LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXVIII
(1989)
KALBU
RYSIAI
IR
SAVEIKOS
ELENA
VALIULYTE
VIETININKO
IR
PRIELINKSNIO
J
SU
GALININKU
SINONIMINE
VARTOSENA
1.
Bend osios
pas abos
1.0.
Lokalinés
(e d és)
eikSmés
o my
—
linksniy
su
p ielinksniais
i
be
p ie-
linksniy
—
seman ine
s uk i a
suda o
d iejy
ipy
seman iniai
pozymiai:
1)
o ien-
aciné
eikSmé,
ku i
Zymi
lokalizuojamo
daik o
padé j
ki o
daik o
(o ien y o)
a z ilgiu
i
2)
slankumo
eikSmé?,
odan i
lokalizuojamo
daik o
slink j
|
neslink j.
Vie ininkas
i
p ielinksnio
j
kons ukcija
u i
apacia
o ien acine
eik’me
—
Zymi
o ien y o
idy
( idaus
eikSmé)
i
i§
esmés
ski ingas
slankumo
eik&mes:
p ielinksnio
j
kons ukcija
nu odo
slink j,
o
ie ininkas
—
p ieSingai
—
neslink-
i
(pap as ai
bisena),
plg.
auga
miske
i
nuéjo
i
miska.
Sios
o mos
idaus
(o ien a-
cinés)
eik8més
pag indu
suda o
s ip ig
seman ine
opozicija,
ku ios
ski iamieji
pozymiai
—
slink is
|
neslink is.
Ta iau
pasi aiko
a eju,
kada
Si
opozicija
es i
neu alizuojama,
.
y.
miné os
o mos
pa a ojamos
su
ais
pa iais
eiksmaZo-
dziais,
p z.:
iklimpo
j
molj
|
molyje.
1.1.
Lokalinés
eikSmés
ie ininkas
i
p ielinksnio
j
su
galininku
kons ukcija
u i
iS
esmés
ski inga
seman inj
jungluma,
plg.:
s alas
s o i
kiamba yje
i
é-
as
jé¢jo
i
kamba j.
P ielinksnio
j
kons ukcija
a ojama
su
slink ies
(slink j
ska inan¢iais
a
padé ies
ki imo
|
kei imo)
eiksmaZodziais.
O
ie ininkas
—
p ie-
Singai
—
su
neslink ies
(padé ies,
egzis encijos,
p oceso
a
konk e aus
eiksmo)
eiksmaZodZiais.
Ta p
ie ininko
i
p ielinksnio
j
kons ukcijos
seman inés
aplin-
kos
pagal
loginiy
klasiy
eo ija
(seman inius
kon eks us
galima
su ok i
kaip
logines
klases)
y a
nuoSalés
san ykis*:
en,
ku
a ojama
iena
Zodzio o ma,
pap as ai
negalima
ki a,
plg.:
s alas
s o i
kamba yje
(be
ne
i
kamba j)
i
é as
jéjo
i
kamba j
(be
ne
kamba yje)°.
Vis
dél o
i
li e a i inéje
kalboje
pasi aiko
okiy
kon eks y,
ku
pasakomos
al-
e na y iai
( .
y.
pakai omis)
abi
miné os
lokalinés
o mos,
p z.:
ezZimas
iklimpo
i
di a
|
di oje,
padéjo
lazdq
i
kampaq
|
kampe,
sukiléliai
susi inko
miske
i
miskq,
paséjo
ugius
di oje
|
j
di g
(plg.
usy
k.
Bnagumupcxnii
1972,
19
.).
1
Siuos
e minus
j
lie u iy
kalbo y a
j auké
J.
Kilius
(Z .
Kilius
1972,
23;
1977,
40).
®
Dél
loginiy
klasiy
i
san ykiy
a p
jy
Z .
Pleékai is
1978,
99
.
*
A ski ose
a mése,
p z.,
Klaipédos
k aS e,
ie ininko
pozicijoje
dél
okie iy
kalbos
j akos
a ojama
p ielinksnio
j
kons ukcija
(p z.,
bu o
j
Nidq)
a ba
pie y
aukS aidiai
( ik
dél
ki y
p iezas-
iy)
analogiSkai
a oja
ilia y a
(p z.,
bu au
mies an).
Ki u
—
a i kS iai
—
ie ininkas
pasako-
mas
p ielinksnio
j
kons ukcijos
(a i inkamai
—
ilia y o)
eik8me,
pyz.:
[Séjo
seselé
s e imoj
Sale-
Jéj.
Rdm
(Z .
Laigonai é
1957,
30—33;
Zinke icius
1966,
200—201,
418).
Kadangi
ai
ne
li-
e a i inés
kalbos
ak ai,
odél
apie
juos
ia
nebus
kalbama.
12"
179
Kuo
paaiskin i
okiy
o my
al e nacija,
a ian inj
jy
aldyma?
Tai,
ma y ,
dau-
giausia
p iklauso
nuo
eiksmaZodZiy
eikSmés.
Galima
da y i
p ielaida,
kad
y a
eiksmazZod%iu,
ku iy
seman iné
s uk i a
a i inka
i
ie ininko,
i
p ielinksnio
i
kons ukcijos
seman inius
eikala imus
kon eks ui,
no s
ai
i8
pi mo
Z ilgsnio
a ody y
i
nesude inami
dalykai.
Veiksmazodziy,
su
ku iais
pakai omis
a ojama
o
pa ies
daik a a dzio
ie i-
ninkas
i
p ielinksnio
{
kons ukcija,
galima
ski i
kelias
g upes.
2.
Veiksmazodis
klimp i
i
jam
a imos
eikSmés
ZodiZiai
2.1.0.
VeiksmaZodis
klimp i
(1)
eikime
,,leis is
{
minkS q
a
pu ig
mase“*
u i
kele a
sinonimy:
smeg i
(1),
g imz i
(2),
smuk i
(2),
sés i
(5)
(2x.
Lybe is
1980,
184).
Siu
eiksmaZodziy
seman ine
s uk i a
suda o
okios
bend os
semos:
1)
slink ies,
2)
slink ies
k yp ies
i
3)
slink ies
s e os.
Tai
lemia
jy
seman inj
i
sin aksinj
jungluma.
Minimy
eiksmaZodziy
eikSmé
ealizuojama
junginiuose
su
p iklauso-
mais
daik a a dZiais,
eiSkian¢iais
klampia,
pu ia
a
minkS a
mase
(a
u indiais
okia
sema),
p z.:
dumblas,
liiinas,
mau ai,
pu as,
molis,
smélis,
sniegas,
pusnis;
bala,
klampyné,
ais as,
pelké,
pie a,
di a,
Zemé
i
k .
Ta iau
Siy
daik a a dziy
g ama iné
o ma
gali
bi i
d ejopa:
ie ininkas
a
galininkas
su
p ielinksniu
j,
p z.:
eZimas
klimps a
di oje
|
i
di q.
P ielinksnio
j
kons ukcijos
a osena
okioje
aplinkoje
y a
sis emi8ka:
ji
mo y uo a
eiksmazZodzio
slink ies
semos.
Vie ininkas
su
nu ody ais
eiksmaZodZiais
y a
nesis emi8kas.
Kaip
jau
miné a,
Sios
o mos
i
p ielinksnio
j
kons ukcijos
seman inis
junglumas
y a
iS
esmés
ski ingas:
p ielin-
ksnio
7
kons ukcija
a ojama
su
slink ies,
o
ie ininkas
—
su
neslink ies
eiks-
mazZodZiais.
Ta¢iau
Sis
seman inio
de inimo
désnis
né a
absoliu us.
Sakinyje
ie i-
ninkas,
kaip
apibend in a
lokalinés
eikSmés
o ma,
galimas
i
su
slink ies
eiks-
mazodziu,
a¢iau
Salia
ki os
Sio
bi inai
eikalaujamos
(obliga o inés)
lokalinés
o -
mos,
plg.:
1)
eZimas
i azia o
i
g io i
miSke
i
2)
eZimas
iklimpo
j
sniegq
miske.
Sis
ie ininkas
nesiejamas
iesiogiai
su
eiksmazodziu,
o
p iklauso
isam
sakiniui,
—
y a
jo
de e minan as
(plg.
Ilsegosa
1964,
77
).
G e inamieji
sakiniai
né a
isai
ienodi
pagal
sa o
s uk i a.
Tai
odo
ski ingos
jy
ans o macijos
galimybés.
I§
sakinio
(1)
negalima
eliminuo i
p ielinksnio
j
kons ukcijos
(nepazeidus
jo
g ama iskumo),
o
sakiny
(2)
okia
edukcija
galima,
plg.:
ezimas
j azia o
miske
(sakinys
neg ama i’kas)
i
ezimas
iklimpo
miske
(sakinys
g ama iSkas).
Siuos
s uk-
i inius
minimy
sakiniy
ski umus
lemia
jy
eiksmaZodZiy
seman ika.
No s
abu
eiksmazodziai
p iklauso
ai
pa iai
seman inei
—
slink ies
eiksmazZodziy
g upei,
a¢iau
ski iasi
am
ik ais
poZymiais:
slink ies
k yp ies
i
slink ies
s e os
semomis.
VeiksmaZodis
aziuo i
Zymi
ho izon alia
slink j
(sausuma),
o
klimp i
—
e -
ikalia
slink j
(klampia
mase
gilyn).
Pas a ojo
eiksmaZodZio
slink ies
eik8mé
(dél
jos
Zymimos
k yp ies
i
slink ies
s e os
pobiidZio)
né a
okia
ySki
kaip
ho i-
zon alios
slink ies
eiksmaZodziy.
Tuo,
ma y ,
i
galima
paaiSkin i
ieno
ie ininko
(be
p ielinksnio
i
kons ukcijos)
pozicija
Salia
jo
( .
y.
eiksmaZodzio
klimp i).
Sio
*
Skai muo
po
eiksmazodZio
odo
eikSmés
eilés
nume j
pagal
DZ,.
180
eiksmaZodzio
junginiai
su
ie ininku
y a
d ejopi:
ieny
ie ininka
galima
pakeis i
p ielinksnio
{
kons ukcija,
ki y
—
ne,
p z.:
eximas
iklimpo
mixke
(be
ne
i
miskq)
i
ezimas
iklimpo
sniege
|
i
sniegq.
Tai
p iklauso
nuo
daik a a dZio
leksinés
eiks-
més.
Al e na y iai
a ojamos
abi
o mos
—
galininkas
su
p ielinksniu
{
i
ie i-
ninkas
—
pap as ai
okiy
daik a a dziy,
ku iy
eikalauja
eiksmazodzio
klimp i
seman inis
alen ingumas,
.
y.
ei8kian¢ iy
klampia
mase
a
u in iy
okiqa
sema
(a.
2.1.0).
G e inamais
junginiais
ap aSoma
a
pa i
deno aciné
si uacija,
a iau
kiek ie-
nu
a eju
a
si uacija
Siek
iek
ki aip
in e p e uojama,
plg.
ezimas
klimps a
i
di a
|
di oje.
Junginiais
su
p ielinksnio
j
kons ukcija,
ak ualizuojan ia
eiksmazodzio
eik¥méje
slink ies
sema,
labiau
pab éZiama
slink ies
s e a
(di a),
0
junginiais
su
ie ininku,
implikuojanéiu
daik o
bu ima®,
pap as ai
pab éziamas
pa s
lokalizuo-
jamas
daik as
( eZimas).
Be
Sis
ski umas
né a
eikSmingas
i
os
pa ios
leksinés
sudé ies
junginiai
laiky ini
sinonimiSkais.
Veiksmazodzio
klimp i
g upés
junginiai
su
p ielinksnio
7
kons ukcija
i
ie i-
ninku
ski iasi
a ojimo
daZnumu,
s ilis ine
di e enciacija
i
Siek
iek
seman iskai.
2.1.1.
Veiksmazodis
klimp i
sa o
pag indine
eikSme
ealizuoja
junginiuose
su
apib éZ os
seman ikos
daik a a dziy
(Z .
2.1.0.)
d iem
al e nacinémis
o momis:
galininku
su
p ielinksniu
j
(a
ilia y u’
—
a mése)
(a)
i
ie ininku
( e iau)
(b).
a)
Ra ai
klimps a
{
pu ia
Zeme,
ézia
jq
lyg
no agai.
BubnZDZ
31.
=Sunku
ei
pa
di a
—
kojos
klimps a
molin.
K k.
b)
Klimpdami
skys ame
bi ume,
juodais
nuo
peleny
eidais,
jie
gelbéjo
d au-
gus,
gelbéjo
elek ing.
T
1986
108.
Ta iau
daik a a dZiai,
sa o
seman inéje
s uk i oje
ne u in ys
aiskiai
is eikS os
klampumo
semos,
su
nu ody u
eiksmaZodziu
a ojami
ie ininko
linksniu
i
pa-
keis i
jo
p ielinksnio
j
kons ukcija
negalima
(neben
li e a i inégje
kalboje),
p z.:
Iily ame
iexkelyje
klimps a
maxinos
( 8).
2.1.2.
Abi
miné os
o mos
a ojamos
i
su
p ieSdéliniais
eiksmaZodzio
klimp i
ediniais
—
jklimp i,
nuklimp i,
suklimp i.
a)
And ius
iklimpo
i
a ima.
Kojos
pasida é
sunkios.
BubnZDZ
8.
Vaikai,
nelandzioki
po
liiigus:
galési e
iklimp i
j
mau us
i
p ige si e.
LKZ
VII
603.
Iklimpome
j
baisy
molyna.
LKZ
VIII
338.
Su
isais
a ais
nuklimpau
j
pu -
yng.
LKZ
VI
93.
=Salelén
balelén
nuklimpo
kumele,
penki
ilkai
auké,
0
du
anagu
lauké
(mjslé).
L§
(LKZ
XII
59).
Kai
b idom,
isi
suklimpom
b as on.
K k.
b)
P ie
e e o
liiige
(klampynéje)
ka é
iklimpo.
M k
(LKZ
VII
603).
[Smak-
no oje,
mau inoje
lomoje
ezimas
iklimpo
( e .)
Gy ulys
nuklimpo
e sméje
pa asa j.
J.
Sniege
beeidamas
nuklimpo.
K kl
(LKZ
VI
94).
5
Apsk i ai
ie ininko
junginius
su
nebiisenos
eiksmazodziais
galima
laiky i
sin aksinés
kondensacijos
ezul a u:
juose
jus i
p aleis a
basenos
eiksmazodj
(ji
leng ai
galima
j e p i,
pyz.:
skai o
kamba yje<-skai o
biidamas
kamba yje,
aip
pa
i
ezimas
iklimpo
miske<- ezimas
iklimpo
badamas
miske).
Dél
Sios
sa okos
Z .
MapTs Hoe
1985,
159.
®
Tlia y as
laiky inas
p ielinksnio
{
kons ukcijos
seman iniu
a ian u,
jj
Zymésime
lygybés
zenklu
(=).
181
Ta mése’
y a
i
ki y
o
pa ies
eiksmaZodZio
p ieSdéliy
ediniy
—
apklimp i,
paklimp i,
p iklimp i,
pa klimp i.
Tu ime
jy
a ojimo
pa yzdziu
su
ie ininku.
Vezimas
apklimpo
pelkéje.
J.
Baleléj
paklimpo
kumelé:
penki
y ai
au-
ké,
du
anagu
lauké.(mislé).
Pn
(LKZ
VI
94).
Dak a as
pasiklydes
i
p iklimpes
baloj.
V
(LKZ
VI
94).
(Plg.
da :
Anas
isq
gy enima
pu e
pa klimpes
p asi-
plieké
(ge o
gy enimo
nema é).
Ds
(LKZ
VI
94).
2.1.3.
Budingas
ap a ujy
eiksmazZodziy
sin aksinis
palydo as
y a
p ielinksniy
iki
|
ligi
su
kilmininku
kons ukcija.
Ji
a ojama
i
Salia
p ielinksnio
j
kons ukci-
jos
(a),
i
Salia
ie ininko
(b).
a)
Jie
klampos
pak iimémis,
klimpdami
iki
juos os
i
sniegg.
RadzPV
I
135.
S a biausia
Gia
y a
pie elé...,
ku
asa os
ka S ymeciais,
klimpdami
iki
s ebuliy
j
sméli,
k ypuoja
Sieno
a
dobily
p ik au i
eZimai.
RadzPV
I
148.
b)
Kojos
dainai
iki
keliy
klimpda o
sniege
( 8).
A kliai
suklimpo
baloj
lig
pil y.
E (LKZ
VI
94).
Kaip
ma ome
i8
pa yzdZiu,
minimos
p ielinksniy
iki
|
ligi
kons ukcijos
y a
apib éZ os
leksinés
sudé ies:
jas
suda o
daik a a dziai,
Zymin ys
daik o
( eiksmo
subjek o)
nea siejamq
dalj.
O
pa i
kons ukcija
u i
sa i a ibos
eik’me,
ku ia
lemia
eiksmo
( e ikalios
slink ies
amo i8ka
mase)
pobiidis:
ji
odo
iba,
iki
ku ios
eiksmas
apima
jo
subjek a,
plg.:
Zmogus
iklimpo
j
pusni
iki
keliy
i
Zmo-
gus
nuéjo
iki
pusnies
i
sus ojo.
Tokioje
pozicijoje
galimi
i
ki i
ibos
p ielinks-
niai,
p z.:
Zmogus
iklimpo
i
sniega
i s
|
aukS iau
keliy,
aip
pa
pusiau
keliy,
sulig
keliais.
12.1.4.
Su
eiksma%odziu
klimp i
bei
jo
ediniais
a ojamos
pakai omis
abi
p iklausomos
o mos
—
galininkas
su
p ielinksniu
j
(a)
i
ie ininkas
(b)
i
abs ak-
iy
daik a a dziy
(p z.:
a gas,
k izé,
idealizmas,
iipesciai).
Tokioje
leksinéje-sin-
aksinéje
aplinkoje
eiksmaZodziai
u i
pe kel ing
eik’me
i
da%nai
suda o
aps-
aba éjusius
ZodZiu
junginius.
Be
Siuo
poZii iu
jie
ia
nebus
nag inéjami
—
mums
ipi
junginiy
sin aksiné
sanda a.
a)
Bu Zuazinés
Salys
is
da
gilyn
klimps a
i
ekonomine
k ize.
LKZ
VI
93.
Kokiu
biidu
iklimpo
i
skolas,
Ku apka
pa sai
nesusigaudo.
K é .
Moky ojui
eikia
pe
daug,
a
Siaip
a aip,
i
smulkmenas
nenuklimp i.
Jabl
(LKZ
VI
94).
b)
Ignas
nuklimpes
skolose.
Aisb.
Misy
machis ai
isi
iklimpo
idealiz-
me.
LKZ
VI
93.
2.2.0.
VeiksmazZodis
smeg i
(1)
sa o
pag indine
eikSme
,,lis i
gilyn
(j
mink& a
daik a)*
ealizuoja
junginiuose
su
os
pa ios
seman inés
g upés
daik a a diiais
kaip
i
jo
sinonimas
klimp i
(Z .
2.1.0.).
Sie
eiksmazZodziai
ski iasi
am
ik ais
seman i-
niais
a spal iais.
VeiksmazZodZio
smeg i
seman inéje
s uk i oje
labiau
akcen uo-
jamas
eiksmo
subjek o
pobiidis
—
jo
sunkumas,
s a umas,
o
eiksmaZodiio
klimp-
i
—
eiksmo
ie os
(jo
pasi eiskimo
s e os)
pobiidis
—
klampumas,
pu umas
i
pan.
Siuos
seman inius
poZymius
eiksmazodiiai
gali
,,pe duo i“
i
sa o
leksinei
aplinkai®,
jei
jie
né a
en
eksplici iskai
i8 eikS i.
Pa yzdZiui,
sakinyje
inan
kojos
7
Ta miniais
laikome
okius
edinius,
ku iy
né a
DZ,.
°
Pig.
U.
Wein eich’o
min is
dél
ZodZiy
,,pe einamyjy
pozymiy*
(Hux
u una
1979,
115).
182
klimpo
pie oje
eiksmazodis
klimp i,
be
ki a
ko,
signalizuoja
i
p iklausoma
daik a-
a dj
pie oje
(a ba
iksliau:
Sio
daik a a dzio
zymima
deno a a)
u in
klampumo
pozymj
(nes
pie a
gali
bi i
i
neklampi).
O
sakinyje
Vezimas
smego
pie oje
eiks-
mazodziu
smeg i,
be
ki a
ko,
in o muojama
i
apie
ai,
jog
subjek as
( eZimas)
bu o
sunkus,
s a us
( odél
i
smego)®.
2.2.1.
Su
eiksmaZodziu
smeg i
bei
p ieSdéliy
ediniais
ismeg i,
nusmeg i,
p as-
meg i,
susmeg i,
pa smeg i
m.
( a minis),
kaip
i
su
eiksmaZodZiu
klimp i
(z .
2.1.1
i
),
daZniau
a ojama
p ielinksnio
7
kons ukcija
(a
ilia y as
—
a mése).
Kojos
i
Zeme
smenga.
AX
smengu
j
pelke.
J.
Gy uliy
kojos
giliai
smenga
i
oki
méSlq
i
labai
i§dumbleéja.
LKZ
XIII
142.
Kai
p ik au as
ezimas
susmegda o
i
pu
a,
jis
ienas
jj
is aukda o.
Simk
(LKZ
XIII
143).
T em iniai
iki
juos y
pa s-
menga
i
sniegq.
Vien
(LKZ
XIII
144).
=Tie
a ai
p asmenga
di on,
né
iS aziuo nebegali.
Sim
(LKZ
XIII
144).
A klio
isos
kojos
balon
nusmego.
Vb(LKZ
XIII
143).
Y a
daugybé
epuSiniy,
be ziniy,
puSiniy,
egliniy,
Se dingy
SiekS y,
pa smegusiy
pu an
i
dpaugusiy
kel-
mais
su
Zole.
BM
67.
2.2.2.
Vie ininkas
su
Siais
eiksmazodziais
a ojamas
ibo ai.
DaZniau
pasi-
aiko
su
bii ojo
laiko
eikiamaisiais
daly iais
a
su
jais
suda y omis
sudu inémis
a lik inémis
eiksmazod%io
o momis,
u in iomis
ezul a inés
bisenos
eikSme
(a.
LKG
1971,
150)
(a),
0
su
ien isinémis
—
e iau
(i
a mése)
(b).
a)
Daug
pada imy
suku a
apie
Zeméje
p asmegusias
pilis,
mies us,
d a us.
LTs
IV
52.
Felicija
sédéjo
lo oje
p asmegusi
piiky
pagal iuose.
SajND
116.
b)
Ra ai
isiskai
p asmego
pu
e.
Pbs.
Tai
Slapumélis!
Tam
ais e
ko
nep as-
megau
su
eximu.
Bsg
(LKZ
XIII
144).
2.2.3.
Veiksmazodj
smeg i
pap as ai
galima
pakeis i
eiksmaZodZiu
klimp i
p z.:
Kojos
smenga
|
klimps a
{
Zeme.
Tik
a p
p ieSdéliniy
eiksmaZodziy
ne
isa-
da
y a
a i ikimas,
p z.:
a ai
p asmego
sniege,
be
ne
p aklimpo,
nes
Sis
eiks-
maZodis
u i
ki a
eikime
—
,,pasida y i
klampiam“
(plg.:
Po
lie aus
di a
p ak-
limpo).
2.2.4.
Kai
eiksmo
subjek as
y a
smailas
a
aS us
daik as,
eiksmazZodis
smeg i
u i
eik¥me
,,smig i“.
I
Siuo
a eju
su
juo
egulia i
p ielinksnio
j
kons ukcija
(a
ilia y as
—
a mése).
Raki is
smenga
j
pi s q.
J.
[smego
inis
ij
kojq.
K s
(LKZ
XIII
142).
Peilis
p aslydes
i
siena
ismego.
Sz(LKZ
XIII
143).
=
Ki is
kojon
susmego.
Auk(LKZ
XIII
145).
O
ie ininkas
pasakomas
su
eikiamojo
daly io
o ma
(plg.
2.2.2).
Nuplése
ba g,
ado
kulkqa
le enoje
ismegusiq.
Zem
(LKZ
XII
143).
Ta mése
ie ininkas
pasi aiko
i
su
asmeninémis
p ieSdéliniy
eiksmazodziy
o momis.
Ske eld a
ismego
ankoj.
B é(LKZ
XIII
143).
®
Kad
Sio
eiksmazodzio
seman inéje
s uk i oje
a spindé i
subjek o
pozymiai,
aiSkiau
odo
jo
an iné
eikimé
,,smig i*,
ku
subjek as
labiau
konk e izuo as,
plg.
Sios
eik8més
de inicija:
wlis i
gilyn
(apie
smaily
daik a)*
(DZ,
722).
183

Veiksmazodis
jsmego
eiSkia
baig inj
eiksma
i
u i
ezul a inés
biisenos
sema:
jo
eikSme
galima
in e p e uo i
aip:
,,jlindo
i
liko“.
Pas a oji
( .
y.
biisenos)
sema
i
palaiko
ie ininko
pozicija,
0
3i
( ie ininko)
o ma
sa o
uoz u
ak ualizuoja
mi-
nimg
sema.
Tadiau
p ielinksnio
j
kons ukcijos
pozicija
p ie
Sio
eiksmazodzio
y a
s ip esné,
nes
ji
emiama
i
eiksmazodzZio
mo ologinés
sanda os
—
p ielinksnj
a i inkan io
p ieSdélio
j-.
2.2.5.
Su
eiksmazZodziu
smeg i
bei
jo
ediniais,
kaip
i
su
jy
sinonimu
klimp i,
gali
bi i
a ojamos
i
slink ies
iba
Zymindios
kons ukcijos
—
p ielinksniai
iki
|
ligi,
i s,
aukSciau
i
kilmininkas
(plg.
2.1.3).
T em iniai
iki
juos y
pa smenga
i
sniega.
Vien
(LKZ
XII
144).
[smego
[senio]
kojos
auksciau
keliy
i
klojimo
pada.
Slm
(LKZ
XIII
143).
Veiksmo
apim is
gali
bi i
pa ikslin a
i
ki okiomis
p iemonémis:
p ie eiksmiu
p ie
eiksmazZodzio
(a)
a ba
pazyminiu
p ie
subjek o
linksnio
(b).
a)
Ra ai
isiskai
p asmego
pu e.
Pbs.
Gy uliy
kojos
giliai
smenga
j
okj
méslq
i
labai
ji
i dumbléja
( 3).
b)
Visos
kojos
susmego
j
b as q.
2.2.6.
Su
nu ody ais
eiksmazodziais
a ojama
i
abs akéiy
daik a a dziy
galininkas
su
p ielinksniu
j
(a
ilia y as)
(a)
a
ie ininkas
(b)
(plg.
2.1.4).
a)
Mo inos
Zodis
ismenga
i
kiidikio
a min j.
TS
1901
4—5b.
Jie
susmego
i
eligine
klampyne
( 8).
=
Jis
isas
skolon
ismeges
(labai
p asiskolines).
Re l
(LKZ
XIII
143).
Kad
i
pas
é us
a azia ome
kq
gi
eiksi:
da buos
p asmege
(labai
daug
di ba),
ne u i
kada
su
s eciais
uzsiim .
MZ’
(LKZ
XIII
144).
b)
Bu om
skolose
p asmege
(labai
p asiskoling).
Dk§
(LKZ
XIII
144).
P iklausomas
daik a a dis
gali
bi i
pe kel inés
eik’més,
0
pa ys
ZodZiy
jungi-
niai
azeologizuo i.
Tas
mezginys
ismego
i
gal q
(plg.
ismego
j
a min j).
S s
(LKZ
XII
143).
To
asy ojo
zodziai
kiek ienas
ismeges
jai
i
Si dj.
Zem
(LKZ
XII
143).
Zodziai
kaip
inys
ismego
mano
gal oje.
Vaizg
(LKZ
XIII
143).
Palyginus
Sios
leksinés
sudé ies
eiksmazodzio
smeg i
ZodZiy
junginius
su
eiks-
mazodzio
klimp i
junginiais,
pas ebimas
ik
dalinis
jy
su apimas,
p z.:
sakoma
j
skolas
|
skolose
ismego
i
iklimpo,
aip
pa
j
da bus
|
da buose
p asmege
i
iklimpe,
be
i
a min j,
i
gal a,
i
Si di
ismego,
o
ne
iklimpo.
2.3.0.
Veiksmazodis
g imz i
(2)
y a
sinonimiskas
eiksmazodziams
klimp i,
smeg i
sa o
an ine
eikSme:
DZ,
ji
apib éZiama
nu odan
i
pas a uosius
eiksmazo-
dzius:
,,klimp i,
smeg i
(i
pu a,
smélj,
sniega)“.
Sa o
pag indine
eik’me
minimas
eiksmaZodis
jeina
j
ki a
sinonimy
eile
(Z .
3.1.0).
2.3.1.
Su
eiksmaZodiiu
g imz i
bei
jo
p ieSdéliniais
ediniais
ig imz i,
nug imz i,
sug imz i,
apg imz i
m.,
p ag imz i
m.
a ojama
pap as ai
p ielinksnio
i
kons-
ukeija
(a
ilia y as
—
a mése)
(a),
egiau
ie ininkas
(b).
a)
Akmuo
ig imzdo
j
Zeme.
J.
Pinigai
su
ka ilu
i
nug imzdo
i
Zeme.
BsP
I
102.
Tekiniai
nug imzdo
j
pu yng.
LzP
(LKZ
II
606).
=
Val is
lig
pa
spa ny
dumblan
ig imzdo.
S
(LKZ
III
605).
b)
Jame
(kalne)
esan i
pilis
apg imzdusi.
BsV
162.
184
2.3.2.
I
su
Siais
eiksmazZodziais
a ojamos
eiksmo
iba
Zymindios
kons ukci-
jos
(plg.
2.1.3.,
2.2.5).
Val is
lig
pa
spa ny
dumblan
ig imzdo.
S
(LKZ
Ill
605).
2.3.3.
Suda oma
junginiy
i
su
j ai iais
abs akéiais
daik a a dZiais
(plg.
2.1.4,
2.2.6).
a)
Kapi alis inis
pasaulis
g imz a
is
i
gilesnius
p ieS a a imus.
T
1953
45.
G imz a
Valeisiai
i
skolas.
A yZ
(LKZ
Il
605).
I
a gus
nug imz i.
K
I
308.
=
Va kaliené
nema é,
él
nug imzdusi
sunkiy
minciy
e pe an.
Gud-
Guz
(LKZ
III
605).
Da
me ai
amzinybén
nug imzdo.
BZ
195.
b)
Jis
isas
pag imzdes
da be.
LKZ
Il
605.
Ki i
jau
p ag imzde
skolose.
Kel
1933
69.
Nema oma
g andiné
jungia
mus
su
p aei ies
ka omis,
nug imzdu-
siomis
amziy
iikanose.
VenclLL
352.
2.4.0.
Veiksmazodzio
smuk i
(2)
eik8mé
.,lis i
gilyn,
klimp i“
y a
an iné.
Pag-
indinéje
Sio
eiksmaZodZio
eikSméje
—
,mau is
Zmyn“
—
y a
iksuo a
slink is
i
jos
k yp is
(Zemyn).
O
seman inéje
aplinkoje,
biidingoje
eiksmazodzZiui
klimp i
(a.
2.1.0),
jis
igyja
okia
pa
eikSme
kaip
i
pas a asis,
p z.,
kojos
smunka
j
pu q.
(Siuo
a eju
k yp ies
Zmyn
sema
y a
modi ikuo a
j
sema
,,gilyn“).
2.4.1.
Su
eiksmazodziu
smuk i
bei
jo
p ieSdéliniais
ediniais
ismuk i,
susmuk i,
nusmuk i,
pasmuk i,
kaip
i
su jo
sinonimu
klimp i,
y a
a ojamos
pasi ink inai
d i
p iklausomos
o mos
—
galininkas
su
p ielinksniu
j
(a
ilia y as)
(a)
i
ie i-
ninkas
( e iau)
(b).
a)
Kojos
smunka
j
pu a,i
nebegaliu
bepaei i.
K
(LKZ
XIII
209).
[
papi-
jusiq
Zeme,
i
pelke
smunka
kojos
einan ,
i
Zliu k¢ioja
anduo.
J.
[
a menis
smunka
a ai.
J.
[smukau
kaip
i
jau q.
Kl
(LKZ
IV
315).
=
Veximas
smiiks a
balon.
Alks
(LKZ
XIII
209).
MaSina
susmuko
pu an,
ai
d iem
ak o iais
ne
iS auké.
Ki
(LKZ
XIII
214).
Tada
isos
es u és
i
sus-
muko
Zemén.
LTs
IV
649.
b)
Bu au
ismukes
pie ose.
A yzKK
268.
O
kon eks e
su
andenj
a
jo
elkinius
Zymin¢iais
daik a a dzZiais
eiksmazZo-
dis
smuk i
u i
jau
ki a
eik8me
—
k is i
(ji
ealizuojama
junginiuose
su
p ielinks-
nio
j
kons ukcija).
Bjo
éjo
ik
uz8alusiu
ledu
i
ismuko
{
eZe q.
Dk&s
(LKZ
XIII
211).
S o éjo
s o éjo
i
susmuko
isi
j
andenj.
K
(LKZ
XIII
214).
2.4.2.
I
su
Siuo
eiksmaZodziu,
kaip
i
su
jo
sinonimais,
a ojamos
eiksmo
iba
Zymin ios
kons ukcijos
(plg.
2.1.3, 2.2.5,
2.3.1).
Kad
smukau
j
pusnynq
iki
pa
ausy!
Sk
(LKZ
XIII
209).
Vezimas
ismuko
lig
aSiy
{
pu a.
K
(LKZ
XI
211).
AnalogiSka
seman ine
unkcija
pa a ojamos
i
kiekio
kons ukcijos.
Tas
akmuo
cielqa
mé e j
i
Zeme
ismukes.
Pln
(LKZ
XIII
211).
T oba
pa
pusme i
Zemén
insmukus.
K k.
Tokios
pa ios
kons ukcijos
galimos
i
su
ki ais
miné ais
eiksmazodZiais,
p z.:
Veximas
(pe )
pusme i
iklimpo
|
ismego
|
ig imzdo
j
pusni.
2.4.3.
Abs akéiy
daik a a dZiy
su
p ielinksniu
j
as a
p ie
p ieSdélinio
eiks-
mazodzio
jsmuk i
(plg.
2.1.4, 2.2.6,
2:3.3.)
185
Kad
ismuko,
ai
ismuko
j
a gus!
Rm&
(LKZ
XIII
211).
Bu o
ismukes
j
q
gi ybe,
ale
Siaip
eip
a sik é é
o
Snapso.
Vdk
(LKZ
XIII
211).
[smukau
i
q
skolg
i
nezinau,
kap
i§
jos
iksikaps ysiu.
Al
(LKZ
XIII
211).
Vie ininkas
jmanomas
su
bi ojo
laiko
daly iu,
plg.
ismukes
a guose,
skoloje.
2.5.0.
VeiksmaZodzio
sés i
(5)
ik
5-oji
eikSmé
y a
sinonimiska
ap a iems
eiks-
mazZodziams:
DZ,
ji
paaiskin a
sinonimu
g imz i,
0
LKZ
—
i
eiksmaZodziu
smeg i.
Si
eik’mé
siejasi
su
pag indine
o
pa ies
eiksmazodZio
eik’me
—
,,uz-
im i
sédima
padé j“
—
slink ies
Zemyn
sema,
plg.
Sédo
an
suolo
i
VezZimas
sédo
smélynuose.
2.5.1.
VeiksmaZodis
sés i
(5)
bei
jo
p ieSdéliniai
ediniai
jsés i,
nusés i
badin-
gesni
Snekamosios
kalbos
s iliui
i
a méms.
Su
jais
y auja
p ielinksnio
j
kons ukci-
ja
(a
ilia y as)
(a),
ie ininkas
labai e as
(b).
a)
Runkeliai
okie
s ambiis
i
aip
giliai
i
di a
iséde,
kad
be aunan
ka ais
lapai
nu iiks a.
BubnZDZ
20.
=
Akmuo
bu o
didelis,
0
da és
giliai
balon
insédes,
ik
i sus
egé .
Vik
(LKZ
XII
447).
Insédo
ezimas
pie on,
i
a kliai
nei
i
daik o
neima.
Al
(LKZ
XII
447).
Zemé
a ly a,
ai
kad
insédo
ezimas
papie in!
Rod
(LKZ
XII
447).
P aéjo
laikai,
p aéjo
amiiai,
lie iis
i
é os
nug io é
kuo us,
sienos
emén
nusédo.
K é
(LKZ
XII
449).
b)
Sausuose
smil ynuose
a ai
séda
sulig
s ebuliy.
LKZ
XI
442.
2.5.2.
I
su
Siuo
eiksmaZodziu
a ojama
eiksmo
iba
Zyminéios
kons ukci-
jos
(é .
pasku inj
pa yzdj).
2.5.3.
VeiksmaZodis
sés i,
kaip
i
smeg i
(Z .
2.2.4),
kon eks e
su
subjek u
—
smailu,
smigiu
daik u
u i
,,smig i“
eikSme
i
a ojamas
su
p ielinksnio
j
kons-
ukeija
(a
ilia y u).
Kap
Sa é,
ai
i
insédo
kulka
k i inén.
Ml
(LKZ
XII
447).
Plg.
da :
Kap
insédo
e ké
sp andan,
ai
su
peiliu
i lupo.
Rd8
(LKZ
XII
447).
2.5.4.
Kai
eiksmo
subjek as
y a
skys is,
daZai,
eiksmazodis
sés i
u i
,,isige i*
eikSme.
Si
eikSmé
aip
pa
ealizuojama
su
p ielinksnio
i
kons ukcija
(a
ilia y u).
Dazai
jsédo
j
d obule.
B
(LKZ
XIII
447).
RaSalas
j
s al iese
isédo,
kad
né
iSplau i
negali.
Up
(LKZ
XII
447).
2.6.0.
VeiksmaZodis
klimp i
i
jam
a imos
eik’més
Zodziai
g imz i,
smeg i,
smuk i,
sés i
(bei
jy
p iesdéliniai
ediniai)
suda o
sinonimisky
junginiy
su
p ielinks-
nio
i
kons ukcija
i
ie ininku,
p z.:
ezimas
iklimpo
(ismego,
ismuko,
isédo)
i
sméli
|
smélyje.
2.6.1.
Nu ody oje
leksinéje
aplinkoje
p ielinksnio
j
kons ukcija
y a
egulia i,
daznesné,
o
ie ininkas
—
e esnis.
Jis
ne ibo ai
a ojamas
su
sudu inémis
a -
lik inémis
eiksmaZodzZio
o momis
(a
bi ojo
laiko
daly iais),
u ingiomis
ezul-
a inés
biisenos
sema,
ku i
a i inka
ie ininko
seman inius
eikala imus
kon eks ui.
2.6.2.
Vie ininkas
biidingesnis
apibend in os
eik§més
sakiniuose,
o
p ielinks-
nio
i
kons ukcija
—
ak ualizuo os
eik’més
pasakymuose,
plg.:
lély ame
ieskely-
Je
klimps a
masinos
i
[klimpo
ak o ius
j
di a.
186
2.6.3.
Vie ininkas
daZniau
pa a ojamas
a mése,
o
p ielinksnio
j
kons ukci-
ja
—
a8 y
kalboje.
Tai
a spindi
bend a
endencijq
labiau
jsigalé i
anali inems
kons-
ukcijoms.
2.6.4.
Ski ingo
seman inio
junglumo
sin aksiniy
o my
—
ie ininko
i
p ielinks-
nio
j
su
galininku
—
galéjima
jung is
p ie
eiksmaZodzio
klimp i
i
jo
sinonimu
(g imz i,
smeg i,
smuk i,
sés i)
lemia
Siy
eiksmaZodZiy
speci iné
seman ika.
Jy
Zy-
mima
e ikalia
slink j
gilyn
amo iSka
mase
galima
su ok i
i
kaip
daik o
ie os
nesikei ima,
.
y.
kaip
neslink j.
Tai
i
lemia
ie ininko
pozicija.
2.6.5.
Miné os
leksinés sudé ies
junginiy
p ielinksnio
j
kons ukcija
u i
kiek
modi ikuo a
o ien acing
eikSme:
ji
Zymi
ne
apib éZ o
daik o
idu,
o
amo isko
daik o
giluma.
Tai
lemia
p iklausomojo
daik a a dZio
seman ika.
Be
o,
ski iasi
Sios
kons ukcijos
i
slankumo
eik&mé:
ji
ne u i
p ia éjimo
semos,
o
Zymi
slink j
gilyn
amo iSka
mase.
3.
Veiksma zodis
skes i
i
jam
a imos
eikSmés
Zodziai
3.1.0.
Veiksmazodziui
skes i
(1),
be
jo
sinonimo
g imz i
(1),
seman iSkai
y a
a imi
eiksmazod7iai
ne i
(1),
ni i
(1).
PanaSiai
jie
isi
i
apib éziami
DZ,,
plg.:
g imz i
,leis is
Zemyn
skys yje“,
skes i
,,g imz i
skys yje“,
ne i
,,leis is,
g imz i
i
andenj“,
ni i_,,lis i
i
andenj,
ne i“.
Kaip
ma ome
iS
de iniciju,
Siu
eiksma-
Zodziy
eik’méje
y a
iksuo os
okios
semos:
slink is,
jos
k yp is
(Zemyn)
i
slin-
k ies
s e a
(skys is,
pap as ai
anduo).
Pas a aja
sema
nu ody ieji
eiksmaZodZiai
ski iasi
nuo
sinonimy
klimp i
eilés:
siy
seman ikoje
iksuo a
ki okia
slink ies
s e-
a
—
Klampiis,
pu iis
daik ai
(Z .
2.1.0).
3.1.1.
Veiksmazodiiai
skes i,
g imz i
sa o
eikSme
ealizuoja
junginiuose
su
ie-
ininku
daik a a dZiu,
Zymin iy
andenj
(bei
ki us
skys ius)
a
andens
elkinius
(upé,
eZe as,
bala,
ma ios,
andenynas,
baseinas,
Sulinys).
Akmuo
skes a
andenyje.
DZ,
708.
Sausas
medis
andeny
neskes a.
K k.
Ko
lai ai
ie
skes a
ji oj
pe
aud as.SNé .
Vandenyje
g imz a,
pu ynuos
klimps a.J.
3.1.2.
Vie ininkas
a ojamas
i
su
p ieSdéliniais
nu ody y
eiksmazodziy
e-
diniais.
Sunku
ai
plunksnelei
ma iose
paskes i.Lnky
(LKZ
XII
845).
Miisy
eZe e
bainyéia
p askendus
(nuskendus).T
(LKZ
XII
845).
I
apg imzdo
lai elis
ju y
gilumély.JV
194.
Tinklas
sie u oje
isas
nu-
g imz a.
S
(LKZ
III
605).
Vaka e
p ag imzdo
plaus as
Minijos
upéj.
TP
1881
1.
3.1.3.
P ielinksnio
j
kons ukcija
(a
ilia y as)
su
ap a iamais
eiksmaZodZiais
a ojama
e ai
(a),
iSsky us
kons ukcija
i
dugnq
(bei
ilia y a
dugnan)
(b).
a)
Ki is
g ei ai
nuskendo
j
giluma
ma ios.
Sd
(BM
212).
Pasizymék,
kiek
bu o
ig imzdes
{
andenj
mégin u élis.
LKZ
III
605.
=
Gilumon
ma iy
Zu elés
skendo.
Lel
(LKZ
XII
843).
Vaka
ied as
Sul-
nin
nuskendo.L’
(LKZ
XII
844).
b)
I
pakilo
éjelis,
i
ap e é
lai elj:
i
nuskendo
me gelé
j
ja eliy
dugnelj.
S n
5.
Jau
g imz a
ainikélis
{
ju y
dugnelj.
Kl D
144.
187
5.
Veiksmazodziai
sé i,
sodin i
5.0.
VeiksmazZodis
sé i
eikSme
,,be i
sékla
j
pa uoS a
augalams
aug i
di a“
DZ,
695
(bei
p ieSdéliy
pa-,
su-,
uz-,
j-
ediniai),
aip
pa
Siam
a imos
seman ikos
eiksmazZodis
sodin i
(jo
de inicija
—
,augala
a ba
jo
daiga
kas i,
e p i
i
Zeme,
kad
aug u“
DZ,
726)
bei
p ieSdéliy
pa-,
su-
ediniai
aip
pa
suda o
pa aleliniy
junginiy
su
d iem
lokalinémis
o momis:
ie ininku
i
galininku
su
p ielinksniu
j,
plg.:
paséjo
linus
di one
|i
di ong,
daigelius
sodina
di oje
|
j
di g.
Tai
odo
miné us
eiksmaZodzius
u in
kompleksing
eikSme
su
slink ies
i
biisenos
semomis
(plg.
4.0).
Be
o,
Siy
eiksmaZodZiy
seman ikoje
y a
iksuo a
i
ikslo
sema
,,kad
aug u“.
5.1.
Toks
a ian inis
eiksmazodZiy
sé i,
sodin i
(bei
jy
p ieSdéliniy
ediniy)
sin aksinis
junglumas
j
li e a i ine
kalba
g ei¢iausiai
y a
a éjes
i§
ski ingy
a miy.
Kiek
galima
sp es i
iS
miisy
sukaup os
medZiagos,
y y
Lie u os
a méms
bidin-
gesnis
ie ininkas
(a),
o
aka y
—
p ielinksnio
{
kons ukcija.
a)
Paséjo
da ze
asa iniy
k ieciy.
T
(LKZ
XII
462).
Di one
paséjau
linus.
Rm
(LKZ,
I
588).
Linus
miisy
daugiausia
séda o
samdy oj
dobilienoj.
Sml
(LKZ
XII
98).
Paséjau
liny
lydimuos.
Kp
(LKZ
VII
406).
Paséjau
linelj
pa éZiuos.
Ds
(LKZ
IX
418).
Jau oj
gal
eiks
sé i
dobilai,
ba labai
auga.
Rk
(LKZ
IV
315).
Sék
man
gels us
linelius
juodzeméléj
di oj.
K8
(LKZ
IV 413).
To-
kiam
a ime
ka
ik
pasési,
as
augs.
S
(LKZ
1
243).
Tiek
liny
di on ie ése
u éjo
p iséjes!
Pg
(LKZ,
Il
589).
Smély
ik
g ikius
séja,
daugiau
niekas
neauga.
K k.
Bulbienoj
eikia
mieZius
sé i
—
ge ai
dugs.
S
(LKZ
I
940).
Kad
ne
liny
me ai,
ai
ge iausioj
Zeméj
paséji
—
neauga,
i
gan.
Vb
(LKZ
XII
462).
Jau oje
bul iy
né
nesodink,
ba
is
iek
supus.
K k
(LKZ
IV
315).
Pasodinau
Sieme
bul es
bal Zemy,
Ziii ésim,
kas
i eis.
S
(LKZ
1
507).
Bulbas
sodin
oj
pacioj
ie oj
nege ai.
Pim
(LKZ
XIII
277).
b)
Séjom
miezius
j
palik q
pie oje
dumblq.
Zeml
(LKZ
III
715).
Linus
séja
i
pléSinius.
Vik
(LKZ
X
169).
[
pléSinj
sé
nebu o
pa y es.
Slu
(LKZ
X
169).
Piidymo
ne u éjau,
p isiéjo
ugius
sé i
j
iekima.
V
(LKZ
XI
555).
Po q
pii y
paséjau
i
piidyma,
o
puspi j
j
a sélj.
Up
(LKZ
I
345).
[
a sélj
séjau,
be
okia
i
nauda.
Dk&
(LKZ
I
345).
AS
pasiséciau
Zalias
i eles
j
du
nauju
da ze-
liu.
JD
76.
AS
pasodinau
j
sa o
da zelj
daug
blezdingy.
Y
(LKZ,
1
908).
Abi
lokalinés
o mos
jungiamos
p ie
eiksmaZodZio
sé i
eikSme
,,sodin i“
(apie
bul es).
(Kaip
Zinia,
okia
ei{me
miné as
Zodis
u i
Zemai iy
Snek ose,
Z .
LKZ
XII
459
.)
Slapiol[je]
ie o[je]
paséjau
—
supu o
bul és.
Tl
(LKZ
XII
463).
Ten,
oj
lomoj,
ne e a
i
sé i
bulbiy,
bo
is
iek
ispis.
Skn
(LKZ
VII
645).
Ku
os
bulbés
beaugs
—
kelin i
me ai
séjam
ji
a sajq.
Kai
(LKZ
XII
459).
I
a
paciq
ie q
séjau
bulbes,
Zemé
i
nusiséjo.
Vk8
(LKZ
XII
462).
Nesusék
y
bul iy
i
us age.
DinZ.
5.2.
RaSomojoje
kalboje,
ypaé
specialioje
li e a ii oje,
nu ody os
lokalinés
o -
mos
su
eiksmaZodZiais
sé i,
sodin i
(bei
jy
p ieSdéliniais
ediniais)
a ojamos
kiek
194

di e encijuo ai.
P ielinksnio
j
kons ukcija
aikoma
akcen uojan
pa j
séjima,
sodi-
nima
kaip
p ocesa
(a),
0
ie ininkas
—
ada,
kai
u imas
gal oje
ne
pa s
p ocesas,
o
jo
ezul a as
—
auginimas
(b).
a)
[
nedi b as
azienas
séjama
i
miisy
espublikoje.
KolK
1986
36.
Susida o
okios
sqlygos,
kad
misiniai
gali
bi i
séjami
{
panaSias
di as,
kaip
i
g iidinés
kul ii os.
KolK
1971
36.
Pa asa j
j
aip
pa uos a
di q
specialiomis
séjamosiomis
séjami
ja ai.
KolK
1986
36.
Ke u i
penk adaliai
jy
bus
pasé i
j
juoduosius
pidy-
mus,
dobilienas
a ba
laukus
po
Zieminiy
Zoliy.
T
1986
198.
Daigin os
bul és
sodinamos
i
pakankamai
p adziu usig
i
jSilusiq
di q
(kai
Zydi
ie os).
KolK
1971
38.
8—10
cmilgio
daigeliai
a ski iami
nuo
gumbo
i
sodinami
ipalais y q
di qg.
KolK
1984
51.
Anks y yjy
eisliy
daigus
ij
laukq
ge iausiai
so-
din i
ie ai
suzalia us.
KolK
1985
62.
Bul es,
unkelius
sodina
i
agas.
DZ,
908.
b)
Planuojan
Zaliqji
kon eje j,
ikiy-a izy
i
ki us
miSinius
eiké y
sé i
j ai aus
d égnumo
di ose.
KolK
1971
37.
Leng ose
di ose
ie oj
asa iniy
ikiy
a
peliusky
ge iausia
sé i
paSa inius
lubinus
a ba
jy
miSinius
su
a izomis.
KolK
1971
37.
Pap o ys
sodin i
si
medj
sodyboje,
ko
ge o,
jau
bu o
baigiamas
uzmi s i.
KolK
1986
70.
Pa ieniai
mediiai
i
k imai
sodinami
aik§ ése,
pamiskése,
p ie
pas-
a y.
RiepSMP
126.
Ta e
sode
sodino,
mane
jaunq
augino,
apynéli
pi onéli,
apynéli
Zaliasai.
D skD
256.
AS
ynuogiy
pasodinau
sunkioje
p iemolio
Zemé-
je.
KolK
1986
52.
Vie ininkas
i
p ielinksnio
j
kons ukcija
i8 yS8kina
eiksmaZodZiy
sé i,
sodin i
eikSméje
ski ingas
semas.
Siy
eiksmazZodZiy
eikSmé
junginyje
su
ie ininku
p ilygs a
eiksmazZodzio
augin i
eikSmei,
o
su
p ielinksnio
j
kons ukcija
—
eiks-
mazodziy
be i,
dieg i
eik$méms,
plg.:
paséjo
linus
pamiskéje
=
augina
linus
pamis-
kéje
i
paséjo
linus
j
juodZemi
=
pabé é
linus
j
juodzemj.
Apsk i ai
ie ininkas
biidingesnis
apibend in os
eik’més
pasakymuose,
0
p ie-
linksnio
7
kons ukcija
—
ak ualizuo uose,
konk e iuose
pasakymuose,
plg.:
G i-
kiai
séjami
(|
auginami)
smélingoje
Zeméje
i
(Sime )
paséjo
g ikius
i
smélinga
di a
(p ie
misko).
5,3.
Vie ininko
a
p ielinksnio
j
kons ukcijos
pa inkimg
gali
lem i
i
kalbiniai
ak o iai
—
daik a a dZio
eikSmé.
Daik a a dZiai,
Zymin ys
di bama
Zeme
a
di ozemj
(molis,
smélis,
juodzemis,
du pés),
pap as ai
sakomi
su
p ielinksniu
j,
©
Zymin ys
apib éz as
ie as
(da zas,
sodas,
pamiské)
—
ie ininku,
plg.:
paséjo
linus
i
juodzemi,
j
iigSdiq
di a,
i
Slapia
Zeme
ix
paséjo
linus
pamiskéje,
sode,
lygume.
Lokalinés
o mos
pa inkimas
gali
p iklausy i
i
nuo
sakinio
sin aksinés
san-
da os:
p ielinksnio
j
kons ukcija
a ojama
sakiniuose,
ku
y a
kiekio
eikSmés
kons ukcija,
apibidinan i
objek a.
I
q
di ale
pasési
kokj
penkiolika
pii y
ugiy.
K kl
(LKZ,
Il
587).
I
hek-
a q
pasodina
iek
i
iek
cen ne iy
bul iy.
Tokiame
kon eks e
eiksmaZodZiai
sé i,
sodin i
igyja
papildoma
sema_,,su al-
pin i*,
ku i
sa o
uoZ u
palaiko
miné a
kons ukcija.
5.4.
Daik a a dis
kainas
p ie
eiksmazZodziy
sé i,
sodin i
a ojamas
su
p ielin-
ksniu
an
(o
ne
su
j!)
i
e ai
—
ie ininku.
13*
195
Pe nai
lomoje
bulbés
bu o
—
nuskendo;
3ime
an
kalno
paséjau
— isdegé.
Rdn
(LKZ
XII
463).
Séjéjéli,
a ojéli,
nesék
mane
an
kalnelio,
pasék
mane
Zemon
klonin
mé ymélin.
NE
(LKZ
VI
148).
Té elis
nea éjo:
kalne
ugius
séjo.
Ki .
Re ai
suséjo
kalne
k ie elius.
BsO
324.
Sis
ie ininkas
u i
a chaiska
pobidj
(Z .
Pi o kinas
1986
211).
Su
p ielinksniu
an
sakomi
i
ki i
daik a a dZiai,
zymin ys
iSkilias
ie as
a
daik-
us,
p z.:
Paséjau
lineli
an
pylimo
(d.)*.
An
akmens
pasési
—
an
len os
kepsi.
Sil.
Taciau
a mése
(pap as ai
y y
auk& aigiy)
pasi aikan ios
p ielinksnio
an
kons-
ukcijos
su
daik a a dziais,
zyminéiais
plokS umas
(di a,
a imas,
laukas
i
k .),
li e a ii inei
kalbai
ne eik inos.
Té eli
manas,
adnasai
manas,
paséki
linelius
an
manosios
Zemelés.
D
(LKZ
IX
201).
An
iekimo
(apa o
piidymo)
sédamas
duonos
ne u ési.
Vins
(LKZ
XII
458).
A
an
iekimo
sési
Zi nius?
Kp
(LKZ
XI
555).
Rugius
mes
is
an
ka onés
séjam.
Ds
(LKZ
V 344).
An
a jau ios
di os
ugius
paséjus,
klok
Siaudus...
J.
Taip
pa
e in inos
no mos
poZii iu
analogi’kos
leksinés
sudé ies
kons ukci-
jos,
siejamos
su
biisenos
eiksmaZodziais,
p z.:
An
bal Zemio
sime
auga
ge i
linai.
Ki
(LKZ
I
507).
Li e a ii inéje
kalboje
sakomas
ie ininkas,
plg.
auga
bal -
Zemy.
6.
VeiksmaZodziai
alpin i,
ilp i
6.0.
VeiksmaZodis
alpin i
,,da y i
aip,
kad
ilp y*
y a
eiksmaZodzio
ilp i
p iesaginis
edinys.
Seman inis
jy
y3ys
p ieZas inis:
pama inio
eiksmazodzio
ilp-
i
zymima
bisena
,,uZ ek i
ie os
“y a
i8 es iniu
eiksmazZodiiu
alpin i
eiskiamo
ak y aus
eiksmo
ezul a as
(pada inys).
Taéiau
iy
eiksmaZodziy
sin aksinis
jung-
lumas
analogiSkas
(Z .
oliau).
6.1.
VeiksmaZodis
alpin i
(bei
jo
p ieSdéliniai
ediniai
su alpin i,
pa alpin i,
pa alpin i
m.)
gali
al e na y iai
p isijung i
i
ie ininka,
i
p ielinksnio
j
kons uk-
cija,
p z.:
su alpino
Sienq
da zinéje
|
j
da zine.
Tai
odo
§
eiksmaZodj
u in
i
slink-
ies,
i
biisenos
semas
(plg.
2.1.0).
Tiesa,
Siuo
a eju
slink is
né a
aiSkiai
iS eikS a.
Miné as
eiksmaZodis
u i
apibend in a
eik8me,
ku i
apima
kele a
konk e iy
eik8miy,
—
ai
paai’kéja
i8
kon eks o,
plg.:
su alpino
Sienq
j
da zine=suk o e...,
su alpino
mil us
i
maisq=supyle...,
su alpino
daik us
{
lagaming=sudéjo
...
i
k .
DZ,
eiksmaZodziai
alpin i,
pa alpin i
pa eik i
su
ie ininku,
o
su alpin i
—
su
p ielinksnio
{
kons ukcija.
Ta iau
a mése
su
Siais
eiksmaZodZiais
a ojamos
abi
p iklausomos
o mos:
ie ininkas
(a)
i
p ielinksnio
{
kons ukcija
(b).
8
Ta mése
i
Sis
daik a a dis
pa a ojamas
su
p ielinksniu
i,
p z.:
Paséjau
linelius
i
pylima.
Akm.
196
a)
Jei
ose
s oginése
ne alpino
ja y
a
pasa o,
ad
k o é
an
lauko.
Dauk.
Seimelis
bu o
pasi alpines
magis a o
imuose.
Simon.
Nesu alpino
isy
daik-
y
[ agone].
Kps.
b)
Ka
bii y
és i,
ne alpin umi
{
ienq
ied q
[pieno].
DinZ.
Ne alpink
[daik y
i
lagaming],
a ski ai
jdésma.
K 8.
Mes
bu om
i
ba akus
pa alpy i.
Pl&k.
Sime
ugiai
ge i,
negalésim
isy
i
ejq
su alpin i.
VkSs.
Talpinu
bene
su-
alpinsiu
sienq
i
ienq
galq
da zinés.
J.
Gali
su alpinsim
[ ugius
j
maisq]?
Rs.
A ida é,
su a é
paukicius
an
kiemelio
i
in
a us
kq
ik
su alpino.
BsP
Ill
270.
Sang aziné
o ma
susi alpin i
pap as ai
a ojama
su
ie ininku.
Ziemg
gal
ienam
kamba y
isi
susi alpysim?
PnmA.
Kaip
jis
cia
susi al-
pino
okiam
mazam
kamba ély?
P n.
Susi alpin i
isi
gal
o[
je]
obo[je].
Jd .
Nesusi alpina
isi
[ aikai
mokykloje]
nu
y o,
po
pie y
ki i
eina.
K é.
Vie-
no[je]
lo o[je]
kazin
a
susi alpinsma
abudu.
Vk8.
Si
eiksmaZodj
galima
pakeis i
eiksmaZodziu
su ilp i.
6.2.
Veiksmazodis
(su) ilp i,
ski ingai
nuo
jo
edinio
(su) alpin i,
zymincio
ak y y
eiksma,
u i
aiskiq
bisenos
eikSme
,uz ek i
ie os,
iSsi ek i“.
Si
eik’mé
lemia
ie ininko
pozicija
p ie
miné o
eiksmazZodZio.
Aso yje
elpa
ys
li ai.
DZ,
851.
Tuose
aguose
elpa
nuo
pusés
iki
3
bu eliy
yno.
LT
11
114.
D i
ka és
maise
ne ilps.
LTR
(G ).
Didi
ismin is
mazoj
gal eléj
elpa.
LTR
(S d).
Viskas,
kq
a sineseé,
ilpo
ap in o
juodo
pal o
kig enése.
PocRM.58.
Monikos
k ai is
ilpo
mazoje
sk yneléje.
C ZM
21.
Visi
ie
e gai
su
aukso
padéklais
ne ilpo
jy
namuose.
BaléTVN
225.
Visi
su ilpom
au obuse.
NdZ.
Seniau
isi
ienoj
oboj
su ilpda o.
Dgls.
Taéiau
su
Siuo
( .
y.
biisenos)
eiksmaZodziu
a ojama
i
p ielinksnio
j
kons uk-
cija,
—
ka
sunkiau
paaiskin i.
Tai,
ma y ,
lemia
analogija
su
bend aSakniu
eiks-
mazodiiu
alpin i,
Salia
ku io
miné oji
kons ukcija
y a
seman iSkai
ai8kiai
mo y-
uo a.
Kiek
ilps
i
ezima,
iek
imsime.
DZ,
851.
A
as
daik elis
ilps
i
dézu e?
V b.
Visi
jo
i ankiai
ilpo
in
ienq
maiselj.
P .
[
d a q
isi
ilpo.
Vik .
Vienos
ka és
pienas
i
milZ u e
nesu elpa.
VkS.
[
q
puodq
negalé y
ilp i
iena
a o
koja.
Bal&TVN
12.
Kaip
Zinia,
kiek iena
p iklausoma
o ma
iS yskina
ski ingus
jos
de e minuo-
jamo
ZodZio
seman inius
poZymius.
P ielinksnio
j
kons ukcija
u i
slink ies
sema,
ku ia
gali
pe eik i
i
eiksmaZodZiui.
IS
iesy
Si
kons ukcija
leng iau
sakoma
su
omis
eiksmazod%io
o momis,
ku ios
Zymi
da
ne ealizuo a
bisena:
jai
susida y i
eikalingas
ak y us
eiksmas.
P ielinksnio
j
kons ukcija
kaip
ik
nu odo
j
a
eiksma,
plg.:
a
ilps
i
déZu e
=
a
galima
su alpin i
i
dézu e,
negali
ilp i
i
puodg
=
negali
bi i
su alpinama
j
puoda.
Taigi
i
su
eiksmazodZiu
(su) ilp i
a ojamos
abi
p iklausomos
o mos
y a
mo y uo os.
197
7.
Veiksmazodis
ink is
7.0.
VeiksmaZodis
ink is
bei
jo
p ieSdéliniai
ediniai
susi ink i,
p isi ink i
aip
pa
suda o
pa aleliniy
junginiy
su
ie ininku
(a)
i
p ielinksnio
{
kons ukcija
(b).
Tai
odo
juos
u in
kompleksine
eikSme
su
slink ies
i
bisenos
semomis.
a)
Kieme
jau
inkosi
aikai.
Bal TK
I
39.
Zemaiciai
nega bin y
sa y
jy
die y,
nebesi ink y
gi iose
po
S en ais
qzuolais.
VienR
TV
101.
Visos
Zqasys
pana-
méléje
jau
susi inko.
G z
(LKZ
IX
324).
b)
Telkias
debeséliai,
pak asciais
slenka.
Nuo
a imy
b oliai
j
Zaliq
gi iq
en-
kas.
Bo NA
64.
I él
apgin i
sa o
lais és,
a ke §y i
uz
sa o
bédqa
—
kaip
p o é iy
laikais
—
lie u iai
enkas
i
miSkus.
Ko sPj
55.
[
S en uosius
miSkus
a ba
go-
jus
lie u iai
inkda osi
su
Seimomis.
RiepSMP
31.
Pa eik y
sakiniy
ie ininka
leng ai
galima
pakeis i
p ielinksnio
j
kons ukcija,
i
a i kS iai,
plg.:
inkosi
kieme
|
i
kiema,
enkas
j
gi iq
|
gi ioje.
7.1.
Analogisky
pa aleliniy
junginiy
suda o
i
eiksmaZodZio
ink is
sinonimai.
Mies elyje
(|
i
mies elj)
miniy
minios
p i ino.
ZemR
1
314.
Z i bliukai
susime é
j
medj
(|
medyje)
i
dai osi,
ku
as
ka inas.
MasAMB
217.
Susime é
bi és
i
duobq.
Ig
(LKZ,
II
862).
8.
Apibend inamosios
pas abos
8.1.
Lokalinés
eikSmés
ie ininkas
i
p ielinksnio
j
kons ukcija
u i
okia
pa ia
o ien acing
eikSme
—
Zymi
daik o
idy
(p z.:
miske—j
mi’kq)
i
i8
esmés
ski in-
gas
slankumo
eikSmes
bei
a i inkamai
ski inga
seman inj
jungluma.
Tipi’ka
p ie-
linksnio
{
kons ukcijos
a ojimo
aplinka
y a
slink ies
(a
okia
sema
u in ys)
eiksmaZodZiai,
o
ie ininko
—
p ieSingai
—
neslink ies
(pap as ai
basenos)
eiks-
mazodzZiai.
8.2.
Ta¢iau
y a
kiek
eiksmaZodZiy,
su
ku iais
pakai omis
a ojamos
abi
mi-
né os
o mos
—
ie ininkas
i
p ielinksnio
j
kons ukcija.
Tai
odo
okius
eiksma-
ZodZius
sa o
seman inéje
s uk i oje
u in
poZymius,
a i inkanéius
i
ie ininko,
i
p ielinksnio
j
kons ukcijos
seman inius
eikala imus
kon eks ui.
Vienus
eiks-
mazodzZius
galima
d ejopai
seman iSkai
in e p e uo i,
ki y
jZii é i
kompleksing
eikSme
su
slink ies
i
biisenos
semomis.
8.3.
Vie ininkas
i
p ielinksnio
j
kons ukcija
al e na y iai
a ojamos
su
eiks-
mazodziu
klimp i
bei
jo
sinonimais
(Z .
2).
Siy
eiksmazodziy
eik’me
galima
in-
e p e uo i
d ejopai:
kaip
slink ies
(daZniau)
i
kaip
neslink ies
( e iau).
Ma
Siy
eiksmazodziy
Zymima
slink j
amo iska
mase
gilyn
galima
su ok i
i
kaip
daik o
ie os
nesikei ima
(palyginus
su
ho izon alia
slink imi),
a
p asme
kaip
neslink j.
8.4.
VeiksmaZodis
dé i
(i
jam
a imos
eik8més
ZodZiai),
eiksmazodZiai
sé i,
sodin i,
alpin i,
ink is
gali
al e na y iai
p isijung i
p ielinksnio
j
kons ukcija
a
ie ininkg
dél
sa o
kompleksinés
seman ikos.
Jy
seman inéje
s uk i oje
y a
slink-
ies
i
biisenos
semos.
Pi moji
( .
y.
slink ies,
daik o
ie os
kei imo)
sema
y a
y%-
kesné
i
lemia
p ielinksnio
j
pozicija
p ie
nu ody y
eiksmazodziy,
o
an oji
y a
po enciali
(ji
Zymi
biisena
kaip
slink ies
baig ies
ezul a a)
i
lemia
ie ininko
po-
zicija.
198
8.5.
Vie ininkas
y a
ne ibo ai
a ojamas
su
nu ody y
eiksmaZodZiy
sudu i-
némis
o momis
(a
daly iais),
u in¢iomis
g ama ine
ezul a inés
bisenos
eikSme.
8.6.
Vie ininkas
i
p ielinksnio
j
kons ukcija
i8 ySkina
ski ingas
de e minuo-
jamo
eiksmaZodzZio
semas. P ielinksnio
j
kons ukcija
ak ualizuoja
slink ies
sema,
o
ie ininkas
—
biisenos.
Ta iau
Sie
ski umai
komunikacijos
(in o macijos)
po-
Zi iu
daZniausiai
nebiina
eikSmingi
i
miné os
o mos
a ojamos
pasi ink inai,
plg.:
paséjo
ugius
i
d égnq
di a
|
d égnoje
di oje.
8.7.
Galima
many i,
kad
oks
a ian inis
miné y
eiksmaZodziy
sin aksinis
junglumas
j
li e a i ine
kalba
y a
a éjes
i§
ski ingy
a miy.
SUTRUMPINIMAI
BubnZDZ
—
Bubnys
V.
Alkana
Zemé.
Po
asa os
dangum.
Nesé y
ugiu
Zydéjimas.
V.,
1977.
D skD
—
D uskininky
dainos
/
UZ aSé
J.
Baléikonis.
V.,
1972.
DanZ
—
Vi kauskas
V.
Siau és
y y
dinininky
Snek u
Zodynas.
V.,
1976.
DZ,
—
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas.
V.,
1972.
Gus PP
—
Gus ai is
A.
Pasiglos ymo
palaima.
V.,
1987.
KolK
—
Koliikie io
kalendo ius.
Lank MDT—
Lanku is
J.
Jus ino
Ma cinke iciaus
d aminé
ilogija.
V.,
1977.
LKG
—
Lie u iy
kalbos
g ama ika.
V.,
1965—1976.
T.
1—3.
LM
—
Li e a i a
i
menas
(sa ai aS is).
PocRM
-—
Pocius
A.
Randai
medyje.
V.,
1968.
RadzPV
—
Radze i ius
B.
P ieSauS io
ieSkeliai.
V.,
1985.
RiepSMP
—
RiepSas
E.
Miskas
i
Zmogaus
poilsis.
V.,
1981.
SajND
—
Saja
K.
Uz
ne a s omu
du y.
V.,
1978.
SV
—
Sueis as
éjas:
Lie u iy
liaudies
mi ologinés
sakmés
/
Suda é
N.
Vélius.
V.,
1987.
SZ
—
S ebuklingas
Zodis:
Lie u iy
liaudies
pasakos
/
Pa engé
K.
Aleksynas.
K.,
1985.
Vai énLMP
—
Vai i iniené
T.
Li e a ii os
i
meno
pasaulyje:
A siminimai.
V.,
1986.
VenclILL
—
Venclo a
A.
Li e a ii a
i
liaudis.
V.,
1974.
e
—
e imo
kalba.
Ki i
su umpinimai
kaip
akademinéje
,,Lie u iy
kalbos
g ama ikoje“
a
didZiajame
,,Lie u iy
kalbos
Zodyne“.
LITERATURA
Kilius
J.
Vie os
p ielinksniy
i
linksniy
sis ema
bend inéje
lie u iu
kalboje
//
Mokslo
kalbos
p oblemos.
V.,
1972.
P.
23—44.
Kilius
J.
O ien aciniy
eikSmiy
s uk i a
lie u iy
kalboje
(Apie
ie os
p ielinksniy
i
links-
niy
eik’mes)
//
Kalbo y a.
1977.
T.
28(1).
P.
40—49.
Laigonai é
A.
Vie ininky
eikSmé
i
a osena
daba inéje
lie u iu
kalboje.
V.,
1957.
Lybe is
A.
Sinonimu
Zodynas.
V.,
1980.
Lie u iy
kalbos
g ama ika.
V.,
1965.
T.
1;
1971.
T.
2;
1976.
T.
3.
Paulauskiené
A.,
Ta yydai é
D.
G ama ikos
no mos
i
daba iné
a osena.
V.,
1986.
Pi o kinas
A.
Jono
Jablonskio
kalbos
aisymai.
K.,
1986.
Ple kai is
R.
Logikos
j adas.
V.,
1978.
Valiuly é
E.
P ielinksnio
j
eikSmés
i
a ojimas
daba inéje
lie u iy
kalboje
//
Lie u iy
kal-
bo y os
klausimai.
1964.
T.
7,
P.
97-117.
Zinke i ius
Z.
Lie u iy
dialek ologija.
V.,
1966.
Baagumupe nii
E.
10.
Cuc ema
mpessioxkHO-ayexHBbIX
KOHCTpykKUAi
C
MpocTpaHCTBeHHEIM
3HAYeHHEM
B
COBPeMeHHOM
PYCCKOM
JINTepaTypHOM
s3bIke:
ABToped).
WHC.
...KaHI.
PHJION.
HAyK.
M.,
1972.
199

Map sinos
B. B.
®yHxuMonanbHad
paMMaTHka
HW
KaTe opus
s3bika
//
TpoGseme
dyHKuno-
HasbHO
paMMa uKH.
M.,
1985.
C.
155-161.
Huxu ana
C.
E.
O
cemanTayeckoM
BapbupoBaHHH
pyccKHx
mpenso os
//
CemaHTayeckoe
H
opMasbHOe
BappHpoBanue.
M.,
1979.
C.
108-147.
Hosukos
JI.
H.
Ceman axa
pyccko o
s3pika.
M.,
1982.
Isegosa
10.
H.
Je epmunupyiommi
oGsex
mu
aeTepManupyiou ee
OGcTOATeMCTBO
KaK
CAMOCTOATEIbHBIe
Pacnpoc pakuTenM
npenoxeHHA
//
BH,
1964.
Ne
6.
C.
77-93.
CHHOHMMHYECKOE
YIOTPEBJIEHHE
MECTHO FO
TIAJEXKA
HW
MIPEAJIOLA
j
C
BAHHTEJIBHBIM
MAJEXKOM
Pesiome
CemanTHyeckylo
cTpyxTypy
opM
JIOKasIbHOTO
3HayeHHA
OOpa3syeT
COBOKYMHOCT
CeMaHTH-
YeCKHX
KOMMOHEHTOB
ABYX
BHJOB:
OPHEHTHpy!oUlee
M
ABHLATebHOe
3HAYeHHA,
Mec ublli
nagex
H
KOHCTpyKUWMA
Mpemsio a
j
C
BHH.
Ml.
HMeeT
TOKECTBeEHHOe
OpHeHTHpy-
olljee
3Ha eHwe
—
OO03HaY¥aeT
MeCTO
BHYTPH
OpHeHTHpa
M
COBEPIeHHO
pa3IMYHbIe
ABHTaTeJb-
HbIC
3HAYCHHA:
MpeOX*HO-MayexHad
KOHCTPYKUMA
YKa3bIBaeT
Ha
ABHAeHHA
cyOBeKTa,
a
MecT-
Hbiii
MazexX
—
HaOGopoT
—
Ha
HeMoRBHKHOCTE
(OObI4HO
Ha
e o
MecTOHaxOxgeHHe).
JlaHHbie
(OpMbI
Ha
OcHOBe
OPHeHTHpylou e o
3HayeHHA
OOpa3ylOT
CHJIBHY!O
CCMAHTHYECKY!O
ONTO3HIMIO
(anbdbepenunansuble
mpH3HakH
—
OBH aTebHbIe
3HayeHHsA);
cp.:
miske
“sp
mecy’
—
i
miskg
‘B
nec’,
OnHako
BCTpeyaloTCA
H€MHOTOYHCHeHHBIe
Fa OMbl,
KOTOPbIe
MOFyT
aJIbTepHATHBHO
co¥e-
TaTbCa
H
C
MeCTHBIM
TaexKOM,
H
C
MpeNs10x*KHO-Ia
JexKHO
KOHCTpyKuMeli,
OOpa3syaA
CHHOHMMMYHEIC
caoBocoye aHHa,
cp.:
ezZimas
klimpo
i
di a
|
di oje
“B03
ysa3ai
B
mouBy
/B
no¥yBe’,
CooT-
BeTCTBYIOWCH
ANbTepHATHBHOM
CHHTAKCHYeCKOM
COYeTACMOCTHIO
OTMH4YAIOTCA
[la OsIbl:
CC¢MaHTH-
4ecko o
paula
klimp i
(i
pu a
|
pu e)
“Ba3HyTb
(B
pa3b
/
B
pa3u)’,
c.
p.
dé i
(i
kampa
|
kampe)
‘xnac b
(B
y om
/
B
y my)’,a
Taxxe
na omsi
sé i
( ugius
j
di a
|
di oje)
“cea b
(pox
B
nouBy
/
B
mouse)’,
sodin i
(bul es
i
d égna
zeme
|
d égnoje
zeméje
‘caxa b
(Kap odenb]
Bo
B axKHyIO
3emu o
/
BO
BulaxKHO
3emue)’,
alpin i,
ilp i
(i
kamba j
|
kamba yje)
“nomec u b,
BMecTHTECA
(8
KoMua y
/B
KoMua e)’,
ink is
(i
miska
|
miske)
‘coOupa sca
(B
sec
/
B
secy)’.