LIETUVIU
KALBOS
SANDAROS
TYRINEJIMAI
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXVI
(1987)
REGINA
DILIENE
BUDINGESNI
J.
BALCIKONIO
VERSTU
H.
K.
ANDERSENO
»PASAKU“
VIENTISINIO
SAKINIO
STRUKTURINIAI
MODELIAI
J.
Baléikonio
pasaky
e imuose,
kaip
g azios,
gy os
liaudies
kalbos
lobyne,
daug
idomaus
anda
ne
ik
leksikos,
be
i
sin aksés
y iné ojas.
Siame
s aipsnyje
bandcma
apZ elg i
J.
Bal ikonio
e s y
H.
K.
Ande seno
,,Pasaky“?
sin akse
ienu
aspek u
—
kokie
bidingesni
ien isiniy
sakiniy
iSplés iniai
s uk i iniai
modeliai.
Vien isinio
sakinio
s uk i iniu
modeliu
laikysime
abs ak y
sin aksinj
pa yzdi,
pagal
ku j
gali
bi i
suda y as
a ski as
minimalus,
elia y iai
uzZbaig as
sakinys?.
Taéiau
kyla
klausimas,
kaip
nus a y i
a
bi ing
minimuma.
Akademinés
usy
kalbos
g ama ikos
eigimu,
ij
o maliqg
minimaliaja
sakinio
s uk i a
jeina
ienas
a ba
du
na iai
(jie
pap as ai
suda o
sakinio
p edika inj
cen a)*,
ik
j
seman ine
minimaliaja
s uk a
j aukiama
i
s ip iojo
aldymo
objek as,
i
s ip iojo
aldymo
bisenos
subjek as
/
eiksmo
objek as*.
Da
neiSaiSkin a,
a
oks
k i e ijus
y a
pakankamas,
suda an
minimaliasias
sakiniy
s uk i os
schemas.
Pa y inéjus
konk e ius
kalbos
ak us,
gal
Siek
ick
paaiSké u,
ku ie
s uk i iniai
modeliai
kalboje
i8
ik yjy
eikia,
©
ai
padé y
nus a y i
i
jy
sky imo
p incipus.
Konk e is
kalbos
pa yzdZiai
Siam
da bui
ink i
iS
J.
Baléikonio
e s y
H.
K.
An-
de seno
,,Pasaku“.
Jau
i§
pi mujy
e imo
y inéjimy
da osi
aisku,
kad
didelis
sakinio
s uk i inés
o mulés
,,su umpinimas“
ne
isada
leidzia
iz elg i
ne
i
eik’mingas
kalbos
ei8-
kiniy
ski ybes.
Todél
ikslinga
bi y
ski i
ben
d iejy
lygiu
s uk i ines
o mules
—
minimaliasias
(abs akcijos
lygis
pa s
didZiausias)
i
iSplés inés
s uk i os.
Sakinio
iSplés inio
modelio
apim is
didesné
nei
minimalios
s uk i os
modeliy,
nes
i
jy
sudé-
i
i aukiami
ne
ik
obliga o iniai,
be
i
akul a y iniai
ak an ai®;
kai
ku iuose
mo-
deliuose
ai
bus,
pa yzdZiui,
aplinkybinés
eikSmés
linksniai
i
linksniai
su
p ielinks-
niais,
eiksmazodziy
bend a is,
eiSkian i
iksla,
i
k .
ISplés inés
s uk i os
mode-
liais
ge iau
pa odoma
p edika o
s uk a,
o
ai
daZnai
u i
didele
eik’me
sakinio
seman ikai.
S a bu
i
ai,
kad,
apibend inan
esminius
iSplés iniy
s uk i y
ski u-
ies
i
lokalizuojamosios
eikSmés
p edika y
g upés,
nes
sakiniai,
i
ku iy
sudé j
2
Ande senas
H.
K.
Pasakos.
—
V.,
1966.
2
Pycckas
pamma uka.
—
M.,
1980,
c.
92.
8
Ten
pa ,
p.
97.
*
Ten
pa ,
p.
25.
5
C enanosa
M.
JI.,
Tenn6u
I’.
Yac u
pew
u
mpoOnema
sanen noc u
B
coBpemeH-
HOM
HeMeKOM
a3bIKe.
—
M.,
1978,
c.
172—177.
44
jeina
k yp ingos
slink ies
p edika ai,
iSplés inéje
s uk i oje
u i
nu ody a
o ien y a
(pla iaja
p asme)/Z .
pa yzdj
a)/,
0
lokalizuojamosios
eik$més
p edika y
sakiniai
—
nu ody a
biisenos
yksmo
ie a
/
Z .
pa yzdi
b)/.
P z.:
a)
Taip
jie
a leké
i
u ky
Zeme
95;
b)
Ka gq
p ie
didelio
eid odzio
an
s aliuko
s o éjo
piemenélé
i
kamink é-
ys
23.
ISplés iniai
s uk i iniai
sakiniy
modeliai
i¥
dalies
padeda
cha ak e izuo i
i
a8y ojo
s iliy.
J.
Bal&ikonio
e s ose
pasakose
daznai
pasi aiko
i8
seno
lie u iy
kal-
bai
biidinga
eiksmazodZio
asmenuojamosios
o mos
su
daly iu
a ba
padaly iu
kons ukcija.
P z.:
P ieS
paciq
saulés
laidg
Elzy é
pama é
sk endan
ienuolika
lau-
kiniy
gulbiy
su
aukso
ka imomis
an
gal y
152.
Sakiniy
s uk i os
a z ilgiu
8i
kons ukcija
kelia
nemaza
sunkumy
—
neai’ku,
a
isi
kons ukeijos
na iai
y a
ienodai
bi ini
sakinio
minimumui,
nes
apsk i ai
lie u iu
kalbos
moksle
da
nep iei a
p ie
ienos
nuomonés,
kuo
laiky i
okia
kons -
ukceija®.
Miné as
kons ukcijas
J.
Baléikonio
e s ose
H. K.
Ande seno
,,Pasakose“
dau-
giausia
suda o
su okimo
i
pojii¢iy
p edika ai
(gi dé i,
ma y i,
jus i);
ka ais
—
eiks-
mo
a ba
bisenos
p edika ai
(klausy is,
bijo i).
P z.:
Paskui
i
Sunys
gi dé i
bu o
lo-
jan
157;
Daba
Kajus
nebebijojo
Sniego
ka alienés
g iz an
namo
264.
H.
K.
Ande seno
,,Pasaky“
e ime
pasi aiko
miné os
kons ukcijos
sinonimi8-
ku
pakai y.
Tai:
1.
Veiksmazodis
+
a dazodzio
linksnis
(né a
daly io
/
pusdaly io).
P z.:
P in-
cesé
iSéjo
pasi aikScio i
su
isomis
iimy
damomis
i
iSgi do
skambaléliy
melodijq
15.
2.
VeiksmaZodis
+
Salu inis
sakinys.
Sis
sinonimiSkas
pakai as
daug
daznesnis
nei
pi masis,
.
y.
eiksmazZodis
+
a daZodzio
linksnis.
P z.:
A
u
negi déjai,
kad
apie
ai
skambina
po
isq
k as q?
19.
Be
da
baisiau
bu o
ma y i,
kaip
jie
musési
i
s umdési,
kandZiojosi,
d askési
i
ienas
ki q
ijo®®,
Galimas
da
ienas
sinonimi&kas
a ejis
—
padaly is
Salia
anzi y inio
eiksma-
Zodzio
kei iamas
daly iu.
Tokiu
a eju
daly is
eina
de inamuoju
pazyminiu
i
nuo
p edika inio
Zodzio
nep iklauso.
Pyz.:
Elzy é
pama é
sk endandias
gulbes.
Plg.:
Elzy é
pama é
sk endan
gulbes.
Taciau
J.
Baléikonio
,,Pasaky“
e ime
okio
pa yzdzio
as i
nepa yko.
Taigi
Siuo
a eju
kalbininkas
a iduoda
pi menybe
eiksmazZodZio
i
padaly io
kons uk-
cijai.
Tiksliai
nus a y i
isy
miné y
sinonimi8ky
a ejy
san yki
,,Pasaky“
e ime
ga-
na
sunku,
nes:
1.
Tas
pa s
eiksmaZodis,
iS
esmés
nebidamas
daugia eikSmis,
am
ik ame
kon eks e
gali
eikS i
kai
ku iais
s ilis iniais
niuansais
besiski ian ius
dalykus,
ku ie
sa o
uoZ u
lemia
ski inga
sakiniy
o maliaja
s uk i a.
P z.:
a)
Jis
gi déjo
musan
bigng
<...>
166.
b)
Gi déjau,
kad
aza
bu o
su
kinu
kadais
susizadéjusi
24.
An ajame
sakinyje
eiksmaZodis
gi déjau
eiSkia
ne
iek
akus inio
su okimo
eiksma,
kiek
am
ik a
modaluma,
.
y.
jis
galé y
bi i
sinonimiSkas
eiksmazodZiui
Zinojau
su
abejojimo,
ne ik umo,
nega an a imo
a spal iu.
°
Plg.:
Balke icius
J.
Daba inés
lie u iy
kalbos
sin aksé.
—
V.,
1963,
p.
193;
Lie u iy
kalbos
g ama ika.
—
V.,
1976,
.
3,
p.
476.
45
2.
Sunku
sp es i,
a
eiksmo
objek as
su okiamas
kaip
a liekan is
eiksma,
a
s a iSkai.
Nuo
o
p iklauso,
a
galima
pagal
p asme
eiksmaZodZio
asmenuojamosios
o mos
i
daly io
/
padaly io
kons ukcija,
a
ne.
P z.,
sakinyje
Niekados
nesu
gi -
déjusi
panaSaus
g azumo!
17
jungini
gi déjusi
panaSaus
g aZumo
be eik
negalé ume
pakeis i
kokia
no s
sinonimiska
eiksmaZodzio
asmenuojamosios
o mos
su
daly iu
/
padaly iu
kons ukcija.
Kas
ki a
sakinys
Ji
paju o
Zi nj
pe
d ideSim
Ciuziniy
i
d ideSim
pa aly,
an
ie-
nas
ki o
suk au y
48.
Cia
pagal
p asme
galima
saky i
ne
paju o
Zi nj,
be
paju o
Zi ni
spaudzian .
3.
Ne
isada
eiksmazodzio
i
daly io
/
padaly io
kons ukcija
gali
u é i
ai3-
kos
sinonimy.
P z.,
eiksmaZodis
saky is
iek
seman iskai,
iek
sin aksi8kai
pap as-
ai
eikalauja
daly io.
P z.:
Jis
pasisaké
esan is
u ky
die as
i
a kakes
pas
ja
i§
dan-
gaus
36;
Taciau
ji
sakési
esan i
ik a
ka alai é
48.
Tai,
kad
J.
Baléikonis
nesi enkina
ku iuo
no s
ienu
aiSkos
biidu,
odo
jo
sub-
ily
8iy
aiskos
biidy
ski umo
sup a ima,
sugebéjima
j aigiai
juos
a o i.
Sie
ski -
umai
galé y
a sispindé i
iSplés inése
s uk i inése
o mulése
—
adinasi,
j
jas
eiké y
—Pa
i auk i
isus
kons ukcijos
V;
: /Pusdaly .
na ius
Sa i ai
J.
Baléikonis
a oja
i
ki a
kons ukcija
—
p edika u
einan j
asmenuoja-
maji
eiksmazodj
su
bend a imi.
P z.:
Di b inei
lakS ingalai
da é
giedo i
ienai
77;
Panasiy
daik y
negali
nu yleé i
30.
G.
Zolo o os
eigimu,
okios
kons ukcijos
( eiksmazZodzZio
asmenuojamoji
o -
ma
+
bend a is)
a si anda
ada,
kai
sin agma ikoje
eiSkiamos
d i
eiksmo
ypa y-
bés —
a ba
azinis
p oceso
pobidis
(p adzia,
pabaiga,
asa),
a ba
a psin aksinis
modalinis
subjek o
i
eiksmo
san ykis
(galéjimas,
no éjimas,
p i aléjimas
i
pan.)’,
Tokiu
a eju
pa s
eiksmazodis
gauna
bend a ies
iS aiska,
o
pagalbinio
ZodzZio
asmenuojamosios
o mos
lyg
uzima
jo
ie a.
P z.:
Eglu é
p adéjo
él
pasako i
apie
Sa e
i
sa o
gy enimg
mixke
92;
Ne ukus
i
peliukés
nus ojo
ja
lanky i
93.
Vadinasi,
eiksma
iS eiSkia
bend a is,
o
eiksmazodzio
asmenuojamoji
o ma
seman iskai
iSpleéia
jos
u inj.
Tokiu
bidu
abi
eiksmazodzio
o mos
suda o
iena
p edika a.
Kons ukcijos
su
modaliniu
a ba
aziniu
eiksmazZodZiu
y a
seman i8-
kai
konk e esnés,
ikslesnés
i
J.
Baléikonio
e imuose
daZnai
pasi aiko.
Pasakoje
»Nauji
ka aliaus
d abuziai“
jos
suda o
apie
25%
isy
eiksmazodziy
o my,
,,Me -
gai é
su
deg ukais“
—
13%,
,,Bjau usis
an iukas*
—
20%
isu
eiksmazodzZiy
o -
mu.
Taéiau
aziniai
i
modaliniai
eiksmaZodziai
ne ienodai
pakei ia
bend a ies
u inj.
Faziniai
eiksmazodzZiai
nu odo
ik
eiksmo
aze
—
p adZia,
pabaiga
a ba
asqa.
P z.:
Daba
jis
baigia
neSio i
mano
senq
aukso
au u q!
54;
Paskiau
da
labiau
émé
Saudy i
224.
Modaliniai
eiksmazodZiai
seman iskai
y a
be eik
s a besni
uz
bend a j,
nes
bi-
en
jie
nulemia
i8plés inés
sakinio
s uk i os
seman ika.
Plg.:
1)
Mes,
senudiai,
da-
ba
galime
sédé i
jos
pa ésy
112;
2)
Mes,
senuciai,
daba
sédime
jos
pa ésy.
7
30mo osa
I.
A.
O
cun axcn4ecko
mpupoye
coppeMeHHO O
pyccKo o
s3bIka.
—
Ou-
slono mueckue
HayKu,
1979,
nem.
5(113),
c.
45.
46
Pi majame
sakinyje
u ime
ik
eiksmo
galimybe,
am
ik a
salyga
jam
yk i,
o
an ajame
—
pa i
konk e y
eiksma.
J.
Bal ikonio
H.
K.
Ande seno
,,Pasaky“
e -
ime
andame
labai
i ai iy
modaliniy
eiksmazodyiu.
Jie
gali
eik& i:
1)
Mokéjima,
igiidzius:
Ma ,
senelé
mokéjo
ke é i
248.
2.
Galéjima:
Coliuké
negaléjo
uzmig i
127.
3.
Sp endima,
leidima:
Apsigal o i
da é
me us
i
ienq
dienq
180;
Gy en i
ga o
jis
mazu i
kamba iuks i
p ie
kiauliy
migio
15;
O
ik ajq
laks ingalq
nusp endeé
isai
i5-
em i
i§
os
Zemés
78.
j
4.
Reikéjima:
Reikia
k aus y is
i
cia
125;
Juk
pi ma
po
jo
es u iy
y q
ji
u éjo
mi i
i
pa i s i
ju os
pu a!
281.
Sakiniy
s uk i iniy
modeliy
a z ilgiu
p oblema
¢ia
i gi
iena
—
a
j auk i
pa-
galbinj
eiksmaZodj
i
minimaliaja
s uk i ing
schema,
a
ne.
Panag inékime
galimus
sinonimiSkus
a ian us:
1)
Pama e
g ambuolj,
jie
sumané
su
juo
pazais i
38
i
Pama e
g ambuoli,
jie
su
juo
pazaide.
2) I
an
o
popie iaus
ik ai
émé
agy i
118.
—
I
an
o
popie iaus
ik ai
asé.
3)
Gy en i
ga o
jis
mazu j
kamba iiks j
p ie
kiauliy
migio
15.
—
Gy eno
jis
ma-
Zuciame
kamba iikS yje
p ie
kiauliy
migio.
Tokie
sinonimiSki
kei imai
galimi,
a iau
sakinio
seman ika
jie
ge okai,
ka ais
ne
iS
esmés
pakei¢ia.
Todél
many ume,
kad
i
minimaly
i
(bu inai)
j
iSplés inj
saki-
nio
modelj
Sias
kons ukcijas
eiké y
j auk i.
Juo
labiau,
kad
Sie
pagalbiniai
eiks-
maZodziai
daZnai
gali
aldy i
eiksmaZodinio
daik a a dzio
galininka.
Plg.:
I
El-
zy é
i
isos
Si dies
p adéjo
mels is
154
I
Elzy é
i
isos
Si dies
p adéjo maldq.
A ski a
g upe
suda o
alios
ei8kimo
p edika ai,
jie
isuome
is eik8 i
asmenuo-
jamaja
eiksmazodzio
o ma
su
bend a imi.
Pyz.:
Liepk
sniegui
Sil ai
uzklo i
jaunus
Zelmenis
205;
Ji
niekam
nesileidzia
Zi i é i
iesiai
sau
j
eidq
195.
Kadangi
Siuo
a eju
abi
eiksmus
eiSkian ios
eiksmazodziy
o mos
p iklauso
a ski iems
eikéjams,
.
y.
a ski iems
eiksmo
ykdymo
subjek ams,
ai
iek
j
mini-
maly,
iek
j
iSplés inj
s uk i os
modeli
jeis
i
eiksmaZodZio
asmenuojamoji
o ma,
i
bend a is.
Dél
o
alios
eiSkimo
p edika ai
suda o
a ski a
p edika u
ipa.
Siame
da be
ap a i
ik
kai
ku ie
ien isiniy
sakiniy
iSplés inés
s uk i os
ag-
men ai.
[Ssamesni
y inéjimai
galbi
padé y
iSsp es i
kai
ku iuos
ligi
Siolei
ginéy i-
nus
sakiniy
s uk i os
klausimus.
HEKOTOPBIE
PACIIPOCTPAHEHHBIE
MOJEJIM
MPOCTO O
NPEQJIOKEHHA
B
NEPEBOJE
10.
BAJIbYMKOHHCA
KHHIH
TF.
K.
AHJ.EPCEHA
«CKA3KM>
Pes ome
B
qaHHok
pa6o e
paccma pusae ca
HeEOOXOJMMOCTS
BBINeAT
CTPyKTYPHEIe
MOmeH
mpen-
loxenui
xoTa
Obi
myx
yposueli
—
MHHUManbHO
MH
pac pocTpaneHHO
CTPYKTYpbI,
MoTOMy
4TO
OosEMIOe
,,yKopo¥eHHe™
cTpyKTypHOM
opMymBI
YacTO
He
MO3BONSeT
yeueTS
Wa %Ke
3Ha-
MATEUIBHBIC
CeMaHTHYecKHe
pasiuius.
Takoe
yTBepxXjeHHe
OCHOBEIBAeTCA
Ha
MaTepMane
Tepe-
Boga
FO.
Banbunkonncom
kuu u
I.
K.
Anjepcena
.,Cxa3Ku“.
B
paGo e
o6cyxna1oTca
ape
Yac o
—
Pa
BCTpewaemble
B
MepeBoye
KOHCTpyKIMH
—
Vy
|
i.
/
Heenpu4.
4
konc pykiua
Bc omo a enb-
Ho o
Ve
c
Vin ,
HUET
PeYb
O
HX
MecTe
B
CTpyKTypHOM
MOyenM
IpemOxKeHHA.
47