LIETUVIY
AREALINES
LINGVISTIKOS
KLAUSIMAI
LIETUVOS
TSR
MOKSLU
AKADEMIJA
A.
VIDUGIRIS
DEL
LEKSINES
SINONIMIJOS
SANTYKIO
SU
ZODZIO
GEOGRAFIJA
Leksiné,
a ba
Zodziy,
sinonimija
i
ZodzZio
geog a ija
y a
glaudziai
a pusa yje
susije
leksikos
y inéjimo
dalykai.
Leksiné
sinonimija
y a
g ynai
ling is inis
eiSki-
nys
i
p iklauso
leksikologijos
s igiai,
0
ZodZio
geog a ija,
sup an ama
ne
ik
kaip
zodzio
papli imas,
jo
a ojimas
am
ik oje
e i o ijoje,
a ba
jo
uzimamas
a ealas,
plo as,
be
i
kaip
e i o inis,
a ba
a ealinis,
geog a inis
leksiniy
iene y
ak a i-
mas,
p ide a
me odologijos
s igiai.
A ski ai
i
apie
leksine
sinonimija,
i
apie
ZodZio
geog a ija
—
iksliau
a ealing
ling is ika,
a ba
ling is ine
geog a ija ,
—
a§oma
nemaZai,
a iau
apie
ju
san yki
a ba
nu ylima,
a ba
u%simenama
ik
p obégmais?.
Dél
o
Kal as
eikiausiai
Siy
d iejy
objek y
iSo inis
nesude inamumas:
leksikos
sis e-
minis
pobidis
eikalauja,
kad
isos
jos
g andys,
aigi
i
sinonimija,
bi u
y iné-
jama,
emian is
idiniais
sis eminiais
ySiais,
0
a ealinis
geog a inis
y
eiSkiniy
y inéjimo
me odas
aikomas
a y um
i8
Salies,
eks aling is iSkai.
An a
e us,
ling is iniai
a lasai
y a
labai
negausiis
i
juose
pa eikiami
leksiniai
Zemélapiai
api-
ma
ik
menka
ZodZiy
lobyno
dalele,
dél
o
i
i ai iu
leksikos
y iné ojy
da
negali
pa enkin i.
Sios
neleng os
emos
im is
au o iy
labiausiai
paska ino
nepap as ai
j ai i
i
gausi
Lie u iy
kalbos
a laso
leksikai
ski o
omo?
medziaga
i
ilgame is
da bas
p ie
jos
inkimo,
ka og a a imo
bei
uoSimo
spaudai.
Todél
daugiausia
Sio
a laso
me-
dziaga
ilius uojami
i
pag indiniai
s aipsnio
eiginiai.
Leksiniai
iene ai
(ZodZiai
a ba
azeologiniai
junginiai),
bidami
d ipusiai
—
o malaus
i
p asminio
lygmens
—
kalbiniai
Zenklai,
susije
i ai iais
a pusa io
y-
Siais
iek
iSo inés
o mos,
a ba
aiSkos,
iek
idinio
u inio,
a ba
eikXmés,
seman i-
kos
a z ilgiu.
Apsk i ai
pi menybé
p iklauso
idinio
u inio
—
seman iniam
k i e-
ijui.
:
Tiek
sinonimijos,
iek
a ealinés
ling is ikos
a eju
leksiniai
iene ai
pap as ai
iden i ikuojami,
apa inami
a
g e inami
uo
pa iu
eikSmés,
u inio
pama u.
Zo-
dzius
galima
apa in i
i
jy
aikos
—
iSo inés
akus inés
a
izualinés
o mos
—
*
A ealiné
ling is ika,
a ba
ling is iné
geog a ija,
y a
pla i
sa oka.
Jos
pag indinis
y inéjimo
objek as
—
j ai iy
kalbos
sis emos
lygmeny
( one iniy,
mo ologiniy,
leksiniy
i
sin aksiniy
ei8-
kiniy)
e i o iniai
ski umai
i
i8
dalies
jy
unkciniai,
s ilis iniai,
aip
pa
ch onologiniai
aspek ai,
plg.
Bonpocsi
eopuu
amu suc Hyeckoi
eo padun,
Mocksa,
1962,
p.
9—11.
*
Plg.
A.
Lybe is,
Lie u iy
kalbos
sinonimy
Zodynas,
Kaunas,
1961,
p.4—5;
J.
Pikéilin-
gis,
Leksiné
i
g ama iné
sinonimika,
Kaunas,
1969,
p.
9,
24
i
k .
®
Lie u iy
kalbos
a lasas,
I,
Leksika
Vilnius,
1977.
109
poZi iu.
Ta¢iau
okiu
a eju
eiké y
kalbé i
apie
ZodZiy
homonimijos
i
polise-
mijos,
a ba
daugia eik’mikumo,
eiSkinius, ku ie
iesiogiai
nebep iklauso
Sio
s aipsnio
emai.
Iden i ika imo
e minas
leksikologiSkai
aiSkin inas
kaip
apa ybés
nus a y-
mas
maZiausiai
a p
d iejy
leksiniu
iene y
ienu
lygmeniu,
maksimaliai
ski ian is
an uoju
planu.
Vadinasi,
ienas
Zodis
pagal
iena
i
lygmeny
(Siuo
a eju
eikSmés)
p ilyginamas
ki am.
Tai
iS
esmés
a i inka
sinonimy
apibidinima.
,,Leksiniai
sinoni-
mai
y a
ski ingai
skamban ys
os
pa ios
kalbos
dalies
ZodZiai,
Zymin ys
a
pa i
daik a
(ola—u as),
a
pa i
poZymi
(wolus
—
s opus),
a
pa i
eiksma
(bégio i
—
laks y i)“*.
A ealinéje
ling is ikoje
(a ba
ling is inéje
geog a ijoje)
panaSiai
pagal
ienoda
eikSme
( u inj)
nus a omas
ski ingai
skambanciy
ZodZiy
pasiski s ymas
am
ik-
ais
a ojimo
plo ais
—
a ealais.
Ne e ai
okie
ne ienodai
skamban ys
ZodZiai,
ski ingais
a ojimo
plo ais
pasiski s e
lie u iy
kalbos
e i o ijoje,
y a
laikomi
si-
nonimais,
p z.:
a klas®
,,seno inis
pada gas
Zemei
a i“,
Za@g é,
Zambis
(i
Zamb is),
Zuob is,
s agi é’;
sklas is
,,p ie aisas
du ims
uZskles i“,
sklendé,
elké
(i
elké),
s i ma,
So né
(i
So a),
ki§ i as;
ai é yks é,
o a ykis é,
dango yks é,
laiimés
jios-
a,
de mjuos é,
s aublys,
d igné,
linksmyné
i
k .?
Daugumo
okiy
ibo a
a ojimo
e i o ija
u inciy
ZodZiy
a ealai
y a
ski ingi.
Ki aip
sakan ,
bemaz
kiek ienas
u-
i
ne ienoda
papli imo
a eala.
Todél
ZodZiy
su
maZdaug
su ampan iais
a ealais
palygin i
e a.
Ta iau
as
pa s
ienodos
eik8més
k i e ijus
sinonimijoje
i
a ealinéje
ling is i-
koje
a lieka
ne ienoda
aidmenj.
Sinonimijoje
bend a
eikSmé
y a
s a biausia,
es-
miné
ski ingos
o mos
zodzius
jungian i
g andis.
O
a ealinéje
ling is ikoje
bend a
eikSmé
y a
ik
p iemoné
a ba
salyga
ski ingai
skamban¢iy
ZodZiy
a ealams
a -
ba
izoglosoms
nus a y i.
Pagal
Sia
eikSme
kalbininkas
apa ina
ski ingus
ZodZius,
no édamas
su as i
jy
a i ikmenis
isoje
ku ios
no s
kalbos
e i o ijoje.
Taigi
bend a
eiksmé
(ik
salygiSkai
a odo
jungian i.
IS
iesy
ji
¢ia
a lieka
ski iamaji
aidmenj.
S a biausias
sinonimijos
b uoZas
y a
jos
sis emingumas,
nes
sinonimais
gali
ba i
ZodZiai,
a ojami
ik
ienoje
kalbinéje
sis emoje.
Tuo
a pu
ZodzZiai,
u in ys
ibo a
a ojimo
plo a,
p iklauso
ski ingoms
a minéms
sis emoms.
Tai
i$
esmés
y a
he e osis eminiai
leksiniai
iene ai,
sa o iSki
leksiniai
a i ikmenys,
a ba
ek i a~
len ai,
ne
jungiami,
o
ski iami
pagal
ienoda
eikSme.
Kai
kas
okius
he e osis emi-
nius
ZodZius
dél
ju
apa ios
eikSmés
si ilo
adin i
au onimais®.
Maisy
nuomone,
au onimo
e mina
ge iau
palik i
ienos
kalbinés
sis emos
eikSmés
apa ybéms,
p z.,
isiskiems,
a ba
absoliu iems,
sinonimams
adin ia
pan.
Kadangi
ienos
sis e-
mos
eikSme
su ampan ys
leksiniai
iene ai,
a ba
'homoseman ai®,
pagal
adicija
4
J,
Pikéilingis,
min.
eik.,
p. 4.
5
Sie
i
ki i
pa yzdZiai pa eikiami
daugiausia
pagal
miné a
A.
Lybe io
sinonimy
Zodyna,
ku iy
a ealai
bus
ma y i
i8
,,Lie u iy
kalbos
a laso“
Zemélapiy.
Daugumas
y
ZodZiy
y a
i
,,Da-
ba inés
lie u iy
kalbos
Zodyne“,
Vilnius, 1972
( oliau
—
DLKZ).
®
A.
Lybe is
sinonimy
Zodyne
pa eikia
o ma
s agi as.
Lie u iy
kalbos
a laso
medZiagoje
uéZ asy os
ik
mo .
g.
o mos:
s agi é,
s igé.
7
Da
plg.
B.
Rokai é,
Vai o yks és
pa adinimai
lie u iy
kalbos
a mése,,,Lie u os
TSR
Moksly
akademijos
da bai.
Se ija
A,“
2(15),
1963,
p.
275-279.
®
Plg.
J.
Filipec,
Cesk&é
synonyma
a
hlediska
s ylis yki
a
lexikologie,
P aha,
1961,
p.
93;
C.T.
Bepexau,
Ceman wueckas
9KBHBaleHTHOCTD
leKCH4eCKHX
equHH,
Kuumues,,
1973,
p.
303.
®
Dal sinonimijos
i
sinonimo
e miny
ne ikslumo
ka ais
si iloma
keis i
juos
homosemijos
i
homoseman o
e minais,
C.
T.
Bepexan,
min,
eik.,
p.
99-102.
110
yadinami
sinonimais,
odél
ski ingy
sis emy
eikSmés
ek i alen ai,
pab éZian
ju
he e osis eminji
pobidj,
ge iau
ik y
adin i
he e onimais’®.
Vadinasi,
he e o-
nimams
bidingas
p iklausymas
ski ingoms
a minéms
sis emoms
i
uo
paéiu
e-
i o inis
ibo umas.
Ta¢iau
ibo ai
gali
bi i
a ojami
ne
ien
ik
he e onimai,
be
i
i ai iis
e nog a izmai
a ba
e esniy
augaly
pa adinimai
i
k .
Re i
e nog a izmai
a ba
bo aniniai
e minai,
a ojami
am
ik ame
ibo ame
plo e,
ki u
pap as ai
nezinomi,
nes
en
né a
i
pa iy
ealijy,
plg.
ezimo
/usnies,
luinapancio
i
Slauny
a ba
ogiy
uzkaly
pa adinimus.
O
he e onimai,
papli e
ienoje
a
keliose
am
ik os
kalbos
e i o ijos
dalyse,
ki u
pap as ai
u i
os
pa ios
eikSmés
a i ikmeny,
ku iuos
salygiSkai
galima
bi y
pa adin i
e i o iniais
ko elia ais.
Taigi
he e onimais
adin i-
ni
isi
lie u iy
kalbos
Zodziai,
pasizymin ys
ne
ik
ibo u
a ojimo
plo u,
be
i
u in ys
e i o iniy
ko elia y
isame
a i inkamos
ealijos
plo e.
Be
o,
i
pa ys
he e onimai
y a
ne
isi
lygia e ¢iai.
Vieni
y a
jéje
i
li e a i inés
kalbos
sis ema
i
ape
jos
dalimi.
Tokie
he e onimai
lygia eisiais
pag indais
suda o
sinonimines
po as,
eiles
a ba
blokus".
Todél,
u in
omeny,
jog
ne
isi
li e a i inés
kalbos
ZodZiai
nuo
seno
a ojami
isame
lie u iy
kalbos
plo e,
nemazZa
ju
u imi
ik
didesnéje
a
maZesnéje
o
plo o
dalyje
( .
y.
pab éZian ,
jog
jie
i
li e a i ine
kalba
y a
a éje
iS
i ai iy
a miniy
sis emy),
galima
kalbé i
apie
li e a i inés
kalbos
am
ik os
leksikos
dalies,
aigi
uo
padiu
i
kai
ku iy
sinonimy,
he e oniminj
pobidi.
Ki i
siau iau
a ojami
he e onimai,
pap as ai
nebejeinan ys
j
li e a i inés
kalbos
leksine
sudé i,
adinami
a mybémis,
a ba
dialek izmais.
Dél
o
jie
(DLKZ
p ie
ju
pap as ai
duodamos
san umpos
dz,
y .,
Zem.)
kaip
he e osis eminiai
leksiniai
iene ai
ne u é y
jei i
i
j
li e a ii inés
kalbos
sinonimy
sudé j.
Kadangi
i
sinonimy
iden i ika imo,
i
he e onimy
sky imo
pama a
suda o
eikSmés
su apimas,
odél
s a bu
nus a y i
ienoda
lyginimo
iene a,
juo
labiau,
kad
j ai is
zodziai
daZnai
nesu ampa
eikSme, ypaé
jos
apim imi.
Pap as ai
okiu
iene u
i§
isy
lyginimo
na iy
imamas
maZiausia
eikSmés
apim imi
pasiZymin is
iena eikSmis
Zodis
i
adinamas
seman iniu
a ian u™.
Seman inio
a ian o
dydis
ge iausiai
ma y i
i
absoliuciyjy
sinonimy,
a ba
ho-
moseman y,
ku iuos
suda o
he e onimai,
p z.,
dn inas,
gaigalas;
kanko ézis,
bu -
ki is,
gu gii is,
ki kuzé,
Zebel s;
ka élis,
bala idis,
a ba
lie u iskas
Zodis
i
nelie u-
iskas
( a p au inis
a
skolin as)
jo
a i ikmuo,
p z.:
kalbé y a,
ling is ika;
niosim is,
p ocen as;
pi kid,
g ycia,
s uba;
d as,
kii é
i
k .
Jy
seman iné
apim is
y a
isi8-
kai
lygi
iena
ki ai
i
a pusa yje
ne u i
jokiy
ski umy.
Visi
g e inimo
na iai
u i
po
iena
seman inj
a ian a
i
isi8kai
iSsemia
ienas
ki o
u ini.
Daugia eikSmiy
ZodZiy
u ini
suda o
ne
ienas
seman inis
a ian as,
0
ju
i-
suma.
Su
ki ais
ZodZiais
jie
gali
suei i
i
sinoniminius
san ykius
pagal
iena
a ba
ke-
%©
He e onimijos
e mina
a oja
i
ki i
kalbininkai,
plg.
J.
Gossens,
S uk u elle
Sp ach-
geog aphie, Heidelbe g,
1967,
p.
86.
11
[
sinonimines
eiles
ski ingai
skamban ys
a imos
eik’més
ZodZiai
pap as ai
jungiami
pe
ienas
ki a,
o
j
sinoniminius
blokus
—
Sakomis,
.
y.
a ski ai, p z.:
Zodis
pilkas
j
sinoniminius.
san ykius
sueina
a ski ai
su
Zodziais
pdls as,
Si as
a ba
Si mas,
Zilas,
pig.
C.
T .
Bepexan,
min,
eik.,
p.
54—77.
12
Te minas
seman inis
a ian as
Siuo
a eju
y a
pa ogesnis
negu
semema
i
kalbo y oje
jau
senokai
a ojamas,
plg.
Bonpocs
a«au suc ayeckoli
eo padun,
Mockpa,
1962,
p.
149;
C.
I.
Bepexan,
min.
eik.,p.
46.
Lie u iy
kalbo y oje
jis
aip
pa
nebe
pi ma
ka a
a oja~
mas,
plg.
au o iaus
s .
Seman iniy
dialek izmy
a ankos
i
g upa imo
klausimu,
—
Lie u iy
kalbos
is o ijos
i
dialek ologijos
y inéjimai
( ezés),
Vilnius,
1971,
p.
22.
112
lis
seman inius
a ian us.
P z.,
iena eik&mis
Zodis
a as,
u in is
i8
iso
ik
iena
seman inj
a ian a,
san ykiauja
su
daugia eik$miu
ZodZiu
da ig is
ik
pagal
iena
jo
seman inj
a ian a,
o
pagal
ki us
seman inius
a ian us
da g is
gali
suei i
i
sinoni-
minius
san ykius
su
ZodZiais
s égas,
dignas
i
k .
PanaXiai
san ykiauja
i
ZodZiai
kanko ézis
:
skuja,
d as,
gu bas,
namas
i
k .
Pla esnes
sa okas
eiSkian ys
Zodziai
dang is,
gu bas,
namas,
skuja
j
sa o
eikmés
apim i
ijungia
siau esnés
eik$més
Zo-
dziy
kanko ézis,
a as
u inj
(inkliuzijos
a ejai).
D iejy
a
daugiau
daugia eik’-
miy
Zodziy,
sueinan iy
j
sinonimijos
san ykius
pagal
ku j
no s
seman inj
a ian a
(p z.,
khionas
:
klojimas,
a ai
:
ezZimas),
u iniai
susik yZiuoja.
Abiem
a ejais
u-
ime
adinamaja
daline
sinonimija,
a ba
pa asemija’®.
Taigi
nag inéjan
homose-
minius
sinoniminius
leksikos
san ykius,
ope uo ina
ne
isais
ZodZiais,
o
ik
a ski-
ais
sudedamaisiais
eik’més
s uk i os
elemen ais
—
seman iniais
a ian ais.
Ek i alen iSkiems
seman iniams
a ian ams
nus a y i
pap as ai
uz enka
aiSkinamu-
ju
Zodyny,
ku iuose
pa eikiamas
pakankamas
poliseminio
ZodZio
seman inés
s uk-
u os
aizdas,
.
y.
a spindi
isa
seman iniy
a ian y
suma"™.
ZodzZiy
eikSmiy,
.
y.
seman iniy
a ian y,
su apimas
y a
esminis
iden i ikuojan is
a ba
ele an inis
si-
nonimijos
pozymis.
Papildomu
ele an iniu
pozymiu
laikoma
jy
ka ego inés
g ama-
inés
eikSmés
su apimas,
.
y.
p iklausymas
ienai
mo ologinei
klasei
—
kalbos
daliai ®,
p z.:
klé is,
s i nas;
sunkis,
s a s,
s ambis,
smagis;
di b i,
iiis i,
plus-
i,
k u é i,
eik i;
paleng a,
pamazi
i
k .
Lygiai
pagal
okios
pa
apim ies
seman inj
iene a
ski s omi
i
he e onimai.
Su ampan i
seman inj
a ian a
kaip
ski s ymo
k i e ijy
Gia
salygoja
ne
ien
ik
i
li e a i ing
kalba
ieinan ys
he e onimai,
o
isame
lie u iy
kalbos
plo e
a ojami
zodziai.
Pagal
ieninga
»,P og ama“
uZ a8y i
ne
i
daugia eik’miai
Zodziai
pa ei-
kiami
jau
di e encijuo i
pagal
pageidaujama
eikSmés
ek i alen a
i
bina
a ibo i
nuo
ki y
eikSmiy.
Tu in
isa
medZiaga
p ieS
akis,
g e inamy
(ski s omy)
Zodziyu
seman inio
ek i alen i$kumo
san ykiai
pap as ai
es i
gana
aki aizdis.
Tuo
a pu
sinonimijoje
ie
san ykiai
ne
okie
aixkis.
Lyginimo
pama a
—
seman inj
a ian a
—
eikia
ap aly i,
a ibo i
nuo
ki u
eikSmiy
jy
analizés
eikSmiu
apim ies
skaidymo
budu.
Taigi
a ealinés
ling is ikos
me ody
aikymas
sinonimijai
gali
nemaZai
padé i.
Be
o,
lie u iu
kalbos
he e onimams
biidinga,
kad
daugelis
jy
isomis
DLKZ
pa eik omis
eik’mémis,
ku iomis
jie
gali
bi i
a ojami
li e a i ingje
kalboje,
a -
méese
pap as ai
neZinomi.
Ta mése
jie
daugiausia
a ojami
ik
am
ik omis
eiké-
mémis
—
ienoje
a méje
ienokiomis,
ki oje
ki okiomis.
P z.,
en,
ku
obesys
nekul iems
ja ams
k au i
adinamas
klojimu
( as
Zodis
pap as ai
en
eiSkia
i
ienam
ka ui
kul i
an
g endymo
suklo us
ja us),
klionas
eiSkia
Za diena,
pie a
p ie
Klojimo,
o
en,
ku
as
obesys
adinamas
kluonu,
Za diena
adinama
daugiausia
kluoniend
a ba
Zemai ijoje,
ku
miné as
pas a as
adinasi
jduja,
jdujé,
jdujas,
jdujis,
eja,
da ziné,
Zodziais
klojimas
a ba
kluonas
adinamas
g en-
dymas.
Ta iau,
iSsky us
Siy
zodziy
a ealy
sandii as,
jie
e ai
kada
pa a ojami
si-
nonimiSkai.
Taigi
a mése
ie
ZodZiai
daZniausiai
né a
sinonimai,
lygiai
kaip
ienos
*
C.
T.
Bepexan,
min.
eik.,
p.
97.
“A.
Tl.
Es ensesa,
Ocnosnnie
BONpOCbI
JeKcu4ecKOH
cHHOHHMHH,
—Ouepxu
no
cu-
HOHUMHM
COBPeMeHHO O
pyccKo o
«uTepa ypHo o
sasbika,
Mocksa—Jlennu pag,
1966,
p.
26;
B.
T.
Tax,
Onu
npumenenna
COMOCTABHTeABHOTO
aHaJIN3a
K
H3YYeHHIO
CTPYKTypBI
3HaueHHA
‘c0Ba,
,,Bonpock
s3bIKo3HaHHAa,
1966,
No
2,
p.97;C.
T.
Bepexan,
min.
eik.,
p.
50.
*
C.
T.
Bepexan,
min.
eik.,
p.
49—50.
112
ku ios
no s
a minés
sis emos
poZi i iu
jy
ne inka
adin i
i
he e onimais.
Tai
pa-
p as i
he e oleksiniai
i
he e ose ainiai
(besiski ian ys
o ma
i
u iniu)
Zodyno
iene ai,
ku ie
ik
uz
a miy
ibu,
.
y.
li e a ii inéje
kalboje,
sa o
daugia eikémisku-
mo
déka
gali
suei i
ij
homoseminius
sinoniminius
san ykius.
O
a mése
homoseman-
ais
jie
gali
ap i
ik
e ka Giais,
.
y.
ada,
kai
ku ios
no s
a més
a s o as
uos
Zo-
dzius
a oja
okia
eikSme,
kokia
jie
u i
li e a ii inéje
kalboje
a ba
g e imoje
a -
méje
i
pan.
Leksikos
aida
i
obuléjima
salygoja
p ieS a a imai
a p
jos
galimybiy
( esu sy
a
Zodziy
in en o iaus)
am
ik u
laiko
a pu
i
didéjanéio
Zmoniy
no o
sa o
min is
eikS i
sup an amiau,
i ai iau
i
iksliau’®.
,,Zodis
y a
iekojimas“,
—
eigia
psicho-
lingyis ai!’.
Sio
p ieS a a imo
ezul a as
y a
i
sinonimai
a ba
homoseman ai.
San-
ykius
a p
leksiniy
iene y
ge iausiai
iS ei8kia
isi$kas
ju
nesu apimas,
ski ingu-
mas
iek
pagal
o ma,
aiSka
(he e oleksija),
iek
pagal
u ini,
eikéme
(he e osemija).
Taigi
sinonimai,
kaip
eik’me
su ampan ys
komunikaciniai
iene ai,
y a
pe ekli-
niai,
papildomi
kalbos
elemen ai.
Ta iau
kalba
juos
pakenéia
i
ne
daugina
Zodziu
skolinimo,
da ybos,
seman inés
ekspansijos,
me a o iniy
i
me oniminiy
eikSmiy
pe kélimo
bidais!®.
Pa s
sinonimo
a ojimas
kalboje
eikalauja,
kad
jis,
pa aduodamas
jau
esan i
zodi
i
eikSdamas
a
pa ia
sa oka,
i8 eikS y
ja
kiek
ki aip
a ba
Siek
iek
ki okia.
Sinonimai
a si anda
pagal
bina inj
(d ina i$kumo)
p incipa
opozicijos,
a -
ba
p ieSp ieSos,
bidu:
a ojamam
ZodZiui
s engiamasi
p ieSpas a y i
ki a
—
,.e ek y esni,
ispiidingesni“,
pyz.:
a k
s,
Zi gas,
as ienis,
kuinas;
gy
a é,
angis,
ki minas
(i
ki mélé),
snibidé,
snyps élé,
pik oji,
ilgdji;
mixkas,
gi id,
médé
i
mé-
dzias.
Tokiais
,,ispidingesniais“
eik$més
a spal iais
besiski ian ys
sinonimai
(plg.
as ienis,
kuinas,
Zi gas,
ki minas
i
ki mélé,
ilgoji,
pilkoji,
snyps élé,
gi ia,
medé
i
mediias)
kalbininky
pap as ai
adinami
Zymé aisiais,
,,ma ki uo ais“
opozicijos
na iais,
pi myjy
pap as ai
neu aliu,
neZymé uju,
,»nema ki uo y“
os
opozici-
jos
na iy
a z ilgiu
(plg.
a klys,
gy a é,
miskas).
Neu alieji,
neZymé ieji
opozicijos
na iai,
sinoniminése
eilése
i
blokuose
u édami
bend iausia
eikSme,
a licka
domi-
nan és"
aidmeni.
Jie
y a
a um
a aminiai
s ulpai,
pagal
ku iuos
lyginami,
iden i-
ikuojami
ki i
Zymé ieji
(su
j ai iais
eik$miy
a spal iais)
sinonimai.
Nuo
neu aliyju
Zymé ieji
opozicijos
na iai,
a ba
sinonimai,
pap as ai
ski iasi
ne ienodai
i& ei8-
kiamu
daik o
ypa ybés
i
ne ienodu
eiksmo
in ensy umo
laipsniu,
ne ienoda
sa-
oky
apim imi,
ski ingu
subjek y iu
daik o
a
eiSkinio
e inimu,
.
y.
kalbandgio-
jo
san ykiu
su
eiSkiamuoju
objek u,
ne ienoda
leksine
aplinka
bei
sin aksiniais
ySiais
(dis ibucija)
i
pan.*°
Be
pag indinés
in o macijos,
.
y.
leksinés
eik’més
k i-
io,
okie
sinonimai
ka u
a lieka
i
eksp esijos
bei
es e ines
unkcijas.
Taigi
sinoni-
mas
y a
sa o i8ka
jau
esamo
kalbos
ZodZio
ans o ma”.
*
P.
A.
Byxga os,
IIpo6sems
paspu ua
s2bika,
Mockxsa—Jlenuu pag,
1965,
p.
33-36.
A.
A.
Jleou bes,
Mcuxono mueckaa
c pyx ypa
sHauenua,
—
Ceman uyeckas
cTpyK-
Typa
caopa,
Mocxsa,
1971,
p.
18.
18
C.
I.
Bepeaan,
min,
eik.,
p.
133.
8
J.
Pikéilingis,
min.
eik.,
p.
24.
*
J.
Pik€ilingis,
min.
eik.,
p.
22-24;
Caosapb
cuHonumos
pyccko o
sabika,
I,
Jlenuu-
pag,
1970,
p.
11.
CC.
T .
Bepexan,
min.
eik.,
p.
150.
T ans o ma
da
adinama
pe pa adinimu
a ba
se-
man ine
ans o macija,
plg.
B.
T.
Tax,
Cemau mueckas
c pyK ypa
cn0Ba,
Kak
KOMMOHeHT
ce-
MaHTHYeCKOH
CTpyKTYpbI
BbICKAasbIBaHHA,
—
CeMaHTH¥ecKaa
cTpyKTypa
caoBa,
Mocksa,
1971,
p.
81-82.
8.
as.
N .
1026
113

Su ampan i
leksiné
eik’mé
pagal
seman ini
a ian a
(a ba
pagal
kiekybinj
pa ame a)
y a
s a biausias
y
ZodZiy
ek i alen iSkumo
poZymis.
Nesu ampa
ik
s ilis iniai
i
unkciniai
(pagal
kokybinj
pa ame a)
a spal iai.
Jie
pap as ai
suda o
pag inda
in e sinoniminéms
opozicijoms
a si as i
i
gali
ukdy i
uos
opozicijos
na ius
sukeis i
iena
su
ki u.
Taéiau
ie
a spal iai
y a
neesminiai
a ba
i ele an i-
niai
di e enciniai
sinonimijos
poZymiai
i
nepanaikina
seman inio
y
Zodziy
lygia-
e i8kumo,
nes
emociniai
i
eksp esiniai
a spal iai
nelie ia
eik’més
loginio
b an-
duolio”.
Sie
s ilis iniai
i
unkciniai
(kokybiniai)
ski umai
y a
bi ini
sinonimams.
Jie
pap as ai
ne
ik
salygoja
sinonimy
bu ima,
be
i
nulemia
ju
gy ybinguma
bei
daugéjima.
,,Kalba
,,nepakencia“
bep asmiy
apa ybiy
i
a si ades
absoliu us,
a ba
isiskas,
sinonimas
ilgainiui
iSs umia
sa o
,,pa ne i“
a ba
p i e ia
ji
keis i
eikSme
i
i s i
ne
isisku‘“?*.
He e onimams
okie
kokybiniai
g e inamy
ZodZiu
eikSmiy
a spal iai
y a
ne
ik
nebiidingi,
be
i
nepageidau ini,
nes
jie
g iauna
jy
seman inj
ek i alen i$kuma.
A ealinéje
ling is ikoje
a p
g e inamy
a ba
ka og a uojamy
na iu
u i
bi i
isis-
kas
seman inis
ek i alen i$kumas
iek
pagal
seman ini
a ian a (kiekybinj
pa ame -
a),
iek
pagal
eksp esinj,
emocinj
eikSmés
niuansq
(kokybinj
pa ame a).
Taéiau
e minai
,,eksp esiniai,
emociniai,
s ilis iniai
i
unkciniai
eik’més
a spal iai*
in-
ka
a o i
ik
kalban
apie
ienos
kalbinés
sis emos
ZodZius
—
sinonimus.
Todél,
kalban
apie
he e onimus,
ope uo ina
ik
kokybiniais
leksiniy
eikSmiy
ski umais
a ba
a spal iais,
ku ie
i
suda o
s a biausia
sinonimy
i
he e onimy
ski uma.
Tai-
gi
a ealinéje
ling is ikoje
negalima
g e in i,
p z.,
Zodziy
a kljs,
bdimé,
kipe a
su
a i-
inkamos
eikSmés
Zodiiais
Zi gas,
kuinas
;
isgaqs is,
sia ibas;
kiigis,
s i a,
nes
nesu am-
pa
ais
ZodZiais
eiSkiamy
sa oky
poZymiai.
Juos
galima
bi y
lygin i
ik
uo
a eju,
kai
ienas
ku is
no s
y
ZodzZiy
am
ik os
e i o ijos
dalyje u é y
ek i alen iska
ki iems
a i inkamo
bii io
ZodZiams
eik’me
pagal
abu
pa ame us.
P z.,
pag indi-
néje
lie u iy
kalbos
plo o
dalyje
miskas
i
gi id
eiskia
ne ienodo
dydzio
miska
( ai-
gi
jie
Gia
i
a mése
y a
sinonimai),
a iau
plo o
pak aS iais
Zodis
gi id,
eikSdamas
be
kokio
dydZio
miSka
i
ne u édamas
ki okiy
sinonimy,
gali
bi i
ak uojamas
kaip
he e onimas
i
g e inamas,
.
y.
p ieSpas a omas,
ZodZiams
miskas,
médé,
médzias.
Vadinasi,
pagal
kokybinj eikSmés
pa ame a
sinonimai
i
he e onimai
ienas
ki a
neigia.
Jeigu
sinonimy
iden i ika imo
sqalyga
y a
su ampan i
eik$mé
pagal
seman inj
a ian a,
0
opozicijos
pag inda
suda o
jy
kokybiniai
eikSmés
ski umai
a ba
jais
pasi eiSkian ys
eksp esiniai,
emociniai
a spal iai,
ai
he e onimy
g e inimo,
.
y.
sky imo,
salyga
y a
jy
isi8kas
su apimas
abiem
eikSmés
pa ame ais,
o
he e onimu
opozicijos
pag inda
suda o
jy
p ies a a
pagal
ie a
( e i o ija,
a eala,
geog a ija),
a ba
dia opija
i
ai’ka,
a ba
o ma.
Taigi
he e onimai
suda o
ne
eik§més
( u inio),
o
dia opines
ai’kos
( o mos)
opozicijas,
o
ienoda eik’mé
y a
s a biausia
y
opozicijy
salyga,
a ba
laidas.
Sinonimy
y a
iek
a mése,
iek
li e a i inéje
kalboje.
Vieni
y a
bend i
a méms
i
li e a i inei
kalbai.
Ki i
Zinomi
ik
a mése.
Ypaé¢
pas a ieji
pasizymi
dideliu
ma -
gumu.
Pagal
,,Lie u iy
kalbos
a laso
medZiagos
inkimo
p og ama“
uzZ aSy a
dau-
giausia
pag indiniai
a miy
pa adinimai,
adinamieji
he e onimai,
i
ik
e ka éiais
=
C.
T.
Bepexan,
min.
eik.,
p.
68.
*
J.
Pikéilingis,
min.
eik.,
p.
8.
114
ju
izoglosy
sandi oje
uZ aSy a
po
po a
i
daugiau
pa adinimy,
ku iy
dalis
y a
pa eke
aip
pa
j
li e a i ing
kalba
i
sa o
uoZ u
suda o
sinonimines
eiles.
Daugelis
okiy
pag indiniy
pa adinimy
a mése
ne e ai
gali
u é i
i gi
sinonimiskai
a ojamuy
Zo-
diy,
a iau
jy,
iSsky us
ieng
ki a
a ejj
(plg.
a klys
i
kuinas),
,,P og amoje“
nebu o
eikalaujama
uZ aSy i.
Todél
daugelis
okiy
a miniy
sinonimy
i
neuZ aSy a.
Taciau
jau
ien
i§
kuino
g e iminiy
pa adinimy
i
he e onimy
galima
sp es i
apie
a miniy
sinonimy
j ai uma,
jy
eksp esy uma
i
emocionaluma,
plg.:
d ésena,
d asnd,
diena-
galys,
gaisena,
galadiénis,
ké é,
sp dégena,
s ipena.
G e iminiais
pa adinimais
ka -
ais
pasiZymi
ki i
pagal
,,P og ama“
uZ aSy i
pag indiniai
pa adinimai,
p z.:
ai o-
yks é,
pe eliské,
la imZi gis,
k aujazolé
i
k .
Vieni
jy
gali
bi i
a ojami
gana
pla-
Ciai,
suda ydami
am
ik us
i8 isinius
a ealus,
ki i
p a eciui
iSsiba s e
didesniuose
plo uose,
e i
ik
ienoje
ki oje
ie oje.
Tai
bidinga
iek
pag indiniams
pa adini-
mams,
a ba
he e onimams,
iek jy
a miniams,
o
ne e ai
ka u
i
li e a i iniams
si-
nonimams.
Toks
pa adinimy
i ai a imas
i
ne ienodas
pasiski s ymas
a ealais
p iklauso
nuo
pa ios
kalbos
p igim ies
d ejopumo,
jos
dicho omijos,
.
y.
sky imo
sis eminiy
kalbos
lygmens
(a ba
plano)
ak y
nuo
a si ik iniy,
indi idualiy
Snekos
(kaip
kalbos
p oceso
a ba
kalbéjimo,
ealizacijos)
lygmens
ak y.
Kalbos
lygmens
leksiniai
iene ai
pasizymi
am
ik ais
pas o iais
sis eminiais.
in a ian iniais
ypa umais.
Sis emingu
a ojimu
Zodis,
iéjes
i
kalbos
s e a,
iSlaiko
sa o
eikSme
ne
i
,,ne a ojimo
si uacijoje;
in a e baliniy
san ykiy
inklas
a um
nub éZia
galimas
ZodZio
a ojimo
ibas
—
jo
seman inj
po enciala“.
Tai
adinamo-
ji
sis eminé
ZodZio
eikSmé
a ba
seman ika™.
Sis eminé
eik’mé,
kaip
aukS esnio
lygmens
kalbos
ak as,
ealizuojama
a osenoje,
ku i
palaiko
jos
pas o umg.
Ki-
aip
sakan ,
a p
ZodZio
(kaip
onemy
i
g a emy
isumos)
i
uo
ZodZiu
eiSkiamos
sa okos
(signi ika o)
a osena
nus a o
pas o y
ySi,
a ba
san ykj?®.
Tuo
a pu
Snekos,
a ba
ealizacijos,
a eju
i
pi ma
plana
iSeina
adinamieji
ip asminimo
san ykiai,
ku ie
y a
nepas o iis,
nes
ienas
i
as
pa s
daik as
a
ei8-
kinys
(jo
u inys)
gali
bi i
iS eik8 as
i ai iomis
sa okomis,
adinasi,
gali
gau i
ski -
ingus
kalbos
Zenklus
—
ZodZius?*.
ZodZiy
eik8més
gali
bi i
pe eikiamos
pagal
i ai ias
asociacijas
a ba
pa ys
ZodZiai
ki aip
ip asminami.
PaSneko as
(i
aSy ojas)
sa o
dispozicijoje
u i
palygin i
daug
galimybiy
ealios
ik o és
objek us
susie i
i ai iausiais
p asminiais
ySiais
i
pa adin ijuos
indi idualia
sa o
nuoZi a,
Zinoma,
iek,
kiek
gali
ji
sup as i
klausy ojas
a
skai y ojas.
Be
o,
Snekan iems
da
padeda
eks aling is inés
salygos*’.
Taigi
nauja
ZodZio
eiksmé
p iklauso
nuo
salygy
kon eks-
o
i ,
pasi eik8dama
ik
a ski y
indi idy
8nekoje,
nebejeina
j
seman ing
ZodzZio
s uk-
i a,
kaip
pas o us
jos
ing edien as*.
Tai
adinamoji
si uaciné
ZodZio
eikSmé,
a ba
seman ika®’.
*
A. A.
Bpyaubili,
Suayenue
ca0Ba
4
McHxon0 HAa
npoTHBONocTaBzeHnii,
—
CemaHTH-
ueckad
cTpykTypa
c1oBa,
Mocksa,
1971,
p.
20.
*°
B.
T.
Tax,
Ceman uyeckaa
CTpyKTypa
Copa
KaK
KOMMOHeHT
CeMaHTHYeCKOM
CTpyKTy~
pbl
BEICKa3bIBaHHA,
—
CeMaHTuueckaa
CTpykTypa
cnoBa,
Mocksa,
1971,
p.
78—79.
*°
Ten
pa ,
p.
79.
*
C.
T.
Bepexan,
min.
eik.,
p.
110.
28H.
H.
Amocosa,
K
sonpocy
0
wekcu4eckoM
sHayeHHH
Cn0Ba,
,BecTHukK
seHHH pane-
ko o
yHupepcu e a.
Cepusa
ucTopHu,
s3biKa
H
aMTepa ypsi",
Ne
2,
sein.
I,
Jlenuu pag,
1957,
p.
159.
*
A. A.
Bpyauniii,
min.
eik.,
p.
20.
ee
a15
Tuo
bidu
kaip
nuo
sis eminiy
pas o iy
eikSmiy
ski iamos
nepas o ios
kon eks-
inés
a ba
si uacinés
eikSmés,
aip
nuo
sis eminiy
sinonimy
eikia
ski i
si uaci-
nius
a ba
kon eks inius
sinonimus
iek
li e a i inéje
kalboje,
iek
i
a mése.
G ieZ esni
okio
ski s ymo
eikala imai
pap as ai keliami
daba iniy
li e a a-
iniu
kalby
sinoniminiy
Zodyny
suda y ojams.
Ki okiais
eikala imais
emiasi
ku-
io
no s
asy ojo
g oZinio
eikalo
kalbos
nag inéjimai.
Cia
ZodZiu
eikSmiy
pe kéli-
mas
i
p aplé imas,
aip
pa
i ai iy
he e onimy
a ba
jy
da ybiniy
a ian y
ykes
pa a ojimas
laikoma
ki inio
eigiamybe,
aSy ojo
nuopelnu.
Pagaliau
ne
ik
kalbos
ikslumo,
be
i
aiSkumo,
aizdingumo
i
lanks umo
eikalaujama
isu ,
iek
publi-
cis inéje,
populia iojoje
mokslinéje
li e a i oje,
ick
Snekamojoje
kalboje.
Vadinasi,
sis eminiy
i
kon eks iniy
sinonimy
sky imas
a
a anka
p iklauso
nuo
jy
a ojimo
ikslo
i
paski ies.
o
An a
e us,
pe
ilgesnj
laika
am
ik y
ZodzZiy
eikSmiy
pe kélimai
pasida o
pas o is
i
imami
a o i
isy
am
ik os
kalbinés
isuomenés
na iy.
Taigi
nepas o is
Snekamosios
kalbos
ak ai,
adinamieji
okazionalizmai,
gali
i s i
no miniais
kal-
bos
ak ais
i
kaip
s ilis iniai
a ian ai
gali
suei i
su
esamais
kalboje
os
pacios
a ba
a imos
eikSmés
ZodZiais
j
pas o ius
sinoniminius
san ykius.
Palyginimui
gali
ik i
sinonimais
laikomi
miné i
gy a és
pa adinimai,
i§
ku iy
ki minas,
ki mélé,
Snibzdée,
snyps élé,
ilg
dji,
pik dji
y a
aiskis
Snekamosios
kalbos
Zo-
dzZiai.
Ta mése
daugelis
jy
y a
i e
sis eminiais
ak ais,
sa o i8kais
he e onimais.
Jy
,,8nekamasis“
pobidis
paaiSkéja,
ik
g e inan
su
li e a ii inés
kalbos
e minu
gy a é,
ku is
pap as ai
Zinomas
i
isose
a mése,
be
kaip
am
ik as
abu
ne e-
ai
engiamas
a o i.
Todél
jo
ie oje
a ojami
ki i,
dazniausiai
eu emis inés
kilmés
i
su
abu
susije
(kai
dél
p ie a y,
bijan is
nelaimés,
engiama
pa ojinga
gy-
i
adin i
ik uoju
a du)
pa adinimai.
Tie
an iniai
pa adinimai,
no s
i
ne
isada
suda ydami
iS isinius
a ealus,
ka ais
daZniau
a ojami negu
Zodis
gy a é,
p z.,
ki minas
kai
ku iose
Zemai iy
Snek ose
i
k .
D iejy
a
ijy
pa adinimy
a ojimas
ku ioje
no s
ie oje
odo,
kad
jie
i
a mése
gali
bi i
sinonimai.
Sinonimines
po as
daZniausiai
suda o
,,bend anacionalinis“
e minas
gy a é
su
ienu
a ba
d iem
i
miné y
eu emizmy.
I8siski ia
ik
sinonimas
angis,
ku is
i
kilmés
y a
senas
he e onimas
i
su
ZodZi
sy a é
suda o
dia oping
opozicija.
Ta iau
ji,
uziman j
ik
nedidelj
a eala
pie aka i-
néje
Lie u os
dalyje
(anks iau
jis
bu o
a ojamas
i
bu .
Ry p isiy
lie u iy
a mése),
daba
baigia
iSs um i
pla iau
jsigaléjes
i
li e a i inés
kalbos
e minu
apes
pa adi-
nimas
gy a é.
No s
angis
kaip
he e onimas
i
nyks a,
a iau
li e a i inéje
kalboje
Jis
isigali
kaip
sinonimas,
ne e ai
a ojamas
pe kel inémis
eik&mémis
su
am
ik
ais
didingumo
i
iSkilmingumo
a spal iais
i
pan.
Dél
okio
Zodzio
angis
eikSmés
ki imo
eikiausiai
kal i
y a
senieji,
daugiausia
eliginio
pobidiZio
aS ai.
Kaip
he e onimai,
pa eke
j
li e a i ine
kalba,
ampa
sinonimais,
j ikinamai
o-
do
ne
ik
pas a asis
angies
a ejis,
be
i
daugumas
auk& iau
pa eik ujy
pa yzdziu.
Taciau
li e a i iné
kalba,
kaip
naujai
besi o muojan i
kalbiné
sis ema,
dél
sa o
no -
minio
pobidZio
gana
sma kiai
a zo
j
ja
pa ekusiy
he e onimy
san ykius,
ka ais
sa aip
e sdama
juos
keis i
eikSmes
i
k .
Todél
ge iausia
pasek i,
kaip
na i aliai
a mése
o muojasi
he e oniminés
kilmés
sinonimai,
plg.
klé is
i
s i nas.
Ten,
ku
a ojama
ik
ienas
ka as
y
ZodZiu,
jie
abu
eigkia
a
pa i
—
y a
isiSkai
ienodos
seman inés
apim ies
abiem
eik’més
pa ame ais.
Ta iau
u
ZodZiy
a ealy
sandi o-
Je
ju
eikSmés
jau
imamos
di e encijuo i:
klé imi
adinamas
pap as ai
als ie io
116
obesys
g iidams
laiky i,
o
s i nu
didesné
a ba
g azesné,
dazZnai
d a y
a ba
u in-
gesniy
als ieciy
klé is.
Klé ies
a eale
Zodis
s i nas
kai
ku
gali
bi i
a éjes
i i
ki os
socialinés
aplinkos
(apsla éjusios
d a ininkijos)
kaip
g jZ amasis
skolinys,
nes
bal-
iSkos
Saknies
s i -n-
pa adinimais
as
pa s
objek as
gana
pla iai
adinamas
g e imo-
se
bal a usiy,
aip
pa
Zinomas
usy
i
lenky
a mése®.
Polinkis
didesne
klé i
adin i
s i nu
(pap as ai
klé ies
a eale) ku j
laika
bu o
suin ensy éjes
koliikinés
san a kos
me ais,
p asidéjus
dideliy
s i ny
(g iidy
san-
déliy)
s a ybai.
Tiesa,
pas a uoju
me u
is
labiau
isigali
mode nizuo os
g iidy
sau-
gyklos,
adinamos
sandéliais,
0
ZodZiai
klé is,
s i nas
ebezymi
uos
pa ius
e nog a-
inius
objek us.
Ta¢iau
jau
ien
ZodzZio
s i nas
paki usia
eik’me
spa us
pli imas
aki aizdZiai
odo,
kokia
eik$me
he e oniminés
kilmés
sinonimy
bu imui
i
ju
ga-
jumui
u i
seman iné
di e enciacija.
Ta mése
pas ebima
nema Za
i
p ieSingy
a ejy
—
eik8miy
abs akcijos
eiSki-
niy.
Vienose
a mése
po a
a
daugiau
Zodziy
gali
bi i
a ojami
sinonimiskai
di e-
encijuo omis
eikS’mémis,
o
ki ose
—
daZniausiai
pak aS inése
a mése
—
ienas
i§
jy
ka as
Zodis
a ojamas
apibend in omis
eik’mémis,
pyz.,
miné as
misko
si-
nonimas
gi id
a ba
még i
(Gnas
mégs a
iigé ;
be nai
sa
me gomi
mégs asi™
Zie e-
la)
i
mylé i
(aX
myliu
lie u iskai
dudénc;
Gnas
m li
aiki s
Saléininkai).
Vadinasi,
p ocesa,
kai
ie oje
keliy
sinoniminiy
Zodziy
p adedamas
a o i
ienas
juos
a s o~
jan is
Zodis,
pap as ai
lydi
eik’miy
apibend inimas
a ba
seman iné
abs akcija.
Tiesa,
kaip
sinonimai
i s a
he e onimais,
.
y.
nesinonimais,
susek i
sunkiau.
Desinonimizacijos
(kai
Zodziai
nus oja
bi i
sinonimais)
eiSkiniai
y a
palygin i
e-
esni
i
ne
okie
aki aizdis,
nes
jy
ne eikia
okia
o ganizuojan i
i
no minan i
si-
s ema,
kaip
li e a ii iné
kalba.
Jie
kick
bidingesni
daugiausia
nyks an¢ioms
i
besini-
eliuojancioms
pak aS inéms
Snek oms,
ku ios
dél
bu usio
is o inio
adminis aci-
nio,
socialinio
i
kul i inio
susiskaldymo
i
uZda umo
o ma osi
gana
ilgai
i
dél
o
palaipsniui
izolia osi
nuo
pag indinio
lie u iy
kalbos
plo o
a miy.
Desinonimizacijos
a ejy
pasi aiko
i
cen inése
a mése,
a iau
jie
pap as ai
p iklauso
anks esniam
kalbos
aidos
pe iodui.
P z.,
ilike
he e onimai
—
dialek iz-
mai
médé
Zemai iy
a més
Siau és
aka inéje
dalyje,
médzias
pie y inése
aukS ai iy
Snek ose
i
palygin i
gausiis
Saknies
med-
ie o a dZiai
bei
ki i
ZodZiai
j ai iose
a -
mése,
aip
pa
la iy
mezs
,,mi8kas“,
p isy
median
,, .
p.“
ody uy,
jog
seno inis
mi8-
ko
pa adinimas
u éjo
med-
Saknj.
Véliau
ji
pakei é
naujada as
miskas,
nes
Saknies
med-
da iniais
im a
adin i
konk e y
medj.
Ne iesiogiai
Siam
ei8kiniui
pailius uo-
i inka
daugelis
e imologiniy
leksikos
y inéjimy,
ku ie
pap as ai
emiasi
i
nag iné-
jamy
ZodZiy
a ojimo
a ealy
nu odymu.
Vadinasi,
he e onimai
i
sinonimai
y a
glaudZiai
a p
sa es
susije
leksiniai
ie-
ne ai.
I
a mése
ie
pa ys
Zodziai
gali
bi i
iek
sinonimai,
iek
he e onimai.
Tas
ju
a pusa io
p iklausomumas
pasi eiSkia
jy
pe einamumu:
he e onimai
gali
i s i
sinonimais,
0
sinonimai
—
he e onimais.
Veikiausiai
am
ik y
he e onimy
dialek izmy
lickanomis
laiky ini
i
kai
ku ie
paseng
i
i§
ak y ios
a osenos
iSéje
a ba
beiSeinan ys
Zodziai,
a chaizmai,
uisi-
*
Pig.
T ianex ana i ns
a siac
Genapyckai
Mose ,
Minck,
1963,
239
Zemélapi;
B.
Jaa,
ToaKospili
cnosapb,
TV,
Mocksa,
1955,
p.
150;
S ownik
jezyka
polskiego,
VI,
Wa szawa,
1915,
p.
791.
*
Pa yzddiai
uz a8y i
au o iaus
dialek ologiniy
ekspedicijy
me u.
117