Priežasties prielinksnių sistema lietuvių kalboje

LIETUVIŲ KALBOS SINTAKSĖS TYRINĖJIMAI LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXV (1986) ELENA VALIULYTĖ PRIEŽASTIES PRIELINKSNIŲ SISTEMA LIETUVIŲ KALBOJE § 1. Priežasties santykius žymi šie lietuvių kalbos prielinksniai: iš su kilmininku (šypsos iš laimės), nuo su kilmininku (langai išbyrėjo nuo trenksmo), dėl su kilmi- ninku (pavėlavo dėl blogo kelio), už su galininku (bara už neklausymą), per su galininku (susižeidė per neatsargumą), kilmininkas su dėka (pasveiko gydytojų rii- pesčio dėka) ir įnagininkas (be prielinksnio) (akys spindi džiaugsmu). Jie yra tam tikru būdu pasiskirstę priežasties santykių semantinį lauką ir savo tarpe sudaro sistemą, kurioje kiekviena minėtų raiškos priemonių užima autonomišką vietą. $ 2. Straipsnio tikslas — detaliai aprašyti priežasties prielinksnių leksinę-se- mantinę vartojimo aplinką, išryškinti kiekvieno jų diferencinius požymius ir pagal juos nustatyti opozicijų sistemą; parodyti daugiareikšmių prielinksnių priežasties reikšmės izomorfiškumą su kitomis (paprastai erdvės) reikšmėmis. § 3. Prielinksnių priežasties reikšmė, kaip ir kitos jų reikšmės, išryškėja papras- tai žodžių junginyje, pvz.: virpa iš baimės, (medis) sulinko nuo vėjo, susigėdo dėl savo žodžių, pasmerkė už tokį poelgį, susirgo per nerūpestingumą, išsimokslino gabu- mų dėka. Tačiau prielinksninė konstrukcija gali būti susijusi ne su vienu žodžiu, o su jų grupe ar visu sakiniu. Tokiais atvejais ji gali aktualizuoti reikšmę žodžio, su kuriuo neturi tiesioginio sintaksinio ryšio. Pavyzdžiui, sakinyje Iš apmaudo Ji net lietuviškai prašneko konstrukcija iš apmaudo semantiškai „remiama“ prieveiks- miu lietuviškai, nors tiesioginio sintaksinio ryšio su juo neturi (ji yra priklauso- ma nuo veiksmažodžio prašneko). Todėl aprašant prielinksnių vartoseną bus atsi- žvelgta į semantiškai pilną kontekstą. Kadangi didžiausią determinuojančią galią prielinksnių priežasties reikšmei išryškinti turi paprastai priklausomojo daiktavardžio semantika [(plg. Komapos 1973, 23), tai daugiausia dėmesio bus skiriama prielinksninės konstrukcijos leksi- nei sudėčiai apibūdinti. Kai kurių prielinksnių, sakysim iš, dėka, priežasties reikš- mei identifikuoti pakankamas kontekstas yra priklausomas daiktavardis, pvz.: iš laimės, baimės, gėdos; draugų, talento dėka. PRIELINKSNIS IŠ BENDROISOS PASTABOS $ 4. Prielinksnis iš yra vienas pagrindinių priežasties sistemos prielinksnių. Jis turi apibrėžtą funkcionavimo sferą: vartojamas aprašant žmogaus (ar kitos gyvos būtybės) būsenų ar veiksmų motyvaciją jo paties vidiniais požymiais — emocijomis, pojūčiais, ypatybėmis, pvz.: (vaikas) šokinėjo iš džiaugsmo. Taigi prie- linksnio iš priežasties reikšmei! būdingi du semantiniai požymiai: 1) priežasties vidinis pobūdis, arba tiesiog: „vidinė priežastis“ (dėl termino žr. ®uHKeJb 1962, IX) ir 2) priežasties ir pasekmės subjektų tapatumas (plg. vaikas šokinėjo ir vaikas džiaugėsi) (plg. Huxuruma 1979, 124). § 5. Prielinksnio iš priežasties reikšmė yra išvestinė: ji genetiškai sietina su er- dvės reikšme. Pamėginsime konkrečiai atskleisti, kaip prielinksnio iš priežasties semantinė struktūra koreliuoja su jo erdvės reikšmės struktūra (plg. rusų k. Hu- xuruHa 1979, 119 tt.). Tam tikslui gretinamas reikšmes aprašysime semantinių požymių (arba: komponentų) terminais ir jas palyginsime. Imkime du pasakymus su prielinksniu iš: a) Briedis (A) išbėgo (C) iš miško (B) (erdvės reikšmė) ir b) Vai- kas (A) šokinėja (C) iš džiaugsmo (B) (priežasties reikšmė). Prielinksnio iš erdvės reikšmę galima suskaidyti į 2 semantinius komponentus ir užrašyti juos taip: 1. „A kontaktuoja su vidumi B“ (arba: „A viduj B“) ir 2. „(1) — pradinis taškas C“. Šie komponentai susiję tam tikra seka: pirmiausia realizuo- jamas komponentas (1) (briedis prieš išbėgdamas turėjo būti miške), po to — (2). Taigi prielinksnio iš erdvės reikšmę formaliai galima užrašyti taip: „(A viduj B) — pradinis taškas C*. O prielinksnio iš priežasties reikšmę galima užrašyti taip: 1. „B priežastis C“, 2. „B vidinis požymis A“ ir 3. „Sub. (B)=A“. Kaip santykiauja šie priežasties reikš- més komponentai su erdvės reikšmės struktūra? Bendroji priežasties reikšmė („B priežastis C“) atitinka erdvės reikšmės požymį „pradinis taškas“ („B pradinis taš- kas C“). Tyrinėtojų jau seniai pastebėta, kad „pradinio taško“ erdvės prielinks- niai paprastai turi ir priežasties reikšmę, plg. rusų k. u3, om, c, lenkų z, od, vokie- čių von, aus (žr. HoBax 1978, 275). Kiti prielinksnio iš priežasties reikšmės požy- miai atitinka erdvės reikšmės požymį (1), atspindintį pradinę lokalizuojamų daik- tų padėtį, plg. „A kontaktuoja su vidumi B“ ir „B vidinis požymis A“; požymis „Sub. (B)=A“ atitinka erdvės reikšmėje objekto A. sutapimą su dalimi B (plg. Briedis (A) girioje (B). 1 Prielinksnio reikšme sąlygiškai vadinsime pačios konstrukcijos, t. y. prielinksnio + nuo jo priklausomos linksnio formos, reikšmę, nes dar niekam šitų dviejų reikšmių nepavyko pakankamai atskirti (plg. Huxxrama 1979, 113). 98 KONSTRUKCIJŲ LEKSINĖ SUDĖTIS § 6. Prielinksnis iš priežasties reikšme vartojamas konstrukcijose su apibrėžtos semantikos priklausomais daiktavardžiais: su daiktavardžiais, reiškiančiais žmogaus (rečiau kitos gyvos būtybės) vidinius, psichologinius požymius, psichinės veik- los aktus®, pvz.: iš džiaugsmo, iš sielvarto, iš alkio, iš įpratimo, iš mandagumo. Daik- tavardžius, vartojamus su prielinksniu iš, galima skirti į šias semantines grupes: 1) daiktavardžiai, žymintys emocines būsenas (Zr. $ 12 tt.), 2) daiktavardžiai, žy- mintys charakterio ypatybes (žr. $ 39 tt.) ir 3) daiktavardžiai, žymintys pojūčius (žr. § 29). Retais atvejais šis prielinksnis pavartojamas ir su fizines daiktų ypatybes žyminčiais daiktavardžiais (žr. § 35). $ 7. Prielinksnio iš konstrukcijos išplėtimo galimybės. Kadangi prielinksnis iš vartojamas griežtai apibrėžtos leksinės sudėties konstrukcijose, tai ir tos konstrukcijos, t. y. prielinksnis iš su priklausomu daiktavardžiu, sudaro seman- tiškai labai glaudžius vienetus, pvz.: iš džiaugsmo, iš baimės, iš pykčio, iš pagarbos. Paprastai jos yra pakankamas kontekstas prielinksnio iš priežasties reikšmei iden- tifikuoti®. Tokių konstrukcijų glaudumą rodo labai ribotos jų išplėtimo galimybės. Kaip matyti iš sukauptos medžiagos, dažniausiai prielinksnio iš konstrukcijos vartojamos neišplėstos, t. y. jų priklausomas daiktavardis eina be pažyminio. 1. Prielinksnio iš konstrukcijos daiktavardis gali būti išplėstas kiekybinės reikš- mės žodžiu, pvz.: iš didelio džiaugsmo, iš neišpasakyto skausmo. Tokio pažyminio pasirinkimą lemia daiktavardžio leksinės reikšmės pobūdis: jo žymima emocinė būsena ar ypatybė gali būti įvairaus intensyvumo. Dažniausiai prielinksnio iš kons- trukcijos esti išplėstos būdvardžiu didelis (a) arba jo sinonimais (b). a) Motina iš didelio susijaudinimo tuojau paprašė vidun, VienR III 88. Jis čia atvažiavo iš didelės pagarbos (vert). b) Jurgutis... suriko tarsi iš nepakeliamo skausmo. BorBM 134. Kojos stingsta iš neišaiškinamos baimės ir nuovargio. VenclR II 256. Jei suklupsi, iš pikto apmaudo verki. Myk-PutBV 41. Širdis krūpčios iš graudaus susijau- dinimo. Avyž. Kaip rodo pateiktieji pavyzdžiai, prielinksnio iš konstrukcija išplečiama žodžiais, Teiškiančiais didelį intensyvumą. Tik labai retais atvejais minėtos konstrukcijos daiktavardis esti išplečiamas žodžiais, reiškiančiais mažą intensyvumą. Bet visi drebėjo — vieni iš kruvinoapmaudo, kiti iš silpnos bailės. BilR 1214. Jis būtų ją įtaręs, kad ji tai daranti iš smulkaus pavyduliavimo. Myk-PutAS 585. 2. Kadangi prielinksnio iš konstrukcijos daiktavardžiai dažniausiai yra išvesti- niai — veiksmažodiniai ar būdvardiniai, tai jie retkarčiais gali būti išplėsti tomis pačiomis formomis, kaip ir pamatiniai Žodžiai. Ne, ji neatėjo šiaip sau — iš abejingumo man (plg. abejingas kam). LankKS — * Psichinė žmogaus veikla apima ir jutiminę (empirinę), ir protinę (intelektualinę) veiklą (plg. BacujbesB 1981, 3 tt.). * Galima nurodyti vieno tipo kontekstą, kur prielinksnio iš konstrukcija, sudaryta su vidines būsenas žyminčiais daiktavardžiais, nurodo ne priežastį, pvz.: atsipeikėjo iš išgąsčio, atsigavo iš baimės, atlyžo iš pykčio ir pan. Šie junginiai žymi būsenos pasikeitimą, grįžimą į ankstesnę būseną. 4* 99 138. Tai buvo daroma aiškiai iš tuščios garbės troškimo (vert). — Štai tau devin- tinés! Nebėra sūrio! — iš apmaudo ant pačios atsidiséjau. ŽemR II 242. Var- vanosiai leipsta iš džiaugsmo dėl kiekvieno mažmožio. MikelŽS 417. Jis atvažiavo iš noro pamatyti tėvus. Ktk. 3. Prielinksnio iš konstrukcijos daiktavardžiui (ir kartu juo žymimai priežasčiai) įvairių semantinių (paprastai modalinių) atspalvių gali teikti dalelytės. Ratui dingus, lyg iš smalsumo žuvys kai kur iškišo galvas. SimonVK I 206. Tik virpėjo pakinkliai ir lengvai svaigo galva. Turbūt iš džiaugsmo. MikelŽS. 346. Skaudėti neskaudėjo; rėkiau tik iš baimės. MašAMB 22. Dalelytės tokioje pozicijoje gali eiti ir šalia kiekinio (laipsnio ar intensyvumo reikšmės) pažyminio. Jurgutis nusigandęs pašoko ir, susiėmęs už galvos, suriko tarsi iš nepakeliamo skausmo. BorBM 134. Pirma dantis sukandusi dejavo, bet dabar jau šaukia tiesiog iš nepakeliamų sopulių. SimonAŠL 169. 4. Prielinksninės konstrukcijos daiktavardis gali būti išplėstas parodomuoju įvardžiu tas, rečiau — toks, kurie pabrėžia daiktavardžio (resp. priežasties) rei- kšmę ir gali jį sieti su ankstesniu kontekstu. Pati taip savo krašto pasiilgo, kad iš to ilgesio apsirgo. BilR I 200. Iš to apmaudo ėmė dvaro gaspadorių keikti. JabIRR I 652. Motinėlė iš tos laimės, rodos, visiškai pagijo. ŽemR II 194. Kažin kas gali atsitikti iš tokio pasilpio. Skr (LKŽ IX 470). Parodomieji įvardžiai tokioje pozicijoje gali eiti ir šalia kito (kiekinio) pažyminio. Net ir lietuviškai prašneko iš to didžio įsiutimo. LzPK 176. Atsigulė ant suolo, bet iš tos nepaprastos laimės su praskaidrėjusia širdimi ir galva, negalėjo užmigti. BorBM 208. 5. Prielinksnio iš konstrukcijos daiktavardis gali būti išplėstas fraze, t. y. ša- lutiniu sakinio dėmeniu (prijungiamajame aiškinamajame sakinyje, plg. LKG III 806). Baisiai skubėjo ir visas virpėjo iš baimės, kad tik laiku suspėtų ir kas nors neatsitiktų. BorBM 215. Pinčukas net nusispjovė iš apmaudo, kad su ta kvaila boba prasidėjo. BorBM 176. 6. Prielinksnio iš konstrukcija negali būti išplėsta savybiniu įvardžiu savo, pvz., pasakymas žmogus nusigyveno iš savo tinginystės yra nenatūralus. Tačiau kiti priežasties prielinksniai tokiame kontekste galimi, plg. žmogus nusigyveno dėl savo tinginystės | per savo tinginyste. Pagal subjektų sutapimo nežymėjimą savybiniu įvardžiu savo prielinksnis iš sudaro privatyvinę opoziciją su visais kitais priežasties prielinksniais kaip teigiamai žymėtas narys, plg. paslydo iš neatsargumo ir per (sa- vo) neatsargumą | dėl (savo) neatsargumo, kenčia už (savo) neatsargumą, išsimokė (savo) gabumų dėka. Taigi šis požymis įeina į prielinksninių konstrukcijų semantinę struktūrą (plg. Huxuruxa 1976, 124). Tiktai pavieniais atvejais (ne sistemiškai!) į prielinksnio iš konstrukciją gali įeiti ir įvardis savo, bet tik kaip semantiškai būtinas komponen- tas, pvz.: Ne iš savo kaltybés aš kuprotas. Ds (LKZ V 159). (Eliminavus įvardį, sa- kinys liktų neprasmingas.) 100 7. Kaip buvo nurodyta, prielinksnio iš vartosena priežasties reikšme yra griež- tai reglamentuota priklausomojo daiktavardžio atžvilgiu (žr. § 6). Tačiau tarmėse šis prielinksnis pavartojamas ir nesavoje, netipiškoje aplinkoje. a) Su abstrakčiais veiksmažodiniais daiktavardžiais, reiškiančiais išorinius veiksmus (jų opozicija — vidinės būsenos): Strėnos gelia iš ėjimo. Šts. Iš apsigėrimo galvą skauda. BM 403. Juk iš didelio gėrimo galą gavo. Vvr. Tokių konstrukcijų daiktavardis gali būti išplėstas kilmininku, žyminčiu: tie- siogini veiksmo objektą (Iš vandens atsigėrimo mirė. Sint); subjektą (Iš žąsų desimo išnyko rugiai. Sts. Iš klumpio nugraužimo kiuro kojos. Bdr); instrumentą (Iš akmenies davimo ir nuėjo avis koja nešina. Als); vietą (Iš upės braidžiojimo gavo kaulų džiovą. Šv). b) Su konkrečiais daiktavardžiais: Aš esu sirgęs iš to vyno. An. Moteriškė numirė iš vaiko. Rod. Pavilninės .kiaulės yr iš prasto pašaro. Žeml (LKŽ IX 696). Lėkštės iš bulbienės priskre- Ze (jose buvo bulbienė). Er. Literatūrinėje kalboje tokiais atvejais vartojamas prielinksnis nuo. KONSTRUKCIJŲ VARTOJIMO APLINKA $ 8. Kaip jau buvo konstatuota, prielinksnio iš vartosena priežasties reikšme yra leksiškai ribota priklausomojo daiktavardžio atžvilgiu: prielinksninės konstruk- «cijos sudaromos su daiktavardžiais, reiškiančiais emocijas, pojūčius ar charak- terio ypatybes. Antra vertus, pačių prielinksninių konstrukcijų funkcionavimo ap- linka taip pat semantiškai apibrėžta. Jos vartojamos su veiksmažodžiais (ar jų jun- giniais), būdvardžiais ar predikatyvais (vardažodiniuose sakiniuose, pvz.: Aš ne au- dėja iš senumo. Ktk), reiškiančiais Žmogaus (ar kitos gyvos būtybės) požymius (veiksmus, būsenas, ypatybes). Tik tam tikros leksinės sudėties konstrukcijos (žr. :$ 31) vartojamos ir negyvų daiktų patiriamų būsenų priežasčiai žymėti, pvz.: Iš kaitros pražuvo javai. Pc (LK Ž IV 160). Bet toks kontekstas kryžiuojasi su prielinks- nio nwo vartojimo sritimi (žr. § 60). Prielinksnio iš konstrukcija vartojama konteks- tuose, kur sugyvinami (personifikuojami) negyvi daiktai, pvz.: Kojos jį pačios nešė per žalią nerimstančią iš linksmumo pievą. MikelKLL 333. $ 9. Prielinksnio iš konstrukcijos dažniausiai vartojamos su veiksmažodžiais. Juos galima skirti į dvi grupes pagal valingumo | nevalingumo požymį?. 1. Veiksmažodžiai, reiškiantys žmogaus (ar kitos gyvos būtybės) nevalingas būsenas (a) ar veiksmus (b). a) Vyresnysis brolis dreba iš baimės ir vis nesiliauja prašęs kvailį. BsRP 76. Jurgis net patamsėjo iš sielvarto. BaltPV I 11. Jo pati, kurią jis labai mylėjo, mirė iš gailesčio. BalčHP109. Žirgas šuoliavo nieko nematydamas, paklaikęs * Tam pačiam reikalui lingvistinėje literatūroje vartojami terminai „kontroliuojami / nekont- roliuojami“ veiksmai. Ši opozicija skiriama nuo opozicijos „dinamiški / statiški“ veiksmai (plg. «CTII 1982, 21). 101 iš skausmo ir baimės. ŠaltRD 97. Šuo, iš įkarščio pamiršęs spąstus, staiga paskui lapę. MašDP 98. b) Iš nesmagumo aš stuktelėjau klumpe pastolį. BaltPV I 37. Kaušpėdas tik rankom skėstelėjo iš sumišimo. BaltR I 100. Juozapota, jį pamačiusi, išmetė iš išgąsčio ryšelį ir pasileido bėgti. BilR I 237. Skaudėti neskaudėjo, rėkiau tik iš baimės. MašAMB 22. Šiaurės elnias iš džiaugsmo pašoko aukštyn. BalčAP 247. Rainoji truktelėjusi iš džiaugsmo uodega, nešėsi pelę pakraštin. BaltPV II 74. Reikia pažymėti, kad nevalingo veiksmo veiksmažodžius išskyrėme sąlygiškai, turime galvoje jų kontekstines reikšmes. 2. Veiksmažodžiai, reiškiantys valingus veiksmus (a) ar būsenas (b). a) Iš piktumo keršyti ėmiau. SruogR IV 474. Julė jį šnipinės iš pavydo. Myk-PutAŠ 415. Jam rodėsi, kad šuva taip kalba iš pavydo. BalčAP 311. Kad šmeižė iš apmaudo priešų minia man brangųjį vardą gandais nekaltai. MairR I 139. Bobos iš apmaudo puse kainos pardavinėjo savo prekę, nes atbodo ant lietaus bestyroti. ŽemR I 202. Jis būtų ją įtaręs, kad ji tai daranti iš smulkaus pavyduliavimo. Myk-PutAŠ 585. b) Kunigaikštis Vytautas sėdėjo puotoje tik iš mandagumo. VienR IV 338 Iš mandrumo galva net kreta. Gs (LKŽ VI 553). Iš baimės saugos vėlai vaikš- čioti. Ktk. § 10. Nurodytieji veiksmažodžių semantiniai valingumo /nevalingumo požy- miai prielinksnio iš konstrukcijai turi diferencinės reikšmės. Ši konstrukcija jungi- niuose su nevalingus veiksmus ar būsenas žyminčiais veiksmažodžiais turi situa- cinės*, arba konkrečios, priežasties reikšmę, o su valingus — nesituacinės, arba apibendrintos, priežasties reikšmę. Reikia pažymėti, kad ši opozicija nėra stipri. Situacinės priežasties reikšmės konstrukcijos esti sudarytos su laikinus, epizo- dinius požymius — emocijas bei pojūčius — žyminčiais daiktavardžiais, o nesi- tuacinės — su pastovias ypatybes ar ilgesnės trukmės būsenas žyminčiais daiktavar- džiais. SITUACINĖ PRIEŽASTIS § 11. Situacinę priežastį Žymi prielinksnio iš konstrukcijos, sudarytos su emo- cijas ar pojūčius reiškiančiais daiktavardžiais, ir pavartotos su būsenų ar nevalin- gų veiksmų veiksmažodžiais, pvz.: dreba iš baimės, skėstelėjo rankomis iš nustebimo. Tokiais junginiais reiškiama paprastai emocijos ar pojūčiai ir jų pasireiškimo for- mos (būdai). Konstrukcijos su emociniais daiktavardžiais § 12. Veiksmažodžius, vartojamus su prielinksnio iš ir emocinių daiktavardžių konstrukcijomis, galima skirti į kelias grupes, rodančias įvairias emocijų pasireiš- kimo formas. 5 Dėl termino plg. 3acopuma 1961, 78. 102 Veiksmažodžiai, reiškiantys verksmą ir juoką $ 13, Psichologijoje pažymėta, jog ryškiausios emocijų apraiškos yra verks- mas ir juokas®, Nurodytas emocijų apraiškas žymintys veiksmažodžiai verkti ir juok- tis turi nemažą būrį sinonimų. Veiksmažodžio verkti sinonimai yra šie: virkauti, verkšlenti, raudoti, rudulti, ašaroti, žliumbti, rėkti, kriokti, zurnyti, knėkšti, knerkti, cirpti (SZ 244—245). Prie šios eilės dar galima pridurti veiksmažodžius klykti, bliauti, šniurkšėti, taip pat daiktavardžio ašara junginius: ašaras lieti (berti, žvilginti); ašaros liejas, krinta, byra, rieda, ritasi, bėga, varva, teka, plūsta, bliaukia; ašaromis plūsti, apsipilti, apsi- lieti. Veiksmažodžio verkti pagrindinė reikšmė apibūdinama taip: „ašaras lieti dėl skausmo, nelaimės ir pan.“ (DLKŽ, 928). Tačiau šis veiksmažodis bei jo sinoni- mai vartojami ne tik su neigiamas (a), bet ir su teigiamas (b) emocijas žyminčių daiktavardžių konstrukcijomis su prielinksniu iš (verksmu žmogus išreiškia kuo įvairiausias emocijas): a) Verkė iš pykčio, baimės ir nuoskaudos. Avyž. Jei suklupsi, iš pikto apmaudo verki... Myk-Put BV 41. Gražulis beveik verkdavo iš nusimini- mo, kad net naktį nebegali rasti ramybės. VencIR II 212. Nei raudok, nei giedok iš sarmatos. Slm. Iš tos gailestėlės in (ant) kelelių puoliau, ašarėles liejau. Dbk (LKZ III 24). Mažajam Vladukui nuriedėjo ašara iš šalčio ar iš išgąs- čio, kad jisai basas. ŽemR I 290. b) Aš iš to džiaugsmo net verkti pradėjau.ŽemR II 175. Kažkas iš laimės tyliai verkia. Myk-Put. Net apsiašarojo vaikas iš džiaugsmo, atradęs peiliu- ką.Kp(LKŽI212). [Pauga] Jei moterų nebūtų, bliaut pradėčiau iš džiaugs- mo. SruogR III 75. Juk jai teka ašarosir iš liūdesio, ir iš džiaugsmo. Simon OBT 356. Veiksmažodis verkti galimas ir su konkrečiais daiktavardžiais, tačiau pastarie- ji eina ne su prielinksniu iš, o su dėl. Gailiai verkė mergužėlė dėl molinio puodo (d). Tokioje aplinkoje minėtas veiksmažodis turi kiek kitokią reikšmę, kurią galima interpretuoti taip: ,lieti ašaras iš gailesčio dėl ko nors“. Šia reikšme veiksmažodis verkti įeina į kitą semantinę paradigmą, kurios dominantė gailėti. Pastarasis veiks- mažodis reikalauja kilmininko (pvz., gaili žmonių). Todėl ir veiksmažodis verkti analogiška reikšme gali eiti su kilmininku (be prielinksnio dėl), pvz.: Motinėlė verkė sūnelio visą amželį. Ir mūsų anksčiau minėto sakinio prielinksnio dėl kons- trukciją galima pakeisti vienu kilmininku, plg.: verkė dėl puodo ir verkė puodo. Antra vertus, su veiksmažodžiu verkti vartojama ir kitokios leksinės sudėties prielinksnio dėl konstrukcija — su abstrakčios reikšmės daiktavardžiais, Zymin- čiais subjekto iš šalies patirtus dalykus (o ne jo paties vidines būsenas), pvz.: ver- kė dėl nelaimės, nesėkmės, nuoskaudos, skriaudos. Šiame kontekste realizuota pagrin- dinė minėto veiksmažodžio reikšmė. Todėl pakeisti prielinksnio dėl konstrukci- jos vienu kilmininku negalima: pakeitus būtų realizuota kita veiksmažodžio reikš- ¢ Zr. Teplovas 1950, 66. 103 mė ir junginys liktų neprasmingas, plg. verkė nelaimės „gailėjo nelaimės“. Tačiau kai kurių prielinksnio dé/ konstrukcijų su abstrakčiais daiktavardžiais galima si- nonimika su prielinksnio iš konstrukcija, pvz.: verkė dėl nuoskaudos ir iš nuoskau- dos, verkė dėl skriaudos [iš skriaudos. j Veiksmažodžio juoktis sinonimai yra šie: kvatoti, kvakėti, kikenti, krizenti, ri- zenti, prunkšti (SŽ 106), taip pat šypsotis. Veiksmažodžio juoktis pirmoji reikšmė nusakoma taip: „tam tikrais trūkčiojančiais garsais bei veido judesiais rodyti links- mumą, džiaugsmą ir pan.“ (DLKŽ, 270). Šie veiksmažodžiai su emociniais daiktavardžiais ir prielinksniu iš vartojami Zy- miai rečiau negu veiksmažodžio verkti sinonimų eilė, pvz.: juokiasi iš laimės, kike- na iš džiaugsmo, kvatojas iš apmaudo. Apsilupinėjusi berniuko noselė iš džiaugsmo juokėsi. MikelŽS 366. [Vytau- tas] iš malonumo šypsojos. VienR IV 56. Marcelė prapliupo iš džiaugsmo juoktis. BorBM 41. Daug dažnesni šių veiksmažodžių junginiai su konkrečios reikšmės daiktavar- džiais ir prielinksniu iš. Tokios leksinės sudėties prielinksninė konstrukcija turi veiks- mo šaltinio (objektinę) reikšmę, o patys veiksmažodžiai reiškia „tyčiotis“. Karčiai nusijuokiau iš jo patarimo. BorSPI 114, Iš tavo darbo visi šunys juokias. Ds. Nesijuok iš seno — pats būsi toks. Ktk. Iš tokios jo kalbos Petras galėjo smagiai pakrizenti. Pžrl (LKZ VI 663). Gali būti, kad kai kurie miesčionys ir pakikens iš panašių karikatūrų. LKŽ VI 767. Šaltinio reikšmę gali turėti ir prielinksninė konstrukcija, sudaryta iš emocinio daiktavardžio su pažyminiu, pvz.: juokias iš savo nelaimės, krizena iš kito nesėkmių. Veiksmažodis juoktis reikšme „tyčiotis“ tarmėse pavartojamas ir su įnagininku,. kuris yra sinonimiškas prielinksnio iš konstrukcijai. Visi manim juokiasi — sako, kad aš ir lapo bijąs. Jabl. Tu juo nesijuok. Jabl. Nakties darbu diena juokias. Jabl. Tokios vartosenos pavyzdžių randame ir senuosiuose raštuose, pvz.: Visi, ku- rie regia mane, juokiasi manimi. BBPs 22, 8. Veiksmažodžiai, reiškiantys fizines būsenas § 14. Dauguma šios grupės veiksmažodžių Žymi neigiamas būsenas ir eina su prielinksnio iš konstrukcijomis, sudarytomis taip pat su neigiamas emocijas reiš- kiančiais daiktavardžiais. Minėti junginiai pagal būsenos subjekto pobūdį skir- tini į dvi grupes. 1. Vieną grupę sudaro junginiai veiksmažodžių, žyminčių Žmogaus ar kitos gy- vos būtybės (viso organizmo) būsenas. Būsenų subjektas reiškiamas atitinkamų daiktavardžių ar įvardžių vardininku, retai — galininku (Sutraukė ją iš sielvarto. Ktk). Netrukus vienas po kito iš sielvarto išmirė abu tėvai. VienIMA 280. Jo pati, kurią jis labai mylėjo, mirė iš gailesčio. BalčHP 109. Pati taip savo krašto pasi- ilgo, kad iš to ilgesio apsirgo. BilR I 200. Iš didelio susikrimtimo ligon puolė. Lš (LKŽ VI 600). Tas brolis tuojau šalia jos iš gailesčio apalpo. BsRP 269. Jūs norit, kad aš priepuolį gaučiau iš susinervinimo? Čiurl (LKŽ VIII 104 692). Užsikertu, uždusęs iš susijaudinimo. Avyž. Aš net ėmiau drebėti iš baimės. PaukštAK 59. Zenonas, virpėdamas iš įniršio, išdaužė pro dantis. PetkAA 362. Katrė net nutirpo iš pasibaiséjimo. Myk-PutS I 146. Aš iš baimės sustirau vietoje. MarŽŠG 10. Bet štai beveik užšalo ji iš pavydo, Simon AŠL 203. Rečiau nurodytos semantinės grupės veiksmažodžiai vartojami su teigiamos reikšmės prielinksnio iš konstrukcijomis. Motinėlė iš tos laimės, rodos, visiškai pagijo. ZemR II 194. Zenonui atvešiu tokį koralą, ta jo farmacininkė ištirps iš laimės. SirGAJY 163. Dabar jis pamisli- jo, kad ji iš to džiaugsmo apmirė. BsP IV 72. Varvanosiai leipsta iš džiaugs- mo. MikelZS 417. Seni ir jauni vos iš juoko nesprogdavo. KrėvRg 87—88. Veiksmažodžiai, reiškiantys psichologines būsenas § 15. Prielinksnio iš konstrukcija vartojama su veiksmažodžiais (ar ju jungi- niais), žyminčiais psichologines būsenas, pvz.: suglumti, pamišti, pakvaišti, apstulb- ti, nustebti, nustėrti, netekti žado (nuovokos, atminties), užmiršti, nesuprasti ir kt. Aš kone apstulbau iš nuostabos (vert). Visi net nustėro iš apmaudo ir pasipiktinimo. Myk-PutS I 59. Rapolas tiesiog sukvailo iš laimės. Vaižg RR I 113. Lapės Letena pakvaiSusi iš įtūžio žengė prie Ljoko (vert). Užtat jos akys džiūgautų, dėkotų, kvatotųsi, paklaikusios iš laimės. Avyž(P 1978 I 65). Iš bėdų net apglumo. Svn (LKŽ III 439). Išgirdusi tuos žodžius, ji ko ne- pasiuto iš piktumo. Balč. Jurgutis iš to siaubo, sielvarto ir susigraužimo visiškai neteko žado ir negalėjo žodžio ištarti. BorBM 118. Iš to pasididžiavimo užmiršo net visas skriaudas, kurias naujas vaitas spėjo Sūduoniams padaryti. BorSVB 11. Suprato Elzė tą piktos valios priekaištą, daromą moters, nustojusios iš apmaudo sveiko galvojimo, ir tylėjo. PetkAA 430. Jis buvo apakęs iš džiaugsmo ir nematė grubios ir šiurkščios kasdienybės. BorSPI 145. Iš nevilties ir nusiminimo ji pati nebesumetė, ką kalbanti... PaukštAK 368. Čia galima priskirti ir vartojimo atvejus su sintaksiniais frazeologizmais kaip neturėti kur dėtis, nerasti sau vietos ir pan., reiškiančiais aktyvią nerimo būseną. Dabar jis iš gėdos neturi akių kur kišti. Jrb. Iš neramumo neturiu kur dėtis. Ktk. Veiksmažodžiai, reiškiantys veido spalvos pasikeitimus $ 16. Prielinksnio iš konstrukcijos, sudarytos su stiprias emocijas reiškiančiais daiktavardžiais (pvz., pyktis, išgąstis, susijaudinimas, gėda), dažnai vartojamos su veiksmažodžiais, žyminčiais žmogaus veido spalvos pasikeitimą, pvz.: pabalti, parausti, pamėlynuoti, patamsėti, taip pat kaisti, degti ir kt. Nurodytų veiksmažodžių būsenos subjektas esti reiškiamas: a) veidą ar jo dalis žyminčiais daiktavardžiais: veidas: Bąla iš pykčio veidai. Kp(LKŽ I 500). Taip dabar mąstau sau, ir vien atsiminus, veidas kaista iš gėdos. BilR I 62. Iš didelio susijaudini- mo kaito jos veideliai. 105 skruostai: Taip pasidarė nesmagu, jog net skruostai užkaito iš gėdos. Gud-Guz. kakta: Jo kakta iš susijaudinimo aprasojo. VenclGD 508. smilkiniai: Srovelė šilimos į širdį dūrė, iš džiaugsmo degė mano smilkinys. TilvRn 163. Plg. dar: akys: Jam net akys pažaliavo iš to piktumo. Rm(LKŽ, I 68). ausys: Ner ausys nuraudonavo iš sarmatos. Ktk. plaukai: Iš gėdos mūsų plaukas pabalo. KrėvP 192; b) asmenis žyminčiais daiktavardžiais (ar asmeniniais įvardžiais) (tokioje ap- linkoje minėtieji Žodžiai esti pavartoti metonimiškai — visuma vietoj dalies): Tada tas žmogžudys pabalo iš piktumo kaip drobė. LT IV 153. Iš išgąsčio net visas perbalo. Prng (LKŽ I 500). Vaikinukas pablyško iš baimės (vert). Skardis net pamėlęs iš įtūžio. Avyž. Jis net pajuodavęs iš pykčio rėkia. Šk (LKŽ IV 412). Pažaliavęs iš apmaudo vaitas Radušis nutraukė paseniūnio piršlio karališkojo dvaro tijūno Butrimo kalbą ir vartus parodė. BorSVB 17. O kai tik pamato tai saulelė motulė, kaip skaisti mergelė paraudonavus iš didžios gėde- lės. KrėvP 10. — Laukan! — riktelėjo iš piktumo paraudęs daktaras. BorSPI 75. Ir ne į vandenį aš vėl imu grimzti, degdamas iš gėdos. BubnBV 192. Aptartos leksinės sudėties junginiams su prielinksniu iš yra sinonimiškų junginių su prielinksniu nuo, pvz.: pabalo iš baimės | nuo baimės, paraudo iš sarmatos | nuo sarmatos, pajuodo iš pykčio | nuo pykčio. Veiksmažodžiai, žymintys akių išraišką § 17. Prielinksnio iš konstrukcija vartojama su veiksmažodžiais, Žyminčiais akių (ar veido) išraišką, kuri yra išorinis emocijų atspindys, pvz. : akys žiba iš džiaugs- mo, akys žybtelėjo iš pykčio. Vieni šių veiksmažodžių yra neapibrėžtos (žibėti, spindė- ti, švytėti, šviesti, spinduliuoti, žaižaruoti, blizgėti, žėrėti, liepsnoti, degti), kiti — api- brėžtos trukmės (žybrelėti, blykstelėti, sublizgėti, sužibti, užsidegti, suliepsnoti, nušvis- ti). Nurodytieji veiksmažodžiai, pavartoti su prielinksnio iš konstrukcija, esti sieja- mi su daiktavardžiu akys, rečiau veidas ar asmenį žyminčiu žodžiu. Jam net akys spindėjo iš džiaugsmo. Myk-PutS1 76. Agnieškos akys bliks- telėjo iš džiaugsmo. LZzP. Ji visa švytėjo iš laimės. Tačiau aptariamos leksinės sudėties junginiai su prielinksniu iš yra reti. Jie yra sinonimiški dažnesniems junginiams su įnagininku, plg. akys spindėjo iš džiaugs- mo | džiaugsmu. Priežasties įnagininko pagrindinis semantinis požymis yra priežas- ties vienalaikiškumas su pasekme, arba priežasties nediskretiškumas. Pagal šį poZymi priežasties įnagininkas sudaro opoziciją su kitomis priežasties konstrukci- jomis. § 18. Priežasties įnagininkas, kaip ir prielinksnio iš konstrukcija, esti vartoja- mas su būsenų veiksmažodžiais, siejamais su daiktavardžiais: akys: Bet berno akys staiga žybtelėjo pykčiu. Myk-Put AŠ 318. Juodos akys spindėjo piktumu. ŽemR I 86. Jo juodos kaip anglys akys degė narsumu 106 ir su pasididžiavimu veizėjo aplinkui. BilR 1 48. Po žilais Sylino antakiais akys degė nerimu ir nekantrumu. BaltRn 115. Ramūnas mato, kaip Sigito akys užsidega smalsumu. BubnBV 208. Jos buvo žymiai raiškesnės... arba vėl žaižaruojančios pykčiu. BaltrL 115—116. Josios akys sublizgo gražiausia giedra. Db (LKŽ I 745). žvilgsnis: Ji tik žvelgė į Chuką neapykanta degančiu žvilgsniu ir baugino- si, kad nė to jis nepastebėtų (tsp). veidas: Mergaitės veidas švietė laime ir džiaugsmu (tsp). Spindėjo neri- mu, kančia veidai jų, išrašyti bado (trš). asmuo: Ji spindėjo džiaugsmu ir laime. Myk-PutAŠ 573. Jis degė kerš- tu ir rodė jiems kelią arčiau prie Dubysos. VienR IV 109. Pagyvenęs dvasininkas liepsnojo pykčiu (vert). Rimai tai matė, degė gėda ir nesitvėrė pykčiu. VaižgRR I 17. § 19. Priežasties įnagininkas vartojamas ne tik su akių išraišką (žr. § 17), bet ir su kitokius emocijų pasireiškimus žyminčiais veiksmažodžiais, pvz.: širdis plaka džiaugsmu. Priežasties įnagininkas, kaip ir prielinksnio iš konstrukcija, vartojamas su fizines būsenas Žžyminčiais veiksmažodžiais, siejamais su daiktavardžiais: širdis: Jo jauna širdis plakė džiaugsmuir rimtimi. CvR, I 21. Širdis plaz- dėjo džiaugsmu ir baime. SluckDMN 283. Aras jautė, kad galybė auga jo krūti- nėje, kad širdis verda narsumu. KrėvP 248. Motinėlei augintojėlei plyšta širdis skausmu. ZemR I 105. O kai jau pasakė, kad keliausime, tai taip ir sugilo širdis skaudžiu rūpesčiu. SimonNTP 94. Širdis dreba apmaudu. ŽemR I 50. krūtinė: Kerštu sudrebėjo maža krūtinėlė. SimonR I 368. Krūtinė kilsavo skausmu ir giliais dūsavimais. ŽemR I 107. veidas: Jo širdy jau ėmė gimti skaudus įtarimas, o veidas rūstumu brinkti. KrėvP 188. Jauni veidai džiaugsmu sprogo. KrėvP 168. burna: Burna iškrypo žiauriu įtūžimu. Myk-PutR VI 121. kakta: Skausmu ir apmaudu jos kakta nuraudo... ŽemR I 127. lūpos: Seniui pykčiu drebėjo lūpos, sūnus pasityčiodamas šaipės. VaižgP, 1 273. asmuo: Piemenys tirpo baime. VaizgRR I 431. Monika ūmai užsidegė užuojauta, patvino ašaromis, išsiliejo juoku. CvZM 89. Emocinių daiktavardžių priežasties įnagininkas yra sinonimiškas prielinksnio iš konstrukcijai, plg.: akys žiba pykčiu | iš pykčio, veidas švietė laime | iš laimės, širdis plaka džiaugsmu | iš džiaugsmo, kakta nuraudo skausmu | iš skausmo, lūpos drebėjo pykčiu | iš pykčio. Priežasties įnagininkas, kaip ir prielinksnio iš konstrukcijos (plg. § 7), gali būti išplėstas ZodZiais, turinčiais (ar kontekste įgyjančiais) intensyvumo ar laipsnio reikš- mę. Jos giedrios akys nušvito begaliniu džiaugsmu. BorSPI 150. Jo akys straz- danotame veide žėrėjo nesuvaldomu džiaugsmu. VenclGD 282. Mane nustebi- no jos išmintis ir, sakyčiau, nežemišku džiaugsmu spinduliuojančios akys. SajND 203. Irkos akys sužibo neapsakoma laime. SRagIT 262. Burna iškrypo žiauriu įtūžimu. Myk-PutR VI 121. Jo akys, jausmo pilnos, švietė džiaugsmu neapsakomu. BilR I 187. 107 Tokius įnagininkus galima būtų pakeisti prielinksnio iš konstrukcija. Tačiau sub- stitucija negalima, jei įnagininko išplėtėjas yra ne kiekybinės, o individualizuojamo- sios reikšmės. Dabar jo akys sublizgėjo keistu rūstumu. GrušK 42. Išraudonijo, akys nauju pykčiu blikstelėjo. PaukštK 119. Juodos jo akys žibėjo sąžinės ramu- mu... ZemR I 44. Veidas jo taip ir degė piktu džiaugsmu, BaltPV I 120. Kai kurie junginiai su įnagininku yra patvarūs, semantiškai neskaidomi, pvz.: širdis verda narsumu, širdis plakė rimtimi, užsidegė širdis piktumu, akys dega narsumu, veidas brinksta rūstumu. Pakeitus nurodytus įnagininkus prielinksnio iš konstrukci- jomis, pasakymai pasidarytų dirbtinoki, plg. širdis verda iš narsumo. $ 20. Sinonimiškų junginių su prielinksnio iš konstrukcija (a) ir su įnagininku (b) sudaro veiksmažodis nme(si)tverti: a) Dar kartą nurengia, atardo, o mergina netveria iš džiaugsmo. CvR VI 46. Pamatęs nulipantį Brisius nesitverdavo iš džiaugsmo, šokinėdavo inkšdamas aplinkui. BilR I 206. Sūnaitis nesitveria iš linksmybės, o motina verkia ir rūpi- nasi dėl pramuštgalvio. SimonR I 122. Robertas Suopis nesitvėrė iš laimės. Avyž (P 1978 2 58). b) Žibutės taip juokingai kybojo erelio naguose, jog mergina nesitvėrė džiaugs- mu. SluckGMN 361—362. Katrė apmaudu niekur nesitvėrė. ŽemR I 95. — Spjaut man į direktorių! — netverdama piktumu, išpyškino Malvina ir staiga susi- griebusi nutilo. BaltR I 102. Negaliu gėdomis tvertis. Slnt (LKŽ III 194). Keliau- jantnamo, Ida nesitvėrė džiaugsmais. SimonNTP 150. Ji valgo ir niekaip negali tvertis juokais — taip jai linksma. SimonNTP 22. — O ir Katrė, matyti, atkakli: būdavo, rėks, rėks, piktumu nesitverdama, bet nesibars. ŽemR I 84. Analogiškų junginių sudaroma ir su veiksmažodžiais nesiliauti, nenurimti. Broliai taip pat apmaudais nesiliovė, nesulaukdami galo, negaudami naudos. ŽemR I 285. Mudu su Tavadore juokais nesiliauname. ZemR I 22. Pasidairęs Petras po vidų, apmaudu nenurimdamas, ėmė iš tiesų ant pačios bartis. ŽemR I 191. Tačiau su sustabarėjusiu junginiu ne(si)tverti savo kailyje tevartojamas prielinks- nis iš. Pačiupau visą kepalą ir iš džiaugsmo nesitverdamas savo kailyje sušu- kau... MikelŽS 429. Veiksmažodžiai, reiškiantys garsus § 21. Situacinės priežasties reikšmę turi prielinksnio iš konstrukcijos ir su gar- sus žyminčiais veiksmažodžiais, pvz.: sušuko iš džiaugsmo, spiegia iš pykčio. Tokius veiksmažodžius galima priešinti pagal trukmės apibrėžtumą | neapibrėžtumą. Vieni jų apibrėžtos (surikti, sušukti, sucypti, riktelėti, šūktelėti, aiktelėti), kiti neapibrėž- tos trukmės (rėkti, šaukti, cypti, spiegti; dejuoti, vaitoti, aimanuoti; urgzti, loti, mykti (apie gyvulius). Šie veiksmažodžiai vartojami paprastai su prielinksnio iš konstrukcijomis, kurių daiktavardis žymi stiprias ir staigias emocijas. 108 a) Ji buvo pasiruošusi kiekvieną akimirką ir šūktelėti iš džiaugsmo. MikelŽS 26. Vaikai net sužvigo iš džiaugsmo. BaltPV II 68. Evikė iš išgąsčio baisiai sukliko. SimonOBT 48. Mergina aiktelėjo iš netikėtumo. BorSPI 150. Jis vos nešūktelėjo iš nustebimo. GrušRŠ 105. Sucypė Rauskys — ir iš gėdos, ir iš skausmo, ir iš baimės. SimonAŠL 104. b) Skaudėti neskaudėjo, rėkiau tik iš baimės. MašAMB 22. Tare: Soko prie jo spiegdamas iš džiaugsmo. MikelZS 430. Suva ink3davo iš nuogandZio. MškŽG 12. Su aptartos semantinės grupės veiksmaZodziais (ypač su dejuoti bei jo sinoni- mais aimanuoti, aiklioti, ajajuoti, vaitoti | vaivoti) dažnai vartojama konstrukcija iš skausmo, iš sopuliy. Raitosi ji ir vaitoja iš neapsakomų skausmų. SimonAŠL 169. Pirma dantis sukandusi dejavo, bet dabar jau šaukia tiesiog iš nepakeliamų sopulių. SimonAŠL 169. Daiktavardžiai skausmas, sopuliai priklauso kitai semantinei grupei, plačiau apie jų vartoseną žr. $ 27. Veiksmažodžiai, reiškiantys judesius $ 22. Emocijos gali būti reiškiamos įvairiais judesiais. Prielinksnio iš konstruk- cija su judesių veiksmažodžiais turi situacinės priežasties reikšmę. Pamačiusi mane, mergaitė iš nustebimo stabtelėjo vidury tako. MarZSG 156. Kukis susirietė iš baimės, susikūprino ir pasitraukė tolėliau. KrėvRg 262. Sutemus jau buvau pasirengęs ir mindžiukavau iš nekantrumo pašiūrėje. Mikel ŽS 451. Tėvas buvo bepašokstąs iš piktumo, o paskui tiktai numojo ranka. Balt PV II 10. Motina, išgirdusi tokį planą, iš nusiminimo net rankas užlaužė. Myk- PutAŠ 482. Juozapota, jį pamačiusi, išmetė iš išgąsčio ryšelį ir pasileido bėgti. BilR I 237. Man šilta darosi, o plunksna iš susijaudinimo krinta iš rankų. CvR, III 10. Kirtikienė iš to išgąsčio ir skubotumo atsimušė kakta į durų staktą. BorSPI 160. Visimanta iš apmaudo kramtė sau ūsus ir barzdą. VienR IV 119. Gyvulėlis iš smagumo net užsimerkdavo. MašMŽ 48. Konstrukcijos su pojūčius reiškiančiais daiktavardžiais § 23. Prielinksnis iš priežasties konstrukcijas sudaro ir su pojūčius Žžyminčiais daiktavardžiais, pvz.: iš skausmo, iš nuovargio, iš alkio, iš troškulio, iš šalčio. Su prie- linksniu iš eina daiktavardžiai, reiškiantys skausmo (skausmas, sopė), organinius (alkis, troškulys), skonio (saldumas, kartumas) ir temperatūros (Šaltis, šiluma) pojū- čius. $ 24. Konstrukcijos su pojūčius reiškiančiais daiktavardžiais vartojamos ir as- menų, ir kitų gyvų būtybių patiriamų pasekmių priežasčiai žymėti, pvz.: Vyras atsi- dūsta, pasitempia visu kūnu, sudejuoja ir iš skausmo užmerkia akis. Bubn BV 222. Net paukščiai snūduriavo tankmėje, iš nuovargio pražioję geltonus snapus (vert). 109 O konstrukcijos, sudarytos su temperatūros pojūčius bei reiškinius žyminčiais daiktavardžiais, vartojamos ne tik gyvų, bet ir negyvų daiktų patiriamų pasekmių priežasčiai nurodyti, pvz.: Mergaitė, per griovį bešokdama, įkrito, sušlapo, iš šalčio dreba. TarasP 29. Plytos ir krosnys žioruoja iš karščio lyg ugninga garinė (vert). $ 25. Prielinksnio iš konstrukcijos su pojūčius žyminčiais daiktavardžiais, kaip ir su emociniais, vartojamos ir su būsenas, ir su veiksmus (rečiau) reiškiančiais veiks- mažodžiais (ar jų junginiais), pvz.: pabalo iš skausmo, kandžioja pirštus iš skausmo. $ 26. Dauguma pojūčius reiškiančių daiktavardžių, skirtingai nuo emocinių, priežasčiai žymėti vartojami ir su prielinksniu iš, ir su prielinksniu nuo, pvz. : iš skaus- mo | nuo skausmo, iš nuovargio | nuo nuovargio, iš bado | nuo bado, iš šalčio | nuo šalčio ir kt. Vienuose kontekstuose šias konstrukcijas galima pakeisti vieną kita (apalpo iš skausmo | nuo skausmo, mirė iš bado | nuo bado, dreba iš šalčio | nuo šal- čio), kituose tevartojama konstrukcija su prielinksniu iš (valgė žieves iš bado, pasidavė į nelaisvę iš nuovargio). Skausmo pojūčius žymintys daiktavardžiai $ 27. Prielinksnio iš konstrukcijos su skausmo pojūčius Žyminčiais daiktavar- džiais (skausmas, sopulys, sopė, skaudėjimas, sopėjimas, kančia, kentėjimas) junginiuo- se su įvairias būsenas Žžyminčiais veiksmažodžiais yra sinonimiškos konstrukcijoms su prielinksniu nuo. Iš skausmo jis neteko sąmonės (vert). Iš skausmo net apalpo. Dkš(LKŽ I 89). Žirgas šuoliavo nieko nematydamas, paklaikęs iš skausmo ir baimės. Šalt RD 97. Viena birzgėlė tep įkando, kad vos nenumiriau iš skausmo. Gž(LKŽ I 848). Kožnas, kuriam tiktai įkirto, numirti turėjo iš didžių sopulių. J. Artojas nuo didelės sopės apalpo. BsP II 283. Jis nuo skausmo buvo nu- keipęs. Varn. Vokietis mušė botagunuo skausmo besiraitantį ligonį. SimonAŠL 30. Pabalęs kareivio veidas susiraukė kaip nuo skausmo. LzP. Tačiau junginiuose su aktyvaus veiksmo reikšmės veiksmažodžiais vartojama paprastai tik prielinksnio iš konstrukcija. Arklys iš skausmo metėsi į šoną, partrenkdamas kelis pėstininkus. ŠaltRD 97. Jis atlošė galvą iš skausmo ir užgiedojo, springdamas dūmais. ŠaltRD 114. Iš skausmo ir įnirtimo jis beveik griežė dantimis. VenclR II 454. Pirma, dantis sukandusi, dejavo, bet dabar jau šaukia tiesiog iš nepakeliamų sopulių. SimonASL 169. Kaip šoksiu aš bliaudamas iš skaudėjimo. PietRR 294. Iš peršulių jis nežmonišku balsu šaukdavo. BsV 133. Jie sukramtė savo liežuvius iš peršulių. LKŽ IX 856. Daiktavardis skausmas (bei kiti) perkeltine „sielvarto“ reikšme taip pat daž- niau sakomi su prielinksniu iš (šiuo atveju jie įeina į emocinių daiktavardžių grupę). Akys aptemo nuo ašarėlių, plyšta širdis iš skausmo. Myk-PutR I 90. Žmonės manė, kad pamišo jisai iš didžio skausmo. KrėvP 103. Iš kančių pradėjo ger- ti. Ktk. $ 28. Labai dažna prielinksnio iš konstrukcija su daiktavardžiu nuovargis. 110 Monika beveik snaudé iš nuovargio. CvR, V 76. Tylius kliedėjo iš nuovar- gio ir pastangų pabusti. KatMAR 396. Kazytė tylėjo iš nuovargio. BaltPV II 287. Laurušas vos laikėsi ant kojų iš nuovargio. SirGAJ 244. Likusieji, griū- dami iš nuovargio, į Ragainę sugrįžo. TarasP 83. Iš nuovargio keliai sulinko Oriolo pusnynų snieguos. SNėrR I 357. Trudei rankos drebėjo iš nuovargio. SimonP 252. Su nurodytu daiktavardžiu galimas ir prielinksnis nwo. Veikiausiai nuo nuovargio Žilys apsilpęs ima alpti. PetkAA 467. Nuo didelio nuovargio, nuo karšto oro ir nuo stiklo degtinės, išgertos laive, mane suėmė mie- gas. BaléGK 15. Reinhaltui kūną ėmė mausti nuo baisaus nuovargio (vert). Prielinksnio nuo konstrukciją visada galima pakeisti dažnesne prielinksnio iš konstrukcija. Konstrukcijos nuo nuovargio, matyt, vengiama dėl kartojimosi dviejų vienodų skiemenų. Organinius pojūčius reiškiantys daiktavardžiai § 29. Prielinksnis iš sudaro priežasties konstrukcijas su daiktavardžiais, reiš- kiančiais organinius pojūčius, kylančius iš maitinimosi poreikio (alkis, badas, išal- kimas, išbadėjimas, badavimas, troškulys, ištroškimas) arba jo patenkinimo (sotumas, persisotinimas, persivalgymas, persigėrimas, persiėdimas). Tokios konstrukcijos jun- giniuose su būsenų veiksmažodžiais esti paprastai sinonimiškos prielinksnio nuo konstrukcijoms. | Plg.: ; Mano vaikai alksta ir serga iš bado. SimonP 118. Iš bado priemiesčiuose žmonės mirė — pamąsčius šiandien sukasi galva. TilvRn 140. Šuo iš bado padvėsė. KrkI(LKZ, II 956). Iš troškulio aš mirštu prie šaltinio. VencILL 229. Iš neval- gymo gali liga kabintis. In§k(LKZ VII 461). Ljokas apsvaigo iš sotumo ir negalėjimo atsistoti (vert). Šunys, kurie iš persirijimo buvo pastalėse sugulę ir užsnūdę, dabar staiga pašoko ant kojų (vert). Daugel mūsų brolių nuo bado pražuvo. Pn. Nuo badavimo svaigo galva, springo balsas, šaltas prakaitas stingdė kūną (vert). Saulė jau siekė beveik vidurį dan- gaus, kaktos rasojo, ir ne vieno viduriai ėmė urzgėti nuo alkio. Myk-PutS I 68. Ji buvo pavargusi nuo ilgos kelionės, nuo alkio (vert). Nuo tokio išalkimo ne- mirsi, nebijok. Grg(LKŽ, I 103). Juk ir taip nėra kur dėtis nuo karščio ir nuo troškulio. MikelŽS 413. Nuo persiėdimo išputo karvė. Rdm(LKŽ, II 1044). Tačiau su aktyvius, valingus veiksmus reiškiančiais veiksmažodžiais tevartoja- ma prielinksnio iš konstrukcija. Iš alkio aš, rodos, akmenį praryčiau (vert). Iš bado šuo ir varškę ėda. Grg(LKŽ I 444). Ir pono šuo iš bado ridiką graužia. Jrb(PP 352). Juos iš bado ben žievėm papenėk. JablRR I 652. Nėra dar ganiavos gyvuliams, gi iš bado, žinai, graužėnt galėtų. Srv(LKŽ III 531). Ši konstrukcija vartojama ir apibendrintuose beasmeniuose vardažodiniuose sakiniuose. 111 Iš bado ir varškė gardu. VIkv(LKZ I 444). Iš bado duona su medum. Mrk (LKŽ I 444). Iš perbadėjimo nebėr sveikatos nė tam kartui. Dr(LKŽ I 445). § 30. Prie organinių pojūčių daiktavardžių sąlygiškai galima priskirti ir skonio pojūčius žyminčius daiktavardžius: saldumas, kartumas, sūrumas, rūgštumas (psi- chologijoje skiriamos atitinkamos skonio pojūčių rūšys), Šleikštumas, gaižumas, taip pat gardumas, skanumas. Bendros reikšmės daiktavardžiai gardumas, skanumas priežasčiai Žymėti varto- jami su prielinksniu iš. Iš gardumo nors ausis draskyk. Sb(LKŽ III 123). Iš gardumo net apsilaižė — matos, norėta valgyt. Ktk. Iš gardumo kad tik liežuvio nenurytum. Sdk. Liežuvį nusikąsi iš skanumo. Krš(LKŽ XII 739). O konkrečius skonio pojūčius žymintys daiktavardžiai (priklausomai nuo kon- teksto) gali eiti ir su prielinksniu iš (a), ir su nuo (b). a) Ridiko negalima valgyt iš kartumo. Ktk. Pagaliau knarkdamas klebonas iš to miego saldumo vos liežuvio neprarijo. BorBM 16. b) Nusūdžiau sriubą. Net liežuvis dega nuo sūrumo. Ktk. Ašaros trykšta nuo rūgštumo. Ktk. Širdis aptižo nuo saldumo. J. Jy galukojy susirangé Untaniukas, net prasifiojes nuo pirmomiegio saldybės. Balt. Temperatūros reiškinius žymintys daiktavardžiai § 31. Temperatūros reiškinius (ir juos atspindinčius pojūčius) žymintys daikta- vardžiai skirtini į dvi grupes: vieni jų reiškia šilumą (šiluma, šiltumas, įšilimas, per- šilimas, karštis, karštumas, kaitra, įkaitimas, perkaitimas, taip pat tvankumas, saus- ra, sausumas), kiti — šaltį (šaltis, šaltumas, peršalimas, taip pat vėsa, drėgmė). Šios semantinės grupės daiktavardžių konstrukcijos su prielinksniu iš vartojamos ne tik gyvų (a), bet ir negyvų (b) daiktų patiriamų pasekmių priežasčiai žymėti. a) Steponas labai sušalo ir atvažiavęs pradėjo verkti iš šalčio. ŠRagIT 71. Drebėjo jie iš šalčio ir gailiai klykė. BorSPI 104. Panagės iš to šalčio pateka. Rt. Iš peršalimo tai daug ligų kyla. Klvr. Negaliu ir paeit suvisu, o maž iš šilumos. Jn§M. Marti išblankusi iš ligos karščių. J. b) Diena virpa iš karščio. SkliuAŠ 60. Iš kaitros pražuvo javai. Po(LKZ IV 160). Nugedo eršketrožės žiedai iš tų kaitrų. Šts(LKŽ III 277). Vėl kitur pokš- telėjo, tarytum sprogila iš įkaitimo prieš užsidegant. ŽemR II 420. Visi daigai džiūsta iš sausumo. Pc. Iš drėgnumo lapai pabal. BP II 406. § 32. Tačiau temperatūros (bei su ja susijusius) reiškinius žymintys daikta- vardžiai abiem atvejais — ir gyvų (a), ir negyvų (b) daiktų patiriamų pasekmių prie- Žasčiai nurodyti — dažniau vartojami su prielinksniu nuo. a) Kurmelis drebėjo nuo šalčio. ŽemR I 207. Jis kaleno dantimis nuo šal- čio. LankKS 69. Karvelė sukimbusi nuo šalčio. ŽemR I 56. Rankos grumba nuo šalčio. Grš(LKŽ III 651). Nors kojos raudonos, užmirusios nuo šalčio — reikia kentėti. ŽemR II 95. Aš jau seniai patyriau, kad mano nosis nuo šalčio pa- mėlsta. MikelZS 223. Nug (Nuo) peršalimo pažiaunėj išsikorė lajukai. Vlk (LKŽ IX 713). Drugys krečia Lauryną nuo drėgnumo ir šalčio. BilR I 68. 112 Apleipusios nuo šilumos, darželyje po serbentais ant išskėstų sparnų drybsojo vištos. MikelŽS 35. Nuo karščio lūpos apkepę. Dgl. Nuo tų karščių žmogus visai suglembi, negali nė paeit. Skr(LKZ III 407). b) Nuo šalčio visas lango stiklas suaižėjo. Ds(LKŽ I 39). Vanduo nuo šal- čio sustingo į ledą. PietRR 273. Medžiai pykši nuo šalčio. J. Langai apkau- rėję nuo drėgmės. Grg. Žolelė ant žemės nuvytusi, išsivarčiusi, rodos, nusilpusi nuo šilimos. ŽemR II 420. Nuo šilumos stogai mirga. Dkš(LKŽ VIII 250). Net stangrūs pelynai, ir tie glemba nuo karščio. BaltR I 240. Visa viršutinė duonos pluta suaižėjo nuo karščio. Mri(LKZ I 39). Nuo kaitros apgleibo medžių lapai. Brt(LKŽ ITI 408). Visi padargai nuo sausros išglero. Trg § 33. Prielinksnio iš konstrukcijas, sudarytas su temperatūros reiškinius Zymin- čiais daiktavardžiais (jos paprastai eina su būsenos veiksmažodžiais ar jų junginiais), visada galima pakeisti prielinksnio nuo konstrukcijomis. Tačiau pastarąsias pakeisti prielinksnio iš konstrukcijomis ne visada įmanoma: tam gali trukdyti kontekstas. Galima nurodyti kai kurias gretinamų konstrukcijų vartojimo tendencijas. 1. Prielinksnio nuo konstrukcijas lengviau galima pakeisti prielinksnio iš konst- rukcijomis kontekstuose, aprašančiuose gyvų būtybių būsenas (Zr. § 32 a), ir sunkiau (arba visai neįmanoma) — kontekstuose, aprašančiuose negyvų daiktų būsenas (plg. § 32 b). 2. Prielinksnio nwo negalima pakeisti prielinksniu iš konstrukcijose, kurių daik- tavardis turi jo reikšmę individualizuojantį, konkretizuojantį (ne kiekybinį!) pažy- minį, pvz.: Andrius Gražulis drebėjo nuo paryčio šalčio. VenclR II 30. Kur ne kur nuo vasaros kaitros šilai užsidega, ganyklos nuraudonuoja. SimonASL 75. Krūtinė kilnojosi ir lūpos pleišėjo nuo išvidinio karščio ir įtampos. KatMAR 122. § 34. Pojūčius reiškiantys daiktavardžiai tarmėse (a) bei grožinės literatūros kal- boje (b) priežasčiai žymėti pavartojami ir įnagininku (be prielinksnio). a) Sopuliu neišturiu — nor rėk! Pv. Perdie (per dieną) išdrebėjau šalčiu. Prn, Vaikšto šalčiu pašiurpus, pusnuogė. Vlkj. Badu ir šalčiu močia numirus. Ktk. Visa galva karščiu dega. Ykš (LKŽ V 326). Taip nuvargau tuom kaitru- mu. Rs(LKŽ V 83). Negirk bado kad tėvas badu mirė. SA(LKZ 1444). Tai ką tas Suva darys, gi badu gali nudvésti. Inšk(LKŽ, IT 956). b) Krito skersai lovos, sprogstančią skausmu ir karščiu galvą įkniausė į priegalvį. ZemR 1 73. Visa drebédama šalčiu ir badu, slinko ji toliau. BalčAP 39. Badu numirusius perus galima pažinti. Krišč. Veidas ir rankos degė peršuliu nuo daugybės įdrėskimų ir subraižymų. Balt. Priežasties įnagininko pozicijos literatūrinėje kalboje yra silpnos (žr. Rasimavi- čius 1965). Tokį įnagininką galima pakeisti dažnesnėmis prielinksnių iš ar nuo konst- rukcijomis, plg. sprogsta skausmu | iš skausmo | nuo skausmo, dreba šalčiu | iš šal- čio | nuo šalčio, mirė badu |iš bado |nuo bado. Šitaip susidaro net trijų narių sinonimų eilė, 113 Kiti daiktavardžiai § 35. Prielinksnis iš priežasčiai Žymėti pavartojamas ir su kai kuriais daiktavar- džiais, reiškiančiais fizines gyvų būtybių (a) ar negyvų daiktų (b) ypatybes. Dau- giausia konstrukcijų pasitaiko su daiktavardžiu senatvė bei jo morfologiniais varian- tais (senybė, senystė, senumas). a) Vienijų mirė iš senatvės, kitus pasigrobė jūra. LankKS 42. Iš senystės jis dar nesilenkia. Jrb(LKŽ XII 394). Buvo ir tokių, kurie vos bepavilko savo kūno ga- lūnes, kretėjo visu liemeniu, iš senumo nebenulaikė galvos. VienR V 172. Iš senybės sumažėjęs. Š. Moteriškė vos paeina iš storumo. Ktk. Iš skaistu- mėlio esmu balta, iš gražumo raudona. JV 132. b) Namelis susikūprinęs iš žilos senatvės. SimonOBT 54—55. Jos gira gliaumu aptraukta iš senumo. Ds(LKŽ III 420). Persibėgusios durys iš senumo. J. Obelėlė iš jaunumo nežydi. Ktk. Medžiai stovi šlapi, nutilę. Tik iš sunkumo, juos prislėgusio, svyruoja vienan, kitan šonan. SeinVVK 65. Diedas kaip apsiavé bernautinius čebatus, net tvaska iš blizgumos. VIK(LKZ, I 763). $ 36. Tačiau nurodytos semantinės grupės daiktavardžiai priežasčiai žymėti dažniau vartojami su prielinksniu nwo: a) Toj stubelėj sena bobelė, kad jaunet galva kreta nuo senumo. Brt (LKŽ XII 410). Nuo senatvės ir kinkos linkti pradėjo. Vvr. Nuo karšaties man dantys iškrito. Varn. Skarelė nusmukusi, plaukai pasileidę, skruostai nuo raudo- numo, rodos, sprogs. PaukštJ 157. b) Svirnas priešais trobą tebestovėjo nepaliestas, su rašytinėmis durimis, patamsė- jusiomis nuo senumo. BaltPV II 27. Seklyčios sienos pagelto nuo senatvés ir nusilupo. Piet. Yra rankraščių nuo senybės net suakmenėjusių (trš). Šita api- kaklė kaulinė, geltona nuo senumo. Balt. Barzda nuo žilumo net šerkšnuota. Skp. $ 37. Aptariamos semantikos, kaip ir pojūčių daiktavardžiai, priežasčiai žymėti pavartojami ir įnagininku. Jis jau senumu nebegalėjo. Sb. Miltai kai užsipliko, tai smirdi senumu. Pc (LKŽ XII 410). Aš ne audėja senumu, ana — jaunumu, ir nėr kam aust. Ds(LKZ XII 410). Jos vaikai išmirę senatve. Ėr(LKŽ XII 410). Įbėgo Haška ir atsinešė raudonumu sprogstančius skruostus, sniego kvapą ir šaltuką (vert). Ji storumu nepaeina. Prn. Ir šiuos įnagininkus galima pakeisti prielinksninėmis konstrukcijomis. APIBENDRINTA PRIEŽASTIS $ 38. Prielinksnio iš konstrukcijos vartojamos ne tik nevalingų, bet ir valingų veiksmų ar būsenų priežasčiai žymėti, plg. virpa iš šalčio (1) ir atsisakė paramos iš kuklumo (2). Pirmųjų konstrukcijų reikšmę pavadinome situacine priežastimi, o pa- starųjų vadinsime — nesituacine, arba apibendrinta, priežastimi. Situacinės priežasties reikšmės prielinksnio iš konstrukcijomis aprašomos ele- mentarios, nesudėtingos situacijos, prieinamos paprastai empiriniam suvokimui. O apibendrintos priežasties reikšmės konstrukcijomis atspindimos sudėtingesnės si- 114 tuacijos, kur priežastiniai ryšiai nustatomi loginio mąstymo aktais. Apibendrintos reikšmės konstrukcijos nuo situacinės priežasties konstrukcijų gali skirtis ir savo lek- sine sudėtimi. Konstrukcijos su charakterio ypatybes reiškiančiais daiktavardžiais § 39. Prielinksnis iš priežasties reikšmės konstrukcijas sudaro su daiktavardžiais, žyminčiais žmogaus charakterio (dvasines) ypatybes, pvz.: iš kuklumo, iš godumo, iš smalsumo, iš patiklumo. Šios semantinės grupės daiktavardžiai skiriasi nuo emocinių ir pojūčių daiktavardžių vienu svarbiu prielinksnio iš konstrukcijos priežasties reikš- mei diferencijuoti semantiniu bruožu — charakterio ypatybės yra palyginti pastovūs asmens požymiai (emocijos bei pojūčiai — laikini, kintami, epizodiniai požymiai). Konstrukcijų su charakterio ypatybes reiškiančiais daiktavardžiais žymima priežas- tis nėra išsemiama vienos konkrečios pasekmės, — ta pati ypatybė gali būti priežas- tis ir kitų pasekmių. Ta prasme nurodytos leksinės sudėties konstrukcijų žymima priežastis yra apibendrinta, ne situacinė (t. y. išeinanti už konkrečios, aprašomos situacijos ribų). Pavyzdžiui, pasakymo padeda iš draugiškumo daiktavardžio žymima draugiškumo ypatybė gali pasireikšti ne tik padėjimo veiksmu, bet ir kitaip. § 40. Prielinksnio iš konstrukcijos su charakterio ypatybes žyminčiais daiktavar- džiais turi apibrėžtą vartojimo sferą: jos eina su valingus veiksmus (a) arba būsenas (b) žyminčiais veiksmažodžiais ar jų junginiais. a) [Barbora] Bent pasisveikintum iš mandagumo! SruogR IV 434. Jis ret- karčiais iš paikumo vasaros metu... perlėkdavo per miestelį. CvR VI 272. Iš piktumo keršyti ėmiau. SruogR IV 474. Iš bailumoir lauk išeit negalės. Gs(LKŽ I 463). Iš tos goslybės teip žmogelį nuskriaudė. Lnkv(LKŽ III 486). Cirkų mokytojai iš nerangumo ar per nemokėjimą, o gal iš blogo įpratimo teberaižo drambliams ausis kabliais. MašMŽ 94. b) Jeigu mes iš mandagumo tylime, tai sakoma, kad mes bailiis. SimonVK I 338. Iš atsargumo tik norėjom ginklų! LKŽ I 344. Kunigaikštis Vytautas sėdėjo puotoje tik iš mandagumo. VienR IV 338. Konstrukcijos su emocijas reiškiančiais daiktavardžiais $ 41. Prielinksnio iš konstrukcijos, sudarytos su emociniais daiktavardžiais, vartojamos ne tik nevalingų, bet ir valingų veiksmų ar būsenų priežasčiai Žymėti, plg.: pabalo iš išgąsčio (1) ir atėjo iš pagarbos (2). Pirmuoju (1) junginiu žymima emocija ir jos pasireiškimo forma, ryšys tarp jų yra automatiškas, be subjekto valios pastan- gų. O pastaruoju (2) junginiu reiškiama valingas veiksmas ir emocija kaip jo loginis motyvas, kuris subjekto yra suvokiamas, įsisąmonintas. Subjektas, remdamasis pa- tiriama emocija, pirmiausia mintyse padaro sprendimą atlikti tam tikrą veiksmą. Ta prasme priežastinis ryšys yra nustatomas loginio mąstymo pakopoje ir atitinka- mai — priežastis yra apibendrinta. Valingų veiksmų ar būsenų priežasčiai žymėti vartojamos prielinksnio iš konst- rukcijos, sudarytos paprastai su pastovias, neapibrėžtos trukmės emocijas (jausmus) 115 reiškiančiais daiktavardžiais, pvz.: meilė, pagarba, patikimas, prieraišumas, panieka, neapykanta, gailestis, užuojauta ir kt. Tai vadinamieji emocinio santykio daiktavar- džiai (plg. rusų k. BacnjseB 1981, 108—122). $ 42. Prielinksnio iš ir emocinių daiktavardžių konstrukcijos vartojamos ir su valingus veiksmus (a), ir su būsenas (b) reiškiančiais veiksmažodžiais ar jų junginiais. a) Iš meilės jis palocių jai gale mūsų kaimo pastatęs. VienIMA 118. Jis čia atvažiavo iš didelės pagarbos (vert). Julė ji šnipinės iš pavydo. Myk-PutAS 415. Iš rūpestėlio žirgelį šėriau, iš gailestėlio gražiai balnojau. JD 473. b) Tik iš meilės, iš padabonės stovi panytėlė prie šalelės. Krč. Kiti tvir- tino, jog vardas pasirinktas iš pagarbos miisų sostinei. SakAP 131. Dažni junginiai su kalbos veiksmažodžiais, tiek emociniais, tiek neutraliais. Tuos iš apmaudo pasakytus žodžius nugirdęs, Baltaragis kažkodėl apsidžiau- gė. BorBM, 9. Kad šmeižė iš apmaudo priešų minia man brangų jį vardą gandais nekaltai. MairRR I 139. Kitos peik jį iš pavydėjimo. Jrb(LKŽ IX 687). $ 43. Tiek ypatybes, tiek ilgesnės trukmės emocijas (žr. $ 39) žymintys daikta- vardžiai priežasčiai nurodyti vartojami ir su prielinksniu dé/, kuris yra pagrindinė apibendrintos priežasties raiškos priemonė. Šio .prielinksnio konstrukcijų gali būti sinonimiškų prielinksnio iš konstrukcijoms. Plg.: Šio ne per didelio miesto gyventojai, vieni iš priešiškumo, kiti tiesiog dėl ne- kuklumo jį seka (vert). Jis dėl savo storžieviškumo niekur nieko nesivaržė ir savo elgesio nekontroliavo. Myk-PutS I 30. Tai neteisinga, nes skatina vaikus ge- rai elgtis ne dėl vidinio įsitikinimo, o tikintis apdovanojimo (tsp). Taip visados atsitinka dėl išsiblaškymo! BalčAP 232. Dėl apsileidimo jis taip nusigyve- no. And(LKG III 86). $ 44. Antra vertus, prielinksnio iš konstrukcijoms gali būti sinonimiškų ir prie- linksnio per konstrukcijų. Plg.: Bet kaimynas per savo šykštumą nedavė, nes žinojo, kad moteriškė neturės iš ko atiduoti. Šmk. Per neatsargumą su tuo pypkiu būt namus supleškinęs. Gs. Per savo godulį ir pavalgyti gerai nepavalgai. Varn. Plačiau apie prielinksnį per žr. aut. 1977, 155 tt. APIBENDRINAMOSIOS PASTABOS § 45. 1. Prielinksnis iš vartojamas akrašant žmogaus (ar kitos gyvos būtybės) veiksmų ar būsenų motyvaciją jo paties vidiniais požymiais — emocijomis, ypatybė- mis ar pojūčiais. 2. Prielinksnio iš priežasties reikšmė yra diskretiška, t. y. gerai atribota nuo kitų jo reikšmių. 3. Prielinksnio iš priežasties reikšmės semantinė struktūra yra izomorfiška to paties prielinksnio erdvės reikšmei. 4. Prielinksnio iš priežasties reikšmės pagrindinis semantinis požymis yra prie- Žasties vidinis pobūdis. Pagal šį požymį ji sudaro privatyvinę opoziciją su kitais prie- žasties prielinksniais kaip teigiamai Žymėtas jos narys (žr. $ 113). 116 5. Prielinksnio iš vartosena priežasties reikšme yra griežtai reglamentuota pri- klausomojo daiktavardžio semantikos: priežasties reikšmė yra realizuojama konst- rukcijose su daiktavardžiais, žyminčiais emocijas, charakterio ypatybes ar pojū- čius. 6. Pačių konstrukcijų funkcionavimo aplinka yra veiksmažodžiai, žymintys žmogaus (ar kitos gyvos būtybės) veiksmus ar būsenas, kai kurie būdvardžiai. Antra vertus, šios konstrukcijos neretai esti susijusios ne su vienu Žodžiu, o su žodžių gru- pe ar visu sakiniu. 7. Prielinksnio iš konstrukcijos gali sinonimiškai santykiauti su kitomis priežas- ties konstrukcijomis: a) prielinksnio iš konstrukcijos, sudarytos su pojūčius žyminčiais daiktavardžiais, esti sinonimiškos prielinksnio nuo konstrukcijoms (žr. $ 26 tt.); b) prielinksnio iš konstrukcijos, sudarytos su emociniais daiktavardžiais, jungi- niuose su akių išraišką žyminčiais (rečiau kitais) veiksmažodžiais esti sinonimiškos įnagininkui (Zr. § 17); c) prielinksnio iš konstrukcijos su pastovius požymius žyminčiais daiktavardziais gali turėti sinonimų prielinksnio dėl konstrukcijų tarpe (žr. § 43); d) atskirais atvejais prielinksnio iš konstrukcijos gali būti sinonimiškos prielinks- nio per konstrukcijoms (žr. $ 44). PRIELINKSNIS NUO BENDROSIOS PASTABOS $ 46. Prielinksnis nuo yra vienas pagrindinių priežasties prielinksnių. Jo, kaip ir prielinksnio iš, priežasties reikšmė yra išvestinė. Derivacinis šios reikšmės pobūdis atsispindi jos izomorfiškume erdvės reikšmei. Pamėginsime konkrečiai parodyti, kaip prielinksnio nuo priežasties reikšmės semantinė struktūra atitinka jo erdvės reikšmės struktūrą. Šis prielinksnis, kaip ir iš, savo erdvės reikšme nurodo veiksmo pradinį tašką (bendras požymis), tačiau skiriasi nuo pastarojo prielinksnio lokalizuojamų daiktų pradine padėtimi, veiksmo išeities pozicija, arba orientacine reikšme". Imkime dvi frazes su prielinksniu nuo ir jo reikšmę užrašykime formaliai: 1) Šakutė (A) nukrito (C) nuo stalo (B) [(A paviršiuje B) — pradinis taškas C] ir 2) Ž mogus (A) ateina (C) nuo miško (B) [(A arti B) — pradinis taškas C]. Kaip matome, prielinksnis nuo turi dvi orientacines reikšmes: vienu atveju jis nurodo išorinį daiktų kontaktą (1), kitu — nefiksuoja daiktų kontakto (2) (plg. rusų k. Huxnruxa 1979, 120). $ 47. Prielinksnio nuo pagrindinis priežasties reikšmės semantinis komponen- tas yra jos (priežasties) išorinis pobūdis. Išorine vadinama tokia priežastis, kurią sudaro pašalinis (t. y. išorinis) pasekmės subjekto atžvilgiu reiškinys, pvz.: 1) Lan- gai (A) išbyrėjo (C) nuo trenksmo (B) [(Sub. (B) #A, t. y. priežasties subjektas nesu- * Dėl orientacinės reikšmės termino žr. Kilius 1977, 40. 117 tampa su pasekmės subjektu, plg. Huxuruxa 1976, 122] arba to paties subjekto išo- rinis požymis, pvz.: 2) Vaikas (A) pavargo (C) nuo lakstymo (B) (kur Sub. (B)= A). Kiekviena šių prielinksnio nwo priežasties konstrukcijų koreliuoja su skirtingomis to paties prielinksnio erdvės reikšmės konstrukcijomis. Konstrukcijos, reiškiančios priežasties santykius tarp skirtingų subjektų požymių (1), atitinka erdvės reikšmės konstrukcijas, žyminčias nekontaktinę lokalizuojamų daiktų padėtį, plg.: Langai (A) išbyrėjo (C) nuo trenksmo (B) (kur Sub. (B) # A) ir Žmogus (A) ateina (C) nuo miško (B) (kur B nekontaktuoja su A). O konstrukcijos, reiškiančios priežasties san- tykius tarp to paties subjekto požymių, koreliuoja su erdvės konstrukcijomis, žymin- čiomis kontaktinę daiktų padėtį, plg.: Vaikas (A) pavargo (C) nuo lakstymo (B) (kur Sub. (B) = A) ir Šakutė (A) nukrito (C) nuo stalo (B) (kur B kontaktuoja su A). § 48. Priežasties prielinksnis nuo aptarnauja gana plačią denotatyvinę sferą: jis gali žymėti priežasties santykius tarp: 1) išorinio (žmogaus atžvilgiu) pasaulio reiškinių (Vanduo blizga nuo saulės), 2) tarp žmogaus požymių ir išorinio pasaulio reiškinių (kojos sudrėko nuo rasos) ir 3) tarp žmogaus atskirų požymių (Vaikas pa- vargo nuo lakstymo). Pastarasis (3) prielinksnio nuo vartosenos mikrolaukas susisie- kia (ribojasi) su prielinksnio iš vartojimo sfera: ir vienas, ir kitas žymi žmogaus veiks- mų ar būsenų (pasekmė) motyvaciją jo paties būsenomis ar veiksmais (priežastis), plg.: Vaikas pavargo nuo lakstymo ir Motina susirgo iš sielvarto. Gretinamosios fra- zės skiriasi savo tarpe vienu reikšmingu struktūriniu požymiu — prielinksninės konst- rukcijos daiktavardžio reikšme: prielinksnio nuo konstrukcijos daiktavardis žymi išorinį veiksmą, o prielinksnio iš — vidinę būseną. Taigi minimi prielinksniai yra atitinkamai pasiskirstę ir žmogaus veiklos sferą. Prielinksnis iš vartojamas žy- mėti priežasčiai, kuria eina vidiniai subjekto požymiai, o prielinksnis nuo— išori- niai subjekto požymiai. KONSTRUKCIJŲ LEKSINĖ SUDĖTIS § 49. Prielinksnio nuo vartosena priežasties reikšme yra beveik neribota priklau- somojo daiktavardžio atžvilgiu. Šis prielinksnis priežasties konstrukcijas sudaro ir su konkrečiais, ir su abstrakčiais daiktavardžiais, pvz.: Mano rankos nuo žu- vų apglito. Tvr; Nuo arimo arkliai pablogsta. Kyr. Nurodytieji daiktavardžių semantiniai (konkretumo ir abstraktumo) požymiai prielinksnio nuo konstrukcijai turi diferencinės reikšmės. Lingvistinėje literatūroje pastebėta, kad konkretūs daiktavardžiai yra semantiš- kai nepakankami priežasčiai žymėti (žr. IlomoBa 1956, 76). Jais nurodomas vienas svarbiausių (kalbėtojui) priežasties komponentų, paprastai daiktas, su kuriuo glau- džiai susijusi realioji (tiesioginė) priežastis. Kitaip sakant, konkrečiais daiktavardžiais priežastis atskleidžiama nepilnai, nepakankamai, ne visa. Tokios leksinės sudėties priežasties konstrukcijos tiek su prielinksniu nuo, tiek su kitais (dėl, per, už) esti susijusios su platesniu kontekstu, iš kurio paaiškėja reali, tiesioginė priežastis. Priežastį, išreikštą prielinksnių konstrukcijomis su konkrečiais daiktavardžiais, vadinsime netiesiogine (jos opozicija tiesioginė priežastis, kuri reiškiama ab- strakčiais daiktavardžiais). 118 KONSTRUKCIJŲ VARTOJIMO APLINKA $ 50. Kaip jau buvo pažymėta, prielinksnio nuo priežasties konstrukcijų leksinė sudėtis, skirtingai nuo prielinksnio iš (Zr. § 6), yra įvairi, neapibrėžta: jos sudaromos ir su abstrakčiais, ir su konkrečiais daiktavardžiais, plg.: Nuo bėgiojimo jau ir kojas skauda. Gs ir O aplinkui dundėjo žemė nuo arklių kanopų. BorBM 114. Todėl šių konstrukcijų priežasties reikšmė išryškėja ne iš jų leksinės sudėties (kaip prielinksnio iš atveju), o iš žodžių junginio ar sakinio. Prielinksnio nuo priežasties konstrukcijos vartojamos su veiksmažodžiais (ar jų junginiais), reiškiančiais būsenas ar jų pasikeitimą (Ledas blizga nuo saulės; Arklys pavargo nuo arimo), savaiminius veiksmus (Langai išbyrėjo nuo trenksmo). Toliau ir vienus, ir kitus sąlygiškai vadinsime būsenos veiksmažodžiais kaip opozi- ciją valingo veiksmo veiksmažodžių. Nurodytas prielinksnis vartojamas ir su kai ku- riais kokybiniais būdvardžiais (šlapias nuo lietaus, raudonas nuo šermukšnių). $ 51. Prielinksnio nuo, skirtingai nuo prielinksnio iš, konstrukcijos junginiuose su valingo, aktyvaus veiksmo veiksmažodžiais neturi grynos priežasties reikšmės (plg. rusų k. 3acopuna 1961, 66). Tam tikrais atvejais ji gali reikšti tikslą su priežasties atspalviu. Nuo speigų ir darganų žvėrių kailiais dangstėsi. Dauk. Nuo aižėjimo rankas ištepk taukais. Ktk. Gerk akmenėlio nuo patrūkimo. Užv(LKŽ, I 79). Lūšnos stogas buvo dengtas skiedromis, skarda, šiaudais ir paramstytas nuo vėjo ilgomis šatromis. Cv R, I 304. Nuo lietaus buvo užsukusi pas mus. Lnkv. Nuo kurmio tai silkės galvą kiša į olą, tai žibalo pila. Imb(LKŽ VIII 899). Net daržas, ir tas neaptvertas, tik agurkai žagarais apsmaigstyti nuo vištų. Sluck GMN 103. Šiuos junginius turint tikslo reikšmę rodo jų galimos parafrazės į prijungiamuo- sius tikslo sakinius, plg. Nuo aižėjimo rankas ištepk taukais ir Ištepk rankas taukais, kad neaižėtų arba: Agurkai žagarais apsmaigstyti nuo vištų ir Agurkai žagarais ap- smaigstyti, kad būtų apsaugoti nuo vištų. TIESIOGINĖ PRIEŽASTIS $ 52. Priežastis loginiu požiūriu yra požymis (jo opozicija — daiktas, objektas). Todėl ir priežastį, žymimą požymius reiškiančiais žodžiais, galima pavadinti tiesio- gine. Kaip jau buvo minėta, prielinksnis nuo sudaro priežasties konstrukcijas su daik- tavardžiais, žyminčiais veiksmus (pavargo nuo skaitymo), būsenas (susikūprino nuo sėdėjimo), ypatybes (pagelto nuo senumo). Tokios konstrukcijos turi tiesioginės priežasties reikšmę (jos opozicija — netiesioginė priežastis). Tiesioginės reikšmės prie- linksnio nuo konstrukcijos skyla į dvi grupes pagal priežasties subjekto sutapimą / nesutapimą su pasekmės subjektu. Subjektas tas pats $ 53. Prielinksnis nuo vartojamas žymėti priežasties santykiams tarp to paties subjekto atskirų požymių, pvz.: Vaikas pavargo nuo bėgiojimo (plg. vaikas pavar- go ir vaikas bėgiojo). Pagal subjekto pobūdį šios konstrukcijos esti dvejopos. 119 1. Konstrukcijos, žyminčios gyvų daiktų būsenų ar procesų priežastį: Bėgėjui nuo ilgo bėgimo kraujas per nosį prasiveržė. Btg(LKŽ I 717). Nuo ėjimo papirštis suskilo. Dkš(LKŽ IX 366). Akys užbrinko nuo verkimo. Ktk. Nuo darborankos kietėja. Slm. Nuo ilgo skaitymo balsu ir gerklė išparps. Užv(LKŽ IX 429). Kvietiniai ūsai sukrutėjo nuo malonios šypsenos. BaltPV I 154. Nuo sėdėjimo įstaigoje jis buvo kuktelėjęs per pečius. VenclGD 92. 2. Konstrukcijos, žyminčios negyvų daiktų būsenų ar procesų priežastį: Lenta sudūlėjo nuo ilgo gulėjimo. Ktk. Nuo ryšėjimo jis (šalikas) gerokai išsitempė. VaižgRR I 103. Kartoninė šaškių lenta nuo ilgo ir dažno vartojimo jau nusitrynusi. CVR I 271. Nuo pakrėstinio klumpės suskilo. Dkš(LKŽ IX 200). Aptartos konstrukcijos yra sudarytos su išorinius požymius žyminčiais daikta- vardžiais. (Su tokiais daiktavardžiais prielinksnis iš negalimas.) $ 54. Prielinksnis nuo (o ne iš!) vartojamas su daiktavardžiais, žyminčiais mąs- tymo, suvokimo procesus ar rezultatus: nuo susimąstymo, nuo galvojimo, nuo minčių, nuo sapnų. Nuo tos minties pradėjau virpėti lyg drugio krečiamas. MikelŽS 183. Nuo tų minčių sublogo ir pajuodavo, niekados niekam linksmo veido neberodė. BilR I 232. Ji pavargo nuo atsiminimų. DovDIN 68. Nuo gilaus susimąstymo jos žvilgsnis sustingsta. GrušK 119. Nuo ilgo klausymo pradėjo ausyse spiegti ir ošti. PietRR I 43. § 55. Prielinksnis nuo pavartojamas ir „nesavoje“ aplinkoje: su daiktavardžiais, žyminčiais vidines būsenas — paprastai emocijas. Pasitaikė rasti minimą prielinks- nį pavartotą su šiais daiktavardZiais®: baimė: Visi išbalo nuo baimės. Šn. Nuo bailės galima susirgti. Ktk. išgąstis: Ona serga nuo išgąsčio. CvR, II 47. Ėjo vargšas diedas namo, nuo išgąsčio visas drebėdamas ir braukdamas nuo veidų prakaitą. PietRR 43. Nuo iš- gąsčio ir ašarų jam kvapą užgniaužia. BilR 1 163. Tai atlikęs, sustingo vietoje nuo išgąsčio. LzPR II 105. laimė: Živilė tik su nuostaba sekė save iš šalies ir alpo nuo laimės. MikelKLL 174. Tada ji, apsvaigusi nuo laimės, atskleidė savo paslaptį. Avyž. pyktis (įniršis): Kartu su Kazimieru išjojo ir Poderis, įjuodęs nuo pykčio, grieždamas dantimis. BaltPV I 320. Nuo išgertos anksčiau degtinės irnuo savo pykčio, taip staiga ji pagavusio, ėmė dar labiau svaigti galva. KrėvRg 211. Taip ir plėšėsi į visas puses šunes, žvangindami storomis grandinėmis, dusdami nuo įniršio. BaltPV I 155. susijaudinimas: Nuo susijaudinimo jam net pradėjo skaudėti galvą (tsp). Mūsų ponia nuo menkiausio susijaudinimo alpsta, Varn(LKŽ, I 89). Nuo susijaudinimo jos skruostus išmušė raudonos dėmės. SluckGMN 236. susikrimtimas: Nuo visokių susikrimtimų galva prapliko. Up(LKŽ VI 600). juokas: Tik nemiriau nuo juoko. Jnšk(LKŽ VIII 899). sarmata: Nuo sarmatos net ausys paraudo. DKS. 8 Mūsų turima medžiaga nėra išsami. 120 Nurodytos leksinės sudėties prielinksnio nuo konstrukcijas galima pakeisti (jei tam netrukdo sintaksinės aplinkybės) prielinksnio iš konstrukcijomis, kurios yra daž- nesnės, tipiškos, plg.: dreba nuo baimės | iš baimės, nuo išgąsčio | iš išgąsčio, nuo susijaudinimo | iš susijaudinimo; dūsta nuo susijaudinimo | iš susijaudinimo, nuo pyk- čio (įniršio, įtūžio) | iš pykčio (įniršio, įtūžio), paraudo nuo sarmatos (gėdos) | iš sarmatos (gėdos). Iš kontekstinių tokios substitucijos apribojimų galima nurodyti įvardžio savo buvimą prie prielinksnio nuo konstrukcijos daiktavardžio, pvz.: Nuo išgertos anks- čiau degtinės ir nuo savo pykčio, taip staiga jį apėmusio, ėmė dar labiau svaigti galva. KrėvRg 211. Pakeisti prielinksnį nuo prielinksniu iš galima tik eliminavus įvardį, plg. nuo savo pykčio = iš pykčio. Subjektai skirtingi $ 56. Tiesioginės priežasties prielinksnio nuo konstrukcijas, žyminčias skirtin- gų subjektų požymių priežastinius ryšius, pagal daiktavardžio reikšmę galima skirti į dvi ryškesnes grupes. Konstrukcijos su požymius reiškiančiais daiktavardžiais § 57. Prielinksnio nuo konstrukcijų daiktavardis gali Žymėti: a) Smogimo, lytėjimo ar pan. veiksmus: Mergina pasverdėjo nuo skaudaus smūgio ir atšoko atgal. VenclR II 203. Nuo sumušimų visą veidą man maudė ir svilino. BaltPV II 441. Geležinis trapas virpa nuo žingsnių. SluckGMN 13. Pašiurpo katė nuo glostymo prieš plauką. Plg. dar: Nuo šitų žvilgsnių jam darėsi nesmagu. LankKS 91. Nuo šito pasižiūrėjimo mes abu pašokom ant kojų. BaltPV I 215. Nuo miško kvapų apsvaigo galva. Ktk. b) Garsinius veiksmus, garsus: Krūpčiojo Veronika nuo kiekvieno daiktelio sušlamėjimo, nuo kiekvienos po kojų šakelės sutraškėjimo, VienR I 173. Rokas krūptelėjo nuo šito trenks- mo. LankKS 78. Visas tiltas drebėjo nuo juoko. KatMAR 243. Užstalė linksta, lūžta, nuo klegesio šokinėja lėkštės, CvR VI 122. Nuo triukšmo, riksmo, juokų, atrodė, grius visi Tekonio namai. BaltPV I 24. Langų stiklai tebevirpėjo nuo sprogimų, kurių aidas atsirisdavo iki čia. LankKS 69. Prie pastarosios grupės priskirtinos ir konstrukcijos su kalbėjimo bei informacie jos daiktavardžiais. Nuo šitų žodžių Jonas išsitiesia kaip botagu pertvotas. BaltPV I 45. Alpsta man širdelė nuo rūsčių žodelių. Dkš (LKŽ I 89). Saliamutė net išsižiojo nuo ši- tos jy kalbos, nebetekusi žado. BaltPV I 307. O mums nuo jūs kerštingo, juodo me- lo vėl senos žaizdos sieloj atsidaro. Myk-PutR 1314. Nuo ty pasakų vaikai įsibaisino, dabar ir lauk bijo išeit. Gs(LKŽ, I 568). 121 c) Būsenas, ypatybes, įvykius ar kitokius faktus: Jurgiui nuo Elenos šypsenos būdavo dar sunkiau. VenclGD 10. Rokui pasidarė graudu nuo tokio nepelnyto sūnėno gerumo. MikelKLL 437. Nuo svetimos bėdos galvos neskauda. LMD. Papūtus vėjeliui, nuo sniego svorio Jūžta medžių šakos. MG 1978 10 7. $ 58. Prielinksnio nuo konstrukcijoms, sudarytoms su garsus žyminčiais daik- tavardžiais (plg. $ 57b) ir pavartotoms su garsų sklidimo veiksmažodžiais (skambė- ti, garsėti, aidėti, skardėti ir kt.), yra sinonimiškas įnagininkas. Plg.: Skamba krūmai nuo dainų. SNėrR I 71. Dabar jau visa apylinkė skambėjo nuo šūkavimų, pliaukšėjimų bei raginimų. Myk-PutS I 68. Miškas skardėjo nuo paukščių balsų. KatMAR 162. Visas Pauliukonių kiemas aidėjo nuo šunų dojimo, Pauliukonienés žvygavimo... BaltPV I 105. Visos juokėsi, išdykavo ir buvo tokios linksmos, kad net visa girelė jų juoku ir šneka skambėjo. VienIMA 129. Antra vertus, su nurodytais veiksmažodžiais sinonimiškai gali būti vartojami ir konkrečių daiktavardžių įnagininkas, ir prielinksninė konstrukcija. Plg.: Dauba skambėjo nuo švilpynių, kurias vaikai sukė iš atkepusių gluosnių Zieviy. CvR II 408. Miškas skardėjo paukščiais. KatMAR 172. Šių konstrukcijų daiktavardžiai žymi garsų šaltinius. Įnagininko vartosena yra stilistiškai žymėta: jis pasitaiko grožinės literatūros *kalboje. $ 59. Prielinksnio nuo konstrukcijos su požymius reiškiančiais daiktavardžiais (žr. § 57) gali būti išplėstos subjekto kilmininku. Tutkus krūptelėjo nuo aštraus, nemalonaus Skirgailos juoko, VenclR II 432. Saliamutė net išsižiojo nuo šitos jų kalbos, nebetekusi žado. BaltPV 1 307. Konstrukcijos su gamtos reiškinius Žyminčiais daiktavardžiais $ 60. Konstrukcijos su gamtos reiškinius žyminčiais daiktavardžiais (tokiais kaip vėjas, šaltis, šiluma, lietus, drėgmė) priežastį išreiškia tiesiogiai, pakankamai, ‘be konteksto paramos. Atsivėrė laukai, suposi nuo vėjo medžiai, didelės žolės. CvR V TT. Stulpas nuo vėjo kaip gramokšterėjo, tai net pas mus buvo girdėti. Lš(LKŽ III 512). Nuo lietaus kelias paglito — sunku važiuoti. Trs(LKZ III 424). Gūnia sudrėko nuo naktinės rasos. BaltPV I 65—66. Pusė sodžiaus nuo ugnelės žuvo. Grž. Dangus įkaito nuo žarų, gaisravietės žėravo baisios. SNėrR I 316. Nupjauta žolė nuo saulės tuojau apgleibsta. Brt(LKŽ III 408). Nuo šalčio rankos aižėja. Ut. Jis ėjo, drebėdamas nuo šalčio ir drėgmės. VencIR II 257. Nuo karščio lūpos apkepę. Dgl. 122 $ 61. Konstrukcijoms nuo šalčio, nuo karščio, nuo kaitros, nuo šilumos, nuo sausros, nuo drėgmės yra sinonimiškos atitinkamos prielinksnio iš konstrukcijos. (zr. § 31). § 62. PrieZasties reikšmės atspalvį tam tikruose kontekstuose gali turėti ir kai kurių gamtos reiškinius žyminčių daiktavardžių vietininkas. Tokiame karštyje šviežiausia mėsa gali pašvinkti. SirGAJ 89. Tokioj kaitroj perdien gali iškept. Sdk(LKŽ V 82). Vasarą šilumoj kiekvienas suglebęs. Kp(LKŽ III 407). Grįžtu pusplikis, šalt y gavau ligą. Nm. Vaikas paliktas pa-- tilty, žiemos Salty sušalęs. Grz. Kasė ratu griovį aplink ilgas bulvių krūvas, išsau- sėjusias saulėj ir vėjuje... BaltPV II 521. Šių pasakymų vietininkus galima pakeisti prielinksnio nuo konstrukcijomis, plg. gali pašvinkti karštyje | nuo karščio, gali iškept kaitroj | nuo kaitros, suglebes šilumoj | nuo šilumos, gavau ligą Salty | nuo šalčio, išsausėjo vėjuj | nuo vėjo. Kyla klausimas, koks semantinis santykis tarp gretinamųjų formų? Ar jas galima laikyti sinonimiškomis ? Pasikliaujant kalbos jausmu, galima teigti, kad nurodytų formų junginiais per- teikiama ta pati denotacinė situacija. Tačiau kiekvienu atveju ji šiek tiek skirtin- gai traktuojama: vietininku pabrėžiama jo žymimo reiškinio procesiškumas, o prielinksnio nuo konstrukcija tas pats reiškinys perteikiamas kaip riba, kaip iš- eities taškas. Sintaksinė prielinksnio nuo konstrukcijos reikšmė yra aiški ir homo- geniška (vientisa) — ji žymi gryną priežastį (be papildomų atspalvių). O vietininko reikšmė nehomogeniška: jis žymi laiką? su papildomu priežasties reikšmės atspal- viu??. Pastarasis semantinis požymis yra nulemtas konteksto pobudzio!, — pats vietininkas nėra speciali priežasties reiškimo priemonė. Todėl nurodytų daiktavar- džių vietininkus sąlygiškai galima vadinti kontekstiniais prielinksnio nuo kons- trukcijos sinonimais (jų opozicija — sisteminiai sinonimai). (Šias formas leidžia laikyti sinonimiškomis galima jų substitucija.) $ 63. Vietos reikšmės forma saulėje (a) ir konstrukcija prieš saulę (b) tam tikruo- se kontekstuose taip pat gali turėti ir priežasties reikšmės atspalvį ir eiti konstrukci- jos nuo saulės (c) kontekstiniais sinonimais. Plg.: a) Įdienojo taip, kad svilo nugara saulėje. BaltPV II 420. Grėbliai spindėjo saulėje lyg auksiniai. SRagSD 60. Soduose skendėjo miestelis su tviskan iw saulėje skardiniu bažnyčios stogu. CvR, II 28. Kastuvai, pjūklai saulė j sužibo, * Nurodytų ir panašių daiktavardžių vietininko reikšmė iš tradicijos vadinama laiko arba vie- tos (žr. Laigonaitė 11). Iš tiesų tai atskira semantinė kategorija, kuriai neturime tinkamo termino. Tokių formų reikšmę galima identifikuoti klausimu: kokiomis aplinkybėmis? Rusų kalbotyroje- šiam reikalui vartojamas terminas o6crostrenberso. Tačiau šis terminas yra nevienareikšmis. 10 Vietininką turint priežasties reikšmės atspalvį rodo galimybė pakeisti jį aiškia priežasties. konstrukcija, plg.: suvyto karštyje | nuo karščio. * Mūsų nurodytuose pavyzdžiuose vietininkas yra pavartotas tokioje pat leksinėje aplinkoje, kaip ir prielinksnio nuo priežasties konstrukcijos, t. y. su būsenas žyminčiais veiksmažodžiais. Ta- čiau pakeitus kontekstą vietininkas netektų priežasties reikšmės atspalvio, pvz.: išvažiavo karstyje (kada?), stovi šaltyje (kur?). 123 "pasistūmėjo upės link kalnai. TilvRn 111. Stiklų šukės įsižiebdavo saulėje ir aki- namai liepsnodavo, viliodamos iš tolo. CvR, II 18. b) Verstuvės blykčioja prieš saulę kaip žuvys. AvyžKK. 409. Marškiniai garavo prieš saulę, MikelLE 40. Stebuklingu balseliu giedodamas, lėkė jis aukš- tyn, mirguliuodamas prieš saulę ir žėrėdamas, lyg brangieji akmenys. ŠRagSD 110. Vanduo prieš saulę blizga. Dkš(LKŽ, I 934). c) Arimai blizgėjo nuo saulės. Rs. Ledas akyja nuo saulės. J. Nupjauta žolė nuo saulės tuoj apgleibsta. Brt(LKŽ III 408). Mėlyna drapana greit nuo saulės blunka. Rm(LKŽ, I 950). $ 64. Priežasties atspalvį gali turėti ir prielinksnio per laiko konstrukcijos, suda- rTytos su gamtos reiškinius Žyminčiais daiktavardžiais ir pavartotos analogiškuose kontekstuose, kaip ir prielinksnio nwo konstrukcija. Plg.: Per šalčius daug medžių išgedo. LKZ III 277. Per šalčius sušalo. DKS. Per karščius visi būna suleipe. Gs. Javai išdžiūvo per kepene. Tr(LKZ V 575). Per lietų supuvo šienas. Ktk. Nurodytas konstrukcijas galima pakeisti prielinksnio nuo konstrukcijomis, nekeičiant iš esmės informacijos turinio, pvz.: išgedo per šalčius | nuo šalčių. Greti- namieji junginiai perteikia tą pačią denotatyvinę situaciją, tik su skirtingais akcen- tais (plg. $ 62). $ 65. Kontekstiniais prielinksnio nuo konstrukcijų sinonimais gali eiti ir kai kurios prielinksnio po laiko konstrukcijos. Po lietaus kelias ištižo. LankKS 90. Po lietaus pasidarė didelis paplū- dinys: upė užliejo net pievas. Vv(LKZ IX 378). Po lietaus miežiai patale guli. "Trgn(LKŽ IX 601). Po šalnos visi lapeliai nuknebe. Vkš(LKŽ VI 211). Po tiekos kraujo nubėgimojis visai išbalo. Nmn(LKŽ I 718). Po ligos vyras bu- vo visai nusibaigęs, vieni kaulai. Juš(LKŽ I 561). Pakrosnis dirstelėjo į laikrodį ir tarsi pavargęs po ilgos kelionės sunkiai sudribo kėdėje. MikelŽS 112. Ak, .kaip aš jaučiuosi nuvargusi po tų visųnegudrių juokų. Myk-PutAŠ 368. Po kiek- vieno priešininko šūvio jis bailingai merkės. Vaižg. Po trobos išbaltinimo prapuolė svirpliai. Grg(LKZ I 615). Nurodytas prielinksnio po konstrukcijas galima pakeisti prielinksnio nuo kons- trukcijomis, plg.: ištižo po lietaus | nuo lietaus, nusibaigė po ligos | nuo ligos ir kt. Gretinamieji junginiai skiriasi savo tarpe tam tikrais semantiniais atspalviais: junginiais su prielinksniu po aprašoma seka dviejų reiškinių, kurių vienas sąlygo- ja kitą dėl savo prigimties, o su prielinksniu nuo — tų reiškinių betarpiškas ryšys. NETIESIOGINĖ PRIEŽASTIS § 66. Kaip jau buvo minėta (§ 49), netiesioginės priežasties reikšmę turi prielinks- nio nuo konstrukcijos, sudarytos su konkrečiais daiktavardžiais, pvz.: Rankos pajuodo nuo bulvių; Lentyna sulinko nuo knygų. Ši prielinksnio nuo konstruk- cijos priežasties reikšmė atsiskleidžia žodžių junginyje (o tiesioginė — pakankamai išryškėja iš pačios konstrukcijos leksinės sudėties, Zr. § 52 tt.). Antra vertus, netie- 124 sioginės priežasties prielinksnio nuo konstrukcijos esti susijusios ir su platesniu už žodžių junginį kontekstu, iš kurio paaiškėja ir tiesioginė būsenos priežastis. Prielinksnio nuo priežasties reikšmės konstrukcijos su konkrečiais daiktavar- džiais yra struktūriškai nepilnos, eliptinės. Jų pilną struktūrą galima atstatyti iš konteksto (ar kalbos situacijos), pvz.: Kasdien skuta bulves. Rankos pajuodo nuo bulvių (skutimo); Burna apkarto nuo ridiko (kartumo); Lentyna sulinko nuo knygų (svorio). Prielinksnio nuo priežasties konstrukcijų konkretus daiktavardis esti pavarto- tas metonimiškai. Pagal metonimijos pobūdį šios konstrukcijos esti keleriopos. Jų daiktavardis gali žymėti: 1) objektą vietoj veiksmo: Rankos pajuodo nuo bul- vių (skutimo) (plg. skusti bulves), 2) įrankį vietoj veiksmo: Pikčiau skauda nuo liežuvio (plakimo) (plg. plakti liežuviu), nekaip nuo botago. LTs V 287, 3) vie- tą vietoj veiksmo: Susirgo nuo ežero (plg. maudytis ežere). Ktk; 4) daiktą vietoj ypatybės: Giria raudonuoja nuo putinų (raudonumo), 5) daiktą vietoj kiekio: Stalas linksta nuo valgių (gausumo). Tačiau prielinksnio nuo konstrukcijos, sudarytos su konkrečiais daiktavar- džiais, prie kurių yra aktualų daikto požymį žymintis pažyminys, turi jau tiesio- ginės priežasties reikšmę, t. y. nurodo visą priežastį ir yra nereikalingos konteksto paramos. Man nuo išgerto vyno sukosi galva. VienIMA 203. Naujakuriy gyvuliai, nusilpę nuo blogo pašaro, nepatraukė plūgų. CvR Il 414. Taip skauda sielą, gelia kūną nuo durtuvų besmingančių. SNėrR I 488. Kambarys skendėjo iprieblandoje gal nuo daugybės langus užstojusių gėlių. CvR II 236. Apkars- ta gerklė ir nuo peraugusio ridiko. Pg. Nuo supuvusio obuolio genda sveikas. Tsk(LKZ X 1126). $ 67. Prielinksnio nuo konstrukcijos su konkrečiais daiktavardžiais gali žymėti ir gyvų būtybių, ir negyvų daiktų būsenų priežastis. 1. Konstrukcijos, žyminčios gyvų būtybių būsenų priežastis. Nuo vaisto nė kiek Veronikai nepalengvéjo. VienR I 170. Nuo diržo dar niekas nesirgo. LT V 162. Nuo aguonlapių žąsiokai labai miega. Ds(LKZ, I 28). Mano rankos nuo žuvų apglito. Tvr(LKŽ III 424). Delnai nuo grėblio įkietėję. Slim(LKŽ V 762). Nuo tų uogų man gale gerklės kartu. Št(LKŽ I 37). Veidas įraudęs nuo vyno, o lūpos drėgnos nuo tirpstančių snaigių. Lank KS 143. Nuo tekančio vandens tai gluotnūs pasidaro plaukai. Vdžg. 2. Konstrukcijos, žyminčios negyvų daiktų būsenų priežastis. Šių konstrukci- jų daiktavardis paprastai turi daugiskaitos formą ir jį galima išplėsti gausumą (kiekį) žyminčiu žodžiu. Trūko prieš adventą keliai nuo vežimų (gausumo). CvR I 42. Lentyna linksta nuo knygų. Ktk. Jo švarko kišenės amžinai nukarusios nuo spalvotų akmenukų. BaltPV I 11. Ant vieškelio stovėjo dulkių stulpai nuo tolydžio važiuojančių. PietR II 120. Daiktų kiekis, be daiktavardžio daugiskaitos formos, gali būti reiškiamas ir papildomomis leksinėmis priemonėmis. 125 Stalai lūžo pas Kaniavą nuo kiaulienos mėsų, nuo ropučių, kurias kalnais vertė ant stalo be jokio indo. VaižgRR I 284. Tos pačios reikšmės konstrukcijos gali būti sudarytos ir su vienaskaitos kilmi- ninku daiktavardžių, žyminčių medžiagą arba daiktų kuopą, pvz.: Stogas linksta nuo sniego; Salė ūžė nuo jaunimo. § 68. Atskirą grupę sudaro žodžių junginiai su spalvas (ar kitas vizualines ypa- tybes, kaip spindesį, tviskėjimą, Žibėjimą) žyminčiais veiksmažodžiais ar būdvar- džiais ir prielinksnio nuo konstrukcijomis, kurių daiktavardžiai reiškia daiktus, turinčius tą pačią ypatybę, kaip ir veiksmažodžio Zymimoji, pvz.: vyšnia baltuo- ja nuo žiedų. Šie junginiai turi savitą semantinę struktūrą. Jais reiškiama vieno daik- to ypatybės „perkėlimas“ kitam daiktui (plg. rusų k. ®unkens 1962, 12). Tų metų pavasarį vyšnios baltavo nuo žiedų, kaip žiemą nuo sniego. Maš MB 141. Laukai nuo baltųjų dobiliukų baluoja. Prk(LKŽ I 623). Obelų šakos paramstytos raudonavo, geltonavo nuo apkibusių obuolių. LKŽ V 734. Seniau nuo aguonyčių visi rugiai raudonuodavo. Ds(LKZ, I 29). Nuo putinų, nuo šermukšnėlių sodai raudonavo. JD 855. Panerio pakriaušės pamėlo nuo žibučių (triš). Nuo uogų ir grybų žemė marguliavo. BilR I 107. Nuo šermukšnėlio, nuo putinėlio pagiružė raudona. JD 929. Nuo pie- nių laukai geltoni. Ktk. Šiems yra sinonimiški junginiai su įnagininku. Slyvos ir vyšnios žiedais boluoja. BM 422. Kalnai kalneliai, bręstančiais javais pageltę. KorsPj 57. Siena marguliavo popieriais. BaltPV II 432. Atminė, kaip Mildos šventės naktį visa paežerė nušvito laužais. VienLP 11. Pa- galios užmėlynavo visu savo plotu kambariukas dūmais. LzP. Šiemet uogingi metai — mėlynėm uogienojai taip ir mėlynuoja. Lel(LKZ VII 1034). Pastarieji junginiai yra vaizdingesni ir būdingi grožinės literatūros kalbai (žr. Pupkis 1980, 146). Jų įnagininką ne visada galima pakeisti prielinksnio nuo konstrukcija, plg.: Padangė nublausus sumirgėjo žvaigždėm. SNėrR I 281. Žalia žolė marguo- ja narcizais. SNėr. Jūra sumarguliavo baltomis burėmis (tsp). Daugelis bé- go su žibintais, ir greit visas kluonas sumarguliavo, sušvysčiojo ugnimis. Balč. Kadaise aprūkusios sienos švietė... žvilgėdamos naujai įrėmintais langais. Balt Rn 143. Prielinksnio nuo konstrukcijos, pavartotos su būdvardžiais, įnagininku nekeičia- mos, plg. Vyšnios baltuoja nuo žiedų | žiedais ir Vyšnios baltos nuo žiedų, bet ne *žiedais. APIBENDRINAMOSIOS PASTABOS § 69. 1. Prielinksnio nuo priežasties reikšmė išvesta iš erdvės reikšmės ir yra izo- morfiška pastarajai. 2. Prielinksnio nuo priežasties reikšmės pagrindinis diferencinis požymis yra jos išorinis pobūdis, išoriškumas. Pagal šį požymį jis sudaro opoziciją su prielink- sniu iš kaip teigiamai Zymétas jos narys, 126 3. Pagal priežasties išraiškos pilnumą prielinksnio nuo konstrukcijos skiriamos: į tiesioginės ir netiesioginės reikšmės. Šiuo pagrindu jos sudaro privatyvinę opozi- ciją su prielinksniu iš kaip nežymėtas jos narys (pastarasis prielinksnis turi tiesio-- ginės priežasties reikšmę). 4. Prielinksnio nuo vartosena priežasties reikšme (skirtingai nuo prielinksnio iš) yra beveik neapibrėžta priklausomo daiktavardžio atžvilgiu (daiktavardis gali būti ne tik abstraktus, bet ir konkretus). 5. Pačios konstrukcijos vartojamos su būsenas, savaiminius veiksmus (tiek gy- vų, tiek negyvų daiktų) žyminčiais veiksmažodžiais, su kai kuriais būdvardžiais.. "O pozicijoje su valingus, aktyvius veiksmus žyminčiais veiksmažodžiais prielinksnio- nuo konstrukcijos turi ne priežasties reikšmę. 6. Prielinksnio nuo konstrukcijomis aprašomos dvejopos situacijos: to paties subjekto atskirų požymių priežastiniai ryšiai ir skirtingų subjektų ryšiai. Pirmojo tipo situacijos susisiekia su prielinksnio iš vartojimo sfera. Galima šių prielinksnių sinonimika. 7. Prielinksnio nuo konstrukcijos, sudarytos su pojūčius, gamtos reiškinius žy- minčiais daiktavardžiais, esti sinonimiškos prielinksnio iš konstrukcijoms (žr. § 26, 61). Pasitaiko sinonimiškos šių prielinksnių vartosenos ir su emociniais daik- tavardžiais (Zr. § 55). 8. Tam tikrais atvejais prielinksnio nuo konstrukcijos yra sinonimiškos įnagi- ninkui (žr. $ 68). PRIELINKSNIS DĖL BENDROSIOS PASTABOS $ 70. Prielinksnis dėl (retkarčiais prepoziciškai vartojama ir ilgesnė jo forma dėlei) yra vienas iš nedaugelio pirminių prielinksnių, neturinčių konkrečios — er- dvės — reikšmės. Jo semantinę struktūrą sudaro abstrakčios reikšmės, kurių mūsų lingvistiniuose darbuose skiriamos tokios: priežasties (nusiminė dėl nesėkmės), tikslo (atėjo dėl knygos), objektinė (tarėsi dėl kelionės) ir nuolaidos (galima eiti dėl tokio lietaus) (žr. LKG 1971, 590; DLKŽ, 1972, 112). Nurodytos reikšmės. yra labai artimos: jas vienija bendras semantinis požymis, kurį sąlygiškai galima pa- vadinti „loginiu pagrindu“!?, Loginis pagrindas yra nustatomas mąstymo procedū- romis, 0 ne betarpišku stebėjimu (kaip situacinė priežastis). $ 71. Prielinksnio dėl konstrukcijų reikšmės ne visada yra aiškiai atsiribojusios. viena nuo kitos. Pasitaiko tokių vartojimo atvejų, kada sunku pasakyti, kokiai rei- kšmei priskirti aptariamą konstrukciją. Todėl čia trumpai aptarsime visas prielinks- nio dėl reikšmes ir pamėginsime nustatyti jų ribas. 12 Kai kur bendroji prielinksnio dėl reikšmė vadinama „priežastingumu“ (žr. LKM 1976, 216). Tačiau šis terminas nėra labai parankus, nes taip vadinama atskira prielinksnio dėl reikšmės antra, priežastingumo semą sunku įžiūrėti objektinėje reikšmėje, plg.: kalbėjo dėl knygų leidimo. 127 OBJEKTINĖ REIKŠMĖ $ 72. Prielinksnio dėl konstrukcijos sakomos su informacijos, kalbėjimo, mąs- tymo veiksmažodžiais ir žymi turini'®, pvz.: tarėsi dėl kelionės, teisinosi dėl neatė- jimo. Tačiau šios konstrukcijos vartosena nurodyta reikšme yra ribota, nes pagrin- dinė turinio raiškos priemonė yra prielinksnio apie konstrukcija, pvz.: kalbėjo apie knygas, pasakojo apie susitikimą. Gretinamų konstrukcijų vartojimo sferos iš dalies sutampa. Bet yra keletas veiksmažodžių, kurie reikalauja tik prielinks- nio dėl. § 73. Junginiai su prielinksnio dėl konstrukcija. Prielinksnio dėl kons= trukcija reguliariai vartojama su šiais kalbėjimo veiksmažodžiais: tartis, derėtis, lygtis, teisintis, aiškintis bei priešdėliniais jų vediniais (pasitarti, susitarti), Pačios konstrukcijos leksinė sudėtis įvairi: jos daiktavardis gali būti ir konkretus, ir ab- straktus, pvz.: tarėsi dėl žemės, dėl pardavimo. 1. Veiksmažodžių tartis, susitarti, pasitarti junginiai su dėl ir: a) konkrečiais daiktavardžiais: Dėl maisto juk atskirai tarsimés? Baltr TK I 36. Liko susitarti dėl ginklų ir drabužių. MašNA 54. Kaimiečiams vien reikia susitarti su dvarininku dėl išperkamos žemės. Myk-PutS 325. Dėl algos susitarsime — aš nenuskriausiu. Paukšt3 260. Antiksliai ir atėjau dėl miško pasitarti. SIL. b) abstrakčiais daiktavardžiais: Justukas su Vytuku jau buvo atsigulę, tik dar tarėsi dėl rytdienos žygių ir darbų. MašAMB 101. Vytautas su riteriu Grieže ilgai tarėsi dėl panemunės pilaičių sustiprinimo. VienR IV 207. Su Sakalausku tarėsi dėl žagrės paskolinimo, dėl menkiausio daikto. CvR II 331. Su- sitarta dėl medžių plukdymo Nemunu (iš). Nurodytų veiksmažodžių junginiai su dėl ir konkrečiais daiktavardžiais yra se- mantiškai nepilni, juos galima išplėsti remiantis platesniu kontekstu. Apibendrintos reikšmės daiktavardžiai klausimas, reikalas su nurodytais veiks- mažodžiais vartojami įnagininku, kuris tokioje pozicijoje esti išplėstas. Užteko laiko ir jaunimui pasilinksminti, ir seniems pilių bei karo vadams drauge su Kęstučiu pasitarti Žemaitijos gyvenimo klausimais. TarasP 215. Kai vyrai pradėjo tartis karo reikalais, abi moterys, įstačiusios storas žvakes, pasišalino. VienR IV 44. Šios konstrukcijos būdingos raštų kalbai. Jas galima transformuoti į prielinks- nio dėl konstrukcijas, plg.: tarėsi karo reikalais — tarėsi dėl karo, pasitarė gynimo klausimais — pasitarė dėl gynimo. 2. Veiksmažodžių aiškintis, pasiaiškinti, išsiaiškinti junginiai su dėl ir: a) konkrečiais daiktavardžiais: O kažkoks jaunuolis aiškinosi dėl ryšulio, dingusio iš dvaro bibliotekos. Gud-GuzKIT 378. Ir dėl Andriuko mokėjo pasi- aiškinti. MašAMB 371. Bet dėl laiško mes taip ir neišsiaškinome! Paukšt NS 81. 12 Turinys yra viena objektinių reikšmių. 128 b) abstrakčiais daiktavardžiais: Radušui teko net aiškintis Vilniuje dėl taria- mų miestui skriaudų. BorSVB 16. O man aiškinkis ponui Janavičiui dėl visų jūsų dainuškų... BielDG 126. 3. Veiksmažodžių teisintis, pasiteisinti, išsiteisinti junginiai su dėl ir: a) konkrečiais daiktavardžiais: Jis kaip tik reikalingas ordino politikai — paskui pasiteisinti svetimšaliams riteriams dėl nekaltai išžudytų žmonių. VienR IV 155. b) abstrakčiais daiktavardžiais: Dėl švaros moters negalėjo pasiteisinti. Vaižg RR I 73. Klysta — tai nuoširdžiai; kankinamai tekdavo paklydimus suvokti, nesi- teisinti dėl jų (paklydimų) tik laiko dvasia ar kitokiomis sąlygomis. TLR II 255. 4. Veiksmažodžių derėtis, lygtis junginiai su prielinksnio dėl konstrukcija: Jis ilgai derėjosi dėl kainos. LankKS 30. Dėl rublio tiek lygstas — sušilo, supluko visa. Krš. Tėvas buvo visada toks griežtas su darbininkais... derédavosi dėl kiek- vieno cento. PaukštNS 125. Nesangrąžiniai priešdėliniai veiksmažodžiai suderėti, sulygti sudaro junginių ir su galininku (a), ir su prielinksnio dėl konstrukcija (b): a) Žmogus sulygo ožiuką ir nupirko. SNėr. Ar suderėjai vakar arklį? Trgn. b) Jie galutinai sulygo dėl tėviškės pardavimo ir trobesių perkėlimo į gau- tą iš valdžios sklypą. MikelKLL 115. Sulygo dėl kainos, dėl užmokesčio, dėl darbo sąlygų. DLKŽ, 769. Jei tik dėl algos sutiksime — pas mane atė- jęs nesigailėsi. PaukštJ 67. Gretinamieji junginiai (Zr. a, b) skiriasi ir leksine sudėtimi, ir semantika: jun- ginių su galininku daiktavardis yra konkretus ir žymi tiesioginį objektą (sulygo ožiuką), o junginių su prielinksniu dėl — abstraktus ir žymi apibendrintą objektą (sulygo dėl pardavimo). Pastarųjų junginių negalima transformuoti į junginius su galininku (plg. * sulygo pardavimą). § 74. Junginiai su prielinksniy dėl ir apie konstrukcijomis: Prielinks- nio dėl konstrukcija eina su tokiais kalbėjimo, informacijos bei mąstymo veiksmažo- džiais, su kuriais įprasta prielinksnio apie konstrukcija. Gretinamosios konstrukci- jos gali skirtis tam tikrais semantiniais atspalviais. 1. Prielinksnio dėl konstrukcija vartojama žymint siauresnės informacijos, o prielinksnio apie konstrukcija — platesnės, išsamesnės informacijos objektą. Plgi: Dėl knygų išvaizdos pasakyčiau tiek, kad mums būtų reikalinga nusistatyti bent keli knygų tipai. Myk-PutR VIII 37. Tiesa, jis dar mėgo gražias moteris — dėljų proto nekalbėsime, tai antraeilis klausimas. Vencl GD 34. O dėl Vilso- no, kurio idealizmu kadaise aklai tikėjo, Sinkleris pareiškia... VenclLL 181. Reikėtų pagalvoti dėl vertinių ir lietuvių kalbos dirvoje sudarytų žodžių diferen- ciavimo (trš). Atsiliepti dėl kai kurių kritikų daromų priekaištų laikau galima ir reikalinga. Myk-Put R VIII 59. Daug ir ilgai buvo kalbėta apie pasaulinių klasikų leidimą lietuviškai. Vencl LL 76. Ar ir jam pačiam nevertėtų daugiau pagalvoti apie rytojaus dieną? VenclGD 42. | 5. 120 129 Tačiau nurodytas skirtumas tarp prielinksnio dėl ir apie konstrukcijų nėra la- bai ryškus. Prielinksnio dėl konstrukcijas galima pakeisti platesnės reikšmės prie- linksnio apie konstrukcijomis, — pastarosios galimos ir kontekstuose, perteikian- čiuose ribotą informaciją. Porą žodžių prasitariau apie tuos paveikslus (|dėl paveikslų). ZemR III 116. Atėjo galvon ir tie žodžiai, kuriuos nuo jos išgirdau, kai apie tuos pinigus paklausiau. BilR I 212. Kitąsyk užsimindavo taip pat ir apie sklypininkų žeme- les. VienR V 102. Šeštosios klasės auklėtoja N. tik ką perspėjo savo auklėtinius apie pavojų, tykantį ant ledo (tsp). 2. Prielinksnio dėl konstrukcija vartojama informuojant apie subjekto nereali- zuotus, numatomus dalykus. Dėl Vasario charakteristikos teks kalbėti atskirai. Myk-PutR VIII 72. Rodenai, ar pagalvojot dėl durų numatomam mūsų Dekoratyvinio meno muziejui (vert). Tačiau veikiai jis turėjo susimąstyti ne tiek dėl savo, kiek dėl vaikų atei- ties. VencdGD 13. Gal imti ir paklausti dėl pardavėjo vietos? PaukštJ 41. 3, Ši konstrukcija sakoma ir su informacijos veiksmažodžių bendratimi, žymin- čia tikslą. Kaikaris sutikęs miestelyje Veronikos tėvą, degtine vaišino ir užprašė ateiti pa- sikalbėti dėl dukters. VienAS 69. Nusiuntėm pas poną parinktinius sodžiaus vyrus dėl miško pašnekėti. Jnšk (LKŽ IX 420). 4. Prielinksnio dėl pasirinkimą gali lemti apibendrinta daiktavardžio reikšmė (plg. $ 87). Antra — ši asmeninė patirtis galėjo Maironį padaryti jautresnį ir priversti aiškiau pasisakyti dėl vienos viešojo politinio gyvenimo aplinkybės. ZabM 398. Labai džiaugčiaus, jeigu dėl čia mano iškeltų klausimų plačiau spaudoje pasisakytų ypač mūsų rašytojai. VenclLL 62. $ 75. Prielinksnio dėl konstrukcijų, vartojamų su neutraliais kalbėjimo, infor- macijos veiksmažodžiais, reikšmė yra objektinė. Tą patvirtina ir galima jų sinonimi- ka su prielinksnio apie konstrukcijomis, dėl kurių reikšmės nekyla abejonių, plg.: kalbėjo apie knygas ir dėl knygų. Šių konstrukcijų reikšmės skiriasi tam tikrais semantiniais atspalviais: prielinksnio apie konstrukcija rodo platesnės informaci- jos objektą (t. y. objektą, aptariamą įvairiapusiškai), o prielinksnio dé — siaures- nės informacijos objektą (t. y. objektą, aptariamą paprastai vienu aspektu). Tačiau pozicijoje su emociniais kalbėjimo veiksmažodžiais prielinksnio dėl konstrukcijos reikšmė jau laikytina priežasties, pvz.: susibarė dėl niekų. § 76. Junginiai su prielinksnio dėl konstrukcija ir su įnagininku. Yra veiksmažodžių, kurie sudaro paralelinių junginių su prielinksnio dėl kons- trukcija ir su įnagininku, pvz.: abejoja draugais, suabejojo dėl ateities; rūpinasi vai- kais, susirūpino dėl sveikatos. Veiksmažodžio abejoti (ir jo vedinių suabejoti, paabejoti) junginiai su prie- linksnio dėl konstrukcija (a) ir su įnagininku (b). a) Dėl Žemaičių jis neabejojo — jie visuomet jam buvo ištikimi. VienR IV 50. Ne kartą buvau suabejojęs dėl ateities. NdŽ. Galima paabejoti dėl 130 vieno kito kalbos reiškinio vertinimo (tsp). Dėl nedorų Skrodskio ketinimų nebuvo jokios abejonės. Myk-PutR VI 420. b) Profesorių objektyvumu abejoti niekas neturi pagrindo. VenclLL 110. Netgi buvo suabejojęs Vinco nuoširdumu, gera valia, noru kovoti. Mikel KLL 234. Abejojimas savo sugebėjimais demobilizuoja žmogų. DLKŽ, 3. 2. Veiksmažodžiai rūpintis, susirūpinti, pasirūpinti sudaro junginių ir su prielinks- nio dėl konstrukcija (a), ir su įnagininku (b). a) Sūnaitis nesitveria iš linksmybės, o motina verkia ir rūpinasi dėl pramušt- galvio. SimonR I 122. Alfonsas susirūpino dėl savo žmonos ir pradėjo jos pa- vydėti. VienR III 256. Kryžiuočiai susirūpino ne tik dėl savo arklių, bet ir dėl savo gyvybės. VienR IV 112. O dėl jos dažnų pasivažinėjimų su Murza jis ne juokais susirūpino. GrušK. 123. b) Negaliu, rūpinuos namais. Kps(LKŽ XI 995). Ans senais paminklais rūpinasi. Všv. Tu nesirūpink, mano sesele, manim, jaunu berneliu, mano ristu žirgeliu. BsO 191. Bitės rūpinasi avilio švarumu (trš). Tuo triukšmu susirūpino ir pats maršalka. VienR IV 145. Pšemickis susirūpino išgirstomis tijūno naujienomis. Myk-Put. § 77. Prielinksnio dėl konstrukcijos su nurodytais veiksmažodžiais yra būdin- gos raštų kalbai ir jas galima pakeisti įnagininku, plg. abejoja dėl Žemaičių | Ze- maičiais, suabejojo dėl nuoširdumo | nuoširdumu, rūpinasi dėl sūnaus | sūnumi, su- sirūpino dėl pasivažinėjimų | pasivažinėjimais. Tarp konstrukcijų, sudarytų su kon- krečiais daiktavardžiais, ir atitinkamo įnagininko galima įžiūrėti ir prasminį skir- tumą. Prielinksnio dėl konstrukcija informuojama, jog veiksmo objektas yra ne tiek pats daiktas, kiek su juo susiję dalykai (tai paaiškėja iš konteksto), o įnaginin- kas nurodo tik patį daiktą, plg.: susirūpino dėl arklių (dėl jiems gresiančio pavojaus) ir rūpinasi arkliais (pačiais), neabejojo Žemaičiais (pačiais). Prielinksnio dėl konstrukcija lengvai sakoma su priešdėliniais veiksmažodžiais, plg.: paabejojo dėl vertinimo (bet ne: vertinimu), susirūpino dėl sausros. TIKSLO REIKŠMĖ $ 78. Prielinksnio dėl konstrukcija tikslo reikšmę turi junginiuose su aktyvius, valingus veiksmus žyminčiais veiksmažodžiais, pvz.: atjojo dėl mergelės, kovoja dėl laisvės, išgėrė dėl drąsos, dirba dėl duonos, gyvena dėl vaikų (plačiau žr. LKG 1976, 87). Tokius junginius galima transformuoti į sudėtinius tikslo sakinius, plg.: atjojo dėl mergelės->atjojo, kad pamatytų mergelę, išgėrė dėl drąsos->išgėrė, kad būtų drąsiau | drąsesnis. PRIEŽASTIES REIKŠMĖ $ 79. Kaip jau buvo minėta, prielinksnis dėl priklauso prie vadinamųjų abstrak- čių prielinksnių, — jis neturi konkrečios erdvės reikšmės. Jo priežasties reikšmė skiriasi nuo prielinksnių iš ir nuo atitinkamos reiksmės abstraktumo laipsniu. Prielinksniais iš ir nuo aprašomi tikrovės reiškinių priežastiniai ryšiai, nustatomi empirinio suvokimo pakopoje, o prielinksnis dé/ žymi mąstymo aktais (remiantis 5 131 turimomis žiniomis, o ne betarpišku stebėjimu) nustatomus priežastinius ryšius, plg.: Medis sulinko nuo vėjo ir Žvaigždės dėl didelių atstumų atrodo mažos. Taigi minimi prielinksniai taikomi aprašant skirtingų mąstymo pakopų rezultatus: prie- linksniai iš ir nuo aptarnauja empirinio suvokimo pakopą, o prielinksnis dėl — racionalaus (abstraktaus) mąstymo pakopą. (Žinoma, ši opozicija nėra simetriška.) Prielinksniai iš ir nuo Žymi priežastinius ryšius paprastai tarp atskirų, elemen- tarių reiškinių, prieinamų empiriniam suvokimui, o prielinksnis dé/ — tarp sudė- tingų reiškinių, kartais — ištisų situacijų. Šie priežasties prielinksniai yra atitinka- mai pasiskirstę po kalbos stilius. Prielinksnis iš būdingas beletristiniam stiliui, o prielinksnis dé/ — mokslinės literatūros kalbai. Prielinksnį nuo galima laikyti stilistiškai nežymėtu. $ 80. Prielinksnių iš ir nuo priežasties reikšmę pavadinome situacine (jie var- tojami aprašant elementarias, konkrečias, paprastai jutimiškai suvokiamas) situa- cijas, tai prielinksnio dėl priežasties reikšmę galima vadinti apibendrinta, — jis vartojamas aprašant plačias situacijas, intelektualinės veiklos rezultatus. § 81. Prielinksnio dėl leksinė-sintaksinė funkcionavimo aplinka turi savitų bruožų, kuriais ji skiriasi nuo kitų priežasties prielinksnių vartosenos. Konstrukcijų leksinė sudėtis $ 82. Prielinksnio dėl reikšmės apibendrintas pobūdis pasireiškia priklauso- mojo daiktavardžio pasirinkimu. Šis prielinksnis, skirtingai nuo kitų, vartojamas su bendresnės, platesnės reikšmės daiktavardžiais, plg.: dėl blogos nuotaikos it iš sielvarto. $ 83, Prielinksnis dėl vienintelis iš visų lietuvių kalbos priežasties prielinksnių sudaro konstrukciją su daiktavardžiu priežastis, turinčiu kategorinę reikšmę, t. y. žyminčiu gimininę sąvoką??. Ši galimybė rodo prielinksnį dėl turint labai apibendrin- tą ir neryškią priežasties reikšmę, kuri reikalinga sustiprinimo, paryškinimo (plg. rusų k. no, Ourrens 1962, 20). Prielinksnio dėl konstrukcijos daiktavardis priežas- tis visada esti išplėstas kitais žodžiais, pvz.: dėl šios priežasties, dėl menkos priežas- ties, dėl kelių priežasčių. Be pažyminio minėtoji konstrukcija būtų semantiškai trūktina, plg. *dėl priežasties. Kaip tik pažyminio buvimas ir neleidžia šiai kon- strukcijai leksikalizuotis (plg. rusų k. no npuvune Ounrens 1962 a). Minimos konstrukcijos daiktavardis priežastis gali būti išplėstas derinamaisiais žodžiais: būdvardžiais (dėl rimtos priežasties), dalyviais (dėl nežinomų priežasčių), įvardžiais (dėl šių priežasčių), skaitvardžiais (dėl dviejų priežasčių) arba būti valdomas kiekio reikšmės žodžių (dėl šimtų priežasčių, dėl daug(elio) priežasčių). Pagal pažyminio reikšmės pobūdį nurodytas konstrukcijas galima skirti į kelias grupės. 1. Konstrukcijos su kvalifikatyvinės (charakterizuojamosios) reikšmės pažymi- niais — būdvardžiais, dalyviais, įvardžiais (pvz., kažkoks, koks nors). Mindaugas atsimetė nuo krikščionybės ne dėl religinių, o dėl politinių prie- žasčių. JurgIP 276. Ši poezija — dekadanso, idėjinio nusigyvenimo poezija — tu- 14 Dėl kategorijos ir giminės sąvokų žr. OJI 1977, 30. 132 réjo žlugti net ir dėl formalių priežasčių. VenclLL 287. Dėl lengvai atspėja- mų priežasčių hercogas įsakė lietuviams ir prūsams melstis ir mokytis šventraštį skaityti savo gimtąja kalba. JurgIP 309. 2. Konstrukcijos su kiekybinės reikšmės žodžiais, pvz.: dėl kelių (keleto, kelio- likos) priežasčių, dėl trijų priežasčių, dėl aibės priežasčių. Populiarumo burokėliai nusipelnė dėl kelių priežasčių: juos lengva auginti ir išlaikyti iki kito derliaus, jie skanūs ir maistingi (tsp). Taip atsitikti galėjo dėl dau- gelio priežasčių. 3. Ypač dažnos konstrukcijos su įvardžiais: parodomaisiais (ši, ta, ta pati, tokia, tokia pati), neZymimaisiais (kita, kitokia), klausiamaisiais-santykiniais (kokia, kelios). Dėl tos priežasties dažnai pamatysi juos priemiesčiuose, besikapstančius šiukšlynuose... IvanLP III 90. Dėl šių priežasčių Daukantas, kaip ir jo kolegos, Daugirdo filosofijos kursą įveikė sunkiai. MerkSD 75. Jis išėjo iš darbo dėl kitų priežasčių (tsp). S. Daukantas, tyrinėdamas Lietuvos istoriją, siekia išsiaiškin- ti, dėl kokių priežasčių tauta, atlikusi praeityje garsius savo herojiškumu žygius, sukūrusi didelę, galingą valstybę, laikui bėgant sumenkėjo, nusilpo, tapo paniekintų ir pavergtų baudžiauninkų tauta. ZabM 57. Šios leksinės sudėties (t. y. išplėstos įvardžiais) konstrukcijos yra mažiau infor- matyvios negu konstrukcijos, išplėstos kvalifikatyvinės reikšmės žodžiais (žr. 1), — įvardžiai nesukonkretina daiktavardžio priežastis reikšmės, o tik semantiškai jį sie- ja su kontekstu, iš kur paaiškėja realus jo turinys. Apskritai konstrukcijų dél tos priežasties (dėl tų priežasčių), dėl šios priežasties (dėl šių priežasčių) ir kt. reikšmė prilygsta konstrukcijai su vienu įvardžiu dė/ to, o konstrukcija dėl kokios priežasties (dėl kokių priežasčių) — konstrukcijai dėl ko (žr. § 85). § 84. Prielinksnis dėl sudaro dažnai vartojamą konstrukciją su parodomojo įvardžio tas kilmininku — dėl to. Šios konstrukcijos įvardis turi anaforinę apibend- rinto nurodymo reikšmę, kaip ir bevardės giminės forma tai (Valeckienė 1974, 56). Konstrukcija dél to (tiksliau jos įvardis fo) pavaduoja paprastai ne atskirą Žodį, o platesnį kontekstą — sudėtinio sakinio dėmenį, visą sakinį ar sakinių grupę, pastrai- pą, pvz.: Aš tau perrašiau ūkį dėl to, kad tu pirmasis mano sūnus ir kad tu darbščiau- sias iš visų kitų. SimonVK I 144. Ji mėgsta pasijuokti iš mano plaukimo stiliaus. Man dėl to kartais esti pikta ir skaudu. MikelŽS 403. Šios konstrukcijos vartosena yra neribota leksinės aplinkos atžvilgiu (ji galima kuo įvairiausio turinio sakiniuose), tačiau apibrėžta sintaksiškai. Skirtinos trys jos struktūrinės funkcijos. 1. Konstrukcija dėl to eina jungiamuoju Žodžiu paremiamojo sujungimo padarinio sakiniuose (žr. LKG 1976, 775). Noreikai namie gražiai sugyvena, dėl to juos gerbia visas kaimas. Myk-PutS I 33. Paryčiu kiek pašalo, dėl to dabar po kojomis sausai traškėjo ledas. BaltPV I 162. Apsirėdęs, apsikamšęs, dėl to jam nė nešalta. Šmk. Analogišku santykiu ji gali sieti ir atskirus, savarankiškus sakinius. Šiuo atveju ji sakoma paprastai sakinio pradžioje ir tik retais atvejais — viduryje. Juk tas jausmas buvo dar visiškai naujas, neįprastas. Dėl to jis buvo išgyvenamas taip, kaip tik jaunam meilė tegali būti išgyvenama. ZabM 139. Tadukui atrodė, kad jis sapne rado gražų daiktą, bet kai pabudo, jo nebebuvo. Dėl to jam pasidarė liūdna. MikelŽS 426. Dėl to jam šiandien jau visai nesunku atsiminti. SimonVK I 18. Pačiame vaizdavimo būde natūralistinis aprašymas dėl to sutampa su fatališkai grėsminga įtaiga. SaukTSV 313, 2. Konstrukcija dėl to vartojama po kai kurių jungtukų ir padeda išreikšti semantinius santykius tarp jų jungiamų dėmenų. Tokią funkciją ji atlieka: a) Sudedamojo sujungimo padarinio sakiniuose su jungtuku ir (žr. LKG 1976, 737) arba vientisiniuose sakiniuose su vienarūšiais tariniais, sujungtais tuo pačiu jungtuku. Jautrus vaikiškas sielos reagavimas į dramatiškus įvykius juntamas beveik kiek- vienoje baladėje, ir dėl to visa poema tampa ne tik tautos, bet ir individo epopėja. LanktMDT 61. Buvo labai slidu, ir dėl to reikėjo eiti atsargiai. Ktk. Šis gerai atliko patikėtą jam uždavinį ir dėl to pelnė dar daugiau liaudies pasiti- kėjimo. Myk-PutR VIII 612. Bet neparėjęs namo, o pakeliui įvirtęs į griovį. Išlipti jis nebeįstengęs daugiau ir dėl to Saukesis pagalbos. SimonVK I 188. b) Gretinamojo sujungimo nuolaidos sakiniuose su jungtuku bet (žr. LKG 1976, 763) arba vientisiniuose sakiniuose su vienarūšiais tariniais, sujungtais tuo pačiu jung- tuku. Tiesa, Jarmala pražudė mano vaiką, suardė gyvenimą, bet dėl to nebūsiu toks kvailas, kad ugnį pakurčiau. CvR V 211. Šiandien jo žodžiai pasitvirtino, bet dėl to nebuvo lengviau. CvR II 158. Jis gerai mato gamtos permainas ir įvairumą, bet dėl to jausmingai neaikčioja. KubJJ 24. c) Prijungiamuosiuose sakiniuose po jungtuky nors, kad. Suartéjimas su pažangią ja lietuviyinteligentija.. .. Žemaitės liaudiskumui nepakenkė, nors dėl to nuo kaimo gyvenimo ji kiek ir nutolo. Myk-PutR VIII 295. Jei parėjęs ją pastebės — tegul pastebi, bet ji neparodys, kad dėl to labai džiaugtųsi. Paukšt ČMN 138. Visais mūsų aptartais atvejais konstrukcijos dėl to realus turinys yra atskleidžia- mas prieš ją einančiu kontekstu. 3. Minėtoji konstrukcija prijungiamuosiuose priežasties ar tikslo sakiniuose eina jungtuko kad atliepiamuoju žodžiu (žr. LKG 1976, 865, 888). Jis nebenorėjo mūsų namie laikyti dėl to, kad mes kas rytas rasdavome po pa- galviu auksinį pinigą. BalčBG 157. Kedulis buvo linkęs Stašiui pritarti jau vien dėl to, kad nekentė jokių naujovių. Myk-PutS I 41. Dėl to šėriau juodbėrėlį, kad jis gražus būtų. JV 389. Konstrukcijos, einančios atliepiamuoju žodžiu, turinys atskleidžiamas po jos einančiu kontekstu, — šalutiniu dėmeniu. Konstrukcija dėl to yra pati abstrakčiausia iš visų šio prielinksnio konstrukcijų. Todėl ir jos vartosena labai plati: ji padeda išreikšti priežastinius ryšius tarp sakinio dėmenų (ar sakinių), kuriais gali būti atspindimos įvairiausio sudėtingumo situa- cijos. 134 $ 85. Prielinksnis dėl sudaro konstrukciją su įvardžiu kas — dėl ko, rodančią mežinomą ar neapibrėžtą priežastį. Ši konstrukcija vartojama: 1. Tiesioginio klausimo sakiniuose. — Dėl ko, tėve, taip visados nuliūdęs? LT IXI 243. Ji gali koreliuoti su atitinkama atsakomojo sakinio konstrukcija, plg.: Dėl to, 2. Netiesioginio klausimo prijungiamuosiuose sakiniuose (kur ji atlieka jungia- mąją funkciją ir eina priežasties aplinkybe šalutiniame dėmenyje, kaip ir tiesioginio klausimo sakinyje). 1) Matyt, jiems neaišku, dėl ko čia žmogus budi po didžiuoju laikrodžiu. Mikel ZS 110. 2) Tai pasakyk atvirai, dėl ko ta mūsų armija neina... pirmyn? Gud-GuzKIT 4635. Šie sakiniai yra paaiškinamieji: jų šalutinis dėmuo papildo pagrindinio dėmens atraminio žodžio reikšmę, užimdamas atitinkamų linksnių pozicijas (sakinyje (1) vardininko, sakinyje (2) — galininko, žr. LKG 1976, 812 tt.). Konstrukcija dėl ko gali būti pavartojama ir tokiuose sakiniuose, kurių šaluti- nis dėmuo užima priežasties konstrukcijos poziciją. 3) Barė mane motušė ir senas tėvelis, dėl ko rasotas juodbėrėlis. VienažII 120. 4) Ignotui buvo pikta, dėl ko iešmininkas viską darė, nieko jam nepaaiškindamas. ‘Gud-GuzKIT 174. Šiuose sakiniuose minėtoji konstrukcija, be anksčiau nurodytos priežasties funk- <ijos (žr. pavyzdžius 1, 2), turi ir kitą funkciją: ji rodo priežasties santykius tarp sudé- tinio sakinio dėmenų. Pagrindinis dėmuo žymi pasekmę, o šalutinis — priežastį. (Pastarasis dėmuo, atskirai paimtas, taip pat žymi priežastinę situaciją, kuri savo Tuožtu gali eiti kitos priežastinės situacijos komponentu.) $ 86. Priežasties konstrukcija dėl ko gali nurodyti kontekstą, kaip ir dėl tos. Tuo tarpu pasirodė, kad Šalteikių Vilkas išrinktas pirmininkauti, dėl ko labai nu- stebo daugelis šalteikiškių. SimonVK I 63. Štai dėl ko jis krimtosi ir negalėjo sau do- vanoti. CvR II 157. $ 87. Tik prielinksnis dėl sudaro priežasties konstrukcijas su tokiais apibendrin- tos reikšmės daiktavardžiais, kaip: aplinkybė, sąlyga, padėtis, bruožas, ypatybė, po- žymis, charakteris, būdas, pobūdis, forma, turinys, laikas, stoka, perteklius, požiūris, Junkcija ir kt. Be to, tokie daiktavardžiai nurodytoje pozicijoje visada esti išplėsti kitais struktūriškai būtinais žodžiais — derinamaisiais (a) ar nederinamaisiais (b) — pažyminiais. a) XIX a. mūsų literatūrinis gyvenimas dėl daugelio nepalankių istorinių ap- linkybiy aplamai buvo per silpnas... ZabM 442. Dėl savo geografinės padėties Lietuva negalėjo likti uždaru arealu, kaip Europos šiaurė. SaukTSV 47. Dėl ši ų bruožų tikslo sakiniai yra artimi funkcinio prijungimo sakiniams. LKG IXI 884. Dėl šios ypatybės daugelis tautų grąžiagalvei davė ir atitinkamą pavadinimą. ivanLP III 48. Dėl aukštų psichinių funkcijų jie nelaisvėje greit apsipranta 1s Dėl įvardžio kas santykio su įvardžiu tai (tas) žr. Valeckienė 1976, 69 tt. 6* 135 su žmogumi ir visa aplinka. IvanLP III 73. Dėl didelės naudos, kurią geniai tei- kia miškų ūkiui, sulesdami daugybę medžių kenkėjų, minėtoji žala yra nereikšminga. IvanLP III 45. b) Bet poema jau vien dėl savo temos pobūdžio negali būti priskirta prie istorinio žanro kūrinių. ZabM 105. Žiūrėk, vienokių ar kitokių suvenyrų gamyba vėluoja dėl medžiagos stokos (tsp). Dėl savo charakterio trūkumų taip gyventi nesugebu. TLR II 228. Kaip matyti iš pateiktų pavyzdžių, nurodytos leksinės sudėties konstrukcijos. vartojamos plačios informacijos sakiniuose. $ 88. Apskritai prielinksnio dėl vartosena priklausomojo daiktavardžio atž- vilgiu yra neribota. Jis sudaro priežasties konstrukcijas su įvairios semantikos ab- strakčiais (a) ir konkrečiais (b) daiktavardžiais. a) Visą vakarą negalėjau akių pakelti dėl brolio šunybių. Užp. Dėl tėvų įnorio, dėl tamsuolių fanatikų prietarų išsižadėjau gražiausiojo jausmo — meilės. VienR I 255. Dėl savo jaukumo ir pasitikėjimo, zylė dažnai patenka į žmogaus rankas. IvanLP III 227. Tik dėl dusulio nebespėjo paporinti, kas buvo. TreinTK 150. To- kia padėtis susidarė ne tik dėl senų klaidų, bet ir dėl chaoso bei streikų (tsp). Dėl savo kasdieninio aktualumo publicistika nėra tokia ilgaamžė, kaip beletristi- ka. JurgIP 278. Eilėraštis yra neužmirštamas dėl savo kontrastų (vert). Žodžių perteklius sakinyje susidaro dėl dažno veiksmažodinių daiktavardžių vartojimo (trš). b) Jis visą laiką buvo neramus dėl paliktų Anykščiuose raštų. VienIMA 228. Labiausiai šie milžinai išgarsėjo dėl savo ragų. SakAP 71. Žiemą tokie šnabždynai buvo neįbrendami dėl gilaus sniego, vasarą neišklampojami dėl raistų ir pelkių. VienR IV 13. Pagaliau jis negali tėviškėj rodytis ir dėl policijos. Myk-PutR VI 425. — Nereikia, — atsakė tėvui, — man daugiau tokio jaunikio, kuris dėl savo ark- lių mane pametė. BorBM 119. Dažnos konstrukcijos ir su asmeniniais įvardžiais. Dėl tavęs ir žilieji tėvo plaukai bus apjuokiami!.. PetkR I 187. Aš jai padovano- siu ašaras, jos pralietas dėl jūsų. BaléBG 355. Kasdieninė mūsų duona taip karti, kad dėl jos nė savo laimės nekenti. Myk-PutR I 315. Dėl pateiktųjų sakinių pasakytina tiek, kad jų prielinksnio dėl negalima pakeisti kitais priežasties prielinksniais. Tai rodo jo vartosenos savitumą. § 89. Pamėginsime nurodyti, koks yra prielinksnio dėl konstrukcijų santykis su prielinkšnių iš ir nuo konstrukcijomis. 1. Kaip jau buvo konstatuota, prielinksnio iš vartosena yra apibrėžta priklauso- mojo daiktavardžio atžvilgiu: jis sudaro konstrukcijas su daiktavardžiais, žymin- čiais emocijas (žr. $ 12 tt), pojūčius (žr. $ 23 tt) ir charakterio ypatybes (žr. $ 39). Su pastarosios semantinės grupės daiktavardžiais dažniau sakomas prielinksnis dėl (o su kitais — retais atvejais). 1) Prasiskinti kelią į žmones jis įstengė tik dėl didelių gabumų ir nepaprasto darbštumo. MerkSD 97. 2) Dėl savo nepaprasto mokytumo jis greitai pagarsėjo. AvižAI 54. 3) Tačiau dėl savo idėjinio ribotumo tas nuotaikas poetas teišreiškė tik pačiais bendriausiais bruožais. LanktM-P 282. 4) Tiesa, prietaringas, fantastinis po- 136 žiūris į gyvulius dėl žmonių tamsumo dar ilgai išlieka buityje. LT III 11. 5) Tada karalius atidavė jam jauniausiąją dukterį, kuri dėl tėvo meilės nenorėjo priešintis. BalčBG 259. Šiuose sakiniuose prielinksnis iš negalimas dėl jų turinio apibendrinto pobūdžio, o kai kuriuose (pvz. 1, 2) — ir dėl paties daiktavardžio leksinės reikšmės: mat mi- nimo prielinksnio vartosena su nurodytos semantinės grupės daiktavardžiais yra ri- bota. 2. Tik prielinksnis dėl vartojamas aprašant situaciją, kur priežasties ir pasekmės subjektai skirtingi. Šiuo atveju pasekmės apibendrinimo laipsnis neaktualu: ji gali būti ir konkreti (epizodinė), ir apibendrinta. Aš ir išėjau dėl jo abuojumo. Sv(LKŽ, I 15). Sūnus jos dėl pavydo negalėjo išgelbėti (ji buvo pavydi). Tt. Dėl Šyvio baugštumo šeimininkas jį nuolatos žabojo. CvR, II 68. Tie patys daiktavardžiai kitokiuose kontekstuose (aprašant to paties subjekto atskirų požymių priežastinius ryšius) vartojami su prielinksniu iš. Jam rodėsi, kad šuva taip kalba iš pavydo. BalčAP 311. Žmonės paukščius gau- do, kad paukšteliu gautų pasidžiaugti, kitas iš godumo. MašS 56. 3. Prielinksnio dėl konstrukcijos negalima pakeisti iš konstrukcija kontekstuose, kur ji yra sintaksiškai priklausoma nuo būtinai šios formos reikalaujančio žodžio (plg. $ 97 tt). Apmaudu dėl savo bejėgiškumo, skaudu už visus tuos gerus, nuoširdžius žmones. BaltrTK I 164 (bet: skėsrtelėjo rakomis iš bejėgiškumo). Viktoras susigrau- dino dėl savo tokio paslaugaus gerumo. MikelŽS 157 (plg. iš gerumo ji viską at- leido). 4. Pasitaiko pavienių kontekstų, kur abu minėti prielinksniai gali būti vartojami pakaitomis. Griežė ir Knystautaitė tik iš mandagumo nusišypsodavo ir vėl gaudydavo vie- nas kito žvilgsnius. VienR IV 217 — Jam jumoras svetimas. Jis krizena tik dėl manda- gumo. TreinTK 222. Dėl apsileidimo jis taip nusigyveno. And — Visi tikėjo, kad Vilius nebuvo išmokęs to, ko reikėjo, iš apsileidimo. Simon. Susirgo dėl savo kaltybės. Ktk — Ne iš savo kaltybės aš kuprotas. Ds. Ligonis jau nebegalėjo išrėkti dėl skausmo. Vien IMA 153 — Iš skausmo ožka nebeturi kur dėtis... BsRP 284. Aš jau vėl dėl senumo (| iš senumo) negaliu pasveikt. Stak(LKŽ XII 410). Jis dėl baimės niekur neina. Ktk. Tai neteisinga, nes skatina vaikus ge- rai elgtis ne dėl vidinio įsitikinimo, o tikintis apdovanojimo (tsp). Šio ne per didelio miesto gyventojai, vieni iš priešiškumo, kiti tiesiog dėl nekuklumo, jį seka (vert). Iš atsargumo ( | dėl atsargumo) tik norėjom ginklų! Vd (LKZ I 344). Visi trys į šią parodą atėjo iš smalsumo (vert). Atsigręžę pažiūrės žemyn ar iš neatsargumo paslydės nors kiek, — tuoj pavirs į akmenį. BilR I 146. Iš nevalgymo gali liga ka- bintis. Jnšk(LKŽ VII 461). Man iš to susikrimtimo net galva pradėjo sopėti. ZHLKZ VI 600). Iš tos nelaimės ir papyko (ėmė) žmogus gert. Grz(LKŽ IX 965). Visos šios jų ydos kilusios iš nežinojimo, kas yra gėris ir kas — blogis (vert). 137 § 90. Prielinksnių nuo ir dėl konstrukcijos gali sutapti savo leksine sudėtimi, tačiau skiriasi paprastai jų vartojimo aplinka: pirmosios eina su konkrečias, epizo- dines būsenas žyminčiais veiksmažodžiais, o pastarosios tokių apribojimų neturi. Prielinksnio dėl konstrukcijos dažnai esti susijusios su visu sakiniu (paprastai su jo tariniu) ir žymi išvadų, minčių loginį pagrindą (o prielinksnio nuo konstrukcijos sie- jamos su pačia tikrove, su konkrečiomis jos situacijomis). Jaunėlis net pabijojo, kad brolis dėl tų kelių įkandimų nesugalvotų skandin- tis. SajND 37. (plg. Koja sutino nuo gyvatės įkandimo.) Dėl to užkaustymo negalėjau kelias dienas arkliu važiuoti. Ds (plg. Nuo kaustymo arklys šlubuo- ja.) Kartais dėl bombardavimo nebūdavo šviesos (plg. Miestas žuvo nuo bombardavimo.) Nėra ko valgyti dėl pernai ir užpernai buvusios sausros. SimonR I 233 (plg. Išdžiūvo vasarojus nuo sausros.) Mūsų pateiktuose sakiniuose prielinksnio dėl konstrukcijos negalima pakeisti prielinksnio nuo konstrukcija, o pastarąją pakeisti pirmąja — iš principo galima, nes šios vartosena yra platesnė, plg. nesugalvotų skandintis dėl įkandimų (bet ne: nuo įkandimų) ir sutino koja nuo įkandimo | dėl įkandimo. § 91. Pasitaiko kontekstų, kur minėtos konstrukcijos vartojamos sinonimiškai, t. y. pakaitomis. Suraukė kaktą dėl (| nuo svogūnų) kvapo. Mrk(LKŽ VI 1044). Dėl dau- gybės bėdų ir plaukai nuslinko. Kt(LKŽ, II 319). Žmonės paprasti dėl bado išpro- tėjo GrušBR 71. Dėl kraujo perbėgimo mirė. Kp(LKŽ, I 718). Mano rankos gel dėl nubadymo renkant (rugius). Šts(LKŽ, 1 546). Baltaragis dėl to liūdesio ir gailesčio vis labiau nyko. BorBM 61. Dėl spūsties silpnesnės moterys, — ne- beturėdamos kuo kvėpuoti al po. TreinTK 124. Dėl menko bimterėjimo „sudavi- mo“ ir verkia. RAm(LKZ, 1 828). Dėl jaučio subadymo mano tėvas apkurto. Grg (LKŽ, I 546). Mirė dėl širdies paralyžiaus (rš). Nurodytų sakinių prielinksnio dėl konstrukcijos yra susijusios su būsenų ar pro- cesų veiksmažodžiais, — todėl jas ir galima pakeisti prielinksnio nuo konstrukci- jomis. Mūsų gretinamos konstrukcijos yra sudarytos iš abstrakčių daiktavardžių ir jų semantinis skirtumas labai nežymus. Jos skiriasi tos pačios situacijos skirtingu matymo kampu. Prielinksnis nuo perteikia priežastinius santykius, nustatytus em- pirinio suvokimo (stebėjimo) metu, t. y. žymi pačią tikrovės situaciją. O prielinksnis dėl atspindi tą pačią situaciją, atgamintą atmintyje (taigi žymi santykius tarp min- čių, o ne tarp pačių tikrovės reiškinių). 8 92. Prielinksnio dėl konstrukcijos gali sinonimiškai santykiauti su prielinksnio už ir galininko konstrukcijomis, kurios vartojamos tik su apibrėžtos semantikos. žodžiais (žr. § 102 tt). Plg.: Stovédama prie krosnies, Marijona pykti pradėjo dėl tokios kalbos. Paukst J 100. Reinhaltas keliskart iškeikė ežerą dėljo nejudrumo (vert). Frankas išbarė korespondentus dėl blogo susisiekimo. CvR, IV 20. Jūs mėgstat kaltinti dėl savo nelaimių piktas dvasias... BilR 1 51. Ji mane myli dėl mano kantrybės, dėlmano gero būdo, ar dėl to, kad aš jos nemyliu. VienR I 121. Tiesa, jos neken- čia smulkūs paukščiai turbūt dėl panašumo į paukštvanagį. IvanLP III 16. 138 Gerulavičienė pyko ant Gliaudelienės ir jos dukters už Alfonso priviliojimą. VenclIR III 135. Sukeikė berną už arklių raižymą, subarė mergaitę už vėpsoji- mą prie darbo. ZemR III 380. Už žmonių skurdą jis kaltina savanaudžius valdo- vus... BalčGK. 297. Ir pamilo visi Meilužę už jos linksmą būdą, už gerą širdį... KrėvP 33. Nekentė tos bobos už liežuvį ir suvedžiojimus. BilR 1 229. Gretinamos konstrukcijos skiriasi tam tikrais semantiniais atspalviais. § 93. Prielinksnio dėl konstrukcijos semantiškai santykiauja ir su prielinksnio per bei polinksnio dėka konstrukcijomis. Šių konstrukcijų priežasties reikšmės yra modaliai žymėtos: pirmosios reiškia neigiamą (t. y. neigiamos pasekmės priežas- tį, o pastarosios teigiamą (t. y. teigiamos pasekmės) priežastį, plg.: Negalima užmigti per muses ir Ligonis pasveiko gydytojų dėka. § 94. Prielinksnio per konstrukcijos yra sudaromos su konkrečiais daiktavar- džiais, žyminčiais asmenis (bei kitas gyvas būtybes) ar daiktus (a) ir su abstrakčiais, reiškiančiais paprastai žmogaus požymius — neigiamas charakterio ypatybes, bū- senas, veiksmus (b). a) Gyvenimo nebeliko per šitas bobas! BaltPV I 346. Per tuos vaikus nė ko- jos iš gryčios negaliu iškelt. Srv. Aš buvau kunigaikštytė ir per blogus žmones pakliuvau čia. An. Per tą jūsų šunį nei užeit nebebus galima. Trg. O tu Jurgą per savo obuolmušius ašarose paskandinai. BorBM, 138. Per žuvį nebūsiu namie (gaudysiu žuvį). Als. Per batus iš malūno išėjo (pavogė ir turėjo išeiti). Tl. Aš neturiu laiko par tuos obuolius. Jrb. Tik vieną kartą jis suklupo, ir tik per degtinę (vert). b) Per savo gobšystę ir sveikatą prarado. Als(LKZ III 469). Tik vaikai ar tai iš tikro nemokėjo ir nesuprato savo prosenių kalbos, ar tai per puikumą tyčia taip iš pradžių nudavė. PietRR 186. Vis žmogus turi vargti per savo aklumą. Grg(LKZ, I 78). Pirštą įsipiausi per neapdairumą. SlucGMN 398. Par tą drąsumą pasiu- tišką ir sprandus nusisuks. Mžš(LKŽ IX 476). Partos bobos atžūlumą ir su Onike nebešnekėjau. Krš. Per dvarininko sal- dumą ji užmiršo, kad buvo pasižadėjusi, kol gyva, — ten kojos nekelti. CvR V 98. Bitės jo beveik negelia, o jeigu kokia viena per žioplumą netyčia įskiepija, jam nie- kada netinsta. MikelKLL 279. Prielinksnio per priežasties konstrukcijos yra sinonimiškos prielinksnio dė/ konstrukcijoms. Plg.: Anė turėjo išeiti į žmones, o tai tik dėl brolienės (| per brolienę). SimonAŠL 358. Tai tu, Algiuk, dėl tų sielių (| per sielius) ir į mokyklą pavėlavai? MašAMB 160. Savo šimtais išpirkau gyvenimą, o dabar per jūsų šykštumą (| dėl jūsų šykš- tumo) kąsnio neturiu. ŽemR I 86. Tik per jo sunkią nuodėmėlę (| dėl jo nuodėmė- lės) teks mergelei didis vargelis kęsti. KrėvP 73. O prielinksnio per konstrukcijos su abstrakčiais daiktavardžiais, žyminčiais žmogaus ypatybes ir pavartotos to paties subjekto atskirų požymių priežastiniams ryšiams reikšti, gali būti sinonimiškos ne tik prielinksnio dėl, bet ir prielinksnio iš konstrukcijoms. 139 Plg.: Per neatsargumą su tuo pypkiu būt namus supleškinęs. Gs(LKŽ I 344) — Žmonės manyty gaisrą kilus dėl neatsargumo ar kitos priežasties. MikelK LL 427 — Iš neatsargumo būt akis išsiplikinus. Gs. Plačiau apie prielinksnį per žr. aut. 1977. § 95. Polinksnio dėka konstrukcijų leksinė sudėtis yra apibrėžta: jos sudaromos su daiktavardžiais, žyminčiais asmenis (a) arba jų teigiamus požymius (b) ir varto- jamos perteikiant teigiamą informaciją. a) 1) Aš pinigų, kaip matai, turiu, bet ne tavo dėka. Vlkv(LKŽ II 262). 2) Tik ano dėka aš gyvas bepalikau. Dr(LKŽ II 262). 3) Tokių, kaip jis, pedagogų — kuklių, turtingos sielos ir dosnios širdies — dėka nuolat auga ir bręsta piliečiai ir me- nininkai (tsp). 4) Keliaujančių muzikantų dėka ne tik toliau, bet ir artimoje Lie- tuvos kaimynystėje — Lenkijoje, Vokietijoje, Prūsijoje — vyko gyvi kultūriniai mainai. SaukTSV 31—32. 5) Atučio dėka visoj karalystėj jau atšauktas gedulas! SajND 152. b) 6) Ir tiktai stipraus savo talento dėka jis sugebėjo sukurti poezijos kūrinius, turinčius išliekamąją vertę. LanktM-P 131. 7) Šiuo metu merginos savo stropumo dėka stipriai aplenkia vaikinus balais (tsp). 8) Šio ryžto dėka blogis nugalimas, įsiviešpatauja gėris ir tiesa. ZabM 119. 9) Mokslininkų didelio darbo dėka draus- tinyje atsirado stumbrų banda (tsp). 10) Pavojaus išvengta drąsaus poelgio dėka (tsp). Šito nuostabaus žvilgsnio ir regėjimo dėka ir negyvi daiktai tampa gyvais. SaukTSV 395. 11) Kaip tik įgyto patyrimo dėka paprastai taip lengvai ir greitai daiktus suvokiame, juos pažįstame ir suprantame (trš). 12) Net paprasčiausi ir kasdie- niškiausi dalykai, atsitinkantys jauniems žmonėms, vien jų amžiaus dėka dažnai atrodo nepaprasti (tsp). Ne visuose mūsų pateiktuose pasakymuose konstrukciją su dėka galima pakeisti prielinksnio dėl konstrukcija. Tokia substitucija negalima kontekstuose, kur pasta- roji konstrukcija suponuotų tikslo reikšmę (žr. pavyzdžius 1— 5). Tai rodo konstruk- ciją su dėka turint autonomišką vartojimo sferą, kurios tik dalis sutampa su prie- linksnio dėl vartosena. Reikia pasakyti, kad polinksnio dėka vartojimo sfera vis labiau plečiama. Jis sa- komas ne tik su daiktavardžiais, Žyminčiais asmenis ar jų požymius, bet ir su kitokiais, paprastai abstrakčiais daiktavardžiais. Rankraštis laimingo atsitiktinumo dėka nepražuvo. ZabM 96. Tik kalbos dėka gali egzistuoti abstraktus mąstymas. FŽ 198. Aklas skausmas metaforos dė- ka tapo menine tiesa. SaukTSV 205. Kiekviena gramatinė forma tik poezijos dėka tampanti pergyventos kalbos forma. CiurlS, 18. Tritomės gramatikos išlyginimai, patikslinimai daromi kaip tik tų monografijų dėka (trš). Santykiai „brolio drau- gas“, „motinos motina“ ir pan. gaunami santykių kompozicijos dėka. LĮ 83. Tasai subtilus ir sudėtingas darbas vyksta centrinės nervų sistemos dėka. Psich 31. Tai nieko nebepasako apie objektyvias priežastis, kurių dėka egzistuoja daugybė atskirų pasakų. SaukTSV 54. 140 Nors šie pasakymai yra gerokai nutolę nuo atraminių minimos konstrukcijos vartojimo atvejų (Zr. pavyzdžius 1, 2), tačiau bendra tai, kad ir jie padeda išreikšti pozityvios, teigiamos informacijos pagrindą, ir todėl gali būti pateisinami. Tačiau visiškai nepriimtina kartais pasitaikanti šios konstrukcijos vartosena nei- giamo turinio kontekstuose. Tai nesiderina su paties žodžio dėka reikšme. Kunigėliui nelabai Anupras tepatiko, gal kad buvo Sidabro dėka prieš jį nusitei- kes. ČiurŠ, 96. Irano aviacijos veiksmų dėka Irako kariuomenė patyrė pralaimėji- mą (tsp). Laivas žuvo nelaimingo atsitiktinumo dėka (iš televizijos kalbos). Netinka minėtoji konstrukcija ir priemonei reikšti, plg.: Prieš 100 metų žmogus 90 procentų visų darbų atlikdavo savo raumenų dėka (tsp). Konstrukcijų vartojimo aplinka $ 96. Prielinksnio dėl konstrukcijų vartojimo aplinka leksiškai yra neapibrėžta. Jos dažniausiai esti susijusios su visu sakiniu ir žymi jo perteikiamos informacijos loginį pagrindą, pvz.: Dėl milžiniško atstumo Saturnas spindi danguje kur kas blyš- kiau negu 17 kartų už jį mažesnis Marsas (trš). Tačiau yra kiek tam tikros semantikos žodžių, kurie reikalauja minėtos konstruk- cijos. Pamėginsime juos aptarti atskirai. Žodžių junginiai su prielinksnio dėl konstrukcija $ 97. Kaip jau buvo konstatuota, prielinksnio dėl konstrukcijos reikalauja kai kurie kalbėjimo veiksmažodžiai, su kuriais ji sudaro objektinės reikšmės žodžių jun- ginius (žr. § 72 tt). Ši konstrukcija vartojama ir su kai kuriais emociniais veiksmažodžiais, pvz.: jaudinasi dėl artimųjų, skundžiasi dėl nesėkmės, myli ją dėl gero būdo. Tokioje pozici- joje prielinksnio dėl konstrukcija turi priežasties reikšmę: ji nurodo emocijų pagrin- dą. Pagal savo sintaksines ypatybes emociniai veiksmažodžiai nevienodi. Vieni jų eina tik su prielinksnio dėl konstrukcija (jaudintis, nervintis, nerimauti), kiti, be šios konstrukcijos, sudaro artimos reikšmės junginių ir su kitomis formomis: su kilmi- ninku (liūdi dėl tėvo, susigėdo dėl savo žodžių | savo žodžių), su įnagininku (džiaugia- si dėl sėkmės | sėkme), su prielinksnio už ir galininko konstrukcija (myli dėl gero būdo | uz gerą būdą, pykstasi dėl niekų | už niekus). Pagal tai emocinių veiksmažodžių junginius su priežasties konstrukcijomis skirsi- me į tris grupes. Junginiai su prielinksnio dė/ konstrukcija (ir vienu kilmininku) § 98. Emocinius veiksmažodžius!“ (bei su jais darybiškai santykiaujančius daiktavardžius ir būdvardžius), vartojamus su prielinksnio dėl konstrukcija, galima skirti į kelias semantines grupes, arba sinonimų eiles!". 14 Kartu su emociniais veiksmažodžiais aptarsime ir jų semantinius ekvivalentus — frazeolo- gizmus. 17 Dėl emocinių veiksmažodžių grupavimo Zr. Lyberis 1980. 141 1. Veiksmažodžiai jaudintis, jausmintis, jautrintis, nervintis, nerimti, nerimauti, nerimastauti, nekantrauti, dūsauti; nerasti vietos, neturėti kur dėtis, laužyti (kvar- šinti) galvą: Jaudinas dėl kito nelaimių. Ktk. Valentas matė, kad Šliažienė kiek nervinosi dėl tokio Birbilo šūkavimo. Pauk§tCMN 194. Nerimavo dėl nepasisekimo ir pats didysis magistras. TarasP 188. Jis dūsauja tik dėl savo jau- nystės, savo paklydimų. LanktM-P 232. Kad ir kaip save tramdė, bet dėl rytojaus dienos buvo neramus. CvR II 158. Man taip neramu dėl tavęs. (Plg.: Dėl sa- vo likimo jautėsi ramus. Myk-Put AŠ 198). Dėl tokių niekų neverta galvos laužyti. MikelŽS 193. 2. Veiksmažodžiai sielvartauti, sielotis, kankintis, kentėti, graužtis, krimstis, gai- lėtis,nuliūsti, nusiminti; graudentis, skaudėti (sopėti) širdį: Dėl sūnaus sielvartau- du. PaukštČMN 214. Dėl tėvo mirties ir dabar vaikšto susikrimtęs. Žg. Nežinia, kiek ilgai Bernotai būtų dėl tų kalbų kamavęsi, jei ne sapnas. Paukšt NS 194. Masalskis kenčia dėl savo dualizmo kaip kiekvienas mirtingasis. Lankt MDT 171. Jis graužiasi dėl savo pasyvumo. LanktM-P 232. Skausmas dėl mirš- tančio tėvo pamažu traukias atgal į kažkokią visai nežymią širdies kertę. Simon VK. II 154. Sopėjo lietuviams širdis dėl kunigaikščio Kęstučio nelaimės. TarasP 133. (Plg.: Dėl kito man galvos neskauda. Sln.) 3. Veiksmažodžiai baimintis, būkštauti, baugintis, nuogąstauti, krūpčioti (prk.), drebėti (prk.), kinkas drebinti: Jie visi gailėjosi ir baiminosi dėl savo kalčių. Vikv (LKZ I 464). Pabūgštaus dėl neaiškios ateities (rš). Nesibailėk, kaip ma- žas vaikas, įprasi dėl niekų bailėtis, tai ir bijosi. PamR(LKZ, I 564). Nuogąs- tauja dėl pasmerkimo ir patyčių. Avyž. Kartais atplaukdavo ir vyresnio am- žiaus pašaliečių: pameškerioti ešerių, papolitikuoti, laisvai, nedrebant dėl kiekvie- no krebždėjimo už durų. BielDG 81. § 99. Kai kurie emociniai veiksmažodžiai — liūdėti, gedėti; gėdytis, susigėsti, sarmatytis, susisarmatyti; bijoti, išsigąsti, baugintis, baimintis — vartojami ir su kil- mininku, ir su prielinksnio dėl konstrukcija. Tačiau dažniausiai skiriasi šių konstruk- cijų leksinė sudėtis. 1. Veiksmažodžiai liūdėti, gedėti sudaro junginius su kilmininku konkrečių daiktavardžių, žyminčių paprastai asmenis (a) ir su prielinksnio dėl konstrukcija, kurios daiktavardis yra abstraktus (b). a) Mylimo vyro ir tėvo liūdėjo kunigaikštienė Birutė su vaikais. TarasP 181. Nesikrimsk taip ir neliūdėk savo mirusios pačios. Balč. O ne vienas tėvužėlis sū- nelio gedėjo. JD 1169. O aš gedėsiu bėro žirgo? JD 1088. b) Jis džiaugdavosi jūsų džiaugsmais ir lindédavo dél jūsų nepasisekimų. BinkRn 314. Jai atrodė, kad dėl Karolio išvykimo negalima buvo nei gedėti, nei liūdėti. Gud-Guz. Nurodytų pasakymų (a) kilmininką galima pakeisti prielinksnio dėl konstrukci- ja, plg.: liūdi, gedi tėvo | dėl tėvo. Tačiau prielinksnio dėl konstrukcijos, sudarytos su abstrakčiais daiktavardžiais, vienas kilmininkas atstoti negali, plg. *liūdi tėvo mirties. Tie patys veiksmažodžiai tarmėse bei tautosakoje pavartojami ir su galininku. Skambės jos dainos... žaliajame vyšnių sodelyj, kur bernelį liūdi. Krėv. Mer- gele mano, dienele mano, paskui tave gedėsiu. Tvr(LKŽ III 195). 142 2) Veiksmažodžiai bijoti, išsigąsti; gėdytis, susigėsti, sarmatytis, susisarmatyti, drovėtis, varžytis taip pat vartojami su kilmininku (a) ir su prielinksnio dėl konstruk- cija (b). Abiem atvejais daiktavardžiai gali būti ir konkretūs, ir abstraktūs. a) Bijai vilko, neik į girią. Erž. Vaikas labai nedrąsus — sarmatijas žmonių. Ktk. Labiausiai vyrų drovis, nedrįsta nė išsižioti. Žem. Raulys visuomet varžyda- vosi didesnės auditorijos. Avyž. Ji susigėdo savo silpnumo. MikelKLL 178. Išsigando savo žingsnių. Ktk. Varžosi savo išvaizdos. b) Aš visą laiką bijau dėl tėvų (kad kas neatsitiktų). Ktk. Dėl manęs nebi- jok — nė su peštuku žodžio neišpeš. Snt (LKŽ IX 878). Pirmą kartą gyvenime jis išsigando dėl savo širdies. TreinTK 97. Žmogus susigėdo dėl savo žodžių (Ik). Jis varžėsi dėl savo kilmės. Gretinamieji junginiai su konkrečiais daiktavardžiais skiriasi semantiškai: kil- mininkas rodo konkrečią priežastį, o prielinksnio dėl konstrukcija — apibendrintą. Šis skirtumas ypač ryškus junginiuose su veiksmažodžiais bijoti, išsigąsti, plg.: bijo tėvo (paties) ir bijo dėl tėvo (kad kas neatsitiktų). O abstrakčių daiktavardžių, žymin- čių požymius, kilmininkas paprastai yra sinonimiškas prielinksnio dėl konstrukcijai, plg.: susigėdo savo silpnumo | dėl savo silpnumo (bet tik: susigėdo dėl tokio klausi- mo). Veiksmažodžiui varžytis nurodytos formos turi diferencinės reikšmės: kilminin- kas išryškina reikšmę „drovėtis“, o prielinksnio dėl konstrukcija — „konkuruoti“ (varžėsi dėl pirmos vietos). Tačiau pastaroji konstrukcija, atrodo, yra galima ir su pirmosios reikšmės veiksmažodžiu, plg.: Jis varžėsi dėl savo poelgio. 3. Paralelinių junginių su prielinksnio dėl konstrukcija (a) ir kilmininku (b) su- daro veiksmažodžiai dejuoti, verkti: a) Pasieniais susispietusios moterys girdi treškant tvoras, dejuoja dėl saviškių, išėjusių grumtis. CvR VI 133. Ne karvelis burkavo, tėvelis dejavo dėl sūnaičių Jaunųjų. Pkr. Pradeda dejuoti dėl savo kirvuko. Jrk 21. Graudžiai verkė mergu- žėlė dėl molinio puodo (tts). b) Ten ne viena seserėlė brolelio dejuoja. KlpD 49. Karalienė dejuoja Zie- do — jį buvo pametusi. Lnkv(LKZ, II 385). Žmonės dejuoja lietaus. Ktk. Gniau- žė baltas rankeles, verkė sūnelio. Lb(LKŽ III 451). Tarp gretinamų junginių prasminio skirtumo, atrodo, nėra. Tačiau abstraktūs daiktavardžiai nurodytoje pozicijoje tesakomi su prielinksniu dėl, plg.: dejuoja dėl vargelio, dėl ateities, dėl sveikatos, dėl nelaimės. Junginiai su prielinksnio dėl konstrukcija ir įnagininku $ 100. 1. Artimos reikšmės junginių su prielinksnio dėl konstrukcija (a) ir įna- gininku (b) sudaro veiksmažodžiai skųstis, nusiskųsti, pasiskųsti, guostis, pasiguosti, bėdoti, pasibėdoti, nusibėdoti: a) Dėl šviesos negalima skųstis. CvR, IV 58. Ne vienas skaitytojų nusiskun- džia spaudoje dėl naujosios poezijos neaiškumo (trš). Matyt, ir jo širdis reikalavo 143 pasiguosti dėlnaujos tvarkos. LzPR II 20. Kad ir bėdavojas (= bėdoja) žmo- nės dėl menko nieko! Grg(LKŽ I 577). b) Tėvai skundžias sūnum — visiškai neklausąs. Ktk. Vilkui pasiskųsti jo vaikais? Krėv. Ilgai skundėsi senis Vasaris naujojo gyvenimo vargais. Myk- PutAŠ 480. Tai ji priėjus žalią liepelę nelaimėm pasiskundžia. DrskD 197. Pra- deda verkti ir jam guostis prispaudimais. Dauk. Ir jie dabar jau bėdojasi sunkiais laikais. Pkp. Nusibėdojo tėvas savo vaikais. Ds(LKZ I 579). Tarp gretinamųjų junginių sunku įžiūrėti prasminį skirtumą. Prielinksninės konstrukcijos būdingesnės raštų kalbai. 2. Veiksmažodis skųstis reikšme „rodyti skaudant““ ir jo sinonimai guostis, dejuoti, bėdoti, aimanuoti, vaitoti sudaro junginių su įnagininku daiktavardžių, žyminčių kūno dalis. Seniukas skundžias širdžia. Ktk. Mūsų arklys pirmutine koja skundžia- si. Užp. Ans viena ranka guodžias — kur buvo peršauta. Užv(LKŽ III 740). Ark- lys guodžiasi koja. Als (LKZ III 740). Žmonės dejuoja dantimis. DLKŽ, 112. Jau kelinta diena kai šonu aimanuoja. Lkm(LKŽ, I 38). Vaivoja vaivoja Aniutė dantim. Km. Šnekamojoje kalboje prielinksnio dėl konstrukcijos tokiais atvejais, atrodo, nepasakytų. Su priešdėliniais veiksmažodžiais tam pačiam reikalui pavartojama ir prielinksnio su konstrukcija. Visa žiema išdejavau su ranka. Gs(LKŽ, II 386). Da padejuosi su ta ko- ja. Gs(LKŽ, II 386). Su savo dančiu ji visą vakarą išaičiojo. Rm(LKŽ, I 32). Pakeisti minėtą konstrukciją vienu įnagininku neleidžia veiksmažodžio prieš- dėlis. 3. Tarmėse veiksmažodžiai skųstis, guostis, bėdoti (paprastai priešdėliniai) pa- vartojami su abstrakčių daiktavardžių galininku, kuris pabrėžia nurodytų veiksma- žodžių semą „pasakoti“. Oi aš nueisiu aukštan kalnelin, aš pasiskųsiu savo vargelį. Mrk. Nubėda- vojo (= nubėdojo) savo bėdas senelis. Ds. Į kiemą atėjęs, guodės savo bėdą visiems žmonėms. Jrk 62. Literatūrinėje kalboje tokiais atvejais būtų pavartotas įnagininkas ar prielinks- nio dėl konstrukcija. $ 101. Paralelinių junginių su nurodytomis formomis sudaro veiksmažodžiai džiaugtis, didžiuotis, stebėtis. a) Džiaugėsi dėl mūsų laimėjimų. Didžiuojasi dėl savo kilmės. Ste- bisi dėl tokių kalbų. Gerokai nusistebėjau dėl pavardės: ne Karosas, o Ka- rosa. BaltD II 244. b) Ne visi džiaugėsi bajoro Kirklio laime. KrėvP 27. Visi stebėjosi tokiu jo elgesiu (Ik). Dėl tokių ragų ačoliečiai labai didžiuojasi savo galvijais. SakAP 59. 144 Junginiai su prielinksnių dėl ir už konstrukcijomis $ 102. Yra tam tikros semantikos veiksmažodžių, kurie sudaro priežasties reikšmės junginių ir su prielinksnio dėl, ir su prielinksnio už konstrukcijomis, pvz. : bara dėl neklausymo | už neklausymą, mėgsta dėl gero būdo | už gerą būdą. Tai ver- tinamosios reikšmės veiksmažodžiai plačia prasme. Juos galima skirti į kelias seman- tines grupes. 1. Vieną grupę sudaro veiksmažodžiai, reiškiantys neigiamas emocijas ar nuo- mong: barti, gėdinti, keikti, kaltinti®, kritikuoti, kvailinti, niekinti, menkinti, peikti, žeminti, įžeisti, smerkti, skysti, priekaištauti, pykti“. Šie veiksmažodžiai, be veiksmo pagrindo (priežasties) nurodymo, reikalauja ir objektinės reikšmės formų: veiks- mažodis priekaištauti (bei jo variantai prikaišioti, prikišti) eina su objekto naudi- ninku (priekaištauja kaimynams), pykti — su prielinksnio ant konstrukcija (pyks- ta ant draugų), o visi kiti — su galininku (bara vaikus, kaltina vadovus). Nurodytų veiksmažodžių veiksmo pagrindas esti nurodomas prielinksnio dėl (a) arba prie- linksnio už (b) konstrukcijomis. Pastarosios konstrukcijos dažnesnės. a) Pirmiausia Frankas išbarė korespondentus dėl blogo susisiekimo. CvR, IV 20. Nereik mums juoktis iš tokių senelių ir gėdinti jų dėl tamsumo. Jabl. Iš- girdo Kiškis iš žmonių, kad senesniųjų dėl savo elgesio sugėdinta, jo pati atrė- žusi... CVR, II 76. Keiksnojo Dūdą jau ne dėl vagystės, o dėl nesugebėjimo eksproprijuoti. CvR, IV 260. Reinhaltas keliskart iškeikė ežerą dėl jo nejudrumo (rš). Jūs mėgstat kaltinti dėl savo nelaimių piktas dvasias... BilR I 51. Tradi- cinė gramatika buvo kritikuota (ir visai teisingai) dėl sisteminių ryšių igno- ravimo. MK 19802 10. Kvailinau save dėl šių jausmų (rš). Juk negalima įžeisti žmogaus dėl jo meilės. VienR I 211—212. Dėl ko mūsų tėvai paniekino gimtąją kalbą! SRagSD 70. Tu neliūski, poete, jei rūstus teisėjas šiandien smerkia tave dėl širdies suklydimo. Myk-PutP 163. Dėl to jis buvo apskųstas net ministrui. GrušK 39. Mano darbas rašytojai patiko, tik ji papriekaištavo man dėl grama- tikos klaidų (trš). Jis manė, kad ji ims prikaišioti dėl ilgo neatsilankymo. Myk-PutAŠ 166. Nesupyk dėl stačiokiško seno kario klausimo: tu iš Karaliau- čiaus atjojai? Gruš. b) Barė senas tėvelis jaunąją dukrelę už jaunosios kalbeles. KrėvP 66. Jis pagėdino juosius už tokias kalbas. LKŽ III 198. Sukeikė berną už arklių raižy- mą, subarė mergaitę už vėpsojimą prie darbo. ŽemR III 380. Vytautas kalti- no kryžiuočius už puolimus ir padarytas skriaudas (tsp). Jis nesmerkia žmo- gaus už klaidas (tiš). Už tokią kalbą labai supyko motina. ŽemR TIT 502. Prielinksnio dėl konstrukcijas paprastai galima pakeisti prielinksnio už konst- Tukcijomis, kurios nurodytoje pozicijoje yra dažnesnės, tipiškesnės. Kartais greti- namosios konstrukcijos gali skirtis tam tikrais semantiniais atspalviais. Prielinksnio už konstrukcija turi apibrėžtą, konkrečią reikšmę, o prielinksnio dėl — platesnę, apibendrintą, plg.: išbarė vaiką už neklausymą ir išbarė korespondentus dėl blogo susisiekimo. 19 Dėl junginių su veiksmažodžiu kaltinti žr. aut. 1979, 32 tt. 1* Dėl junginių su pykti ir jo sinonimais žr. aut. 1978, 26 tt. 145 2. Paralelių junginių su nurodytomis konstrukcijomis sudaro ir teigiamas emo- cijas ar vertinimą reiškiantys veiksmažodžiai: mylėti, mėgti, gerbti, girti, garbinti, „branginti, aukštinti, dievinti, šlovinti, vertinti, patikti. a) Ji mane myli dėl mano kantrybės, dėl mano gero būdo. VienR I 121. Noreikai namie gražiai sugyvena, dėl to juos gerbia visas kaimas. Myk-PutS I 33. O dėl visos tos suirutės, žinoma, niekas tavęs pagirti negali. BaltrTK II 333. Seni šeimos daiktai!.. jūs brangūs dėl tų rankų, kurios jus lytėjo (trš). Užvis la- biausiai jis vertino Čechovą dėl talento (rš). Ne, jis pats sau nepatiko dėl to- kių minčių. MikelKLL 397, b) Už tąjos linksmybę, atvirumą ir padaužumą mylėjo ją visi darbinin- kai. LzP. Kaime ją visi mėgo už jos atvirą būdą, tarškią kalbą, sumanumą. Myk-PutS I 30. Aš gerbiu skruzdėles už jų darbštumą. SajND 18. Ir tikrai, Sto- nis ir Stonienė visų buvo giriami už darbštumą. SRagSD 121. Už tai ir šeimi- ninkė ją brangino. VienR V 125, Ir šios grupės junginių semantinis santykis toks pats, kaip ir anksčiau aptartų (žr. 1). Prielinksnio dėl konstrukcijos negalima pakeisti prielinksnio už konstruk- cija, kai yra aiškus pirmosios apibendrintas pobūdis, plg. Ne, mes dėl mėsos tik- tai jūsų „gaidžių“ giriame balsą. Donel. Kažin apie ką jis mąstė: ar apie gražiąją grafienę, ar apie sodą, kurį buvo pamėgęs tik dėl savo ponios. JasiukR I 119. 3. Tokios pačios formos junginių sudaroma ir su veiksmažodžių mylėti, mėgti antonimais nekęsti, neapkęsti. a) Tiesa, josnekenčia smulkūs paukščiai turbūt dėl panašumo į paukštvanagį. IvanLP III 16. b) Nekentė tos bobos už liežuvį ir suvedžiojimus. Bil R I 229. § 103. Veiksmažodžiai ar žodžių junginiai, reiškiantys bausmę ar jos atlikimą (bausti, keršyti, teisti, sodinti į kalėjimą, kalėti, sėdėti kalėjime), taip pat konkretūs veiksmažodžiai ar žodžių junginiai, pavartoti tokia pat reikšme, veiksmo pagrindui Žymėti vartojami paprastai su prielinksnio už konstrukcija (b). Prielinksnio dėl konstrukcija tokioje pozicijoje pasitaiko žymiai rečiau (a). a) Kelias dienas paviešėjęs tėvynėje, buvo Vengrijos policijos suimtas dėl men- ko nusižengimo pasų tvarkai (tsp). Jis vėl dėl savo griežto politinio veiksmo buvo išmestas iš paskutiniojo mokytojų seminarijos Marijampolėje kurso. Vencl LL 103. Dėl kokio prasikaltimo patekai į kalėjimą? LKŽ V 159. Dėl niekų brolis brolį smaugia, peiliais bado... CVR V 59. Knyga buvo uždraus- ta, autorius kurį laiką dėl jos sėdėjo kalėjime. VenclLL 189. Dėl tokio leng- vabūdiškumo Šyviui tenka pora dienų gulėti tvarte. CvR II 63. Dėl jo kreivo sapno nekaltas žmogus turi kalėjime pūti. TreinT K 261. b) Už knygų gabenimą bausdavo. MašAMB 44. Miltonas šaukiasi dievo atkeršyti už protestantų išžudymą. VenclLL 187. Už pasipriešinimą valdžiai tris vaikinus sušaudė okupantai vokiečiai. VienR III 10. Kareivos sūnus sėdėjo kalėjime už politiką. VenclGD 433. Antanas Pečiūra dar mano vaikystės die- nomis buvo nuteistas už arklių vogimą. VienIMA 29. Kirsiu galvelę kaip kopūstėlį už savo mergelę. TŽ 1 223. Už neklausymą buvo uždarę į kiaulia- tvartį. Švnč. Papjoviau gaidį už negiedojimą. Šts. 146 Prielinksnio dėl konstrukcijos vartojamos aprašant apibendrintą, mažiau apibrėž- tą situaciją (plg. suėmė dėl menko nusižengimo), o prielinksnio už — apibrėžtą (nu- baudė už knygų gabenimą). Tačiau pastarosios konstrukcijos vartosena su nurodytos semantinės grupės žodžiais yra platesnė. Ja galima pakeisti prielinksnio dėl konst- rukciją. Sakinių su prielinksnio dé/ konstrukcija struktūriniai požymiai § 104. Prielinksnio dėl konstrukcijos vartojamos kuo įvairiausios leksinés sudė- ties sakiniuose, perteikiančiuose paprastai mąstymo aktais nustatomų reiškinių priežastinius ryšius, t. y. išvadas ir jų loginį pagrindą. Šios konstrukcijos dažnai es- ti susijusios ne su atskiru Žodžiu, o su visu sakiniu, paprastai su tariniu ar jo grupe, pvz.: Dėl meninio apibendrinimo talpumo ir gilumo jis pastatė pasakos kvai- lelį vienon greton su didžiaisiais grožinės literatūros paminklais. SaukTSV 81. Lietuvių tauta, sukūrusi savitą pagonišką kultūrą, dėl nuolatinių kryžiuočių puldinėjimų liko izoliuota nuo bendrosios Europos kultūros tėkmės. ZabM 59. $ 105. Prielinksnio dėl konstrukcija semantiškai gali būti remiama ne paties tarinio, o jo grupės Žodžio, kuris komunikatyviai yra aktualus, pvz.: a) būdo aplinkybės: Esą mokslas „čionykščiams“ sunkiai prieinamas dėl įgimto atsilikimo. SkliuAŠ 172. Dėl jos greito, vikraus polėkio ją retai pagauna plėšrieji paukš- čiai. IvanLP III 16. O dėl butų krizės Kaune niekaip negalįs erdviau įsikurti. Myk- Put AŠ 461. b) kiekio aplinkybės: Dėl savo jaunumo jis mažiau sugedęs negu as (vert). Deja, dėl sunkių lai- kų ir jo stalčiuje rankraštis ilgai išgulėjo. VenclLL 203. c) vietos aplinkybės: Pagaliau jis negali tėviškėj rodytis ir dėl policijos. Myk-PutR VI 425. d) laiko aplinkybės: Dėl to užkaustymo negalėjau kelias dienas arkliu važiuoti. Ds. e) papildinio: Dėl nepaprasto krokodilų godumo juos nesunku gaudyti su meškere. Ivan TMB 144. Minėtos konstrukcijos semantinis ryšys su žodžiu, su kuriuo ji nėra sintaksiškai susijusi, rodo jos priklausymą visam sakiniui. Prielinksnio dėl konstrukcija gali semantiškai sietis ir su šalutiniu aiškinamojo sakinio dėmeniu (dėl tokių sakinių žr. LKG III 806), pvz.: Dėl nuolat vykstančios bendrinės kalbos ir tarmių sąveikos neretai dabar sunku pasakyti, ar žodis yra dialektizmas, ar priklauso jau bendratautinei leksikai. JakLKL 68. Dėl vieversio yra nustatyta, kad pavasarį patinai parskrenda atskirai nuo patelių. IvanLP TIT 189. $ 106. Minėtoji konstrukcija dažnai vartojama sakiniuose su veiksmažodžiais, reiškiančiais žmogaus psichinės veiklos aktus ar jos rezultatus (suvokimą, žinoji- mą, atmintį)??, = * Dėl psichinės veiklos veiksmažodžių klasifikacijos žr. Bacunbes 1981. 147 Tačiau dėl didelio onomastinės medžiagos įvairumo iki šiol nėra nustatyta universalių, visiems vardams tinkančių klasifikacijos kriterijų. JakLKL 89. Dėl tokio leksinės ir gramatinės reikšmės nediferencijuotumo daugelis kalbininkų mano, kad tarnybiniai žodžiai neturi leksinės reikšmės... JakLKL 21. Tulžio daug kas nepa- žįsta, bet kas jį vieną sykį pamato, tas visuomet atsimena dėl jo ryškių spalvų ir sa- votiškos išvaizdos. TvanLP 1I1 30. Dėl šio vienatvės jausmo Mykolaičio-Putino eilė- raščiuose beveik nejaučiame kontakto su skaitytoju. LanktM-P 297. Dėl jokių išskaičiavimų nesileido į jokius kompromisus. VenclLL 103. Bet poema jau vien dėl savo temos pobūdžio negali būti priskirta prie istorinio žanro kūrinių. ZabM 105. Tačiau dėl savo idėjinio ribotumo tas nuotaikas poetas teišreiškė tik pačiais bendriausiais bruožais. LanktM-P 282. Lietuvoje nepavadinčiau šio paukš- čio paprastu, bet, žinoma, reikia turėti galvoje, kad dėl slapto gyvenimo pamatyti jį labai sunku. IvanLP III 350. Musinukė dėl savo dailios giesmelės, gražių spalvų ir jaukaus būdo priklausanti prie maloniausių nelaisvėje laikomų paukščių.IvanLP ITT 267. Dėl tokios žanrų sąveikos atskiri pasakų tipai nevienodai klasifikuojami. LT IIT 24. § 107. Prielinksnio dėl konstrukcija būdinga sakiniams: 1) su vardaZodiniu tariniu, kurio jungtis yra grynoji (a) arba negrynoji (b) (zr. LKG 1976, 382): a) Aš buvau laiminga dėl savo pasisekimo (tsp). Dėl šių bruožų tikslo sakiniai yra artimi funkcinio prijungimo sakiniams. LKG IIT 884. Dėl kvailos galvos ir kojom nėr ramybės. Trgn. b) Pats vaikas, kurį likimas dar mėtys ir vėtys, iš mažens tapo valstietijos da- lele ne tik dėl bendros teisinės ir materialinės padėties, bet ir dėl bendro dvasinio gyvenimo. MerkSD 24. Be to, mokytojų daugumai Daukantas tapo labai artimas dėl savo atkaklaus švietėjiško darbo, dėl sunkios pasišventėlio inteligento dalios. Merk SD 313. Jei dėl nepalankių atmosferinių sąlygų maistas pasidaro nepakankamas, parazitai esti pragaištingi. IvanLP 111 369. Tačiau dėl savo lakoniškumo ir tezinio kai kurių problemų dėstymo „Donelaitis“ pasiliko lyg kokia eskizinė poema. LanktMDT 51. Dėl tankių plunksnų jis atrodo kresnas, storas, tarytum nusipenėjęs. IvanLP IIT 139. Dėl saldumo geresne buvo laikoma klevų sula (trš). Dėl to jį patį varnėnuku vadindavo. MašAMB 201. Ypač dažna ši konstrukcija su neigiamais tarinio būdvardžiais arba ypatybes reiškiančiais dalyviais. Už šios linijos dėl sniego dangos ilgo laikymosi gyvenimo sąlygos jam yra ne- palankios. IvanLP III 193. Daukantas labiausiai buvo nepatenkintas dėl Lelevelio unijinių tendencijų. MerkSD 58. Dėl didelės naudos, kurią geniai teikia miš- kų ūkiui, sulesdami daugybę medžių kenkėjų, minėtoji žala yra nereikšminga. IvanLP ITI 45. Žiemą tokie šnabždynai buvo neįbrendami dėl gilaus sniego, va- sarą neišklampojami dėl raistų ir pelkių. VienR IV 13; 2) su neigiamais veiksmažodžiais, pvz.: Neatvažiavo svečiai dėl lietaus. Nei- giamu veiksmažodžiu pasakoma ne tik tai, kad veiksmas neįvyko, liko nerealizuo- tas, bet ir tai, kad tas veiksmas buvo lauktas, tikėtinas, pageidaujamas ar net būti- 148 nas (t. y. išreiškiamas ir kalbėtojo požiūris į informaciją). Prielinksnio dėl konstruk- cija vartojama sakiniuose: a) su neiginj turinčiais nemodaliniais veiksmažodžiais: Nepaderėję javai dėl giedry ar lytų. Dauk. Liepos mėnesį jis neišlaiko abi- tūros egzaminų — kaip tik dėl prancūzų kalbos rašomojo (15). Ši knyga yra dar neišspausdinta ir vis dėl lėšų trūkumo. JurgIP 318. Žino tai vilkas ir dėl to dar neina į namus. PietLGM 4. b) su neigiamais modaliniais veiksmažodžiais ir kito veiksmažodžio bendra- timi ar dalyviu: Dėl laiko stokos negalėjome susipažinti su visu muziejum. IvanTMB 24. Aš jau vien dėl senumo negaliu pasveikt. Stak. Dėl savo charakterio trūkumų taip gyventi nesugebu. TLR, II 228. Dėl šių zylių piktų palinkimų nelaisvėje nereikia jų laikyti bendrame su kitais paukščiais narve. IvanLP III 227. Dėl tokių charakteringų smulkmenų nesigaili perskaitęs ir puslapį kitą nuobodesnio teksto (tsp). Minėtoji konstrukcija sakoma su sustabarėjusiais veiksmažodžių nebūti, neturė- ti, nerasti, įvardžio kas formų ar įvardinių prieveiksmių kaip, kur, kada ir bendra- ties junginiais*?!, Nėra ko valgyti dėl pernai ir užpernai buvusios sausros. SimonR I 233. Dėl jos neturi kada ir paunksmėj pagulėti. VaičiūnD 420. § 108. Iš distribucinių prielinksnio dėl konstrukcijos ypatumų galima nurodyti apibendrintos reikšmės veiksmažodžius atsitikti, įvykti, atsirasti, kilti, egzistuoti ir kt. Taip visados atsitinka dėl išsiblaškymo! BalčAP 232. Dėl blogos gele- žinkelių būklės Jungtinėse Amerikos Valstijose įvyksta vis daugiau katastro- fų (tsp). Tokių vedinių veiksmo rezultato reikšmė paprastai yra antrinė, atsiradusi dėl pirmykštės veiksmo reikšmės konkretėjimo. LKG I 368. Ir ne pats vaiz- das, tik dėl vaizdo kylanti dainos emocija sieja jos pergyvenimą su išviršiniu pa- sauliu. Myk-PutR VIII 89. Vieversių būdinga eisena žingsniais yra antrinis reiškinys, išsivystęs dėl gyvenimo dykumose. IvanLP III 195. Atrodo vis dėlto, kad skaičius jų kasmet mažėja galbūt dėl tinkamų perėti medžių stokos. IvanLP III 36. Apskritai prielinksnio dėl konstrukcijų vartojimo aplinka yra labai plati, neapi- brėžta. Jos negalima apibūdinti semantiniais terminais, kaip, sakysim, prielinksnių iš ir nuo vartosenos. Minėtoji konstrukcija vartojama paprastai apibendrinto, plataus turinio sakiniuose. Nuolaidos reikšmė § 109, Nuolaidos reikšmę turi prielinksnio dėl konstrukcijos, pavartotos moda- liai žymėtuose kontekstuose, pvz.: Dėl tokio lietaus galima vežt šieną — neperlijo (Ktk). Šiuo atveju minėtoji konstrukcija rodo galimo veiksmo, arba veiksmo gali- #1 Dėl šių junginių plačiau žr. Oginskienė 1978, 119 tt. 7. 120 149 mumo, pagrindą, kuris dėl savo silpno intensyvumo (veiksmingumo) yra nepakan- kamas sutrukdyti numatomo, tikėtino veiksmo realizavimui. Nuolaidos reikšmę galima laikyti priežasties variantu. Prielinksnio dėl konstrukcija nuolaidos reikšmę turi sakiniuose: a) su galimumą reiškiančiais žodžiais: Dėl tokio tėvo vaikai ką nori gali daryti. Slk. Dėl manęs gali nedirbti. Ktk. Dėl aisterėjimo gali valgyti, bet, matyt, nebenori. Kp (LKŽ, I 40). b) su būsimojo laiko, tariamosios bei liepiamosios nuosakos formomis, žymin- čiomis nerealizuotus, bet numatomus ateityje veiksmus: Dėl tokio apgadinimo (šalnų) augs agurkai. Rdm (LKZ III 8). — Dėl mano lie- žuvio išsiteks marti, — atšovė pati. ŽemR I 66. Dėl jūsų darbadienių seniai su visais vaikais būtume išstipę. AvyžKK. 61. APIBENDRINAMOSIOS PASTABOS $ 110. 1. Prielinksnio dėl konstrukcijos priežasties reikšmė yra apibendrinta — ji žymi paprastai mąstymo aktais (logiškai) nustatomus reiškinių priežastinius ry- šius arba išvadų loginį pagrindą. 2. Ši reikšmė nėra aiškiai atsiribojusi nuo kitų reikšmių — objektinės bei tikslo: jas visas vienija bendroji loginio pagrindo sema. Minėtoji konstrukcija žymi vieno tipo objektą — kalbos, mąstymo turinį (Zr. § 72 tt). Tikslo reikšmė taip pat prik- lauso prie loginių reikšmių (tikslas — žmogaus sąmoningos veiklos stimulas). 3. Prielinksnio dėl konstrukcijos leksinė sudėtis turi savitų bruožų. Šis prielinks- nis vartojamas su kategorinės reikšmės daiktavardžiu priežastis, su parodomuoju įvardžiu tas, su apibendrintos reikšmės daiktavardžiais aplinkybė, sąlyga, bruožas ir kt. Antra vertus, jis eina ir su siauresnės reikšmės abstrakčiais bei konkrečiais daiktavardžiais, su kuriais vartojami ir kiti priežasties prielinksniai, tačiau skirtin- guose kontekstuose. 4. Prielinksnio dėl konstrukcijų leksinė vartojimo aplinka yra labai įvairi. Jos paprastai esti susijusios su visu sakiniu. Bet yra tam tikros reikšmės veiksmažodžių, kurie reikalauja šios konstrukcijos ir su ja sudaro žodžių junginius (Zr.-§ 97 tt). 5. Dėl savo reikšmės apibendrinto pobūdžio šis prielinksnis semantiškai santy- kiauja su visais priežasties prielinksniais, tik nevienodu laipsniu. Su prielinksniais per, už, dėka jis sudaro sisteminius, o su prielinksniais iš ir nuo pavienius sinonimus. 6. Prielinksnio dėl vartosena žymėta stilistiškai: dažniausiai iš visų priežasties prielinksnių jis aptinkamas mokslinėje kalboje (o prielinksnio iš būdingiausia funk- cionavimo sfera yra grožinės literatūros kalba). PRIEŽASTIES PRIELINKSNIŲ OPOZICIJŲ SISTEMA § 111. Iš pateiktos analizės matyti, kad kiekvienas prielinksnis turi specifinius. semantinius požymius, kurie atspindi skirtingus pačių priežasties santykių bruožus. Priežasties prielinksniai (ir įnagininkas be prielinksnio) yra tam tikru būdu pasiskirs- tę priežasties santykių semantinį lauką ir savo tarpe sudaro sistemą, Kiekviena raiš- 150 kos forma toje sistemoje užima autonomišką vietą. Pamėginsime išryškinti priežas- ties prielinksnių sistemos struktūrą: nustatysime opozicijas ir tų opozicijų tarpusa- vio santykius, § 112. Priežasties prielinksniai turi tokius diferencinius požymius?*: 1) vidinė priežastis (prielinksnis iš), 2) išorinė priežastis (prielinksnis nuo), 3) apibendrin- ta priežastis (prielinksnis dėl), 4) teigiama priežastis (polinksnis dėka), 5) neigia- ma priežastis (prielinksnis per), 6) atpildo priežastis (prielinksnis už), 7) nedis- kretiška**" priežastis (įnagininkas), 8) konkreti (situacinė) priežastis (prielinks- niai iš, nuo), 9) modalinė priežastis (prielinksnis per, polinksnis dėka). Vieni nu- rodytų požymių yra nulemti pačių formų semantikos (1—7), kiti — jų sisteminių ryšių (8—9). § 113. Kaip jau buvo nurodyta, priežasties raiškos priemonių sistemą sudaro 7 formos. Jas visas supriešinus susidarytų opozicijų 1, pvz.: iš — nuo, dėl, dėka, per, už, įn. (6 opozicijos), nuo — dėl, dėka, per, už, įn. (5 opozicijos), dėl — dėka, per, už, įn. (4 opozicijos) ir pan. Tačiau ne visos opozicijos yra vienodai svar- bios, reikšmingos. Pamėginsime nustatyti pagrindines opozicijas ir pateiksime jas lentelėje: Priežasties prielinksnių (ir įnagininko) opozicijos || Konkreti (situacinė) priežastis Apibendrinta (nesituacinė) priežastis II NediskretiSka NeZyméta Modaliné NeZyméta Vidinė Išorinė Teigiama Neigiama | Atpildo | NeZyméta iš nuo dėka | per uz dėl Kaip matome, priežasties raiškos priemonės sudaro trijų pakopų opozicijų sistemą, organizuotą hierarchiškai: žemesnės pakopos opozicijos įeina į aukštesnės pakopos opozicijas. Žemiausios pakopos yra (3) opozicijos: 1) iš — nuo (diferencinis požymis „vidinė priežastis“, žymėtas narys — prielinksnis iš), 2) dėka — per (diferencinis požymis — „teigiama priežastis“, abu nariai žymėti: pirmasis teigiamai, antra- sis neigiamai), 3) už — dėl (diferencinis požymis — „atpildo priežastis“, žymėtas narys — prielinksnis už). Antrąją sistemos pakopą sudaro dvi opozicijos: 4) iš, nuo (1) — įn. (diferen- cinis požymis — „nediskretiška| priežastis“,! žymėtas narys — įnagininkas), 5) 22 Čia nurodėme tik relevantiškus kiekvieno prielinksnio požymius. Kai kuriuos požymius, sakysim, „vidinė / išorinė“ priežastis turi visi prielinksniai, tačiau jie reikšmingi tik prielinksniams dš, nuo. * Įnagininku reiškiama priežastis yra neperskiriama (nediskretiška) su pasekme laiko (ir eg- zistencijos) atžvilgiu, pvz.: akys spindi laime, šlaitas mėlynuoja žibutėmis, miškas skamba dainomis. yi 151 dėka, per (2) — dėl, už (3) (diferencinis požymis — „modalinė priežastis“, žymė- tas narys — žodžiai dėka, per). į Aukščiausią sistemos pakopą sudaro opozicija (6) iš, nuo, įn. (4) — dėl, dėka, per, už (5) (diferencinis požymis — „konkreti / apibendrinta priežastis“, abu na- riai Žymėti). Pastaroji opozicija apima visus priežasties raiškos priemonių elementus. Tačiau ne visi sistemos nariai funkciniu požiūriu yra vienodai svarbūs. Galima teig- ti, kad sistemos pagrindą sudaro 4 nariai: prielinksniai iš, nuo ir dėl, už, nes įnagi- ninką galima pakeisti prielinksnių iš ar nuo konstrukcijomis (t. y. opozicija (4) yra neutralizuojama®, žr. § 17, 68), o prielinksnį per ir polinksnį dėka gali atstoti prielinksnis dėl (t. y. opozicija (5) yra neutralizuojama, žr. $ 94 tt). Prielinksnio už konstrukciją (jos vartosena yra leksiškai ribota tam tikros reikšmės veiksmažodžių, žr. § 102 tt) iš dalies galima pakeisti prielinksnio dėl konstrukcija, plg.: išbarė jį už neklusnumą | dėl neklusnumo, mėgo ją už gerą būdą | dėl gero būdo. Tokioje po- zicijoje prielinksnio dél konstrukcija retesnė. Šių prielinksnių vartojimo sferos (ap- linka) yra susijusios perkirtimo santykiu, o įnagininko ir prielinksnių iš, nuo (4 opozicija), prielinksnių per, dėka ir dėl (5 opozicija) vartojimo sferos susijūsios it- raukimo santykiu. ) Pagrindinés opozicijos (6), kurios abu narius sudaro po kelis elementus (plg. iš, nuo, in. — dėl, per, dėka, už), atskirais, pavieniais atvejais gali neutralizuotis skirtumai šiose porose: iš — dėl (žr. § 89), iš — per (žr. § 44), nuo — dėl (retai, žr. $ 91). PAPILDOMI SUTRUMPINIMAI BaltD — Baltušis J. Su kuo valgyta druska. — V., 1973 — t. 1, 1976 — t. 2. BubnBV — Bubnys V. Baltas vėjas. — V., 1974. BorSVB — Boruta K. Skambėkit vėtroje, beržai. — V., 1975. DrskD — Druskininkų dainos / Užrašė J. Balčikonis. — V., 1972. FŽ — Filosofijos žodynas / Redagavo M. Rozentalis. — V., 1975. JakLKL — Jakaitienė E. Lietuvių kalbos leksikologija. — V., 1980. JasiukR — Jasiukaitis K. Raštai. — V., 1959, t. 1—2. JurgIP — Jurginis J. Istorija ir poezija. — V., 1969. KubJJ — Kubilius V. Julius Janonis. — V., 1970. LankKS — Lankauskas R. Klajojantis smėlis. Žiaurūs žaidimai. Balta, juoda ir mėlyna. — V., 1967. LanktM-P — Lankutis J. V. Mykolaičio-Putino kūryba. — V., 1961. LanktMDT — Lankutis J. Justino Marcinkevičiaus draminė trilogija. — V., 1977. LĮ — Plečkaitis R. Logikos įvadas. — V., 1978. LKG — Lietuvių kalbos gramatika, — V., 1965 — t. 1, 1971 — t. 2, 1976 — t. 3. MaržšG — Marukas K. Žaliakalny šluoja gatves. — V., 1962. MašMŽ — Durovas V. Mano žvėrys / Vertė P. Mašiotas: — V., 1972. MašNA — Mašiotas P. Nepaprastos atostogos. — V., 1970. MašS — Mašiotas P. Sparnuočiai. — V., 1972. MerkSD — Merkys V. Simonas Daukantas. — V., 1972. MG — Mokslas ir gyvenimas (žurnalas). MikelKLL — Mikelinskas J. Kur lygūs laukai. — V., 1981. MikelŽS — Mikelinskas J. Žiupsnelis smėlio. — V., 1982. 24 Priežasties konstrukcijų opozicijų neutralizacija mes sąlygiškai vadiname jų leksinės sudé- ties ir aplinkos identiškumą, sutapimą. 152 MškŽG — Miškinis A. Žaliaduonių gegužė. — V., 1977. P — Pergalé (Zurnalas). PaukstCMN — Paukštelis J. Cia mūsų namai. — V., 1974. Pauk3tNS — Paukštelis J. Netekék, saulele. — V., 1963. PetkAA — Petkevicaité-Bité G. Ad astra. — V., 1967. PietRR — Pietaris V. Rinktiniai raštai. — V., 1973. Psich — Psichologija. Vadovėlis pedagoginiams institutams. — V., 1960. SajND — Saja K. Už nevarstomy durų. — V., 1978. SakAP — Sakalauskas V. Afrikos perlas. — V., 1983. SaukTSV — Sauka D. Tautosakos savitumas ir vertė. — V., 1970. SirGAI — Sirijos Gira V. Atlanto idilés. — V., 1973. SkliuAŠ — Skliutauskas J. Aukso šaknelė. — V., 1977. SZ — Lyberis A. Lietuvių kalbos sinonimų žodynas. — K., 1961. ŠaltRD — Šaltenis S. Riešutų duona. — V., 1972. ŠeinVVK — Šeinius I. Vasaros vaišės. Kuprelis. — V., 1970. ‘TarasP — Tarasenka P. Pabégimas. — V., 1957. ‘TLR — Tarybų Lietuvos rašytojai. — V., 1977, t. 1-2. “TreinTK — Treinys P. Tėvai ir krikštatėviai. — V., 1972. VenclLL — Venclova A. Literatūra ir liaudis. — V., 1974. LITERATURA Būtėnas J. Lietuvių kalbos prielinksniy mokslas. — K., 1930. Fraenkel E. Syntax der litauischen Postpositionen und Pripositionen. — Heidelberg, 1929. Jablonskis J. Linksniai ir prielinksniai. — Kn.: Rinktiniai raštai. V., 1957, t. 1, p. 551-672. Kilius J. Orientaciniy reikšmių struktūra lietuvių kalboje (Apie vietos prielinksnių ir linksnių reikšmes). — Kalbotyra, 1977, t. 28(1), p. 40—49. Laigonaitė A. Vietininkų reikšmė ir vartosena dabartinėje lietuvių kalboje. — V., 1957. . Lyberis A. Sinonimų žodynas. — V., 1980. LKG — Lietuvių kalbos gramatika. — V., 1965, t. 1; 1971, t. 2; 1976, t. 3. LKM — Jakaitienė E., Laigonaitė A., Paulauskienė A. Lietuvių kalbos morfolo- gija. — V., 1976. Nitina D. Prievardu sistėma latviešu rakstu valoda. — Riga, 1978. Oginskienė E. Dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos neigimo junginiai su žodžiais „kas, kur kada, kaip“. — Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darbai, A serija, 1978, t. 1(62). Pupkis A. Kalbos kultūros pagrindai. — V., 1980. Rasimavičius A. Veiksmažodiniai žodžių junginiai su įnagininku dabartinėje lietuvių kalboje: Filol. m. kand. dis. — V., 1965. Mašinraštis. Šukys J. Prielinksnių vartojimas. — K., 1978. Teplovas B. Psichologija. — K., 1950. Valeckienė A. Bevardés giminės forma tai ir jos santykis su kitomis įvardžiųį formomis. — Kn.: Lietuvių kalbotyros klausimai, 1974, t. 15, p. 35—75, Valiulytė E. Veiksmažodiniai priežasties reikšmės junginiai su prielinksniu per ir jų sinonimai lietuvių literatūrinėje kalboje. — Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darbai, A serija, 1977, t, 4(61), p. 155—165. Valiulytė E. Veiksmažodžio pykti bei jo sinonimų junginiai su prielinksniais dėl ir už, — Kal- 'bos kultūra, 1978, sas. 35, p. 26—30. Valiulytė E. Kaltinti už ką, dėl ko, kuo. — Kalbos kultūra, 1979, sas. 36, p. 32—37, Bacnsen JI. M. Cemantuka pycckoro ryraroja. — M., 1981. 3acopuma JI. H. Orrsir cHCTEMHOTO aHa/MM3a MPe/UTOroB COBpeMeHHOro pyccKoro s35IKA «(npemprorH co 3HAYEHHEM IpH4KHHEI). — B xH.: Vu. sam. JITV. IlpoGneMst s35rK03HaHus, 1961, Ne 301, c. 64-84, , 153 KannGepsuns P. SI. CaxTakcHueckKas CHHOHHMAHSA IpejųIOXXHEIX CJIOBOCO4eTaHHHĖ COBpeMeH- HOro pycCKOro JHTEPATYPHOrO S35IKA C IpH4HHHLIMH oTHOmeHmsMu. — M3B. AH JlarsCCP, 1957, 3(116), c. 43—62. Kamnnčep3nuas P. Sl. CoorHocurejtbHoe YrioTpeOjieHHe MpPeIOKHO-a JĮEXKHBIX KOHCTDYKIAI C HDpH4KHALIM BHIOM OTHONICHHI B COBPEMEHHOM DYCCKOM JIATEpaTypHOM A(3EIKC. — Yi3B. AH JlarsCCCP, 1958, 11(136), c. 51—67. Komapos A. II. CrcreMa CpejicTB BLIDaxXeHHSA IPHYHHHO-CIIEJICTBEHHBIX OTHOIICHHHA B COB- DEMEHHOM HeMeIIKOM si3bike: Jue. ... A-pa OHIoJi. HayK. — Amama-Ara, 1973. Pykormucs. Mycreiikne K. Crosocouerannsi ¢ rpejproroM OT H HX 3KBHBAJICEHThI B JIMTOBCKOM SI3bI- xe. — VVPI Mokslo darbai. Rusų kalba ir literatūra, 1959, t. 6, p. 39—60. Huxurana C. E. O ceManTHYeCKOM BapLHDpOBaHHH DpyCCKHX mpewioros. — B xu.: CeMaHTH- WecKOe H OdopMAJI5HOC6 BapsupoBamme. M., 1979, c. 108—147. Hošsak Il. K sBonpocy 0 ceMaHTH4eCKONH CYN(HOCTH Maekeil H HX TaK Ha3bIBACMOM LIEJIOCTHOM (0GnteM) 3HAYCHHH H JiOKAJIbHOCTH, — B xH.: Ąl3s5rKO3HaHnHe B Yexocnopakmn. M., 1978, c. 265—275. HosuxoBs JI. A. CeManrukra pycckoro s351Ka. — M., 1982. Ilonosa JI. H. IlpejpiorH, BLIpaxatoNnHe MPHYHHHBIE OTHONICHHA B COBPEMEHHOM DpyCCKOM JMTEDATYDHOM s3bIKe, H HX CHHOHHMAMS: Imo. ... KAH/Į. Ouxoji. HayK. — JL, 1956. Pykorncb. Pacamasuuyc A. TsiarojibHbIe CIOBOCOYETaHHS C TBODpHTeJIbHbIM IajĮexXOM B COBpeMeH- HOM JIKTOBCKOM JIATEPATYPHOM s53bIKe;: ABToped. auc. ... KAHK. OHJIoji, HayK. — Busrsaroc, 1965. GOunrejis A. M. Ilpon3B0jiHbIe IpHuUKHHHEIEe MPEUIOTH B COBPEMEHHOM PYCCKOM JIMTEpaTyp- HOM si3bIKe. — Xapesros, 1962 (a). ®unkeas A. M. TIpemrorn, BbipaxatolHe KaTeropuio NMPUYHHHOCTH B COBPEMEHHOM pyC- CKOM si3bike: JIuc. ... JĮ-pa ¢mwron. Hayk. — Xapbkos, 1962. Pykomucs. OJI — ®opmansras joruka | Ors. pen. Uynaxun K. A. x Bpoackuit MU. H. — JI, 1977. Conennn B. H. Ilpejproru Hemenkoro s351Ka. — M., 1963. Crenanos IO. Crpykrypa dpanmysckoro s3sika, — M., 1965. CTII — CemanTHYeCKHAE THIIbI Ipeaukatos. — M., 1982. 3, BAJIFOJIUTE CUCTEMA IIPHYHHHEIX TIPE/ĮJIOTOB B JIMTOBCKOM SI3bIKE Pe3iomMe 1. IlpnuxHHbie OTHONNEHHSA B JIHTOBCKOM $3bIKE BHIpAXAIOTCH npemioramu if „H3, C“, nuo „OT, c“, dėl „w3-3a, no“, per „w3-3a“, dėka „GOnaronapa“ (mocnenor), už „3a“ H TBOpHTeJIbHbIM ranexoM (6e3 npemprora). Kaxyrasi H3 JIaHHELIX GopMm OTJHYAeTCA CBOHMH ĮMOGepeHIHAJIbHLIMH NpH3HAKAMH, OTDAXKAIOIIHMH Dpa3HbIe ACITeKTbI IIpH4HHHLIX OTHONNeHHit. JlaHHbIe ODOpMbI OGpa- 3YIOT CHCTeMY OnnoO3HIUOHI C TPeXCTYIMeH4aToi cTpykTypoil. Ileppyio (HH3IOTYIO) CTYONeHb CHCTEMBI cocrapnstior Orio3anau: 1) iš — nuo (MO NpH3HAKY ,,BHYTPEHHAS ItpHuHHA“, MapKHPOBAaHHBIN WIeH ONMNO3HIKHH — MpPEeIOr iš, ONTMO3HIAA B OTHAENBHBIX Cllydasix HeiTpanusyercs), 2) dėka — per (Ito NpH3HAKY „TIOJIOXHTeJI5GHOCTb IPHYHHEI, 06a Wwiena MapKHpoBaRti), 3) už — dėl (no IpH3HAKY ,,IDAYMHA BO3MEIICHAA, MAPKHPOBAHHBIH WIeH — ItpejUIOr Už). Criefyioniyio CTyIeHb CHCTeMBI OGpa3ytoT onmosummu: 4) iš, nuo (1) — TB. ri. (10 MpH3HAKY „HEJIHCKDETHOCTL NPHIAHEI, MADpKHDpOBAHHEIN WiIeH — TB. IL, OMITO3MIMAS HeiTpamH3yema), 5) dėka, per (2) — dėl, uz (3) (mo MpH3HAKY „MOJIaJILHOCTb MPHYHHEI", MAPKHPOBAHHBIA WieH — npeiorn dėka, per, OMMO3AIAA HeHTpam3yeMa). BeiCIIyio CTYMEHb CHCTEMBI COCTaBJisieT onmo3uumst 6) iš, nuo, TB. Tr. (4) — dėl, dėka, per, už (5) (mo npu3Haky „KOHKpeTHOcTE“ | ,,0600menHOCTh MpHYHHEI“, 06a Wiena MapKHPOBAHBI). He Bce 37eMeHTHI NAHHON CHCTEMbI paBHO3HAYHBEI. OCHOBY CHCTeMBI OOpa3yIOT TIpejiJIOTH iš „w3, c“, nuo „OT“, c ono CTOPOHLI, H NnpejpIor dėl, c mpyroii. OcTrajibHbIe 3JIEMEHTBI CHCTe- MBI — IIpeJUIOTH per „H3-3a“, InocJIeJior dėka „Gnaronapst“ m TB. II. — SBNAIOTCHA CEMAHTHYeC- 154 KHMH BapDHAHTAMH OCHOBHBIX H HTDpaIOT BTOPOCTEIEHHYIO POJIb B BbIDAXKEHHH IIDHYKHHHELIX OTHO- menui, OHM OTMEYEHB! CTHJIMCTHYUECKH: YIOTDeOIISIOTCS Yale B CTHJIE XVIIJOXECTBEHHONH JIATEpa~ Typsl (per, TB. 1.). Chepa ynorpeGienusi nocinenora dėka pacumpsiercs. 2. IlpuuunnbIie OPE/UIOTH PA3JIMYAIOTCS YCJIOBHAMH CBOEro (YHKIMOHHDOBAHHA, T.e. JIEKCH- YeCKHM OKDYXEHHKHEM. Ilpejpror iš ,u3, c“ COYETACTCH C 3aBHCHMBIMHE CYIIECTBHTELHBIMH, BbIDAXAIONOHMH TaKHe TIpH3HAKH JIHINa (WIM JPYroro XHBOTO CYIIECTBA), KaK JMOKHH, YyBCTBA, OLIYIIEHHS H CBOHCTBA XapakTepa; ompejeisemMsie CJIOBA 0003HAYAIOT JNEHCTBHA, COCTOSHHE (MIM H3MEHEHHS COCTOS- HAs) Moa | He-IHLA. Ilpejpror nuo „oT, c“ coderaercs (B OT/IAYHE OT IpeIora if „H3, C“) C 3aBHCHMBIMH CYIeCT- BHTeJIbHLIMH, OOO3HA4AIONIHKMH KOHKDETHEIC NpeliMETBI, JIEKCTBHS, SBIIEHKHS IpHDOJILI, A TAKKE €BOHCTBA; OINIpeJIeJIAeMbIe CJIOBA BHIPAXKAIOT COCTOSIHHE HJIH ETO H3MEHEHHSA (B IIO3HIMH C TJIaro- JIAMH AKTHBHOTO, IIDOH3BOJIbHOIMO HEHCTBHSA Y Npemiora nuo OOHAPYXHBAeTCs HE IpHuKHHOCS 3HAYCHHE, cp.: pasislėpė nuo karščio „ckpburecs OT Kapsl“ x pavargo nuo karščio „ycraji OT Kapsr™). Ilpejpror dėl (B orjmmune OT iš, nuo) coueraerTc4 ¢ KMeHaMH OGOGnfeKHOro, pPOAOBOro 3Have- Hust (B TOM YHCIIE CO CIIOBaAMM priežastis „Itpaunna“, kaltė „Buna“, aplinkybė „OGcrostrestbCTBO“, ypatybė „cBoiūcrBo“, trūkumas „Henocrarox“, perteklius „wajmunirek“ u JIp.), a TaKxe C HMEHAMH aGcrparTHOro, HO Gojiee y3KOTO (BHIOBOTO) 3HA€eHHS H C KOHKDETHBIMH HMEHAMH. VCJIOBHZ dYyBKIKMOHHDOBAHHSA JAHHONH KOHCTDYKIKH CEMAHTHYECKH He OrpaHH4ueHbI. KOHCTpyKUKHS OOLI4HO ObIBaeT CBA3AHA C NpeJUIOXEHHEM B KeJIOM. BEIMIeJisteTCSA rpymma TIaroJIOB, TpeOyIOIHX KOHCTDYK- UHH C npeįpioroM dėl (3To riaroirsl, BbIpaxaIonIHe SMOLMH, Banp.: jaudintis „TiepexnuBaTb“, liū- dėti „rpycraTs“, pykti „cepnuTbecs“ m np.). Kak mpasmio, ĮfaHHAS TIpelUIOXHAS KOHCTPYKIHS VYnOTpeOJISeTCA B NpEUIOKEHHX, IepeJAoIHX HHODODMAIIHIO O CBS3SX, KOTOPHIE VYCTAHOBJIEHBI JIOTHY4ECKHM MBINIUICEHHEM, a He SMIHpHYeCKHM BOCIOpHATHeM, Cp.: Lėktuvas negalėjo skristi dėl rūko ,,Camoner He MOT JieTETb H3-32 TyMama“ nu Medis sulinko nuo vėjo „JlepeBo cOrHyJIOCb OT Ilpeanor per „m3-3a“ x mocnenor dėka ynoTpeGnAOTCH B CeMaHTHYECKH Or pAHMYEHHBIX KOHTEKCTaX: IepBbIĖ yKa3blBaeT Ha OTPHIATENLHYIO, BTODpDOH — HA MOJIOXKHTENBHYIO MDHYHHY. VuorpeOjienne npemnora už OrpaHWYeHO TJIarOJIAMH CO 3HAYEHHEM OLEHKH B IIHPOKOM. CMEICJIe ITOrO CJIOBA (Harrp., bausti ,xapats”, barti ,pyrate“, kaltinti „oGBuusTs“, pykti ,cep- IMThCA™; girti „XBaJIiNTb“, vertinti „MennaTb“, mėgti ,OOHTL" x Ap.). E. VALIULYTĖ DAS SYSTEM DER KAUSALEN PRAPOSITIONEN IN DER LITAUISCHEN SPRACHE Zusammenfassung Die Kausalverhiltnisse driicken in der litauischen Sprache die Pripositionen iš, nuo, dėl, dėka (Postposition) mit dem Genitiv, už mit dem Akkusativ und der Instrumentalis (ohne Prūposition) aus. Diese Formen haben in entsprechender Weise das semantische Feld der Kausalverhiltnisse verteilt und bilden unter sich ein System. Die Struktur des Systems bilden 3 Reihen (Stufen) der bindren Oppositionen, die durch hierarchische Beziehungen verbunden sind. Die niederste Stufe bilden 3 Oppositionen: 1) iš — nuo (differenzielles Merkmal ist „der innere ‘Grund, das gekennzeichnete Glied ist die Priposition iš, vgl.: verkia iš džiaugsmo (weint vor Freude) — linksta nuo vėjo (beugt sichvom Wind) ; 2) dėka — per (differenzielles Merkmal ist „der positive Grund“, beide Glieder sind gekennzeichnet: der erste — positiv, der zweite! — negativ, vgl.: iSsigelbéjau draugų dėka (ich rettete mich dank der Freunde) — pražuvo per draugus (er kam wegen der Freunde um); 3) už — dėl (differenzielles Merkmal ist der Grund der Belohnung®, das ge- kennzeichnete Glied ist die Priposition už, vgl.: kaltina priešus už skriaudas | dėl skriaudy (beschul- digt Feinde der Beleidigungen), gerbia skruzde už darbštumą | dėl darbštumo (man ehrt die Ameise fiir die Arbeitsamkeit | wegen der Arbeitsamkeit). 155 Die zweite Stufe des Systems bilden 2 Oppositionen: 4) Instr. — iš, nuo (1) (differenzielles Merkmal ist der undiskrete (in zeitlicher Weise) Grund, das gekennzeichnete Glied — der Instru- mentalis, vgl.: akys spindi džiaugsmu | iš džiaugsmo (die Augen strahlen vor Freude), vyšnia pabalo žiedais | nuo žiedų (der Kirschbaum wurde von Bliiten weiB); 5) dėka, per (2) — dėl, už (3) (dif- ferenzielles Merkmal ist „der modale Grund“, das gekennzeichnete Glied — dėka, per). Die hochste Stufe des Systems bildet die Opposition (6), derer Glieder die Oppositionen (4) und (5) sind: iš, nuo, Instr. (4) — dėl, už, dėka, per (5) (differenzielles Merkmal ist „der konkrete (situationelle) Grund“, das gekennzeichnete Glied — das erste (iš, nuo, Instr.), vgl.: iš pykčio (vor Wut) — dėl blogos nuotaikos (wegen der schlechten Stimmung), nuo skausmo (vor Schmerz) — dėl blogos savijautos (wegen des schlechten Befindens). Nicht alle Glieder des Systems sind gleich wichtig in funktioneller Hinsicht. Thre Grundlage bilden die Pripositionen iš, nuo und dėl, uz.