SOCIALINES
LINGVISTIKOS
PROBLEMOS
LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XIX
(1979)
Laima
GRUMADIENE
DEL
SOCIOLINGVISTINIO
VILNIAUS
LIETUVIU
SNEKAMOSIOS
KALBOS
STATUSO
Pagauséjus
i
paj ai éjus
masinés
komunikacijos
o moms,
suin ensy éjus
i-
suo iniam
$ ie imui
i
la inimuisi,
ak ualesné
apo
li e a i inés
Snekamosios
kalbos
p oblema,
pasikei é
aSomosios
i
Snekamosios
kalbos
po eikio
diapazonas.
Padidé-
jusi
Snekamosios
kalbos
eikSmé
i8kélé
po eikj
masiSkai
i aldy i
ieninga
li e a a-
ing
Snekamaja
kalba.
Palankios
salygos
Sio
uzda inio
sékmingam
sp endimui
mi-
sy
espublikoje
y a
akademinés
lie u iy
kalbos
g ama ikos
i
Zodyny
pa engimas,
nuola inis
mokykliniy
ado éliy
bei
dés ymo
me odikos
obulinimas,
Kalbos
komisi-
jos
da bas,
pe iodiniai
i
ienka iniai
kalbos
kul ii os
leidiniai,
kalbos
sky eliai
spau-
doje,
laidos
pe
adija
i
ele izija,
paskai os
kalbos
klausimais.
Vis
dél o
iSkyla
is
daugiau
i
daugiau
p ak inio
bei
eo inio
pobiidzio
klausimy
dél
lie u iy
li e a i inés
Snekamosios
kalbos.
Visu
pi ma,
ne
isi
ienodai
sup an a
Siq
sa oka.
Todél
i
klausimus,
kas
Sneka
li e a ii ine
kalba,
kada
i
ku
ja
Snekama,
ienin elio
isu
p iim o
a sakymo
né a.
T ai iy
kalby
li e a i inei
Snekamajai
kalbai
keliami
ne ienodi
eikala imai.
Kal-
bininké
O.
Lap e a
(1976,
5),
apZ elgusi
moksling
li e a i a
usy
snekamosios
kalbos
klausimu,
kons a uoja,
jog
usy
Snekamosios
kalbos
kaip
li e a ii inés
kalbos
enomeno
ling is inis
s a usas
y a
daugiau
a
mazZiau
nusis o éjes
—
ai
kasdieniné
bui iné
kul i iniy
cen y
issila inusiy
gy en ojy
kalba.
Gana
ieninga
kalbos
no ma
gali
bi i
paaiSkin a
i
a
aplinkybe,
jog
usu
li e a i iné
kalba
o ma osi
Mask os
mies o
i
apylinkiy
Snekamosios
kalbos
pag indu,
a iau
jai
didele
i aka
da é
iek
Siau és,
iek
y u
usy
a més
[Ko Kosg
C.
V.,
1974,
31].
Ski iami
du
daba inés
usu
li e a i inés
kalbos
no mos
a ian ai
—
Mask os
i
Lening ado
Snekamoji
kalba
[Bepouuxaa
JI.
A.,
1976,
71].
Kai
ku iy
au y
li e a i inés
kalbos
u i
ne
po
kelis
a ian us.
Pa yzdiiui,
S eica ijos
e o omany
kalba,
bidama
iena
i8
ke u iu
Salyje
a ojamy
nacionaliniy
kalby,
da
u i
Se8is
sa o
li e a i inés
o mos
a ian us
[Bopoguna
M.
A.,
1973,
11].
Tas
ak as,
kad
né a
uni ikuo os
Sios
kalbos
no mos,
aiSkinamas
i
e o omany
kul i inio
bei
ekonominio
cen o
nebu imu
[C enanos’.B.,
1976,
124].
I
Albanijoje
ski iami
du
li e a i inés
kalbos
a ian ai,
ku iy
ling is-
inés
bazés
y a
d i
ski ingos
a més
[Jlecnnuxaa
A.
B.,
1960,
221].
No egy
li e a-
i inés
kalbos
a ian y
( iksmolo
i
lansmolo)
igsisky imas
aiSkinamas
uo,
kad,
ko-
ojan
dél
aSomosios
i
Snekamosios
kalbos
o my
su ienodinimo,
bu o
nuei a
d iem
ski ingais
keliais
[C e6mmu-Kamencxuii
M.
V.,
1953,
78].
Lie u iy
li e a i iné
kalba
keliy
lygia eisiy
a ian y
ne u i.
Fo muojan
misy
li e a i ine
kalba,
bu o
ado aujamasi
J.
Jablonskio
iskel u
no minimo
p incipu
—
nemai8y i
j ai iy
a miy
elemen y
[Pi oékinas
A.,
1977,
100].
No s
a més,
ku ios
pag indu
o muojasi
li e a i iné
kalba,
onologiné
sis ema
ik
p adiniu
li e a i inés
kalbos
ki imosi
e apu
bina
a ies
no my
e alonas
[Palionis
J.,
1976,
36],
daba i-
nés
lie u iy
li e a i inés
kalbos
a ies
no mos
nuo
aka y
aukS ai iu
a més
onolo-
ginés
sis emos
nelabai
daug
esiski ia
[Pake ys
A.,
Pupkis
A.,
1976].
Si
aplinkybé
y a
sunkokai
j eikiama
klii is
ki y
a miy
a s o ams.
A k eip inas
démesys
j
kalbos
kodi ikacijos,
no mos
i
a osenos
sa ySi
bei
sa-
eika.
I ai iy
kalbos
no my
p oblema
ling is ikoje
ak uojama
gana
ne iena eiks-
93.
miskai.
Palygin i
issami
Sio
Klausimo
apz alga
pa eik a
L.
Ve bickajos
(1976,
5—
19)
da be,
ski ame
usy
li e a ii inés
kalbos
a éiai.
Pas a uoju
me u
li uanis ai
pap as-
ai
laikosi
nuomonés,
kad
kodi ikacija
y a
,,mokslinis
li e a i inés
kalbos
no my
ap asymas
bei
susis eminimas,
aip
pa
am
ik u
kalbos
(i
aSybos)
lygiu
ikimo
no mai
nus a ymas™
[Palionis
J.,
1976,
44],
kad
,,li e a i inés
kalbos
no ma
—
ai
li e a i inéje
kalboje
am
ik u
me u
i ai
p igijusi
i
isy
a ba
ben
daugelio
jos
a o ojy
ap obuo a
kalbos
ly is“,
o
,,li e a ii inés
kalbos
a osenoje
gali
bi i
(i
pap as ai
bina)
daugiau
a
maZiau
i
neno miniu,
indi idualiy,
okazionaliniy
eis-
kiniy,
a ski y
Sios
kalbos
a o ojy
susida y y
a
i§
ki y
kalbos
ipy
pa ekusiy,
be
pla-
ciau
nepapli usiy
li e a ii inéje
kalboje
i
ne apusiy
jos
no ma“
( en
pa ,
33).
Paki-
imai
a osenoje
am
ik a
p asme
eikia
no ma,
0
pas a oji
—
kodi ikacija.
Va osena
kin a
dél
daugelio
p ieZas iy.
Didele
eik8me
¢ia
u i
socialiné,
unk-
ciné
i
e i o iné
kalbos
di e enciacija.
Viso
o
pasekmé
—
kalbos
a ian iskumas
i
a ija imas.
Li e a i inéje
kalboje
y a
po encialiis
Sie
a ija imo
ipai:
socialinés
modi ikacijos,
unkcinis
s ilis inis
a ija imas,
Zan inis
s ilis inis,
e d inis
(a ba
e-
i o inis)
i
a ija imas
laike
[Tyxman
M.
M.,
1977,
6}.
Kalbos
socialiné
s a i ikacija
y a
bii ina
klasinés
isuomenés
aidos
pasekmé.
Socialiné
kalbos
di e enciacija
a si anda
dél
o,
kad
kalba
isy
pi ma
u i
a lik i
sa o
komunika y ine
unkcija
am
ik os
socialinés
s uk i os
am
ik y
zmoniy
g upiy
bend a ime:
Tie
konk e iis
Zmonés
bina
pasieke
am
ik a
ma e ialinés
i
d asinés
kul ii os
lygi,
ku is
lemia
jy
kalbos
i aldyma,
e ybine
o ien acija
i
so-
cialinj
nusis a yma.
Jeigu
socialiné
kalbos
s a i ikacija
misy
isuomenéje,
iSnykus
klasinéms
iboms,
ampa
ne
okia
ySki,
ai
unkciné
s ilis iné
kalbos
di e enciacija
ne u i
endencijos
nyk i,
kadangi,
gauséjan
isuomeninés
eiklos
s e oms,
speci iniy
kalbos
is aiskos
p iemoniy
po eikis
didéja.
Te i o iné
kalbos
di e enciacija
nyks a,
a més
spa ciai
uZleidzia
ie a
li e a i i-
nei
kalbai
[Zinke i ius
Z.,
1966,
17—22],
a¢iau
pe einamajam
laiko a piui
biidingi
i ai iis
pusiaudialek ai,
nepasizymin ys
sis emingumu.
Pusiaudialek ai
a si anda
iek
kaime,
iek
mies e.
Vo oneZo
kalbos
y iné oja
V.
Sobiniko a
(1975,
7)
kelia
hipo-
eze,
kad
mies o
gy en ojai,
neseni
iSei iai
i
kaimo,
a sidii e
naujoje
kalbinéje
ap-
linkoje,
Sneka
adinamuoju
pusiaudialek u,
ku iame
a minés
ypa ybés
ealizuoja-
mos
uo
nesis emingiau,
kuo
labiau
nu ol a
nuo
a minio
pag indo.
Tai
i8
dalies
galima
bi y
paaigkin i
ame ikieciy
socioling is és
S.
E in-T ipp
(1971,
58)
» e ikaliosiomis
aisyklémis“.
Cia
pe sijungimas
i§
ienos
kalbos
a mainos
a oji-
mo
j
ki os
a ojima
aiSkinamas
kalbos
elemen y
a pusa io
de inimosi
e ikalio-
siomis
aisyklémis,
o
ai
eiSkia,
kad,
a ojan
ki os
kalbos
a mainos
leksika,
a i in-
kamai
a ojama
i
jos
mo ologija,
one ika
i
pan.
Pe sijungimas
gali
bi i
absoliu us,
kai
isais
a ejais
laikomasi
e ikaliyju
aisykliy,
i
dalinis,
kai
pe sijungiama,
pa yz-
dziui,
ik
leksikos
lygmeniu.
ReikSminga
y a
i
ai,
a
aisyklémis
ado aujamasi
au-
oma i8kai:
kuo
au oma iskiau
sis
pe sijungimas
yks a,
uo
jis
bina
olygesnis.
Au oma iskumas
iesiogiai
p iklauso
nuo
kalbos
elemen y
a ojimo
daznumo.
Siuolaikiniam
isi ys iusiy
kalby
aidos
e apui
bidinga
socialiné
bei
e i o iné
s a i ikacija.
Kai
ku iy
daba inés
angly
kalbos
y iné ojy
nuomone,
angly
kalbos
s uk i a
salygiskai
gali
bi i
aizduojama
kaip
pi amidé,
ku ios
ho izon alusis
pji-
is
a spindé y
e i o ine
kalbos
di e enciacija,
o
e ikalusis
—
socialine.
Pi amidés
pag indas
bi u
pigiai
apmokamu
da bininky
kalba,
pasizymin i
didele
e i o ine
di e enciacija.
Pi amidés
i sinéje,
ku
nebezymu
e i o inis
skaidymasis,
bii u
pa-
aizduo i
minimaliai
besiski ian iy
Oks o do
i
Kemb idzo
Snekamuyjy
kalby
a ian-
ai
[Halliday
M.
A.
K.,
McIn osh
A.,
S e ens
P.,
1973,
18].
Taip
ski s omos
kalbos
a mainos
u i
socialiniy
egionaliniu
dialek y
a da.
Be
abejonés,
miisy
socialis ingje
isuomenéje
socialiné
s a i ikacija
né a
okia
g iez a,
a¢iau
kalbos
y inéjimuose
ele an iSka.
94
Ta ybinéje
ling is ikoje
j ai ios
kalbos
o mos,
biidingos
pe einamajam
i§
a miy
ili e a i ing
kalba
laiko a piui,
daZnai
adinamos
pusiaudialek ais
[C enauo
IO.
C.,
1975,
195;
Kupmyxcxui
B.
M.,
1956,
574;
C enanos
T.
B.,
1976,
222].
F.
Filino
(1968,
12)
nuomone,
daugelis
daba inio
usy
kaimo
gy en oju
Sneka
a ba
li e a i-
ine
kalba,
a ba
koiné,
sa o iska
pe einamaja
o ma.
DidZiuju
mies u
a pdialek inés
kalbos
o mas
koiné
adina
V.
Ja ce a
(1969,
27),
V.
Koleso as
(1975,
3).
Manoma,
kad
i
Vilniuje
XVII
a.
bu o
susi o ma usi
lie u iska
koiné,
a liekan i
y inés
Lie-
uyos
li e a i inés
kalbos
unkcijas
[Zinke i ius
Z.,
1972,
79—
100].
Kadangi
pe ei-
namosios
kalbos
o mos
labiausiai
iS ySkéja
dideliu
mies y
gy en ojy
kalboje,
pasi-
zyminCioje
g iez esne
ne
e i o ine,
o
socialine
di e enciacija,
si
kalbos
a maina
y-
inéjama
a ski ai
i
jai
su eikiami
sa i
pa adinimai.
B.
La inas
(1977,
187),
1928
m.
k iesdamas
y iné i
mies y
Snekamasias
kalbas,
igkélé
hipo eze,
kad
mies uose
Sne-
kama
j ai iais
a go,
ku iuos
mokslininkas
ak a o
esan
d ikalbys e,
susidedan ia
i$
d iejy
eiliy:
pi mosios,
ku iq
suda o
p o esiniai
g upiniai
a go,
i
an osios,
mies o
liaudies
Snekamosios
kalbos
(mpoc opeune).
Daba inés
usu
kalbos
y iné ojos
O.
Lap e a
(1976,
76),
L.
Ve bickaja
(1976,
16—19)
s ambiy
mies y
gy en oju
Sneka-
masias
kalbas
laiko
li e a i ine
kalba,
u inéia
lokaliniy
ypa ybiy.
Analogiska
di-
deli,
mies y
gy en ojy
Snekamosios
kalbos
koncepcija
p iim a
i
s ambiuose
daba i-
nés
usy
Snekamosios
kalbos
y inéjimuose,
ku iems
ado a o
M.
Pano as
( ed.,
1968),
E.
Zemskaja
( ed.,
1973),
L.
K ysinas
( ed.,
1975).
V.
Ja ce a
(1977,
12—15)
dideliy
mies y
Snekamaja
kalba
adina
egionaliniu
subs anda u.
Ka ais
mies y
Snekamoji
kalba
adinama
iesiog
dialek u[C enanos
T.
B.,
1975,
30;
[seiimep
A.
J,
1976,
145;
JIa6op
Y.,
1975,
213].
Ma y ,
ebé a
ak ualiis
B.
La ino
(1977,
175)
1928
m.
pasaky i
Zodiiai,
jog,
,,jei-
gu
Zemélapyje
pa aizduo ume
ling is inj
Siy
laiky
Eu opos
y inéjima,
ai
didziausi
bal i
plo ai
bu y
ne
pa ys
olimiausi
uzkampiai,
o
kaip
ik
didieji
mies ai*.
Tame
pa-
ciame
p anesime
mokslininkas
apibidina
i
mies y
kalbos
y inéjimo
me odologine
eikSme,
pazymédamas,
jog
Sios
p oblemos
s udija imas
galé y
s um elé i
ling is ika
pi myn
aip,
kaip
ai
pada é
kaimo
a miy
y inéjimas
XIX
a.
Socioling is iné
mies o
Snekamosios
kalbos
s a uso
p oblema
ebé a
sp endzia-
ma.
Ty inéjimai
aki aizdZiai
j odé,
jog
sékmingas
sp endimas
daug
p iklauso
nuo
da bo
me odologijos
i
me odikos.
Pa yzdziui,
Niujo ko
snekamoji
angly
kalba
buyo
y iné a
ne
ka a.
1950
m.
A.
F.
Habelis
p iéjo
iS adq,
kad
niujo kie iy
kalba
ne u i
jokios
sis emos
[Hub-
bell
A.
F.,
1950,
48],
0
1966
m.
V.
Labo as
j odo
esan
sis ema
[Labo
W.,
1966,
7).
Mies y
kalbos
y inéjimai
s a biss
ne
ik
dél
o,
jog
kaip
ik
mies uose
ge iausiai
galima
s ebé i,
kaip
,,lydosi
a més“,
kokios
pe einamosios
kalbos
o mos
iS ySkéja,
be
i
dél
os
aplinkybés,
kad
s ambiy
mies y
Snekamoji
kalba
daznai
ampa
e y-
biniu
isuomenés
o ien y u.
Cia
galimi
du
po id iai:
a ba
mies o
Snekamosios
kalbos
no ma
su apa inama
su
li e a ii inés
Snekamosios
kalbos
no ma,
a ba
iesiog
samo-
ningai
laikomasi
mies o
kalbos
no mos
(,,mes
Si aip
8nekame“).
Mies y,
ypa¢
sos i-
niy,
kalba
u i
didele
eik8me
li e a i inés
kalbos
no moms:
isuomenés
pe sio ien-
a imas
gali
pakeis i
pa¢ig
no ma.
Si
ak a
akcen uoja
G.
S epano as
(1978,
40),
s a s ydamas
Mechiko
Snekamosios
kalbos
po eiki
Meksikos
ispany kalbos
li e a-
i inei
no mai.
I alijoje
yks an is
li e a ii inés
kalbos
no mos
pe sio ien a imas
j
Romos
i aly
Snekamaja
kalba
daba
jau
pla iai
p ipazis amas,
no s
Roma
da
ne-
apo
okia
kalbos
sos ine
kaip
Pa yzius
[Kaca kun
A.
A.,
1976,
183].
Ma y , ne e a
kalbé i
apie
ieninga
mies o
Snekamosios
kalbos
no ma,
nes
i
3i
kalbos
a maina
pasiZymi
am
ik a
di e enciacija,
p iklausan ia
nuo
kalbandciyju
socialinés
padé ies,
e i o inés
kilmés,
e ybinés
o ien acijos,
kalbéjimo
iksly,
ie-
os
i
panasiy
aplinkybiy.
Bi ina
pazymé i,
kad
mies o
gy en ojai
daznai
pa enka
j
diglosines
si uacijas,
.
y.
a oja
i ai ias
kalbos
o mas
i
a mainas
p iklausomai
nuo
socialiniy
aplinky-
95
biy.
Socialinis
nusis a ymas
lemia,
ku i
kalbos
o ma
am
ik oje
si uacijoje
ampa
p es izine.
P es izine
o ma
ne
isuome
ampa
li e a ii iné
kalba.
Ta¢iau
didZinjy
mies y
Snekamosios
kalbos
ye inimo
skalé
labai
pla i
—
nuo
p es izinés
o mos
iki
odiozinés.
Tai
daug
p iklauso
nuo
socialinés
kalbos
di e enciacijos;
zemesniyju
socia-
liniy
gy en ojy
sluoksniy
kalba
Niujo ke
[Labo
W.,
1966,
25],
kokni
(Cockney)
kalba
Londone
[Ma hews
W.,
1970,
232]
y a
a
kalbos o ma,
ku i
daZnai
ak uo-
jama
kaip
odioziné.
_
Ve ybine
isuomenés
o ien acija
kalbos
a z ilgiu
bi ina
moksliskai
o muo i.
Tai
i
da oma
pla iuose
kalbos
kul i os
ba uose.
Sio
da bo
sékmés
salyga
y a
i-
sapusiSkas
kalbos
no mos
i
a osenos
y imas.
Ge a
di a
Siam
da bui
y a
mies y
Snekamoji
kalba.
Siuo
aspek u
galima
y iné i
i
Vilniaus
sgy en ojy
snekamaja
lie u iy
kalba.
Vil-
nius,
espublikos
sos iné,
y a
ne
ik
ekonominis,
be
i
kul i inis
au os
cen as.
Kaip
ik
i§
kul i os
cen y
sklinda
li e a i inés
kalbos
no mos
ealizacija.
Siu
kul i os
cen y
kalba
am
ik a
p asme
y a
i
mies o
Snekamosios
kalbos
dalis,
aukSCiausioji
jos
pakopa.
Taéiau,
kaip
i
be
ku ios
s uk i os
elemen ai,
aip
i
Vilniaus
gy en-
ojy
snekamosios
kalbos
pakopos
a pusa yje
y a
salygo os.
Miné ina
a
aplinkybé,
kad
Vilniaus
Snekamosios
kalbos
y a
ne
kelios:
lie u iy,
usu,
ie ing
lenky
i
ki os.
Taigi
j ai iy
gy en ojy
socialiniy
sluoksniy
i ai iy
kalby
no mos
kasdieni-
néje
a osenoje
susipina
i
da o
i aka
iena
ki ai.
De e y
a k eip i
démesj
i
j
a
ak a,
jog
didelé
lie u iy
dalis
Vilniuje
y a
a ykéliai
i
kaimo
a ba
i8
ki u
Lie u os
mies y.
Pas ebé a,
jog
i
a ykéliy
kalba
ilgainiui
igyja
am
ik y
bend y
b uozu.
Beje,
aikai
y
é y,
ku iy
kalba
u i
a més
ypa ybiu,
Sneka
kalba,
ku i
gali
ge okai
ski is
nuo
e y
kalbos,
be
ji
be eik
nesiski ia
nuo
bend a-
amZiu,
gimusiy
Vilniuje.
Sis
ak as
u i
didele
eikSme
li e a ii inés
kalbos
no minés
a osenos
diegimui,
kadangi
a ikuliaciné
bazé
o muojasi
aikys éje.
Vaikai
ampa
am
ik o
dialek o
a s o ai,
bidami
4—13
me y
amZiaus.
10—11
me y
aikas
galijau
i
nebeismok i
ki o
dialek o
aip,
kad
kalbé y
be
akcen o
[Labo
W.,
1970,
34].
Mies y
Snekamosios
kalbos
i aka
gana
didelé.
Palyginus
Vilniaus
i
Kauno
auké-
osiose
mokyklose
s udija usiyjy
kalba,
ku i,
s udijoms
baigian is,
bi inai
igyja
am
ik y
daugiau
a
maziau
is ySkéjandiy
ypa ybiu,
galima
pas ebé i,
jog
igy a
d ieju
i-
iy
_ypa ybiy
—
ilnie i8ky
i
kaunie iSku.
Daugiausia
bend y
ypa ybiu
galima
pas ebé i
kalboje
zmoniu,
gimusiy
i
ilgesnj
laika
gy enusiy
Vilniuje,
no s
daznai
iS ySkéja
i
ski umy.
No in
a saky i
i
klausima,
kaip
’nekama
Vilniuje,
bi ina
a lik i
socioling is i-
ne
ilnieciy
Snekamosios
kalbos
analize.
Reiké u
i i
Vilniuje
gimusiy
i
gy enanéiu
lie u iy
kalba.
Juk
bi en
ju
kalboje
labiausiai
is ySkéja
,, ilnie iu
kalbos“
ypa ybés,
ku iy
igyja
i
a yks an ieji.
[Ssiaiskinus
Siy
ypa ybiy
p igim i,
papli ima
bei
ju
e -
inima,
sékmingiau
galima
bu y
ko o i
p ie§
Za goninius
elemen us,
o
ka ais
gal
ne
pe s a s y i
i
li e a i inés
kalbos
no mos
bei
Kodi ikacijos
klausimus.
P i ai-
o
salygomis
ypaé
spa éiai
yks a
a miy
ni eliacijos
p ocesas.
Jo
endencijy
iSaiski-
nimas
u é y
didele
eik§me
samoningam,
kiek
leidZia
objek o
speci ika,
kalbos
ai-
dos
egulia imui.
Naudojan is
koncep ualine
socioling is ikos
sis ema,
pasiiily aja
a ybinio
moks-
lininko
A.
Syeice io
(1976,
69—85),
Vilniaus
gy en oju
kalba
galima
bi y
y ine i
kaip
kalbinio
kolek y o
socialine
komunika y ine
sis ema,
ku ios ienas
ig
komponen-
u
i
y a
lie u iy
kalba.
Pazymé ina,
jog
socialinés
komunika y inés
sis emos
kompo-
nen ai
a pusa y
susie i
unkcinio
papildymo
ySiais,
Socialiniy
salygyu
de e minuo as
Sios
sis emos
komponen y
pasiski s ymas
d ejopas:
pasiski s ymas
pagal
a o-
jimo
s e as
i
isuomenines
kalbos
unkcijas
i
pasiski s ymas
pagal
socialines
si ua-
96
cijas.
Todél
Vilniaus
gy en ojy
lie u iy
Snekamoji
kalba,
kaip
isy
Vilniaus
gy en-
oju
komunika y inés
sis emos
a ski as
komponen as,
nag iné ina
s a i ikaciniu
i
si uaciniu
aspek ais.
S a i ikacinis
a ija imas
y a
socialiné
kalbos
di e enciacija,
ku iq lemia
socialiné
isuomenés
s uk ii a.
Si uacinj
a ija ima
de e minuoja
ski -
ingos
socialinés
si uacijos.
Ty inéjan
mies o
Snekamaja
kalba,
bi ina
a siz elg i
j
Sias
ski ingas
a ija imo
plo mes.
S a i ikacinio
kalbos
a ija imo
y inéjimui
ikslinga
Snekamosios
kalbos
kolek-
y e
i8ski i
Snekamosios
kalbos
bend ijas,
.
y.
am
ik as
socialines
a ba
socialines
demog a ines
g upes,
ku iy
na iai
u é y
no s
iena
bend a
pozymj
(amZiaus,
iSsila-
inimo
i
pan.).
Vilniaus
lie u iy
Snekamosios
kalbos
kolek y as
y a
isi
Gia
gy enan ys
lie u iai.
1970
m.
Sajunginio
gy en ojy
su asymo
duomenimis
[Vilnius
skaigiais,
1975,
11—12,
15],
Vilniuje
gy eno
372
100
pilie iu,
i8
ju
159
156
( .
y.
42,8
°/)
—
lie u iai.
Kiek
lie-
u iy
iS
Si o
skaiciaus
y a
ilnie iy,
.
y.
gimusiu
i
gy enanciy
Vilniuje
be
iS ykimy
ilgesniam
laikui,
iksliai
nus a y i
sunku.
IeSkan
okiu
asmeny,
bu o
pasinaudo a
Lie u os
TSR
Cen inés
s a is ikos
aldybos
a chy u,
1970
me u
Visasajunginio
gy-
en ojy
su asymo
anke omis.
Ten
pa eikiami
duomenys,
nuo
ku iy
me y
asmuo
gy-
ena
ame
paciame
mies e
a
kaime.
Taigi
in o man ai
i
bu o
a enkami,
lyginan
Siuos
me us
su
gimimo
me ais.
Suda y os
ys
Snekamosios
kalbos
bend ijos,
ku iy
ski s ymo
k i e ijus
y a
am-
Zius.
Pi moji
bend ija
y a
gimusieji
iki
1931
m.,
an oji
—
gime
1932—1952
m.,
ecioji
—
gime
1953
m.
i
éliau.
Ty inéjima
galima
a lik i
d iem
bidais:
a ba
gau i
daug
a sakymu
j
nedaug
klau-
simy,
a ba
nuodugniau
apklausiné i
maziau
Zmoniu.
Pasi ink as
an asis
kelias.
Re-
mian is
am
ik ais
s a is ikos
eo ijos
eikala imais,
nus a y a,
jog
minimalus
ienos
amZiaus
Snekamosios
kalbos
bend ijos
apklaus ujy
skaigius
y a
19
[Ypaanuc
B.
LL.,
1962,
251].
Pagal
gana
placig
y inéjimy
p og ama
apklaus as
61
ilnie is.
Analizuo-
jan
su ink a
medZiaga,
a siz elgiama
j
in o man uy
da bo
pobidi
[Py xesuy
M.
H.,
1972],
i8sila inimo
lygi,
é y,
ku ie
abu
u i
bi i
lie u iai,
gimimo
ie a,
usy
i
len-
ky
kalby
mokéjima
bei
a ojima
i
ki as
aplinkybes.
MedZiaga
i8
o
pa ies
in o man o
ink a
keliais
biidais:
naudojan is
socioling is-
iniu
in e iu
i
anke a,
e ybinés
o ien acijos
es ais.
Kai
ku ie
klausimai
y iné i
audio es y
i
spek inés
analizés
me odais.
Pe
isa
y inéjimo
laika
nekon oliuo-
jamo
s ebéjimo
bidu
ieSkoma
bidingesniy
Vilniaus
lie u iy
Snekamosios
kalbos
ypa-
ybiu.
Toks
socioling is inis
Vilniaus
lie u iy
Snekamosios
kalbos
y inéjimas
leidzia
am
ik u
aspek u
pasek i
lie u iy
kalbos
aida
ypa ingomis
salygomis,
kai
kalban-
ieji
nuola
es i
poliling izmo,
biling izmo
i
diglosijos
si uacijose.
Li e a i a
E in-T ipp
S.
Sociolinguis ics.
—
In:
Fishman
J.
(ed.).
Ad ances
in
he
Sociology
o
Language.
The
Hague,
Mou on,
1971,
Vol.
1.
Halliday
M.
A.
K.,
McIn osh
A.,
S e ens
P.
The
Use s
and
Uses
o
Language.
—
In:
Bailey
R.
W.,
Robinson
J.
L.
(eds.).
Va ie ies
o
P esen -Day
English.
The
Uni e si y
o
Michigan,
1973.
Hubbel
A.
F.
The
P onuncia ion
o
English
in
New
Yo k
Ci y.
New
Yo k,
1950.
Laboy
W.
The
Social
S a i ica ion
o
English
in
New
Yo k
Ci y.
Cen e
o
Applied
Linguis ics,
1966.
Labo
W.
The
S udy
o
Nons anda d
English.
Columbia
Uni e si y,
1970.
Ma hews
W.
Cockney
Pas
and
P esen .
A
Sho
His o y
o
he
Dialec
o
London.
De oi ,
1970.
Pake ys
A.,
Pupkis
A.
Lie u iy
kalbos
bend iné
a is.
PlokS eliy
eks ai.
V.,
1976.
Palionis
J.
Lie u iy
li e a i inés
kalbos
is o ijos
j adas.
V.,
1976.
Pi o kinas
A.
P ie
bend inés
kalbos
iS aky.
V.,
1977;
Vilnius
skai iais.
1940—1974
me y
S a is iniy
duomeny
inkinys.
V.,
1975.
7.
Ués.
N .
1554
oF

Zinkeyi ius
Z,
Lie u iy
dialek ologija.
V.,
1966.
Zinke i ius
Z.
Ry ie i8koji
XVII
a.
lie u iy
as y
kalba,
jos
kilmé
i
iSnykimas,
—
Bal is ica.
V.,
1972.
T.
VIII
(1).
Bopoguua
M.
A.
Cpasyn eabHo-conoc asa e naa
TpaMMaTHka
POMaHCKHX
sA3bIKOB.
Pe opo-
MaHCKas|
nox pynna.
—
JI.,
1973.
BepOuukas
JI.
A.
Pyccxas
Ooposnusa.
—
JI.,
1976.
Fyxman
M. M.
B ejenne.
—
B
xu.:
Spuesa
B.
H.,
Tyxman
M.
M. (o s,
pea-b ).
Counasbuaa
u
yHKnnoHabHag
Aubdepennmanusa
“THTepaTYpHbIX
A3bIKOB.
M.,
1977.
Alecnuyxan
A,
B.
13
HcTOpuu
OOpasoBanua
aGancKo o
HanHOHabHO O
sxi3bika.
—
Tp.
Hu- a
asbikosHanua
AH
CCCP.
Bonpocs
opmupozanua
nu
paspu ua
HalHOHaabHEIX
s3pIKOB.
M.,
1960.
T.
X.
)Kupmynckuii
B.
M.
Hemenxas
Aua eK ono ua.
—
M.—JI.,
1956.
Pycckas
pas onopnaa
peub.
Tog
pea.
E.
A.
3emcxoii.
—
M.,
1973.
Kaca kun
A. A.
Ouepkn
MCTOPHH
JiTepaTypHO o
HTaJIbaHCKO O
s3BIKa
XVII—XX
ps.
—
JI.,
1976.
Kouecos
B.
B.
Ppannus
e nane aueckoii
BaplaTHBHOCTH
B
COBpeMeHHOM
pyccKoM
Tpou3Hoe-
Huu.
—
B
kx.:
Bonpoes
c aauc uKu,
Mexsysosexui
Hayy.
c6.
Capa op,
1975.
Be n.
10.
Ko kos
C.
H.
Mockosckas
peu
HauanbHBi
NepHod
c anoBnenua
pyccKo o
HalMoHabuo o
siabika.
—
M.,
1974.
Pycckwi
311K
no
janHbIm
Maccono o
oOcueqosanua.
Tlog
peg.
JI.
I.
Kpsicuna,
— M.,
1975.
Jla6os
Y.O
mexanuame
s3uKoppix
usMenenui .
—
B
kx.:
Hopoe
8
uu suc uKe,
M.,
1975.
Ban.
VII,
Jlan esa
0.
A.
Pyccxui
pas opopubli
cunTakcuc.
—
M.,
1976.
Jlapun
B.
A.
Hc opua
pyccKo o
a3uiKa
u
oOulee
ASbIKO3HaHHe,
—
M.,
1976.
Pycckuii
351K
1
cope cKoe
o6uec Bo.
Moy
pea.
M.
B.
Tlanopa.
—
M.,
1968.
Py xesuy
M.
H.
Me oyoso nueckne
Tpo6ieMbl
H3yseHUs
comnanbHOi
CTpyKTyps!
counanuc u-
uecKo o
oOmecTBa.
CaepqioscK,
1972.
CoGuuuukosa
B.
H.
3ame ku
o
peu
opoycKko o
Hacesenug:
—
B
xu.:
Hap.
Bopouexcxo o
oc,
neja o uyecko o
uH-Ta.
OuepKn
no
Pycckomy
s3biky.
Bopouex
,
1975.
T.
141.
C e6un-Kamencxuli
M.
H.
Uc opusx
cxangunascKknx
sa3bIKoB.
—
M.—JI.,
1953.
C enauos
F.
B.
Tanoso ua
s3eKopnix
cocTosuni
u
cu yanuii
p
cTpaHax
pomayckoi
pew.
—
M.,
1976.
Ypaauuc
B.
Wl.
Odmas
Teopia
c a uc uku.
—
M.,
1962.
@uaun
®,
Tl.
Beegenue.
—
B
xu.:
A3uKk
1
o6u ec so.
M.,
1968.
Ilseiinep
A.
J.
Cospemennag
COUMOHHTBHCTHKA.
Teopua,
npo6zemu ,
MeTog .
—
M.,
1976.
Apuesa
B.
H.
O
eppu opuanpuoii
ocnone
COUMAIBHEIX
MaseKTOB.
—
B
kx.:
Hopma
u
coumanpuas
Aucbiepesnumanna
sssKa.
M.,
1969.
Apuesa
B.
H.
Coo uocu esbyoc s
Pe HOHaJIbHBIX
H
COUMAJIbHBIX
BapHaHTOB
ASbIKa
B
Mane
c i wa
H
Hopp.
—
B
kx.:
Connaasuaa
1
PyHKUMOHAAbHaT
Auhepenyuanns
AMTepaTypHO O
A3HIKa.
M.,
1977.
ie u os
15K
Moksly
Akademijos
Lie u iy
kalbos
i
li e a ii os
ins i u as
K
BONPOCY
oO
COLUM
OJIMHTBUCTHYECKOM
CTATYCE
JIM
TOBCKOK
PA3POBOPHOM
PEYM
KMTEWEH
.
BHJIBHIOCA
Pesziome
B
cess
c
paspu nem
(opm
maccosoli
KOMMYHHKaulun
H
HHTeHCHbuKa uel
BeeoOule o
O6pa-
SOBaHHA
OCOGeHHO
aKkTyasbHOi
cTana
Mpod1iema_pa3 opopHoii
Pa3HOBHAHOCTH
sHTepa ypHo o
ABbIKa.
B
wexo opp x
s3piKkax
HaGloqae es
Pa3Hoo6pasue
BapHanTos
auTepa ypHoi
pa3s opopuoi
peyH,
4TO
YacTo
oO
bacHsaeTCA
HaJIHYHEM
HECKOJIBKUX
Ky
JIbTy
pHO-9KOHOMHYeCKHX
UeHTpos
Ha
TepPHTOPHU,
e
paciipoc pa en
onpegenenus i
a3uIK.
TOPLIM
MOXKHO
MpocseluTh
Mpowecc
nap zequs
TEP
PHTOPHaJIbHBIX
AWaeKTOB,
OH
YacTO
ABJLA-
TCH
WCHHOCTHEIM
OPHEHTHPOM
HOcHTeVeli
a3bIKa.
B
3TOM
CiTy4ae
BO3MOKHEI
Apa
ac ex a:
HOpMa
98
TOPOACKO!
pas oBopHOl
pein
OTORKJecTBAReTcA
c
AMTepaTypHOil
HOpMOil,
uM
COsHATeAbHO
mpesqmoun ae cax
opojicKka
HOpMa
H
MpoTHBOTOcTaBaeTcH
amu epa ypHoH.
~Peub
opoKaH
OTHyaeTca
HEOAHOPOJHOCTHIO
H
B
CBASH
C
TEM,
UTO
3HAYHTEJIbHAA
POJIb
OTBO-
AHTCA
COUHAJIbHOI
yCTaHOBKe
H
I@HHOCTHOH
OpHeHTannn.
Tlos omy
cjeqyeT
yHei1aTb
6obiu0e
3HayeHHe
Hay4HOMy
(hopMupoRaHMio
WeHHOCTHO!
opweHTayHH
OOuIecTBa
TO
NOBOAY
A3bIKa.
ITO,
B
CyWHOCTH,
paoTa
Haq
KybTypoH
peyn.
Heo6xoxumpim
ycaopnem
Aum
ycnexa
c aHOBUTcA
BCeCTOPOHHee
HCCeOBAHHe
COOTHOWIeHHA
PeyeBOH
HOpMEI
HM
ysyca.
OOmmpHb li
Ma epHa
Aaa
STOW
He
MOMKeT
aTb
u3yyeHHe
opoycKoli
peu.
C
s o
TouKH
SPCHHA
BO3MOXKHO
COUMOJIMHTBUCTHYeCKOe
HCCJIeqOBaHHe
H
JIMTOBCKOM
pas o-
BOpHOl!
pew
*KuTeNel
.
Buabuioca.
Busbnloc
—
970
cToauna,
43
KyabTYpHbIX
eHTpoB
KOTOpOIL
pac poc panae ca
peaii3ayHA
HOpMBI
JMTepaTypHoli
pe u.
B
aHHoM
c.1yyae
B
ONpexeeHHOi
CTeMeHH
MpPOABJAeCTCH
B3A4HMOBAMAHHE
HOPMbI
H
y3yCa.
Ale u
ame
Tex
posu esei ,
KOTOPBIe
AB-
JIMOTCA
HEAABHAMH
BbIXOAMAMH
M3
AuasdeKTHOM
Cpejb,
pas OBapHBaloT
yKE
Ha
ASbIKE,
OTJH-
YalonleMCA
OT
pe i
poau e. el ,
HO
BO
MHOTOM
COBHaaloulHM
C
PeublO
POBECHHKOB.
V3
Bus bu oca
Pa3HYHBIMH
NyTAMH
pacnpoc panse ca
y3ye
opogcKoli
pean
Ha
Bcio
Jlu By.
B
HCC€AOBaHHH
*KUTeAM-ANTOBUEI
.
BuspHioca
PacCMaTpHBalOTCA
Kak
peuesol
KOJLJIC€K-
THB,
a
JHTOBCKaA
peyb
—
KaK
KOMIOHEHT
e o
COlHa1bHO-KOMMYHUKaTHBHOH
cuc empl.
A Ha/H3
AaHHbIX
NpOBOAHTCA
C
yYeTOM
e pa udukannonnoi
KH
CHTYaTHBHOi
BapHaTHBHOCTH
pedH.
Ucenezosanue
.u oscKoii
pas osopxoi
peu
2xuTenei
.
Busbaioca
cnoco6c ayeT
pemieHiio
npo6.1embi
peaJIbHO O
COOTHOIMeHHA
y3yCa
H
HOPMBI
.THTOBCKO O
JHTepaTypHO O
A3bIKa.
7#