Lietuvių kalbos periferinių šnektų tyrinėjimo literatūros rodyklė

LIETUVIU KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXVIII (1989) KALBU RYSIAI IR SAVEIKOS LIETUVIU KALBOS PERIFERINIU SNEKTU TYRINEJIMO LITERATUROS RODYKLE Sioje rodykléje suregistruoti svarbesni lietuviy kalbos saly, esantiy uZ Lietuvos TSR dabartinés teritorijos, tyrinéjimai. Pirmoje dalyje pateikiami lingvistiniai Siu saly kalbos apra’ymai. Darbu sara’as duodamas abécélés tvarka pagal regionus: lietuviy kalbos salos Latvijos TSR, Baltarusijos TSR, Lenkijos LR, lietuviy kalba MaiZojoje Lietuvoje (Rytu Prisijoje), t. y. i8 Siaurés i pietus pagal Lietuvos TSR sienas. Atskirai pateikiami veikalai, kuriuose galima rasti Siy Snekty, taip pat lietuviu substrato slavy kalbose duomeny. Antroje dalyje pateikiami svarbesni lietuviy persikéléliy kalb6s tyrinéjimai pagal regionus. Tretia dalis skirta dabartinio lietuviy — slavy kalby paribio, t. y. daugiausia lietuviy kalbos periferiniy Snekty teritorijos balty substrato slavu kalbose tyrinéjimams. Ketvirtoje dalyje pateikiami svarbesni darbai i8 Siy teritorijy etnogenezés, istorijos, etnografijos, kultiiros ir kt. Ankséiau lietuviy periferiniy Snekty bibliografijos yra spausdintos Z. Zinkevigiaus ,,Lietuviu kalbos dialektologijoje“ (V., 1978. P. 82—83), A. Sabaliausko ,,Lietuviy kalbos tyrinéjimo istorijoje“ (V., 1979. D. 1; 1982, D. 2) ,,Lietuviy kalbotyros“ literatiiros rodyklése ir bibliografijose!. Lietuviy periferiniy Snekty ir balty substrato slavy kalbose tyrinéjimy bibliografijos yra paskelbtos J. Lauciiités monografijoje ,,Cnosapp GanTu3Mos B cnaBaHCKHX s3BIKax“ (JleHuurpan, 1982. C. 151— 166), leidinyje ,,Teksty gwarowe z Bialostocezyzny z komentarzem jezykowym“ (red. A. Otrebska—Jabtonska, Warszawa, 1972), monografijose: M. Hasiuk Fonologia litewskiej gwary sejnetiskiej“ (Poznan, 1978. S. 90—99), M. Kondratiuk ,,Elementy baltyckie w toponimii i mikrotoponimii regionu Biatostockiego“ (Wroclaw i in., 1985. S.253—268) ir kitur. Sudarytoja nuosirdZiai dékoja prof. dr. Z. Zinkevitiui, prof. dr. M. Hasiukui, filol. m. kand. L. PaZiisiui ir filol. m. kand. A. Vidugiriui uz konsultacijas sudarant rodykle, | rodykle jtraukta didelé dalis Zinomu darbu, tagiau sudarytoja nepretenduoja i i8samy Sios temos tyrimy pateikima. 1 Bielinis A., Stanevitiené E. Lietuviy kalbotyra 1944—1960. V., 1963; Bielinis A. Staneviéiené E, Lietuviy kalbotyra 1961—1964. V., 1965; Kriukeliené O., Stanevitiené, E. Lietuviy kalbotyra 1965—1968. V., 1971; Paulauskiené V. Lietuviy kalbotyra 1969— 1972. V., 1977; Ubeikaité A. Lietuviy kalbotyra 1917—1929. V., 1987; Kubicka W. Jezyki battyckie. Bibliografia. Cz. 1: Jezykoznawstwo battyckie. Lédz, 1967. XXIII, 120 s.; Cz. 2: Onomastyka. L6dz, 1968. XIV, 140 s.; Cz. 4: Jezyk litewski. A. Historia. Lédz, 1977. 365 s.; B. Litewski jezyk literacki. Lédz, 1977. 367—710 s. 215 I LIETUVIU KALBA LATVIJOS TSR Baluodé K., GarSva K, Latvijos gyvenamyjy vardy lietuvikieji atitikmenys // Kalbos kultara, 1986. Sas. 49. P. 63—73. Biga K. Lietuviy isikirimas Siy dieny Lietuvoje // Boga K. Rinktiniai raStai .V., 1961. T. 3. P. 551—583. Biiga K. Ciskodo parapijos lietuviu Snekta. 1911. (Rankrastis) // VWU MB. D 490. GarSva K. Lietuviy kalbos salos pietry¢iy Latvijoje // MOsy kalba, 1977. Nr. 6. P. 39—42. GarSva K. Lietuviy kalbos tarmés ir jy kontaktai Latvijoje. 1: Lietuviy kalbos tarmiy Latvijoje istorija // LTSR MAD(A). V., 1984. T. 2(87). P. 83-91. Gariva K. Lietuviy kalbos tarmés ir jy kontaktai Latvijoje. 2: Lietuviy gyvenamosios vietos ir kalby funkcionavimas // LTSR MAD(A). V., 1985. T. 1(90). P. 118—126. GarSva K. Siaurinés vilni8kiy tarmés salos // Tarptaut. balt. konf. P. 332. Gariva K. Latvijos lietuviy tarmiy sintaksés ypatybés ir tekstai // Lietuviy kalbos sintaksés tyrinéjimai. (LKK. T. 25.) V., 1986. P. 218—241. GarSva K., Jackuté R., Venskauskaité E. Uodegény Snektos fonetika, morfologija ir leksika dvikalbystés aplinkoje // Lietuviy kalba ir bilingvizmas (LKK. T. 27). V., 1988. P. 73—106. Grinaveckiené E. Daugpilio apylinkiy lietuviy Snektos fonetika // IS lietuviy kalbotyros istorijos (LKK. T. 20). V., 1980. P. 223-238. Grinayeckiené E. Kai kurios Daugpilio lietuviu Snektos gramatinés ypatybés // Kalby kontaktai Lietuvos TSR (LKK. T. 23). V., 1983. P. 107—121. Jackuté R. Uodegény Snektos leksika (VU diplominis darbas). V., 1985. 194 p. Masyté G. Aknystos Snektos fonetika ir morfologija (VU diplominis darbas). V., 1987. Tamulynaité I. Uodegény Snekta ir jos kontaktai (VU diplominis darbas. LK katedra Kaune). K., 1987. Venskauskaité E. Uodegény Snektos fonetika ir morfologija (VU diplominis darbas). V., 1986. 165 p. Tapmea K. Ocrposa m qHaneKTbI nHTOBCKAX crapoxHIoB B JlaTButicKoit CCP //TV balt. konf. P. 119-120, LIETUVIU KALBA BALTARUSIJOS TSR Broch O. Zum Litauischen siidlich von Wilna // Norsk Tidsskrift for Sprogvidenskap. Oslo, 1958. T. 19. S. 1-71. Recenzija: LKK. V. 1959. T. 2. P. 242—245 (Zirmany ir Bastiny apyl.). Cernaité-Navickiené V. RamaSkoniy tarmés linininkystés leksika (VU diplominis darbas). V., 1986. 104 p. Ciarnaité G. RamaSkoniy tarmés buitiné leksika (VU diplominis darbas). V., 1986. 96 p. Dovydaitis J. Azierky tautosaka. Bidingiausios tarmés savybés // KraStotyra (Lietuvos TSR Paminkly apsaugos ir kra8totyros d-ja.) V., 1980. T. 9. P. 78—85. Eigminas K. Gervétiy apylinkiy pavardés // Lietuviy kalba ir bilingvizmas (LKK. T.28). V., 1988. P. 67—72. Fraenkel E. Apie Vilniaus kraSto lietuviSky tarmiy ypatybes // Lietuviy tauta, V., 1936. Kn. 5. P. 256-262. Fraenkel E. Der Stand der Erforschung des im Wilnagebiete gesprochenen Litauischen // Acta Baltico-Slavica. 1936, T. 2. S. 14—107. Grinayeckiené E. Kai kurios Gervéciy tarmés veiksmazodzio ypatybés // Balty kalby veiksmazodzio tyrinéjimai (LKK. T. 14) V., 1973. P. 221-228. Jonaityté A., Sudnik T. Apie viena lietuviy—latviy kalby interferencijos atvejj // Baltistica. V., 1973. T. 9(1). P. 75-77. (Apsas). * Sutrumpinimus %. Rodyklés pabaigoje. 216 Kardelyté J. Gervétiy tarmé: Fonetika ir morfologija. V., 1975. 143 p. Lipskiené J. Gervétiy tarmés frazeologizmai // Leksikos tyrinéjimai (LKK. T. 13). V., 1972. P. 113-144, Petrauskas J., Vidugiris A. Laziny tarmés Zodynas. V., 1985. 198 p. Petrauskas J., Vidugiris A. Laziny tarmés tekstai. V., 1987. 73 p. Povilaityté T. Pelesos tarmés fonetika ir morfologija (VU diplominis darbas). V., 1970. 154 p. Romantiuk A. Lietuviy kalbos funkcionavimas Gervétiy apylinkése // Jaunyjy filologu darbai. V., 1986. T. 2. P. 238-242. Rosinas A. Zietelos tarmés jvardZiy daugiskaitos adesyvo formy kilmé // Kalbotyra. V., 1971. T. 22. P. 86—88. Senkus J. Kai kurie Laziiny tarmés ypatumai // LTSR MAD(A). V., 1958. T. 14. P. 183— 194, Senkus J. Laziiny tarmés tekstai // LKK. V., 1959. T. 2. P.-215—230. Stang Chr. S. Die litauische Mundart von Zasé¢iai im Gebiet von Wilna // Norsk Tiddskrift for Sprogvidenskap. Oslo, 1958. T. 18. S. 171—201. (Zietela). Sukys J. Bodingesnés RamaSkoniy tarmés ypatybés // LKK. V., 1960. T. 3. P. 177-190. Vidugiris A. Nauji darbai apie lietuviy kalbos tarmes // LKK. V., 1959. T. 2. P. 239-246. Vidugiris A. Kai kurios Zietelos tarmés ypatybés // LKK. V., 1959. T. 2. P. 195—214. Vidugiris A. Zietelos tarmés jvardis // LKK. V., 1960. T. 3. P. 113-132. Vidugiris A. VeiksmazZodziai su priesagomis -inéti ir -dinéti Zietelos tarméje // LTSR MAD(A). V., 1961. T...2, P, 219=232. Vidugiris A. Zietelos tarmés daiktavardis // Lietuviy kalbos gramatikos tyrinéjimai (LKK. T. 11). V., 1969. P. 147—182. Vidugiris A. Keletas fakty i§ tarmés ploto istorijos // Gaidés ir RimSés apylinkés. V., 1969. P. 267-271. (Apsas). Vidugiris A. BOdingesni tarmés ZodZiai bei jy reikSmés // Gaidés ir RimSés apylinkés. V., 1969. P. 276-281. (Apsas). Vidugiris A. 18 Gervétiy tarmés semantiniy dialektizmy // Leksikos tyrinéjimai (LKK. T-. 13). V., 1972, P. 21—32. Vidugiris A. Zietelos tarmés veiksmazodzio kaityba // Balty kalby veiksmazZodzio tyrinéjimai (LKK.T.14). V., 1973. P. 199-217. Vidugiris A. Zietelos tarmés bidvardis // Zodziy formos ir jy vartosena (LKK.T.15). V., 1974. P. 277-288. Vidugiris A. Gervétiy tarmés leksiniai dialektizmai // LTSR MAD (A). V., 1974. T. 1(46). P. 117—128. Vidugiris A. Lietuviy tatmés uz respublikos riby // ZodZiai ir Zmonés. V., 1974. P. 51-56. Vidugiris A. Zietelos tarmés prieveiksmis // Gramatinés kategorijos ir ju raida (LKK.T.18). V., 1978. P. 159-170. Vidugiris A. Baltarusijos lietuviai // Mokslas ir gyvenimas. 1978. Nr.8. P. 37—38. Vidugiris A. I§ Zietelos Snektos praeities // Kalbos kultdra. Sas. 55. P. 81—87. Wolter E. Die Litauer im Kreise Slonim, Gouv. Grodno // MLLG. Heidelberg, 1899. T. 4. S. 166-169 (Zietela). Wolter E. Zur litauischen Dialektkunde // MLLG. Heidelberg, 1912. T.6. P. 166—187 (Zietela, ASmenos, DieveniSkiy apyl.). Banarac A. I. Taaponumusa TMesscsr // Banro-cnasanckue s3biKoBbie KOHTaKTBI, M., 1980. C. 192—201. Buayrupue A, 3eTenbcKuit ropop mATOBcKOrO sa3BIKa, AsToped. ... KaHa. HNO. HayK. Bunbuioc, 1962. Burkayckac B. Hexotopsie ocoGenHocTH mToscKoro roBopa B OKpecTHOcTsx PazyHu // Banro-ciaBaHCKHe 3THOASHIKOBBIC KOHTaKTEI. M., 1980. C, 202—205. Boiimmuce T. Oxomactuseckuit Te3zaypyc Meperanuesckoro c/c BopoxoscKkoro p-Ha BCCP: 7iunnomuas paGota. Bunbutoc: BFY, 1986. 87 c. 15, 678 217 Boasteps 9. JInrosckas Xpectomatia, I-11. CM6., 1901-1904, Boasreps 9. Cneybi apesHuxb npycos uM HX s#3bIKa B CponnencKoii ry6epxii // Ussecrus OT. pycckoro s3bIKa MH cnopecHoctu Mou. AH CII6., 1912. T. 16(4). C. 151—160. (atnoso.) Tpunasenxene 9. Bananue GenopyccKoii rpaMMaTHyeckoli CHcTeMbI Ha a3yHcKHii rOBOp auToscKoro s3biKa // JIC. C, 21-23. Tpunaseuxuc B. [se 3amerku no mMTOBcKOH azHaneKTonorHH // TpoGnemet nHZ0eBponeiicKoro s3bikO3HaHHA. M., 1964. C. 70—78. (Jarnoso.) Tpunasenxuc B. Hosoe b sHToscKkol ananexronornn // Acta Baltico-Slavica, 1965. T. 2. C. 177—202. (arnoso, JIazayxet.) Monaiirure A. Ha3panna KynbTypHBIX pacTeHHii B MeNsCCKOM THTOBCKOM rosope // BasToCIABAHCKHe 9THOA3BIKOBbIe KOHTAKTBI. M., 1980. C. 227-245. Mauxesuy 10. ®., Pomanosu4 E. M., UeGepyx E. H., Mpunasenxene E. M1. Hosnrii cnyyaii nenaGvann3anuun B MHTOBCKOM roBope GenopyccKo-HTOBCKOrO norpaHH4uba // III balt. konf. P. 123—124. (Panyxe.) Hescxaa JI. P.O sexcn4eckoM M CeMaHTH¥eCKOM B3aMMOseHCTBAH JhTOBCKOFO H C/IaBAHCKOro s3bIkoB (Ha MaTepHasie reorpadHyecko anenaTHBHO TepMHMHONOrHH) // Cos. ciaBaHOBeaenne. M., 1972. C. 90—104, (Tepsarst.) Hescxaas JI. P. Bantuiickue na3nanua Gonor B comocTaBneHHH CO ciaBAHCKHMH (cemacnonlormyeckne HaOmronenua) // Banro-cnapancKue uccneyosanns. M., 1974. C. 155-182. (TepsaTBI.) Henoxynusiii A. 1. JImnrsoreorpatbayeckne caa3u HTOBCKHX HM GenopyccKkHx (bopM Ha3BaHai a. J[arnoso u ero oxpectuocteii // Banto-cnapancKue uccnegopanna. M., 1974. C. 144—154. Pomanuyk A. DaMunHH B yciOBUAX BByA3bIuHA (Ha MaTepHase ropopa Tepsar) // Lietuviy kalba ir bilingvizmas (LKK. T. 27). V., 1988. P. 55—66. Cyanux T. M. 3ametKu 0 mHToBcKo-GenopyccKoM JByA3bI4HH (Ha MaTepHasie roBopa Teppat) // Tipo6memst wHgoesponeiickoro s3prKO3HaHHA. M., 1964. C. 79-89. Cyquux T. M. K xapaktepnctuke @oHOmorMyecKuX CHCTeM JHaJeKTOB MHTOBCKO-cilaBAHCKoro worpaHH4ubs: Astoped. ... Kana. dunon. Hayk. M., 1971. Cyauux T. M. M3 mopdonoruueckux HaGsoneHnnii Haw TOBOpaMH AHTOBCKO-ciaBAHCKOTO norpanH4pa // Baltistica. V., 1972. T. 8(1). P. 19—22. (Onca.) Cyauux T. M. K sonpocy 0 Mopbonornueckoli HHTepepeHUHH B palioHe HTOBCKO-C/1aBAHCKoro norpanmubs // Te3. [V quanexTonorny. KOH. NO H3y4. TOBOPOB H ASbIKOBbIX KOHTAKTOB B upHOant. pecnyO6mmkax (oxT. 1972 r.). Bunbuioc, 1972. C. 61—63. Cyauux T. M. Lazinai. JIwroscxas, Genopycckaa w nombcKan cboHONOrM¥ecKHe CHcTeMBI |/ Banto-cnapaucxult cOopoux. M., 1972. C. 15—115. Cyauux T. M. Jivanextet sHroscKo-cnaBancKoro norpaHH4esa. OvepKH dboHomorHuecKHX cuctem. M., 1975. 231 c. (Jla3ayxp1, esennumku, Tepsarei, 3erena.) Cyauux T. M. K uctopuu a3bikosot cutryauun Menscei // Banto-cnaBalcKue 3THOA3BIKOBBIC KouTaxtbI. M., 1980. C. 181—191. Cyanux T. M. Ws cantaxcuueckux Ha6mtogeHHii Hal rOROpaMH SIHTOBCKO-CiaBAHCKOTO [10rpanuupa // Acta Baltico-Slavica, 1982. T. 14. S. 245—250 (Meneca, Tepsarsr). Gexman B. H. Jlepesus Osepku. AserK uw m0nH // Monbckue ropopst s CCCP. Munck, 1973. T2211, .C: 40-72; Uexman B. H. K npo6seme nutoscKko-Genopycckoli boneTHYecKOH HHTepdepeHUHH B TTenace // Banro-cnapanckne 9THOASbIKOBbIe KOHTaKTEI. M., 1980. C. 206—227. Uexmonac B. DyxkunoHHpoBaHHe a3bIkOB HM OusMHrBH3M // Lietuviy kalba ir bilingvizmas (LKK. T. 27). V., 1988. P. 37—54. LIETUVIU KALBA LENKIJOS LR Aleksaité B. Punsko ir Seinu kraSto vietovardziy daryba (VU diplominis darbas). V., 1985. 121 p. Aleksaité I. Punsko Snektos konsonantizmas (VU diplominis darbas). V., 1985. 79 p. 218 Aleksaité I., Razmukaité M. Suvalky vaivadijos lietuviy gyvenamy kaimy vardai // Kalbos kultira. Sas. 55. P. 79-81. Bednarczuk A. On certain aspects of gens tie and its traces in Polish-Lithuanian borderland of Sejny district // Acta Baltico-Slavica. 1976. T. 9. P. 149— 166. Buch T. Litewskie nazwy miejscowe w powiatach Sejny i Suwatki // Onomastica. 1961. T. 7. S) 221—229. Buch T., Topolifiska Z. O rozwoju polaczeh z tautosylabiczna spétgtoska nosowa w jezyku Iltewskim // Z polskich studiéw stawistycznych. Seria 2. Jezykoznawstwo. W-, 1963. S. 39—50. Buch T. Litewskie nazewnictwo osobowe w pawiatach Sejny i Suwatki // Onomastica, 1964. T. 9. S. 312-320. Buch T. Z badan onomastycznych w pétnocnej SejnefiszczyZnie // Kalbotyra. V., 1966. T. 14. S. 51-55. Buch T. Mundartliche Entpalatalisierungserscheinungen im Litauischen // Acta BalticoSlavica, 1966. T. 3. S. 33-36. Buch T. Nazwy toni rybackich jeziora Galadus // Onomastica, 1967. T. 12. S. 109—123. Buch T. Mundartlicher Intonationsschwund im Litauischen // Die Welt der Slaven, 1967. T. 122). S. 205—208. Buch T. Z badan litewskiego nazewnictwa na Sejneriszezyénie // Zbornik za fi ilologiju i lingvistiku, 13(1). Novy Sad, 1970. P. 31—33. Golabek A. Stowotwérstwo gwary suwalskiej wsi Degucie (Daktariné disertacija. MaSinrastis). W-wa, 1980. Hasiuk M. Die Ferndissimilation des k, g in die litauischen Dialekten // Donum Balticum. Stockholm, 1970. S. 178—180. Hasiuk M. Kurie-ne-kurie priebalsiy pakitimai Seiny Snektoje // Baltistica. II priedas. V., 1977. P. 80—82. Hasiuk M. Fonologia litewskiej gwary sejneiskiej. Poznan, 1978. 107 p. Hasiuk M. Depalatalization of consonants in the Lithuanian dialect of Sejny // Lingua Posnaniensis. 1980. T. 23. S. 99—103. Hasiuk M. PrieSakiniy ir uzpakaliniy fonemy realizacija Seiny Snektoje // IV balt. konf. P. 28-29. Jatieza M. Wplywy stowiatiskie w jezyku tekstéw folklorystycznych ze wsi litewskich wojewOdztwa suwalskiego // SGB. S. 113-122. Kudzinowski Cz. Ja¢wingowe w jezyku // Acta Baltico-Slavica. 1964. S. 217—225. Smoczyiski W. Gwara potudniowolitewska w sejneriskiem // Teksty gwarowe z Bialostocezyzny / Red. A. A. Obrebska-Jablonska. W-wa, 1972. N.18. S. 97—109. Recenzija: Baltistica. T. 10. P. 101—106. Smoczytski W. Dialekt litewski w Polsce pétnocnowschodniej // Polska Akademia Nauk. Oddziat w Krakowie. Sprawozdania z posiedzeh Komisji naukowych (Komisja Jezykoznawcza). T. 15(2) za r. 1971. Krakéw, 1972. S. 375—377. Smoczytski W. Z bada nad gwara litewska okolic Pufiska. System samogtosek // Rocznik Bialostocki, 1981. T. 14. S. 349-372. Smoczyiski W. Szkic morfologiczny litewskiej gwary putiskiej wraz z tekstami gwarowymi /| Acta Baltico-Slavica, 1984. T. 16. S. 235—262. Smoezyiiski W. Zapozyczenia stowiariskie w litewskiej gwarze punskiej // SGB. S. 179—222. Smoczyhski W. Grupy spdlgtoskowe w litewskiej gwarze punskiej // Acta Universitatis Lodzensis. Folia Linguistica, 1986. T. 12. S. 303-314. Smoczyiski W. Zapozyczenia niemieckie w gwarze litewskiej okolic Puriska na SuwalszezyZnie // Zeszyty Naukowe Uniwersytetu Jagiellofiskiego. Prace Jezykoznaweze. 1986. Z. 82. S.35—45. Smoczyiski W. System fonologiczny litewskiej gwary puniskiej // Acta Baltico-Slavica, 1986. T. 17. S. 369-386. Smoczyaski W. Gwara litewska okolic Pufiska (Daktariné disertacija. MaSinraStis). Krakow, 1977. 1s 219 Stoskeliiinas J. Misy kraSto tarmés // Varsnos. 1972. Nr. 7—8. P. 2—3. Uzdila A. Punsko (vakariniy dziky) tarmés fonetika ir morfologija (VU diplominis darbas). V., 1963. 266 p. LIETUVIY KALBA MAZOJOJE LIETUVOJE (RYTU PRUSIJOJE) Bezzenberger A. Litauische Forschungen. Beitriige zur Kenntniss der Sprache und des Volkstumes der Litauer. Géttingen, 1882. Bezzenberger A. Ursprung, Bedeutung und Verbreitung des Volksnamens ,,Gudden“ // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prusia fiir die Vereinsjahre 1896— 1900. Kénigsberg, 1900. H. 21. P, 217-242. Bezzenberger A. Mundartliche Texte // MLLG, II. Buch T. Zur Entpalatalisierung der Konsonanten im Preussisch-Litauischen // Studi Baltici. 1969 (Firenze). Vol. 10. S. 120-126. Buchiene T. Ryty Prisijos lietuviy kalbos vokalizmas pagal Kleino gramatikos duomenis // Baltistica. V., 1967. T. 3(2). P. 129-154. Doritsch A. Beitrage zur litauischen Dialektologie. Tilsit, 1912. Geitler L. Litauische Studien ... Prag, 1875. 123 S. Gerullis J., Stangas Chr. S. Lietuviy Zvejy tarmé Prisuose. K., 1933. Janavitiené J., Zinkevitius Z. Zemaiciy Naumiestio Snekta socialinés lingvistikos pozidriu // Kalby kontaktai Lietuvos TSR (LKK.T.23) V., 1983. P. 102—106. Janavitiené J. Rytprisiy lietuviy kalbos liekanos Zemai¢iy Naumiestio Snektoje // Masy kalba, 1983, Nr.5. P. 21-25. Janavitiené J. Zemaitiy Naumiestio lietuvininky kalbos modelis iki saveikos (fonetika) // Tarptaut. balt. konf. P. 49—50. Janavitiené J. Tarmiy saveikos Zemai¢iy Naumiestyje problemos // Jaunyju filology darbai. V., 1986. T. 2. P. 243—246. Kalwaitis W. Lietuwiszky wardy klétele. Tilzé, 1910. Lepner Th. Der preusische Littauer. Danzig, 1744. P. 98—122. Kurschat Fr. Grammatik der litauischen Sprache. Halle, 1876. Razmukaité M. Kaliningrado srities istoriniy viety vardy tradiciniai atitikmenys // Kalbos kultira, 1986. Sas. 49. P. 73-80, Refat. Litauische Sprichworter // MLLG. Heidelberg, 1899. T. 4. S. 331-332. RimSa V. Rytu Prisijos lietuviy kalbos elementai dabartinéje lietuviy kalboje // Kalbotyra. V., 1972. T. 24(1). P. 75-81. Ruhig Ph. Betrachtung der littauischen Sprache. Kénigsberg, 1745. Schleicher A. Handbuch der litauischen Sprache. II. Litauisches Lesebuch und Glossar. Prag, 1857. Storasta V. (Vydiinas). Deutsch-litauischer Wortschatz. Tilsit, 1916. 176 S. Urbanavitiiité Z. Priebalsiy kietinimas Prasy Lietuvos tarmése // Baltistica. V., 1970. T. 6(2). P. 147-166. Auasnsene A. Tuursuctuyeckas cutyauna B )Kematiwio-Haymectuce (JInToscxaa CCP) // Banto-cnapaickue uccnenosanns-1984. M., 1985. C. 106—112. Auasusene A. B. Counonmureuctuyeckne acneKTbI HTOBCKOTO sA3bIKa B ?Kemaituro-HayMectuce: Apropetp. auc. ... KaHA. usion. HayK. Bunbutoc, 1985, 24 c. * * * Atlas gwar wschodniostowiatiskich Biatostocczyzny. W-wa i in., 1980 T. 1. Laigonaité A. Vietininky reikimé ir vartosena dabartinéje lietuviy kalboje. V., 1957. Lietuviy kalbos atlasas: Leksika. V., 1977; Fonetika. V., 1982. Lietuviy kalbos tarmés (Chrestomatija) / Sud. E. Grinaveckiené, A. Jonaityté, K. Morkanas, B. Vanagiené, A. Vidugiris. V., 1970. (Yra plati tarminiy teksty bibliografija). 220 Lietuviy kalbos Zodynas. V., 1941-1986. T. 1—14. Morkiinas K. PaZintis su lietuviy kalbos tarmémis. V., 1980. 91 p. Paulauskas J. VeiksmazZodziy prieSdéliy funkcijos dabartinéje literatirinéje lietuviy kalboje // Literatira ir kalba. V., 1958. T. 3. P. 303—453. Vidugiris A. Lietuviy tarmés uz respublikos riby // Zodiiai ir zmonés. V., 1974. P. 51—56. Zinkevitius Z. Lietuviy dialektologija. V., 1966 (Apie periferines tarmes: p. 24-31). Zinkevitius Z. Lietuviy kalbos tarmés. K., 1968. Zinkeviéius Z. Lietuviy kalbos dialektologija: Vadovélis aukStosioms mokykloms. V., 1978. Jeinexranariw arnac GenapycKait Most. Mincx, 1963. 3uuxasuaioc 3. O bopmax s0KaTHBOB HTOBCKHX AMameKToB //Lingua Posnaniensis. T. 12/13. P. 71-76. Caoynix Genapyckix rasopak nayHouna-3axonnali Benapyci i ae narpaniwa.MincK, 1979— 1986. T. 1-5. Il LIETUVIU KOLONIJOS BALTARUSIJOJE KALBA (MALKAVA, MOGILIOVO SR., MSTISLAVLIO RAJ.) Sivickiené M. Kai kurie beasmeniy sakiniy tipai Malkavos tarméje // LKK. V., 1959. T. 2. P. 231-238. Sivickiené M. Senybiniy prielinksniy vartojimas Malkavos tarméje (BTSR Mogiliavo sr. Mstislavlio raj.) // Kalbotyra. V., 1962. T. 4. P. 79-92. Sivickiené M. Apie veiksmaZodziy prieSdéliy az(u)- ir uz(u)-, usvartojima kai kuriose tarmése // Kalbotyra. V., 1964. T. 10. Kunaypuc (Cusuukene) M. K. JIutoscxuii ropop B Genopyccxom oxpyxenuu (Tosop 4. Manpxoska B BCCP): Juc. ... kana. cbuston. nayx. JI., 1957. Cusuuxene M. K. Hexoropsie oco6enHoctH ynorpeO6neHHa CiaBAHCKHX JIeKCHYCCKHX 3aHMCTposanuii MTOBCKOTO roBopa B BCCP // Mexsy3. KOHd. 10 HCTOPH¥eCKOH eKCHKOJOTHH, JIeKCHKorpaum mM a3biky mucatensa: Tes. goxn. JI., 1961. Cusuukene M. K. Cemantaueckue ocoGeHHOCTH CIABAHCKHX JeKCHYCCKHX 3aMMCTBOBAHMIt Ha MaTepHasle H30HpOBAHHOTO JIMTOBCKOrO roBOpa (GCCP, 4. Manpxoska, Mornsescxoii 06:1.) // Kalbotyra. V., 1963. T. 6. P. 79-90. Cusuukene M. K. Hexotoppie Bompochi H3yY¥eHHA OCTPOBHbIX TOBOPOB /{ Kalbotyra. V., 1963. T 8. LIETUVIU KOLONIJOS RTFSR KALBA (CIORNA PADINA, SARATOVO SR., JERSOVO RAJ.) Vidugiris A. Ciornos Padinos morfologijos ypatybés // Lietuviy kalbos morfologiné sandara ir jos raida (LKK.T.7). V., 1964. P. 193-206. Vidugiris A. Ciornos Padinos tarmés susidarymas ir atskiros jos ypatybés // LTSR MAD (A). V., 1965. T. 1(18). P. 219-232. AMERIKOS LIETUVIY KALBA Atlantas V. Lietuviy kalba Amerikoje. Bati ar nebiti // Lietuvos aidas, 1937. Nr. 376. Eretas J. Lietuviy kalbos likimas Amerikoje // Zidinys. K., 1927. T. 5. P. 125-130. Laurinaitis J. M. Uzsienio lietuviy kalbos rei8kiniai // Gimtoji kalba. 1939. Nr. 1. P. 4-7. Lithuanian-American in the making: changes in the semantics of processes by Nijole Martinaitis, B. S. Southern Illinois University, 1959: Thesis submitted in partial fulfilment of the re221 quirements for the degree of Master of Arts in Linguistics in the Graduate College of the University of Illinois. Chicago, Illinois, 1976. Margeris A. Amerikos lietuviai ir angliskyjy skoliniy Zodynas 1872—1949. Chicago, 1956. PaZiisis L. On English loanwords in American Lithuanian // Konferencijos germany, romanu ir klasikinés filologijos klausimais praneSimai. V., 1968. P. 38—43. Paziisis L. Angly kalbos leksemy Siaurés Amerikos lietuviy kalboje interpretavimo klausimu // Baltistica. V., 1969. T. 5(1). P. 81—96. Paiiisis L. Angly kalbos semantiniai skoliniai Siaurés Amerikos lietuviy kalboje // Kalbotyra. V., 1974. T. 25(3). P. 27-36. Paziisis L. Angly kalbos gramatiné interferencija Siaurés Amerikos lietuviy kalboje // Kalbotyra. V., 1976. T. 27(3). P. 57-62. Padiisis L. Angliskujy daiktavardiniy skoliniy gramatinés giminés problema Siaurés Amerikos lietuviy kalboje // Kalbotyra. V., 1978. T. 29(3). P. 42—47. Paziisis L. Linksniy ir prielinksniy distribuciniai poslinkiai kalby kontakty salygomis // Aktualiosios kalbotyros problemos. V., 1979. P. 61—66. Paiiisis L. Lexical interference as a mode of convergence // AILA 81 Proceedings I, Sections and Workshops, Lund, 1981. P. 521—522. Pazisis L. Semantiniai daiktavardZio poslinkiai subordinacinio bilingvizmo salygomis // Kalbotyra. V., 1981. T. 32(1). P. 74-84. PaiZiisis L. Lexical interference as a mode of convergent change // Baltistica. V., 1981. T. 171). P. 77—83. Paiiisis L. The morphological integration of English loan nouns in American Lithuanian // The English Element in European Languages. Vol. 2. Zagreb., 1982. P. 316—337. Paiiisis L. Amerikos lietuviy kalbos mislés // Misy kalba. V., 1982. Nr. 5. P. 39—42. Pazisis L. Intralingvistiné interferencija lietuyiy kalboje nykstantios dvikalbystés sqalygomis // Kalbotyra. V., 1985. T. 36(1). P. 44—53. Plioplyté R. Paiiisis L. Lietuviy kalba nykstanéios dvikalbystés salygomis // Masy kalba. V., 1982. Nr.5. P. 14-21. Salys A. RaStai. T. 1: Bendriné kalba. Roma, 1979. Senn A. Einiges aus der Sprache der Amerika-Litauer // Studi Baltici. Roma, 1932. S. 35-58. Taemxene O.-A. Unreptbepenuna axrsuiickoro s3bika B meKcuke mHTOBHeB CIA: AsTope. muc. ... KaHO. (buon. Hayx. Kues, 1973. Tlaaxyeuc JI. (1. Ponernueckaa u Mopconormyeckan uATerpanHa aHnTnniicKHx 3aHMcTBOBaHhii B IMTOBCKOM #3bIke CesepHoiti AMepuku: ApTope(). HC. ... KaHy. buon. HayK. BustbHtOc, 1971. Taxycne JI. Cemantuueckuii capur raarona npu asysserimu // Kalbotyra. V., 1979. T. 30(3). P. 36—47. Tlamycue J. ®paseonornueckaa uuTephepenyna (Ha MaTepHane THTOBCKOTO A3bIKa B KOHTakTe ¢ aurauiicxum) // Kalbotyra. V., 1983. T. 34(2). P. 85-93. iit Falk K.-O. Wody wigierskie i huciatskie. Studium toponomastyczne. Uppsala, 1941. Falk K.-O. Ze studiéw nad stawizacja litewskich nazw miejscowych i osobowych. O wtérnej funkeji sufiksu -ec; 9 nazwach miejscowych na -arice // Scando-slavica, 1963. T. 9. S. 87—103. Recenzija: ABS.T.5. P. 434—440. Falk K.-O. Ze studiéw nad nazwami jezior suwalskich: Okmin i Okminek oraz inne dublety hydronimiczne // Sprakliga Bidrag, 5(22), Miscellanea polonica, Lund, 1966. S. 26—42. Falk K.-O. Ze studiéw nad hydronimiq suwalska: Gnilik-Kelig // Acta Baltico-Slavica, 1966. T. 3. S. 69-76. 222 Falk K.-O. O metodach stawizacji litewskich nazw osobowych i miejscowych. O genezie i rozpowszechnieniu nazw na -arice // Sprakliga Bidrag, 5(22), Miscellanea polonica. Lund, 1966. S. 1-16. Falk K.-O. Ze studiéw nad hydronimia suwalska: Jegléwek, Jegléweczek, Jegliniec // Sprakliga Bidrag, 5(22), Miscellanea polonica. Lund, 1966. S. 52—61. Falk K.-O. Uwagi 0 ja¢wieskim substracie hydronimicznym na SuwalszezyZnie // Rocznik Bialostocki, 1981. T. 14. S. 29-48. Falk K.-O. Kelay (1569) — ze studi6w nad hydronimia suwalska // Liber losepho Kostrzewski octogenario a veneratoribus dictus. Wroclaw; W-wa; Krakéw, 1968. Falk K.-O. Z przesztosci i terazniejszosci w6d wigerskich. Obrazy z Zycia rybakéw augustowskich // Jezioro Wigry. Seria: Rozprawy i monografie. N 12. W-wa, 1979. S. 25—91. Falk K.-O. Ze studiéw nad nazwami w6d suwalskich: Postaw-Postawelek /|/ Studia jezykoznaweze poswiecone Stanistawowi Rospondowi. S. 359—370 (leidimo vieta ir metai neZinomi). Giulumiane K., Czekman W. Polska gwara m. Widze i okolicy (na substracie biatoruskolitewskim) // Slavia Orientalis, 1971. T. 20(3). S. 313-326. Glinka St. O wyrazie guziny w gwarach polskich i bialoruskich // Acta Baltico-Slavica, 1984. TO16: Soit—114: Grinaveckiené E. Lietuvi8kos kilmés elementai Siaurvakarinése baltarusiy kalbos tarmése // Ill balt. konf. P. 27—30. Grinaveckiené E., Mackevié J. Keletas lietuviy kalbos morfologinés interferencijos vakarinése baltarusiy tarmése reiSkiniy // LTSR MAD(A). V., 1975. T. 4(53). P. 187—192. Grinaveckiené E., Mackevité J. Kai kurios baltarusiy lituanizmy fonetinés ypatybés // Lietuviy kalba ir bilingvizmas (LKK. T. 27.) V., 1988. P. 123-131. Janeza M. Wplywy stowiatiskie w jezyku tekstow folktorystyeznych ze wsi litewskich wojew6dztwa suwalskiego // Studia nad gwarami Biatostocczyzny. Prace Biatostockiego Towarzystwa Naukowego. Komisja Jezykoznaweza. N 27. W-wa, 1984. S. 113—122. Jaugelis G. Dwa zrodla do dziejow Suwalszczyzny ze zbioréw prof. K.-O. Falka // Sprakliga Bidrag, 5(22). Miscellanea polonica. Lund, 1966. S. 62—103. Jucys A. Baltiki vietovardZiai uz Vyslos // Mokslas ir gyvenimas, 1970. Nr. 20. P. 10—12. Kondratiuk M. Nazwy miejscowe potudniowo-wschodniej Biatostocczyzny. Wroctaw i in., 1974. Kondratiuk M. Mikrotoponimy litewskie od dignas, karklynas, vidigiris w gwarach polskich i biatoruskich Biatostocezyzny // Acta Baltico-Slavica. 1976. T. 9. S. 219-224. Kondratiuk M. Elementy baltyckie w toponimii i mikrotoponimii regionu Biatostockiego. Wroclaw; W-wa i in., 1985. 293 s. Nalepa J. The name of the Jatwings // Sprakliga Bidrag. Vol. 4(18). 1964. S. 74—77. Nalepa J. Wigry, nazwa najwiekszego jeziora Jacwiezy // Sprakliga Bidrag, 5(22). Miscellanea polonica. Lund, 1966, S. 17—25. Nalepa J. Przyczynek do znajomosci toponomastyki i mowy Jacwiegow // Sprakliga Bidrag, 5(22), Miscellanea polonica. Lund, 1966. S. 104—112. Nalepa J. Znaczenie ja¢wieskiej nazwy Sejny // Slavia Orientalis. W-wa, 1969. T. 18(2). S. 189—190. Nalepa J. Z badan nad jaéwieskimi reliktami onomastycznymi Poleksza // Studia Linguistica Slavica Baltica Canuto-Olavo Falk sexagennio a collegis amicis discipulis oblata. Lundae, MCMLXVI. S. 185—202. Otrebska-Jablonska A. Elementy litewskie w mikrotoponimii wschodniej Biatostocezyzny // Studia z filologii polskiej i stowiatiskiej, 1969. T. 8. S. 261-270. Otrebski J. Jezyk Prus6w i jego dzisiejsze relikty // Dzieje Warmii i Mazur w zarysie. 1981. Tey le Si 68—71. Otrebski J. Lituanizmy stownikowe w dialekcie polskim na Wileniszczyznie // Jezyk polski, 1931. T. 16. Otrebski J. Stawizacja litewskich nazw wodnych i miejscowych // Z polskich studiéw stawistycznych. Seria 2: Jezykoznawstwo. W-wa. 1963. S. 267 — 286, 223 Baltistica Kalbotyra LKK LTSR MAD(A) - MLLG - SGB - Tarptaut. balt. konf. — III balt. konf. ae IV balt. konf. = AC ae 14. 13. CP RPNAWPWN SUTRUMPINIMAI — Baltistica. Lietuvos TSR aukstujy mokykly mokslo darbai V., 1965— . T. 1-, — Kalbotyra. Lietuvos TSR aukstyjy mokykly mokslo darbai V., 1958— . T.1—. — Lietuviy kalbotyros Klausimai V., 1957—. T. 1 —. Lietuvos TSR Moksly Akademijos darbai. A serija (Visuomenés mokslai). V., 1957 t, t. Mitteilungen der Litauischen Litterarischen Gesellschaft. Heidelberg, 1883-1912. T. 1-4. Studia nad gwarami Biatostocczyzny. Morfologia i stownictwo. Prace Biatostockiego Towarzystwa Naukowego (Komisja Jezykoznaweza, N 27) / Red. E. Smutkowa i I. Maryniakowa. Tarptautiné baltisty konferencija. 1985 m. spalio 9—12 d. Pranesimy tezés. V., 1985. IIL sajunginé balty kalbotyros konferencija 1975 m. rugséjo 25—27 d. PraneSimy tezés. V., 1975. TV sajunginé baltisty konferencija. 1980 m. rugséjo 23—25 d. Referaty tezés. Ryga, 1980. — A{wanexronoruyeckuit c6opxux: Matep. IV gHanextonorny. Kon. MO H3Y4, TOBOPOB MH ASBIKOBLIX KOHTAKTOB B MpHOasT. pecnyOmMKax (oxta6pp 1972 r.). Bunpuioc, 1972. Apzvalga sudaré Ana Romanéiuk »LIETUVIU KALBOTYROS KLAUSIMU“ TOMU SARASAS Daugelj .,Lietuviy kalbotyros klausimy“ tomy dar galima jsigyti Lietuviy kalbos ir literataTos institute. Zenklu + (pliusu) zymimi tie tomai, kuriy 1988 m. buvo pakankamas skaitius, Zenklu — (minusu) — jau parduoti tomai; jokio Zenklo neraSoma prie tu tomy, kuriy buvo nedaug, po 10-17 egz. . Leksikos tyrinéjimai. - Balty kalby veiksmazodzio tyrinéjimai. 1973. 262 p. 1972. 227 p. Zodziu formos ir jy vartosena. 1974, 328 Pp. + Lietuviy terminologija. 1975. 272 p. . Lietuviy arealinés lingvistikos klausimai. 1977. 234 p. — Gramatinés kategorijos ir jy raida. 1978. 205 p. . Socialinés lingvistikos problemos. 1979. 194 Pp. — . 18 lietuviy kalbotyros istorijos. 1980. 240 Pp. . Lietuviy onomastikos tyrinéjimai. 1981. 215 p. 10. Lietuviy kalbos specialioji leksika. 1983. 254 p. + - Kalby kontaktai Lietuvos TSR. 1984. 209 p. + 12. Mokslo kalbos kultOros ir terminologijos problemos, 1985, 272 p. + Lietuviy kalbos sintaksés tyrinéjimai. 1986. 243 p. + Lietuviy kalbos sandaros tyrinéjimai. 1987. + Lietuviy kalba ir bilingvizmas. 1988 +