Lietuvių ir slavų kalbų gramatinio kontaktavimo reiškiniai pietryčių Lietuvoje

LIETUVIY KALBOS GRAMATIKOS TYRINEJIMAI LIETUVOS TSR MOKSLU AKADEMIJA LIETUVIU IR SLAVU KALBU GRAMATINIO KONTAKTAVIMO REISKINIAI PIETRYCIU LIETUVOJE E. GRINAVECKIENE Pie yiu Lie u oje y a ie y, ku gy en ojai kalba keliomis kalbomis. Pa yz- dziui, j pie us i pie aka ius nuo Vilniaus (pie aka iné Vilniaus ajono dalis, y- né T aky ajono dalis, Eisiskiy ajonas) daugiausia kalbama bal a usikai, jau- nesni ie os gy en ojai links a kalbé i lenkiSkai, be eik isi moka usiSkai, 0 kai ku ie 70 i daugiau me y seneliai moka da i lie u iSkai. Lie u iSkai kiek sup an a, © ka ais i kalba mokyklinio amZiaus aikai, aip pa a ski i idu iniosios ka os zmonés. Daugelyje Sio plo o ie y senesni Zmonés da ge ai a simena uos laikus, kai jy seneliai i e ai a pusa yje kalbéjo lie u iSkai, a¢iau su sa o aikais i ai- kaigiais jie jau bu o p adéje kalbé i ,pap os u* ( y. bal a usi8kai). Saléininku apylinkése, pa yzdZiui, lie u iy kalba i§ kasdienés a osenos pasi auké mazdaug p ieS’ 70—80 me y, a iau iki I-ojo pasaulinio ka o éia da bu o nemaza zmoniu, kalbanéiy lie u iSkai!. Kaimuose, esanéiuose oliau nuo s ambesniu adminis a- ciniy i kul d iniy cen y, p ie p as esniy keliy i nuoSalesnése ie ose lie u igkai lais ai bu o kalbama i iki bu Zuazinés Lenkijos okupacijos, .y. iki 1920 m. Si okupa- cija nemaZa p isidéjo p ie lie u iy kalbos iSs imimo. Tagiau lie u iy kalba Siame plo e nebu o isiskai uZmi S a*. Tuo me u lie u iSkai kalbéjo daugiausia y esnés ka os Zmonés. Daba daugumas senesniy Sio k a¥ o lie u i8kai kalbéjusiy zmoniy y a jau iSmi e, o iSlikusiy bi elis diena i8 dienos pas ebimai e éja. Senesniy Zmoniy a pe pasi aiko okiy, ku ie y a ick p imi Se lie u i8kai, kad jau maZa kq gali Sia kalba pasaky i, no s ne ienas p isipazjs a: a§ isa pazeis u, ky sakai® ,,a8 isa su- * Plg. Lie u iy kalbos a laso medziaga, uZ a8y a is Sal ininky, Saléininkéliy, Bu imoniij, Dau- gidonig, DidzZijjy Sélu, Ba iy (Lie u os TSR MA Lie u iy kalbos i li e a ii os ins i u o ank aS- iniai ondai). * Pa yzdziui, i8 Saléininky alsciaus 1942 m. gy en ojy su a’ymo s a is iniy duomeny, saugomu LTSR MA Lie u iy kalbos i li e a i os ins i u o ank aS iniuose onduose, ma y i, kad Saléinin- Kuose uo me u lie u iSkai da kalbéjo 26 asmenys, Az lomyje — 56, MaZudsiuose BauSiuosé — 30, Mil yduosé — 5, Mikan onysé — 86, Klynuose — 27, Si iuosé — 16, Kameninké — 17, Vin- ciapdlyje — 5, Dainiskése — 47, S aky O oje — 6, T ibonysé — 1, Pamii inéje — 1, PaSaléyjé — 7. ® Ta miniai pa yzdziai s aipsnyje daugiausia pa eikiami li e a i inés kalbos a8menimis, ik balsiai i, y, j i é po sukie éjusiy p iebalsiy Zymimi i, ¢. Siy neki siuo y balsiy ilgumas Zymimas as- ku aidés deSiniajame Sone aukS ai, ki ciuo y ilguma odo p iegaidés Zenklas, p z.: k oi o ~ k i o, ei as ~ y as, g oizo ~ g izo, pélo’ ~ pélé, pels ~ pelé B m. Raideezymimas papla éjes balsis e, p z.: be nelis — be nélis SM. Bal a usiy kalbos pa yzdZiuose aide 2 Zymimas p iebalsis isais a ejais a iamas ika y iSkai. 219 p an u, ka sakai“. Jie pap as ai a simena ik kai ku iuos lie u iSkus Zodizius, daik u pa adinimus, moka lie u iskai suskai iuo i ben ligi Sim o, a simena iena ki a lie u iSkos dainos nuo upa, gali lie u i8kai iSplis i ne ikéli i pan. Y a Gia i ienas ki as ie inis senelis, da palygin i ge ai kalban is lie u iSkai, galin is papasako i apie seno és laikus, apie sa o gy enima, bui i, padainuo i lie u isky seno iniy liaudies dainy, pasek i pasaku, uzmin i misliy, minkliy i pan. Ti iamajame plo e bu o labiausiai ieSkoma kaip ik okiy pa eikéjy. Y a pagaliau cia nemaza idu inio- sios ka os Zmoniu, kalban iy a pusa yje bal a usiSkai a lenki§kai, a iau sup an- an iy i Siek iek galinéiy kalbé i lie u i8kai. Jie pap as ai moka pasaky i iena ki a lie u iSka aze, a sakiné i j kasdieninius Klausimus i k . Sio plo o jaunimas lie u iy kalbos y a Siek iek p amokes mokykloje, agiau a p sa es lie u iSkai be eik ne- kalba. S ebé i kalbiniams p ocesams, yks an iems Siame plo e, Lie u os TSR MA Lie- u iy kalbos i li e a ii os ins i u as 1952—1967 m. laiko a piu y a suo ganiza es keliolika dialek ologiniy ekspedicijy. Viena ig ju 1966 m. bu o ykdoma kompleksi3- kai su Bal a usijos TSR MA J. Kolaso Kalbo y os ins i u o dialek ologais. IS iso Gia iS i a 17 gy enamyju punk y: Ma ijampolis (Vilniaus ajonas), T a- kai, Ba diai, Sklé iai, Lygainiai, Pane iai (T aky ajonas), Senieji Macéliai, Riidinin- kai, Didziosios Sélos, Saléininkai, Saléininkéliai, Daigidonys, Bu iménys, Vézidnys, Eisi8kés, Kani ikai, Die éniSkés (Ei8i8kiy ajonas)*. Ne isy Siy punk y medziaga ienoda i lygia e é. Vienu ie iné lie u iy a mé y a labiau pa eik a sla y kalby, ki u — madiau. Lie u iSkiausi is ju y a Ma ijampolis, Senieji Macéliai, Didziosios Sélos, Bu iménys, Die éniskés. Kiek iename ik Siu gy enamuyjyu punk y y inéjimo me u iSsamiau bu o apklausiné a po 3—6 y esnio amZiaus ie inius gy en ojus, ik T akuose, Lygainiuose i Pane iuosé okiu e as a os po 1—2. Ekspedicijy me u daugiausia démesio bu o ski iama ie inei palaipsniui nyks an- Giai, o kai ku i isai baigiandiai iSnyk i lie u iy kalbos a mei, ypa¢ jos g ama inei sanda ai, one ikai, leksikai, ie y a dams, aip pa joje pasi aikan iems supe s a- iniams eiSkiniams, a si adusiems dél kon ak uojamy kalby j akos. 1966 m. kom- pleksinéje ekspedicijoje ijuose gy enamuose punk uose (Senudsiuose Macéliuose SenuOsiuose T akuose i Bu imonysé) s aipsnio au o és bu o s ebima i ie inés lie u iy kalbos j aka ki oms kon ak uojamoms (daugiausia bal a usiy) kalboms. S ebin Sios e i o ijos kalby a pusa io kon ak us i ju i aka y kalby ZodzZiy da ybai i g ama inei sanda ai, isy pi ma k in a j akis da ybiniai-seman iniai e - iniai i skoliniai. Vie inéje lie u iy kalbos a méje y a gana gausu seman iSkai iS e s u eiksma- zodziu p iesdéliy, pe émusiy lie u iy kalboje a ojamy ip as ujy eiksmazodziy p ieSdéliu unkeijas, p z.: a by éj ( =nuby éjo) obuoliai; agu élas palduzysi (=sulauzZysi) ; po c¥l u duobélo pakasé (=iSkasé) D ; pdmusé (=sudauzé) paai y; ka ai is usé é (=nuSo é) 2mégy; iedy a ogé (=pa ogé) Sl ; ap/disk ( =paleisk) gy nas — ploniaii (=smulkiau) mals Ds; palku (= azda) apsispi ia (=pasispi ia) Sién; p alydéjau (=palydéjau) sesu j; nesus és (=nenus os) g ai a lie iis M i; uz( =j)ldnky pé i o (=pa i o); a salo (=i88alo) Snios; isa paken éjom (=i8ken éjom); ém i p a a e ( =pa a é) jy nuog sd j; jam ankas palduzé (= is- * Z . siy punk y a mine medziaga, saugoma Lie u os TSR MA Lie u iy kalbos i li e a i os ins i u o ank aS8 iniuose onduose. 220 lauzé); and a sku a (=nusku a) bulbds Kn; a piéu (=nupio é) kdacinu iiodegy; usi gsi (=susi gsi e) nog os diionos; usisiko (=apsisuko) gal a; y o mo ka (=mo ina) p askai é (=pe skai é) ldisky; o a pad daské (=sud aské) kap ény (=8 a ka); sikepa (=i8kepa) dés y; p acy skino (=udZéi skino, uzZspi gé) iebuliais; apsizagn6ju (= pe siZegnoju) lie iwiskai; az e ké (= p a i ko) gdiliai; pagi ino (=iSmusé) ldngy; isos dik e ys pa ekéjj (= iS ekéje); sa i é (=i8 i- é) desime pa y Lg; a kiF o (=nuki o) y u a ky T ak; isi ma d augai seniai pami é (=i8mi é) i jy kaulai papi o (=supu o) SM. Sio ipo da ybiniai e iniai a méje y a gajiis, i jy is daugiau joje a si anda. Ta méje pasi aiko nemaza eiksmaZodziy su sla i8kos kilmés p ieSdéliais, pyz.: azb i iko (=iSb inko) esmud; azdd é (=a ida é) du is; azbaidé (=i8baidé) is as D ; aspidu (=pe pio é) pe pisi; azmaisxo (=iSmai8o) bilby b azdis; asizZ6jj (=i8sizioje) klaiiso Lg; asis éikino (=a sis eikino) su isais T ak; gegule’ padme é (= padéjo) pai y; padnesé (=a ne8é) po du imi SM®. Bal a usiSkas p ieSdélis pa- ka ais p idedamas i p ie lie u isko p ieSdélinio eiksmazodzio. Toks eiksmazZodis pap as ai igauna eiksmo, ykusio p aei yje, daznumo eikSme, p z.: paismi é (=iSmi é ienas po ki o) Zménés: papami so (=uzmi So iena po ki os) sekmés D , Lg; paapklés é (=apklos é isus i§ eilés) sa aikis; papa i iko (=su ankiojo) iogas B ; paazukéle: (=sukélé iena po ki o) médziuosa; paaz i ixé (=ap ais é) dbelis; paapSlios é (=nuSluos é isiems i$ eilés) ndésis SM®, plg. bal . napasBi auua, nanpa ysbBalb, NanpakaslynwJiBal, Nanpakicallb, NaHakapallb, NaaTxaysiub, nanaesxal p, Nanpblis alb i k .7 Re ais a ejais pasi aiko i su sla iSkos kilmés p ieSdéliu ienas ki as p ie eiksmis p z.: panedaiigj ,,po upu i, pamazu“ Lg, DS: panedaiigelio ,,po upu i* B m. Bal a usiy kalbos biid a dziu, u ingiy p iklausymo eikSme, pa yzdziu ¢ia pa- da oma i a i inkamos eikSmés lie u i8ky daik a a dziy su i a dziuo iniy bid a - dziy galiinémis, p z.: sé@nioj (=senelio) pi kéle:; 6Skioj (=ozkos) skid (=oda), ba dninoj mésd ,,a iena“, kd ysis (=ka és) pienas SM; Gab ukiej (=Gab- uko) laukai, Pe iuk dj (=Pe iuko) Zamé Lg, plg. ie inés bal a usiy a més OaOinbie yci, Kaposinae Manaxo, AuToxayHaa xa a. Daik a a dziy su j a dziuo- iniy biid a dZiy galiinémis pasi aiko i izoliuo ose lie u iy a mése Bal a u- sijos TSR®. Sla y kalby kiek pa eik a i bid a dziy laipsniy da yba. Vie oj aukS esniojoe laipsnio o my bal a usiy kalbos pa yzdziu ia da%nai a ojamos aukS iausiojo laipsnio o mos, p z.: ge dusio (=ge esnio) gy énimo né ai (=né a) kap kalkozi (=koliikyje) Lg; né ai ga dzidusio (=ga desnio) pe (=uz) égélo i pe liny SM (plg. bal . y Mane Only c apsiimi Gpa ; 6H Op y uBApayseiimyi 3a Mane). AukS iau- siojo laipsnio o mos daZniausia y a da omos su sla iskos kilmés a iksu nai-, * Z . da Z. Zinke i ius, Lie u iy dialek ologija, Vilnius, 1966, p. 30. * Daugiau pa yzdziy Z . J. Lipskiené i A. Vidugi is, Die eni8kiy a mé, — Lie u iu kalbos g ama iné sanda a (LKK, LX), Vilnius, 1967, p. 203—204. 7 Da plg. Kype cyyac uaii Geaapyckaii ai epa ypuai mospi, Mincx, 1957, p. 156. * Z . J, Senkus. Kai ku ie Laziiny a més ypa umai, — MAD, A, I, Vilnius, 1958, p. 187; E. G ina eckiené, Ta miy medziagos inkimas lie u iy kalbos a lasui, — LKK, II]; Vilnius, 1960, p. 193. 221 p z.: naiga dziausi (=ga dziausi) obuoliai; naige dusia (=ge iausia) Zu is ‘B m, plg. bal . Halippnusiiue, HaiOaneiupl, lenk. najwiekszy, najliepszy, najswie- szy. Suda an isu aukS iausiajj laipsni, p ie nu ody osios auk8 iausiojo laipsnio o mos da p idedamas i lie u iskas da ybinis komponen as kuo-, p z.: kuonai- g aidusia,, isy g aziausia*, kuonaimeilidusia ,, isy meiliausia“. ' A ski ais a ejais Sio plo o lie u iy a mei né a s e imos i sla i8kos kai ybinés o mos a ba jy kon aminacija su lie u iskomis. Bal a usiy i lenku kalbos galéjo ska in i lie u iSky p ieSdéliniy sang aZiniy eiksmaZodziy sang azos dalely e ya o i ne ik a p p ieSdélio i Saknies, be i galiinéje (no s Zymiai e iau), p z.: ne apinosi ,,nesiskandino“, ne/aposi ,,nesimusé“ SM, Lg; i kasése ,,isikasé“, azjuokése ,,susijuoké“ B m, plg. bal . aninua, Gimua, sakanauua. Ka ais Gia andame eiksmaZodZiy ne su d iem sang azZos dalely émis, ku iy iena a p p ieSdélio i Saknies, an oji — galiinéje, p z.: no éjom gy énc, ale (=be ) nezgy- énas Kn. Ka ais sang azos dalely é p ie eiksmazZodziy (i daly iy) cia dedama i ais a ejais, kai Zodis ne u i sang azinéms o moms bidingos eik8més, p z.: s in s suslankéjjs (<sulenkéjes) isdi Kn; u insisla@pinsi (=suslapsi) andeni i Dy, plg. bal . anansubma, BbIMOUBauua. Nes e imi Sio plo o lie u iy a mei i a - i kS iniai a ejai, kai sang azZinés eik’més eiksmazZodZiai sang azos dalely és ne u i, o Si jy eikSmé nusakoma anali inémis p iemonémis, p z.: paimk pas sdu »pasiimk“ D ; nii ezZa an sau kiémo, déda ainiky an sa gal és ,,dedasi ainika an gal os“, d é sau pldukus ,, o ési plaukus“ Lg. Re ka iais ie oj sang aziniy eiksmazodziy (panasiai, kaip bal a usiy i lenky kalbose) a ojami pap as ieji, p z.: uzmé é (=uzsimo e) piFséinj i p adéj duc dzylges Lg; s imusé (= susimusé) anky ne e kia B m; u2déj (= uisidéjo) ilkas kdjy in ezimo B é. G e a ap umpé- . jusiy i jp as iniy a iamosios nuosakos e iojo asmens o mu (jei mylé , ai ep neda y ) pasi aiko o my su s eikesnémis galinémis i da su o man u 5, p z.: kad kas ne ék umb médziy T ak; ka agé umb, kap s ie as (=Zmonés) gy éna SM, plg. bal . npHec 6 THI BaybI: 3alim0y 6 THI. Veiksmazodis bi i esamajame laike Cia, kaip i bal a usiy kalboje, daZniausiai neasmenuojamas, 0 jo e¢iojo asmens o ma y a pe émusi isu ki y asmeny unkcijas, p z.: a y d@ g jsnas ,,a8 esu nusi- déjes“ D ; egu y a (=biina) jis M j; jis y a (=esa e) Zmonés Kn, plg. bal . 1 (écub) yanapex; BI (écub) mog3i. VeiksmazZodZiy daugiskai os pi masis asmuo Gia e ka Ciais u i galiine -ma, p z.: gy ulius a oma (= a ome) an linijos T ak: isu Ziémy si kéma (=sukome) gy nas Lg. Veiksmazodziy daugiskai os pi mojo as- mens galiiné -ma apsk i ai y a biidinga Zemai iy a méms. Liaudies dainose e ka - Giais ji pasi aiko i kupi8kény Snek os plo e®. Pie y iy Lie u oje Si galiiné g e a i- suo inai Siame plo e a ojamos galiinés -me pasi aiko daugiausia ik ose ie ose, ku lie u iy kalbos sis ema y a labiausiai apsilpusi, odél ia, misu sup a imu, ji labiau sie ina su a i inkama bal a usiy kalbos galiine: sansaupima, na6aubima?®. Vie os lie u iy a mése y a nemaza sla y kalby pa yzdziu suda y y sin aksiniy kons ukcijy. I§ jy miné inos Sios: 1. P ielinksnio an kons ukcijos a ojimas eiksmo k ypéiai, ikslui, daik o kokybei, eiksmo kiekybei eik8 i, p z.: s a o pie lids (=kilpas) an kigkio i an b iedzZio Lg; Gj an ékieéio M i; a aj duk é an ijq akiq SM; Zi o an misko: * Z . Z. Zinke i ius, Lie u iy dialek ologija, p. 336. % Pig. T. Tl. JlomTbes, Beaopyccknii asx, Mocksa, 1951, p. 102. 222 nubégo an pa séliy balso; aikia padalyc an ijy B é, plg. bal . na a ua 3aiia; Mauka Ha Tpbl OW; N3ATilb Ha TpbI Yacui. _ 2. P ielinksnio dé! kons ukcijos a ojimas eiksmo objek ui i ikslui eik3 i, p z.: a dél ma ciés SdSu as SM; zai dél seng ge ai Kn; aX dél jiisy nesaky- siu d aigas ,,jisy ne adinsiu d augu“ Sk; y as dél Zmonés diiony duoda M i; p ipecka (= p ieZada) dél ignés; dzieska (=gelda) dé] més és Le; ddau sk ipké- le (=smuikelj) dé/ é ilio Dy, plg. bal . 1 spa6mo a a qsena Bac; J3e18 HabecTKi | J3eBep. 3. P ielinksnio palei kons ukcijos su kilmininku a ojimas eiksmo ie ai eik8- i, p z.: meska pGlei Si s mé e és padéj ka ny médo B é, plg, bal .xana GaGni. 4. P ielinksnio po kons ukcijos su a dininku a ojimas eiksmo objek ui eik8 i, p z.: e ké po mocinai Den, plg. bal . nnaKxa lb na Ma lepbi; paglds o més- kai po gdl ai B é, plg. bal . yaappina na cnine. 5. P ielinksnio p ies kons ukcijos su jnagininku a ojimas eiksmo laiku eikS i, p z.: p ies imi ka Gliais Ski, plg. bal . nepaa aabe3nam. 6. P ielinksnio uz (aZu, a2) kons ukcijos a ojimas su kilmininku: a) eiksmo laikui eikS i ie oj p ielinksnio p ie kons ukcijos, p z.: da bi e uz Mikal@jo (=Nikalojaus laikais) SM; uz cé o (=ca o) bu o p ispaus a kalba: sa kalb6s sa macinos jauni Lg; uz Lankijos (=bu zuazinés Lenkijos laikmediu) u ad inom (=kalbéjom) lie i iskai B m; ai bi o da uz ma a minciés ,, o a& da nea simenu™ T ak., plg. lenk. za ¥cia, za k éla, za mojej pamieci; b) eiksmo laikui eik8 i ie oj p ielinksnio po kons ukcijos, p z.: uz és ainés (=ka o) pdmi é M i; c) eiksmo ukmei eikS i ie oj p ielinksnio pe kons ukcijy, p z.: au a- sa os ciek daug nenudzy bsi: aiu ienés dlandos i nuaini Kn. d) Veiksmo ie ai eik& i ie oj p ielinksnio i¥ uz kons ukcijos, p z.: Zmogis Zu o uz k i imo T ak, plg. bal . 3-3a Kyc a; e) eiksmo p ieZas iai eikS i ie oj p ielinksnio pe kons ukcijos, p z.: a s ie o (=Zmoniy) nemaciaii uz GSa y; uz a aikq aX negali gy énc Lg, plg. bal . 3-3a C3; 3-34 Balbl; ) eiksmo: p ieZas¢iai eikS i ie oj p ielinksnio dé] kons ukcijos, p z.: s o é- jau uz andenio li a o (=li a) Ski; ai i pyksim (=pyksimés) aZu is y Kn. 7. P ielinksnio uz(azu, az) kons ukcijy su galininku a ojimas: a) eiksmo laikui eikS i ie oj p ielinksnio u (a po) kons ukcijos su kilmininku, p z.: azu is nedélias (=sa ai es) bi o eséilia (= es u és) D ; uz is mé- nasius bus ke e i Ds; uz me us pa g izo; g isi uz me is uz d ejius; uz k oki (=kiek) laiky cigdnai (= igonai) in azdu Lg, plg. bal . ycé aqObinaca 3a anny Miny y; lenk. w éce sie za godzine; b) eiksmo k yp@iai eikS i ie oj p ielinksnio p ie kons ukcijos, p z.: aikai sk a ida (=béga) uz si y gais y SM; c) eiksmo p ieZas iai eikS i ie oj p ielinksnio dé/ kons ukcijos, p z.: aZu y d klji gula i kélia M i, plg. bal . 3-3a Kana; d) eiksmo p ieZas iai eikS i ie oj p ielinksnio pe kons ukcijos, p z.: aZu du niy (=k ailj) isy bainydiy p agaisino (=p azudé), plg. bal . 3-3a AypHs; e) eiksmo objek ui eikS i ie oj p ielinksnio j kons ukcijos, p z.: uz lanky pé i o Kn; Gnas jiinkés (= mokési) az kinigy Lg, plg. bal . Byysmua 3a 2oKTapa; 223 ) eiksmo objek ui eik8 i ie oj kilmininkinés kons ukcijos, p z.: ddau duk e- i uz jj Lg; and uz plaukus ém mani Ko, plg. bal . agaub 3a s o; g) eiksmo objek ui eik8 i ie oj nep ielinksninés inagininko kons ukcijos, P yz.: susiédas (=kaimynas) apsi angé uz élniy Lg; a iky uz suk u j pada é, pi s y — uz klémky (= ankena) T ak, plg. lenk. p zeb aé sie za kobie e; mieé sie 2a pieknq; bal . 64 nepaayseycn 3a uop a. 8. P ielinksnio uz(az) kons ukcijos su inagininku a ojamos ie oj kons uk- cijy su kilmininku ie ai eikS i, p z.: Sienduna az Me kin SM, plg. bal . Kacini 3a pakoii. 9. Pasi aiko a ejy, kai eiksmazodzZiai es i, iSkiS i, a min i, Sauk i, im i Sia ka - ais eina ne su galininku, kaip li e a i inéje kalboje, o su kilmininku, p z.: jski (= auki ) jo in iFy; ixkisxo Jlgo sndpo B ; a miné jo a do DS; kam Sa kia dzié o Si; pasauké palicijos (=milicija) Dy; é az no éj, kad jos im @ Skl., plg. bal . ua nyub y caGe NaBeTpa; HOCa BbICYHYILb; YCIOMHillb YasaBe- Ka; Mpacillb Janamo i; npaci h cosa; Y3Allb CJIOBa. 10. VeiksmaZodis daly is Gia bal a usiy kalbos pa yzdziu a ojamas su jnaginin- ku, p z.: séd6s daljcis pinigais D , plg. bal . yganiuua xje6om. 11. P ie eiksmis aplinkui a ski ais a ejais y a a ojamas kaip p ielinksnis, einan is su kilmininku, p z.: apli ikui kixkio aps oj a es; apli kui ob% — mé- dzias (= mi8kas) B é, plg. bal . Hapoxas Bo3epa PaCTYIUb Jp9BbI. A ski y sin aksiniy kons ukcijy — sla iskos kilmés e iniy — Gia pasi aiko i daugiau, p z.: a é dziény apie dz yliky alandy (=d ylik a alanda) B é, plg. bal . nppmuoy y aBaHanuanb yacoy; bus kiloma y (=kilome ai) Jasi Kn, plg. bal . Gyz3e KiJIOMETpOY UISCILb; ienas ieny (=ki a) p i isa pas bé zy; ienas ix ieno (=ki o) a imdo D , plg. bal . UiCHYUb ag3iH agHa o; iséj aic pie on DS; nuginé ganyc a is D ; i edé ésc u gun Kn i pan, Apsk i ai, daugiausia sla isky Zodziy da ybos i g ama inés sanda os skoliniy bei e iniu pasi aiko bui inéje kalboje, o liaudies pasakojamojoje, ypaé jos dai- nuojamojoje au osakoje, ju y a daug maZiau. An a e us, kai ku iy lie u iy kalbai bidingy Zodziy da ybos i g ama inés sanda os elemen y pasi aiko i ie inéje bal a usiy a méje. Cia sakysime, daZnos mazybinés p iesagos -yas || -1o191, -YK || 10K” (i jy ediniai — -yxyup, -eli4yK, -ymox, ai4yK. Siy p iesagu ediniai a i inka aka iniy dziky a mése gy ai a oja- mus p iesagy -ulis, -ulé, -(i)ukas, -uliukas, -ukucis ( =uku is), -eigiukas ( <-e iciukas) da inius. Su p iesagomis -y.11 | -1o8, -Yk || 10K daZniausiai da omi mazybiniai i maloniniai asmeny a dai i bend iniai zodziai, p z.: Aayas ,,Adulé“, Ta pyaa »»Pe ulé, Pe u é“, C acionn ,,S asy é“; Tla piox ,,Pe ukas“, Sluyk ,,Jonukas“, 1 Sio plo o bal a usiy a méje gausiai a ojami mazybiniai i maloniniai_ p iesagos -y.a da i- niai, misy manymuy, laiky ini li uanizmais, kadangi lenky kalboje, su ku ia a imai kon ak uo- jasi ie os bal a usiy i lie u iy a més, pasi aikan ys Sios P iesagos da iniai y a e i i pap as ai dad- niausiai u i ki as eikSmes, plg. Jan Los, G ama yka polska, Cz. II, Slowo wo s wo, Lwéw, Wa sza- wa, K ak6éw, 1925, p. 48; da plg. J. O ebski, Wschodnio li ewskie na zecze we eckie, I, K a- kow, 1934, p. 153-154; G ama yka jezyka li ewskiego, LL, Wa szawa, 1965, p. 128; LTSR MA Lie- u iy kalbos i li e a i os ins i u as, Lie u iy kalbos g ama ika, I, Vilnius, 1965, p. 274—275, 352. 1 Pie aka iy Lie uyos bal a usiy a mése, kaip i Bal a usijos TSR e i o ijoje p ie Lie uyos TSR pasienio, gausiai a ojami p iesagos -ukas mazybinés eikSmés da iniai laiky ini li uanizmais, kadangi likusioje Bal a usijos e i o ijos dalyje jie y a e i i daZniausiai u i ki as eikSmes, plg. Kype cyyac uaii GenapycKaii ai epa yp ai Mosbi, p. 59, 224 Ta6pyx ,,Gab ukas“; mamyna ,,mamulé“; anions »duk elé“, cac pyia ,,sesu ée“, Wa ynA ,, e ulé“, xanyna ,,Zmonelé“, Gan ona ,, é elis“, gimona » aikelis*, Opa yaA ,,b olelis“, Ganbu yasn ,,didziulé“, cnanyaia ,,saldulé“; GaioK ,, é elis“, ABARYK ,,senelis“, Opa y« ,,b oliukas“, ua ymioKx » e uly é“, A3saqymoxK ,,seneliu- kas“, MamyuoK ,,mamuly é“ i k . T ak. P iesaga -yx || -lok gana dazna i Seimu pa a dése, pada y ose pagal é o a da, p z.: I’ ‘a6pyKi ,,Gab io N. aikai“, Jami- HioKi ,,Daminiko N. aikai“, IOsioxi ,,Juozo N. aikai“ T ak, plg. lie . a més Gab i ikai ,,Gab io N. aikai“, Daminiukai ,,Daminiko N. aikai‘. Sudé inés p ie- Sagos -yKyllb, -si 4yK y a gana pla iai a ojamos ne edusiy jauny siny pa a dése, pada y ose i§ jy é y pa a dZiu, p z.: Kapnyxyup ,,Ka puko sinus“, DKxip6- aykyub ,,Z i bluko sinus“, Tamauisiiuyk ,, Tamase i iaus sinus“, Tpycei uyk ,,T u- se i iaus sinus“ i k . P iesaga -ykyup p idedadama i p ie é o a do. Tokie da i- niai pap as ai Zymi ne edusiy siny p a a des, p z.: Au ykyub ,,An anuko sinus“, Tla pyxyup ,,Pe uko sinus“, Ta6pyxyus ,,Gab uko sinus“, plg. lie u i8kus a miskus a i ikmenis Ka pukicis, Gab ukicis, Z i blukicis!, Kai ku ie ie inés bal a usiy a més daik a a diiai, ski ingai nuo bal a usiy li e a i inés kalbos, y a os pa ios giminés, kaip i a i inkami lie u iy a més daik- a a dZiai,. p yz.: apHbl Kpoy, Ba iki neu, ay3in kaHay, plg. bal . Ik. uapHa Kpoy, BAwiKaA Ne4, aya KaHaBa i ie inés lie u iy a més jiodas k aijas, dzidziulis p&éus, ienas kandlas. Bal a usiy a méje apie T akis, Sen osius Maceliis, Lygainius i Bu iménis esamojo laiko eiksmazZodziy ienaskai os e iojo asmens o ma ka u su dalely e Haxaii, eikiausiai dél lie u iy kalbos j akos, y a a ojama i leidZiamosios nuosa- kos daugiskai os e iojo asmens eikSme, p z.: Haxali asminb g3eui y mec; HAxaii AHbI ise j3e1A Hac, plg. da esamojo laiko ienaskai os eciojo asmens o my a ojima daugiskai os e iojo asmens eikSme ki ais a ejais: miacup OpaToy 2KBIBe; Mal PyKOH i73e; TpbI CbIHBI CJTy2KbIb y apMii; sHbI HeHABiA3e CipoTKi; SHBI ause aé Box, da plg. bal . Ik. muanbi pykol igyup; AHBI ansioub sé BoH. Vie inéje bal a usiy a méje pas ebé a i kele as lie u iy kalbai a imy sin aksiniy kons ukeijy. Cia a ojamas lie u iu kalbai biidingas siekio kilmininkas, p z.: Mpbliiiia MasbMbllb Haka; A nailoy na naqse b cBaeii cacTpH; A a nalinia Na aqiselb Kapuini, nalimoy TpaBbi kaci b T ak, Lg, plg. bal . Ik. na imioy TpaBy Kacillb; npbuuIIM na aaqseub Kapiny. Bidingas sio plo o bal a usiy a - mei i dalies kilmininkas, p z.: écub Takix si ys3eii; écub BaykKoy; écub a aqay; éc Oapapikoy ,,y a ba a yky“ B m, B é, Lg, T ak, plg. bal . Ck, écus Takie 10A3i; éclb A abi; écb Takie cnpaBy i pan, Ka u pas ebé a, kad i§ kon ak uojamy a miy nenyks a kai ku ie abiejy kalby sis emoms bend i a ba a imi da ybiniai i ki i g ama inés sanda os elemen ai. No s ie inés lie u iy a més g ama iné sis ema daugeliu a ejy y a kiek iSjudin a kon ak- uojamy kalby i akos, i Salia lie u i8ky o my pamazu p adedama lygiag e iai a o i i skoliniy bei e iniy, a iau joje isai nenyks a p iesagu -odius, -iinas, -okas, -inykas, -yné, -a a da iniai. Taip y a, galimas daik as, odél, kad a i inkamos p ie- Sagos y a palygin i p oduk y ios i ie os bal a usiy a méje, p z.: lie . T ak, SM, Lg Bum pil dcius, Sakécius, gal écius, ba zdécius — bal . cinau, Gapayay, Bycay; Pig. E. G ina eckiené, Lie u iy li e a ii inés kalbos i a miy sa eika, kn.: Lie u iy kalba a ybiniais me ais, Vilnius, 1967, p. 172—173. 15 Lie u iy kalbos g ama ikos y inéjimai 225 keikiinas, ejiinas ,, ajinas“, pasaliinas, bas iinas — wan yn ,,bu ininkas“, 6aa- Ga yu ,,plepys“, cBicTyH, A3iKyH, KpbIKyH; Saipdkas, ilidkas, pi mdkas, a iékas — yaK ,,dykiné ojas“, Meg3ak ,, a iokas“, cepequaK ,, idu iniokas“, nsipluiak »Pi mokas“; bicinykas, nakcigonykas ,,bend abugio komendan as“, gy a nykas »gy a iy gaudy ojas, jy pa da iné ojas“, d pinykas ,,balkis da zinéje, ski ian is Saline nuo aslos“, g éibinykas — Bbida Hik ,,i8da ikas“, nakynnik »»pi kéjas“, naqwasHik ,,pa aikiinas“, BasyHik ,,ka o y as“, sacHik ,,eigulys“*; saldz né ,,me- duolis“, Zemyné ,,zemuogé“, oljné ,, oluma“, slap né ,,8lapuma“, ankjné ,, an- kumynas“ — apaupiia ,,ka S enybé“, upépy3ina ,,kie uma“, Obic ppina ,,g ei u- mas“, BbILIbIA ,,aukS uma“, usmina ,,Sil umas“; gy a d ,,gy enimas“, balba a »Plepéjimas“, /ipa a ,,kas suply8es, ieny lopu“ — nyc a a, wa6pa a, upic a a, wecua a i pan. Tiek lie u iy, iek i ie os bal a usiy a mése y a gy ai a ojami i e a y inés i ek en a y inés eik$més p ieSdéliniai eigos eikslo eiksmazodzZiai (lie u iy su p iesagomis -iné i, -diné i, -dy i, bal a usiy — -ipa ib, -bipal b, -aBallb, -sBallb, -OYBallb, -eYBallb), p z.: lie . a eidzyc ,,a eidiné i*, a bégdzinéc ,,dainai a bég i“, a azuodzinéc ,,daznai a aziuo i“, bal . — 3anennipayb, saTpbiMsipa p, nanpbl- JsATallb, PaclsHiBallb i k . Abiejose a mése gana pla iai a ojami i kuopiniai skai a dZiai, p z.: udu (=nu8o é) d éje y ilkq B m, pe ke y is y u i D ; a aj dje as cigény (=¢ igony) DS, bi o Sa%e as aiki SM, bal . — ABYX Ca Ma Mpbilllo; y MAKE TPOX CHIHOY i JayKa; cipoT Ya THIPOX Hac Obin0. Bal a usiy li e a i inéje kalboje (0 aip pa i lie u iy) Siuo a eju labiau links ama pas a uoju me u a o i kiekinius skai a dZius, p z.: y MaHe TpPbI CbIHbI i WauKa; ABa CbIHbI *KbIBylb, plg. lie u iy a u iu is sinus i duk e j; du s iniis gy éna i pan. Abiem a mém labai bidingas i pla iai a ojamas jnagininkas be p ielinksnio, p z.: spd dos kédjom; d e’ jauciais; jlu p adu a; ienu ank papjou ilky, plg. bal . na oii nac yKay; pykoli Kacini i pan. G e imose lie u iu a mése inagio jnagininkas ka ais jau links amas a o i su p ielinksniu sw, a iau ie inéje lie u iy a méje Sio p oceso be eik nepas ebima. No s abiejose a mése a ojamas bi io jnagininkas (p z.: dnas y ai dak a u ,,jis y a gydy ojas“, bocia bi o aiguliu » é as bu o eiguliu“, plg. bal . sua Oi a HacTayHineli ,ji bu o moky oja“, TpaxkbIy 2XKbILE A CHIKOM ,,p agy eno amZiy eiguliu“), a iau pas a uoju me u Salia jo kons ukcijy is dazniau jsigali galininko su p ielinksniu uz kons ukcijos, p z.: isy sa buicj bu aii az aiguliy, plg. bal . Sbinb 3a NpaBaHika; a a Opina 3a acnablHi0, 6H c ay 3a CTAPUIbIHY; Bbl ByUbITecb 3a BY YL A Tel, plg. da lenk. wynajqé sig za s 62a i k . Abiejose a mése ie oj bi ojo laiko ne eikia- muju daly iy ienaskai os i daugiskai os a dininko pla iai a ojamos jy be a dés giminés o mos, p z.: d dbinés kélnés pasi i a Eis; pie os ixd a i Zoliq p isé a SM; Zmogis maiSi sklepan (= isin) i imes a Lg, plg. bal . caiaxanb BLlapaHo i TpaBbl NacesHo, nop Ki nambiTo. Abiejose a mése gausu a eju, kai sakinyje pazyminys eina po pazymimojo Zodzio, p z.: uzp iole’ jy ilkai éis Lg; gieddj siesmes S en as SM; paa dé (=iSa dé) c¥l us isiis B m; su d e* kap gy ulius kokius Dy, plg. bal . Ha a o Hanasi BoYKi TpLI; naliMoy AyYXOM CBATHIM ,,i8éjo ku kojos ne8a“; nse nechiio cBaTy o i pan. Siose a mése pla iai a ojama i daugiau bend y a panaSiy sin aksiniy kons ukcijy, pyz.: dnas juékias iz manij, plg. bal . an cmsiouns 3 Hac; lenk. on Smieje sig ze mnie, be us. cMeloTcn 226 Ha Hamu; saldésnis uz médy, plg. bal . canayse imm 3a Mel; lenk. jes es s a - szy niz ja, be us. cnaxe mena; ilkas a éjj i papjo { éliy, plg. bal . BOYK NpHWOYUbI 3 Jecy i 3apesay ub uaa, be us. BOK TIpHleJ Cc Jleca HW 3apesan TeneuKa. Kon ak uojamoje lie u iy a méje pas ebé a i nemaza nyks an iy, ien ik jos sis emai bidingy g ama ikos elemen y. Jie nyks a, be abejo, odél, kad ki ose kon ak uojamose kalbose né a iesioginiy a i ikmeny, i ju egzis a imas né a pa- laikomas i8 aplinkos. I§ p adziy pap as ai sma kiai susiau éja okiy kalbos elemen y a ojimo s e a, p adeda blés i ju eikSmé, jie pa ys nyks a, s aba éja, a iau da am ik a laika laikosi a méje. Pas ebé a, sakysime, kad ie inéje lie u iy a méje y a ge okai apiblukusi ia nyks an iy dauginiy skai a dZiy eik’mé. Juos pap as ai pakei ia kiekiniai skai a dziai. Kadangi dauginiy skai a dziy eik$mé y a ge okai iSblésusi, a méje jie ka ais y a maigomi su kuopiniais i a ojami pas a yju eik¥me, P z.: mes gy énom pej ikelios a §é§elios aFsnos nog Valkinjky, Ski; pe ikelius aikiis uzaugino SM i pan. Cia aip pa sma kiai apnykusi i ki oms kon ak uoja- moms kalboms nepazis ama pusdaly io ka ego ija. Pas a uoju me u e os pusda- ly iy o mos a méje y a sus aba éjusios, o ka ais a ojamos i ie oj daly iu, PVZ.: dnys aina i aidami (=eidami) isa ( = is) gieda D ; kdsém bulbas an seiknés sédédama (=sédédami) Eis; ddoma kiski kylposa gulédamy (=gulin j) Lg; ilkas p ole* ganydamy (=ganan i) kd es piemenj SM; juokdami(= juokdamiesi) azdu B ; Zmonii, aidamg (=einan iy) agéjau D ; gi déu, kas ai ia i is a - cia aina iZdama (=iZdamas); ki as Zmogis medzi (=miske) s o édama (=s o- édamas) agéj DS. PanaSaus pusdaly iy a ojimo a ejy pasi aiko i izoliuo ose lie u iy a mése Bal a usios TSR™. Sudu iniai eiksmazodziy laikai ia i gi pa- lygin i e i. Juose a ojamy daly iy o mos sma kiai ni elia esi. Vie oj y iskosios i mo e iSkosios giminés bii ojo laiko daly iy ienaskai iniy o my ia isais a e- jais be a ojama ik ju y iSkosios giminés daugiskai os a dininko o ma, sa o unkcijomis a ima bal a usiy kalbos padaly iuil®, pyz.: ilkas a sk idj (=a béges) Lg; me gu di é (=me gai é) a ps audéjj (=apsi audojusi) SM; kuméle- asiF gi (=apsi gusi); dnas nuzga dj (=nusigandes) D i pan., plg. bal . my Ha Baiine Na inwWh; Baya Japo y 3aus ym; éx 3 Mincka npbiexayuinl. Apsk i ai, ie oj sudu iniy eiksmazZodziy laiku Gia is da%niau imami a o i ien isiniai, a iau i jy a ojimas daZnai y a ge okai sumises, ka ais gana neip as as a lie- u iy kalbai nebiidingas, p z.: kad a¥ nueinn (= bi iau nuéjes), ai pada isiu (=bi iau pada es) B i pan. Pie y iy Lie u oje kon ak uojan iose lie u iy i sla y kalbose y a a si ade a iS ySkéje Sie g ama iniai eiSkiniai: 1. Vie inéje lie u iy a méje a ojama nemaza sla y kalby pa yzdziu suda- y y zodziy bei sin aksiniy kons ukcijy. 18 ju miné ini: seman iniai eiksmazo- dziy p ieSdéliy e iniai i skoliniai, bid a dziy laipsniy seman iniai skoliniai, a ski y p ielinksniy sla iSkas a ojimas bei linksniy aldymas i pan. Vie inéje bal a usiy a méje pas ebé a lie u iskos Zodziu da ybos i sin aksés elemen y. Tai “ Z . J. Senkus. Laziiny a més eks ai, LKK, . 2, Vilnius, 1959, p. 220; E. G in eckiené, LKK, . 3, Vilnius, 1960, p. 193; plg. da J. Lipskiené i A. Vidugi is, Di Ski a mé, kn.: Lie u iy kalbos g ama iné sanda a (LKK, . 9), Vilnius, 1967, p. 211. % Plg. T. Tl. Jlom nen, Beaap yccknii ssuix, p. 113; Hapsicsi na Genapyckali misnex a- no ii, Mincx, 1964, p. 286, 288—290. 15° 27