LIETUVIU
KALBOS
SANDAROS
TYRINEJIMAI
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXVI
(1987)
BONIFACAS
STUNDZIA
15
J.
BALCIKONIO
AKCENTOLOGIJOS
Akcen ologija,
kaip
daugiausia
i
ki omis
kalbos
mokslo
s i imis,
J.
Baléikonis
doméjosi
kaip
p ak ikas
—
kalbos
kul i os
ais ingas
puoselé ojas,
sa i as
leksiko-
g a as.
Dés ydamas
Pane éZio
moky ojy
semina ijoje
1919—1924
m.
lie u iy
kal-
bos
ku sq,
supaZindina
biisimuosius
moky ojus
i
su
akcen ologijos
pag indais,
die-
gia
aisyklingo
ki éia imo
igidzZius.
1927
m.
paskelb ame
a i ame
laiSke
S ie imo
minis ui
(I
75)*
sielojamasi
dél
p as os
ea o
kalbos,
nu odoma
i
kele as
ki éio
klaidy
(medzZiagés,
iSmoky i).
1929-1934
m.
pe
Kauno
adija
skai omose
paskai-
ose
aisé
Zinomiausias
leksikos,
zodziu
da ybos
i
ki gio
klaidas.
Nuo
1935
m.
J.
Bal-
Sikonis bu o,
Lie u iy
kalbos
d augijos
ki éio
i
a ies
sekcijos
komisijos
na ys.
Ki éio
klaidas
aisé
i
éliau,
i ai iomis
p ogomis:
s aipsniuose,
ecenzijose,
di b-
damas
pedagoginj
da ba.
Tapes
,,Lie u iy
kalbos
zodyno“
edak o iumi,
jis
deda
daug
pas angy,
kad
ka o eka
papildy y
au en iSki
ZodZiai
i§
i ai iu
Lie u os
ie u.
Ne
iename
s aipsnyje,
agindamas
pla iaja
isuomene
ink i
gy osios
kalbos
lo-
bius,
p aSo
a siys i
pas aby
dél
ju
ki gia imo,
eikSmés.
J.
Baléikonis
laiky inas
didziausiu
i
u bi
nuosekliausiu
J.
Jablonskio
adici-
jos
eséju.
Jis
emési
Jablonskiu,
kélé
jo
au o i e a
ne
ik
aisydamas
kalbos
klaidas,
be
i
skai ydamas
lie u iy
kalbos
ku sq
bisimiesiems
moky ojams.
Tai
labai
aki-
aizdziai
ma y i
i§
,,Rink iniy
as y“
2
ome
paskelb y
Baléikonio
paskai y,
ku
Siek
iek
ie os
ski iama
i
ki ¢éio
dalykams.
Ki is
apib éziamas
kaip
,,balso
pakélimas
an
ku io
skiemens“
(II
5);
plg.
J.
Jablonskio
1922
m.
g ama ikoje
pa eik a
apib é-
Zima:
,,balso
pakélimas,
a ian
Zodj,
y a
jo
ki is“
(RR
1.189).
Po
DidZiojo
Té ynés
ka o
skai y ose
paskai ose
,,ZodZio
ki is
adinamas
ne
balso
pakilimu,
be
i es-
niu (balsio
a
d ibalsio
p adzios
a ba
galo)
iS a imu“
(II
294).
J.
Baléikonis,
kaip
i
J.
Jablonskis,
da
ne a oja
p iegaidés
e mino
—
ki iu
adinama
i
p iegaidé,
a-
Giau
apsk i ai
ki éio
i
p iegaidés
sa okos
ski iamos:
kai inis
ki is
odas
skiemens
umpuma,
deSininis
—
i ap adj
ilguma,
ies inis
—
i agali
ilgumq.
Sekdamas
J.
Jablonskio
1901
m.
g ama ika,
Pane ézio
moky ojy
semina ijoje
skai y u
paskai-
u
konspek e
i,
wu
+
Rakii a
zymi
‘,
éliau,
kaip
i
J.
Jablonskis
1922
m.
g ama ikoje,
pe eina
p ie
F.
Ku Saiéio
adicijos
—
ima
a o i
g a j.
Uzsimenama
i
apie
seman-
ing
ki éio
(beje,
isi
pa yzdZiai
su
p iegaidziy
p ieSp ieSa)
unkcija:
dus a
— aiix a,
mé k i
—
me k i
i
.
.
(IL
8).
1
Skliaus eliuose
nu odoma
J.
Bal ikonio
,,Rink iniy
a¥ y%*
(V.,
1978, 1982)
omas
i
pusla-
pis.
Kai
kalbama
apie
J.
Jablonski,
a ojama
san umpa
RR,
Zymin i
jo
,,Rink inius
aS us“
(V.,
1957,
1959),
19
Ki éiuo és
eik’me
J.
Bal ikonis
a ojo
e mina
pa adigma.
Beje,
kalbininkas
iki
gy enimo
pabaigos
nep i a é
daba iniam
ki iuo iy
ski s ymui,
jsigaléjusiam
po
K.
Biigos
s udijos
LKZ
pi majame
sasiu inyje.
Jis,
kaip
i
iki
1925
m.
J.
Jablonskis,
laikési
Ku Sai io—Jauniaus
schemos,
eigdamas
ja
esan
inkamesne
Siu
dieny
kal-
bai
(J
387—388).
No s,
kaip
jau
saky a,
J.
Bal&ikonis
seké
Jablonskiu
(daugiau
jo
1922
m.
g ama-
ika),
a iau
miné ame
paskai y
konspek e
esama
i
am
ik y,
iesa,
nedideliy
ki -
éia imo
ski umy.
Ypaé
ai
pasaky ina
apie
j a di,
j a dziuo inius
bid a dzZius,
ei-
kiamosios
a8ies
daly ius.
An ai
J.
Baléikonis
eikia
a ian us:
i a dZiu
jis,
ji,
as,
a,
Sis,
Si
ns.
inagininko
jué
(juo),
ja
(jd)
i
k .,
dgs.
galininko
juds
(juos),
jas
(jds)
i
k .;
okia,
kokia
i
k .
ns.
naudininko
ékiai,
okidi
i
okiai.
J.
Jablonskio
1922
m.
g ama ikoje
pa eik os
pi mosios
o mos,
ik
pazymé a,
kad
ie omis
a iama
ki aip,
o
as.
naudininkas
okiai
suki giuo as
d ejopai
( dkiai
i
okiai;
1901
m.
g ama ika).
I a dziuo iniy
biid a dziy
ns.
naudininka
J.
Baléikonis
ki éiuoja
pi mame
skieme-
nyje
(jdunajam,
didziajam),
o
biidingesnj
ki ia ima
jaundjam
(
jaundmjam),
eik a
jau
po
ka o,
ak uoja
kaip
a ian a
(II
34).
J.Jablonskis
isq
laika
ki gia o
p ieSpas-
ku ini
skiemeni:
didzidmjam
(1901
m.
g am.,
RR
1
84),
didzZidjam
(1922
m.
g am.,
RRI211).
Veikiamosios
ii8ies
esamojo
laiko
daly ius
J.
Baléikonis
ki éia o
3
a.
p-2,
iisky us
mo .
gim.
ns.
a dininka
néSan i,
i
1
a.
p.,
i8sky us
y .
gim.
ns.
naudininka
neSandidm.
J.
Jablonskio
i gi
panasiai
ki éiuojama,
ik
isim is
— ns.
ie ininkas,
u in is
ik
1
a.
p.
(sikanciame,
si kandioje).
Skai a di
Sim as
J.
Bal&ikonis
ki éiuoja
an aja
ki giuo e,
Jablonskis
—
ke i aja
(2
a.
p.
ik
kaip
a ian as).
J.
Bal ikonis
y a
pa aSes
i
kele a
specialiai
ki éia imui
ski y
s aipsniy.
Vie-
name
ju,
isspausdin ame
1938
me ais,
j odinéja,
kad
bend inei
kalbai
eik ina
o -
ma
p dcen as,
0
ne
p oce i as,
ki ame,
ku is
a8y as
1960
me ais,
i
,,Rink iniuose
aS uose“
spausdinamas
i§
ank aS io
(I
354—357),
ap a iamas
p ieSdéliniu
(Bal-
Sikonio
e minu
—
p ieSdélé y)
eiksmazZodzZiy
ki gia imas.
PaZyméjes,
kad
_,,dél
ki gio
kélimo
i
p ie¥déli
ski iasi
esamasis
laikas
nuo
bii ojo
ka inio“
(1
355),
au o ius
bando
a ski i
ik
esamojo
laiko
onomo ologines
eiksmazZodziu
klases,
a i aukian-
ias
ki i
i
p ieSdéli,
nuo
nea i aukianéiy.
Pe spek y iau
Cia
u bi
bi y
ieSko i
bend ybiy
i
ski umy
a p
abiejy
laiky
o my
ki éia imo,
—
ai
J.
Bal ikonis,
g ei iausiai,
bi y
i
pada es
(aiSkiai
ma y i,
kad
s aipsnis
neuZbaig as),
a¢iau
ien
ik
pa eik i
jame
ak ai
sa aime
y a
e ingi.
P idu ina,
kad
s aipsnyje
jau
a oja-
mas
p iegaidés
e minas.
Didziausias
i ,
be
abejonés,
e ingiausias
mokslininko
akcen ologijos
da bas
y a
s aipsnis
,,Bid a dzZiai
su
p iesaga
-inis
i
ju
ki éia imas“,
pa aSy as
1951
me-
ais
(I
201—207).
Cia
J.
Bal ikonis,
emdamasis
i ai iy
a miy
(,,gy osios
kalbos“)
gausiais
ak ais,
su o muluoja
labai
pap as q
aisykle,
ku ios
i8
esmés
laikomasi
i
daba ®:
,,ki éiuo i
p iesaga,
jei
[bid a dziai.
—
B.
S.]
pada y i
iS
galiinés
ki io
Zo-
dziu,
ki giuo i
Saknj
(kamienq)
—
jei
i8
Saknies
(kamieno)
ki gio
ZodZiy“
(I
205).
Pagal
a
pa ia
aisykle
ki iuo ini
i
daik a a dZiai
su
p iesaga
-ininkas.
S aipsnyje
2
Su umpinimas
a.p.
=
akcen iné
pa adigma
(ki ¢iuo é).
3
Plg.
Laigonai é
A.
Lie u iy
kalbos
akcen ologija.
—
V.,
1978,
p.
58.
20
asime
eisinga
pas ebéjima,
kad
Zemai iai
i
jiems
a imesni
aka y
aukS aiéiai
links-
a
apibend in i
ki j
p iesagoje,
0
ieno
ki o
Zodzio
nuk ypimy
nuo
aisyklés,
s y a-
imy
jokioj
a méj
ne iks a,
ne
o
pa ies
zmogaus
gali
bii i
d ejaip
ki éiuojama.
Ta iau
o iginaliausias
dalykas,
ku i
galima
plé o i
iki
s a esniy
eo iniy
apibend i-
nimy,
y a
J.
Baléikonio
pas ebéjimas,
kad
p iesagos
-inis
bid a dzio,
nepazis amo
gy ajai
kalbai,
ne aisyklingas
ki gia imas
mums
nejauciamas,
o
jeigu
ai
gy osios
kalbos
pada as,
ai
nejp as as
ki is
uoj
pa
k in a
i
akis
(I
206).
J.
Baléikonis,
ma-
y ,
ju o,
kad
nauji
Zod7iai
ne
isada
linke
paisy i
nusis o éjusiy
ki ia imo
aisyk-
liy.
Tai
odo
a miy
s ebéjimai.
I
apsk i ai,
pagal
kokia
akcen ine
pa adigma
ki -
Giuojamas
konk e us
Zodis,
p iklauso
i
nuo
o,
a
as
Zodis
kalbos
a o ojui
y a
ip as as,
sa as“,
a
neip as as,
,,s e imas“.
Cia
jau
p ieiname
p ie
p agma ikos
dalyky,
ku iuos
bi y
galima
s a s y i
a ski ai
(Z .
»Misy
kalba“,
1985,
N .
6,
p.
9).
Da
de é y
kele a
Zodziy
pasaky i
i
apie
ki us
idomesnius
Baléikonio
pas ebéji-
mus.
Jis
bene
pi masis
a k eipé
démesi
i
ai,
kad
Sakninio
ki gia imo
singula ia
an um,
pe kel ine
eik’me
a ojami
daugiskai a,
pe eina
j
galinini
ki ia ima,
p z.,
duksas,
be
knyga
su
auksais
(I
275,
286).
Visos
Baléikonio,
pana¥iai
kaip
i
Jablonskio,
li uanis inés
eiklos
c edo,
p in-
cipy
p incipas
bu o
émimasis
gy osios
kalbos
ak ais.
An ai
da
1928
m.,
ecenzuo-
damas
V.
Kaman ausko
,,T umpa
lie u iy
kalbos
ki éio
moksla“
(Kaunas,
1928),
Jis
nu odo,
kad
biid a dis
aiskus
ienose
a mése
y a
pi mosios,
ki ose
—
ke i o-
sios
ki iuo és
(I
100),
—
isu
ka
ik
k i ikuodamas,
Baléikonis
ieSko
a spa os
gy-
yojoje,
a miu
kalboje.
Vis
dél o
i
su
a miu
ak ais
kalbininkas
bu o
gana
a sa -
gus:
,, em is
ien
uo,
kas
daba
y a
a mése,
ne
isados
galima; mes
daug
ka
an-
dame
en
pagadin a“
(I
95).
Vadinasi,
i
ia
eikia
a sijo i
g idus
nuo
pely.
Tai
pa-
da y i
daZnai
padeda
analogijos
p incipas,
ku iuo
J.
Bal&ikonis
emiasi,
pa yzdZiui,
ais
pa iais
1928
me ais
k i ikuodamas
S.
DabuSi,
bend inei
kalbai
eikusi
o ma
lie u $s
—
lie u {
( oks
ki éia imas
pazjs amas
pie u
aukS ai iams
i
ju
kaimynams):
jei
Salia
Ragu a,
Sedu d
(da
galima
p idu i
i
Linku d
bei
k .)
u ime
agi is,
Sedi is
(i
linki is...),
ai
Salia
Lie u a
u é y
bi i
lie i is
(I
95).
Tokia
pama ine
o ma
odo
i
biid a dis
lie a iskas.
Sios
p iesagos
biidya dZiai,
kaip
oliau
eigia
mokslininkas,
iSlaiko
pama inio
ZodZio
kamieno
Ki i
i
p iegaide
(b éli
—
b élig-
kas,
sése j
—
sése ixkas,
gal ijg
—
gal ijiskas
i
.
.).
A ba
ki u
samp o aujama,
kad
kada
ne
kada
ki is
gali
bi i
i§lygin as
su
a imos
eik&més
ki y
ZodZiu
ki éia-
imu
(I
206).
Taéiau
i
analogijos
aikymas
oli
g azu
ne
isada
duoda
laukiamy
ezul a y.
An ai
ienodai
sékmingai
galima
j odiné i,
kad
eikia
ki éiuo i
p ocen as
i
p ocen-
as,
plg.
d ejopai
ki éiuojamus
iden ixkos
s uk ii os
skolinius
b d o as
i
a é as,
sliéso ius
i
o 6 ius,
ibagas
i
nabagas.
Teikdamas
1938
me ais
pa aSy ame
s aips-
nyje
no mine
ly i
p écen as,
J.
Baléikonis
emiasi
adicija
—
a ian as
p oce i as
esas
naujai
plin an is
(I
161—162).
Vis
dél o
Siuo
a eju,
ma y ,
de éjo
p ipazin i
g e-
ybes
p écen as
|
p oce i as,
plg.
Gd en as|ad e i as,
élen as| alen as
i
.
.
Ki a
e us,
kaip
ma y i
iS
p elimina iy
daba inés
Snekamosios
bend inés
kalbos
s ebé-
jimy,
dalis
iskiemeniy
skoliniy
linke
apibend in i
ki j
pi mame
skiemenyje,
—
aigi
J.
Bal ikonio
si ilymas,
pasi odo,
esas
pe spek y us.
21
Kalbédamas
apie
ki io
a i aukima
bei
nukélimg
a mése,
J.
Baléikonis
e ka -
Siais
klydo.
S ai
1928
m.
a ian us
p oga,
oda,
iisis
laiko
su
Klaidingai
nukel u
ki -
&iu
j
gala
(I
95).
Jis
ne
bando
o muluo i
sa o i8ka
désninguma:
a més,
iSlaikiusios
ki i
gale,
,, u i
palinkima
dél
neZinomos
p ieZas ies
kiek ienam
i$
ki u
a éjusiam
Zodziui
kel i
ki ii
gala“
(1
95),
p z.,
lie i is
—>lie u s.
Dél
okiy
apsi ikimy
ne eik-
y
pe
daug
s ebé is:
ki éio
a i aukimo
esp.
nukélimo
painiojimo
su
ki éiuodgiy
ski umais
pasi aiko
ne
i
musy
laikais.
O
dél
lie u s
ipo
a ian y
pasaky ina
iek,
kad
galiininio
ki io
o ma
&ia
u bii
susijusi
su
seman inémis
p iezZas imis:
ienaskai os
galinis
ki is
gali
bi i
apibend in as
i8
kuopinés
o mos
lie u iai,
plg.
la iai,
lenkai,
okieCia
i
.
.°
A ba
ki as
pa yzdys:
miné os
V.
Kaman ausko
kny-
gos
ecenzijoje
(I
100)
eigiama,
kad
,,p iauges
skiemuo
ka ais
ki i
nuo
Saknies
a i-
aukia
j
gala
(si dzia,
Si dimi),
0
ka ais
nuo
galo
nus umia
j
p adzia
(pi s e,
peilyje)“.
No s
umpai
eik y
pasaky i
i
apie
ik ine
leksika,
ku ios
no minimui
J.
Bal¢i-
konis
sky é
daug
démesio. Ne
iename
s aipsnyje,
ecenzijoje,
ko odamas
uz
au-
en iskas
ie o a dziy
o mas,
jis
nu odyda o
i
jy
aisyklinga
ki éia ima,
p z.:
Daiigai
2,
Galsia
4,
Juodé
3
(ne
Jiéioda
1),
Madisxiagala
1,
Si in os
34,
Vilnia
1.
Ne
ie
sus
pa adinimus
J.
Baléikonis
bu o
pa s
pa ik ines,
émési
i
in o man ais,
deja,
ne
isuome
kompe en ingais,
odél
kai
ku iy
jo
aisymy
naujausiuose
onomas ikos
da buose
a sisaky a,
pa yzdZiui,
okiy
o my,
kaip
Bilsas
1,
G iéZupé,
Léi é,
Tau ag-
nas
i
k .
(I
340,
372)°.
No é usi
nu ody i
da
iena
e inga
Bal ikonio
bend esnio
pobiidzio
pas e-
béjima
(I
372):
zymé i
ienaskai iniy
a-kamieniy
umpos
i
ci kum leksinés
Sak-
nies
hid onimy
(Bik as,
Klanas,
B adas
i
k .)
ki giuo e
—
2
a
4
—
né a
eisinga’-
Vis
dél o,
kaip
neseniai
a k eipe
déemesj
V.
Vi kauskas’,
a mése,
ku
a ojamas
ilia y as,
okiy
oponimy
ki giuo e
imanoma
nus a y i.
1965
me ais
,,Moksle
i
echnikoje“
iSspausdin ame
s aipsnyje
Ka
nea idé-
liojan
eikia
da y i
misy
kalbos
mokslui*
Bal ikonis,
be
ki a
ko,
a8é:
ssLabai
p a e s y
one iSkai
uz asy i
is isus
a més
eks us...
Dainas,
pasakas
i
ki a
au-
osaka
aSan
eikia
aip
pa
suki éiuo i*
(I
379).
P ie
Sio
da bo
p o eso ius
i
pa s
y a
g aziai
p isidéjes,
pa odes
pa yzdi:
1953—1954
m.
jis
uz aSo
liaudies
daini-
ninkés
J.
Ju konienés
isas
mokamas
dainas,
jas
su ansk ibuoja,
suki éiuoja
i
pa-
engia
leidinj,
iSéjusi
jau
po
mi ies
(,,D uskininku
dainos“,
V.,
1972).
Beje,
zodziai
éia
ki giuojami
ne
pagal
melodija,
o
aip,
kaip
a ojami
Snekamojoje
kalboje.
Uz-
asy i
kuo
daugiau
au en iky
a miy
eks y
labai
ak ualu
i
misy
dienomis,
—
4% .
Zinke iéius
Z.
Ki io
a i aukimas
i
ki éia imo
pa adigmos.
—
Kalbo y a,
1979,
.
30(1),
p.
90-93.
5
Pla iau
z .
S undzia
B.
Daugiskai iniai
asmen a diniai
oikonimai
i
jy
eik’mé
linksnia-
yimo
bei
ki éia imo
sis emu
ekons ukcijai.
—
Kn.:
Lie u iy
onomas ikos
y inéjimai
(Lie u iu
kalbo y os
klausimai).
V.,
1981,
.
21,
p.
192—193.
®
Au en iskos
Siy
hid onimy
o mos
y a
Bilsas,
G ieZipé,
Lei é,
Taii agnas,
2.
Vanagas
A.
Lie u iu
hid onimy
e imologinis
Zodynas.
—
V.,
1981.
7
Taip
da y a
,,Lie u os
TSR
upiy
i
eZe y
a dyne“
(V.,
1963),
ku i
J.
Bal ikonis
ecenza o
(@
371-373).
®
Z .
Masy
kalba,
1985,
N .
5,
p.
40-41.
22
ai
iS ySkéjo
i
J.
Baléikonio
100-osioms
gimimo
me inéms
ski oje
kon e encijoje
skai y uose
p aneSimuose,
diskusijose.
Apibend inan
galima
eig i,
kad,
i damas
i
no mindamas
ki éia imo
dalykus,
J.
Baléikonis
a)
ado a osi
i§
J.
Jablonskio
i
ki y
adicijos
pe im u
»ZYVOSiOS
kalbos“
p io i e o
p incipu;
b)
g ieZ ai
sky é
au en iSkus
a miy
ak us
nuo
naujai
a si adusiy
ei’kiniy;
c)
gana
ykusiai
aiké
analogijos
p incipa.
Kai
ku ie
sub i-
lus
J.
Baléikonio
pas ebéjimai
apie
akcen iniy
pa adigmy
ySj
su
seman ika
bei
p ag-
ma iniais
ski umais
gali
bi i
sékmingai
plé ojami
oliau.
M3
AKWEHTOJIOFHH
10.
BAJIbYHKOHHCA
Pesiome
TipH
uccneqosanum
akieHTomo mueckux
mpoGnem,
Kak
uw
B
HOPMasIM3aTOpcKO
jesTenb-
noc n,
FO.
Banbunkonuc
ucxonum
13
mpHopu e a
2%«MBO O
s35IKa,
cTpoTO
Pasaesa
WCKOHHEIC
baxTsI
opopos
Mu
HOBOOOpa30BaHHA,
yMeno
UpAMensT
UpaHlmm
a ao au.
B
e o
pabo ax
o6-
PallleHO
BHAMaHHe
Ha
HeKOTOpbIe
TOHKMe
BOMPOCHI
akyeHTyauHH.