
kupi8kény
Snek os
plo e®.
Pie y iy
Lie u oje
Si
galiiné
g e a
i-
suo inai
Siame
plo e
a ojamos
galiinés
-me
pasi aiko
daugiausia
ik
ose
ie ose,
ku
lie u iy
kalbos
sis ema
y a
labiausiai
apsilpusi,
odél
ia,
misu
sup a imu,
ji
labiau
sie ina
su
a i inkama
bal a usiy
kalbos
galiine:
sansaupima,
na6aubima?®.
Vie os
lie u iy
a mése
y a
nemaza
sla y
kalby
pa yzdziu
suda y y
sin aksiniy
kons ukcijy.
I§
jy
miné inos
Sios:
1.
P ielinksnio
an
kons ukcijos
a ojimas
eiksmo
k ypéiai,
ikslui,
daik o
kokybei,
eiksmo
kiekybei
eik8 i,
p z.:
s a o
pie lids
(=kilpas)
an
kigkio
i
an
b iedzZio
Lg;
Gj
an
ékieéio
M i;
a aj
duk é
an
ijq
akiq
SM;
Zi o
an
misko:
*
Z .
Z.
Zinke i ius,
Lie u iy
dialek ologija,
p.
336.
%
Pig.
T.
Tl.
JlomTbes,
Beaopyccknii
asx,
Mocksa,
1951,
p.
102.
222
nubégo
an
pa séliy
balso; aikia
padalyc
an ijy
B é,
plg.
bal .
na a
ua
3aiia;
Mauka
Ha
Tpbl
OW;
N3ATilb
Ha
TpbI
Yacui.
_
2.
P ielinksnio
dé!
kons ukcijos
a ojimas
eiksmo
objek ui
i
ikslui
eik3 i,
p z.:
a
dél
ma ciés
SdSu as
SM;
zai
dél
seng
ge ai
Kn;
aX
dél
jiisy
nesaky-
siu
d aigas
,,jisy
ne adinsiu
d augu“
Sk;
y as
dél
Zmonés
diiony
duoda
M i;
p ipecka
(=
p ieZada)
dél
ignés;
dzieska
(=gelda)
dé]
més
és
Le;
ddau
sk ipké-
le
(=smuikelj)
dé/
é ilio
Dy,
plg.
bal .
1
spa6mo
a a
qsena
Bac;
J3e18
HabecTKi
|
J3eBep.
3.
P ielinksnio
palei
kons ukcijos
su
kilmininku
a ojimas
eiksmo
ie ai
eik8-
i,
p z.:
meska
pGlei
Si s
mé e és
padéj
ka ny
médo
B é,
plg,
bal .xana
GaGni.
4.
P ielinksnio
po
kons ukcijos
su
a dininku
a ojimas
eiksmo
objek ui
eik8 i,
p z.:
e ké
po
mocinai
Den,
plg.
bal .
nnaKxa lb
na
Ma lepbi;
paglds o
més-
kai
po
gdl ai
B é,
plg.
bal .
yaappina
na
cnine.
5.
P ielinksnio
p ies
kons ukcijos
su
jnagininku
a ojimas
eiksmo
laiku
eikS i,
p z.:
p ies
imi
ka Gliais
Ski,
plg.
bal .
nepaa
aabe3nam.
6.
P ielinksnio
uz
(aZu,
a2)
kons ukcijos
a ojimas
su
kilmininku:
a)
eiksmo
laikui
eikS i
ie oj
p ielinksnio
p ie
kons ukcijos,
p z.:
da
bi e
uz
Mikal@jo
(=Nikalojaus
laikais)
SM;
uz
cé o
(=ca o)
bu o
p ispaus a
kalba:
sa
kalb6s
sa macinos
jauni
Lg;
uz
Lankijos
(=bu zuazinés
Lenkijos
laikmediu)
u ad inom
(=kalbéjom)
lie i iskai
B m;
ai
bi o
da
uz
ma
a minciés
,, o
a&
da
nea simenu™
T ak.,
plg.
lenk.
za
¥cia,
za
k éla,
za
mojej
pamieci;
b)
eiksmo
laikui
eik8 i
ie oj
p ielinksnio
po
kons ukcijos,
p z.:
uz
és
ainés
(=ka o)
pdmi é
M i;
c)
eiksmo
ukmei
eikS i
ie oj
p ielinksnio
pe
kons ukcijy,
p z.:
au
a-
sa os
ciek
daug
nenudzy bsi:
aiu
ienés
dlandos
i
nuaini
Kn.
d)
Veiksmo
ie ai
eik& i
ie oj
p ielinksnio
i¥
uz
kons ukcijos,
p z.:
Zmogis
Zu o
uz
k
i imo
T ak,
plg.
bal .
3-3a
Kyc a;
e)
eiksmo
p ieZas iai
eikS i
ie oj
p ielinksnio
pe
kons ukcijos,
p z.:
a
s ie o
(=Zmoniy)
nemaciaii
uz
GSa y;
uz
a
aikq
aX
negali
gy énc
Lg,
plg.
bal .
3-3a
C3;
3-34
Balbl;
)
eiksmo:
p ieZas¢iai
eikS i
ie oj
p ielinksnio
dé]
kons ukcijos,
p z.:
s o é-
jau
uz
andenio
li a o
(=li a)
Ski;
ai
i
pyksim
(=pyksimés)
aZu
is y
Kn.
7.
P ielinksnio
uz(azu,
az)
kons ukcijy
su
galininku
a ojimas:
a)
eiksmo
laikui
eikS i
ie oj
p ielinksnio
u
(a
po)
kons ukcijos
su
kilmininku,
p z.:
azu
is
nedélias
(=sa ai es)
bi o
eséilia
(= es u és)
D ;
uz
is
mé-
nasius
bus
ke e i
Ds;
uz
me us
pa g izo;
g isi
uz
me is
uz
d ejius;
uz
k
oki
(=kiek)
laiky
cigdnai
(=
igonai)
in azdu
Lg,
plg.
bal .
ycé
aqObinaca
3a
anny
Miny y;
lenk.
w éce
sie
za
godzine;
b)
eiksmo
k yp@iai
eikS i
ie oj
p ielinksnio
p ie
kons ukcijos,
p z.:
aikai
sk a ida
(=béga)
uz
si y
gais y
SM;
c)
eiksmo
p ieZas iai
eikS i
ie oj
p ielinksnio
dé/
kons ukcijos,
p z.:
aZu
y
d klji
gula
i
kélia
M i,
plg.
bal .
3-3a
Kana;
d)
eiksmo
p ieZas iai
eikS i
ie oj
p ielinksnio
pe
kons ukcijos,
p z.:
aZu
du niy
(=k ailj)
isy
bainydiy
p agaisino
(=p azudé),
plg.
bal .
3-3a
AypHs;
e)
eiksmo
objek ui
eikS i
ie oj
p ielinksnio
j
kons ukcijos,
p z.:
uz
lanky
pé i o
Kn;
Gnas
jiinkés
(=
mokési)
az
kinigy
Lg,
plg.
bal .
Byysmua
3a
2oKTapa;
223

)
eiksmo
objek ui
eik8 i
ie oj
kilmininkinés
kons ukcijos,
p z.:
ddau
duk e-
i
uz
jj
Lg;
and
uz
plaukus
ém
mani
Ko,
plg.
bal .
agaub
3a
s o;
g)
eiksmo
objek ui
eik8 i
ie oj
nep ielinksninés
inagininko
kons ukcijos,
P yz.:
susiédas
(=kaimynas)
apsi angé
uz
élniy
Lg;
a iky
uz
suk u j
pada é,
pi s y
—
uz
klémky
(= ankena)
T ak,
plg.
lenk.
p zeb aé
sie
za
kobie e;
mieé
sie
2a
pieknq;
bal .
64
nepaayseycn
3a
uop a.
8.
P ielinksnio
uz(az)
kons ukcijos
su
inagininku
a ojamos
ie oj
kons uk-
cijy
su
kilmininku
ie ai
eikS i,
p z.:
Sienduna
az
Me kin
SM,
plg.
bal .
Kacini
3a
pakoii.
9.
Pasi aiko
a ejy,
kai
eiksmazodzZiai
es i,
iSkiS i,
a min i,
Sauk i,
im i
Sia
ka -
ais
eina
ne
su
galininku,
kaip
li e a i inéje
kalboje,
o
su
kilmininku,
p z.:
jski
(= auki )
jo
in
iFy;
ixkisxo
Jlgo
sndpo
B ;
a miné
jo
a do
DS;
kam
Sa kia
dzié o
Si;
pasauké
palicijos
(=milicija)
Dy;
é az
no éj,
kad
jos
im @
Skl.,
plg.
bal .
ua nyub
y
caGe
NaBeTpa;
HOCa
BbICYHYILb;
YCIOMHillb
YasaBe-
Ka;
Mpacillb
Janamo i;
npaci h
cosa;
Y3Allb
CJIOBa.
10.
VeiksmaZodis
daly is
Gia
bal a usiy
kalbos
pa yzdziu
a ojamas
su
jnaginin-
ku,
p z.:
séd6s
daljcis
pinigais
D ,
plg.
bal .
yganiuua
xje6om.
11.
P ie eiksmis
aplinkui
a ski ais
a ejais
y a
a ojamas
kaip
p ielinksnis,
einan is
su
kilmininku,
p z.:
apli ikui
kixkio
aps oj
a es;
apli kui
ob%
—
mé-
dzias
(=
mi8kas)
B é,
plg.
bal .
Hapoxas
Bo3epa
PaCTYIUb
Jp9BbI.
A ski y
sin aksiniy
kons ukcijy
—
sla iskos
kilmés
e iniy
—
Gia
pasi aiko
i
daugiau,
p z.:
a é
dziény
apie
dz yliky
alandy
(=d ylik a
alanda)
B é,
plg.
bal .
nppmuoy
y
aBaHanuanb
yacoy;
bus
kiloma y
(=kilome ai)
Jasi
Kn,
plg.
bal .
Gyz3e
KiJIOMETpOY
UISCILb;
ienas
ieny
(=ki a)
p i isa
pas
bé zy;
ienas
ix
ieno
(=ki o)
a imdo
D ,
plg.
bal .
UiCHYUb
ag3iH
agHa o;
iséj
aic
pie on
DS;
nuginé
ganyc
a is
D ;
i edé
ésc
u gun
Kn
i
pan,
Apsk i ai,
daugiausia
sla isky
Zodziy
da ybos
i
g ama inés
sanda os
skoliniy
bei
e iniu
pasi aiko
bui inéje
kalboje,
o
liaudies
pasakojamojoje,
ypaé
jos
dai-
nuojamojoje
au osakoje,
ju
y a
daug
maZiau.
An a
e us,
kai
ku iy
lie u iy
kalbai
bidingy
Zodziy
da ybos
i
g ama inés
sanda os
elemen y
pasi aiko
i
ie inéje
bal a usiy
a méje.
Cia
sakysime,
daZnos
mazybinés
p iesagos
-yas
||
-1o191,
-YK
||
10K”
(i
jy
ediniai
—
-yxyup,
-eli4yK,
-ymox,
ai4yK.
Siy
p iesagu
ediniai
a i inka
aka iniy
dziky
a mése
gy ai
a oja-
mus
p iesagy
-ulis,
-ulé,
-(i)ukas,
-uliukas,
-ukucis
(
=uku is),
-eigiukas
(
<-e iciukas)
da inius.
Su
p iesagomis
-y.11 |
-1o8,
-Yk
||
10K
daZniausiai
da omi
mazybiniai
i
maloniniai
asmeny
a dai
i
bend iniai
zodziai,
p z.:
Aayas
,,Adulé“,
Ta pyaa
»»Pe ulé,
Pe u é“,
C acionn
,,S asy é“;
Tla piox
,,Pe ukas“,
Sluyk
,,Jonukas“,
1
Sio
plo o
bal a usiy
a méje
gausiai
a ojami
mazybiniai
i
maloniniai_
p iesagos
-y.a
da i-
niai,
misy
manymuy,
laiky ini
li uanizmais,
kadangi
lenky
kalboje,
su
ku ia
a imai
kon ak uo-
jasi
ie os
bal a usiy
i
lie u iy
a més,
pasi aikan ys
Sios
P iesagos
da iniai
y a
e i
i
pap as ai
dad-
niausiai
u i
ki as
eikSmes,
plg.
Jan
Los,
G ama yka
polska,
Cz.
II,
Slowo wo s wo,
Lwéw,
Wa sza-
wa,
K ak6éw,
1925,
p.
48;
da
plg.
J.
O ebski,
Wschodnio
li ewskie
na zecze
we eckie,
I,
K a-
kow,
1934,
p.
153-154;
G ama yka
jezyka
li ewskiego,
LL,
Wa szawa,
1965,
p.
128;
LTSR
MA
Lie-
u iy
kalbos
i
li e a i os
ins i u as,
Lie u iy
kalbos
g ama ika,
I,
Vilnius,
1965,
p.
274—275,
352.
1
Pie aka iy
Lie uyos
bal a usiy
a mése,
kaip
i
Bal a usijos
TSR
e i o ijoje
p ie
Lie uyos
TSR
pasienio,
gausiai
a ojami
p iesagos
-ukas
mazybinés
eikSmés
da iniai
laiky ini
li uanizmais,
kadangi
likusioje
Bal a usijos
e i o ijos
dalyje
jie
y a
e i
i
daZniausiai
u i
ki as
eikSmes,
plg.
Kype
cyyac uaii
GenapycKaii
ai epa yp ai
Mosbi,
p.
59,
224
Ta6pyx
,,Gab ukas“;
mamyna
,,mamulé“;
anions
»duk elé“,
cac pyia
,,sesu ée“,
Wa ynA
,, e ulé“,
xanyna
,,Zmonelé“,
Gan ona
,, é elis“,
gimona
» aikelis*,
Opa yaA
,,b olelis“,
Ganbu yasn
,,didziulé“,
cnanyaia
,,saldulé“;
GaioK
,, é elis“,
ABARYK
,,senelis“,
Opa y«
,,b oliukas“,
ua ymioKx
» e uly é“,
A3saqymoxK
,,seneliu-
kas“,
MamyuoK
,,mamuly é“
i
k .
T ak.
P iesaga
-yx
||
-lok
gana
dazna
i
Seimu
pa a dése,
pada y ose
pagal
é o
a da,
p z.:
I’
‘a6pyKi
,,Gab io
N.
aikai“,
Jami-
HioKi
,,Daminiko
N.
aikai“,
IOsioxi
,,Juozo
N.
aikai“
T ak,
plg.
lie .
a més
Gab i ikai
,,Gab io
N.
aikai“,
Daminiukai
,,Daminiko
N.
aikai‘.
Sudé inés
p ie-
Sagos
-yKyllb,
-si 4yK
y a
gana
pla iai
a ojamos
ne edusiy
jauny
siny
pa a dése,
pada y ose
i§
jy
é y
pa a dZiu,
p z.:
Kapnyxyup
,,Ka puko
sinus“,
DKxip6-
aykyub
,,Z i bluko
sinus“,
Tamauisiiuyk
,,
Tamase i iaus
sinus“,
Tpycei uyk
,,T u-
se i iaus
sinus“
i
k .
P iesaga
-ykyup
p idedadama
i
p ie
é o
a do.
Tokie
da i-
niai
pap as ai
Zymi
ne edusiy
siny
p a a des,
p z.:
Au ykyub
,,An anuko
sinus“,
Tla pyxyup
,,Pe uko
sinus“,
Ta6pyxyus
,,Gab uko
sinus“,
plg.
lie u i8kus
a miskus
a i ikmenis
Ka pukicis,
Gab ukicis,
Z i blukicis!,
Kai
ku ie
ie inés
bal a usiy
a més
daik a a diiai,
ski ingai
nuo
bal a usiy
li e a i inés
kalbos,
y a
os
pa ios
giminés,
kaip
i
a i inkami
lie u iy
a més
daik-
a a dZiai,.
p yz.:
apHbl
Kpoy,
Ba iki
neu,
ay3in
kaHay,
plg.
bal .
Ik.
uapHa
Kpoy,
BAwiKaA
Ne4,
aya
KaHaBa
i
ie inés
lie u iy
a més jiodas
k aijas,
dzidziulis
p&éus,
ienas
kandlas.
Bal a usiy
a méje
apie
T akis,
Sen osius
Maceliis,
Lygainius
i
Bu iménis
esamojo
laiko
eiksmazZodziy
ienaskai os
e iojo
asmens
o ma
ka u
su
dalely e
Haxaii,
eikiausiai
dél
lie u iy
kalbos
j akos,
y a
a ojama
i
leidZiamosios
nuosa-
kos
daugiskai os
e iojo
asmens
eikSme,
p z.:
Haxali
asminb
g3eui
y
mec; HAxaii
AHbI
ise
j3e1A
Hac,
plg.
da
esamojo
laiko
ienaskai os
eciojo
asmens
o my
a ojima
daugiskai os
e iojo
asmens
eikSme
ki ais
a ejais:
miacup
OpaToy
2KBIBe;
Mal
PyKOH
i73e;
TpbI
CbIHBI
CJTy2KbIb
y
apMii;
sHbI
HeHABiA3e
CipoTKi;
SHBI
ause
aé
Box,
da
plg.
bal .
Ik.
muanbi
pykol
igyup;
AHBI
ansioub
sé
BoH.
Vie inéje
bal a usiy
a méje
pas ebé a
i
kele as
lie u iy
kalbai
a imy
sin aksiniy
kons ukeijy.
Cia
a ojamas
lie u iu
kalbai
biidingas
siekio
kilmininkas,
p z.:
Mpbliiiia
MasbMbllb
Haka;
A
nailoy
na naqse b
cBaeii
cacTpH;
A a
nalinia
Na aqiselb
Kapuini,
nalimoy
TpaBbi
kaci b
T ak,
Lg,
plg.
bal .
Ik.
na imioy
TpaBy
Kacillb;
npbuuIIM
na aaqseub
Kapiny.
Bidingas
sio
plo o
bal a usiy
a -
mei
i
dalies
kilmininkas,
p z.:
écub
Takix
si
ys3eii;
écub
BaykKoy;
écub
a aqay;
éc
Oapapikoy
,,y a
ba a yky“
B m,
B é,
Lg,
T ak,
plg.
bal .
Ck,
écus
Takie
10A3i;
éclb
A abi;
écb
Takie
cnpaBy
i
pan,
Ka u
pas ebé a,
kad
i§
kon ak uojamy
a miy
nenyks a
kai
ku ie
abiejy
kalby
sis emoms
bend i
a ba
a imi
da ybiniai
i
ki i
g ama inés
sanda os
elemen ai.
No s
ie inés
lie u iy
a més
g ama iné
sis ema
daugeliu
a ejy
y a
kiek
iSjudin a
kon ak-
uojamy
kalby
i akos,
i
Salia
lie u i8ky
o my
pamazu
p adedama
lygiag e iai
a o i
i
skoliniy
bei
e iniy,
a iau
joje
isai
nenyks a
p iesagu
-odius,
-iinas,
-okas,
-inykas,
-yné,
-a a
da iniai.
Taip
y a,
galimas
daik as,
odél,
kad
a i inkamos
p ie-
Sagos
y a
palygin i
p oduk y ios
i
ie os
bal a usiy
a méje,
p z.:
lie .
T ak,
SM,
Lg
Bum
pil dcius,
Sakécius,
gal écius,
ba zdécius
—
bal .
cinau,
Gapayay,
Bycay;
Pig.
E.
G ina eckiené,
Lie u iy
li e a ii inés
kalbos
i
a miy
sa eika,
kn.:
Lie u iy
kalba
a ybiniais
me ais,
Vilnius,
1967,
p.
172—173.
15
Lie u iy
kalbos
g ama ikos
y inéjimai
225
keikiinas,
ejiinas
,, ajinas“,
pasaliinas,
bas iinas
—
wan yn
,,bu ininkas“,
6aa-
Ga yu
,,plepys“,
cBicTyH,
A3iKyH,
KpbIKyH;
Saipdkas,
ilidkas,
pi mdkas,
a iékas
—
yaK
,,dykiné ojas“,
Meg3ak
,, a iokas“,
cepequaK
,, idu iniokas“,
nsipluiak
»Pi mokas“;
bicinykas,
nakcigonykas
,,bend abugio
komendan as“,
gy a nykas
»gy a iy
gaudy ojas,
jy
pa da iné ojas“,
d pinykas
,,balkis
da zinéje,
ski ian is
Saline
nuo
aslos“,
g éibinykas
—
Bbida Hik
,,i8da ikas“,
nakynnik
»»pi kéjas“,
naqwasHik
,,pa aikiinas“,
BasyHik
,,ka o
y as“,
sacHik
,,eigulys“*;
saldz né
,,me-
duolis“,
Zemyné
,,zemuogé“,
oljné
,, oluma“,
slap né
,,8lapuma“,
ankjné
,, an-
kumynas“
—
apaupiia
,,ka S enybé“,
upépy3ina
,,kie uma“,
Obic ppina
,,g ei u-
mas“,
BbILIbIA
,,aukS uma“,
usmina
,,Sil umas“;
gy a d
,,gy enimas“,
balba a
»Plepéjimas“,
/ipa a
,,kas
suply8es,
ieny
lopu“
—
nyc a a,
wa6pa a,
upic a a,
wecua a
i
pan.
Tiek
lie u iy,
iek
i
ie os
bal a usiy
a mése
y a
gy ai
a ojami
i e a y inés
i
ek en a y inés
eik$més
p ieSdéliniai
eigos
eikslo
eiksmazodzZiai
(lie u iy
su
p iesagomis
-iné i,
-diné i,
-dy i,
bal a usiy
—
-ipa ib,
-bipal b,
-aBallb,
-sBallb,
-OYBallb,
-eYBallb),
p z.:
lie .
a eidzyc
,,a eidiné i*,
a bégdzinéc
,,dainai
a bég i“,
a azuodzinéc
,,daznai
a aziuo i“,
bal .
—
3anennipayb,
saTpbiMsipa p,
nanpbl-
JsATallb,
PaclsHiBallb
i
k .
Abiejose
a mése
gana
pla iai
a ojami
i
kuopiniai
skai a dZiai,
p z.:
udu
(=nu8o é)
d éje y
ilkq
B m,
pe ke y
is y
u i
D ;
a aj
dje as
cigény
(=¢ igony)
DS,
bi o
Sa%e as
aiki
SM,
bal .
—
ABYX
Ca
Ma
Mpbilllo;
y
MAKE
TPOX
CHIHOY
i
JayKa;
cipoT
Ya
THIPOX
Hac
Obin0.
Bal a usiy
li e a i inéje
kalboje
(0
aip
pa
i
lie u iy)
Siuo
a eju
labiau
links ama
pas a uoju
me u
a o i
kiekinius
skai a dZius,
p z.:
y
MaHe
TpPbI
CbIHbI
i
WauKa;
ABa
CbIHbI
*KbIBylb,
plg.
lie u iy
a u iu
is
sinus
i
duk e j;
du
s iniis
gy éna
i
pan.
Abiem
a mém
labai
bidingas
i
pla iai
a ojamas
jnagininkas
be
p ielinksnio,
p z.:
spd dos
kédjom;
d e’
jauciais;
jlu
p adu a;
ienu
ank
papjou
ilky,
plg.
bal .
na oii
nac yKay;
pykoli
Kacini
i
pan.
G e imose
lie u iu
a mése
inagio
jnagininkas
ka ais
jau
links amas
a o i
su
p ielinksniu
sw,
a iau
ie inéje
lie u iy
a méje
Sio
p oceso
be eik
nepas ebima.
No s
abiejose
a mése
a ojamas
bi io
jnagininkas
(p z.:
dnas
y ai
dak a u
,,jis
y a
gydy ojas“,
bocia
bi o
aiguliu
» é as
bu o
eiguliu“,
plg.
bal .
sua
Oi a
HacTayHineli
,ji
bu o
moky oja“,
TpaxkbIy
2XKbILE
A
CHIKOM
,,p agy eno
amZiy
eiguliu“),
a iau
pas a uoju
me u
Salia
jo
kons ukcijy
is
dazniau
jsigali
galininko
su
p ielinksniu
uz
kons ukcijos,
p z.:
isy
sa
buicj
bu aii
az
aiguliy,
plg.
bal .
Sbinb
3a
NpaBaHika;
a a
Opina
3a
acnablHi0,
6H
c ay
3a
CTAPUIbIHY;
Bbl
ByUbITecb
3a
BY
YL
A
Tel,
plg.
da
lenk.
wynajqé
sig
za
s
62a
i
k .
Abiejose
a mése
ie oj
bi ojo
laiko
ne eikia-
muju
daly iy
ienaskai os
i
daugiskai os
a dininko
pla iai
a ojamos
jy
be a dés
giminés
o mos,
p z.:
d dbinés
kélnés
pasi i a
Eis;
pie os
ixd a
i
Zoliq
p isé a
SM;
Zmogis
maiSi
sklepan
(= isin)
i imes a
Lg,
plg.
bal .
caiaxanb
BLlapaHo
i
TpaBbl
NacesHo,
nop Ki
nambiTo.
Abiejose
a mése
gausu
a eju,
kai
sakinyje
pazyminys
eina
po
pazymimojo
Zodzio,
p z.:
uzp iole’
jy
ilkai
éis
Lg;
gieddj
siesmes
S en as
SM;
paa dé
(=iSa dé)
c¥l us
isiis
B m;
su d e*
kap
gy ulius
kokius
Dy,
plg.
bal .
Ha
a o
Hanasi
BoYKi
TpLI;
naliMoy
AyYXOM
CBATHIM
,,i8éjo
ku
kojos
ne8a“;
nse
nechiio
cBaTy o
i
pan.
Siose
a mése
pla iai
a ojama
i
daugiau
bend y
a
panaSiy
sin aksiniy
kons ukcijy,
pyz.:
dnas
juékias
iz
manij,
plg.
bal .
an
cmsiouns
3
Hac;
lenk.
on
Smieje
sig
ze
mnie,
be
us.
cMeloTcn
226
Ha
Hamu;
saldésnis
uz
médy,
plg.
bal .
canayse imm
3a
Mel;
lenk.
jes es
s a -
szy
niz
ja, be
us.
cnaxe
mena;
ilkas
a éjj
i
papjo {
éliy,
plg.
bal .
BOYK
NpHWOYUbI
3
Jecy
i
3apesay
ub
uaa,
be
us.
BOK
TIpHleJ
Cc
Jleca
HW
3apesan
TeneuKa.
Kon ak uojamoje
lie u iy
a méje
pas ebé a
i
nemaza
nyks an iy,
ien
ik
jos
sis emai
bidingy
g ama ikos
elemen y.
Jie
nyks a,
be
abejo,
odél,
kad
ki ose
kon ak uojamose
kalbose
né a
iesioginiy
a i ikmeny,
i
ju
egzis a imas
né a
pa-
laikomas
i8
aplinkos.
I§
p adziy
pap as ai
sma kiai
susiau éja
okiy
kalbos
elemen y
a ojimo
s e a,
p adeda
blés i
ju
eikSmé,
jie
pa ys
nyks a,
s aba éja,
a iau
da
am
ik a
laika
laikosi
a méje.
Pas ebé a,
sakysime,
kad
ie inéje
lie u iy
a méje
y a
ge okai
apiblukusi
ia
nyks an iy
dauginiy
skai a dZiy
eik’mé.
Juos
pap as ai
pakei ia
kiekiniai
skai a dziai.
Kadangi
dauginiy
skai a dziy
eik$mé
y a
ge okai
iSblésusi,
a méje
jie
ka ais
y a
maigomi
su
kuopiniais
i
a ojami
pas a yju
eik¥me,
P z.:
mes
gy énom
pej ikelios
a
§é§elios
aFsnos
nog
Valkinjky,
Ski;
pe ikelius
aikiis
uzaugino
SM
i
pan.
Cia
aip
pa
sma kiai
apnykusi
i
ki oms
kon ak uoja-
moms
kalboms
nepazis ama
pusdaly io
ka ego ija.
Pas a uoju
me u
e os
pusda-
ly iy
o mos
a méje
y a
sus aba éjusios,
o
ka ais
a ojamos
i
ie oj
daly iu,
PVZ.:
dnys
aina
i
aidami
(=eidami)
isa
(
=
is)
gieda
D ;
kdsém
bulbas
an
seiknés
sédédama
(=sédédami)
Eis;
ddoma
kiski
kylposa
gulédamy
(=gulin j)
Lg;
ilkas
p ole*
ganydamy
(=ganan i)
kd es
piemenj
SM;
juokdami(=
juokdamiesi)
azdu
B ;
Zmonii,
aidamg
(=einan iy)
agéjau
D ;
gi déu,
kas
ai
ia
i
is
a -
cia
aina
iZdama
(=iZdamas);
ki as
Zmogis
medzi
(=miske)
s o édama
(=s o-
édamas)
agéj
DS.
PanaSaus
pusdaly iy
a ojimo
a ejy
pasi aiko
i
izoliuo ose
lie u iy
a mése
Bal a usios
TSR™.
Sudu iniai
eiksmazodziy
laikai
ia
i gi
pa-
lygin i
e i.
Juose
a ojamy
daly iy
o mos
sma kiai
ni elia esi.
Vie oj
y iskosios
i
mo e iSkosios
giminés
bii ojo
laiko
daly iy
ienaskai iniy
o my
ia
isais
a e-
jais
be a ojama
ik
ju
y iSkosios
giminés
daugiskai os
a dininko
o ma,
sa o
unkcijomis
a ima
bal a usiy
kalbos
padaly iuil®,
pyz.:
ilkas
a sk idj
(=a béges)
Lg;
me gu di é
(=me gai é)
a
ps audéjj
(=apsi audojusi)
SM;
kuméle-
asiF
gi
(=apsi gusi);
dnas
nuzga dj
(=nusigandes)
D
i
pan.,
plg.
bal .
my
Ha
Baiine
Na inwWh;
Baya
Japo y
3aus
ym;
éx
3
Mincka
npbiexayuinl.
Apsk i ai,
ie oj
sudu iniy
eiksmazZodziy
laiku
Gia
is
da%niau
imami
a o i
ien isiniai,
a iau
i
jy
a ojimas
daZnai
y a
ge okai
sumises,
ka ais
gana
neip as as
a
lie-
u iy
kalbai
nebiidingas,
p z.:
kad
a¥
nueinn
(=
bi iau
nuéjes),
ai
pada
isiu
(=bi iau
pada es)
B
i
pan.
Pie y iy
Lie u oje
kon ak
uojan iose
lie u iy
i
sla y
kalbose
y a
a si ade
a
iS ySkéje
Sie
g ama iniai
eiSkiniai:
1.
Vie inéje
lie u iy
a méje
a ojama
nemaza
sla y
kalby
pa yzdziu
suda-
y y
zodziy
bei
sin aksiniy
kons ukcijy.
18
ju
miné ini:
seman iniai
eiksmazo-
dziy
p ieSdéliy
e iniai
i
skoliniai,
bid a dziy
laipsniy
seman iniai
skoliniai,
a ski y
p ielinksniy
sla iSkas
a ojimas
bei
linksniy
aldymas
i
pan.
Vie inéje
bal a usiy
a méje
pas ebé a
lie u iskos
Zodziu
da ybos
i
sin aksés
elemen y.
Tai
“
Z .
J.
Senkus.
Laziiny
a més
eks ai,
LKK,
.
2,
Vilnius,
1959,
p.
220;
E.
G in
eckiené,
LKK,
.
3,
Vilnius,
1960,
p.
193;
plg.
da
J.
Lipskiené
i
A.
Vidugi is,
Di
Ski
a mé,
kn.:
Lie u iy
kalbos
g ama iné
sanda a
(LKK,
.
9),
Vilnius,
1967,
p.
211.
%
Plg.
T.
Tl.
Jlom nen,
Beaap
yccknii
ssuix,
p.
113;
Hapsicsi
na
Genapyckali
misnex a-
no ii,
Mincx,
1964,
p.
286,
288—290.
15°
27