LIETUVIU
KALBOS
SINTAKSES
TYRINEJIMAI
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXV
(1986)
ELENA
VALIULYTE
PRIEZASTIES
PRIELINKSNIU
SISTEMA
LIETUVIU
KALBOJE
§
1.
P ieZas ies
san ykius Zymi
Sie
lie u iy
kalbos
p ielinksniai:
i¥
su
kilmininku
(Sypsos
i§
laimés),
nuo
su
kilmininku
(Jangai
isby éjo
nuo
enksmo),
dél
su
kilmi-
ninku
(pa éla o
dél
blogo
kelio),
uz
su
galininku
(ba a
uz
neklausymq),
pe
su
galininku
(susiZeidé
pe
nea sa gumq),
kilmininkas
su
déka
(pas eiko
gydy ojy
i-
pes io
déka)
i
inagininkas
(be
p ielinksnio)
(akys
spindi
dziaugsmu).
Jie
y a
am
ik u
bidu
pasiski s e p ieZas ies
san ykiu
seman ini
lauka
i
sa o
a pe
suda o
sis ema,
ku ioje
kiek iena
miné u
ai’kos
p iemoniy
uzima
au onomiska
ie a.
§
2.
S aipsnio
ikslas
—
de aliai
ap asy i
p ieZas ies
p ielinksniy
leksing-se-
man ine
a ojimo
aplinka,
i’ ySkin i
kiek ieno
ju
di e encinius
poZymius
i
pagal
juos
nus a y i
opozicijy
sis ema;
pa ody i
daugia eik’miy
p ielinksniy
p ieZas ies
eik&més
izomo iskuma
su
ki omis
(pap as ai
e d és)
eik8mémis.
§
3.
P ielinksniy
p ieZas ies
eikSmé,
kaip
i
ki os
jy
eikSmés,
i8 ySkéja
pap as-
ai
Zodziy
junginyje,
p z.:
i pa
i
baimés, (medis)
sulinko
nuo
éjo,
susigédo
dél
sa o
Zodziy,
pasme ké
uz
okj
poelgi,
susi go
pe
ne upes inguma,
igsimokslino
gabu-
my
déka.
Ta iau
p ielinksniné
kons ukcija
gali
bi i
susijusi
ne
su
ienu
Zodziu,
©
su
ju
g upe
a
isu
sakiniu.
Tokiais
a ejais
ji
gali
ak ualizuo i
eikSme
Zodzio,
su
ku iuo
ne u i
iesioginio
sin aksinio
ySio.
Pa yzdZiui,
sakinyje
18
apmaudo
jine
lie u iskai
p aineko
kons ukcija
i
apmaudo
seman i$kai
,, emiama“
p ie eiks-
miu
Jie u ikai,
no s
iesioginio
sin aksinio
ySio
su
juo
ne u i
(ji
y a
p iklauso-
ma
nuo
eiksmazodzio
p asneko).
Todél
ap aSan
p ielinksniy
a osena
bus
a si-
Zyelg a
j
seman i8kai
pilna
kon eks a.
Kadangi
didZiausiq
de e minuojan ia
galiq
p ielinksniy
p ieZas ies
eikSmei
i¥ ySkin i
u i
pap as ai
p iklausomojo
daik a a dzio
seman ika
{(plg.
Komapos
1973,
23),
ai
daugiausia
démesio
bus
ski iama
p ielinksninés
kons ukcijos
leksi-
nei
sudé iai
apibidin i.
Kai
ku iy
p ielinksniu,
sakysim
ix,
déka,
p ieZas ies
eik8-
mei
iden i ikuo i
pakankamas
kon eks as
y a
p iklausomas
daik a a dis,
p z.:
i¥
laimés,
baimés,
gédos
;
d augy,
alen o
déka.
PRIELINKSNIS
15
BENDROISOS
PASTABOS
§
4.
P ielinksnis
i
y a
ienas
pag indiniy
p ieZas ies
sis emos
p ielinksniy.
Jis
u i
apib éz a
unkciona imo
s e q:
a ojamas
ap a¥an
Zmogaus
(a
ki os
gy os
bii ybés)
biseny
a
eiksmy
mo yyacija
jo
pa ies
idiniais
pozymiais
—
emocijomis,
poji iais,
ypa ybémis,
p z.:
( aikas)
Sokinéjo
i
dziaugsmo.
Taigi
p ie-
linksnio
i
p ieZas ies
eikSmei
bidingi
du
seman iniai
pozymiai:
1)
p ieZas ies
idinis
pobiidis,
a ba
iesiog:
,, idiné
p ieZas is“
(dél
e mino
Z .
Ounkens
1962,
TX)
i
2)
p ieZas ies
i
pasekmés
subjek y
apa umas
(plz.
aikas
Sokinéjo
i
aikas
déiaugési)
(plg.
Huxu una
1979,
124).
§
5.
P ielinksnio
i
p ieZas ies
eikSmé
y a
i8 es iné:
ji
gene iSkai
sie ina
su
e -
d és
eik8me.
Paméginsime
konk e iai
a skleis i,
kaip
p ielinksnio
i¥
p ieZas ies
seman iné
s uk i a ko eliuoja
su
jo
e dyés
eikSmés
s uk ii a
(plg.
usy
k,
Hu-
xuTuHa
1979,
119
.).
Tam
ikslui
g e inamas
eik8mes
ap aSysime
seman iniy
pozymiy
(a ba:
komponen y)
e minais
i
jas
palyginsime.
Imkime
du
pasakymus
su
p ielinksniu
is:
a)
B iedis
(A)
isbégo
(C)
is
misko
(B)
(e d és
eikSmé)
i
b)
Vai-
kas
(A)
sokinéja
(C)
i§
dziaugsmo
(B)
(p ieZas ies
eik$mé).
P ielinksnio
i¥
e d és
eik8me
galima
suskaidy i
j
2
seman inius
komponen us
i
uz a¥y i
juos
aip:
1.
,,A
kon ak uoja
su
idumi
B“
(a ba:
,,A
iduj
B“)
i
2.
,,(1)
—
p adinis
a8kas
C“.
Sie
komponen ai
susije
am
ik a
seka:
pi miausia
ealizuo-
jamas
komponen as
(1)
(b iedis
p ie’
iSbégdamas
u éjo
bi i
miske),
po
o
—
(2).
Taigi
p ielinksnio
i§
e d és
eikSme
o maliai
galima
uZ a¥y i
aip:
,,(A
iduj
B)
—
p adinis
aSkas
C“.
O
p ielinksnio
is
p ieZas ies
eikSme
galima
uZ ay i
aip:
1.
,,B
p ieZas is
C“,
2.
,,B
idinis
pozymis
A“
i 3.
,,Sub.
(B)=A“.
Kaip
san ykiauja
Sie
p ieZas ies
eiks-
més
komponen ai
su
e dyés
eikSmés
s uk i a?
Bend oji
p ieZas ies
eik’mé
(,,B
p ieZas is
C“)
a i inka
e d és
eikSmés
poZymj
,,p adinis
askas“
(,,B
p adinis
a3-
kas
C“).
Ty iné ojy
jau
seniai
pas ebé a,
kad
,,p adinio
aSko“
e d és
p ielinks-
niai
pap as ai
u i
i
p iezas ies
eik8me,
plg.
usy
k.
u3,
om,
c,
lenky
z,
od,
okie-
ciy
on,
aus
(Z .
Hopax
1978,
275).
Ki i
p ielinksnio
ii
p ieZas ies
eik’més
pozy-
miai
a i inka
e d és
eikSmés
pozymj
(1),
a spindin j
p adine
lokalizuojamy
daik-
y
padé i,
plg.
,,A
kon ak uoja
su
idumi
B“
i
,,B
idinis
pozymis
A“;
pozymis
»Sub.
(B)=A*
a i inka
e d és
eik’méje
objek o
A
su apima
su
dalimi
B
(plg.
B iedis
(A)
gi ioje
(B).
"+
P ielinksnio
eikSme
sqlygi8kai
adinsime
pa ios
kons ukeijos,
.
y.
p ielinksnio
+
nuo
jo
p iklausomos
linksnio
o mos,
eik$me,
nes
da
niekam
Si y
d iejy
eikSmiy
nepa yko
pakankamai
a ski i
(plg.
Huxu una
1979,
113).
98
KONSTRUKCIJU
LEKSINE
SUDETIS
§
6.
P ielinksnis
i
p ieZas ies
eikSme
a ojamas
kons ukcijose
su
apib éz os
seman ikos
p iklausomais
daik a a dZiais:
su
daik a a dziais,
eiSkian iais
Zmogaus
( ediau
ki os
gy os
bii ybés)
idinius,
psichologinius
pozymius,
psichinés
eik-
los
ak us®,
p z.:
i§
dziaugsmo,
i
siel a o,
i§
alkio,
i8
ip a imo,
i
mandagumo.
Daik-
a a dyius,
a ojamus
su
p ielinksniu
iS,
galima
ski i
j
Sias
seman ines
g upes:
1)
daik a a dziai,
zymin ys
emocines
biisenas
(Z.
§
12
.),
2)
daik a a dziai,
Zy-
min ys
cha ak e io
ypa ybes
(2.
§
39
.)
i
3)
daik a a dziai,
Zymin ys
poji ius
(zx.
§
29).
Re ais
a ejais
Sis
p ielinksnis
pa a ojamas
i
su
izines
daik y
ypa ybes
Zyminéiais
daik a a dziais
(Z.
§
35).
§
7.
P ielinksnio
i¥
kons ukcijos
iSplé imo
galimybés.
Kadangi
p ielinksnis
i
a ojamas
g iez ai
apib éZ os
leksinés
sudé ies
kons ukcijose,
ai
i
os
kons ukcijos,
.
y.
p ielinksnis
i 'su
p iklausomu
daik a a dZiu,
suda o
seman-
ikai
labai
glaudZius
iene us,
p z.:
i
dziaugsmo,
i
baimés,
i
pykc o,
i
paga bos.
Pap as ai
jos
y a
pakankamas
kon eks as
p ielinksnio
i¥
p ieZas ies
eikSmei
iden-
i ikuo i®.
Tokiy
kons ukcijy
glauduma
odo
labai
ibo os
ju
i8plé imo
galimybés.
Kaip
ma y i
i
sukaup os
medzZiagos,
da niausiai
p ielinksnio
i¥
kons ukcijos
a ojamos
neiSplés os,
.
y.
ju
p iklausomas
daik a a dis
eina
be
pazyminio.
1.
P ielinksnio
i¥
kons ukcijos
daik a a dis
gali
bi i
iSples as
kiekybinés
eik5-
més
Zod%iu,
p z.:
i
didelio
dziaugsmo,
i3
neigpasaky o
skausmo.
Tokio
pazyminio
pasi inkima
lemia
daik a a dzZio
leksinés
eik’més
pobiidis:
jo
Zymima
emociné
bisena
a
ypa ybé
gali
bi i
i ai aus
in ensy umo.
DaZniausiai
p ielinksnio
i
kons-
ukcijos
es i
i¥plés os
bid a dziu
didelis
(a)
a ba
jo
sinonimais
(b).
a)
Mo ina
ig
didelio
susijaudinimo
uojau
pap asé
idun.
VienR
Ill 88.
Jis
éia
a axia o
i
didelés
paga bos
( e ).
b)
Ju gu is...
su iko
a si
i¥
nepakeliamo
skausmo.
Bo BM
134.
Kojos
s ings a
i8
neiSaiSkinamos
baimés
i
nuo a gio.
VenclR
I
256.
Jei
suklupsi,
i
pik o
apmaudo
e ki.
Myk-Pu BV
41.
Si dis
k ipcios
i
g audaus
susijau-
dinimo.
A yz.
Kaip
odo
pa eik ieji
pa yzdziai,
p ielinksnio
i§
kons ukcija
i8ple iama
Zodziais,
eixkian iais
dideli
in ensy uma.
Tik
labai
e ais
a ejais
miné os
kons ukcijos
daik a a dis
es i
i&ple iamas
ZodZiais,
eiskian iais
mazq
in ensy uma.
Be
isi
d ebéjo
—
ieni
iS
k u ino
apmaudo,
ki i
i
silpnos
bailés.
Bi!R
1214.
Jis
bi y
jq
i a es,
kad
ji
ai
da an i
is
smulkaus
pa ydulia imo.
Myk-Pu AS
585.
2.
Kadangi
p ielinksnio
i¥
kons ukcijos
daik a a dziai
daZniausiai
y a
i8 es i-
niai
—
eiksmaZodiniai
a
bid a diniai,
ai
jie
e ka éiais
gali
bi i
iSplés i
omis
pa iomis
o momis,
kaip
i
pama iniai
Zodziai.
Ne,
ji
nea éjo
Siaip
sau
—
i
abejingumo
man
(plg.
abejingas
kam).
LankKS
2
Psichiné
Zmogaus
eikla
apima
i
ju imine
(empi ine),
i
p o ine
(in elek ualine)
eikla
(plg.
Bacumpes
1981,
3
.).
3
Galima
nu ody i
ieno
ipo
kon eks a,
ku
p ielinksnio
i
kons ukcija,
suda y a
su
idines
iisenas
Zymin iais
daik a a dziais,
nu odo
ne
p ieZas i,
p z.:
a sipeikéjo
i
iSgascio,
a siga o
i
baimés,
a lyio
i§
pykéio
i
pan.
Sie
junginiai
Zymi
bisenos
pasikei ima,
g izima
j
anks esne
biseng.
4a
99
138.
Tai
bu o
da oma
aiskiai
is
us ios
ga bés
oxkimo
( e ).
—
S ai
au
de in-
inés!
Nebé a
sii io!
—
i
apmaudo
an
paéios
a sidiséjau.
ZemR
Il
242.
Va -
anosiai
leips a
ix
dziaugsmo
dél
kiek ieno
mazmo io.
MikelZS
417.
Jis
a azia e
i
no o
pama y i
é us.
K k.
3.
P ielinksnio
i¥
kons ukcijos
daik a a dziui
(i
ka u
juo
Zymimai
p ieZas iai)
i ai iy
seman iniy
(pap as ai
modaliniy)
a spal iu
gali
eik i
dalely és.
Ra ui
dingus,
lyg
i§
smalsumo
Zu ys
kai
ku
iski¥o
gal as.
SimonVK
I
206.
Tik
i péjo
pakinkliai
i
leng ai
s aigo
gal a.
Tu bi
ix
dziaugsmo.
MikelZS.
346.
Skaudé i
neskaudéjo;
ékiau
ik
i¥
baimés.
Ma8AMB
22.
Dalely és
okioje
pozicijoje
gali
ei i
i
Salia
kiekinio
(laipsnio
a
in ensy umo-
eikSmés)
pazyminio.
Ju gu is
nusigandes
pasoko
i ,
susiémes
uz
gal os,
su iko
a si
i
nepakeliamo
skausmo.
Bo BM
134.
Pi ma
dan is
sukandusi
deja o,
be
daba
jau
Saukia
iesiog
i
nepakeliamy
sopuliy.
SimonASL
169.
4.
P iclinksninés
kons ukcijos
daik a a dis
gali
bi i
iSplés as
pa odomuoju
i a dziu
as,
e iau
—
oks,
ku ie
pab ézia
daik a a dzio
( esp.
p ieZas ies)
ei-
kSme
i
gali
ji
sie i
su
anks esniu
kon eks u.
Pa i
aip
sa o
k as o
pasiilgo,
kad
i§
o
ilgesio
apsi go.
BilR
I
200.
I
o
apmaudo
émé
d a o
gaspado iy
keik i.
JabIRR
I
652.
Mo inélé
i¥
os
laimés,.
odos,
isiskai
pagijo.
ZemR
II
194.
Kazin
kas
gali
a si ik i
i
okio
pasilpio.
Sk
(LKZ
IX
470).
Pa odomieji
j a dZiai
okioje
pozicijoje
gali
ei i
i
Salia
ki o
(kiekinio)
pazyminio.
Ne
i
lie u iskai
p aSneko
i
o
didzio
jisiu imo.
LzPK
176.
A sigulé
an
suolo,
be
i§
os
nepap as os
laimés
su
p askaid éjusia
Si dimi
i
gal a,
negaléjo
uzmig i.
Bo BM
208.
5.
P ielinksnio
i
kons ukcijos
daik a a dis
gali
bi i
iSplés as
aze,
.
y.
Sa-
lu iniu
sakinio
démeniu
(p ijungiamajame
aiskinamajame
sakinyje,
plg.
LKG
III
806).
Baisiai
skubéjo
i
isas
i péjo
i
baimés,
kad
ik
laiku
suspé y
i
kas
no s
nea si ik y.
Bo BM
215.
Pincukas
ne
nusispjo é
i
apmaudo,
kad
su
a
k aila
boba
p asidéjo.
Bo BM
176.
6.
P ielinksnio
i¥
kons ukcija
negali
bi i
iSplés a
sa ybiniu
i a dziu
sa o,
P z.,
pasakymas
Zmogus
nusigy eno
i§
sa o
inginys és
y a
nena i alus.
Ta iau
ki i
p ieZas ies
p ielinksniai
okiame
kon eks e
galimi,
plg.
Zmogus
nusigy eno
dél
sa o
inginys és
|
pe
sa o
inginys e.
Pagal
subjek y
su apimo
neZyméjima
sa ybiniu
i a dziu
sa o
p ielinksnis
i¥
suda o
p i a y ine
opozicija
su
isais
ki ais
p ieZas ies
p ielinksniais
kaip
eigiamai
Zymé as
na ys,
plg.
paslydo
i
nea sa gumo
i
pe
(sa-
o)
nea sa gumg
|
dél
(sa o)
nea sa gumo,
ken ia
uz
(sa o)
nea sa guma,
ixsimoké
(sa o)
gabumy
déka.
Taigi
Sis
pozymis
jeina
i
p ielinksniniy
kons ukcijy
seman ine
s uk i a
(plg.
Huxu una
1976,
124).
Tik ai
pa ieniais
a ejais
(ne
sis emiSkai!)
i
p ielinksnio
i
kons ukcijq
gali
jei i
i
i a dis
sa o,
be
ik
kaip
seman ixkai
bi inas
komponen-
as,
pyz.:
Ne
i§
sa o
kal ybés
aS
kup o as.
Ds
(LKZ
V
159).
(Elimina us
i a di,
sa-
kinys
lik y
nep asmingas.)
100
7.
Kaip
bu o
nu ody a,
p ielinksnio
i
a osena
p ieZas ies
eikSme
y a
g ieZ-
ai
eglamen uo a
p iklausomojo
daik a a dzio
a Z ilgiu
(2.
§
6).
Ta iau
a mése
is
p ielinksnis
pa a ojamas
i
nesa oje,
ne ipiSkoje
aplinkoje.
a)
Su
abs ak iais
eiksmaZodiniais
daik a a dziais,
eiSkian iais
iSo inius
- eiksmus
(ju
opozicija
—
idinés
biisenos):
S énos
gelia
i§
éjimo.
S s.
I§
apsigé imo
gal q
skauda.
BM
403.
Juk
i
didelio
gé imo
galq
ga o.
V .
Tokiu
kons ukcijy
daik a a dis
gali
bi i
i8plés as
kilmininku,
Zymin iu:
ie-
sioginj
eiksmo
objek a
(I
andens
a sigé imo
mi é.
Sin );
subjek a
(I
Zasy
Jesimo
ignyko
ugiai.
S s.
I
klumpio
nug auzimo
kiu o
kojos.
Bd );
ins uamen a
(I8
akmenies
da imo
i
nuéjo
a is
koja
neSina.
Als);
ie a
(I§
upés
b aidziojimo
ga o
kauly
dzio a.
8y).
b)
Su
konk e iais
daik a a dziais:
As
esu
si ges
i
o
yno.
An.
Mo e iské
numi é
i ¥
aiko.
Rod.
Pa ilninés
kiaulés
y
i
p as o
pasa o.
Zeml
(LKZ
IX
696).
Léks és
i§
bulbienés
p isk e-
e
(jose
bu o
bulbiené).
E .
Li e a ii inéje
kalboje
okiais
a ejais
a ojamas
p ielinksnis
nuo.
KONSTRUKCIJU
VARTOJIMO
APLINKA
§
8.
Kaip
jau
bu o
kons a uo a,
p ielinksnio
i¥
a osena
p ieZas ies
eikSme
y a
leksiSkai
ibo a
p iklausomojo
daik a a diio
a z ilgiu:
p ielinksninés
kons uk-
-cijos
suda omos
su
daik a a dZiais,
ei8kian iais
emocijas,
poji ius
a
cha ak-
e io
ypa ybes.
An a
e us,
pa iy
p ielinksniniy
kons ukcijyu
unkciona imo
ap-
linka
aip
pa
seman i8kai
apib éZ a.
Jos
a ojamos
su
eiksmazZod Ziais
(a
jy
jun-
giniais),
bid a dZiais
a
p edika y ais
( a dazZodiniuose
sakiniuose,
p z.:
AS
ne
au-
déja
i
senumo.
K k),
eiSkian iais
Zmogaus
(a
ki os
gy os
bii ybés)
pozymius
( eiksmus,
biisenas,
ypa ybes).
Tik
am
ik os
leksinés
sudé ies
kons ukcijos
(Z .
-§
31)
a ojamos
i
negy y
daik y
pa i iamy
biseny
p ieZas iai
zymé i,
p z.:
I§
kai os
p azu o
ja ai.
Pc
(LKZ
IV
160).
Be
oks
kon eks as
k yZiuojasi
su
p ielinks-
nio
nuo
a ojimo
s i imi
(Z .
§
60).
P ielinksnio
#5
kons ukcija
a ojama
kon eks-
uose,
ku
sugy inami
(pe soni ikuojami)
negy i
daik ai,
p z.:
Kojos
ji
pacios
nesé
pe
Zaliq
ne ims anciq
is
linksmumo
_
pie q.
MikelKLL
333.
§
9.
P ielinksnio
i§
kons ukcijos
daZniausiai
a ojamos
su
eiksmaZodziais.
Juos
galima
ski i
j
d i
g upes
pagal
alingumo
/
ne alingumo
pozymi*.
1.
Veiksma%od/iai,
eiSkian ys
Zmogaus
(a
ki os
gy os
bii ybés)
ne alingas
biisenas
(a)
a
eiksmus
(b).
a)
Vy esnysis
b olis
d eba
i
baimés
i
is
nesiliauja
p ases
k ailj.
BSRP
76.
Ju gis
ne
pa amséjo
i§
siel a o.
Bal PV
I
11.
Jo
pa i,
ku iq
jis
labai
myléjo,
mi é
ix
gailescio.
BaléHP109.
Zi gas
Suolia o
nieko
nema ydamas,
paklaikes
«
Tam
pa iam
eikalui
ling is inéje
li e a i oje
a ojami
e minai
,,kon oliuojami
/
nekon -
oliuojami*
eiksmai.
Si
opozicija
ski iama
nuo
opozicijos
,dinamiski
/
s a i8ki*
eiksmai
(plg.
-CTII
1982,
21).
101

i§
skausmo
i
baimés.
Sal RD
97.
Suo,
ix
ika séio
pami ses
spas us,
s aiga
paskui
lape.
MaSDP
98.
b)
[5
nesmagumo
a
s uk eléjau
Klumpe
pas olj.
Bal PV
I
37.
Kauspédas
ik
ankom
skés eléjo
i
sumigimo.
Bal R
I
100.
Juozapo a,
ji
pamaciusi,
i§me é
i
isgqscio
ySelj
i
pasileido
bég i.
BilR
I
237.
Skaudé i
neskaudéjo,
ékiau
ik
iS
baimés.
Ma8AMB
22.
Siau és
elnias
i¥
dziaugsmo
paxoko
auks yn.
BaléAP
247.
Rainoji
uk eléjusi
is
dziaugsmo
uodega,
nexési
pele
pak as in.
Bal PV
IL
74.
Reikia
paZymé i,
kad
ne alingo
eiksmo
eiksmazodzius
isky éme
salygiSkai,
u ime
gal oje
jy
kon eks ines
eikSmes.
2.
VeiksmaZodziai,
eiSkian ys
alingus
eiksmus
(a)
a
biisenas
(b).
a)
I§
pik umo
ke Sy i
émiau.
S uogR
IV
474.
Julé
jj
§nipinés
i§
pa ydo.
Myk-Pu AS
415.
Jam
odési,
kad
su a
aip
kalba
i§
pa ydo.
BaléAP
311.
Kad
Smeizé
i
apmaudo
p iesy
minia
man
b anguji
a dg
gandais
nekal ai.
Mai R
1
139.
Bobos
i§
apmaudo
puse
kainos
pa dayinéjo
sa o
p eke,
nes
a bodo
an
lie aus
bes y o i.
ZemR
I
202.
Jis
bii y
jq
i a es,
kad
ji
ai
da an i
i
smulkaus
pa ydulia imo.
Myk-Pu AS
585.
b)
Kunigaiks is
Vy au as
sédéjo
puo oje
ik
i
mandagumo.
VienR
IV
338
I§
mand umo
gal a
ne
k e a.
Gs
(LKZ
VI
553).
I
baimés
saugos
élai
aiks-
Gio i.
K k.
§
10.
Nu ody ieji
eiksmazodZiy
seman iniai
alingumo
/
ne alingumo
pozy-
miai
p ielinksnio
i¥
kons ukcijai
u i
di e encinés
eik&més.
Si
kons ukcija
jungi-
niuose
su
ne alingus
eiksmus
a
biisenas
zymin¢iais
eiksmaZod iais
u i
si ua-
cinés®,
a ba
konk e ios,
p ieZas ies
eik’me,
0
su
alingus
—
nesi uacinés,
a ba
apibend in os,
p ieZas ies
eikime.
Reikia
pazymé i,
kad
&i
opozicija
né a
s ip i.
Si uacinés
p ieZas ies
eik’més
kons ukcijos
es i
suda y os
su
laikinus,
epizo-
dinius
poZymius
—
emocijas
bei
poji ius
—
Zyminéiais
daik a a dZiais,
o
nesi-
uacinés
—
su
pas o ias
ypa ybes
a
ilgesnés
ukmés
biisenas
Zyminéiais
daik a a -
diiais.
SITUACINE
PRIEZASTIS
§
11.
Si uacine
p ieZas j
Zymi
p ielinksnio
i¥
kons ukcijos,
suda y os
su
emo-
cijas
a
pojii ius
eiSkian iais
daik a a diiais,
i
pa a o os
su
biiseny
a
ne alin-
gy
eiksmy
eiksmazod/iais,
p z.:
d eba
i
baimés,
skés eléjo
ankomis
i¥
nus ebimo.
Tokiais
junginiais
ei8kiama
pap as ai
emocijos
a
pojii iai
i
jy
pasi ei8kimo
o -
mos
(biidai).
Kons ukcijos
su
emociniais
daik a a dziais
§
12.
VeiksmaZodzius,
a ojamus
su
p ielinksnio
i
i
emociniy
daik a a dziy
kons ukcijomis,
galima
ski i
i
kelias
g upes,
odan ias
i ai ias
emocijy
pasi ei’-
kimo
o mas.
®
Dél
e mino
plg.
3acopwna
1961,
78.
102
Veiksmazodiiai,
eiikian ys
e ksma
i
juoka
§
13,
Psichologijoje
paZymé a,
jog
ySkiausios
emocijy
ap aiSkos
y a
e ks-
amas
i
juokas*,
Nu ody as
emocijy
ap ai’kas
Zymin ys
eiksmaZodziai
e k i
i
juok-
is
u i
nemaZq
bi i
sinonimy.
Veiksmazodzio
e k i
sinonimai
y a
Sie:
i kau i,
e kSlen i,
audo i,
udul i,
asa o i,
liumb i,
ék i,
k iok i,
zu ny i,
knékS i, kne k i,
ci p i
(SZ
244—245).
P ie
Bios
eilés
da
galima
p idu i
eiksmazZodzius
klyk i,
bliau i,
Sniu ksé i,
aip
pa
daik a a dZio
aSa a
junginius:
aSa as
lie i
(be i,
Z ilgin i);
aSa os
liejas,
k in a,
by a,
ieda,
i asi,
béga,
a a,
eka,
plus a,
bliaukia;
aSa omis
plis i,
apsipil i,
apsi-
Jie i.
Veiksmazodzio
e k i
pag indiné
eik8mé
apibidinama
aip:
,asa as
lie i
dél
sskausmo,
nelaimés
i
pan.“
(DLKZ,
928).
Ta iau
Sis
eiksmaZodis
bei
jo
sinoni-
mai
a ojami
ne
ik
su
neigiamas
(a),
be
i
su
eigiamas
(b)
emocijas
Zymin iy
daik a a dziu
kons ukcijomis
su
p ielinksniu
i
( e ksmu
Zmogus
i8 ei8kia
kuo
j ai iausias
emocijas):
a)
Ve ké
iX
pykéio,
baimés
i
nuoskaudos.
A yz.
Jei
suklupsi,
i
pik o
apmaudo
e ki...
Myk-Pu
BV
41.
G aiulis
be eik
e kda o
i§
nusimini-
mo,
kad
ne
nak j
nebegali
as i
amybés.
VenclR
II
212.
Nei
audok,
nei
giedok
i
sa ma os.
Sim.
I§
os
gailes élés
in
(an )
keleliy
puoliau,
aSa éles
liejau.
Dbk
(LKZ
III
24).
Mazajam
Viadukui
nu iedéjo
asa a
i¥
Saléio
a i¥
i¥gqs-
éio,
kad
jisai
basas.
ZemR
1
290.
b)
A¥
i
o
dZiaugsmo
ne
e k i
p adéjau.
ZemR
IL
175.
Kazkas
i§
laimés
yliai
e kia.
Myk-Pu .
Ne
apsiaSa ojo
aikas
is
dzZiaugsmo,
a ades
peiliu-
ka.
Kp
(LKZ1212).
[Pauga]
Jei
mo e y
nebii y,
bliau
p adéciau
is
dziaugs-
mo.
S uogR
III
75.
Juk
jai
eka
aSa os
i
is
li idesio,
i
i
dZiaugsmo.
Simon
OBT
356.
Veiksmazodis
e k i
galimas
i
su
konk e iais
daik a a dZiais,
a iau
pas a ie-
ji
eina
ne
su
p ielinksniu
iS,
o
su
dél.
Gailiai
e ké
me guzélé
dél
molinio
puodo
(4).
Tokioje
aplinkoje
miné as
eiksmaZodis
u i
kiek
ki okia
eik8me,
ku iq
galima
in e p e uo i
aip:
,,lie i
aSa as
i§
gailes io
dél
ko
no s“.
Sia
eik8me
eiksmaZodis
e k i
jeina
i
ki a
seman ine
pa adigma,
ku ios
dominan é
gailé i.
Pas a asis
eiks-
maYodis
eikalauja
kilmininko
(p z.,
gaili
Zmoniy).
Todél
i
eiksmaZodis
e k i
analogiska
eik’me
gali
ei i
su
kilmininku
(be
p ielinksnio
dél),
p z.:
Mo inélé
e ké
siinelio
isa
amZelj.
I
misy
anks iau
miné o
sakinio
p ielinksnio
dé/
kons-
ukcija
galima
pakeis i
ienu
kilmininku,
plg.:
e ké
dél
puodo
i
e ké
puodo.
An a
e us,
su
eiksmazodziu
e k i
a ojama
i
ki okios
leksinés
sudé ies
p ielinksnio
dé/
kons ukcija
—
su
abs akéios
eik&més
daik a a dZiais,
Zymin-
&iais
subjek o
i¥
Salies
pa i us
dalykus
(o
ne
jo
pa ies
idines
biisenas),
p z.:
e -
ké
dél
nelaimés,
nesékmés,
nuoskaudos,
sk iaudos.
Siame
kon eks e
ealizuo a
pag in-
diné
miné o
eiksmaZodzio
eik’mé.
Todél
pakeis i
p ielinksnio
dél
kons ukci-
jos
ienu
kilmininku
negalima:
pakei us
bi y
ealizuo a
ki a
eiksmaZodZio
eik8-
*
Z .
Teplo as
1950,
66.
103
meé
i
junginys
lik y
nep asmingas,
plg.
e ké
nelaimés
»gailéjo
nelaimés“.
Ta iau
kai
ku iy
p ielinksnio
dé/
kons ukcijy
su
abs ak iais
daik a a dziais
galima
si-
nonimika
su
p ielinksnio
i¥
kons ukcija,
P z.:
e ké
dél
nuoskaudos
ix
i¥
nuoskau-
dos,
e ké
dél
sk iaudos
|
i§
sk iaudos.
VeiksmaZodzZio
juok is
sinonimai
y a
ie:
k a o i,
k aké i,
kiken i,
k izen i,
i-
zen i,
p unks i
(SZ
106),
aip
pa
Sypso is.
VeiksmaZodzio
juok is
pi moji
eik8mé
nusakoma
aip:
,, am
ik ais
ikéiojan iais
ga sais
bei
eido
judesiais
ody i
links-
muma,
dziaugsma
i
pan.“
(DLKZ,
270).
Sie
eiksmazZodZiai
su
emociniais
daik a a dzZiais
i
p ielinksniu
i¥
a ojami
zy-
miai
e iau
negu
eiksmazodiio
e k i
sinonimy
eilé,
p z.:
juokiasi
i
laimés,
kike-
na
i§
dzidugsmo,
k a ojas
i§
apmaudo.
Apsilupinéjusi
be niuko
noselé
i
dziaugsmo
juokési.
MikelZS
366.
[Vy au-
as]
i
malonumo
Sypsojos.
VienR
IV
56.
Ma celé
p apliupo
i
dziaugsmo
juok is.
Bo BM
41,
Daug
daZnesni
Siy
eiksmazodziu
junginiai
su
konk e ios
eikSmés
daik a a -
diiais
i
p ielinksniu
is.
Tokios
leksinés
sudé ies
p ielinksniné
kons ukcija
u i
eiks-
mo
8al inio
(objek ing)
eik¥me,
o
pa ys
eiksmaZodZiai
ei8kia
,, ydio is“.
Ka éiai
nusijuokiau
i
jo
pa a imo.
Bo SPI
114,
1¥
a o
da bo
isi
sunys
Jjuokias.
Ds.
Nesijuok
i
seno
—
pa s
biisi
oks.
K k.
I§
okios
jo
kalbos
Pe as
galéjo
smagiai
pak izen i.
Pz l
(LKZ
VI
663).
Gali
bi i,
kad
kai
ku ie
miescionys
i
pakikens
ix
panasiy
ka ika i y.
LKZ
VI
767.
Sal inio
eik’me
gali
u é i
i
p ielinksniné
kons ukcija,
suda y a
i¥
emocinio
daik a a dzio
su
paZyminiu,
pyz.:
juokias
ix
sa o
nelaimés,
k izena
i§
ki o
nesékmiy.
VeiksmaZodis
juok is
eik8me
,, y io is“
a mése
pa a ojamas
i
su
jnagininku,
ku is
y a
sinonimikas
p ielinksnio
i
kons ukcijai.
Visi
manim
juokiasi
—
sako,
kad
a¥
i
lapo
bijas.
Jabl.
Tu
juo
nesijuok.
Jabl.
Nak ies
da bu
diena
juokias.
Jabl.
Tokios
a osenos
pa yzdziy
andame
i
senuosiuose
TaS uose,
p z.:
Visi,
ku-
ie
egia
mane,
juokiasi
manimi.
BBPs
22,
8.
VeiksmazZodziai,
eiskian ys
izines
biisenas
§
14.
Dauguma
Sios
g upés
eiksmazZodziy
Zymi
neigiamas
bisenas
i
eina
su
p ielinksnio
i¥
kons ukcijomis,
suda y omis
aip
pa
su
neigiamas
emocijas
ei8-
Kiangiais
daik a a dziais.
Miné i
junginiai
pagal
biisenos
subjek o
pobidj
ski -
ini
i
d i
g upes.
1.
Viena
g upe
suda o
junginiai
eiksmaZodziu,
Zymin iy
Zmogaus
a
ki os
gy-
os
bii ybés
( iso
o ganizmo)
biisenas.
Biseny
subjek as
eigkiamas
a i inkamy
daik a a dZiy
a
j a dziy
a dininku,
e ai
—
galininku
(Su auké
Ja
i§
siel a o.
K k).
Ne ukus
ienas
po
ki o
i
siel a o
i¥mi é
abu
é ai.
VienIMA
280.
Jo
pa i,
ku iq
jis
labai
myléjo,
mi é
i
gailescio.
BaléHP
109.
Pa i
dip
sa o
k as o
pasi-
ilgo,
kad
i§
o
ilgesio
apsi go.
BilR
1
200.
I¥
didelio
susik im imo
ligon
puolé.
L8
(LKZ
VI
600).
Tas
b olis
uojau
salia
jos
i¥
gailescio
apalpo.
BsRP
269.
Jiis
no i ,
kad
a¥
p iepuoli
gaudciau
i¥
susine inimo?
Ciu l
(LKZ
o
104
692).
Uzsike u,
uZduses
i
susijaudinimo.
A yz.
AS
ne
émiau
d ebé i
is
baimés.
Pauk& AK
59.
Zenonas,
i pédamas
iS
jni Sio,
iSdauzé
p o
dan is.
Pe kAA
362.
Ka é
ne
nu i po
i
pasibaiséjimo.
Myk-Pu S
I
146,
AF
i
baimés
sus i au
ie oje.
Ma ZSG
10.
Be
S ai
be eik
uz¥alo
ji
i
pa ydo.
Simon
ASL
203.
Reéiau
nu ody os
seman inés
g upés
eiksmazodziai
a ojami
su
eigiamos
eik&més
p ielinksnio
i§
kons ukcijomis.
Mo inélé
i
os
laimés,
odos,
isiskai
pagijo.
ZemR
II
194.
Zenonui
a esiu
okj
ko alq,
a
jo
a macininké
ix i ps
i§
laimés.
Si GAJ
163.
Daba
jis
pamisli-
jo,
kad
ji
i§
o
dZiaugsmo
apmi é.
BsP
IV
72.
Va anosiai
leips a
i¥
dZiaugs-
mo.
MikelZS
417. Seni
i
jauni
os
i
juoko
nesp ogda o.
K é Rg
87—88.
Veiksmazodziai,
eiSkian ys
psichologines
biisenas
§
15.
P ieclinksnio
i¥
kons ukcija
a ojama
su
eiksmaZod/Ziais
(a
ju
jungi-
niais),
Zyminéiais
psichologines
biisenas,
p z.:
suglum i,
pamis i,
pak ais i,
aps ulb-
i,
nus eb i,
nus é i,
ne ek i
Zado
(i
nuo okos,
a min ies),
uimi s i,
nesup as i
i
k .
A§
kone
aps ulbau
i
nuos abos
( e ).
Visi
ne
nus é o
i
apmaudo
i
pasipik inimo.
Myk-Pu S
I
59.
Rapolas
iesiog
suk ailo
ix
laimés.
Vaizg
RR
I
113.
Lapés
Le ena
pak aisusi
i
i uzZio
Zengé
p ie
Ljoko
( e ).
UZ a
jos
akys
dziigau y,
déko y,
k a o ysi,
paklaikusios
iX
laimés.
A yz(P
1978
1
65).
Is
bédy
ne
apglumo.
S n
(LKZ
IIT
439).
Ixgi dusi
uos
Zodzius,
ji
ko
ne-
pasiu o
i§
pik umo.
Balé.
Ju gu is
iS
o
siaubo,
siel a o
i
susig auzimo
isiskai
ne eko
£ado
i
negaléjo
Zodiio
is a i.
Bo BM
118.
I¥
o
pasididzia imo
uzmi ¥o
ne
isas
sk iaudas,
ku ias naujas
ai as
spéjo
Siduoniams
pada y i.
Bo SVB
11.
Sup a o
Elzé
q
pik os
alios
p iekais q,
da omq
mo e s,
nus ojusios
i
apmaudo
s eiko
gal ojimo,
i
yléjo.
Pe kAA
430.
Jis
bu o
apakes
i
dziaugsmo
i
nema é
g ubios
i
Siu kScios
kasdienybés.
Bo SPI
145.
I
ne il ies
i
nusiminimo
ji
pa i
nebesume é,
kq
kalban i...
Pauk&8 AK
368.
Cia
galima
p iski i
i
a ojimo
a ejus
su
sin aksiniais
azeologizmais
kaip
ne u é i
ku
dé is,
ne as i
sau
ie os
i
pan.,
ei8kian iais
ak y ia
ne imo
biisena.
Daba
jis
i
gédos
ne u i
akiy
ku
kig i.
J b.
I§
ne amumo
ne u iu
ku
dé is.
K k.
Veiksmazodziai,
eiSkian ys
eido
spal os
pasikei imus
§
16.
P iclinksnio
i¥
kons ukcijos,
suda y os
su
s ip ias
emocijas
eiSkian iais
daik a a diiais
(p z.,
pyk is,
iigas is,
susijaudinimas,
géda),
daznai
a ojamos
su
eiksmazodziais,
zymin iais
Zmogaus
eido
spal os
pasikei ima,
p z.:
pabal i,
pa aus i,
pamélynuo i,
pa amsé i,
aip
pa
kais i,
deg i
i
k .
Nu ody y
eiksmazodziu
biisenos
subjek as
es i
eiSkiamas:
a)
eida
a
jo
dalis
Zymin iais
daik a a dziais
:
yeidas:
Bala
ix
pykéio
eidai.
Kp(LKZ
I
500).
Taip
daba
mas au
sau,
i
ien
a siminus,
eidas
kais a
i§
gédos.
BilR
I
62.
I¥
didelio
susijaudini-
mo
kai o
jos
eideliai.
105
IS
bado
i
a ske
ga du.
Vik (LKZ
I
444).
I§
bado
duona
su
medum.
M k
(LKZ
I
444).
y
pe badéjimo
nebé
s eika os
né
am
Ka ui.
D (LKZ
I
445),
§
30.
P ie
o ganiniy
pojii iy
daik a a dZiu
salygiSkai
galima
p iski i
i
skonio
Ppojii ius
Zyminéius
daik a a dzius:
saldumas,
ka umas,
su umas,
iigs umas
(psi-
chologijoje
ski iamos
a i inkamos
skonio
Poji iu
igys),
SleikS umas,
gaizumas,
aip
pa
ga dumas,
skanumas.
Bend os
eikSmés
daik a a dyiai
ga dumas,
skanumas
p ieZas iai
Zymé i
a o-
jami
su
p ielinksniu
i¥,
IS
ga dumo
no s
ausis
d askyk.
Sb(LKZ
111
123).
I§
ga dumo
ne
apsilaizé
—
ma os,
no é a
algy .
K k.
I§
ga dumo
kad
ik
liexu io
nenu y um.
Sdk.
Liezuyj
nusikqsi
i
skanumo.
K &(LKZ
XII
739).
O
konk e ius
skonio
pojiicius
Zymin ys
daik a a dZiai
(p iklausomai
nuo
kon-
eks o)
gali
ei i
i
su
p ielinksniu
i
(a),
i
su
nuo
(b).
a)
Ridiko
negalima
algy
i§
ka umo.
K k.
Pagaliau
kna kdamas
klebonas
i¥
o
miego
saldumo
os
lieZu io
nep a ijo.
Bo BM
16.
b)
Nusiidziau
s iubq.
Ne
lieZu is
dega
nuo
si umo.
K k.
A¥a os
ykS a
nuo
igS umo.
K k.
Si dis
ap izo
nuo
saldumo.
J.
Ju
galukojy
Susi angé
Un aniukas,
ne
p asiziojes
nuo
pi momiegio
saldybés.
Bal .
Tempe a ii os
eixkinius
Zymin ys
daik a a dziai
§
31.
Tempe a i os
eiSkinius
(i
juos
a spindingius
pojidius)
Zymin ys
daik a-
a dziai
ski ini
j
d i
g upes:
ieni
jy
eiSkia
Siluma
(siluma,
Sil umas,
iSilimas,
pe -
Silimas, ka S is,
ka S umas,
kai a,
ikai imas,
pe kai imas,
aip
pa
ankumas,
saus-
a,
sausumas),
ki i
—
Sal j
(Sal is,
Sal umas,
be Salimas,
aip
pa
ésa,
d égmé).
Sios
seman inés
g upés
daik a a dziy
kons ukcijos
su
Pp ielinksniu
i¥
a ojamos
ne
ik
gy u
(a),
be
i
negy y
(b)
daik y
pa i iamy
Ppasekmiy
p ieZas iai
Zymé i.
a)
S eponas
labai
suxalo
i
a azia es
p adéjo
e k i
i¥
Saléio,
SRagIT
71.
D ebéjo
jie
i
$aléio
i
gailiai
klyké.
Bo SPI
104.
Panagés
i§ o
§aléio
pa eka.,
R .
I§
pe Salimo
ai
daug
ligy
kyla.
Kly .
Negaliu
i
paei
su isu,
0
maz
i
Silumos.
In$M.
Ma i
i blankusi
i
ligos
ka Sciy.
J.
b)
Diena
i pa
ix
Ka Séio.
SkliuAS
60.
I¥
kai os
p azu o
Ja ai.
Po(LKZ
IV
160).
Nugedo
e ske oxés
Fiedai
i¥
y
kai y.
S s(LKZ
U1
277).
Vélki u
poks-
eléjo,
a y um
Sp ogila
i
ikai imo
p ieS
uzsidegan .
ZemR
II
420,
Visi
daigai
dziiis a
i
sausumo.
Pc.
I¥
d égnumo
lapai
pabal.
BP
I
406.
§
32.
Ta iau
empe a ii os
(bei
su
ja
Susijusius)
eiSkinius
zymin ys
daik a-
a dziai
abiem
a ejais
—
i
sy u
(a),
i
negy y
(b)
daik y
pa i iamy
pasekmiy
p ie-
ZasGiai
nu ody i
—
dazniay
a ojami
su
p ielinksniu
nuo,
a)
Ku melis
d ebéjo
nuo
saléio,
ZemR
I
207.
Jis
kaleno
dan imis
nuo
Sal-
cio.
LankKS
69,
Ka elé
sukimbusi
nuo
§aléio.
ZemR
I
56.
Rankos
g umba
nuo
Saléio.
G s(LKZ
Ul
651).
No s
kojos
audonos,
uZmi usios
nuo
Saléio
—
eikia
ken é i.
ZemR
IL
95,
A¥
Jau
seniai
pa y iau,
kad
mano
nosis
nuo
Saléio
pa-
méls a.
MikelZS
223,
Nug
(Nuo)
pe salimo
paziaunéj
igsiko é
lajukai.
Vik
(LKZ
Ix
713).
D ugys
k eéia
Lau yng
nuo
d égnumo
i
Saléio.
BilR
I
68.
112

Apleipusios
nuo
silumos,
da zelyje
po
se ben ais
an
i’skés y
spa ny
d ybsojo
iS os.
MikelZS
35.
Nuo
ka iéio
lapos
apkepe.
Dgl.
Nuo
y
ka Sciy
Zmogus
isai
suglembi,
negali
né
paei .
Sk (LKZ
III
407).
b)
Nuo
§aldio
isas
lango
s iklas
suaizéjo.
Ds(LKZ
I
39).
Vanduo
nuo
sal-
cio
sus ingo
{
ledq.
Pie RR
273.
Medziai
pykSi
nuo
Saldio.
J.
Langai
apkau-
éje
nuo
d égmés.
G g.
Zolelé
an
Zemés
nu y usi,
iSsi a ciusi,
odos,
nusilpusi
nuo
Silimos.
ZemR
11
420.
Nuo
Silumos
s ogai
mi ga.
Dk&(LKZ
VIII
250).
Ne
s ang iis
pelynai,
i
ie
glemba
nuo
ka séio.
Bal R
1
240.
Visa
i Su iné
duonos
plu a
suaizéjo
nuo
ka Séio.
M j(LKZ
I
39).
Nuo
kai os
apgleibo
medziy
lapai.
B (LKZ
TI
408).
Visi
pada gai
nuo
saus os
iggle o.
T g
§
33.
P ielinksnio
i
kons ukcijas,
suda y as
su
empe a ii os
eigkinius
Zymin-
Ciais
daik a a dZiais
(jos
pap as ai
eina
su
biisenos
eiksmaZodiiais
a
ju
junginiais),
isada
galima
pakeis i
p ielinksnio
nuo
kons ukcijomis.
Taéiau
pas a asias
pakeis i
p ielinksnio
i
kons ukcijomis
ne
isada
imanoma:
am
gali
ukdy i
kon eks as.
Galima
nu ody i
kai
ku ias
g e inamu
kons ukcijy
a ojimo
endencijas.
1.
P ielinksnio
nuo
kons ukcijas
leng iau
galima
pakeis i
p ielinksnio
i¥
kons -
ukcijomis
kon eks uose,
ap aSan iuose
gy u
bi ybiy
bisenas
(Z .
§
32
a),
i
sunkiau
(a ba
isai
neimanoma)
—
kon eks uose,
ap aSan iuose
negy u
daik y
biisenas
(plg.
§
32
b).
2.
P ielinksnio
nwo
negalima
pakeis i
p ielinksniu
i¥
kons ukcijose,
ku iy
daik-
a a dis
u i
jo
eik’me
indi idualizuojan i,
konk e izuojan j
(ne
kiekybini!)
pazy-
minj,
p z.:
And ius
G azulis
d ebéjo
nuo
pa yéio
Saléio.
VenclR
I
30.
Ku
ne
ku
nuo
asa os
kdi os
Silai
uzsidega,
ganyklos
nu audonuoja.
SimonASL
75.
K ii iné
kilnojosi
i
liipos
pleiéjo
nuo
iX idinio
ka &éio
i
j ampos.
Ka MAR
122.
§
34.
Pojicius
ei’kian ys
daik a a dZiai
a mése
(a)
bei
g ozinés
li e a i os
kal-
boje
(b)
p ieZas iai
zymé i
pa a ojami
i
inagininku
(be
p ielinksnio).
a)
Sopuliu
neiS u iu
—
no
ék!
Py.
Pe die
(pe
dienq)
iSd ebéjau
Saléiu.
P n.
Vaiks o
Salciu
paSiu pus,
pusnuogé.
Vikj.
Badu
i
§aléiu
mocia
numi us.
K k.
Visa
gal a
ka Séiu
dega.
Vk8
(LKZ
V
326).
Taip
nu a gau
uom
kai u-
mu.
Rs(LKZ
V
83).
Negi k
bado
kad
é as
badu
mi é.
Sd(LKZ
1
444).
Tai
kq
as
Su a
da ys,
gi
badu
gali
nud és i.
Jn8k(LKZ,
II
956).
b)
K i o
ske sai
lo os,
sp ogs anciq
skausmu
i
ka &éiu
gal q
ikniausé
j
p iegal j.
ZemR
I
73.
Visa
d ebédama
Saléiu
i
badu,
slinko
ji
oliau.
BaléAP
39.
Badu
numi usius
pe us
galima
pazin i.
K i8é.
Veidas
i
ankos
degé
pe Suliunuo
daugybés
id éskimy
i
sub aizymy.
Bal .
P ieZas ies
inagininko
pozicijos
li e a ii inéje
kalboje
y a
silpnos
(Z ,
Rasima i-
ius
1965).
Toki
inagininka
galima
pakeis i
daznesnémis
p ielinksniy
i¥
a
nuo
kons -
ukcijomis,
plg.
sp ogs a
skausmu
|
i
skausmo
|
nuo
skausmo,
d eba
Saléiu
|
i
Sal-
Gio
|
nuo
Saléio,
mi é
badu
|
i
bado
|
nuo
bado.
Si aip
susida o
ne
ijy
na iy
sinonimy
eilé.
113
Ki i
daik a a dziai
§
35.
P ielinksnis
i¥
p ieZaséiai
Zymé i
pa a ojamas
i
su
kai
ku iais
daik a a -
dziais,
eiSkianéiais
izines
sy u
bi ybiy
(a)
a
negy u
daik y
(b)
ypa ybes.
Dau-
giausia
kons ukcijy
pasi aiko
su
daik a a dziu
sena é
bei
jo
mo ologiniais
a ian-
ais
(senybé,
senys é,
senumas).
a)
Vieni
jy
mi é
i
Sena eés,
ki us
pasig obé
ji a.
LankKS
42,
I¥
Senys és
jis
da
nesilenkia.
J b(LKZ
XII
394).
Bu o
i
okiy,
ku ie
os
bepa ilko
sa o
kiino
ga-
lines,
k e éjo
isu
liemeniu,
i
senumo
nebenulaiké
gal os.
VienR
V
172.
I¥
senybés
sumazéjes.
8.
Mo e iské
os
paeina
i§
s o umo.
K k.
I¥
skais u-
mélio
esmu
bal a,
i§
g azumo
audona.
JV
132.
b)
Namelis
susikiip ines
iX
Zilos
sena és.
SimonOBT
54—55.
Jos
gi a
gliaumu
ap auk a
ix
senumo.
Ds(LKZ
III
420).
Pe sibégusios
du ys
i
senumo.
J.
Obelélé
i¥
jaunumo
neZydi.
K k.
Medziai
s o i
Slapi,
nu ile.
Tik
i
sunkumo,
juos
p islégusio,
s y uoja
ienan,
ki an
Sonan.
SeinVVK
65.
Diedas
kaip
apsia é
be nau inius
éeba us,
ne
aska
i
blizgumos.
VIk(LKZ,
I
763).
§
36.
Tagiau
nu ody os
seman inés
g upés
daik a a dziai
p ieZas iai
zymeé i
dazniau
a ojami
su
p ielinksniu
nuo:
a)
Toj
s ubeléj
sena
bobelé,
kad
jaune
gal a
k e a
nuo
senumo.
B
(LKZ
XII
410).
Nuo
sena és
i
kinkos
link i
p adéjo.
V .
Nuo
ka sa ies
man
dan ys
igk i o.
Va n.
Ska elé
nusmukusi,
plaukai
pasileide,
sk uos ai
nuo
audo-
numo,
odos,
sp ogs. Pauk& 3
157.
b)
S i nas
p iesais
obq
ebes o éjo
nepdlies as,
su
asy inémis
du imis,
pa amsé-
Jusiomis
nuo
senumo.
Bal PV
II
27.
Seklycios
sienos
pagel o
nuo
sena yés
i
nusilupo.
Pie .
Y a
ank asciy
nuo
senybés
ne
suakmenéjusiy
( 8).
Si a
api-
kaklé
kauliné,
gel ona
nuo
senumo.
Bal .
Ba zda
nuo
Zilumo
ne
Se kSnuo a.
Skp.
§
37.
Ap a iamos
seman ikos,
kaip
i
poji iy
daik a a dyiai,
p ieZas iai
Zymé i
pa a ojami
i
inagininku.
Jis
jau
senumu
nebegaléjo.
Sb.
Mil ai
kai
uzsipliko,
ai
smi di
senumu.
Pc
(LKZ
XII
410).
A¥
ne
audéja
senumu,
and
—
jaunumnu,
i
né
kam
aus .
Ds(LKZ
XII
410).
Jos
aikai
i mi e
sena e.
E (LKZ
XII
410).
[bégo
Haka
i
a sinegé
audonumu
sp ogs anéius
sk uos us,
sniego
k apq
i
Sal uka
( e ).
Ji
s o umu
nepaeina.
P n.
I
Siuos
inagininkus
galima
pakeis i
p ielinksninémis
kons ukcijomis.
APIBENDRINTA
PRIEZASTIS
§
38.
P ielinksnio
i¥
kons ukcijos
a ojamos
ne
ik
ne alingy,
be
i
alingy
eiksmy
a
biiseny
p ieZaséiai
zymé i,
plg.
i pa
i§
Saléio
(1)
i
a sisaké
pa amos
ix
kuklumo
(2).
Pi mujy
kons ukcijy
eik’me
pa adinome
si uacine
p ieZas imi,
o
pa-
s a ujy
adinsime
—
nesi uacine,
a ba
apibend in a,
p ieZas imi.
Si uacinés
p ieZas ies
eikSmés
P ielinksnio
i3
kons ukcijomis
ap aomos
ele-
men a ios,
nesudé ingos
si uacijos,
p ieinamos
pap as ai
empi iniam
su okimui.
O
apibend in os
p ieZas ies
eik’més
kons ukcijomis
a spindimos
sudé ingesnés
si-
114
uacijos,
ku
p ieZas iniai
ySiai
nus a omi
loginio
mas ymo
ak ais.
Apibend in os
eikSmés
kons ukcijos
nuo
si uacinés
p ieZas ies
kons ukcijy
gali
ski is
i
sa o
lek-
sine
sudé imi.
Kons ukcijos
su
cha ak e io
ypa ybes
eiSkian¢iais
daik a a dZiais
§
39.
P ielinksnis
i¥
p iezas ies
eikSmés
kons ukcijas
suda o
su
daik a a dZiais,
Zyminéiais
Zmogaus
cha ak e io
(d asines)
ypa ybes,
p z.:
i
kuklumo,
i
godumo,
i§
smalsumo,
i§
pa iklumo.
Sios
seman inés
g upés
daik a a dziai
ski iasi
nuo
emociniy
i
poji iy
daik a a dZiy
ienu
s a biu
p ielinksnio
i
kons ukcijos
p ieZas ies
eikS-
mei
di e encijuo i
seman iniu
b uozu
—
cha ak e io
ypa ybés
y a
palygin i
pas o iis
asmens
poZymiai
(emocijos
bei
poji iai
—
laikini,
kin ami,
epizodiniai
poZymiai).
Kons ukcijy
su
cha ak e io
ypa ybes
eiSkian iais
daik a a dziais
zymima
p ieZas-
is
né a
i§semiama
ienos
konk e ios
pasekmés,
—
a
pa i
ypa ybé
gali
bi i
p ieZas-
is
i
ki y
pasekmiy.
Ta
p asme
nu ody os
leksinés
sudé ies
kons ukciju
zymima
p iezas is
y a
apibend in a,
ne
si uaciné
( .
y.
iSeinan i
uz
konk e ios,
ap aSomos
si uacijos
iby).
Pa yzdziui,
pasakymo
padeda
i§
d augiskumo
daik a a dzio
Zymima
d augiSkumo
ypa ybé
gali
pasi eik8 i
ne
ik
padéjimo
eiksmu,
be
i
ki aip.
§
40.
P ielinksnio
i
kons ukcijos
su
cha ak e io
ypa ybes
Zyminéiais
daik a a -
dziais
u i
apib éZ a
a ojimo
s e q:
jos
eina
su
alingus
eiksmus
(a)
a ba
biisenas
(b)
Zymindiais
eiksmaZodziais
a
ju
junginiais.
a)
[Ba bo a]
Ben
pasis eikin um
i
mandagumo!
S uogR
IV
434.
Jis
e -
ka éiais
is
paikumo
asa os
me u...
pe lékda o
pe
mies elj.
C R
VI
272.
I
pik umo
ke sy i
émiau.
S uogR
IV
474.
I§
bailumo
i
lauk
isei
negalés.
Gs(LKZ
I
463).
I¥
os
goslybés
eip
Zmogeli
nusk iaudé.
Lnk (LKZ
III
486).
Ci ky
moky ojai
is
ne angumo
a
pe
nemokéjimq,
o
gal
is
blogo
ip a imo
ebe aizo
d ambliams
ausis
kabliais.
MaSMZ
94.
b)
Jeigu
mes
i§
mandagumo
ylime,
ai
sakoma,
kad
mes
bailiis.
SimonVK.
I
338.
I
a sa gumo
ik
no éjom
ginkly!
LKZ
I
344.
Kunigaiks is
Vy au as
sédéjo
puo oje
ik
i
mandagumo.
VienR
IV
338.
Kons ukcijos
su
emocijas
eiSkian iais
daik a a dziais
§
41.
P ielinksnio
i¥
kons ukcijos,
suda y os
su
emociniais
daik a a dziais,
a ojamos
ne
ik
ne alingy,
be
i
alingy
eiksmy
a
bisenu
p ieZas iai
Zymé i,
plg.:
pabalo
i§
isgqscio
(1)
i
a éjo
iS
paga bos
(2).
Pi muoju
(1)
junginiu
Zymima
emocija
i
jos
pasi ei8kimo
o ma,
y8ys
a p
ju
y a
au oma iskas,
be
subjek o
alios
pas an-
gu.
O
pas a uoju
(2)
junginiu
ei8kiama
alingas
eiksmas
i
emocija
kaip
jo
loginis
mo y as,
ku is
subjek o
y a
su okiamas,
isisamonin as.
Subjek as,
emdamasis
pa-
i iama
emocija,
pi miausia
min yse
pada o
sp endima
a lik i
am
ik a
eiksma.
Ta
p asme
p ieZas inis
y$ys
y a
nus a omas
loginio
mas ymo
pakopoje
i
a i inka-
mai
—
p ieZas is
y a
apibend in a.
Valingy
eiksmy
a
biiseny
p ieZas iai
Zymé i
a ojamos
p ielinksnio
i¥
kons -
ukcijos,
suda y os
pap as ai
su
pas o ias,
neapib éZ os
ukmés
emocijas
(jausmus)
115
eiSkian iais
daik a a dziais,
p z.:
meilé,
paga ba,
pa ikimas,
p ie aisumas,
panieka,
neapykan a,
gailes is,
uzuojau a
i
k .
Tai
adinamieji
emocinio
san ykio
daik a a -
dziai
(plg.
usy
k.
Bacunses
1981,
108—122).
§
42.
P ielinksnio
i¥
i
emociniy
daik a a dziy
kons ukcijos
a ojamos
i
su
alingus
eiksmus
(a),
i
su
biisenas
(b)
eiSkian iais
eiksmazodyiais
a
ju
junginiais.
a)
I
meilés
jis
palocix
jai
gale
missy
kaimo
pas a es.
VienIMA
118.
Jis
Gia
a azia o
is
didelés
paga bos
( e ).
Julé
jj
Snipinés
i¥
pa ydo.
Myk-Pu AS
415.
I§
iipes élio
Zi geli
Sé iau,
i
gailes élio
g aziai
balnojau.
JD
473.
b)
Tik
i
meilés,
ix
padabonés
S o i
pany élé
p ie
§alelés.
K é.
Ki i
i -
ino,
jog
a das
pasi ink as
ix
paga bos
miisy
sos inei.
Sa&kAP
131.
DazZni
junginiai
su
kalbos
eiksmazod iais,
iek
emociniais,
iek
neu aliais.
Tuos
i§
apmaudo
pasak
us
Zodzius
nugi des,
Bal a agis
kazkodél
apsidziau-
gé.
Bo BM,
9.
Kad
§meizé
i¢
apmaudo
p iesy
minia
man
b angyji
a dq
gandais
nekal ai.
Mai RR
I
139.
Ki os
peik
jj
i§
pa ydéjimo.
J b(LKZ
IX
687).
§
43.
Tiek
ypa ybes,
iek
ilgesnés
ukmés
emocijas
(Z .
§
39)
Zymin ys
daik a-
a dziai
p ieZaséiai
nu ody i
a ojami
i
su
p ielinksniu
dé/,
ku is
y a
pag indiné
apibend in os
p ieZas ies
aixkos
p iemoné.
Sio
p ielinksnio
kons ukcijy
gali
bi i
sinonimisky
p ielinksnio
i¥
kons ukcijoms.
Plig.:
Sio
ne
pe
didelio
mies o
Sy en ojai,
ieni
i¥
p iesixkumo,
ki i
iesiog
dél
ne-
kuklumo
ji
seka
( e ).
Jis
dél
sa o
s o zie iskumo
nieku
nieko
nesi a sé
i
sa o
elgesio
nekon olia o,
Myk-Pu S
I
30.
Tai
ne eisinga,
nes
ska ina
aikus
ge-
ai
elg is
ne
dél
idinio
isi ikinimo,
o
ikin is
apdo anojimo
( sp).
Taip
isados
a si inka
dél
i§sibla¥kymo!
BaléAP
232.
Dél
apsileidimo
jis
aip
nusigy e-
no.
And(LKG
III
86).
§
44.
An a
e us,
p ielinksnio
i¥
Kons ukcijoms
gali
bi i
sinonimiSky
i
p ie-
linksnio
pe
kons ukcijy.
Plig.:
Be
kaimynas
pe
sa o
SykS umq
neda é,
nes
Zinojo,
kad
mo e iské
ne u és
i
ko
a iduo i.
Smk.
Pe
ned sa guma
su
uo
pypkiu
bi
namus
supleskines.
Gs.
Pe
sa o
godulj
i
pa algy i
ge ai
nepa algai.
Va n.
Pla iau
apie
p ielinksnj
pe
Z .
au .
1977,
155
.
APIBENDRINAMOSIOS
PASTABOS
§
45.
1.
P ielinksnis
ix
a ojamas
ak aSan
Zmogaus
(a
ki os
gy os
bii ybés)
eiksmy
a
biiseny
mo y acija
jo
pa ies
idiniais
pozZymiais
—
emocijomis,
ypa ybé-
mis
a
poji iais.
2.
P ielinksnio
i§
p ieZas ies
eik’mé
y a
disk e ixka,
.
y.
ge ai
a ibo a
nuo
ki y
jo
eik§miu.
3.
P ielinksnio
i
p ieZas ies
eik8més
seman iné
s uk i a
y a
izomo igka
o
pa ies
p ielinksnio
e d és
eik&mei.
4.
P ielinksnio
i¥
p iezas ies
eik$més
pag indinis
seman inis
poZymis
y a
p ie-
Zas ies
idinis
pobiidis.
Pagal
gj
pozymi
ji
suda o
p i a y ine
opozicija
su
ki ais
p ie-
Zas ies
p ielinksniais
kaip
eigiamai
Zymé as
jos
na ys
(Z .
§
113).
116
5.
P ielinksnio
i
a osena
p ieZas ies
eik’me
y a
g ieZ ai
eglamen uo a
p i-
klausomojo
daik a a dzio
seman ikos:
p ieZas ies
eikSmé
y a
ealizuojama
kons -
Tukcijose
su
daik a a dZiais,
Zymin@iais
emocijas,
cha ak e io
ypa ybes
a
poji-
Cius.
6.
Pa iy
kons ukcijy
unkciona imo
aplinka
y a
eiksmazZodziai,
Zymin ys
Zmogaus
(a
ki os
gy os
bii ybés)
eiksmus
a
biisenas,
kai
ku ie
bid a dyiai.
An a
e us,
Sios
kons ukcijos
ne e ai
es i
susijusios
ne
su
ienu
ZodZiu,
o
su
Zodziy
g u-
pe
a
isu
sakiniu.
7.
P ielinksnio
i§
kons ukcijos
gali
sinonimi8kai
san ykiau i
su
ki omis
p ieZas-
ies
kons ukcijomis:
a)
p ielinksnio
i¥
kons ukcijos,
suda y os
su
pojiidius
Zyminéiais
daik a a dZiais,
es i
sinonimiskos
p ielinksnio
nuo
kons ukcijoms
(Z .
§
26
.);
b)
p ielinksnio
i
kons ukcijos,
suda y os
su
emociniais
daik a a dZiais,
jungi-
niuose
su
akiy
i8 aiska
Zyminéiais
( e iau
ki ais)
eiksmaZod*iais
es i
sinonimikos
inagininkui
(Z .
§
17);
c)
p ielinksnio
i
kons ukcijos
su
pas o ius
poZymius
Zyminéiais
daik a a dziais
gali
u é i
sinonimy
p ielinksnio
dé/
kons ukcijy
a pe
(Z .
§
43);
d)
a ski ais
a ejais
p ielinksnio
i¥
kons ukcijos
gali
bi i
sinonimiSkos
p ielinks-
nio
pe
kons ukcijoms
(Z .
§
44).
PRIELINKSNIS
NUO
BENDROSIOS
PASTABOS
§
46.
P iclinksnis
nuo
y a
ienas
pag indiniy
p ieZas ies
p ielinksniu.
Jo,
kaip
i
p ielinksnio
i§,
p ieZas ies
eik’mé
y a
iS es iné.
De i acinis
ios
eik’més
pobidis
a sispindi
jos
izomo iSkume
e d és
eik’mei.
Paméginsime
konk e iai
pa ody i,
kaip
p ielinksnio
nuo
p ieZas ies
eikSmés
seman iné
s uk i a
a i inka
jo
e d és
TeikSmés
s uk i a.
Sis
p ielinksnis,
kaip
i
i¥,
sa o
e d és
eik’me
nu odo
eiksmo
p adinj
a’ka
(bend as
pozymis),
a iau
ski iasi
nuo
pas a ojo
p ielinksnio
lokalizuojamy
daik y
p adine
padé imi,
eiksmo
i8ei ies
pozicija,
a ba
o ien acine
eik$me?.
Imkime
d i
azes
su
p ielinksniu
nuo
i
jo
eik8me
uz asykime
o maliai:
1)
Saku é
(A)
nuk i o
(C)
nuo
s alo
(B)
[(A
pa i Siuje
B)
—
p adinis
aSkas
C]
i
2)
Z
mogus
(A)
a eina
(C)
nuo
miko
(B)
[(A
a i
B)
—
p adinis
askas
C].
Kaip
ma ome,
p ielinksnis
nuo
u i
d i
o ien acines
eikSmes:
ienu
a eju
jis
nu odo
iSo inj
daik y
kon ak a
(1),
ki u
—
ne iksuoja
daik y
kon ak o
(2)
(plg.
usy
k.
Huxu una
1979,
120).
§
47.
P ielinksnio
nuo
pag indinis
p ieZas ies
eik’més
seman inis
komponen-
as
y a
jos
(p ieZas ies)
iSo inis
pobiidis.
ISo ine
adinama
okia
p ieZas is,
ku ia
suda o
paSalinis
( .
y.
iSo inis)
pasekmés
subjek o
a Z ilgiu
eiSkinys,
p z.:
1)
Lan-
gai
(A)
iby éjo
(C)
nuo
enksmo
(B)
[(Sub.
(B)
4A,
.
y.
p ieZas ies
subjek as
nesu-
*
Dél
o ien acinés
eik’més
e mino
Z .
Kilius
1977,
40.
117

ampa
su
pasekmés
subjek u,
plg.
Huxu una
1976,
122]
a ba
o
pa ies
subjek o
i¥o-
Tinis
poZymis,
p z.:
2)
Vaikas
(A)
pa a go
(C)
nuo
laks ymo
(B)
(ku
Sub.
(B)=A).
Kiek iena
Siy
p ielinksnio
nuo p ieZas ies
kons ukcijy
ko eliuoja
su
ski ingomis
o
pa ies
p ielinksnio
e d és
eik¥més
kons ukcijomis.
Kons ukcijos,
eikianéios
p ieZas ies
san ykius
a p
ski ingy
subjek y
pozZymiy
(1),
a i inka
e d és
eik¥més
kons ukcijas,
Zymingias
nekon ak ine
lokalizuojamy
daik y
padé i,
plg.:
Langai
(A)
ikby éjo
(C)
nuo
enksmo
(B)
(ku
Sub.
(B)
¥
A)
i
Zmogus
(A)
a eina
(C)
nuo
misko
(B)
(ku
B
nekon ak uoja
su
A).
O
kons ukcijos,
eiskiangios
p ieZas ies
san-
ykius
a p
o
pa ies
subjek o
pozymiu,
ko eliuoja
su
e dyés
kons ukcijomis,
Zymin-
Giomis
kon ak ing
daik y
padé j,
plg.:
Vaikas
(A)
pa a go
(C)
nuo
laks ymo
(B)
(ku
Sub.
(B)
=
A)
i
Saku é
(A)
nuk i o
(C)
nuo
s alo
(B)
(ku
B
kon ak uoja
su
A).
§
48.
P ieZas ies
p iclinksnis
nuo
ap a nauja
gana
pla ia
deno a y ine
s e a:
Jis
gali
Zymé i
p ieZas ies
san ykius
a p:
1)
iSo inio
(zmogaus
a Z ilgiu)
pasaulio
eiSkiniu
(Vanduo
blizga
nuo
saulés),'
2)
a p
Zmogaus
pozymiy
i
iSo inio
pasaulio
eiskiniy
(kojos
sud éko
nuo
asos)
i
3)
a p
Zmogaus
a ski y
poZymiy
(Vaikas
pa-
y a go
nuo
laks ymo).
Pas a asis
(3)
p ielinksnio
nuo
a osenos
mik olaukas
susisie-
Kia
( ibojasi)
su
p ielinksnio
i¥
a ojimo
s e a:
i
ienas,
i
ki as
zymi
Zmogaus
eiks-
my
a
biseny
(pasekmé)
mo y acija
jo
pa ies
bisenomis
a
eiksmais
(p ieZas is),
plg.:
Vaikas
pa a go
nuo
laks ymo
i
Mo ina
susi go
i§
siel a o.
G e inamosios
a-
zés
ski iasi
sa o
a pe
ienu
eikSmingu
s uk i iniu
poZymiu
—
p ielinksninés
kons -
ukcijos
daik a a dZio
eik&me:
p ielinksnio
nuo
kons ukcijos
daik a a dis
zymi
iSo inj
eiksma,
o
p ielinksnio
i
—
iding
biisena.
Taigi
minimi
p ielinksniai
y a
a i inkamai
pasiski s e
i
Zmogaus
eiklos
s e a.
P ielinksnis
i¥
a ojamas
Zy-
mé i
p ieZas iai,
ku ia
eina
idiniai
subjek o
poZymiai,
o
p ielinksnis
nuo—
iSo i-
niai
subjek o
poZymiai.
KONSTRUKCIJU
LEKSINE
SUDETIS
§
49.
P ielinksnio
nuo
a osena
p ieZas ies
eik8me
y a
be eik
ne ibo a
p iklau-
somojo
daik a a dzio
a z ilgiu.
Sis
p ielinksnis
p ieZas ies
kons ukcijas
suda o
i
su
konk e€iais,
i
su
abs akéiais
daik a a dZiais,
P z.:
Mano
ankos
nuo
#u-
y
apgli o.
T ;
Nuo
a imo
a kliai
pablogs a.
Ky .
Nu ody ieji
daik a a d7iy
seman iniai
(konk e umo
i
abs ak umo)
poZymiai
p ielinksnio
nuo
kons ukcijai
u i
di e encinés
eikSmés.
Ling is inéje
li e a i oje
pas ebé a,
kad
konk e iis
daik a a dziai
y a
seman is-
kai
nepakankami
p ieZaséiai
zymé i
(2x.
Tonosa
1956,
76).
Jais
nu odomas
ienas
s a biausiy
(kalbé ojui)
p ieZas ies
komponen y,
pap as ai
daik as,
su
ku iuo
glau-
dZiai
susijusi
ealioji
( iesioginé)
p ieZas is.
Ki aip
sakan ,
konk e iais
daik a a dZiais
p ieZas is
a skleidziama
nepilnai,
nepakankamai,
ne
isa.
Tokios
leksinés
sudé ies
p ieZas ies
kons ukcijos
iek
su
p ielinksniu
nuo,
iek
su
ki ais
(dél,
pe ,
uz)
es i
Susijusios
su
pla esniu
kon eks u,
ix
ku io
paaiSkéja
eali,
iesioginé
p ieZas is.
P ieZas i,
is eiks a
p ielinksniy
kons ukcijomis
su
konk eéiais
daik a a dZiais,
adinsime
ne iesiogine
(jos
opozicija
iesioginé
p ieZas is,
ku i
eiSkiama
ab-
s ak¢iais
daik a a dziais).
118
KONSTRUKCIJU
VARTOJIMO
APLINKA
§
50.
Kaip
jau
bu o
pazymé a,
p ielinksnio
nuo
p ieZas ies
kons ukcijy
leksiné
sudé is,
ski ingai
nuo
p ielinksnio
i¥
(Z .
§
6),
y a
i ai i,
neapib éZ a:
jos
suda omos
i
su
abs akGiais,
i
su
konk e iais
daik a a dziais,
plg.:
Nuo
bégiojimo
jau
i
Kojas
skauda.
Gs
i
O
aplinkui
dundéjo
Zemé
nuo
a kliy
kanopy.
Bo BM
114.
Todél
Siy
kons ukciju
p iezas ies
eik’mé
is ySkéja
ne
i§
ju
leksinés
sudé ies
(kaip
p ielinksnio
i
a eju),
o
i8
Zodziy
junginio
a
sakinio.
P ielinksnio
nuo
p ieZas ies
kons ukcijos
a ojamos
su
eiksmazod iais
(a
ju
junginiais),
eiskianéiais
biisenas
a
ju
pasikei ima
(Ledas
blizga
nuo
saulés;
A klys
pa a go
nuo
a imo),
sa aiminius
eiksmus
(Langai
i by éjo
nuo
enksmo).
Toliau
i
ienus,
i
ki us
salygiSkai
adinsime
bisenos
eiksmaZodZiais
kaip
opozi-
cija
alingo
eiksmo
eiksmazodiiy.
Nu ody as
p ielinksnis
a ojamas
i
su
kai
ku-
iais
kokybiniais
bid a dZiais
(slapias
nuo
lie aus,
audonas
nuo
Se mukésniy).
§
51.
P ielinksnio
nuo,
ski ingai
nuo
p ielinksnio
iS,
kons ukcijos
junginiuose
su
alingo,
ak y aus
eiksmo
eiksmaZod/iais
ne u i
g ynos
p ieZas ies
eikSmés
(plg.
usy
k.
3acopuua
1961,
66).
Tam
ik ais
a ejais
ji
gali
eik8 i
iksla
su
p ieZas ies
a spal iu.
Nuo
speigy
i
da gany
Z é iy
kailiais
dangs ési.
Dauk.
Nuo
aizéjimo
ankas
is epk
aukais.
K k.
Ge k
akmenélio
nuo
pa iikimo.
Uz (LKZ,
I
79).
Li§nos
s ogas
bu o
deng as
skied omis,
ska da,
Siaudais
i
pa ams y as
nuo
éjo
ilgomis
Sa omis.
C
R,
1
304.
Nuo
lie aus
bu o
uZsukusi
pas
mus.
Lnky.
Nuo
ku mio
ai
silkés
gal q
kia
j
ola,
ai
Zibalo
pila.
Imb(LKZ
VIIT
899).
Ne
da Zas,
i
as
neap e as,
ik
agu kai
Zaga ais
apsmaigs y i
nuo
is y.
Shuck
GMN
103.
Siuos
junginius
u in
ikslo
eik8me
odo
jy
galimos
pa a azés
j
p ijungiamuo-
sius
ikslo
sakinius,
plg.
Nuo
aizéjimo
ankas
is epk
aukais
i
IS epk
ankas
aukais,
kad
neaizé y
a ba:
Agu kai
Zaga ais
apsmaigs y i
nuo
is y
i
Agu kai
Zaga ais
dp-
smaigs y i,
kad
bii y
apsaugo i
nuo
iS y.
TIESIOGINE
PRIEZASTIS
§
52.
P ieZas is
loginiu
poZii iu
y a
pozymis
(jo
opozicija
—
daik as,
objek as).
Todél
i
p ieZas i,
Zymima
poZymius
ei8kianéiais
Zodziais,
galima
pa adin i
iesio-
gine.
Kaip
jau
bu o
miné a,
p ielinksnis
nuo
suda o
p ieZas ies
kons ukci
ijas
su
daik-
a a dziais,
Zymindiais
eiksmus
(pa a go
nuo
skai ymo),
bisenas
(susikiip ino
nuo
sédéjimo),
ypa ybes
(pagel o
nuo
senumo).
Tokios
kons ukcijos
u i
iesioginés
p ieZas ies
eikSme
(jos
opozicija
—
ne iesioginé
p ieZas is).
Tiesioginés
eik8més
p ie-
linksnio
nuo
kons ukcijos
skyla
j
d i
g upes
pagal
p ieZas ies
subjek o
su apima
[
nesu apima
su
pasekmés
subjek u.
Subjek as
as
pa s
§
53.
P iclinksnis
nuo
a ojamas
Zymé i
p iezas ies
san ykiams
a p
o
pa ies
subjek o
a ski y
pozymiy,
p z.:
Vaikas
pa a go
nuo
bégiojimo
(plg.
aikas
pa a -
go
i
aikas
bégiojo).
Pagal
subjek o
pobiidj
sios
kons ukcijos
es i
d ejopos.
119
1.
Kons ukcijos,
Zymingios
gy u
daik y
biseny
a
P ocesy
p ieZas j:
Bégéjui
nuo
ilgo
bégimo
k aujas
pe
nosij
p asi e sé.
B g(LKZ
I
717).
Nuo
éjimo
papi s is
suskilo.
Dk&(LKZ
IX
366).
Akys
uZb inko
nuo
e kimo.
K k.
Nuo
da bo ankos
kie éja.
Slm.
Nuo
ilgo
skai ymo
balsu
i
ge klé
iSpa ps.
Uz (LKZ
IX
429).
K ie iniai
iisai
suk u éjo
nuo
malonios
Sypsenos.
Bal PV
I
154.
Nuo
sédéjimo
is aigoje
jis
bu o
kuk eléjes
pe peéius.
VenclGD
92.
2.
Kons ukcijos,
Zymingios
negy u
daik y
biseny
a
p ocesy
p ieZas j:
Len a
sudiiléjo
nuo
ilgo
guléjimo.
K k.
Nuo
ySéjimo
jis
(Salikas)
ge okai
i si empé.
VaizgRR
I
103.
Ka oniné
Saskiy
len a
nuo
ilgo
i
daino
a ojimo
jau
nusi ynusi.
CVRI
271.
Nuo
pak és inio
Klumpés
suskilo.
Dk&(LKZ
IX
200).
Ap a os
kons ukcijos
y a
suda y os
su
i¥o inius
poZymius
Zymin iais
daik a-
a dziais.
(Su okiais
daik a a dziais
p ielinksnis
i¥
negalimas.)
§
54.
P ielinksnis
nuo
(o
ne
i§!)
a ojamas
su
daik a a diiais,
Zymingiais
mas-
ymo,
su okimo
p ocesus
a
ezul a us:
nuo
susimgs ymo,
nuo
gal ojimo,
nuo
minciy,
nuo
sapny.
Nuo
os
min ies
p adéjau
i pé i
lyg
d ugio
k eciamas.
MikelZS
183.
Nuo
y
minéiy
sublogo
i
Pajuoda o,
niekados
niekam
linksmo
eido
nebe odé.
BilR
1
232.
Ji
pa a go
nuo
a siminimy.
Do DIN
68.
Nuo
gilaus
susimas ymo
jos
Z ilgsnis
sus ings a.
G u&K
119.
Nuo
ilgo
klausymo
p adéjo
ausyse
spieg i
i
oS i.
Pie RR
I
43.
§
55.
P ielinksnis
nuo
pa a ojamas
i
,,nesa oje“
aplinkoje:
su
daik a a diiais,
Zyminéiais
idines
biisenas
—
Ppap as ai
emocijas.
Pasi aiké
as i
minima
p ielinks-
Di
pa a o a
su
Siais
daik a a dziais®:
baimé:
Visi
i balo
nuo
baimés.
8n.
Nuo
bailés
galima
susi g i.
K k,
iSgas is:
Ona
se ga
nuo
ikgaséio.
C R,
II
47.
Ejo
a gias
diedas
namo,
nuo
iSgqs¢io
isas
d ebédamas
i
b aukdamas
nuo
eidy
p akai q.
Pie RR
43.
Nuo
is-
&4@SCio
i
asa y
jam
k apq
uzgniauZia.
BilR
1
163.
Tai
a likes,
sus ingo
ie oje
nuo
iSgqscio.
LzPR
II
105.
laimé:
Zi ilé
ik
su
nuos aba
seké
sa e
i¥
Salies
i
alpo
nuo
laimés.
MikelIKLL
174.
Tada
ji,
aps aigusi
nuo
laimés,
a skleidé
sa o
paslap j.
A yz.
pyk is
(jni Sis):
Ka u
su
Kazimie u
iSjojo
i
Pode is,
jjuodes
nuo
pykéio,
& ieZdamas
dan imis.
Bal PV
I
320.
Nuo
iSge os
anksciaudeg inés
i
nuo
sa o
pykéio,
aip
s aiga
jj
paga usio,
émé
da
labiau
s ai
g i
gal a.
K é Rg
211.
Taip
i
plésési
i
isas
puses
Sunes,
Z angindami
s o omis
g andinémis,
dusdami
nuo
jni Sio.
Bal PV
1
155.
susijaudinimas:
Nuo
susijaudinimo
jam
ne
p adéjo
skaudé i
gal q
( sp).
Miisy
ponia
nuo
menkiausio
susijaudinimo
alps a,
Va n(LKZ,
I
89).
Nuo
susijaudinimo
jos
sk uos us
iimusé
audonos
démés.
SluckGMN
236,
susik im imas:
Nuo
isokiy
susik im imy
gal a
p apliko.
Up(LKZ
VI
600).
juokas:
Tik
nemi iau
nuo
juoko.
Jn8k(LKZ
VII
899).
sa ma a:
Nuo
sd ma os
ne
ausys
pa audo.
Dk&.
®
Misy
u ima
medZiaga
né a
iSsami.
120
Nu ody os
leksinés
sudé ies
p ielinksnio
nuo
kons ukcijas
galima
pakeis i
(je
am
ne ukdo
sin aksinés
aplinkybés)
p ielinksnio
i
kons ukcijomis,
ku ios
y a
daz-
nesnés,
ipiSkos,
plg.:
d eba
nuo
baimés
|
i
baimés,
nuo
i§gqscio
|
i
i gqscio,
nuo
susijaudinimo
|
i§
susijaudinimo;
diis a
nuo
susijaudinimo
|
i&
susijaudinimo,
nuo
pyk-
Gio
(jni sio,
i iZio)
|
i
pykcio
(ini sio,
i izio),
pa audo
nuo
sa ma os
(gédos)
|
i
sa ma os
(gédos).
I$
kon eks iniy
okios
subs i ucijos
ap ibojimy
galima
nu ody i
i a dzio
sa o
bu ima
p ie
p ielinksnio
nuo
kons ukcijos
daik a a dzio,
pyz.:
Nuo
igge os
anks-
Ciau
deg inés
i
nuo
sa o
pykéio,
aip
s aiga
ji
apémusio,
émé
da
labiau
s aig i
gal a,
K é Rg
211.
Pakeis i
p ielinksnj
nuo
p ielinksniu
i¥
galima
ik
elimina us
i a dj,
plg.
nuo
sa o
pykcio
=
ik
pykcio.
Subjek ai
ski ingi
§
56.
Tiesioginés
p ieZas ies
p ielinksnio
nuo
kons ukcijas,
zyminéias
ski in-
gu
subjek y
pozymiy
p ieZas inius
ySius,
pagal
daik a a dzio
TeikSme
galima
ski i
i
d i
ySkesnes
g upes.
Kons ukcijos
su
po%ymius
eiSkian iais
daik a a dziais
§
57.
P ielinksnio
nuo
kons ukcijy
daik a a dis
gali
Zymé i:
a)
Smogimo,
ly éjimo
a
pan.
eiksmus:
Me gina
pas e déjo
nuo
skaudaus
smiigio
i
a ¥oko
a gal.
VenclR
II
203.
Nuo
sumusimy
isq
eida
man
maudé
i
s ilino.
Bal PV
II
441,
GeleZinis
apas
i pa
nuo
Zingsniy.
SluckGMN
13.
PaSiu po
ka é
nuo
glos ymo
p ie§
plaukq.
Plg.
da :
Nuo
si y
Z ilgsniy
jam
da ési
nesmagu.
LankKS
91.
Nuo
Si o
pasizii éjimo
mes
abu
paSokom
an
kojy.
Bal PV
I
215.
Nuo
mikko
k apy
aps aigo
gal a.
K k.
b)
Ga sinius
eiksmus,
ga sus:
K iipciojo
Ve onika
nuo
kiek ieno
daik elio
suSlaméjimo,
nuo
kiek ienos
po
kojy
Sakelés
su askéjimo,
VienR
I
173.
Rokas
k ip eléjo
nuo
Si o
enks-
mo.
LankKS
78.
Visas
il as
d ebéjo
nuo
juoko,
Ka MAR
243.
Uzs alé
links a,
liz a,
nuo
klegesio
Sokinéja
léki és,
C R
VI
122.
Nuo
iukSmo,
iksmo,
juoky,
a odé,
g ius
isi
Tekonio
namai.
Bal PV
I
24.
Langy
s iklai
ebe i péjo
nuo
sp ogimy,
ku iy aidas
a si isda o
iki
cia.
LankKS
69.
P ie
pas a osios
g upés
p iski inos
i
kons ukcijos
su
kalbéjimo
bei
in o maci«
jos
daik a a dziais,
Nuo
Si y
Zodziy
Jonas
iXsi iesia
kaip
bo agu
pe o as.
Bal PV
I
45.
Alps a
man
Si delé
nuo
iisciy
Zodeliy.
Dk8
(LKZ
I
89).
Saliamu é
ne
iss
iZiojo
nuo
§i-
os
jy
kalbos,
nebe ekusi
Zado.
Bal PV
I
307.
O
mums
nuo
jis
ke S ingo,
juodo
me-
Jo
él
senos
Zaizdos
sieloj
a sida o.
Myk-Pu R
I
314.
Nuo
y
pasaky
aikai
isibaisino,
daba
i
lauk
bijo
isei .
Gs(LKZ,
I
568).
121
OBJEKTINE
REIKSME
§
72.
P ielinksnio
dé/
kons ukcijos
sakomos
su
in o macijos,
kalbéjimo,
mas-
ymo
eiksmazZodZiais
i
Zymi
u inj},
p z.:
a ési
dél
kelionés,
eisinosi
dél
nea é-
Jimo.
Taéiau
Sios
kons ukcijos
a osena
nu ody a
eikSme
y a
ibo a,
nes
pag in-
diné
u inio
aiSkos
p iemoné
y a
p ielinksnio
apie
kons ukcija,
pyz.:
kalbéjo
apie
knygas,
pasakojo
apie
susi ikimg.
G e inamy
kons ukcijy
a ojimo
s e os
i§
dalies
su ampa.
Be
y a
kele as
eiksmaZodziy,
ku ie
eikalauja
ik
p ielinks-
nio
dél.
§
73.
Junginiai
su
p ielinksnio
dé]
kons ukcija.
P ielinksnio
dél
kons=
ukcija
egulia iai
a ojama
su
Siais
kalbéjimo
eiksmaZodziais:
a is,
de é is,
dyg is,
eisin is,
aiskin is
bei
p ieSdéliniais
ju
ediniais
(pasi a i,
susi a i).
Pa ios
kons ukcijos
leksiné
sudé is
j ai i:
jos
daik a a dis
gali
bi i
i
konk e us,
i
ab-
s ak us,
p z.:
a ési
dél
Zemés,
dél
pa da imo,
1.
VeiksmaZodziy
a is,
susi a i,
Pasi a i
junginiai
su
dél
i :
a)
konk e@iais
daik a a dZiais:
Dé]
mais o
juk
a ski ai
a simés?
Bal
TK
I
36.
Liko
susi a i
dél
ginkly
i
d abuziy.
MaSNA
54.
Kaimieciams
ien
eikia
susi a i
su
d a ininku
dél
iSpe kamos
Zemés.
Myk-Pu S
325.
Dél
algos
Susi a sime
—
a§
nenusk iausiu.
Pauk& ¥
260.
An iksliai
i
a éjau
dél
mixko
pasi a i.
Sil.
b)
abs ak iais
daik a a dziais:
Jus ukas
su
Vy uku
jau
bu o
a sigule,
ik
da
a ési
dél
y dienos
Zygiy
i
da by.
Ma8AMB
101.
Vy au as
su
i e iu
G ieze
ilgai
a ési
dé!
panemunés
pilaidiy
sus ip inimo.
VienR
IV
207.
Su
Sakalausku
a ési
dél
Zag és
paskolinimo,
dél
menkiausio
daik o.
C R
II
331.
Su-
si a a
dél
medziy
plukdymo
Nemunu
(8).
‘Nu ody y
eiksmaZodziy
junginiai
su
dél
i
konk e iais
daik a a dziais
y a
se-
man iskai
nepilni,
juos
galima
i¥plés i
emian is
pla esniu
kon eks u.
Apibend in os
eikimés
daik a a dziai
klausimas,
eikalas
su
nu ody ais
eiks-
mazodziais
a ojami
inagininku,
ku is
okioje
pozicijoje
es i
i&plés as.
Ui eko
laiko
i
jaunimui
Pasilinksmin i,
i
seniems
piliy
bei
ka o
adams
d auge
su
Kes uciu
pasi a i
Zemai ijos
gy enimo
klausimais.
Ta asP
215.
Kai
y ai
p adéjo
a is
ka o
eikalais,
abi
mo e ys,
js aciusios
s o as
z akes,
pasigalino.
VienR
IV
44.
Sios
kons ukcijos
biidingos
aS y
kalbai.
Jas
galima
ans o muo i
j
p ielinks-
nio
dél
kons ukcijas,
plg.:
a ési
ka o
eikalais
—
a ési
dél
ka o,
pasi a é
gynimo
Klausimais
—
pasi a é
dél
gynimo.
2.
Veiksmazodziy
aiskin is,
pasiaiskin i,
ixsiaixkin i
junginiai
su
dél
i :
a)
konk eéiais
daik a a diiais:
O
kazkoks
jaunuolis
aigkinosi
dél
y§ulio,
dingusio
i
d a o
biblio ekos.
Gud-GuzKIT
378.
I
dél
And iuko
mokéjo
pasi-
aigskin i.
MaSAMB
371,
Be
dél
laixko
mes
aip
i
neiSsiaSkinome!
Pauk&
NS
81.
1
Tu inys
y a
iena
objek iniy
eikSmiy.
128

b)
abs ak iais
daik a a dZiais:
Radusui
eko
ne
aigkin is
Vilniuje
dél
a ia-
my
mies ui
sk iaudy.
Bo SVB
16.
O
man
aiSkinkis
ponui
Jana iciui
dél
isy
jisy
dainusky...
BielDG
126.
3.
VeiksmazZodziy
eisin is,
pasi eisin i,
iSsi eisin i
junginiai
su
dél
i :
a)
konk e iais
daik a a diiais:
Jis
kaip
ik
eikalingas
o dino
poli ikai
—
paskui
pasi eisin i
s e imSaliams
i e iams
dél
nekal ai
i Zudy y
Zmoniy.
VienR
IV
155.
b)
abs akéiais
daik a a dziais:
Dél
s a os
mo e s
negaléjo
pasi eisin i.
Vaizg
RR
I
73.
Klys a
—
ai
nuosi dziai;
kankinamai
ekda o
paklydimus
su ok i,
nesi-
eisin i
dél
jy
(paklydimy)
ik
laiko
d asia
a
ki okiomis
sqlygomis.
TLR
II
255.
4.
VeiksmaZodziu
de é is,
lyg is
junginiai
su
p ielinksnio
dé/
kons ukcija:
Jis
ilgai
de éjosi
dél
kainos.
LankKS
30.
Dél
ublio
iek
lygs as
—
suSilo,
supluko
isa.
K 8.
Té as
bu o
isada
oks
g ieZ as
su
da bininkais...
de édayosi
dél
kiek-
ieno
cen o.
Pauks NS
125.
Nesang aZiniai
p ieSdéliniai
eiksmaZodziai
sude é i,
sulyg i
suda o
junginiu
i
su
galininku
(a),
i
su
p ielinksnio
dé/
kons ukcija
(b):
a)
Zmogus
sulygo
oziuka
i
nupi ko.
SNé .
A
sude éjai
aka
a kli?
T en.
b)
Jie
galu inai
sulygo
dél
é iskés
pa da imo
i
obesiy
pe kélimo
j
gau-
q
i
aldzios
sklypq.
MikelKLL
115.
Sulygo
dél
kainos,
dél
uzmokeséio,
dél
da bo
salygy.
DLKZ,
769.
Jei
ik
dél
algos
su iksime
—
pas
mane
a é-
jes
nesigailési.
Pauk8 J
67.
G e inamieji
junginiai
(Z .
a,
b)
ski iasi
i
leksine
sudé imi,
i
seman ika:
jun-
giniu
su
galininku
daik a a dis
y a
konk e us
i
Zymi
iesiogini
objek a
(sulygo
oziukg),
0
junginiy
su
p ielinksniu
dé/
—
abs ak us
i
Zymi
apibend in a
objek a
(sulygo
dél
pa da imo).
Pas a yjy
junginiy
negalima
ans o muo i
j
junginius
su
galininku
(plg.
*
sulygo
pa da ima).
§
74.
Junginiai
su
p ielinksniy
dél
i
apie
kons ukcijomis:
P ielinks-
nio
dél
kons ukcija
eina
su
okiais
kalbéjimo,
in o macijos
bei
mas ymo
eiksmazo-
dZiais,
su
ku iais jp as a
p ielinksnio
apie
kons ukcija.
G e inamosios
kons ukci-
jos
gali
ski is
am
ik ais
seman iniais
a spal iais.
1.
P ielinksnio
dé!
kons ukcija
a ojama
zymin
siau esnés
in o macijos,
©
p ielinksnio
apie
kons ukcija
—
pla esnés,
i8samesnés
in o macijos
objek a.
Pigs
Dél
knygy
ig aizdos
pasaky¢iau
iek,
kad
mums
bii y
eikalinga
nusis a y i
ben
keli
knygy
ipai.
Myk-Pu R
VIII
37.
Tiesa,
jis
da
mégo
g azias
mo e is
—
dél
ju
p o o
nekalbésime,
ai
an aeilis
klausimas.
Vencl
GD
34.
O
dél
Vilso-
no,
ku io
idealizmu
kadaise
aklai
ikéjo,
Sinkle is
pa eiSkia...
VenclLL
181.
Reiké y
pagal o i
dél
e iniy
i
lie u iy
kalbos
di oje
suda y y
Zodziy
di e en-
cia imo
( 8).
A siliep i
dél
kai
ku iy
k i iky
da omy
p iekais y
laikau
galima
i
eikalinga.
Myk-Pu
R
VIII
59.
Daug
i
ilgai
bu o
kalbé a
apie
pasauliniy
klasiky
leidima
lie u igkai.
Vencl
LL
76.
A
i
jam
paciam
ne e é y
daugiau
pagal o i
apie
y ojaus
dienq?
VenclGD
42.
5.
120
129
Ta iau
nu ody as
ski umas
a p
p ielinksnio
dél
i
apie
kons ukeiju
né a
la-
bai
ySkus.
P ielinksnio
dé/
kons ukcijas
galima
pakeis i
pla esnés
eik¥més
p ie-
linksnio
apie
kons ukcijomis,
—
pas a osios
galimos
i
kon eks uose,
pe eikian-
Giuose
ibo a
in o macija.
Po g
Zodziy
p asi a iau
apie
uos
pa eikslus
(|dél
pa eiksly).
ZemR
Il
116.
A éjo
gal on
i
ie
Zodziai,
ku iuos
nuo
Jos
igi dau,
kai
apie
uos
pinigus
paklausiau.
BilR
1
212.
Ki asyk
uZsiminda o
aip
pa
i
apie
sklypininky
Zeme-
les.
VienR
V
102.
SeX osios
klasés
auklé oja
N.
ik
ka
pe spéjo
sa o
auklé inius
apie
pa ojy,
ykan j
an
ledo
( sp).
2.
P ielinksnio
dé!
kons ukcija
a ojama
in o muojan
apie
subjek o
ne eali-
zuo us,
numa omus
dalykus.
Dél
Vasa io
cha ak e is ikos
eks
kalbé i
a ski ai.
Myk-Pu R
VIII
72.
Rodenai,
a
pagal ojo
dél
du y
numa omam
miisy
Deko a y inio
meno
muzieju
( e ).
Taciau
eikiai
jis
u éjo
susimas y i
ne
iek
dél
sa o,
kiek
dél
aiky
a ei-
ies.
VenclGD
13.
Gal
im i
i
paklaus i
dél
pa da éjo
ie os?
Pauks }
41.
3.'Si
kons ukcija
sakoma
i
su
in o macijos
eiksmazodZiu
bend a imi,
Zymin-
Gia
iksla.
Kaika is
su ikes
mies elyje
Ve onikos
é q,
deg ine
aisino
i
uzp axé
a ei i
pa-
sikalbé i
dél
duk e s.
VienAS
69.
Nusiun éem
Pas
pong
pa ink inius
sodzZiaus
y us
dél
mi ko
pasneké i.
In&k
(LKZ
IX
420).
4.
P ielinksnio
dél
pasi inkima
gali
lem i
apibend in a
daik a a dZio
eik¥mé
(plg.
§
87).
An a
—
Si
asmeniné
pa i is
galéjo
Mai onj
pada y i
Jau esnj
i
p i e s i
aixkiau
pasisaky i
dél
ienos
iesojo
poli inio
gy enimo
aplinkybés.
ZabM
398.
Labai
dziaugciaus,
jeigu
dél
&ia
mano
iskel y
kKlausimy
placiau
spaudoje
pasisaky y
ypaé
miisy
axy ojai.
VenclLL
62.
§
75.
P ielinksnio
dé/
kons ukcijy,
a ojamy
su
neu aliais
kalbéjimo,
in o -
macijos
eiksmazodZiais,
eik8mé
y a
objek iné.
Ta
pa i ina
i
galima
jy
sinonimi-
ka
su
p ielinksnio
apie
kons ukcijomis,
dél
ku iy
eikSmés
nekyla
abejoniu,
plg.:
kalbéjo
apie
knygas
i
dél
knygy.
Siu
kons ukcijy
eikSmés
ski iasi
am
ik ais
seman iniais
a spal iais:
p ielinksnio
apie
kons ukcija
odo
pla esnés
in o maci-
jos
objek a
( .
y.
objek a,
ap a iama
i ai iapusiSkai),
0
p ielinksnio
dé]
—
siau es-
nés
in o macijos
objek a
( .
y.
objek a,
ap a iama
pap as ai
ienu
aspek u).
Ta iau
pozicijoje
su
emociniais
kalbéjimo
eiksmaZodjiais
p ielinksnio
dél
kons ukcijos
eik’mé
jau
laiky ina
p iezas ies,
pyz.:
susiba é
dél
nicky.
§
76.
Junginiai
su
p ielinksnio
dél
kons ukcija
i
su
inagininku.
Y a
eiksmazodziy,
ku ie
suda o
pa aleliniy
junginiy
su
p ielinksnio
dé/
kons-
ukeija
i
su
jnagininku,
p z.:
abejoja
d augais,
suabejojo
dél
a ei ies;
iipinasi
ai-
kais,
susi iipino
dél
s eika os.
VeiksmazodZio
abejo i
(i
jo
yediniy
suabejo i,
paabejo i)
junginiai
su
p ie-
linksnio
dél
kons ukcija
(a)
i
su
inagininku
(b).
a)
Dél
Zemaiciy
jis
neabejojo
—
Jie
isuome
jam
bu o
ix ikimi.
VienR
IV
50.
Ne
ka a
bu au
suabejojes
dél
a ei ies.
NdZ.
Galima
paabejo i
dél
130
ieno
ki o
kalbos
eiskinio
e inimo
( sp).
Dél
nedo y
Sk odskio
ke inimy
nebuyo
jokios
abejonés.
Myk-Pu R
VI
420.
b)
P o eso iy
objek y umu
abejo i
niekas
ne u i
pag indo.
VenclLL
110.
Ne gi
bu o
suabejojes
Vinco
nuosi dumu,
ge a
alia,
no u
ko o i.
Mikel
KLL
234.
Abejojimas
sa o
sugebéjimais
demobilizuoja
imogy.
DLKZ,
3.
2.
VeiksmazodZiai
ipin is,
susi iipin i,
pasi ipin i
suda o
junginiy
i
su
p ielinks-
nio
dél
kons ukcija
(a),
i
su
jnagininku
(b).
a)
Siinai is
nesi e ia
i§
linksmybés,
0
mo ina
e kia
i
ipinasi
dél
p amus -
gal io.
SimonR
I
122.
Al onsas
susi ipino
dél
sa e
Zmonos
i
p adéjo
jos
pa-
ydé i.
VienR
III
256.
K yZiuociai
susi ipino
ne
ik
dél
sa o
a kliy,
be
i
dél
sa o
gy ybés.
VienR
IV
112.
O
dél
jos
dainy
pasi azinéjimy
su
Mu za
jis
ne
juokais
susi ipino,
G usK
123.
b)
Negaliu,
iipinuos
namais.
Kps(LKZ
XI
995).
Ans
senais
paminklais
apinasi.
V8y. Tu
nesi ipink,
mano
sesele,
manim,
jaunu
be neliu,
mano
is u
Zi geliu.
BsO
191.
Bi és
iipinasi
a ilio
¥ a umu
( 8).
Tuo
iukSmu
susi ipino
i
pa s
ma salka.
VienR
IV
145.
PSemickis
susi iipino
isgi s omis
ijiino
naujienomis.
Myk-Pu .
§
77.
P ielinksnio
dél
kons ukcijos
su
nu ody ais
eiksmazodziais
y a
biidin-
gos
aS y
kalbai
i
jas
galima
pakeis i
jnagininku,
plg.
abejoja
dél
Zemaiciy
|
Ze-
maiciais,
suabejojo
dél
nuosi dumo
|
nuosi dumu,
iipinasi
dél
siinaus
|
siinumi,
su-
si iipino
dél
pasi azinéjimy
|
pasi azinéjimais.
Ta p
kons ukcijy,
suda y u
su
kon-
uma.
P ielinksnio
dél
kons ukcija
in o muojama,
jog
eiksmo
objek as
y a
ne
iek
pa s
daik as,
kiek
su
juo
susije
dalykai
( ai
paaiSkéja
i
kon eks o),
o
jnaginin-
kas
nu odo
ik
pa i
daik a,
plg.:
susi iipino
dél
a kliy
(dél
jiems
g esiangio
pa ojaus)
i
apinasi
a kliais
(pa iais),
neabejojo
Zemaiciais
(pa iais).
P ielinksnio
dél
kons ukcija
leng ai
sakoma
su
p ieSdéliniais
eiksmaZod iais,
plg.:
paabejojo
dél
e inimo
(be
ne:
e inimu),
susi iipino
dél
saus os.
TIKSLO
REIKSME
§
78.
P ielinksnio
dé]
kons ukcija
ikslo
eik$me
u i
junginiuose
su
ak y ius,
alingus
eiksmus
Zymin iais
eiksmazodziais,
p z.:
a jojo
dél
me gelés,
ko oja
del
lais és,
i§gé é
dél
d asos,
di ba
dél
duonos,
gy ena
dél
aiky
(pla iau
Z .
LKG
1976,
87).
Tokius
junginius
galima
ans o muo i
j
sudé inius
ikslo
sakinius,
plg.:
a jojo
dél
me gelés—a jojo,
kad
pama y y
me gele,
i gé é
dél
d asos—isgé é,
kad
bii y
d asiau
|
d asesnis.
PRIEZASTIES
REIKSME
§
79.
Kaip
jau
bu o
miné a,
p ielinksnis
dél
p iklauso
p ie
adinamuju
abs ak-
iy
p ielinksniy,
—
jis
ne u i
konk e ios
e d és
eik¥més.
Jo
p ieZas ies
eik¥mé
ski iasi
nuo
p ielinksniy
i¥
i
nuo
a i inkamos
eiksmés
abs ak umo
laipsniu.
P ielinksniais
i¥
i
n o
ap aSomi
ik o és
eiSkiniy
p ieZas iniai
ySiai,
nus a omi
empi inio
su okimo
pakopoje,
o
p ielinksnis
dél
Zymi
mas ymo
ak ais
( emian is
ee
131
u imomis
Ziniomis,
o
ne
be a pi¥ku
s ebéjimu)
nus a omus
p ieZas inius
ySius,
plg.:
Medis
sulinko
nuo
éjo
i
Z
aigzdés
dél
dideliy
a s umy
a odo
mazos.
Taigi
minimi
p ielinksniai
aikomi
ap a¥an
ski ingy
mas ymo
pakopy
ezul a us:
p ie-
linksniai
i§
i
nuo
ap a nauja
empi inio
su okimo
pakopa,
o
p ielinksnis
dél
—
acionalaus
(abs ak aus)
mas ymo
pakopa.
(Zinoma,
xi
opozicija
né a
sime iSka.)
P ielinksniai
i§
i
nuo
Zymi
p ieZas inius
ySius
pap as ai
a p
a ski y,
elemen-
a iy
eiSkiniy,
p icinamy
empi iniam
su okimui,
o
p ielinksnis
dé/
—
a p
sudé-
ingy
eiSkiniu,
ka ais
—
iS isy
si uacijy.
Sie
p ieZas ies
p ielinksniai
y a
a i inka-
mai
pasiski s e
po
kalbos
s ilius.
P ielinksnis
i¥
bidingas
bele is iniam
s iliui,
o
p ielinksnis
dé]
—
mokslinés
li e a ii os
kalbai,
P ielinksnj
nuo
galima
laiky i
s ilis iSkai
neZymé u.
§
80.
P iclinksniy
i i
nuo
p ieZas ies
eikSme
pa adinome
si uacine
(jie
a -
ojami
ap aSan
elemen a ias,
konk e ias,
pap as ai
ju imiSkai
su okiamas)
si ua-
cijas,
ai
p ielinksnio
dél
p ieZas ies
eikSme
galima
adin i
apibend in a,
—
jis
a ojamas
ap aSan
pla ias
si uacijas,
in elek ualinés
eiklos
ezul a us.
§
81.
P ielinksnio
dé/
Ieksiné-sin aksiné
unkciona imo
aplinka
u i
sa i y
b uozy,
ku iais
ji
ski iasi
nuo
ki y
p ieZas ies
p ielinksniu
a osenos.
Kons ukcijy
leksiné
sudé is
§
82.
P iclinksnio
dél
eik’més
apibend in as
pobiidis
pasi ei8kia
p iklauso-
mojo
daik a a dZio
pasi inkimu.
Sis
p ielinksnis,
ski ingai
nuo
ki u,
a ojamas
su
bend esnés,
pla esnés
eik$més
daik a a dZiais,
plg.:
dél
blogos
nuo aikos
i
i§
siel a o.
§
83.
P ielinksnis
dé/
ienin elis
i§
isy
lie u iy
kalbos
p ieZas ies
p ielinksniu
suda o
kons ukeija
su
daik a a dziu
p ieZas is,
u in iu
ka ego ine
eik8me,
.
y.
zyminéiu
giminine
sa oka™.
Si
galimybé
odo
p ielinksnj
dé/
u in
labai
apibend in-
a
i
ne y8kia
p ieZas ies
eik8me,
ku i
eikalinga
sus ip inimo,
pa ySkinimo
(plg.
usu
k.
no,
Ou kenb
1962,
20).
P ielinksnio
dél
kons ukcijos
daik a a dis
p iezas-
is
isada
es i
iSplés as
ki ais
ZodZiais,
p z.:
dél
sios
p ieZas ies,
dél
menkos
p iezas-
ies,
dél
keliy
p ieZasciy.
Be
pazyminio
miné oji
kons ukcija
bi y
seman i&kai
ik ina,
plg.
*dél
p ieZas ies.
Kaip
ik
pazyminio
bu imas
i
neleidzia
Siai
kon-
s ukcijai
leksikalizuo is
(plg.
usu
k.
no
npuuune
DunKenb
1962
a).
Minimos
kons ukcijos
daik a a dis
p ieZas is
gali
bi i
iSplés as
de inamaisiais
Zodiziais:
biid a dZiais
(dél
im os
p iezas ies),
daly iais
(dél
nezinomy
p ieZasciy),
i a dziais
(dél
Siy
p iezasciy),
skai a dziais
(dél
d iejy
p ieZasciy)
a ba
bi i
aldomas
kiekio
eikSmés
Zodziy
(dél
sim y
p iegasciy,
dél
daug(elio)
p ieZasciy).
Pagal
pazyminio
eik$més
pobiidj
nu ody as
kons ukcijas
galima
ski i
j
kelias
g upes.
1.
Kons ukcijos
su
k ali ika y inés
(cha ak e izuojamosios)
eikSmés
pazymi-
niais
—
biid a dziais,
daly iais,
i a dziais
(p z.,
kazkoks,
koks
no s).
Mindaugas
a sime é
nuo
k ikscionybés
ne
dél
eliginiy,
o
dél
poli iniy
p ie-
Zasciy.
Ju gIP
276.
Si
poezija
—
dekadanso,
idéjinio
nusigy enimo
poezija
—
u
*
Dél
ka ego ijos
i
giminés
sa oky
Z .
OJI
1977,
30.
132
éjo
Zlug i
ne
i
dél
o maliy
p ieZasciy.
VenclLL
287.
Dél
leng ai
a spéja-
my
p ieZaséiy
he cogas
jsaké
lie u iams
i
p iisams
mels is
i
moky is
S en as i
skai y i
sa o
gim qja
kalba.
Ju gIP
309.
2.
Kons ukcijos
su
kiekybinés
eik’més
Zodziais,
p z.:
dél
keliy
(kele o,
kelio-
likos)
p iezasciy,
dél
ijy
p ieZasciy,
dél
aibés
p iezasciy.
Populia umo
bu okéliai
nusipelné
dél
keliy
p ieZaséiy:
juos
leng a
augin i
i
islaiky i
iki
ki o
de liaus,
jie
skaniis
i
mais ingi
( sp).
Taip
a si ik i
galéjo
dél
dau-
gelio
p ieZasciy.
3.
Ypaé
daZnos
kons ukcijos
su
i a dziais:
pa odomaisiais
(si,
a,
a
pa i,
okia,
okia
pa i),
nezymimaisiais
(ki a,
ki okia),
klausiamaisiais-san ykiniais
(kokia,
kelios).
Dél
os
p iezas ies
daimai
pama ysi
juos
p iemiesciuose,
besikaps andcius
SiukSlynuose...
I anLP
IIT
90.
Dél
six
p ieZas¢iy
Daukan as,
kaip
i
jo
kolegos,
Daugi do
iloso ijos
ku sq
i eiké
sunkiai.
Me kSD
75.
Jis
iséjo
i
da bo
dél
ki y
p iezZasciy
( sp).
S.
Daukan as,
y inédamas
Lie u os
is o ija,
siekia
iXsiaigkin-
i,
dél
kokiy
p iezZasciy
au a,
a likusi
p aei yje
ga sius
sa o
he ojiskumu
Zygius,
sukii usi
didele,
galinga
als ybe,
laikui
bégan
sumenkéjo,
nusilpo,
apo
paniekin y
i
pa e g y
baudziauninky
au a.
ZabM
57.
Sios
leksinés
sudé ies
( .
y.
iSplés os
i a dZiais)
kons ukcijos
y a
maZiau
in o -
ma y ios
negu
kons ukcijos,
iSplés os
k ali ika y inés
eik&més
ZodZiais
(Z .
1),
—
i a dZiai
nesukonk e ina
daik a a dzio
p iezas is
eikSmés,
0
ik
seman iSkai
ji
sie-
ja
su
kon eks u,
i8
ku
paaiSkéja
ealus
Jo
u inys.
Apsk i ai
kons ukcijy
dél
os
P ieZas ies
(dél
y
p iezasciy),
dél
Sios
p ieZas ies
(dél
Siy
p ieZasciy)
i
k .
eik’mé
p ilygs a
kons ukcijai
su
ienu
ji a dziu
dé/
o,
o
kons ukcija
dél
kokios
p ieZas ies
(dél
kokiy
p iezaséiy)
—
kons ukcijai
dél
ko
(a.
§
85).
§
84.
P ielinksnis
dé!
suda o
daznai
a ojama
kons ukcija
su
pa odomojo
i a dZio
as
kilmininku
—
dél
o.
Sios
kons ukcijos
i a dis
u i
ana o ine
apibend-
in o
nu odymo
eikSme,
kaip
i
be a dés
giminés
o ma
ai
(Valeckiené
1974,
56).
Kons ukcija
dél
o
( iksliau
jos
i a dis
o)
pa aduoja
pap as ai
ne
a ski a
Zodj,
0
pla esnj
kon eks a
—
sudé inio
sakinio
démeni,
isa
sakinj
a
sakiniu
g upe,
pas ai-
pa,
p z.:
AS
au
pe asiau
iki
dél
o,
kad
u
pi masis
mano
sinus
i
kad
u
da bsGiau-
sias
i
isy
ki y.
SimonVK
I
144.
Ji
mégs a
pasijuok i
i§
mano
plaukimo
s iliaus.
Man
dél
o
ka ais
es i
pik a
i
skaudu.
MikelZS
403.
Sios
kons ukcijos
ya osena
y a
ne ibo a
leksinés
aplinkos
a z ilgiu
(ji
galima
kuo
i ai iausio
u inio
sakiniuose),
a iau
apib éZ a
sin aksiSkai.
Ski inos
ys
jos
s uk i inés
unkcijos.
1.
Kons ukcija
dé/
o
eina
jungiamuoju
Zodziu
pa emiamojo
sujungimo
pada inio
sakiniuose
(#.
LKG
1976,
775).
No eikai
namie
g aziai
sugy ena,
dél
o
juos
ge bia
isas
kaimas.
Myk-Pu S
1
33.
Pa yéiu
kiek
paxalo,
dél
o
daba
po
kojomis
sausai
askéjo
ledas.
Bal PV
I
162.
Apsi édes,
apsikamses,
dél
o
jam
né
nesal a.
Smk.
Analogisku
san ykiu
ji
gali
sie i
i
a ski us,
sa a ankigkus
sakinius.
Siuo
a eju
ji
sakoma
pap as ai
sakinio
p adZioje
i
ik
e ais
a ejais
—
idu yje.
6.
120
133

Juk
as
jausmas
bu o
da
isixkai
naujas,
nejp as as.
Dél
o
jis
bu o
i§gy enamas
aip,
kaip
ik
jaunam
meilé
egali
bi i
iigy enama.
ZabM
139.
Tadukui
a odé,
kad
Jis
sapne
ado
g azy
daik q,
be
kai
pabudo,
jo
nebebu o.
Dél
o
jam
pasida é
liidna.
MikelZS
426.
Dél
o
jam
Siandien
jau
isai
nesunku
a simin i.
SimonVK
I
18.
Paciame
aizda imo
biide
na i alis inis
ap a’ymas
dél
o
su ampa
su
a alixkai
g ésminga
j aiga.
SaukTSV
313.
2.
Kons ukcija
dél
o
a ojama
po
kai
ku iy
jung uky
i
padeda
i8 eiks i
seman inius
san ykius
a p
jy
jungiamy
démeny.
Tokia
unkcija
ji
a lieka:
a)
Sudedamojo
sujungimo
pada inio
sakiniuose
su
jung uku
i
(z .
LKG
1976,
737)
a ba
ien isiniuose
sakiniuose
su
iena i¥iais
a iniais,
sujung ais
uo
pa iu
jung uku.
Jau us
aikiskas
sielos
eaga imas
j
d ama iskus
i ykius
jun amas
be eik
kiek-
ienoje
baladéje,
i
dél
o
isa
poema
ampa
ne
ik
au os,
be
i
indi ido
epopéja.
Lank MDT
61.
Bu o
lJabai
slidu,
i
dél
o
eikéjo
ei i
a sa giai.
K k.
Sis
ge ai
a liko
pa iké a
jam
uida inj
i
dél
o
pelné
da
daugiau
liaudies
pasi i-
kéjimo.
Myk-Pu R
VIII
612.
Be
nepa éjes
namo,
o
pakeliui
j i es
j
g io j.
Islip i
jis
nebejs enges
daugiau
i
dél
o
Saukesis
pagalbos.
SimonVK
I
188.
b)
G e inamojo
sujungimo
nuolaidos
sakiniuose
su
jung uku
be
(Z .
LKG
1976,
763)
a ba
ien isiniuose
sakiniuose
su
iena iiais
a iniais,
sujung ais
uo
pa iu
jung-
uku.
Tiesa,
Ja mala
p azudé
mano
aikq,
sua dé
gy enima,
be
dél
o
nebisiu
oks
k ailas,
kad
ugnj
paku ciau.
C R
V
211.
Siandien
jo
Zodziai
pasi i ino,
be
dél
o
nebu o
leng iau.
C R
II
158.
Jis
ge ai
ma o
gam os
pe mainas
i
j ai umq,
be
dél
o
jausmingai
neaik¢ioja.
KubJJ
24.
c)
P ijungiamuosiuose
sakiniuose
po
jung uky
no s,
kad.
Sua éjimas
su
pazangiq
ja
lie u iyin eligen ija...
Zemai és
liaudiSkumui
nepakenké,
no s
dél
o
nuo
kaimo
gy enimo
ji
kiek
i
nu olo.
Myk-Pu R
VIII
295.
Jei
pa éjes
ja
pas ebés
—
egul
pas ebi,
be
ji
nepa odys,
kad
dél
o
labai
dziaug ysi.
Pauks
CMN
138.
Visais
misy
ap a ais
a ejais
kons ukcijos
dé/
o
ealus
u inys
y a
a skleidzZia-
mas
p ieS
ja
einanciu
kon eks u.
3.
Miné oji
kons ukcija
p ijungiamuosiuose
p ieZas ies
a
ikslo
sakiniuose
eina
jung uko
kad
a liepiamuoju
ZodZiu
(Z .
LKG
1976,
865,
888).
Jis
nebeno éjo
miisy
namie
laiky i
dél
o,
kad
mes
kas
y as
asda ome
po
pa-
gal iu
auksinj
pinigg.
BaléBG
157.
Kedulis
bu o
linkes
S aSiui
p i a i
jau
ien
dél
o,
kad
neken é
jokiy
naujo iy.
Myk-Pu S
I
41.
Dél
o
Sé iau
juodbé élj,
kad
jis
g azus
bi y.
JV
389.
Kons ukcijos,
einanéios
a liepiamuoju
ZodZiu,
u inys
a skleidziamas
po
jos
einanéiu
kon eks u,
—
Salu iniu
démeniu.
Kons ukcija
dél
o
y a
pa i
abs ak¢iausia
i8
isy
Sio
p ielinksnio
kons ukcijy.
Todél
i
jos
a osena
labai
pla i:
ji
padeda
i8 eik8 i
p ieZas inius
ySius
a p
sakinio
démenu
(a
sakiniy),
ku iais
gali
bi i
a spindimos
j ai iausio
sudé ingumo
si ua-
cijos.
134
§
85.
P ielinksnis
dél
suda o
kons ukcija
su
i a dziu
kas
—
dél
ko,
odan ia
meZinoma
a
neapib éz a
p ieZas j.
Si
kons ukeija
a ojama:
1.
Tiesioginio
klausimo
sakiniuose.
—
Dél
ko,
é e,
aip
isados
nuliiides?
LT
Ul
243.
Ji
gali
ko eliuo i
su
a i inkama
a sakomojo
sakinio
kons ukcija,
plg.:
Dél
o,
kad...
2.
Ne iesioginio
klausimo
p ijungiamuosiuose
sakiniuose
(ku
ji
a lieka
jungia-
maja
unkcija
i
eina
p ieZas ies
aplinkybe
Salu iniame
démenyje,
kaip
i
iesioginio
Klausimo
sakinyje).
1)
Ma y ,
jiems
neaisku,
dél
ko
cia
Zmogus
budi
po
didZiuoju
laik odziu.
Mikel
ZS
110.
2)
Tai
pasakyk
a i ai,
dél
ko
a
miisy
a mija
neina...
pi myn?
Gud-GuzKIT
635.
Sie
sakiniai
y a
paaiSkinamieji:
jy
Salu inis
démuo
papildo
pag indinio
démens
a aminio
Zodzio
eik§me,
uzZimdamas
a i inkamy
linksniy
pozicijas
(sakinyje
(1)
- a dininko,
sakinyje
(2)
—
galininko,
Zz.
LKG
1976,
812
.).
Kons ukcija
dél
ko
gali
bi i
pa a ojama
i
okiuose
sakiniuose,
ku iy
Salu i-
nis
démuo
uZima
p ieZas ies
kons ukcijos
pozicija.
3)
Ba é
mane
mo useé
i
senas
é elis,
dél
ko
aso as
juodbé élis.
VienazZII
120.
4)
Igno ui
bu o
pik a,
dél
ko
iexmininkas
iskqa
da é,
nieko
jam
nepaaiskindamas.
Gud-GuzKIT
174.
Siuose
sakiniuose
miné oji
kons ukcija,
be
anks iau
nu ody os
p ieZas ies
unk-
cijos
(Z .
pa yzdzius
1,
2),
u i
i
ki a
unkcija::
ji
odo
p ieZas ies
san ykius
a p
sudé-
inio
sakinio
démeny.
Pag indinis
démuo
Zymi
pasekme,
o
Salu inis
—
p ieZas i.
{Pas a asis
démuo,
a ski ai
paim as,
aip
pa
Zymi
p ieZas ine
si uacija,
ku i
sa o
uoZ u
gali
ei i
ki os
p ieZas inés
si uacijos
komponen u.)
§
86.
P ieZas ies
kons ukcija
dé]
ko
gali
nu ody i
kon eks a,
kaip
i
dél
o,
Tuo
a pu
pasi odé,
kad
Sal eikiy
Vilkas
is ink as
pi mininkau i,
dél
ko
labai
nu-
s ebo
daugelis
Sal eikiSkiy.
SimonVK
I
63.
S ai
dél
ko
jis
k im osi
i
negaléjo
sau
do-
ano i.
C R
II
157.
§
87.
Tik
p ielinksnis
dé/
suda o
p iezas ies
kons ukcijas
su
okiais
apibend in-
os
eikSmés
daik a a dZiais,
kaip:
aplinkybé,
sqlyga,
padé is,
b uo%as,
ypa ybé,
po-
Zymis,
cha ak e is,
biidas,
pobiidis,
o ma,
u inys,
laikas,
s oka,
pe eklius,
poZiii is,
Sunkcija
i
k .
Be
o,
okie
daik a a dziai
nu ody oje
pozicijoje
isada
es i
iSplés i
ki ais
s uk i iSkai
bii inais
ZodZiais
—
de inamaisiais
(a)
a
nede inamaisiais
(b)
—
pazyminiais.
a)
XIX
a.
miisy
li e a ii inis
gy enimas
dél
daugelio
nepalankiy
is o iniy
ap-
linkybiy
aplamai
bu o
pe
silpnas...
ZabM
442.
Délsa o
geog a inés
padé ies
Lie u a
negaléjo
lik i
uzda u
a ealu,
kaip
Eu opos
Siau é.
SaukTSV
47.
Dél
Siy
b uozy
ikslo
sakiniai
y a
a imi
unkcinio
p ijungimo
sakiniams.
LKG
III
884.
Dél
Sios
ypa ybés
daugelis
au y
g aziagal ei
da é
i
a i inkamq
pa adinima.
I anLP
III
48.
Dél
aukS y
psichiniy
unkcijy
jie
nelais éje
g ei
apsip an a
*6
Dél
i a dzio
kas
san ykio
su
i a dZiu
ai
( as)
Z .
Valeckiené
1976,
69
.
©
135
su
Zmogumi
i
isa
aplinka.
I anLP
UI
73.
Dél
didelés
naudos,
ku ig
geniai
ei-
kia
misky
iikiui,
sulesdami
daugybe
medziy
kenkéjy,
miné oji
Zala
p a
ne eikSminga.
I anLP
III
45.
b)
Be
poema
jau
ien
dél
sa o
emos
pobidzio
negali
bi i
p iski a
p ie
is o inio
Zan o
kii iniy.
ZabM
105.
Ziu ék,
ienokiy
a
ki okiy
su eny y
gamyba
éluoja
dél
medZiagos
s okos
( sp).
Dél
sa o
cha ak e io
ikumy
aip
gy en i
nesugebu.
TLR
II
228.
Kaip
ma y i
iS
pa eik u
pa yzdziy,
nu ody os
leksinés
sudé ies
kons ukcijos.
a ojamos
pla ios
in o macijos
sakiniuose.
§
88.
Apsk i ai
p ielinksnio
dé!
a osena
p iklausomojo
daik a a dzio
a z-
ilgiu
y a
ne ibo a.
Jis
suda o
p ieZas ies
kons ukcijas
su
j ai ios
seman ikos
ab-
s akCiais
(a)
i
konk e iais
(b)
daik a a dZiais.
a)
Visq
aka g
negaléjau
akiy
pakel i
dél
b olio
Sunybiy.
Uzp.
Dél
é y
ino io,
dél
amsuoliy
ana iky
p ie a y
iksizadéjau
g aziausiojo
jausmo
—
meilés.
VienR
I
255.
Dél
sa o
jaukumo
i
pasi ikéjimo,
zylé
dainai
pa enka
j
Zmogaus
ankas.
I anLP
III
227.
Tik
dél
dusulio
nebespéjo
papo in i,
kas
bu o.
T einTK.
150.
To-
kia
padé is
susida é
ne
ik
dél
seny
klaidy,
be
i
dél
chaoso
bei
s eiky
( sp).
Dé!
sa o
kasdieninio
ak ualumo
publicis ika
né a
okia
ilgaamzé,
kaip
bele is i-
ka.
Ju gIP
278.
Eilé as is
y a
neuzmi S amas
dél
sa o
kon as y
( e ).
Zodziy
pe eklius
sakinyje
susida o
dél
dazno
eiksmazodiniy
daik a a dziy
a ojimo
( ).
b)
Jis
isq
laikq
bu o
ne amus
dél
palik y
AnykSdiuose
as y.
VienIMA
228.
Labiausiai
Sie
milzinai
isga séjo
dél
sa o
agy.
SakAP
71.
Ziemg
okie
§nabidynai
bu o
neib endami
dél
gilaus
sniego,
asa q
neixklampojami
dél
ais y
i
pelkiy.
VienR
IV
13.
Pagaliau
jis
negali
é iSkéj
ody is
i
dél
policijos.
Myk-Pu R
VI
425.
—
Ne eikia,
—
a saké
é ui,
—
man
daugiau
okio
jaunikio,
ku is
dél
sa o
a k-
liy
mane
pame é.
Bo BM
119.
Daznos
kons ukcijos
i
su
asmeniniais
j a dZiais.
Dél
a es
i
Zilieji
e o
plaukai
bus
apjuokiami!..
Pe kR
1
187.
AS
jai
pado ano-
siu
aSa as,
jos
p alie as
dél
jiisy.
BalEBG
355.
Kasdieniné
miisy
duona
aip
ka i,
kad
dél
jos
né
sa o
laimés
neken i.
Myk-Pu R
I
315.
Dél
pa eik yjy
sakiniy
pasaky ina
iek,
kad
jy
p ielinksnio
dé/
negalima
pakeis i
Ki ais
p ieZas ies
p ielinksniais.
Tai
odo
jo
a osenos
sa i uma.
§
89.
Paméginsime
nu ody i,
koks
y a
p ielinksnio
dé/
kons ukcijy
san ykis
su
p ielinksniy
i
i
nuo
kons ukcijomis.
1.
Kaip
jau
bu o
kons a uo a,
p ielinksnio
i¥
a osena
y a
apib éz a
p iklauso-
mojo
daik a a dzio
a z ilgiu:
jis
suda o
kons ukcijas
su
daik a a dziais,
Zymin-
Giais
emocijas
(Z .
§
12
),
pojii ius
(2.
§
23
)
i
cha ak e io
ypa ybes
(2.
§
39).
Su
pas a osios
seman inés
g upés
daik a a dziais
dazniau
sakomas
p ielinksnis
dél
(o
su
ki ais
—
e ais
a ejais).
1)
P asiskin i
keliq
i
Zmones
jis
is engé
ik
dél
dideliy
gabumy
i
nepap as o
da b§ umo.
Me kSD
97.
2)
Dé!
sa o
nepap as o
moky umo
jis
g ei ai
paga séjo.
A iZAI
54.
3)
Tadiau
dél
sa o
idéjinio
ibo umo
as
nuo aikas
poe as
eis eixké
ik
paciais
bend iausiais
b uozais.
Lank M-P
282.
4)
Tiesa,
p ie a ingas,
an as inis
po-
136
Zi i is
j
gy ulius
dél
Zmoniy
amsumo
da
ilgai
islieka
bui yje.
LT
II
11.
5)
Tada
ka alius
a ida é
jam
jauniausiqjq
duk e j,
ku i
dél
é o
meilés
neno éjo
p iesin is.
BaléBG
259.
Siuose
sakiniuose
p ielinksnis
i5
negalimas
dél
jy
u inio
apibend in o
pobidzio,
©
kai
ku iuose
(p z.
1,
2)
—
i
dél
pa ies
daik a a dZio
leksinés
eik’més:
ma
mi-
nimo
p ielinksnio
a osena
su
nu ody os
seman inés
g upés
daik a a dZiais
y a
i-
bo a.
2.
Tik
p ielinksnis
dé]
a ojamas
ap a¥an
si uacija,
ku
p ieZas ies
i
pasekmés
subjek ai
ski ingi.
Siuo
a eju
pasekmés
apibend inimo
laipsnis
neak ualu:
ji
gali
bi i
i
konk e i
(epizodiné),
i
apibend in a.
AS
i
iSéjau
dél
jo
abuojumo.
S (LKZ,
I
15).
Sinus
jos
dél
pa ydo
negaléjo
igelbé i
(ji
buyo
pa ydi).
T .
Dél
Sy io
baugS umo
Seimininkas
ji
nuola os
Zabojo.
C R,
II
68.
Tie
pa ys
daik a a dZiai
ki okiuose
kon eks uose
(ap aSan
o
pa ies
subjek o
a ski y
poZymiy
p ieZas inius
ySius)
a ojami
su
p ielinksniu
i§.
Jam
odési,
kad
Su a
aip
kalba
i
pa ydo.
BaléAP
311.
Zmonés
paukscius
gau-
do,
kad
paukS eliu
gau y
pasidziaug i,
ki as
i
godumo.
Ma8S
56.
3.
P ielinksnio
dé/
kons ukcijos
negalima
pakeis i
i¥
kons ukcija
kon eks uose,
ku
ji
y a
sin aksiskai
p iklausoma
nuo
bi inai
Sios
o mos
eikalaujanéio
ZodZio
(plg.
§
97
).
Apmaudu
dél
sa o
bejégiskumo,
skaudu
uz
isus
uos
ge us,
nuosi dzius
Zmones.
Bal TK
I
164
(be :
skés eléjo
akomis
i
bejégiSkumo).
Vik o as
susig au-
dino
dél
sa o
okio
paslaugaus
ge umo.
MikelZS
157
(plg.
i
ge umo
ji
iskq
a -
Jeido).
4.
Pasi aiko
pa ieniy
kon eks y,
ku
abu
miné i
p ielinksniai
gali
bi i
a ojami
pakai omis.
G iezé
i
Knys au ai é
ik
i
mandagumo
nusisypsoda o
i
él
gaudyda o
ie-
nas
ki o
Z ilgsnius.
VienR
1V
217
—
Jam
jumo as
s e imas.
Jis
k izena
ik
dél
manda-
gumo.
T einTK
222.
Dél
apsileidimo
jis
aip
nusigy eno.
And
—
Visi ikéjo,
kad
Vilius
nebu o
ismokes
o,
ko
eikéjo,
i§
apsileidimo.
Simon.
Susi go
dél
sa o
kal ybés.
K k
—
Ne
i
sa o
kal ybés
a¥
kup o as.
Ds.
Ligonis
jau
nebegaléjo
i ék i
dél
skausmo.
Vien
IMA
153
—
I§
skausmo
oka
nebe u i
ku
deé is...
BsRP
284.
A
jau
él
dél
senumo
(|i
senumo)
negaliu
pas eik .
S ak(LKZ
XII
410).
Jis
dél
baimés
nieku
neina.
K k.
Tai
ne eisinga,
nes
ska ina
aikus
ge-
ai
elg is
ne
dél
idinio
jsi ikinimo,
o
ikin is
apdo anojimo
( sp).
Sio
ne
pe
didelio
mies o
gy en ojai,
ieni
i§
p iesiskumo,
ki i
iesiog
dél
nekuklumo,
ji
seka
( e ).
I§
a sa gumo
(|
dél
a sa gumo)
ik
no éjom
ginkly!
Vd
(LKZ
I
344).
Visi ys
i
Siq
pa odg
a éjo
i
smalsumo
( e ).
A sig eze
paziii és
Zemyn
a
i§
nea sa gumo
paslydés
no s
kiek,
— uoj
pa i s
i
akmenj.
BilR
I
146.
I¥
ne algymo
gali
liga
ka-
bin is.
Jn8k(LKZ
VII
461).
Man
i
o
susik im imo
ne
gal a
p adéjo
sopé i.
ZHLKZ
VI
600).
Is
os
nelaimés
i
papyko
(émé)
Zmogus
ge ,
G z(LKZ
TX
965).
Visos
Sios
jy
ydos
kilusios
i §
nezZinojimo,
kas
y a
gé is
i
kas
—
blogis
( e ).
137
pasiguos i
délnaujos
a kos.
LzPR
II
20.
Kad
i
béda ojas
(=
bédoja)
Zmo-
nés
dél
menko
nieko!
G g(LKZ
I
577).
b)
Té ai
skundzias
siinum
—
isiskai
neklausqs.
K k.
Vilkui
pasiskys i
Jjo
aikais?
K é .
Ilgai
skundési
senis
Vasa is
naujojo
gy enimo
a gais.
Myk-
Pu AS
480.
Tai
ji
p iéjus
Zaliq
liepele
nelaimém
pasiskund#ia.
D skD
197.
P a-
deda
e k i
i
jam
guos is
p ispaudimais.
Dauk.
I
Jie
daba
jau
bédojasi
sunkiais
laikais.
Pkp.
Nusibédojo
é as
sa o
aikais.
Ds(LKZ
I
579).
Ta p
g e inamyjy
junginiy
sunku
jzid é i
p asminj
ski uma.
P ielinksninés
Kons ukcijos
biidingesnés
a8 y
kalbai.
2.
Veiksmazodis
skys is
eik’me
,, ody i
skaudan *
i
jo
sinonimai
guos is,
dejuo i,
bédo i,
aimanuo i,
ai o i
suda o
junginiy
su
jnagininku
daik a a dziu,
Zyminéiy
kino
dalis.
Seniukas
skundzias
Si dzia.
K k.
Miisy
a klys
pi mu ine
koja
skundzia-
si.
Uzp.
Ans
iena
anka
guodzias
—
ku
bu o
pe sau a,
UZ (LKZ
III
740).
A k-
dys
guodziasi
koja,
Als
(LKZ
I
740).
Zmonés
dejuoja
dan imis.
DLKZ,
112.
Jau
kelin a
diena
kai
Sonu
aimanuoja.
Lkm(LKZ,
I
38).
Vai oja
ai oja
Aniu é
dan im.
Km.
Snekamojoje
kalboje
p ielinksnio
dé!
kons ukcijos
okiais
a ejais,
a odo,
nepasaky y.
Su
p ieSdéliniais
eiksmaZod¥iais
am
pa iam
eikalui
pa a ojama
i
p ielinksnio
sw
kons ukcija.
Visa
Ziema
iS$deja au
su
anka.
Gs(LKZ,
IT
386).
Da
padejuosi
su
a
ko-
Jja.
Gs(LKZ,
Il
386).
Su
sa o
danéiu
Ji
isa
aka q
igaiciojo.
Rm(LKZ,
I
32).
Pakeis i
miné a
kons ukcija
ienu
inagininku
neleidzia
eiksmaZodZio
p ie8-
délis.
3.
Ta mése
eiksmaZodziai
skys is,
guos is,
bédo i
(pap as ai
p ieSdéliniai)
pa-
a ojami
su
abs akéiy
daik a a dziy
galininku,
ku is
pab éZia
nu ody y
eiksma-
Zodziy
sema_,,pasako i“.
Oi
a§
nueisiu
auks an
kalnelin,
ax
pasiskysiu
sa o
a gelj.
M k.
Nubéda-
ojo
(=nubédojo)
sa o
bédas
senelis.
Ds.
{
kiemq
a éjes,
guodés
sa o
béda
isiems
Zmonéms.
J k
62.
Li e a i inéje
kalboje
okiais
a ejais
bii y
pa a o as
inagininkas
a
p ielinks-
nio
dél
kons ukcija.
§
101.
Pa aleliniy
junginiy
su
nu ody omis
o momis
suda o
eiksmazodZiai
diiaug is,
didziuo is,
s ebé is.
a)
Dziaugési
dél
miisy
laiméjimy.
Didziuojasi
dél
sa o
kilmés.
S e-
bisi
dél
okiy
kalby.
Ge okai
nusis ebéjau
dél
pa a dés:
ne
Ka osas,
0
Ka-
osa.
Bal D
II
244.
b)
Ne
isi
dziaugési
bajo o
Ki klio
laime.
K é P
217.
Visi
s ebéjosi
okiu
Jjo
elgesiu
(1k).
Dél
okiy
agy
acoliediai
labai
didZiuojasi
sa o
gal ijais.
SakAP
59.
144

Junginiai
su
p ielinksniy
dél
i
uz
kons ukcijomis
§
102.
Y a
am
ik os
seman ikos
eiksmazZodZiy,
ku ie
suda o
p ieZas ies
eikSmés
junginiy
i
su
p ielinksnio
dél/,
i
su
p ielinksnio
uz
kons ukcijomis,
p z.:
ba a
dél
neklausymo
|
uz
neklausyma,
mégs a
dél
ge o
biido
|
uz
ge q
biidg.
Tai
e -
inamosios
eik&més
eiksmaZodziai
pla¢ia
p asme.
Juos
galima
ski i
j
kelias
seman-
ines
g upes.
1.
Viena g upe
suda o
eiksmaZodZiai,
eiSkian ys
neigiamas
emocijas
a
nuo-
mone:
ba i,
gédin i,
keik i,
kal in i¥,
k i ikuo i,
k ailin i,
niekin i,
menkin i,
peik i,
Zemin i,
jZeis i,
sme k i,
skys i,
p iekais au i,
pyk i™.
Sie
eiksmaZodZiai,
be
eiksmo
pag indo
(p ieZas ies)
nu odymo,
eikalauja
i
objek inés
eik’més
o my:
eiks-
mazodis
p iekaix au i
(bei
jo
a ian ai
p ikaiSio i,
p ikis i)
eina
su
objek o
naudi-
ninku
(p iekais auja
kaimynams),
pyk i
—
su
p ielinksnio
an
kons ukcija
(pyks-
a
an
d augy),
o
isi
ki i
—
su
galininku
(ba a
aikus,
kal ina
ado us).
Nu ody y
eiksmaZodZiy
eiksmo
pag indas
es i
nu odomas
p ielinksnio
dél
(a)
a ba
p ie-
linksnio
uz
(b)
kons ukcijomis.
Pas a osios
kons ukcijos
daZnesnés.
a)
Pi miausia
F ankas
ixba é
ko esponden us
dél
blogo
susisiekimo.
C Ry
TV
20.
Ne eik
mums
juok is
i
okiy
seneliy
i
gédin i
jy
dél
amsumo.
Jabl.
Is-
gi do
Kiskis
i
Zmoniy, kad
senesniyjy
dél
sa o
elgesio
sugédin a,
jo
pa i
a é-
Zusi...
C R,
I
76.
Keiksnojo
Diidq
jau
ne
dél
agys és,
o
dél
nesugebéjimo
eksp op ijuo i.
C R,
IV
260.
Reinhal as
keliska
iXkeiké
eZe q
dél
jo
nejud umo
( 8).
Jiis
mégs a
kal in i
dél
sa o
nelaimiy
pik as
d asias...
BilR
I
51.
T adi-
ciné
g ama ika
bu o
k i ikuo a
(i
isai
eisingai)
dél
sis eminiy
ySiy
igno-
a imo.
MK.
19802
10.
K ailinau
sa e
dél
Sig
jausmy
( S).
Juk
negalima
jzeis i
Zmogaus
dél
jo
meilés.
VienR
I
211—212.
Dél
ko
miisy
é ai
paniekino
gim aja
kalbq!
SRagSD
70.
Tu
neliiiski,
poe e,
jei
iis us
eiséjas
Siandien
sme kia
a e
dél
Si dies
suklydimo.
Myk-Pu P
163.
Dél
o
jis
bu o
apskys as
ne
minis ui.
G usK
39.
Mano
da bas
aXy ojai
pa iko,
ik
ji
pap iekai§ a o
man
dél
g ama-
ikos
klaidy
( 8).
Jis
mané,
kad
ji
ims
p ikaiSio i
dél
ilgo
nea silankymo,
Myk-Pu AS
166.
Nesupyk
dél
s aciokigsko
senoka io
klausimo:
u
i§
Ka aliau-
iaus
a jojai?
G us.
b)
Ba é
senas
é elis
jaunqjq
duk ele
uz
jaunosios
kalbeles.
K é P
66.
Jis
pagédino
juosius
uz
okias
kalbas.
LKZ
III
198.
Sukeiké
be ng
uz
a kliy
aizy-
mq,
suba é
me gai e
uz
épsojima
p ie
da bo.
ZemR
III
380,
Vy au as
kal i-
no
k yZiuocius
uz
puolimus
i
pada y as
sk iaudas
( sp).
Jis
nesme kia
Zmo-
gaus
uz
klaidas
( 8).
UZ
okiq
kalba
labai
supyko
mo ina.
ZemR
III
502.
P ielinksnio
dél
kons ukcijas
pap as ai
galima
pakeis i
p ielinksnio
uz
kons -
ukcijomis,
ku ios
nu ody oje
pozicijoje
y a
daZnesnés,
ipiSkesnés.
Ka ais
g e i-
namosios
kons ukcijos
gali
ski is
am
ik ais
seman iniais
a spal iais.
P ielinksnio
uz
kons ukcija
u i
apib éZ a,
konk e iq
eikSme,
o
p ielinksnio
dé/
—
pla esne,
apibend in a,
plg.:
isba é
aikq
uz
neklausyma
i
ixba é
ko esponden us
dél
blogo
susisiekimo.
~~
48
Dal
junginiy
su
eiksmazodziu
kal in i
Z .
au .
1979,
32
.
1
Dél
junginiy
su
pyk i
i
jo
sinonimais
Z .
au .
1978,
26
.
145
2.
Pa aleliy
junginiy
su
nu ody omis
kons ukcijomis
suda o
i
eigiamas
emo-
cijas
a
e inima
eiskian ys
eiksmazod7iai:
mylée i,
még i,
ge b i,
gi i,
ga bin i,
S angin i,
auks in i,
die in i,
Slo in i,
e in i,
pa ik i.
a)
Ji
mane
myli
dél
mano
kan ybés,
dél
mano
ge o
biido.
VienR
I
121.
No eikai
namie
g aziai
sugy end,
dél
o
juos
ge bia
isas
kaimas.
Myk-Pu S
I
33,
O
dél
isos
os
Sui u és,
Zinoma,
niekas
a es
pagi i
negali.
Bal TK
II
333.
Seni
Seimos
daik ai!..
jiis
b angi s
dél
y
anky,
ku ios
jus
ly éjo
( ).
Uz is
la-
biausiai
jis
e ino
Cecho a
dél
alen o
( 8).
Ne,
Jis
pa s
sau
nepa iko
dél
o-
kiy
minéiy.
MikelKLL
397,
b)
UZ
q
jos
linksmybe,
a i umg
i
padauzumq
myléjo
jq
isi
da binin-
kai.
LzP.
Kaime
jq
isi
mégo
uz
jos
a i a
biida,
a skiq
kalba,
sumanuma.
Myk-Pu S
I
30.
4¥
ge biu
sk uzdéles
uz
jy
da bS uma.
SajND
18.
I
ik ai,
S o-
nis
i
S oniené
isy
buyo
Si iami
uz
da bS uma.
SRagSD
121.
Uz
ai
i
Seimi-
ninké
jq
b angino.
VienR
V
125.
T
Sios
g upés
junginiy
seman inis
san ykis
oks
pa s,
kaip
i
anks iau
ap a y
(a.
1).
P ielinksnio
dé/
kons ukcijos
negalima
pakeis i
p ielinksnio
uz
kons uk-
-cija,
kai
y a
ai8kus
pi mosios
apibend in as
pobidis,
ple.
Ne,
mes
dél
mésos
ik-
ai
jiisy
,gaidziy“
gi iame
balsg.
Donel.
Kazin
apie
kq
jis
mas é:
a
apie
g aziaja
g d iene,
a
apie
soda,
ku i
bu o
paméges
ik
dél
sa o
ponios. JasiukR
I
119,
3.
Tokios
pacios
o mos
junginiy
suda oma
i
su
eiksmazodziy
mylé i,
meég i
an onimais
nekes i,
neapkes i.
a)
Tiesa,
jos
nekenéia
smulkiis
pauks¢iai
u bii
dél
panaxSumo
i
paukS§ anagj.
I anLP
III
16.
b)
Neken é
os
bobos
u#
lieZuyj
i
su edZiojimus.
Bil
R
I
229,
§
103.
VeiksmaZod iai
a
ZodZiu
junginiai,
ei’kian ys
bausme
a
jos
a likima
(baus i,
ke &y i,
eis i,
sodin i
i
kaléjima,
kalé i,
sédé i
kaléjime),
aip
pa
konk e is
eiksmaZodziai
a
Zodziy
junginiai,
pa a o i
okia
pa
eikSme,
eiksmo
pag indui
zymé i
a ojami
pap as ai
su
p ielinksnio
u%
kons ukcija
(b).
P ielinksnio
dé]
kons ukcija
okioje
Pozicijoje
pasi aiko
zymiai
e iau
(a).
a)
Kelias
dienas
pa iexéjes
é ynéje,
buyo
Veng ijos
policijos
suim as
dél
men-
Ko
nusizengimo
pasy
a kai
( sp).
Jis él
dél
sa o
8 ieZ o
poli inio
eiksmo
bu o
iSmes as
i<
Pasku iniojo
moky ojy
semina ijos
Ma ijampoléje
ku so.
Vencl
LL
103.
Dél
kokio
p asikal imo
pa ekaij
kaléjimq?
LKZV
159,
Dé]
nieky
b olis
b olj
Smaugid,
peiliais
bado...
C R
V
59,
Knyga
bu o
uzd aus-
a,
au o ius
ku j
laikq
dél
jos
sédéjo
kaléjime.
VenclLL
189,
Dél
okio
leng-
abidiSkumo
Sy iui
enka
po a
dieny
gulé i
a e.
C R
I
63,
Dél
jo
k ei o
sapno
nekal as
Zmogus
u i
kaléjime
pu i.
T einT
K
261.
b)
UZ
knygy
gabenimq
bausda o.
Ma3AMB
44.
Mil onas
Saukiasi
die o
a ke Sy i
uz
p o es an y
iSZudyma.
VenclLL
187.
U#
Pasip iesinima
aldziai
is
aikinus
suSaudé
okupan ai
okieciai.
VienR
III
10.
Ka ei os
sinus
sédéjo
kaléjime
uz
poli ika.
VenclGD
433.
An anas
Peéiii a
da
mano
aikys és
die-
nomis
bu o
nu eis as
uz
a kliy
ogima.
VienIMA
29.
Ki siu
gal ele
kaip
kopiis éli
uz
sa o
me gele.
TZ
I
223.
U¥
neklausyma
bu o
uzda e
j
kiaulia-
a j.
S né.
Papjo iau
Saidj
uz
negiedojima.
& s.
146
P ielinksnio
dé
kons ukcijos
a ojamos
ap aSan
apibend in a,
maziau
apib éz-
q
si uacija
(plg.
suémé
dél
menko
nusizengimo),
o
p ielinksnio
ué
—
apib éZ qa
(nu-
baudé
uz
knygy
gabenima).
Ta iau
pas a osios
kons ukcijos
a osena
su
nu ody os
seman inés
g upés
Zodziais
y a
pla esné.
Ja
galima
pakeis i
p ielinksnio
dél
kons -
ukcija.
Sakiniy
su
p ielinksnio
dé!
kons ukeija
s uk i iniai
poZymiai
§
104.
P ielinksnio
dé/
kons ukcijos
a ojamos
kuo
j ai iausios
leksinés
sudé-
ies
sakiniuose,
pe eikian iuose
pap as ai
mas ymo
ak ais
nus a omy
eiSkiniy
p ieZas inius
ySius,
.
y.
is adas
i
jy
logini
pag inda.
Sios
kons ukcijos
daZnai
es-
i
susijusios
ne
su
a ski u
ZodZiu,
o
su
isu
sakiniu,
pap as ai
su
a iniu
a
jo
g upe,
p z.:
Dél-meninio
apibend inimo
alpumo
i
gilumo
jis
pas a é
pasakos
k ai-
lelj
ienon
g e on
su
didziaisiais
g ozinés
li e a ii os
paminklais.
SaukTSV
81.
Lie u iy
au a,
sukii usi
sa i q
pagoniskg
kul ii a,
dél
nuola iniy
k yzZiuo
ciy
puldinéjimy
liko
izoliuo a
nuo
bend osios
Eu opos
kul ii os
ekmés.
ZabM_59.
§
105.
P ielinksnio
dé]
kons ukcija
seman iSkai
gali
bi i
emiama
ne
pa ies
a inio,
o
jo
g upés
Zodzio,
ku is
komunika y iai
y a
ak ualus,
p z.:
a)
bido
aplinkybés:
Esq
mokslas
,,cionykSciams“
sunkiai
p ieinamas
dél
igim o
a silikimo.
Skli AS
172.
Dél
jos
g ei o,
ik aus
polékio
jq
e ai
pagauna
plés ieji
pauks-
Giai.
I anLP
III
16.
O
dél
bu y
k izés
Kaune
niekaip
negaljs
e d iau
isiku i.
Myk-
Pu
AS
461.
b)
kiekio
aplinkybés:
Dél
sa o
jaunumo
jis
maziau
sugedes
negu
as
( e ).
Deja, dél
sunkiy
lai-
ky
i
jo
s aléiuje
ank as is
ilgai
i guléjo.
VenclLL
203.
c)
ie os
aplinkybés:
Pagaliau
jis
negali
é iXkéj
ody is
i
dél
policijos.
Myk-Pu R
VI
425.
d)
laiko
aplinkybés:
Dél
o
uZkaus ymo
negaléjau
kelias
dienas
a kliu
a%iuo i.
Ds.
e)
papildinio:
Dél
nepap as o
k okodily
godumo
juos
nesunku
gaudy i
su
mesSke e.
Y an
TMB
144.
Miné os
kons ukcijos
seman inis
y$ys
su
ZodZiu,
su
ku iuo
ji
né a
sin aksi8kai
susijusi,
odo
jos
p iklausyma
isam
sakiniui.
P ielinksnio
dé/
kons ukcija
gali
seman iSkai
sie is
i
su
Salu iniu
aiSkinamojo
sakinio
démeniu
(dél
okiy
sakiniy
2 .
LKG
IIT
806),
p z.:
Dél
nuola
yks andios
bend inés
kalbos
i
a miy
sq eikos
ne e ai
daba
sunku
pasaky i,
a
Zodis
y a
dialek izmas,
a
p iklauso
jau
bend a au inei
Ieksikai.
JakLKL
68.
Dél
ie e sio
y a
nus a y a,
kad
pa asa j
pa inai
pa sk enda
a ski ai
nuo
pa eliy.
I anLP
TT
189.
§
106.
Miné oji
kons ukcija
daZnai
a ojama
sakiniuose
su
eiksmazZodiiais,
eiSkian iais
Zmogaus
psichinés
eiklos
ak us
a
jos
ezul a us
(su okima,
Zinoji-
ma,
a min i)®°.
"
#
Dl
psichinés
eiklos
eiksma%odziy
Klasi ikacijos
.
Bacunues
1981.
147
Taciau
dél
didelio
onomas inés
medziagos
j ai umo
iki
siol
né a
nus a
y a
uni e saliy,
isiems
a dams
inkandiy
klasi ikacijos
k i e ijy.
JakLKL
89.
Dél
okio
leksinés
i
g ama inés
eikimés
nedi e encijuo umo
daugelis
kalbininky
mano,
kad
a nybiniai
Zodziai
ne u i
leksinés
eiksmés...
JakLKL
21.
Tulzio
daug
kas
nepa-
Zis a,
be
kas
ji
ienq
syki
pama o,
as
isuome
a simena
dél
jo
yskiy
spal y
i
sa-
o iskos
i§ aizdos.
l anLP
III
30.
Dél
xio
iena ées
Jausmo
Mykolai io-Pu ino
eilé-
aSciuose
be eik
nejauciame
kon ak o
su
skai y oju.
Lank M-P
297.
Dél
jokiy
isskaicia imy
nesileido
j
jokius
kKomp omisus.
VenclLL
103.
Be
poema
jau
ien
dél
sa o
emos
pobiidzio
negali
bi i
p iski a
p ie
is o inio
Zan o
ki iniy.
ZabM
105.
Tadiau
dél
sa o
idéjinio
ibo umo
as
nuo dikas
poe as
eis eiské
ik
paciais
bend iausiais
b uozais.
Lank M-P
282.
Lie u oje
nepa adinéiau
Sio
pauks-
cio
pap as u,
be ,
Zinoma,
eikia
u é i
gal oje,
kad
dél
slap o
gy enimo
pama
y i
Ji
labai:_
sunku.
I anLP
IT
350.
Musinuké
dél
sa o
dailios
giesmelés,
g aziy
spal y
i
jaukaus
biido
p iklausan i
p ie
maloniausiy
nelais éje
laikomy
pauksciy. anLP
Ill
267.
Dél
okios
Zan y
sq eikos
a ski i
pasaky
ipai
ne ienodai
klasi ikuojami.
LT
II
24,
§
107.
P ielinksnio
dé!
kons ukcija
bidinga
sakiniams:
1)
su
a daZodiniu
a iniu,
ku io
jung is
y a
g ynoji
(a)
a ba
neg ynoji
(b)
(@.
LKG
1976,
382):
a)
A¥
bu au
laiminga
deél
sa o
pasisekimo
( sp).
Dél
iy
b uozy
ikslo
sakiniai
y a
a imi
unkcinio
p ijungimo
sakiniams.
LKG
Il
884.
Dél
k ailos
gal os
i
kojom
né
amybés.
T en.
b)
Pa s
aikas,
ku j
likimas
da
mé ys
i
é ys,
i
mazens
apo
als ie ijos
da-
lele
ne
ik
dél
bend os
eisinés
i
ma e ialinés
padeé ies,
be
i
dél
bend o
dyasinio
gy enimo.
Me kSD
24.
Be
o,
moky ojy
daugumai
Daukan as
apo
labai
a imas
dél
sa o
a kaklaus
S ie éjisko
da bo,
dél
sunkios
pasis en élio
in eligen o
dalios.
Me k
SD
313.
Jei
dél
nepalankiy
a mos e iniy
sqlygy
mais as
pasida o
nepakankamas,
pa azi ai
es i
p agais ingi.
[ anLP
II
369.
Taciau
dél
sa o
lakonigkumo
i
ezinio
kai
ku iy
p oblemy
dés ymo
,,Donelai is*
pasiliko
lyg
kokia
eskiziné
poema.
Lank MDT
51.
Dél
ankiy
plunksny
jis
a odo
k esnas,
s o as,
a y um
nusipenéjes.
I anLP
I
139.
Dél
saldumo
ge esne
bu o
laikoma
kle y
sula
( 8).
Dél
o
jj
pa i
a nénuku
adinda o.
MaSAMB
201.
Ypaé
dazna
Si
kons ukcija
su
neigiamais
a inio
biid a diiais
a ba
ypa ybes
eiskianéiais
daly iais.
Uz
Sios
linijos
dél
sniego
dangos
ilgo
laikymosi
&y enimo
sqlygos
jam
y a
ne-
palankios.
I anLP
Il
193.
Daukan as
labiausiai
bu o
nepa enkin as
dél
Lele elio
unijiniy
endencijy.
Me kSD
58.
Dél
didelés
naudos,
ku iq
geniai
eikia
mi¥-
ky
ikiui,
sulesdami
daugybe
medziy
kenkéjy,
miné oji
Zala
y a
ne eiksSminga.
I anLP
III
45.
Ziemq
okie
snabidynai
bu o
neib endami
dél
gilaus
sniego,
a-
sa q
neiSklampojami
dél
ais y
i
pelkiy.
VienR
IV
13;
2)
su
neigiamais
eiksmaZodiiais,
p z.:
Nea azia o
s eciai
dél
lie aus.
Nei-
giamu
eiksmaZodziu
pasakoma
ne
ik
ai,
kad
eiksmas
nei yko,
liko
ne ealizuo-
as,
be
i
ai,
kad
as
eiksmas
bu o
lauk as,
iké inas,
pageidaujamas
a
ne
bi i-
148
nas
( .
y.
iS eiSkiamas
i
kalbé ojo
poZii is
j
in o macija). P ielinksnio
dél
kons uk-
cija
a ojama
sakiniuose:
a)
su
neigini
u indiais
nemodaliniais
eiksmazZodziais:
Nepade éje
ja ai
dél
gied y
a
ly y.
Dauk.
Liepos
ménesj
jis
nei§laiko
abi-
ii os
egzaminy
—
kaip
ik
dél
p anciizy
kalbos
a§omojo
( 8).
Si
knyga
y a da
neiSspausdin a
i
is
dél
léSy
ikumo.
Ju gIP
318.
Zino
ai
ilkas
i
dél
o
da
neina
j
namus.
Pie LGM
4.
b)
su
neigiamais
modaliniais
eiksmazodiiais
i
ki o
eiksmaZodZio
bend a-
imi
a
daly iu:
Dél
laiko
s okos
negaléjome
susipazin i
su
isu
muziejum.
I anTMB
24.
AS
jau
ien
dél
senumo
negaliu
pas eik .
S ak.
Dél
sa o
cha ak e io
iikumy
aip
gy en i
nesugebu.
TLR,
II
228.
Dél
Siy
zyliy
pik y
palinkimy
nelais éje
ne eikia
jy
laiky i
bend ame
su
ki ais
paukSéiais
na e.
l anLP
Ill
227.
Dél
okiy
cha ak e ingy
smulkmeny
nesigaili
pe skai es
i
puslapj
ki a
nuobodesnio
eks o
( sp).
Miné oji
kons ukcija
sakoma
su
sus aba éjusiais
eiksmaZodZiu
nebi i,
ne u é-
i,
ne as i,
i a dzio
kas
o my
a
i a diniy
p ie eiksmiu
kaip,
ku ,
kada
i
bend a-
ies
junginiais*!.
Né a
ko
algy i
dél
pe nai
i
uzpe nai
bu usios
saus os.
SimonR
I
233.
Dél
jos
ne u i
kada
i
paunksmé
pagulé i.
Vai iinD
420.
§
108.
I§
dis ibuciniy
p ielinksnio
dé!
kons ukcijos
ypa umy
galima
nu ody i
apibend in os
eikSmés
eiksmaZodzius
a si ik i,
i yk i,
a si as i,
kil i,
egzis uo i
i
k .
Taip
isados
a si inka
dél
iXsiblaSkymo!
Bal AP
232.
Dél
blogos
gele-
Zinkeliy
biklés
Jung inése
Ame ikos
Vals ijose
i yks a
is
daugiau
ka as o-
Fu
( sp).
Tokiy
ediniy
eiksmo
ezul a o
eikimé
pap as ai
y a
an iné,
a si adusi
dél
pi myki és
eiksmo
eikSmés
konk e éjimo.
LKG
I
368.
I
ne
pa s
aiz-
das,
ik
dél
aizdo
kylan i
dainos
emocija
sieja
jos
pe gy enima
su
iS i siniu
pa-
sauliu.
Myk-Pu R
VIII
89.
Vie e siy
bidinga
eisena
Zingsniais
y a
an inis
eiSkinys,
iSsi ys es
dél
gy enimo
dykumose.
IwanLP
III
195.
A odo
is
dél o,
kad
skaicius
jy
kasme
mazéja
galbi
dél
inkamy
pe é i
medziy
s okos.
l anLP
Ill
36.
Apsk i ai
p ielinksnio
dé!
kons ukcijy
a ojimo
aplinka
y a
labai
pla i,
neapi-
b éZ a.
Jos
negalima
apibidin i
seman iniais
e minais,
kaip,
sakysim,
p ielinksniy
i
i
nuo
a osenos.
Miné oji
kons ukcija
a ojama
pap as ai
apibend in o,
pla aus
u inio
sakiniuose.
Nuolaidos
eik’mé
§
109.
Nuolaidos
eikme
u i
p ielinksnio
dé!
kons ukcijos,
pa a o os
moda-
liai
Zymé uose
kon eks uose,
p z.:
Dél
okio
lie aus
galima
ei
Sienq
—
nepe lijo
(K k).
Siuo
a eju
miné oji
kons ukcija
odo
galimo
eiksmo,
a ba
eiksmo
gali-
*
Del
Siy
junginiy
pla ian
Z .
Oginskiené
1978,
119
.
7.
120
149

mumo,
pag inda,
ku is
dél
sa o
silpno
in ensyyumo
( eiksmingumo)
y a
nepakan-
kamas
su ukdy i
numa omo,
iké ino
eiksmo
ealiza imui.
Nuolaidos
eik’me
galima
laiky i
p ieZas ies
a ian u.
P ielinksnio
dél
kons ukcija
nuolaidos
eikSme
u i
sakiniuose:
a)
su
galimuma
eiSkiangiais
Zodziais:
Dél
okio
é o
aikai
kq
no i
gali
da y i..
Sik.
Dél
manes
gali
nedi b i.
K k.
Dél
ais e éjimo
gali
algy i,
be ,
ma y ,
nebeno i.
Kp
(LKZ,
I
40).
b)
su
biisimojo
laiko,
a iamosios
bei
liepiamosios
nuosakos
o momis,
Zymin-
Giomis
ne ealizuo us,
be
numa omus
a ei yje
eiksmus:
Dél
okio
apgadinimo
(Salny)
augs
agu kai.
Rdm
(LKZ
Ill
8)..—
Dél
mano
lie-
Zu io
ixsi eks
ma i,
—
a ¥o é
pa i.
ZemR
I
66.
Dél
Jisy
da badieniy
seniai
su
isais
aikais
bii ume
iss ipe.
A yZKK
61.
APIBENDRINAMOSIOS
PASTABOS
§
110.
1.
P ielinksnio
dé/
kons ukcijos
p ieZas ies
eik’mé
y a
apibend in a
—
ji
Zymi
pap as ai
mas ymo
ak ais
(logi’kai)
nus a omus
eiSkiniy
p ieZas inius
y-
Sius
a ba
i8 ady
loginj
pag inda.
2.
Si
eik8mé
né a
aiSkiai
a si ibojusi
nuo
ki y
eikSmiu
—
objek inés
bei
ikslo:
jas
isas
ienija
bend oji
loginio
pag indo
sema.
Miné oji
kons ukcija
zymi
ieno-
ipo
objek a
—
kalbos,
mas ymo
u inj
(Z .
§
72
).
Tikslo
eik¥mé
aip
pa
p ik-
lauso
p ie
loginiy
TeikSmiy
( ikslas
—
ZMogaus
samoningos
eiklos
s imulas).
3.
P ielinksnio
dél
kons ukcijos
leksiné
sudé is
u i
sa i y
b uozy.
Sis
p ielinks-
nis
a ojamas
su
ka ego inés
eikSmés
daik a a dziu
p iezas is,
su
pa odomuoju
i a dZiu
as,
su
apibend in os
eik8més
daik a a dziais
aplinkybé,
sqlyga,
b uozas
i
k .
An a
e us,
jis
eina
i
su
siau esnés
eik’més
abs akGiais
bei
konk eéiais
daik a a dZiais,
su
ku iais
a ojami
i
ki i
p ieZas ies
p ielinksniai,
a¢iau
ski in-
guose
kon eks uose.
4.
P ielinksnio
dé]
kons ukcijy
leksiné
a ojimo
aplinka
y a
labai
i ai i.
Jos
Pap as ai
es i
susijusios
su
isu
sakiniu.
Be y a
am
ik os
eik¥més
eiksmazodZiu,
ku ie
eikalauja
Sios
kons ukcijos
i
su
ja
suda o
ZodZiy
junginius
(@-§
97
).
5.
Dél
sa o
eik’més
apibend in o
pobiid io
Sis
p ielinksnis
seman iSkai
san y-
Kiauja
su
isais
p ieZas ies
p ielinksniais,
ik
ne ienodu
laipsniu.
Su
p ielinksniais
Pe ,
uz,
déka
jis
suda o
sis eminius,
o
su
p ielinksniais
i¥
i
nuo
pa ienius
sinonimus.
6.
P ielinksnio
dé]
a osena
Zymé a
s ilis iskai:
dazniausiai
ig
isy
p ieZas ies
p ielinksniy
jis
ap inkamas
mokslinéje
kalboje
(o
p ielinksnio
i¥
bidingiausia
unk-
ciona imo
s e a
y a
g ozinés
li e a i os
kalba).
PRIEZASTIES
PRIELINKSNIU
OPOZICIJU
SISTEMA
§
111.
I§
pa eik os
analizés
ma y i,
kad
kiek ienas
p ielinksnis
u i
speci inius.
seman inius
poZymius,
ku ie
a spindi
ski ingus
pa iy
p ieZas ies
san ykiy b uozus.
P ieZas ies
p ielinksniai
(i
inagininkas
be
p ielinksnio)
y a
am
ik u
bidu
pasiski s-
e
p ieZas ies
san ykiy
seman inj
lauka
i
sa o
a pe
suda o
sis ema.
Kiek iena
ai -
150
kos
o ma
oje
sis emoje
uZima
au onomiSka
ie a.
Paméginsime
i8 ySkin i
p ieZas-
ies
p ielinksniy
sis emos
s uk ii a:
nus a ysime
opozicijas
i
y
opozicijy
a pusa-
io
san ykius,
§
112.
P ieZas ies
p ielinksniai
u i
okius
di e encinius
poZymius™:
1)
idiné
p ieZas is
(p ielinksnis
i ),
2)
iSo iné
p ieZas is
(p ielinksnis
nwo),
3)
apibend in-
a
p ieZas is
(p ielinksnis
dé/),
4)
eigiama
p ieZas is
(polinksnis
déka),
5)
neigia-
ma
p ieZas is
(p ielinksnis
pe ),
6)
a pildo
p ieZas is
(p ielinksnis
u#),
7)
nedis-
k e iSka®
p ieZas is
(inagininkas),
8)
konk e i
(si uaciné)
p ieZas is
(p ielinks-
niai
i ,
nuo),
9)
modaliné
p ieZas is
(p ielinksnis
pe ,
polinksnis
déka).
Vieni
nu-
ody y
poZymiy
y a
nulem i
pa iy
o my
seman ikos
(1—7),
ki i
—
jy
sis eminiy
ySiy
(8—9).
§
113.
Kaip
jau
bu o
nu ody a,
p ieZas ies
aiSkos
p iemoniy
sis ema
suda o
7
o mos.
Jas
isas
sup ieSinus
susida y y
opozicijy
18
=21,
p z.:
i
—
nuo,
dél,
déka,
pe ,
uz,
in.
(6
opozicijos),
nuo
—
dél,
déka,
pe ,
uz,
in.
(5
opozicijos),
dél
—
déka,
pe ,
uz,
in.
(4
opozicijos)
i
pan.
Ta iau
ne
isos
opozicijos
y a
ienodai
s a -
bios,
eik’mingos.
Paméginsime
nus a y i
pag indines
opozicijas
i
pa eiksime
jas
len eléje:
:
P ieZas ies
p ielinksniy
(i
inagininko)
opozicijos
I
Konk e i
(si uaciné)
p ieZas is
Apibend in a
(nesi uaciné)
p ieZas is
I
Nedisk e iSka
Nezymé a
Modaliné
|
NeZymé a
Vidiné
To iné
Teigiama
Neigiama
|
A pildo
|
NeZymé a
Ti
jn
is
|
nuo
déka
|
pe
|
uz
|
dél
Kaip
ma ome,
p ieZas ies
aiSkos
p iemonés
suda o
ijy
pakopy
opoziciju
sis ema,
o ganizuo a
hie a chiSkai:
Zemesnés
pakopos
opozicijos
ieina
ij
aukS esnés
pakopos
opozicijas.
Zemiausios
pakopos
y a
(3)
opozicijos:
1)
i
—
nuo
(di e encinis
pozymis
»Vidiné
p ieZas is“,
zymé as
na ys
—
p ielinksnis
i ),
2)
déka
—
pe
(di e encinis
pozymis
—
,, eigiama
p ieZas is“,
abu
na iai
Zymé i:
pi masis
eigiamai,
an a-
sis
neigiamai),
3)
uz
—
dél
(di e encinis
pozymis
—
,,a pildo
p ieZas is“,
Zymé as
Ma ys
—
p ielinksnis
u2).
An aja
sis emos
pakopa
suda o
d i
opozicijos:
4)
is,
nuo
(1)
—
in.
(di e en-
cinis
pozymis
—
,nedisk e iSka}
p ieZas is“,)
Zymé as
na ys
—
inagininkas),
5)
%
Cia
nu odéme
ik
ele an i$kus
kiek ieno
p ielinksnio
pozymius.
Kai
ku iuos
poZymius,
sakysim,
,, idiné
/
iSo iné“
p ieZas is
u i
isi
p ielinksniai,
a iau
jie
eikSmingi
ik
p ielinksniams
48,
nuo.
38
Tnagininku
eiSkiama
p ieZas is
y a
nepe ski iama
(nedisk e iSka)
su
pasekme
laiko
(i
eg-
zis encijos)
a Z ilgiu,
p z.:
akys
spindi
laime,
Slai as
mélynuoja
zibu émis,
miskas
skamba
dainomis.
a
151
déka,
pe
(2)
—
dél,
uz
(3)
(di e encinis
pozymis
—
,,modaliné
P ieZas is“,
Zymé-
as
na ys
—
ZodzZiai
déka,
pe ).
i
Auk®& iausia
sis emos
pakopa
suda o
opozicija
(6)
i%,
nuo,
in.
(4)
—
dél,
deka,
e ,
uz
(5)
(di e encinis
pozymis
—
,konk e i
/
apibend in a
Pp ieZas is“,
abu
na-
Tiai
Zymé i).
Pas a oji
opozicija
apima
isus
p ieZas ies
aiskos
p iemoniy
elemen us.
Taciau
ne
isi
sis emos
na iai
unkciniu
poZii iu
y a
ienodai
s a biis.
Galima
eig-
i,
kad
sis emos
Pag inda
suda o
4
na iai:
P ielinksniai
i¥,
nyo
i
dél,
uz,
nes
inagi-
ninka
galima
pakeis i
p ielinksniy
i¥
a
nuo
kons ukcijomis
( .
y.
opozicija
(4)
y a
neu alizuojama*4,
Z .
§
17,
68),
o
p ielinksnj
pe
i
polinksnj
déka
gali
a s o i
p ielinksnis
dél
( .
y.
opozicija
(5)
y a
neu alizuojama,
Z .
§
94
).
P ielinksnio
ux
kons ukcija
(jos
a osena
y a
leksi8kai
ibo a
am
ik os
Teik’més
eiksmazodziy,
Z .
§
102
)
i¥
dalies
galima
pakeis i
p ielinksnio
dé]
kons ukcija,
plg.:
ixba é
Ji
uz
neklusnuma
|
dél
neklusnumo,
mégo
jq
uk
ge q
biidg
|
dél
ge o
biido.
Tokioje
po-
Zicijoje
p ielinksnio
dé/
kons ukcija
e esné,
Siu
p ielinksniy
a ojimo
s e os
(ap-
linka)
y a
susijusios
pe ki imo
san ykiu,
o
inagininko
i
P ielinksniy
i§,
nuo
(4
opozicija),
p ielinksniy
pe ,
déka
i
dél
(5
Opozicija)
a ojimo
s e os
Susijusios
j -
aukimo
san ykiu.
i
Pag indinés
opozicijos
(6),
ku ios
abu
na ius
suda o
po
kelis
elemen us
(plg.
iS,
nuo,
in.
—
dél,
pe ,
déka,
uz),
a ski ais,
pa ieniais
a ejais
gali
neu alizuo is
ski umai
Siose
po ose:
ix
—
dél
(Z .
§
89),
i
—
pe
(Z .
§
44),
nuo
—
dé]
( e ai,
Z.
§
91).
PAPILDOMI
SUTRUMPINIMAI
Bal D
—
Bal uSis
J.
Su
kuo
algy a
d uska.
—
V.,
1973
—
.
1,
1976
—
,
2,
BubnBV
—
Bubnys
V.
Bal as
éjas.
—
V.,
1974.
Bo SVB
—
Bo u a
K.
Skambéki
é oje,
be Zai.
—
V.,
1975.
D skD
—
D uskininky
dainos
/
Uz a8é
J,
Baléikonis.
—
V.,
1972.
FZ
—
Filoso ijos
zodynas
/
Redaga o
M.
Rozen alis.
—
V.,
1975.
JakLKL
—
Jakai iené
E.
Lie u iy
kalbos
leksikologija.
—
V.,
1980.
JasiukR
—
Jasiukai is
K.
Rai ai.
—
V.,
1959,
.
1-2.
Ju gIP
—
Ju ginis
J.
Is o ija
i
Poezija.
—
V.,
1969.
KubJJ
—
Kubilius
V.
Julius
Janonis.
—
V.,
1970,
LankKS
—
Lankauskas
R.
Klajojan is
smélis.
Ziau s
Zaidimai.
Bal a,
juoda
i
mélyna,
—
V.,
1967.
Lank M-P
—
Lanku is
J,
V.
Mykolai io-Pu ino
ka yba.
—
V.,
1961.
Lank MDT
—
Lanku is
J.
Jus ino
Ma cinke i iaus
d aminé
ilogija,
—
V.,
1977.
LI
—
Plec kai is
R.
Logikos
j adas.
—
V.,
1978.
LKG
—
Lie u iy
kalbos
g ama ika,
—
V.,
1965
~
.
1,
1971
—
,
2,
1976
—
.
3.
Ma ZSG
—
Ma ukas
K.
Zaliakainy
Sluoja
ga es.
—
V.,
1962,
MasMZ
—
Du o as
V.
Mano
Z é ys
/
Ve é
P.
Maiio as:
—
VisskO
Pas
MasNA
—
Masio as
P,
Nepap as os
a os ogos.
—
V.,
1970.
MasS
—
MaSio as
P,
Spa nuoéiai.
—
V.,
1972.
Me kSD
—
Me kys
V.
Simonas
Daukan as.
—
V.,
1972,
MG
—
Mokslas
i
gy enimas
(Zu nalas).
MikelIKLL
—
Mikelinskas
J.
Ku
lygis
laukai,
—
V.,
1981,
MikelZS
=
—
Mikelinskas
J.
Ziupsnelis
smélio.
—
V.,
1982.
%
P ieZas ies
kons ukcijy
pozicijy
neu alizacija
mes
salygiSkai
adiname
Jy
leksinés
sudé-
ies
i
aplinkos
iden ikuma,
su apima.
152
M&kZG
—
Mi&kinis
A.
Zaliaduoniy
geguzé.
—
V.,
1977.
xe
—
Pe galé
(Zu nalas).
Pauks (MN
—
PaukS elis
J.
Cia
misy
namai.
—
V.,
1974.
Pauks NS
—
PaukS elis
J.
Ne ekék,
saulele.
—
V.,
1963.
Pe kAA
—
Pe ke i ai é-Bi é
G.
Ad
as a.
—
V.,
1967.
Pie RR
—
Pie a is
V.
Rink iniai
a8 ai.—
V.,
1973.
Psich
—
Psichologija.
Vado élis
pedagoginiams
ins i u ams.
—
V.,
1960.
SajND
—
Saja
K.
UZ
ne a s omy
du y.
—
V.,
1978.
‘SakAP
—
Sakalauskas
V.
A ikos
pe las.—
V.,
1983.
SaukTSV
—
Sauka
D.
Tau osakos
sa i umas
i
e é.
—
V.,
1970.
‘Si GAI
—
Si ijos
Gi a
V.
A lan o
idilés.
—
V.,
1973.
Skli AS
—
Skliu auskas
J.
Aukso
Saknelé.
—
V.,
1977.
SZ
—
Lybe is
A.
Lie u iy
kalbos
sinonimy
Zodynas.
—
K.,
1961.
Sal RD
—
Sal enis
S.
RieSu y
duona.
—
V.,
1972.
SeinVVK
=
—
Seinius
I.
Vasa os
aigés.
Kup elis.
—
V.,
1970.
‘Ta asP
—
Ta asenka
P.
Pabégimas.
—
V.,
1957.
‘TLR
—
Ta yby
Lie u os
a8y ojai.
—
V.,
1977,
.
1-2.
“T einTK
—
T einys
P.
Té ai
i
k ikS a é iai.
—
V.,
1972.
‘VenclLL
—
Venclo a
A.
Li e a i a
i
liaudis.
—
V.,
1974.
LITERATURA
Bii énas
J.
Lie u iy
kalbos
p ielinksniy
mokslas.
— K.,
1930.
F aenkel
E.
Syn ax
de
li auischen
Pos posi ionen
und
P aposi ionen.
—
Heidelbe g,
1929.
Jablonskis
J.
Linksniai
i
p ielinksniai.
—
Kn.:
Rink iniai
a¥ ai.
V.,
1957,
.
1,
p.
551-672.
Kilius
J.
O ien aciniy
eik’miy
s uk i a
lie u iy
kalboje
(Apie
ie os
p ielinksniy
i
linksniy
weikSmes).
—
Kalbo y a,
1977,
.
28(1),
p.
40—49.
Laigonai é
A.
Vie ininky
eikSmé
i
a osena
daba inéje
lie u iy
kalboje.
—
V.,
1957.
.
Lybe is
A.
Sinonimy
Zodynas.
—
V.,
1980.
LKG
=
—
Lie u iy
kalbos
g ama ika.
—
V.,
1965,
.
1;
1971,
.
2;
1976,
.
3.
LKM
-—
Jakai iené
E.,
Laigonai é
A.,
Paulauskiené
A.
Lie u iy
kalbos
mo olo-
‘gija.
—
V.,
1976.
Ni ina
D.
P ie a du
sis éma
la ieSu
aks u
alodi.
—
Riga,
1978.
Oginskiené
E,
Daba inés
lie u iy
li e a ii inés
kalbos
neigimo
junginiai
su
Zodziais
,,kas,
ku .
ada,
kaip“.
—
Lie u os
TSR
Moksly
Akademijos
da bai,
A
se ija,
1978,
.
1(62).
Pupkis
A.
Kalbos
kul d os
pag indai.
—
V.,
1980.
Rasima i ius
A.
VeiksmaZodiniai
Zodziy
junginiai
su
jnagininku
daba inéje
lie u iy
kalboje:
Filol.
m.
kand.
dis.
—
V.,
1965.
Ma in a is.
Sukys
J.
P ielinksniy
a ojimas.
—
K.,
1978.
Teplo as
B.
Psichologija.
— K.,
1950.
Valeckiené
A.
Be a dés
giminés
o ma
ai
i
jos
san ykis
su
ki omis
j a dZiy]
o momis.
—
‘Kn,:
Lie u iy
kalbo y os
Klausimai,
1974,
.
15,
p.
35—75.
Valiuly é
E.
VeiksmaZodiniai
p ieZas ies
eikmés
junginiai
su
p ielinksniu
pe
i
jy
sinonimai
‘lie u iy
li e a i inéje
kalboje.
—
Lie u os
TSR
Moksly
Akademijos
da bai,
A
se ija,
1977,
.
4(61),
p.
155-165.
Valiuly é
E.
Veiksmazodzio
p
yk
i
bei
jo
sinonimy
junginiai
su
p ielinksniais
dé/
i
uz.
—
Kal-
‘bos
kul i a,
1978,
sas.
35,
p.
26—30.
Valiuly é
E.
Kal in i
uz
ka,
dél
ko,
kuo.
—
Kalbos
kul ii a,
1979,
sas.
36,
p.
32—37.
Bacuaes
JI.
M.
Ceman uxa
pyccKo o
ia oma,
—
M.,
1981.
3acopuna
JI.
H.
Ons
cuc emHo o
anasmm3a
mpenno os
cospemeHHo o
PyccKo o
s35 Ka
(mpemio u
co
3Ha eHHemM
mpwunie ).—
B
xw.:
Va.
san,
JIT.
Tipo6nems
s3iko3Hanus,
1961,
NN
301,
c.
64-84,
>
153