KALBU
KONTAKTAI
LIETUVOS
TSR
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXIII(1983)
ELENA
GRINAVECKIENE
KAI
KURIOS
DAUGPILIO
LIETUVIU
SNEKTOS
GRAMATIKOS
YPATYBES
I.
I adas
Pa eikiamasis
s aipsnis
y a
esinys
anks iau
skelb o
y inéjimo,
ski o
kalbos-
mokslui
iki
Siol
maZai
Zinomos
La ijos
TSR
Daigpilio
apyl.
lie u iy
Snek os
one-
ikai
(G ina eckiené
E.,
1980,
223—239).
Jame
lie iami
bidingi
os
Snek os
g ama-
ikos
dalykai,
siejan ys
ja,
kaip
i
one ika,
su
Ry u
Lie u os
Snek u,
ypaé
y y
dzi-
ky,
g ama ine
sis ema,
i
pa i
a mé
y a
na i ali
miné y
lie u iu
Snek y
esinys
La -
ijoje.
Kadangi
Snek a
y a
ki y
kalbu
i
$nek u
—
la iu,
bal a usiy,
usy,
lenky
—
apsup yje,
s aipsnyje
nu odoma
i
Gia
unkcionuojan iu
u
kalbiniy
sis emy
i aka
jai.
:
1911
m.
K.
Baga,
y inéjes
Ciskodo
(la.
Tiskadi,
Rezeknes
aj.)
lie u iy
Snek a,
jos
duomeny
lyginimui
é a
a ojes
ik
iena
ki a
éia
i iamosios
Snek os
one ikos
dalyka
(G ina eckiené
E.,
1980,
223-226).
Taigi
pla iau
os
Snek os
g ama ikos
dalykai
s aipsnyje
nag inéjami
kone
pi ma
ka a.
No s
dél
palygin i
umpo
jos
sis emos
y inéjimo
(d i
ekspedicijos
sa ai és)
su ink ieji
kalbiniai
duomenys
y a
neigsamiis
a
agmen i&ki,
is
dél o
ju
pakanka
susida y i
ben
apy ik iam
Sios
Snek-
~
os
g ama ikos
aizdui
i
nus a y i
jos
ie ai
a p ki y
lie u iu
kalbos Snek y
i
Siame
plo e
unkcionuojan iy
g ama iniy
sis emu.
Tu in
gal oje,
kad
Cia
ap a iami
a més
g ama ikos
dalykai
y a
nauji
i
iki
Siok
mokslui
be eik
da
neZinomi,
lie u iu
dialek ologijai
jie
y a
s a biis,
0
pa s
s aipsnis,
be
abejo,
ak ualus.
Il.
Badingesni
Zodziu
da ybos
dalykai
1.
Sudu iniy
ZodZiy
jungiamasis
balsis
Snek os
sudu iniai
ZodzZiai
pap as ai
suda omi
su
jungiamuoju
balsiu,
dazZniau-
siai
a,
pVZ.,:
bal agiide.*
||
baldg ide.
(nj.)
*bal a usé’,
bé Zalape.s
*amédés’,
diiona-
kepe.
‘duonkubilis’,
kiSkiabude.s
‘ o e ai és,
okie
g ybai’,
k }ziakaulis
‘k yZzkaulis’,
maldakni.ge.s,
musiami e.,
nuga akaulis,
pi made.la.
‘pi maye sé’,
pink dde.nis
(nj.).
auda.nagal is
‘ audon i sis,
oks
g ybas’.
iidame.se.,
s ala iese.,
S ina a. e.s,
e-
Gidde.nis
(nj.),
a nalésa.s,
yiSiakelis.
Re esni
sudu iniai
Zod#iai
su
jungiamuoju
balsiu
i,
y,
p z.:
aki a as,
da bylaikis,
d i a is
(0j.).
d igakas.
Zymiai
maziau
sudu -
1
Ta més
pa yzdziai
pa eikiami
aip,
kaip
nu ody a
G ina eckiené
E.,
1980,
224-225.
107
iniy
ZodzZiu
be
jungiamojo
balsio,
p z.:
pisd i.likis
‘pusd ylik asis’,
a ikda biai,
anksluos is,
sénme ge.,
sénpane.,
s ba aka is
(hib .).
Daugumas
pa yzdziy
odo,
kad
Snek os
sudu iniy
ZodZiy
jungiamasis
balsis
pas a uoju
me u
daZniausiai
nep iklauso
a
né a
susijes
su jy
pi mojo
sando
kamien-
galiu.
.
2.
Biidingesni
mazybiniai
maloniniai
da iniai
I§
mazybiniu
maloniniy
daik a a dZiu
p iesagy
Snek oje
pla iausiai
a ojamos:
~elis,
-é,
-y é,
-(i)ukas,
-(i)u is.
Jos
isos
labai
gy os,
i
gali
bi i
su
jomis
suda omi
nauji
Zodziai
iek
i§
pi miniu,
iek
i
i§
i8 es iniu
kamieny.
Kai
ku ie
ju
da iniai
u i
‘ne
mazybine
malonine,
o
specialia
eikSme
(ji
pap as ai
is ySkinama
Zodziy
eikSmés
-aiskinime).
IS
p iesagos
-elis,
-é
da iniy
miné ini:
a éla.
‘a is’,
backéla.
(hib .)
‘s a inai é’,
be iélis,
du néliai
(hib .)
‘nedidziai
ismin ingi’,
gal éla.s
‘liny
séklidés’,
kabélis
“kabliukas’,
ka.
jéla.s,
kakéla.s
‘speneliai’,
kaulaliai,
kipéla.
‘milZ u ai é’,
kni.géla.
k iukélis
(hib .)
‘kabliukas’,
ku.
jélis,
lin éla.s,
maiSélis,
nak éla.,
namélis
“p iemené’,
pu.siala.s,
skiedéla.s
‘skied elés’,
s u.gélis
(hib .)
‘ oks
medZio
skobimo
j ankis’,
Se.nélis,
5ma. élis
(hib .)‘gabaliukas’,
e. élis,
adéla.s
‘ adzios’,
in@la.,
i éla.,
Zi kléla.s,
Ziupsnélis.
P ie
i& es iniy
kamieny
p iesaga
-elis,
-é
p idedama
ik
seniau
Snek oje
a oja-
muose
Zodiiuose
(o
gal
Cia
iSlikes
senasis
*€?
Plg.
éda,
séja
i
pan.),
i
okie
da iniai
e esni,
p z.:
kaspinélis,
la.pinélis,
amunéliai
‘ amunélés’,
G e a
ju
daug
daZnesni
y a
naujesni
p iesagos
-élis,
-é
da iniai,
a si ade
g ei¢iausiai
dél
lie.
Ik.
i akos,
p z.:
gi. a.lélis,
ka ilzlis,
abuoléliai
‘ abaléliai’,
ezimélis,
aka élis
‘geguziné’.
G ei iau-
siai
os
pacios
kilmés
deminu y ine
p iesaga
u i
i
p ie eiksmis
daba élia.s
‘daba ’.
Miné ini
Snek oje
populia is
y .
giminés
p iesagos
-(i)ukas
da iniai,
p z.:
-
-be di.niikai,
bumbulikai
‘pumpu éliai,
de.dikas
‘senelis’,
du.meli kai,
g a. iukas,
kalneli kas,
kapli ikas
‘kaup ukas’,
kazle.ni ikas
(hib .)
‘kazelékiukas,
oks
g ybukas’,
Kiauli ikai
‘pa Siukai’,
ki me.lidkai
‘lazdynu,
be Zy,
alksniy
Zi giniai;
bi iy
pe ai’,
_ku zi ikas
‘skilandis’,
ku.sneli ikas,
me.li.niikas
“mélynos
spal os
éminis
a ilys’,
nameliikas
“p iemenai é’,
na.si ikas
‘pa siuko
Snipas’,
pa si ikas,
paukséi ikas,
puo-
dikas,
upuci ku.,
is iikas.
Gausiis
mo .
giminés
p iesagos
-y é
da iniai,
Snek oje
isada
pas o iai
ki iuo-
jan ys
p iesaga,
p z.:
bi e.,
bumby e.,
dieny e.,
dulky e.,
duony e.,
g ama y e.
(<la.
_g ama a
‘knyga’)
‘knygelé’,
ja.nieny e.
‘Joniené,
Jono
pa i’,
kaky e.s
“speniukai’,
kanapy e.s
“ okios
lauku
Zolés’,
ma ijj e.s
‘ okios
ais aZolés’,
me gy e.,
a.Z e.,
sauly e.,
seny e.
‘senu é’,
senely e.,
Za.lp e.,
Zu y e.
||
Sios
p iesagos
daZnuma
i
populia uma
Snek oje,
be
abejo,
ska ina
i
la iy
‘Ik.
analogiSkos
p iesagos
-i e
da iniai
(plg.
Endzelins
J.,
1951,
386—387;
Rike-
D a ina
V.,
1959,
232-236).
Ne
okie
gausiis
p iesagos
-(i)u is,
-é
da iniai.
Pasi aiko
daik a a dZiu,
bid a -
dZiy,
p z.:
de.du is
‘senelis;
a naléSa’,
ma.cii e.,
pla.kS i e.
‘plokS elé’;
bal i e.,
Jauni is,
mazi is,
umpi is.
108
3.
Ki os
daik a a dziu
p iesagos
Daugelis
ki y
daik a a dZiu
p iesagu,
apsk i ai
iman ,
okios
kaip
i
g e imose
y y
dziiky
Snek ose.
Zinoma,
a p
ju
pasi aiko
i
ienas
ki as
Siai
Snek ai
speci-
ikas
da ybos
elemen as,
ki okia
da inio
eikSmé
i
pan.
Re a
p iesaga
-aina
odo
ie a.
ku
kas
di bama,
a liekama,
p z.:
Ssklii aina
‘ ie a
mi’ke
(ka ais
su
pas oge),
ku
aSo
geleZinkeliui
pabégius’,
plg-
Sk udalie-
nos
bal a usiy
Snek os
mxmo
“ aSymo
ki is’
<
lie.
skli as
‘ .
p.’;
dél
p iesagos
pig.
lie.
p iesaga
-ainé
( a ainé
‘ a iné’,
s e ainé
‘s e iy
kamba ys’).
G eiéiausiai
dél
Ik.
j akos
Snek oje
g e a
p iesagos
-éja
da iniu
(p z.,
audéja,
ye péja)
a ojamas
i
naujas
jos
pas o aus
ki ia imo
da inys
melZéja
(plg.
ju
/ai-
di. e.
g e a
isai
naujo
mi.li e.).
I§
p iesagos
-élé
da iniy
miné ina
ki me.lé;
p iesagos
-énas
—
b éla.nas
“pus-
b olis’;
p iesagos
-ybé
(nek oje
jos
da iniai
ik
pas o aus
ki ia imo)
—
galjbe..
kal be.
‘kal umas’,
kun ybe.,
eisybe.
“ eisé’,
plg.
més
ne i im
eispbe.s
saky e.,
plg.
la.
iesiba
‘ .
p.”
P iesagai
-idé
daZniausiai
a s o auja
a klide.;
-iena
—
un-
iéna,
is iénd,
Zu.siéna;
ugiénd,
k e. iénd;
-iené
—
su.niene.
“sinaus
zmona’
(g ei-
Giausiai
e inys
i
lenk.
synowa
‘ma i’®),
aip
pa
mo e y
p a a dés
pagal
y u
ya dus
—
ja.niene.
‘Jono
pa i’,
igna. iene.
“Igno o
pa i’
bei
pagal
pa a des
—
ilis-
kiene.
‘WiSkiené’,
g a. eliene.
“G o eliené’
(no s
dél
ki y
kalby
j akos
jau
pasakoma
janina
bei
ja.nénas
‘Jonéniené’
(G ina eckiené
E.,
1980,
224).
P iesaga
-ija
gali
bi i
p idedama
i
p ie
i’ es iniy
kamieny
—
liga.nija
‘ligoniné’,
o
su
p iesagomis
-imas,
-ymas
alia
abs ak y
is
daugiau
pasi aiko
konk e ios
eik’més
da iniy,
P z.:
aidegimas
‘uzdegimas
i
nudegimas’
(:
aZdegimas
sdula.s),
aimigimas
‘miego
ais ai”
(:
a.ke.c s
da e.
aimigimu.),
i.pi.nimas
‘jpinas’,
ismdigi.mas
‘spaudimas’
(:
silu.
ismdigi.ma.
maSina
‘suléiy
spaudimo
masina’),
jaunimai
‘jaunuoliai’
(:
jaunimai
xi ie
labai
djkus),
mézgimas
(:
mézgima.
knjga),
nusaukimas
*pa adinimas’
(plg.
la.
nosaukums
‘ .
p.’);
padéjimas
‘podélis’
(:
mdn’
ki a.
pade.jima.
né a,
ik
as),
pé -
gi. enimai,
plepéjimas
“puskejimas’
(:
puioda.
plepéjimas),
p isaki.mas
‘jsakymas’,
p iklaiisi.mas
‘p ie olé’
(:
i
baznydiu.
dué i
ne
p isaki.mai,
a
p iklaiisi.mai),
asi.-
mas
‘ ax as’
(:
as
aSi.mas
bii a.
nele. i iskas),
a éjimai
‘ a imi
augalai’
(:
a é-
jimu.
ne agé ',
ik
Z6la.s),
iikijimas
‘ ikymas’,
sa.dinimai
‘daigai’
(plg.
la.
s adijums
‘das
Gep lanz e’),
se.
jimai
‘paséliai’
(:
apliaik
kal ikia.
se.jimai),
susi ikimas,
su e
jimas
‘susi inkimas’
(:
isi
nuéja.
su e.jiman),
su e pimas
‘mokes is
uz
su e pima’
(;
su e pimu.
jima
i.dna.m),
Slapinimas
‘slapimas’.
Ta p
p iesagos
-ymas
da iniy
miné ina:
a édi.mas
‘is aizda’
(:
kéks
Gia
mdna.
a édi.mas!),
yalgi.mas
‘ algis’
;
-jna
—
len yna
(nj.),
me gyna
“duk é;
me gai é’
(:
pa
jos
me gynu.
kd pa),
Seimyna
S
sa a
Seima,
i
su
samdy ais’
(plz.
da
i
aikjnas
‘sinus,
aikas,
be niukas’:
su
aikpnais
guléjau
liga.nija.j
‘gimdydama
sinus,
guléjau
ligoninéje’);
-jnas
—
apu-
Spnas,
be z nas
||
bi zynas
(sn.,
dz.),
u.Zuolynas,
Za.lynai
‘gélés’;
-iné,
-inis
—
da -
4iné,
kapine.s
‘kapinés’,
kiauginis,
skaline.
‘didelé
pin iné
i
balany’,
Sal inis,
Sim i-
2
Tokios
nuomonés
p iei a
emian is
Sio
Zodzio
papli imu
Lie uyoje.
LKA,
I,
1977,
198
duome-
nys
odo,
kad
Zodis
siin ené
‘ma i’
e a ojamas
ik
Snek ose,
kon ak uojandiose
su
lenky
Snek o-
mis.
109
wne.s
‘a ai’
( e inys
i8
.
co KH
‘ .
p.’);
-inykas,
-€
—
daininykai
(nj.),
giesminpkai
“dainininkai
i
giedo ojai’,
/e. i ini.kas
‘lie u is’,
bii. ini.ke.;
-idkas
—
aze idkas,
_be niokas,
elidkas,
aikidkas
‘mazas
aikas’
(:
kiailla.s
aikidkai),
iScidkas
‘ iS-
.Siukas’;
-jis é
—
jaunjs e.
‘jaunumas
i
jaunimas’
(:
isd
jaun s e.
su eida a.),
sanjs e.
‘sena é’
;
-iskas
—
mési’kas
‘ algis
i8
mésos’,
y iskas
‘ y iSkis’
;
-i iominé
—
_ka i omine.;
-djai (p ie
i8 es iniy
kamieny)
—
bulbiendjai
‘bul iy
i kS ios’,
b uk-
niendjai;
-d és
—
da Zé e.s;
-sena
—
gimdysena
‘gimdymas;
pa Sia imasis’
(plg.
la.
dzemdéSana
‘gimdymas’);
-ul s
—
ka.sul s,
e.buliai
‘ iebalai,
aukai’;
-wmas
—
bal imas,
didumas
‘dauguma’,
didimas,
ga dimas,
ilgimas
‘ilgis’,
ka S umi
“ka ’-
yje’,
ne i. imai
‘méslai’
(:
i
Za ni
ismdiga.
is is
ne i. iumus),
amimas
‘ amybé”
(p e.
ae a.
amimas),
auda.nimas
‘ audonis’
(:
me gyna.s
auda.nimas
—
g azi),
sunki mas
‘béda’
(:
p ispdude.
sunk imas),
unkiimas,
i iimas
‘s o amas’
(:
kaip
spicka
i ima.),
e inguimas
‘ e é’
(:
kiaiili.
s ilini,
kélai
ap aisai
lig
e ing ma.
“kiaule
s ilini,
kol
palieka
e inga
oda’),
-uolas,
-é
—
laks ingudla.
‘lakS ingala’,
yabuolas
‘ abalas’;
-uénis
—
skundudnis
“skenduolis’.
4.
Biidingesnés
biid a dziy
i
skai a dZiu
p iesagos
I§
misy
wz a8y y
bid a dziy
( aip
pa
daly iy)
i
skai a dZiy
p iesaginiy
da-
c iniy
miné ini
su
p iesagomis:
-é as,
-a
—
ingé a
Za na
“s o oji
Za na’;
-iénis,
-é€
—
‘bulbiéniai
blynai,
ugigniai
Siaudai;
-inga
—
pa si igd,
saji iga
Za.lé
‘ka i,
beskoné
4olé’
(plg.
la.
saj§
“ka us,
beskonis’,
sdjums
‘Bi e kei ’),
elinga
( aip
pa
i
p ie eiks-
smiai
eisingai
i
a gi gai);
-inis,
-é
—
aiiS iniai
aF ai
‘AuS os
Va ai’,
bu.lbine.
de a
‘ éda ai’,
bi. nine.
a moska
‘bu niné
a monika’,
bu dkinis
alis,
déS ine.s
¥a na.s
‘s o osios,
éda ams
k és i
Za nos’,
galine.s
aga.s,
gim inis
k aS as
“ é yné’,
gim inis
miés as
‘gim asis
mies as’,
kiailiniai
e.buliai
‘kiauliniai
aukai’,
k udpi-
nis
ku zi ikas
‘k aujinés
deS os’,
kuka ine.
(<
kuka iné)
pypke.
‘ udos
spal os
‘kokoso
pypké’,
laukiniai
a.buoliai,
laiikiniai
kiaiiliai
‘Se nai’,
mésinis
ku ziikas
‘skilandis’,
miézinis
aliis,
mi.l inis
blynas,
pi mu ini.
ka u.,
p igim ine.
“gim oji’
kalba,
idu iniai
‘ idiniai,
idaus,
pil o’
aukai;
-dnas,
-d:
gel 6nd,
aud6na;
-6 as,
-a:
‘kapé a.s
déS a.s;
-uo as,
-a:
kdlnuo a.s
ié a.s,
kdlnuo a
Zéme.
5.
Biidingesnés
eiksmazZodziy
p iesagos
i
p ieSdéliai
a)
Snek os
eiksmaZodziy
da ybos
sis ema
nuo
Ik.
gal
kiek
labiau
ski iasi
Siais
p iesagu
da iniais:
-alio i—b aukalio i
‘ aziné i’
(plg.
la.
b aiikaja
‘hin
und
he
ah en’),
-aliuo i
—
se galiioja
‘si ginéja’;
-én i
—
dzia. éna
‘dZioyina’,
u.géna
‘ augina’;
-o é i
—
papja. é e.
(Sinu.);
-iné i
—
pasibe.ginéja(kiaiila.);
-in i
—
pii-
ina
( éjas)
(plg.
la.
pu ind
‘s iuben,
s iihmen’);
-ui i
(sl.)
—
b akija
‘niekina’,
budi..i e.
(sl.)
‘s a y i’,
nak i.i e.
(hib .)
‘nak o i’,
apipe.li.i e.
(sl.)
‘apipjau i’,
a -
gu.i e.
(sl.)
‘p ekiau i’;
-uo i
—
a ski. uo e.
‘a ski i
(pa siukus
nuo
kiaulés)’,
pa-
laid io e.
‘palaido i’,
klibiio e.
*kliSen i’,
aili o e.
‘dé i
ka
eilémis’,
iskalio e.
(g e a
skalduna)
“isskalau i’.
110
b)
I§
Snek ai
bidingesniy
p iesdéliu,
ju
p ie
Saknies
jungimo
bidy
i
eikSmiy
a in:
api-:
apija e.®
‘apa é’,
apidi. p e.
‘apdi b i’,
apijaka.
‘apako’,
apije.me.
‘apémé’,
apinesa
‘apneSa’,
apines a
é a
‘ap e a
o a’,
apise ga
‘apse ga’,
apis ilina
‘ap-
s ilina’,
apis icina
‘apiplikina’,
api é da
‘ap e da’,
api i ina
“ap i ina’
;
a -:
a ganiaii
(pi kiiis
me i s),
nea aikysi
(Sini.)
‘nenu ysi
(Suns)’;
a a-:
a aki ps
‘a ki ps’,
a aki s
‘a ki s’,
a dmenu
‘a menu’,
a apjdu e.
‘nupjau i’,
a ask is e.
‘a sk is i’,
a as é i
(sdnde.lis.s)
‘ilgai
s o i,
p isis o i
(sandéliuose)’,
a a aiiks
‘a ilios’,
a a eda
‘a eda’,
a a e e.
‘a e é’,
a d eZiau
“a eZiau’
;
ai-:
aidugi.s
‘uZauges’,
dZdeda
‘uzdeda’,
azdék e.
‘uzdeg i;
nudeg i
(saulés)’,
aieina
‘uieina’,
azgé e.
‘uzge i’,
azju.nk e.
‘uzkinky i
(jau i)’,
aZma.ké e.
“uzmo-
ké i’
(plg.
aip
pa
as u é as
‘sulaiky as,
susilaikes’,
aS é as
“uZ e as’);
aiu-:
a udi. p e.
(pe iciju.)
‘“iSsi a nau i
(pensija)’,
azZagine.
‘uzgyné,
uzd aude’,
aiulaike.
‘uzgai8ino e,
udZlaike e’,
azZimuse.
‘ugmuse’,
azupi ka.
‘uzpi ko’,
aZu-
spi. a
‘uz em a’,
azusiila
‘uZSala’,
ax i e se.
‘ux e sé’,
azZu dlgi. e.
‘uzZ algy i’,
azZ i e -
ke.
‘p a i ko’;
F
da-*:
nedaeina
gal 6n
‘nesu okia’,
dasiklduse.
“besiklausinédamas
ado’;
nu-:
nud ebéna.
ka.jéla.m
‘nusibaigé’,
nugaisa.m
(p si.
de.nds)
‘sugaiSome
(puse
dienos)’,
nuspdude.
(Si. di.)
‘suspaudé
(Si di)’,
nuspéja.
(g ¥bas
i
di mai
iks a)
‘p inoko’
(g ybas
i
diimai
iks a),
nu éja.
(ka i iomine.n)
“i8éjo
(ka iuo-
minén)’;
nuo-:
niomi e.
‘numi é’,
plg.
la.
nomi a
‘ .
p.’;
pa-:
padégina.
(pi s is)
‘nudegé
(pi S us)’,
nepdjaucia
(ka
a gas)
‘nea jaucia
(kad
a gas)’,
palikaii
(naslé)
‘likau
(naslé)’,
pdmediau
( iky e.)
‘me iau
( iky i)’,
pasaiik e.
‘pa adin i,
duo i
a da’,
pa éka.
(d ausmés)
“uz eko
(d asos)’
(plg.
la.
pie ika
d osmes
‘ .
p.’),
pa epiau;
pad-
(sl.,
plg.
b .
maTcyKBa b
‘pasuk i’)
‘pa-’:
pa kisi
‘pakisi’,
padeina
(un
le.-
u ém)
‘panasios
(j
lie u es)’;
pé -5
‘pe -’:
pé e.ja.
( izdéim
aS ionius
ubliis)
‘ i sijo,
kaina o daugiau
kaip
( isdeSim
aS uoni
ubliai)’,
pé kalbi
‘i8 e éia
Zodziu
i§
ienos
kalbos
i
ki a’,
pé auke.
(mokslus)
‘nu auké
(mokslus)’,
pé a dina.
‘pe k ikS ijo,
da é
ki a
pa adinima,
a da’,
pé ede.m
‘i8 e éme’,
pé e s e.
“iS e s i’
;
2
P ieSdéliai
api-,
a a-,
azy-,
kaip
pa yzdziai
odo,
ski ingai
nuo
daugelio
ki u
y y
aukS ai-
diy
Snek u
Lie u oje,
cia
isy
laiky
o mose
gana
nejp as ai
y a
iSlike
s eiki
(:
api i in e.,
aiudi. ba,
a apjé e.
i
k .).
Toks
da ybos
badas,
kai
s eiki
Sie
p ieSdéliai
apibend in ai
p idedami
p ie
kiek ie-
nos
eiksmazodzio
o mos,
ki u
Lie u oje
a ojamose
Snek ose
nieku
nepasi aiko.
Ta iau
i-
iamoji
Snek a
Siuo poZi i iu
né a
ienin elé.
Nemaia
Sios
da ybos
a ejy
pasi aiko
XVII
a.
Ry y
Lie u os
aSy iniuose
Sal iniuose
—
K.
Si ydo
aS uose,
p z.,
apiim i,
apimusS i,
a anes i,
aZumig-
dy i,
azupjudy i
ix
k .
daugiau
pa yzdziy
Z .
Mo kinas
K.,
1980,
113, 117,
122—125).
Vadinasi,
Sis
ak as
odo
didelj
i iamosios
Snek os
a chaiSkuma.
Siam
apibend inimui,
be
abejo,
galéjo
u é i
eikimés
ki iuo os
eiksmazodzio
p ieSdélio
pozicijos
analogija.
Taigi
pagal
a ake pa
(8
pozicija
bidinga
i
ki oms
y y
aukS ai¢iy
Xnek oms)
i
a aki pa.,
a aki p e.,
pagal
pas a uosius
—
i
azu-
di p e.,
azud . ba,
aiudi. ba.
4
Dél
da-
kilmés
plg.
Maziulis
V.,
1958,
127-
133;
LKG,
1971,
Il,
294.
5
Dél
p ieSdélio
pe -
a imo
Snek oje
pé -
plg.
G ina eckiené
E.,
1980,
235.
111
p a-
(sl.?
Plg.
b .
npame u
‘pe plau i’)
‘pe -’:
p anakydsi
‘pamak es;
p aplo e.
( .ndeniu
mani)
‘pe plo é
andeniu
mane,
iSplo é
mano
uk andy’,
p askai yk
(plg.
b .
npaysi dup)
‘pe skai yk’,
p asdldi. a
‘pe salusi’,
p agauke.
“pa adino,
de-
é
ki a
pa adinima’,
p a i a.
(le. u iai
be.la isais)
‘pe i o
(lie u iai
j
bal a usius)’
;
p i-:
p i agéjau
‘p isizi éjau,
pa y iau,
ma iau’;
a
az-
(sl.,
plg.
b .
pasp33aub)
‘i8-’:
dske de.m
‘iSpjo éme’,
ds e ia
‘iS a s o,
i&gaudo,
i&g aibs o’,
az azid a.
‘i$ azZinéjo’;
a,
sa-®
(la.,
plg.
la.
sapjaus i
‘supjaus y i’)
‘su-’:
salduze.
(kédju.)
“nulauzé,
nusi-
lauzé,
susilauzé
(koja)’,
sapja. ési
(Sienélia.)
‘supjausi
(Sienelio)’;
su-:
suldidziau
(akis)
‘uzsime kiau,
p adéjau
miego i,
sudéjau
akis’,
sus déja
(sme énas)
‘nusis oja
g ie iné’,
su dukia
(ki s
cia)
‘suagi uoja
paskui
sa e
Gia
apsigy en i’:
us-
‘uz-’:
uSdugi.s’
‘uzZauges’,
usdukla. '
“uzaugin i,
nupené i’,
u eina
‘uzeina’,
usima
“uzima’,
wslipe.m
‘uzlipome’.
P ieSdéliai
azZ-,
in-,
is-,
nu-,
p i-,
su-
su
sang aZos
dalely e
-si-:
aZsi-:
asige
‘udsige i’,
asije.miau
‘uzsiémiau’,
asik és e.
‘uzsik és i’,
asiplaude.
( aika
pa.
mié&s-
s)
‘( aikai)
issi azZinéjo,
i8siba s é
(po
mies us)’,
asiZ agéja.
(aiisis
na.
ge.smiq)
‘uZspengé
(ausys
nuo
giesmiy)’;
insi-:
insidauziau
‘susimusiau’;
issi-:
nejiseisi:
(be
chi i. ga.)
“neigsi e si
(be
chi u go)’,
isi ede.
(dnglu.
kiailiai)
‘i’nyko
(angly
kiau-
lés)’;
nusi-:
nusika ia
“mu is a’,
nusiklausy e.
( ddija.)
“pasiklausy i
( adijo)";
p isi-:
p isi u iu
‘laikausi,
a dausi’:
sus
(i)-:
susmai§ai
‘susipainioji’,
susi inki
‘susi inki’,
susige ia
i
susilupa
‘p isige ia
i
susimusa’.
g
Ill.
Bidingesni
zodziy
kai ymo
i
a ojime
dalykai
1.
Daik a a dis
a)
Giminé
A ski ais,
palygin i
e ais
a ejais
kai
ku iy
Snek os
Zodziu
g ama iné
giminé
ki okia
negu
a i inkamy
lie u iy
Ik.
Zodziy.
Kai
Ku ie
abiejy
giminiy
daik a a dziai
e ka éiais
u i
ik
iena
bend a
y i8-
kosios
giminés
o ma,
p z.:
y as
pazd ioda
paciai
—
ana
lenkjs;
é- as
le. u js
i
moma
le. u s;
gaspadine.s
inginiai.
Pas ebé a,
kad
y iskosios
giminés
o momis.
mo e iSkoji
giminé
eiSkiamd
ik
Snek a
labiau
p imi susiy
Zmoniy.
Kai
ku iy
Snek os
kasdienés
a osenos
s e imybiy
i
a p au iniy
ZodZiu
gi-
miné
y a
a
pa i
kaip
i
g e imy
Lie u os
snek y
a i inkamy
daik a a dZiu,
a
kokia
Ji
y a
kalboje,
i
ku ios
Zodis
j
Siq
Snek a
pa ekes,
p z.,
kama¥a.s
‘nesu a s omi
pusba iai’,
plg.
la.
kamasas
(<
lenk.
kamasz)
‘ .
p.’,
kilame a
‘kilome as’
(plg-
®
No s
p ieSdélis
sa-,
apsk i ai
iman ,
né a
s e imas
lie u iy
kalbai
(jis
ienu
ki u
pasi aiko
jos
pie inése
Snek ose,
Z .
Zinke i ius
Z.,
1966,
426;
LKZ,
XII,
1981,
1),
a iau
Siau inéje
Lie
u oje
iki
Siol
nepas ebé as
i
dél
o
i iamojoje
Snek oje
Salia
lie.
su-
bus
a si ades
g ei iausiai
dé-
la iy
Snek y
a
jy
Ik.
j akos.
*
addugi.s
i
uidugi.s,
azeina
i
use na
bei
daugelis
ki y
Siy
abiejy
p ieSdéliy
pa yzd iy
odo,
kad
Z.
Zinke i iaus
(Zinke i ius
Z.,
1966,
428)
nu ody y
a2-
i
ué-
eikimiy
ski umo,
esan-
Go
Lie u os
y y
aukS ai iy
Snek ose,
Gia
nepas ebé a.
112
la:
b auk
jui d,
me%a,
kosmosa).
O
ilia y o
o mos
ia,
kaip
i
Lie u os
y y
aukS-
ai iy
Snek y
p onominalinio
linksnia imo
ZodZiuose,
a ojamos
ie oje
loka y-
o,
p z.,
ka:naa
(sl.)
sci i i
“kiek iename
kampe’,
ai
k aS i
‘ ame
k aS e’,
a.
kia
é i‘ okiamé
o e’,
ka a a i
nami
‘ku iame
name’,
a.kia
ka S umi
‘ okiame
ka ’-
yje’,
Ze:dna i
(sl.)
miski
‘kiek iename
miSke’,
@ze as,
ku i i
ldis a.s
kd pa.s
‘eZe as,
ku iame
suleis i
ka piai’.
2.
Pasi aiko,
kad
ie oj
lie u isky
ilia y o
i
loka y o
o my
Snek oje
ne e ai
pa a ojamos
i
g ynai
la iskos
loka y o
o mos,
p z.,
niimi e.
aka a.
‘numi é
aka e’
(plg.
la.
nomi a
aka a),
gé e.
iska
diénd
‘ge i
iska
dienoje’
(plg.
la.
dze
is eiz
diend),
gi. éna
G i a
“gy ena
G y oje”
(plg.
la.
dzi o
G i d),
a-
Fi ioju
Méduma
‘ aziuoju
Meduman’
(plg.
la.
b auk
Meduma),
laik e.
saiisd
éida
“laiky i
sausai’
(plg.
la.
glaba
sausa
eidd)
i
k .
-
‘
3.
Kai
ku ie
Snek os
a
kamieno
daik a a dZiai
ienaskai os
a dininke
ka ais
lygiag e iai
gali
bi i
i
ia
kamieno,
p z.:
dée as
i
aze js,
o
e o
o
kamieno
s e im-
Zodzio
pézas
‘g io elis’
a ski i
linksniai
ka ais
pasi aiko
i
su
u
kamieno
galiiné-
mis,
pyz.:/su
pa.zum
i
be
pdza.
A ski i
p iebalsinio
kamieno
mo e iskosios
gimi-
nés
daik a a dZiy
linksniai’pap as ai
y a
pe éjg
j
i
kamieng,
o
y iSkosios
giminés
p iebalsinio
i
i
kamieno.
daik a a dziai
—j
ia
kamiena,
p z.:
sase iés
‘sese s’,
duk-
e iés
‘duk e s’,
akmenia.
‘akmens’,
du icia,
“dan ies’,
dunciais,
“dan imis’.
Kai
ku ie
(i)u-
kamieno.daik a a dziy
linksniai
.dagniausiai
y a
pe éjg-i_(ija
kamie-
na,
-p z.
su.nai
‘siiniis’,
.pe. a ,,“pie iis’,
pe. ais.
‘pie umis’,
.ciik a.
‘cuk aus’,
be
dmiiaus,
Zodziai
musia.‘muse’
i
kuchnia
(s1.)
‘ i u é?
(plg..b .,
KyxHA,“ .
P.’)
Snek oje-y a
o
kamieno;-Zodziy.
k aijas
i
éjas
ienaskai os
galininkas
u i
galing
£k auja’s
ai.
-VEIRe~
-hOay
oil
aise
&o
abe
a
z
;
oe
ey,
Se
Ne
“2%
kamieno
bid a dziai;
kaip
i
g e imose
Ty y
auks ai iy-Snek ose
Lie u oje’;
da igiskai os
- a dininke
‘daznidusiai
‘ isai
désningai>
u i-w>
kamieno
<bid a dziy
galiine
“as,
‘pyz.i
‘ge us
‘ge i’,
kie us
“kie i’,
mazus
‘mai’,
mélimus*mélyni’
;
neba-
gé us
(s1.)
‘ne ui ingi®
(pig?
b .
Ga é ia
“ u ingas’),:
ne j us’
(la,)
‘nes a is’
(pig?
la?
ne i i:* .-p.’),
pik us
“pik i;:
a8 is’,
‘ a dénus
‘ audoni’,
sinus
‘seni’,
. eisingus
*igisingi’.
Pas ebé a: aip
pa ;
kad‘
kai:
ku ie
a
kamieno
‘bid a dZidisa o
kamieno
galing
dia
ka ais
i8laiko,
p z4
‘saiisi
mazdliai;
kaip
s eikl;
ai
i
ge ai;
plg.
aip»pa
dideliai
Se ia .
Re ais
a ejais
(g éi iausia’
del
wi
a
kamieniy
misimo)
w
kam.
bid-
a dziy
galiiné
pasi aiko'd
kam.
bid a dZiy
is
kilm:,
p 2.:
Sdnaus
*sei"
démziai s
(gal
Ga
daik a a dzio
galanés
analdgiji?),
o
d ski i
kam.
bid a dziai
ienlskai-
os
o mose
lygiag eéiai
gali
u é i
(i)a
kam:
gul ines”
z,
bé alape:
Wes
lp as
g ybas;
Jénas
s ip a.
é a.,
no s
pasakoma
i
Sidudas
nes ip iis.
®
Remian is
LKA,
II,
1982, 129
ka og a uo ais
duomenimis,
y iSkosios
giminés
bOd a dZiy
daugiskai os
ya dininko
o mas
su
galine
-iis
(gel énas,
audéniis)
badingos
y y
auks aidig
‘ hek-
ig
plo ui,
esan iam
‘mazdaug’
a p’
Za asi|—
Zeimélio—Si in i,
i
senesniy
moniy
kalbdje
‘ a -
ojdmos
lygiag e iai
sw
o momis,
u in iomis
galing
i
(gel dni,
audéni)..
>
1
sa
444
ae
8
I a dZiuo iniai
bid a dziai
(i
skai a dziai)
Snek oje,
kaip
i
g e imose
auks-
ai iy
Snek ose
Lie u oje,
u i
neki iuo a
galiinés
o man a
-asai
||
-asiai
(a
i u
kam.),
-ysai
(ia
kam.
i
aukS esnysis
bid a dziy
laipsnis),
-oja
(0,
io
kam.),
-éja
(é
kam.),
p z.:
gy asiai,
pi. masiai,
sd asai
‘so usis’,
didi.sai,
i. ésni.sai,
jaunésni.sai,
Zalidja,
gel a.ndja,
bal dja,
pi mdja,
mazdja,
unks i. éja,
didéja.
| a dZiuo inés
galiinés
iSlaikomos
pap as ai
isoje
pa adigmoje,
p z.,
un
pi mdsia.s
bal’ka.s;
pik a.sia.s
nd e.s;
ja.dieji
du i es;
di.lgia.se.s
isne.s;
bdl a.sia.s
Zises;
bal iiju.
Zu.-
sq]
maia
pa
ki
i a,
pilkiiju.
daugiaiis;
unks i. ésias
bi.lbes
pasa.dina.m
Pasi aiko,
kad
kai
ku ie
j a dZiuo iniy
o my
linksniai
y a
iSlaike
s eikas
d i-
gubas
galiines,
p z.,
jaundmsia.m
i
mi. u.
pina
ainiku.
I a dZiuo iniy
bid a dziy
o my
eikSme
ka ais
gali
bi i
pa a ojamos
i
nej a dZiuo inés,
plg.,
mazdja
Ilge.
i
didelis
Ilg s
‘Smélynés
apyl.
eZe ai’,
u i as
kd as
“An asis
pasaulinis
ka-
as’;
pi mdja
2a.lé
i
u i a.
Bid a dziai
(pap as i
i
j a dZiuo iniai)
y a
laipsniuojami,
p z.,
pu ni
‘pu i’,
unks i. ésne.,
§ e.sésnis,
S e.sésni.sai,
ge idusias,
sanidusias,
ga dzidusiasiai.
AukS es-
nysis
biid a dZiy
laipsnis
ka ais
u i
i
aukS¢iausiojo
eikime,
p z.,
Gnas
i. ésnis
(=
y iausias)
ind¢inie us.
Gy as
ia
i
ejopas
isy
aukS iausiasis
bid a dziy
laipsnis.
Pi masis
jy
pada y as
i8
j a dzZio
pa s,
pa i
i
nelyginamojo
i a dZiuo iniy
bid a dziy
laipsnio
o mos,
p z.,
pd es
pi mieji
g bai;
an asis
—
i8
j a dzio
pa s,
pa ii
aukS esniojo
j a dziuo iniy
bid a dziy
laipsnio
o mos,
p z.,
pa s
jaunésni.sai;
pa s
i. ésni.sai;
e iasis
—
sudu inis,
pada y as
i
pap as yjy
bid a dZiy
nely-
ginamojo
laipsnio
dgs.
kilm.
o mos
i
jo
aukS iausiojo
laipsnio
o mos,
p z.:
sanij
sanidusias.
Ypaé
Snek oje
gy i
i8
aukS¢iausiojo
i
sudu inio
isy
aukS iausiojo
pap as yjy
bid a dziy
laipsnio
pada y i
p ie eiksmiai,
pyz.:
i
sanij
sanidusiai
eip
Sai kia
(=
adina);
anas
sanij
sanidusiai
Zina.;
bii inidusiai
aikia
apiniij;
é ui
saniéusiai
aikia
sus a e.
du i is.
Re ais
a ejais
Snek os
aukS esnysis
bid a dziy
laipsnis
y a
nelie u iskos
da ybos,
suda y as
ap aSomuoju
bidu
kaip
i
g e imose
-
sla y
kalbose,
p z.,
labiaiis
cieni
(=
e ingesni)
k lliai
kaip
Siaudai.
Snek oje
aip
pa
a ojama
lyginamoji
bid a dziy
kons ukcija
ipo
kq
‘ka’
sanésnis,
i
‘ a’
ge ésnis.
3.
Skai a dis
Kickiniai
skai a dZiai
dijei,
d ijai
Snek ai
y a
jp as i,
a iau
Salia
lygiag e iai
a ojamos
jy
o mos
i
be
pos pozicinio
o man o:
du
b dliai,
d i
kd es.
Jy
kil-
mininko
o ma
isada
y a
d ie:
ndmas
un
d ié
galq,
o
ie ininkas
—
d iejuds,
d ie-
jds:
ani.s
gi. éna
d iejuds.
Vy iskosios
giminés
skai a dziai
4—9
galininke
isada
u i
galing
-ius
(:
ké u ius,
pi kiis,
Sediis,
sep ynius,
aS ionius,
de ynius).
Skai a -
dis
deSim
isada
u i
ki éiuo a
galinj
skiemenj
(:
u ii
deSim
ibliu.),
o
skai a dZiai
30-90
isada
u i
po
du
sa a ankiskus
ki éius
abiejuose
di inio
sanduose
(:
is-
désim ,
ké u iasdé im ,
pi kiasdéim ,
s@8iasdéSim ,
sep yniasdésim ,
aS ioniasdé-
Sim ,
de niasdéSim ).
Sim as
Snek oje
ki iuojamas
an aja
ki iuo e
(:
Jim ais
meé u.
gi. éna),
o
iks an is
y a
mo e iskosios
giminés
(:
pa dde.
ké u ias
iks un is
iibliu.).
8*
115
no nueckol
oxcnenmim
1977
F.
H3
YCT
CTAPOXH.IOB,
B
CTATHE
MPHBOAATCH
BREPBbIC,
OHH
BeCbMa
E.
GRINAVECKIENE
SOME
GRAMMAR
PECULIARITIES
OF
DAUGPILIS
LITHUANIANS’
DIALECT
Summa y
‘The
g amma
peculia i ies
o
he
isola ed
Li huanian
dialec ,
unc ioning
in
he
La ian
SSR
in
he
en i ons
o
Daugpilis,
a e
analysed
in
he
a icle.
I
con inues
he
p e ious
one,
dealing
wi h
he
phone ic
sys em
o
he
dialec
(see:
IS
lie u iy
kalbo y os
is o ijos.
—
Lie u iy
kalbo y os
klau-
simai.
V.,
1980,
.
XX,
p.
223-239).
The
g amma
sys em
o
he
dialec
is
he
con inua ion
o
he
g amma
sys em
o
he
DzOkai
dialec ,
unc ioning
in
Eas
Li huania.
Being
isola ed
om
he
dia-
lec s
o
Li huania
and
su ounded
by
o he
languages
—
Le ish,
Byelo ussian,
Russian,
Polish
—
he
dialec
has
e ained
some
a chaic
elemen s
ha
a e
no
longe
exis ing
in
he
Li huanian
dialec s
and
ha
a e
men ioned
in
some
old
w i en
wo ks
o
Eas
Li huania
(e.
g.
in
K.
Si ydas’
»Punk ai
sakymy“
e e.).
‘The
dialec
possesses
a
numbe
o
inno a ions
ha
appea ed
unde
he
in luence
o
o he
lan-
guages
and
dialec s
ha
a e
in
close
con ac
wi h
he
discussed
dialec .
s
g amma
sys em
is
Li hua-
hian,
independen
and
ha monious,
bu
a
he
same ime
inc eases
he
numbe
o
elemen s
bo ow-
ed
om
he
languages
in
con ac .
