LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXVIII
(1989)
KALBU
RYSIAI
IR
SAVEIKOS
LIETUVIU
KALBOS
PERIFERINIU
SNEKTU
TYRINEJIMO
LITERATUROS
RODYKLE
Sioje
odykléje
su egis uo i
s a besni
lie u iy
kalbos
saly,
esan iy
uZ
Lie u os
TSR
daba inés
e i o ijos,
y inéjimai.
Pi moje
dalyje
pa eikiami
ling is iniai
Siu
saly
kalbos
ap a’ymai.
Da bu
sa a’as
duodamas
abécélés
a ka
pagal
egionus:
lie u iy
kalbos
salos
La ijos
TSR,
Bal a usijos
TSR,
Lenkijos
LR,
lie u iy
kalba
MaiZojoje
Lie u oje
(Ry u
P isijoje),
.
y.
i8
Siau és
i
pie us
pagal
Lie u os
TSR
sie-
nas.
A ski ai
pa eikiami
eikalai,
ku iuose
galima
as i Siy
Snek y,
aip
pa
lie u iu
subs a o
sla y
kalbose
duomeny.
An oje
dalyje
pa eikiami
s a besni
lie u iy
pe -
sikéléliy
kalb6s
y inéjimai
pagal
egionus.
T e ia
dalis
ski a
daba inio
lie u iy
—
sla y
kalby
pa ibio,
.
y.
daugiausia
lie u iy
kalbos
pe i e iniy
Snek y
e i o ijos
bal y
subs a o
sla u
kalbose
y inéjimams.
Ke i oje
dalyje
pa eikiami
s a besni
da bai
i8
Siy
e i o ijy
e nogenezés,
is o ijos,
e nog a ijos,
kul ii os
i
k .
Ankséiau
lie u iy
pe i e iniy
Snek y
bibliog a ijos
y a
spausdin os
Z.
Zinke-
igiaus
,,Lie u iu
kalbos
dialek ologijoje“
(V.,
1978.
P.
82—83),
A.
Sabaliausko
,,Lie-
u iy
kalbos
y inéjimo
is o ijoje“
(V.,
1979.
D.
1;
1982,
D.
2)
,,Lie u iy
kalbo y os“
li e a ii os
odyklése
i
bibliog a ijose!.
Lie u iy
pe i e iniy
Snek y
i
bal y
subs-
a o
sla y
kalbose
y inéjimy
bibliog a ijos
y a
paskelb os
J.
Lauciii és
monog a-
ijoje
,,Cnosapp
GanTu3Mos
B
cnaBaHCKHX
s3BIKax“
(JleHuu pan,
1982.
C.
151—
166),
leidinyje
,,Teks y
gwa owe
z
Bialos ocezyzny
z
komen a zem
jezykowym“
( ed.
A.
O ebska—Jab onska,
Wa szawa,
1972),
monog a ijose:
M.
Hasiuk
Fonologia
li ewskiej
gwa y
sejne iskiej“
(Poznan,
1978.
S.
90—99),
M.
Kond a-
iuk
,,Elemen y
bal yckie
w
oponimii
i
mik o oponimii
egionu
Bia os ockiego“
(W oclaw
i
in.,
1985.
S.253—268)
i
ki u .
Suda y oja
nuosi dZiai
dékoja
p o .
d .
Z.
Zinke i iui,
p o .
d .
M.
Hasiukui,
ilol.
m.
kand.
L.
PaZiisiui
i
ilol.
m.
kand.
A.
Vidugi iui
uz
konsul acijas
suda an
odykle,
|
odykle
j auk a
didelé
dalis
Zinomu
da bu,
agiau
suda y oja
nep e enduoja
i
i8samy
Sios
emos
y imy
pa eikima.
1
Bielinis
A.,
S ane i iené
E.
Lie u iy
kalbo y a
1944—1960.
V.,
1963;
Bielinis
A.
S ane iéiené
E,
Lie u iy
kalbo y a
1961—1964.
V.,
1965;
K iukeliené
O.,
S ane i iené,
E.
Lie u iy
kalbo y a
1965—1968.
V.,
1971;
Paulauskiené
V.
Lie u iy
kalbo y a
1969—
1972.
V.,
1977;
Ubeikai é
A.
Lie u iy
kalbo y a
1917—1929.
V.,
1987;
Kubicka
W.
Jezyki
ba yckie.
Bibliog a ia.
Cz.
1:
Jezykoznaws wo
ba yckie.
Lédz,
1967.
XXIII,
120
s.;
Cz.
2:
Ono-
mas yka.
L6dz,
1968.
XIV,
140
s.;
Cz.
4:
Jezyk
li ewski.
A.
His o ia.
Lédz,
1977.
365
s.;
B.
Li ews-
ki
jezyk
li e acki.
Lédz,
1977.
367—710
s.
215
I
LIETUVIU
KALBA
LATVIJOS
TSR
Baluodé
K.,
Ga S a
K,
La ijos
gy enamyjy
a dy
lie u ikieji
a i ikmenys
//
Kalbos
kul-
a a,
1986.
Sas.
49.
P.
63—73.
Biga
K.
Lie u iy
isiki imas
Siy
dieny
Lie u oje
//
Boga
K.
Rink iniai
aS ai
.V.,
1961.
T.
3.
P.
551—583.
Biiga
K.
Ciskodo
pa apijos
lie u iu
Snek a.
1911.
(Rank as is)
//
VWU
MB.
D
490.
Ga S a
K.
Lie u iy
kalbos
salos
pie y¢iy
La ijoje
//
MOsy
kalba,
1977.
N .
6.
P.
39—42.
Ga S a
K.
Lie u iy
kalbos
a més
i
jy
kon ak ai
La ijoje.
1:
Lie u iy
kalbos
a miy
La i-
joje
is o ija
//
LTSR
MAD(A).
V.,
1984.
T.
2(87).
P.
83-91.
Ga i a
K.
Lie u iy
kalbos
a més
i
jy
kon ak ai
La ijoje.
2:
Lie u iy
gy enamosios
ie os
i
kalby
unkciona imas
//
LTSR
MAD(A).
V.,
1985.
T.
1(90).
P.
118—126.
Ga S a
K.
Siau inés
ilni8kiy
a més
salos
//
Ta p au .
bal .
kon .
P.
332.
Ga i a
K.
La ijos
lie u iy
a miy
sin aksés
ypa ybés
i
eks ai
//
Lie u iy
kalbos
sin aksés
y inéjimai.
(LKK.
T.
25.)
V.,
1986.
P.
218—241.
Ga S a
K.,
Jacku é
R.,
Venskauskai é
E.
Uodegény
Snek os
one ika,
mo ologija
i
leksika
d ikalbys és
aplinkoje
//
Lie u iy
kalba
i
biling izmas
(LKK.
T.
27).
V.,
1988.
P.
73—106.
G ina eckiené
E.
Daugpilio
apylinkiy
lie u iy
Snek os
one ika
//
IS
lie u iy
kalbo y os
is o-
ijos
(LKK.
T.
20).
V.,
1980.
P.
223-238.
G inayeckiené
E.
Kai
ku ios
Daugpilio
lie u iu
Snek os
g ama inés
ypa ybés
//
Kalby
kon-
ak ai
Lie u os
TSR
(LKK.
T.
23).
V.,
1983.
P.
107—121.
Jacku é
R.
Uodegény
Snek os
leksika
(VU
diplominis
da bas).
V.,
1985.
194
p.
Masy é
G.
Aknys os
Snek os
one ika
i
mo ologija
(VU
diplominis
da bas).
V.,
1987.
Tamulynai é
I.
Uodegény
Snek a
i
jos
kon ak ai
(VU
diplominis
da bas.
LK
ka ed a
Kaune).
K.,
1987.
Venskauskai é
E.
Uodegény
Snek os
one ika
i
mo ologija
(VU
diplominis
da bas).
V.,
1986.
165
p.
Tapmea
K.
Oc posa
m
qHaneKTbI
nHTOBCKAX
c apoxHIoB
B
JlaTBu icKoi
CCP
//TV
bal .
kon .
P.
119-120,
LIETUVIU
KALBA
BALTARUSIJOS
TSR
B och
O.
Zum
Li auischen
siidlich
on
Wilna
//
No sk
Tidssk i
o
Sp og idenskap.
Oslo,
1958.
T.
19.
S.
1-71.
Recenzija:
LKK.
V.
1959.
T.
2.
P.
242—245
(Zi many
i
Bas iny
apyl.).
Ce nai é-Na ickiené
V.
RamaSkoniy
a més
linininkys és
leksika
(VU
diplominis
da bas).
V.,
1986.
104
p.
Cia nai é
G.
RamaSkoniy
a més
bui iné
leksika
(VU
diplominis
da bas).
V.,
1986.
96
p.
Do ydai is
J.
Azie ky
au osaka.
Bidingiausios
a més
sa ybés
//
K aS o y a
(Lie u os
TSR
Paminkly
apsaugos
i
k a8 o y os
d-ja.)
V.,
1980.
T.
9.
P.
78—85.
Eigminas
K.
Ge é iy
apylinkiy
pa a dés
//
Lie u iy
kalba
i
biling izmas
(LKK.
T.28).
V.,
1988.
P.
67—72.
F aenkel
E.
Apie
Vilniaus
k aS o
lie u iSky
a miy
ypa ybes
//
Lie u iy
au a,
V.,
1936.
Kn.
5.
P.
256-262.
F aenkel
E.
De
S and
de
E o schung
des
im
Wilnagebie e
gesp ochenen
Li auischen
//
Ac a
Bal ico-Sla ica.
1936,
T.
2.
S.
14—107.
G inayeckiené
E.
Kai
ku ios
Ge éciy
a més
eiksmazodzio
ypa ybés
//
Bal y kalby
eiks-
mazodzio
y inéjimai
(LKK.
T.
14)
V.,
1973.
P.
221-228.
Jonai y é
A.,
Sudnik
T.
Apie
iena
lie u iy—la iy
kalby
in e e encijos
a ejj
//
Bal is ica.
V.,
1973.
T.
9(1).
P.
75-77.
(Apsas).
*
Su umpinimus
%.
Rodyklés
pabaigoje.
216
Ka dely é
J.
Ge é iy
a mé:
Fone ika
i
mo ologija.
V.,
1975.
143
p.
Lipskiené
J.
Ge é iy
a més
azeologizmai
//
Leksikos
y inéjimai
(LKK.
T.
13).
V.,
1972.
P.
113-144,
Pe auskas
J.,
Vidugi is
A.
Laziny
a més
Zodynas.
V.,
1985.
198
p.
Pe auskas
J.,
Vidugi is
A.
Laziny
a més
eks ai.
V.,
1987.
73
p.
Po ilai y é
T.
Pelesos
a més
one ika
i
mo ologija
(VU
diplominis
da bas).
V.,
1970.
154
p.
Roman iuk
A.
Lie u iy
kalbos
unkciona imas
Ge é iy
apylinkése
//
Jaunyjy
ilologu
da bai.
V.,
1986.
T.
2.
P.
238-242.
Rosinas
A.
Zie elos
a més
j a dZiy
daugiskai os
adesy o
o my
kilmé
//
Kalbo y a.
V.,
1971.
T.
22.
P.
86—88.
Senkus
J.
Kai
ku ie
Laziiny
a més
ypa umai
//
LTSR
MAD(A).
V.,
1958.
T.
14.
P.
183—
194,
Senkus
J.
Laziiny
a més
eks ai
//
LKK.
V.,
1959.
T.
2.
P.-215—230.
S ang
Ch .
S.
Die
li auische
Munda
on
Zasé¢iai
im
Gebie
on
Wilna
//
No sk
Tidds-
k i
o
Sp og idenskap.
Oslo,
1958.
T.
18.
S.
171—201.
(Zie ela).
Sukys
J.
Bodingesnés
RamaSkoniy
a més
ypa ybés
//
LKK.
V.,
1960.
T.
3.
P.
177-190.
Vidugi is
A.
Nauji
da bai
apie
lie u iy
kalbos
a mes
//
LKK.
V.,
1959.
T.
2.
P.
239-246.
Vidugi is
A.
Kai
ku ios
Zie elos
a més ypa ybés
//
LKK.
V.,
1959.
T.
2.
P.
195—214.
Vidugi is
A.
Zie elos
a més
j a dis
//
LKK.
V.,
1960.
T.
3.
P.
113-132.
Vidugi is
A.
VeiksmazZodziai
su
p iesagomis
-iné i
i
-diné i
Zie elos
a méje
//
LTSR
MAD(A).
V.,
1961.
T...2,
P,
219=232.
Vidugi is
A.
Zie elos
a més
daik a a dis
//
Lie u iy
kalbos
g ama ikos
y inéjimai
(LKK.
T.
11).
V.,
1969.
P.
147—182.
Vidugi is
A.
Kele as
ak y
i§
a més
plo o
is o ijos
//
Gaidés
i
RimSés
apylinkés.
V.,
1969.
P.
267-271.
(Apsas).
Vidugi is
A.
BOdingesni
a més
ZodZiai
bei jy
eikSmés
//
Gaidés
i
RimSés
apylinkés.
V.,
1969.
P.
276-281.
(Apsas).
Vidugi is
A.
18
Ge é iy
a més
seman iniy
dialek izmy
//
Leksikos
y inéjimai
(LKK.
T-.
13).
V.,
1972,
P.
21—32.
Vidugi is
A.
Zie elos
a més
eiksmazodzio
kai yba
//
Bal y
kalby
eiksmazZodzio
y inéji-
mai
(LKK.T.14).
V.,
1973.
P.
199-217.
Vidugi is
A.
Zie elos
a més
bid a dis
//
Zodziy o mos
i
jy
a osena
(LKK.T.15).
V.,
1974.
P.
277-288.
Vidugi is
A.
Ge é iy
a més
leksiniai
dialek izmai
//
LTSR
MAD
(A).
V.,
1974.
T.
1(46).
P.
117—128.
Vidugi is
A.
Lie u iy
a més
uz
espublikos
iby
//
ZodZiai
i
Zmonés.
V.,
1974.
P.
51-56.
Vidugi is
A.
Zie elos
a més
p ie eiksmis
//
G ama inés
ka ego ijos
i
ju
aida
(LKK.T.18).
V.,
1978.
P.
159-170.
Vidugi is
A.
Bal a usijos
lie u iai
//
Mokslas
i
gy enimas.
1978. N .8.
P.
37—38.
Vidugi is
A.
I§
Zie elos
Snek os
p aei ies
//
Kalbos
kul d a.
Sas.
55.
P.
81—87.
Wol e
E.
Die
Li aue
im
K eise
Slonim,
Gou .
G odno
//
MLLG.
Heidelbe g,
1899.
T.
4.
S.
166-169
(Zie ela).
Wol e
E.
Zu
li auischen
Dialek kunde
//
MLLG.
Heidelbe g,
1912.
T.6.
P.
166—187
(Zie-
ela,
ASmenos,
Die eniSkiy
apyl.).
Bana ac
A.
I.
Taaponumusa
TMesscs
//
Ban o-cnasanckue
s3biKoBbie
KOHTaKTBI,
M.,
1980.
C.
192—201.
Buay upue
A,
3eTenbcKui
opop
mATOBcKO O
sa3BIKa,
AsToped.
...
KaHa.
HNO.
HayK.
Bunbuioc,
1962.
Bu kayckac
B.
Hexo opsie
ocoGenHocTH
mToscKo o
oBopa
B
OKpecTHOcTsx
PazyHu
//
Ban o-ciaBaHCKHe
3THOASHIKOBBIC
KOHTaKTEI.
M.,
1980.
C,
202—205.
Boiimmuce
T.
Oxomac useckui
Te3zaypyc
Mepe anuescko o
c/c
BopoxoscKko o
p-Ha
BCCP:
7iunnomuas
paGo a.
Bunbu oc:
BFY,
1986.
87
c.
15,
678
217
Boas eps
9.
JIn osckas
Xpec oma ia,
I-11.
CM6.,
1901-1904,
Boas eps
9.
Cneybi
apesHuxb
npycos
uM
HX
s#3bIKa
B
CponnencKoii
y6epxii
//
Ussec us
OT.
pyccko o
s3bIKa
MH
cnopecHoc u
Mou.
AH
CII6.,
1912.
T.
16(4).
C.
151—160.
(a noso.)
Tpunasenxene
9.
Bananue
GenopyccKoii
paMMaTHyeckoli
CHcTeMbI
Ha
a3yHcKHii
OBOp
auToscKo o
s3biKa
//
JIC.
C,
21-23.
Tpunaseuxuc
B.
[se
3ame ku
no
mMTOBcKOH
azHaneKTono HH
//
TpoGneme
nHZ0eBponeiic-
Ko o
s3bikO3HaHHA.
M.,
1964.
C.
70—78.
(Ja noso.)
Tpunasenxuc
B.
Hosoe
b
sHToscKkol
ananex ono nn
//
Ac a
Bal ico-Sla ica,
1965.
T.
2.
C.
177—202.
(a noso,
JIazayxe .)
Monaii u e
A.
Ha3panna
KynbTypHBIX
pacTeHHii
B
MeNsCCKOM
THTOBCKOM
osope
//
BasTo-
CIABAHCKHe
9THOA3BIKOBbIe
KOHTAKTBI.
M.,
1980.
C.
227-245.
Mauxesuy
10. ®.,
Pomanosu4
E.
M.,
UeGepyx
E.
H.,
Mpunasenxene
E.
M1.
Hosn ii cnyyaii
nenaG ann3anuun
B
MHTOBCKOM
oBope
GenopyccKo-HTOBCKO O
no paHH4uba
//
III
bal .
kon .
P.
123—124.
(Panyxe.)
Hescxaa
JI.
P.O
sexcn4eckoM
M
CeMaHTH¥eCKOM
B3aMMOseHCTBAH
JhTOBCKOFO
H
C/IaBAHC-
KO o
s3bIkoB
(Ha
MaTepHasie
eo padHyecko
anenaTHBHO
TepMHMHONO HH)
//
Cos.
ciaBaHOBe-
aenne.
M.,
1972.
C.
90—104,
(Tepsa s .)
Hescxaas
JI.
P.
Ban uiickue
na3nanua
Gono
B
comocTaBneHHH
CO
ciaBAHCKHMH
(cemacno-
nlo myeckne
HaOm onenua)
//
Ban o-cnapancKue
uccneyosanns.
M.,
1974.
C.
155-182.
(Tepsa-
TBI.)
Henoxynusiii
A.
1.
JImn so eo pa bayeckne
caa3u
HTOBCKHX
HM
GenopyccKkHx
(bopM
Ha3Ba-
Hai
a.
J[a noso
u
e o
oxpec uoc eii
//
Ban o-cnapancKue
uccnegopanna.
M.,
1974.
C.
144—154.
Pomanuyk
A.
DaMunHH
B
yciOBUAX
BByA3bIuHA
(Ha
MaTepHase
opopa
Tepsa )
//
Lie u iy
kalba
i
biling izmas
(LKK.
T.
27).
V.,
1988.
P.
55—66.
Cyanux
T.
M.
3ame Ku
0
mHToBcKo-GenopyccKoM
JByA3bI4HH
(Ha
MaTepHasie
oBopa
Tep-
pa )
//
Tipo6mems
wHgoesponeiicko o
s3p KO3HaHHA.
M.,
1964.
C.
79-89.
Cyquux
T.
M.
K
xapak epnc uke
@oHOmo MyecKuX
CHCTeM
JHaJeKTOB
MHTOBCKO-cilaBAHC-
Ko o
wo paHH4ubs:
As oped.
...
Kana.
dunon.
Hayk.
M.,
1971.
Cyauux
T.
M. M3
mopdono uueckux
HaGsoneHnnii
Haw
TOBOpaMH
AHTOBCKO-ciaBAHCKOTO
no panH4pa
//
Bal is ica.
V.,
1972.
T.
8(1).
P.
19—22.
(Onca.)
Cyauux
T.
M.
K
sonpocy
0
Mopbono nueckoli
HHTepepeHUHH
B
palioHe
HTOBCKO-C/1aBAHC-
Ko o
no panmubs
//
Te3.
[V
quanexTono ny.
KOH.
NO
H3y4.
TOBOPOB
H
ASbIKOBbIX
KOHTAKTOB
B
upHOan .
pecnyO6mmkax
(oxT.
1972
.).
Bunbuioc,
1972.
C.
61—63.
Cyauux
T.
M.
Lazinai.
JIw oscxas,
Genopycckaa
w
nombcKan
cboHONO M¥ecKHe
CHcTeMBI
|/
Ban o-cnapaucxul
cOopoux.
M.,
1972.
C.
15—115.
Cyauux
T.
M.
Ji anex e
sH oscKo-cnaBancKo o
no paHH4esa.
O epKH
dboHomo HuecKHX
cuc em.
M.,
1975.
231
c.
(Jla3ayxp1,
esennumku,
Tepsa ei,
3e ena.)
Cyauux
T.
M.
K
uc opuu
a3bikoso
cu yauun Menscei
//
Ban o-cnaBalcKue
3THOA3BIKOBBIC
KouTax bI.
M.,
1980.
C.
181—191.
Cyanux
T.
M.
Ws
can axcuueckux
Ha6m ogeHHii
Hal
OROpaMH
SIHTOBCKO-CiaBAHCKOTO
[10-
panuupa
//
Ac a
Bal ico-Sla ica,
1982.
T.
14.
S.
245—250
(Meneca,
Tepsa s ).
Gexman
B.
H.
Jlepesus
Osepku.
Ase K
uw
m0nH
//
Monbckue
opops
s
CCCP.
Munck,
1973.
T2211,
.C:
40-72;
Uexman
B.
H.
K
npo6seme
nu oscKko-Genopycckoli
boneTHYecKOH
HHTepdepeHUHH
B
TTe-
nace
//
Ban o-cnapanckne
9THOASbIKOBbIe
KOHTaKTEI.
M.,
1980.
C.
206—227.
Uexmonac
B.
DyxkunoHHpoBaHHe
a3bIkOB
HM
OusMH BH3M
//
Lie u iy kalba
i
biling izmas
(LKK.
T.
27).
V.,
1988.
P.
37—54.
LIETUVIU
KALBA
LENKIJOS
LR
Aleksai é
B.
Punsko
i
Seinu
k aS o
ie o a dziy
da yba
(VU
diplominis
da bas).
V.,
1985.
121
p.
Aleksai é
I.
Punsko
Snek os
konsonan izmas
(VU
diplominis
da bas).
V.,
1985.
79
p.
218
Aleksai é
I.,
Razmukai é
M.
Su alky
ai adijos
lie u iy
gy enamy
kaimy
a dai
//
Kalbos
kul i a.
Sas.
55.
P.
79-81.
Bedna czuk
A.
On
ce ain
aspec s
o
gens
ie
and
i s
aces
in
Polish-Li huanian
bo de land
o
Sejny
dis ic
//
Ac a
Bal ico-Sla ica.
1976.
T.
9.
P.
149—
166.
Buch
T.
Li ewskie
nazwy
miejscowe
w
powia ach
Sejny
i
Suwa ki
//
Onomas ica.
1961.
T.
7.
S)
221—229.
Buch
T.,
Topoli iska
Z.
O
ozwoju
polaczeh
z
au osylabiczna
spé g oska
nosowa
w
jezyku
Il ewskim
//
Z
polskich
s udiéw
s awis ycznych.
Se ia
2.
Jezykoznaws wo.
W-,
1963.
S.
39—50.
Buch
T.
Li ewskie
nazewnic wo
osobowe
w
pawia ach
Sejny
i
Suwa ki
//
Onomas ica,
1964.
T.
9.
S.
312-320.
Buch
T.
Z
badan
onomas ycznych
w
pé nocnej
Sejne iszczyZnie
//
Kalbo y a.
V.,
1966.
T.
14.
S.
51-55.
Buch
T.
Munda liche
En pala alisie ungse scheinungen
im
Li auischen
//
Ac a
Bal ico-
Sla ica,
1966.
T.
3.
S.
33-36.
Buch
T.
Nazwy
oni
ybackich
jezio a
Galadus
//
Onomas ica,
1967.
T.
12.
S.
109—123.
Buch
T.
Munda liche
In ona ionsschwund
im
Li auischen
//
Die
Wel
de
Sla en,
1967.
T.
122).
S.
205—208.
Buch
T.
Z
badan
li ewskiego
nazewnic wa
na
Sejne iszezyénie
//
Zbo nik
za
i
ilologiju
i
ling-
is iku,
13(1).
No y
Sad,
1970.
P.
31—33.
Golabek
A.
S owo wé s wo
gwa y
suwalskiej
wsi
Degucie
(Dak a iné
dise acija.
MaSin as-
is).
W-wa,
1980.
Hasiuk
M.
Die
Fe ndissimila ion
des
k,
g
in
die
li auischen
Dialek en
//
Donum
Bal icum.
S ockholm,
1970.
S.
178—180.
Hasiuk
M.
Ku ie-ne-ku ie
p iebalsiy
paki imai
Seiny
Snek oje
//
Bal is ica.
II
p iedas.
V.,
1977.
P.
80—82.
Hasiuk
M.
Fonologia
li ewskiej
gwa y
sejneiskiej.
Poznan,
1978.
107
p.
Hasiuk
M.
Depala aliza ion
o
consonan s
in
he
Li huanian
dialec
o
Sejny
//
Lingua
Posnaniensis.
1980.
T.
23.
S.
99—103.
Hasiuk
M.
P ieSakiniy
i
uzpakaliniy
onemy
ealizacija
Seiny
Snek oje
//
IV
bal .
kon .
P.
28-29.
Ja ieza
M.
Wplywy
s owia iskie
w
jezyku
eks éw
olklo ys ycznych
ze
wsi
li ewskich
woje-
wOdz wa
suwalskiego
//
SGB.
S.
113-122.
Kudzinowski
Cz.
Ja¢wingowe
w
jezyku
//
Ac a
Bal ico-Sla ica.
1964.
S.
217—225.
Smoczyiski
W.
Gwa a
po udniowoli ewska
w
sejne iskiem
//
Teks y
gwa owe
z
Bialos oc-
ezyzny
/
Red.
A.
A.
Ob ebska-Jablonska.
W-wa,
1972.
N.18.
S.
97—109.
Recenzija:
Bal is ica.
T.
10.
P.
101—106.
Smoczy ski
W.
Dialek
li ewski
w
Polsce
pé nocnowschodniej
//
Polska
Akademia
Nauk.
Oddzia
w
K akowie.
Sp awozdania
z
posiedzeh
Komisji
naukowych
(Komisja
Jezykoznawcza).
T.
15(2)
za
.
1971.
K akéw,
1972.
S.
375—377.
Smoczy ski
W.
Z
bada
nad
gwa a
li ewska
okolic
Pu iska.
Sys em
samog osek
//
Rocznik
Bialos ocki,
1981.
T.
14.
S.
349-372.
Smoczyiski
W.
Szkic
mo ologiczny
li ewskiej
gwa y
pu iskiej
w az
z
eks ami
gwa owymi
/|
Ac a
Bal ico-Sla ica,
1984.
T.
16.
S.
235—262.
Smoezyiiski
W.
Zapozyczenia
s owia iskie
w
li ewskiej
gwa ze
punskiej
//
SGB.
S.
179—222.
Smoczyhski
W.
G upy
spdlg oskowe
w
li ewskiej
gwa ze
punskiej
//
Ac a
Uni e si a is
Lod-
zensis.
Folia
Linguis ica,
1986.
T.
12.
S.
303-314.
Smoczyiski
W.
Zapozyczenia
niemieckie
w
gwa ze
li ewskiej
okolic
Pu iska
na
SuwalszezyZ-
nie
//
Zeszy y
Naukowe
Uniwe sy e u
Jagiello iskiego.
P ace
Jezykoznaweze.
1986.
Z. 82.
S.35—45.
Smoczyiski
W.
Sys em
onologiczny
li ewskiej
gwa y
puniskiej
//
Ac a
Bal ico-Sla ica,
1986.
T.
17.
S.
369-386.
Smoczyaski
W.
Gwa a
li ewska
okolic
Pu iska
(Dak a iné
dise acija.
MaSin aS is).
K akow,
1977.
1s
219

S oskeliiinas
J.
Misy
k aS o
a més
//
Va snos.
1972.
N .
7—8.
P.
2—3.
Uzdila
A.
Punsko
( aka iniy
dziky)
a més
one ika
i
mo ologija
(VU
diplominis
da bas).
V.,
1963.
266
p.
LIETUVIY
KALBA
MAZOJOJE
LIETUVOJE
(RYTU
PRUSIJOJE)
Bezzenbe ge
A.
Li auische
Fo schungen.
Bei iige
zu
Kenn niss
de
Sp ache
und
des
Volks-
umes
de
Li aue .
Gé ingen,
1882.
Bezzenbe ge
A.
U sp ung,
Bedeu ung
und
Ve b ei ung
des
Volksnamens
,,Gudden“
//
Si -
zungsbe ich e
de
Al e umsgesellscha
P usia
ii
die
Ve einsjah e
1896—
1900.
Kénigsbe g,
1900.
H.
21.
P,
217-242.
Bezzenbe ge
A.
Munda liche
Tex e
//
MLLG,
II.
Buch
T.
Zu
En pala alisie ung
de
Konsonan en
im
P eussisch-Li auischen
//
S udi
Bal ici.
1969
(Fi enze).
Vol.
10.
S.
120-126.
Buchiene
T.
Ry y
P isijos
lie u iy
kalbos
okalizmas
pagal
Kleino
g ama ikos
duomenis
//
Bal is ica.
V.,
1967.
T.
3(2).
P.
129-154.
Do i sch
A.
Bei age
zu
li auischen
Dialek ologie.
Tilsi ,
1912.
Gei le
L.
Li auische
S udien
...
P ag,
1875.
123
S.
Ge ullis
J.,
S angas
Ch .
S.
Lie u iy
Z ejy
a mé
P isuose.
K.,
1933.
Jana i iené
J.,
Zinke i ius
Z.
Zemaiciy
Naumies io
Snek a
socialinés
ling is ikos
pozid iu
//
Kalby
kon ak ai
Lie u os
TSR
(LKK.T.23)
V.,
1983.
P.
102—106.
Jana i iené
J.
Ry p isiy
lie u iy
kalbos
liekanos
Zemai¢iy
Naumies io
Snek oje
//
Masy
kalba,
1983,
N .5.
P.
21-25.
Jana i iené
J.
Zemai iy
Naumies io
lie u ininky
kalbos
modelis
iki
sa eikos
( one ika)
//
Ta p au .
bal .
kon .
P.
49—50.
Jana i iené
J.
Ta miy
sa eikos
Zemai¢iy
Naumies yje
p oblemos
//
Jaunyju
ilology
da bai.
V.,
1986.
T.
2.
P.
243—246.
Kalwai is
W.
Lie uwiszky
wa dy
klé ele.
Tilzé,
1910.
Lepne
Th.
De
p eusische
Li aue .
Danzig,
1744.
P.
98—122.
Ku scha
F .
G amma ik
de
li auischen
Sp ache.
Halle,
1876.
Razmukai é
M.
Kalining ado
s i ies
is o iniy
ie y
a dy
adiciniai
a i ikmenys
//
Kalbos
kul i a,
1986.
Sas.
49.
P.
73-80,
Re a .
Li auische
Sp ichwo e
//
MLLG.
Heidelbe g,
1899.
T.
4.
S.
331-332.
RimSa
V.
Ry u
P isijos
lie u iy
kalbos
elemen ai
daba inéje
lie u iy
kalboje
//
Kalbo y a.
V.,
1972.
T.
24(1).
P.
75-81.
Ruhig
Ph.
Be ach ung
de
li auischen
Sp ache.
Kénigsbe g,
1745.
Schleiche
A.
Handbuch
de
li auischen
Sp ache.
II.
Li auisches
Lesebuch
und
Glossa .
P ag,
1857.
S o as a
V.
(Vydiinas).
Deu sch-li auische
Wo scha z.
Tilsi ,
1916.
176
S.
U bana i iii é
Z.
P iebalsiy
kie inimas
P asy
Lie u os
a mése
//
Bal is ica.
V.,
1970.
T.
6(2).
P.
147-166.
Auasnsene
A.
Tuu suc uyeckas
cu yauna
B
)Kema iwio-Haymec uce
(JInToscxaa
CCP)
//
Ban o-cnapaickue
uccnenosanns-1984.
M.,
1985.
C.
106—112.
Auasusene
A.
B.
Counonmu euc uyeckne
acneKTbI
HTOBCKOTO
sA3bIKa
B
?Kemai u o-Hay-
Mec uce:
Ap ope p.
auc.
...
KaHA.
usion.
HayK.
Bunbu oc,
1985,
24
c.
* * *
A las
gwa
wschodnios owia iskich
Bia os occzyzny.
W-wa
i
in.,
1980
T.
1.
Laigonai é
A.
Vie ininky
eikimé
i
a osena
daba inéje
lie u iy
kalboje.
V.,
1957.
Lie u iy
kalbos
a lasas:
Leksika.
V.,
1977;
Fone ika.
V.,
1982.
Lie u iy
kalbos
a més
(Ch es oma ija)
/
Sud.
E.
G ina eckiené,
A.
Jonai y é,
K.
Mo ka-
nas,
B.
Vanagiené,
A.
Vidugi is.
V.,
1970.
(Y a
pla i
a miniy
eks y
bibliog a ija).
220
Lie u iy
kalbos
Zodynas.
V.,
1941-1986.
T.
1—14.
Mo kiinas
K.
PaZin is
su
lie u iy
kalbos
a mémis.
V.,
1980.
91
p.
Paulauskas
J.
VeiksmazZodziy
p ieSdéliy
unkcijos
daba inéje
li e a i inéje
lie u iy
kalboje
//
Li e a i a
i
kalba.
V.,
1958.
T.
3.
P.
303—453.
Vidugi is
A.
Lie u iy
a més
uz
espublikos
iby
//
Zodiiai
i
zmonés.
V.,
1974.
P.
51—56.
Zinke i ius
Z.
Lie u iy
dialek ologija.
V.,
1966
(Apie
pe i e ines
a mes:
p.
24-31).
Zinke i ius
Z.
Lie u iy
kalbos
a més.
K.,
1968.
Zinke iéius
Z.
Lie u iy
kalbos
dialek ologija:
Vado élis
aukS osioms
mokykloms.
V.,
1978.
Jeinex ana iw
a nac
GenapycKai
Mos .
Mincx,
1963.
3uuxasuaioc
3.
O
bopmax
s0KaTHBOB
HTOBCKHX
AMameKToB
//Lingua
Posnaniensis.
T.
12/13.
P.
71-76.
Caoynix
Genapyckix
asopak
nayHouna-3axonnali
Benapyci
i
ae
na paniwa.MincK,
1979—
1986.
T.
1-5.
Il
LIETUVIU
KOLONIJOS
BALTARUSIJOJE
KALBA
(MALKAVA,
MOGILIOVO
SR.,
MSTISLAVLIO
RAJ.)
Si ickiené
M.
Kai
ku ie
beasmeniy
sakiniy
ipai
Malka os
a méje
//
LKK.
V.,
1959.
T.
2.
P.
231-238.
Si ickiené
M.
Senybiniy
p ielinksniy
a ojimas
Malka os
a méje
(BTSR
Mogilia o
s .
Ms-
isla lio
aj.)
//
Kalbo y a.
V.,
1962.
T.
4.
P.
79-92.
Si ickiené
M.
Apie
eiksmaZodziy
p ieSdéliy
az(u)-
i
uz(u)-,
us-
a ojima
kai
ku iose
a mé-
se
//
Kalbo y a.
V.,
1964.
T.
10.
Kunaypuc
(Cusuukene)
M.
K.
JIu oscxuii
opop
B
Genopyccxom
oxpyxenuu
(Tosop
4.
Manpxoska
B
BCCP):
Juc.
...
kana.
cbus on.
nayx.
JI.,
1957.
Cusuuxene
M.
K.
Hexo opsie
oco6enHoc H
yno peO6neHHa
CiaBAHCKHX
JIeKCHYCCKHX
3aHMCT-
posanuii
MTOBCKOTO
oBopa
B
BCCP
//
Mexsy3.
KOHd.
10
HCTOPH¥eCKOH
eKCHKOJOTHH,
JIeKCH-
Ko paum
mM
a3biky
muca ensa:
Tes.
goxn.
JI.,
1961.
Cusuukene
M.
K.
Ceman aueckue
ocoGeHHOCTH
CIABAHCKHX
JeKCHYCCKHX
3aMMCTBOBAHMI
Ha
MaTepHasle
H30HpOBAHHOTO
JIMTOBCKO O
oBOpa
(GCCP,
4.
Manpxoska,
Mo nsescxoii
06:1.)
//
Kalbo y a.
V.,
1963.
T.
6.
P.
79-90.
Cusuukene
M.
K.
Hexo oppie
Bompochi
H3yY¥eHHA
OCTPOBHbIX
TOBOPOB
/{
Kalbo y a.
V.,
1963.
T
8.
LIETUVIU
KOLONIJOS
RTFSR
KALBA
(CIORNA
PADINA,
SARATOVO
SR.,
JERSOVO
RAJ.)
Vidugi is
A.
Cio nos
Padinos
mo ologijos
ypa ybés
//
Lie u iy
kalbos
mo ologiné
sanda a
i
jos
aida
(LKK.T.7).
V.,
1964.
P.
193-206.
Vidugi is
A.
Cio nos
Padinos
a més
susida ymas
i
a ski os
jos
ypa ybés
//
LTSR
MAD
(A).
V.,
1965.
T.
1(18).
P.
219-232.
AMERIKOS
LIETUVIY
KALBA
A lan as
V.
Lie u iy
kalba
Ame ikoje.
Ba i
a
nebi i
//
Lie u os
aidas,
1937.
N .
376.
E e as
J.
Lie u iy
kalbos
likimas
Ame ikoje
//
Zidinys.
K.,
1927.
T.
5.
P.
125-130.
Lau inai is
J.
M.
Uzsienio
lie u iy
kalbos
ei8kiniai
//
Gim oji
kalba.
1939.
N .
1.
P.
4-7.
Li huanian-Ame ican
in
he
making:
changes
in
he
seman ics
o
p ocesses
by
Nijole
Ma i-
nai is,
B.
S.
Sou he n
Illinois
Uni e si y,
1959:
Thesis
submi ed
in
pa ial
ul ilmen
o
he
e-
221
qui emen s
o
he
deg ee
o
Mas e
o
A s
in
Linguis ics
in
he
G adua e
College
o
he
Uni e si-
y
o
Illinois.
Chicago,
Illinois,
1976.
Ma ge is
A.
Ame ikos
lie u iai
i
angliskyjy
skoliniy
Zodynas
1872—1949.
Chicago,
1956.
PaZiisis
L.
On
English
loanwo ds
in
Ame ican
Li huanian
//
Kon e encijos
ge many,
omanu
i
klasikinés
ilologijos
klausimais
p aneSimai.
V.,
1968.
P.
38—43.
Paziisis
L.
Angly
kalbos
leksemy
Siau és
Ame ikos
lie u iy
kalboje
in e p e a imo
klausi-
mu
//
Bal is ica.
V.,
1969.
T.
5(1).
P.
81—96.
Paiiisis
L.
Angly
kalbos
seman iniai
skoliniai
Siau és
Ame ikos
lie u iy
kalboje
//
Kalbo y-
a.
V.,
1974.
T.
25(3).
P.
27-36.
Paziisis
L.
Angly
kalbos
g ama iné
in e e encija
Siau és
Ame ikos
lie u iy
kalboje
//
Kal-
bo y a.
V.,
1976.
T.
27(3).
P.
57-62.
Padiisis
L.
Angliskujy
daik a a diniy
skoliniy
g ama inés
giminés
p oblema
Siau és
Ame i-
kos
lie u iy
kalboje
//
Kalbo y a.
V.,
1978.
T.
29(3).
P.
42—47.
Paziisis
L.
Linksniy
i
p ielinksniy
dis ibuciniai
poslinkiai
kalby
kon ak y
salygomis
//
Ak ualiosios
kalbo y os
p oblemos.
V.,
1979.
P.
61—66.
Paiiisis
L.
Lexical
in e e ence
as
a
mode
o
con e gence
//
AILA
81
P oceedings
I,
Se-
c ions
and
Wo kshops,
Lund,
1981.
P.
521—522.
Pazisis
L.
Seman iniai
daik a a dZio
poslinkiai
subo dinacinio
biling izmo
salygomis
//
Kal-
bo y a.
V.,
1981.
T.
32(1).
P.
74-84.
PaiZiisis
L.
Lexical
in e e ence
as
a
mode
o
con e gen
change
//
Bal is ica.
V.,
1981.
T.
171).
P.
77—83.
Paiiisis
L.
The
mo phological
in eg a ion
o
English
loan
nouns
in
Ame ican
Li huanian
//
The
English
Elemen
in
Eu opean
Languages.
Vol.
2.
Zag eb.,
1982.
P.
316—337.
Paiiisis
L.
Ame ikos
lie u iy
kalbos
mislés
//
Misy
kalba.
V.,
1982.
N .
5.
P.
39—42.
Pazisis
L.
In aling is iné
in e e encija
lie uyiy
kalboje
nyks an ios
d ikalbys és
sqalygomis
//
Kalbo y a.
V.,
1985.
T.
36(1).
P.
44—53.
Plioply é
R.
Paiiisis
L.
Lie u iy
kalba
nyks anéios
d ikalbys és
salygomis
//
Masy
kalba.
V.,
1982.
N .5.
P.
14-21.
Salys
A.
RaS ai.
T.
1:
Bend iné
kalba.
Roma,
1979.
Senn
A.
Einiges
aus
de
Sp ache
de
Ame ika-Li aue
//
S udi
Bal ici.
Roma,
1932.
S.
35-58.
Taemxene
O.-A.
Un ep bepenuna
ax suiicko o
s3bika
B
meKcuke
mHTOBHeB
CIA:
As-
Tope.
muc.
...
KaHO.
(buon.
Hayx.
Kues,
1973.
Tlaaxyeuc
JI. (1.
Pone nueckaa
u
Mopcono myeckan
uATe panHa
aHnTnniicKHx
3aHMcTBO-
BaHhii
B
IMTOBCKOM
#3bIke
CesepHoi i
AMepuku:
ApTope().
HC.
...
KaHy.
buon.
HayK.
Bus bH Oc,
1971.
Taxycne
JI.
Ceman uueckuii
capu
aa ona
npu
asysse imu
//
Kalbo y a.
V.,
1979.
T.
30(3).
P.
36—47.
Tlamycue
J.
®paseono nueckaa
uuTephepenyna
(Ha
MaTepHane
THTOBCKOTO
A3bIKa
B
KOH-
TakTe
¢
au auiicxum)
//
Kalbo y a.
V.,
1983.
T.
34(2).
P.
85-93.
ii
Falk
K.-O.
Wody
wigie skie
i
hucia skie.
S udium
oponomas yczne.
Uppsala,
1941.
Falk
K.-O.
Ze
s udiéw
nad
s awizacja
li ewskich
nazw
miejscowych
i
osobowych.
O
w é nej
unkeji
su iksu
-ec;
9
nazwach
miejscowych
na
-a ice
//
Scando-sla ica,
1963.
T.
9.
S.
87—103.
Recenzija:
ABS.T.5.
P.
434—440.
Falk
K.-O.
Ze
s udiéw
nad
nazwami
jezio
suwalskich:
Okmin
i
Okminek
o az
inne
duble-
y
hyd onimiczne
//
Sp akliga
Bid ag,
5(22),
Miscellanea
polonica,
Lund,
1966.
S.
26—42.
Falk
K.-O.
Ze
s udiéw
nad
hyd onimiq
suwalska:
Gnilik-Kelig
//
Ac a
Bal ico-Sla ica,
1966.
T.
3.
S.
69-76.
222
Falk
K.-O.
O
me odach
s awizacji
li ewskich
nazw
osobowych
i
miejscowych.
O
genezie
i
ozpowszechnieniu
nazw
na
-a ice
//
Sp akliga
Bid ag,
5(22),
Miscellanea
polonica.
Lund,
1966.
S.
1-16.
Falk
K.-O.
Ze
s udiéw
nad
hyd onimia
suwalska:
Jegléwek,
Jegléweczek,
Jegliniec
//
Sp ak-
liga
Bid ag,
5(22),
Miscellanea
polonica.
Lund,
1966.
S.
52—61.
Falk
K.-O.
Uwagi
0
ja¢wieskim
subs acie
hyd onimicznym
na
SuwalszezyZnie
//
Rocznik
Bialos ocki,
1981.
T.
14.
S.
29-48.
Falk
K.-O. Kelay
(1569)
—
ze
s udi6w
nad
hyd onimia
suwalska
//
Libe
losepho
Kos ze-
wski
oc ogena io
a
ene a o ibus
dic us.
W oclaw;
W-wa;
K akéw,
1968.
Falk
K.-O.
Z
p zesz osci
i
e azniejszosci
w6d
wige skich.
Ob azy
z
Zycia
ybakéw
augus-
owskich
//
Jezio o
Wig y.
Se ia:
Rozp awy
i
monog a ie.
N
12.
W-wa,
1979.
S.
25—91.
Falk
K.-O.
Ze
s udiéw
nad
nazwami
w6d
suwalskich:
Pos aw-Pos awelek
/|/
S udia
jezykoz-
naweze
poswiecone
S anis awowi
Rospondowi.
S.
359—370
(leidimo
ie a
i
me ai
neZinomi).
Giulumiane
K.,
Czekman
W.
Polska
gwa a
m.
Widze
i
okolicy
(na
subs acie
bia o usko-
li ewskim)
//
Sla ia
O ien alis,
1971.
T.
20(3).
S.
313-326.
Glinka
S .
O
wy azie
guziny
w
gwa ach
polskich
i
bialo uskich
//
Ac a
Bal ico-Sla ica,
1984.
TO16:
Soi —114:
G ina eckiené
E.
Lie u i8kos
kilmés
elemen ai
Siau aka inése
bal a usiy
kalbos
a mése
//
Ill
bal .
kon .
P.
27—30.
G ina eckiené
E.,
Macke ié
J.
Kele as
lie u iy
kalbos
mo ologinés
in e e encijos
aka i-
nése
bal a usiy
a mése
eiSkiniy
//
LTSR
MAD(A).
V.,
1975.
T.
4(53).
P.
187—192.
G ina eckiené
E.,
Macke i é
J.
Kai
ku ios
bal a usiy
li uanizmy
one inés
ypa ybés
//
Lie-
u iy
kalba
i
biling izmas
(LKK.
T.
27.)
V.,
1988.
P.
123-131.
Janeza
M.
Wplywy
s owia iskie
w
jezyku
eks ow
olk o ys yeznych
ze
wsi
li ewskich
woje-
w6dz wa
suwalskiego
//
S udia
nad
gwa ami
Bia os occzyzny.
P ace
Bia os ockiego
Towa zys-
wa
Naukowego.
Komisja
Jezykoznaweza.
N
27.
W-wa,
1984.
S.
113—122.
Jaugelis
G.
Dwa
z odla
do
dziejow
Suwalszczyzny
ze
zbio éw
p o .
K.-O.
Falka
//
Sp ak-
liga
Bid ag,
5(22).
Miscellanea
polonica.
Lund,
1966.
S.
62—103.
Jucys
A.
Bal iki
ie o a dZiai
uz
Vyslos
//
Mokslas
i
gy enimas,
1970.
N .
20.
P.
10—12.
Kond a iuk
M.
Nazwy
miejscowe
po udniowo-wschodniej
Bia os occzyzny.
W oc aw
i
in.,
1974.
Kond a iuk
M.
Mik o oponimy
li ewskie
od
dignas,
ka klynas,
idigi is
w
gwa ach
polskich
i
bia o uskich
Bia os ocezyzny
//
Ac a
Bal ico-Sla ica.
1976.
T.
9.
S.
219-224.
Kond a iuk
M.
Elemen y
bal yckie
w
oponimii
i
mik o oponimii
egionu
Bia os ockiego.
W oclaw;
W-wa
i
in.,
1985.
293
s.
Nalepa
J.
The
name
o
he
Ja wings
//
Sp akliga
Bid ag.
Vol.
4(18).
1964.
S.
74—77.
Nalepa
J.
Wig y,
nazwa
najwiekszego
jezio a
Jacwiezy
//
Sp akliga
Bid ag,
5(22).
Miscel-
lanea
polonica.
Lund,
1966,
S.
17—25.
Nalepa
J.
P zyczynek
do
znajomosci
oponomas yki
i
mowy
Jacwiegow
//
Sp akliga
Bid ag,
5(22),
Miscellanea
polonica.
Lund,
1966.
S.
104—112.
Nalepa
J.
Znaczenie
ja¢wieskiej
nazwy
Sejny
//
Sla ia
O ien alis.
W-wa,
1969.
T.
18(2).
S.
189—190.
Nalepa
J.
Z
badan
nad
jaéwieskimi
elik ami
onomas ycznymi
Poleksza
//
S udia
Linguis-
ica
Sla ica
Bal ica
Canu o-Ola o
Falk
sexagennio
a
collegis
amicis
discipulis
obla a.
Lundae,
MCMLXVI.
S.
185—202.
O ebska-Jablonska
A.
Elemen y
li ewskie
w
mik o oponimii
wschodniej
Bia os ocezyzny
//
S udia
z
ilologii
polskiej
i
s owia iskiej,
1969.
T.
8.
S.
261-270.
O ebski
J.
Jezyk
P us6w
i
jego
dzisiejsze
elik y
//
Dzieje
Wa mii
i
Mazu
w
za ysie.
1981.
Tey
le
Si
68—71.
O ebski
J.
Li uanizmy
s ownikowe
w
dialekcie
polskim
na
Wileniszczyznie
//
Jezyk
polski,
1931.
T.
16.
O ebski
J.
S awizacja
li ewskich
nazw
wodnych
i
miejscowych
//
Z
polskich
s udiéw
s a-
wis ycznych.
Se ia
2:
Jezykoznaws wo.
W-wa.
1963.
S.
267
—
286,
223
Bal is ica
Kalbo y a
LKK
LTSR
MAD(A)
-
MLLG
-
SGB
-
Ta p au .
bal .
kon .
—
III
bal .
kon .
ae
IV
bal .
kon .
=
AC
ae
14.
13.
CP
RPNAWPWN
SUTRUMPINIMAI
—
Bal is ica.
Lie u os
TSR
auks ujy
mokykly
mokslo
da bai
V.,
1965—
.
T.
1-,
—
Kalbo y a.
Lie u os
TSR
auks yjy
mokykly
mokslo
da bai
V.,
1958—
.
T.1—.
—
Lie u iy
kalbo y os
Klausimai
V.,
1957—.
T.
1
—.
Lie u os
TSR
Moksly
Akademijos
da bai.
A
se ija
(Visuomenés
moks-
lai).
V.,
1957
,
.
Mi eilungen
de
Li auischen
Li e a ischen
Gesellscha .
Heidel-
be g,
1883-1912.
T.
1-4.
S udia
nad
gwa ami
Bia os occzyzny.
Mo ologia
i
s ownic wo.
P ace
Bia os ockiego
Towa zys wa
Naukowego
(Komisja
Jezykoznaweza,
N
27)
/
Red.
E.
Smu kowa
i
I.
Ma yniakowa.
Ta p au iné
bal is y
kon e encija.
1985
m.
spalio
9—12
d.
P anesimy
ezés.
V.,
1985.
IIL
sajunginé
bal y
kalbo y os
kon e encija
1975
m.
ugséjo
25—27
d.
P aneSimy
ezés.
V.,
1975.
TV
sajunginé
bal is y
kon e encija.
1980
m.
ugséjo
23—25
d.
Re e a-
y
ezés.
Ryga,
1980.
—
A{wanex ono uyeckui
c6opxux:
Ma ep.
IV
gHanex ono ny.
Kon.
MO
H3Y4,
TOBOPOB
MH
ASBIKOBLIX
KOHTAKTOB
B
MpHOasT.
pecnyOmMKax
(ox a6pp
1972
.).
Bunpuioc,
1972.
Apz alga
suda é
Ana
Romanéiuk
»LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMU“
TOMU
SARASAS
Daugelj
.,Lie u iy
kalbo y os
klausimy“
omy
da
galima
jsigy i
Lie u iy
kalbos
i
li e a a-
Tos
ins i u e.
Zenklu
+
(pliusu)
zymimi
ie
omai,
ku iy
1988
m.
bu o
pakankamas
skai ius,
Zenklu
—
(minusu)
—
jau
pa duo i
omai;
jokio
Zenklo
ne aSoma
p ie
u
omy,
ku iy
bu o
ne-
daug,
po
10-17
egz.
.
Leksikos
y inéjimai.
-
Bal y
kalby
eiksmazodzio
y inéjimai.
1973.
262
p.
1972.
227
p.
Zodziu
o mos
i
jy
a osena.
1974,
328
Pp.
+
Lie u iy
e minologija.
1975.
272
p.
.
Lie u iy
a ealinés
ling is ikos
klausimai.
1977.
234
p.
—
G ama inés
ka ego ijos
i
jy
aida.
1978.
205
p.
.
Socialinés
ling is ikos
p oblemos.
1979.
194
Pp.
—
.
18
lie u iy
kalbo y os
is o ijos.
1980.
240
Pp.
.
Lie u iy
onomas ikos
y inéjimai.
1981.
215
p.
10.
Lie u iy
kalbos
specialioji
leksika.
1983.
254
p.
+
-
Kalby
kon ak ai
Lie u os
TSR.
1984.
209
p.
+
12.
Mokslo
kalbos
kul O os
i
e minologijos
p oblemos,
1985,
272
p.
+
Lie u iy
kalbos
sin aksés
y inéjimai.
1986.
243
p.
+
Lie u iy
kalbos
sanda os
y inéjimai.
1987.
+
Lie u iy
kalba
i
biling izmas.
1988
+