LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXVIII
(1989)
KALBU
RYSIAI
IR
SAVEIKOS
STASE
KRINICKAITE
LIETUVIU
KALBOS
PIRMINIAI
VEIKSMAZODZIAI
TRANZITYVUMO
ATZVILGIU
(BENDRATIES
HOMOFORMOS)
Ti ian
daugelio
kalby
sa eika ima,
bu o
pas ebé a,
kad
ienas
biidingy
jo
b uo-
mm
y a
aldymo,
ypaé
p ielinksninio,
in e e encija
(Taspanex
1972,
103;
bliim
1982,
30—31;
Muxanpuenko
1984,
185;
KoHoHeHko
1985,
26;
[ly
nospmienna
KyJIbTYpbI
pyccKoli
pew
Ha
YKpanue,
1986,
105—120;
Manpxnn
1987,
13;
Ucaex-
xo-JIncopas
1987,
118).
Cia
u ima
omeny
i
ne e i
eiksmaZodziy
aldymo
s y-
a imai,
a si andan ys
dél
ki y
kalby
j akos,
kai
am
ik i
aldymo
modeliai
nusi-
Hi imi
a ba
kai
padidéja
jy
a ojimo
daznumas.
Ma y ,
aldymo
a ian ai
kalbo-
je
gali
a si as i
i
pa ys
sa aime,
0
juos
a ski i
nuo
in e e encinés
kilmés
eiSkiniy
y a
neleng a.
Pa yzdziui,
manoma,
kad,
seniai
jun ama
okieciy
kalbos
endencija
anzi y in i
in anzi y iuosius
eiksmaZodZius
Vokie ijos
Fede acinéje
espubli-
koje
daba ine
aki aizdZia
o ma
iga o
dél
ame ikie iskojo
angly
kalbos
a ian o
j akos
(Box,
Tapnuu,
Jlan uep,
I apxe
1979,
277).
No in
numa y i
ben
jau
didZiuma
galimy
in e e encijos
a ejy
( isu
u bi
i
neimanoma),
eiké y,
kaip
odo
daba iné
kalbos
p ak ika,
neuZmi S i
ne
ik
lie-
u iy
kalbos
eiksmaZodZio
alen ingumo,
be
i
mo ologinés
sis emos
sa i umo,
jo
pag indiniy
da ybiniy
g upiu.
Lie u iy
kalboje,
kaip
i
ki ose
sin e inio
ipo
kal-
bose,
g e a
seman inio
alen ingumo
eikia
kalbé i
i
apie
o malyjj
alen inguma,
ku is
y a
cha ak e ologiné
kalbos
sa ybé,
i
ku is
a ba
susilieja
su
seman iniu
alen ingumu,
a ba
jam
p ies a auja
(Ka HembcoH
1987,
21-22).
Seman ikos
i
o -
maliuju
pozymiy
sa eikos
i
p ies a ingumai
y a
j ai iy
kalbos
is o ijos
eiksniu
pasekmé,
o
ka u
i
olesniy
ki imy
p adZia.
Laikan
sakinj
—
pasakyma
pag indiniu
bend a imo
iene u,
j
sakinj,
kaip
eigia
semiologiné
g ama ika,
egalima
Zii é i
ik
kaip
j
kaZka
seman iskai
ien isa,
ieninga.
Jei
Si
seman iné
ieno é
skaidoma
j
dalis,
.
y.
j
Zodzius,
ai
i
apibidi-
nan
kiek iena
Zodj
ne eiké y
pami S i,
kad
jis
y a
os
ieno és
a spindys.
Ki aip
a ian ,
kiek iename
Zodyje
eikia
ma y i
ai,
kas
jj
seman i8kai
sieja
su
ki u,
p ie
jo
p isijungusiu
ZodZiu
i
kas
adinama
seman iniu
de inimu.
(C enanos
1981,
250).
Siuo
podii iu
jokio
iS
anks o
duo o
ZodZiy
seman inio
bend umo
nesama,
seman inis
bend umas
i8
esmés
bidingas
ik
pasakymui.
Jei
kalbama
apie
ku io
no s
Zod%io
polinkj
jung is
su
am
ik ais
ZodZiais,
ai
ik
odél,
kad
Sis
polinkis
abs ahuojamas
i8
o
Zodzio
a ojimo
pasakymuose
i
apibend inamas
kaip
sa o iska
ZodZio
ypa ybé.
167
Seman inis
de inimas
(seman inis
junglumas)
pasi eiSkia
kiek iename
pasaky-
me,
ku j
suda o
daugiau
negu
ienas
Zodis.
De inamoji
pasakymo
u inio
dalis
adinama
iS isiniu
seman iniu
komponen u
(amHHEI
CeMaHTH4eckHi
KOMMOHEHT).
§j
is isinj
komponen a
galima
saky i
a ba
susidedan j
i¥
ZodZiy
bend y
seman-
iniy
poZymiy
(sin e inis
poZii is),
a ba
abs ahuojama
i8
sakinio
ieno és
(anali-
inis
poziii is)
(Ten
pa ,
257—258).
I8 isinis
seman inis
komponen as,
iSsi esdamas
pe
isa
pasakyma,
j ai iose
jo
dalyse
eiskiasi
ne ienodai.
Viena
ku ia
k yp imi
jis
s ip éja
—
a ba
einan
nuo
pi mesnio
ZodZio
p ie
paskesnio,
a ba
nuo
paskesnio
p ie
pi mesnio,
nelygu
ku is
i§
jy
pasakyme
dominuoja.
Sa o
uoz u
einan
ki a
k yp imi
jis
silpnéja
i
nu iks a,
jei
olimesné
pasakymo
dalis
suda o
kon as a
pi majai
(Ten
pa ,
261).
VeiksmaZodis
pap as ai
de inamas
su
a dazodZiais,
eiskiandiais
subjek us
a ba
objek us.
[ ai iy
kalby
i
j ai iais
laikais
Sis
de inimas
bina
ne ienodas.
P o obal-
u
i
p o osla y
epochai
ekons uojami
du
sin agmu,
a ba
ien isiniy
sakiniy,
ipai,
ilius uojan ys
bu usj
seman inj
a daZodziy
i
eiksmaZodziy
de inima.
Viena
oki
ipq
suda é
gy as
bii ybes
eiSkian iy
a daZodZiy
junginiai
su
a i inkamos
»gy osios“
dia ezés
( iiSies)
eiksmaZodziais.
Siuos
junginius
ienijo
i8 isinis
se-
man inis
komponen as
,,gy umas“
(,,oqymesnenHoc s“).
An asis
ipas
junginiy
bu o
a dazodZiy,
eikian¢iy
negy us
daik us
su
a i inkamos_,,negy osios“
dia ezés
eiksmaZodZiais.
Pas a ojo
ipo
i8 isinis
seman inis
komponen as
bu o
“ne-
gy umas“
(,,HeonymesmenHoc s“).
Véliau
Sis
de inimas
iSi o.
Sla y
kalbose
seman i-
nis
,,gy umo—negy umo“
komponen as
susi elké
ies
a dazodZiais,
eiksmazo-
dziams
jis
pasida é
nes a bus.
Dél
o
sla y
kalboms
biidingas
leksinis-seman inis
daik a a dzZiu
ski s ymas
j
2
g upes
pagal
,,gy umo
—
negy umo“
pozymj
(,,ony-
IleBIeHHBIe
—
HeOsyuieBeHHbIe*).
Tuo
a pu
eiksmaZodZiy
okiy
a i inkamy
dia-
eziy
neski iama.
Bal y
kalbose
iskas
yko
ki aip.
Cia
seman inis
,,gy umo—ne-
gy umo“
komponen as
bu o
su elk as
ies
eiksmaZodZiu
i
dél
o
a si ado
,,gy o-
sios,
a ba
ak y iosios“
dia ezés
i
,,negy osios“
dia ezés
eiksmaZodziy
p ieSp ie¥a
(plg.
daiiz i
(apie
gy as
bii ybes)
|
diz i
(apie
negy us
daik us),
aip
pa
/duz i
|
lé2 i).
I8
Sios
p ieSp ie¥os
ilgainiui
iSsi u uliojo
anzi y ioji
(kauza y iné,
a ba
p ie-
Zas iné)
i
in anzi y ioji
eiksmazZodZiy
dia ezés.
Daik a a d iai,
ei8kian ys
gy as
bii ybes
i
negy us
daik us,
bal y
kalbose
jokiais
o mos
pozZymiais
nesiski ia.
Sla y
kalbose,
kai
eiksmaZodzZiu
jau
nebe eikéjo
eik8 i
gy umo
i
negy umo
p ieSp ieSos,
an ieji
bii ieji
eiksmaZodZiy
laikai
su
-d
i
-é
kamiengaliais
bu o
spe-
cializuo i
kaip
odikliai
eiksmaZodZiy,
p ieSinamy
pagal
eikslo
ka ego ijg.
Dél
Sios
p ieZas ies
bal y
i
sla y
kalby
pi miniy
eiksmazZodziy
po os
q
pa j
eiksma
ep ezen uoja
ski ingais
a Z ilgiais.
Bal y
kalbose
eiksmas
odomas
subjek o
|
objek o
( anzi y umo
|
in anzi y umo)
a Z ilgiu,
esan
ienai
ku iai
eikslo
ei-
kSmei,
pa yzdziui,
lie u iy
kalbos
be iu
Zi niy
|
Zi niai
by a
su
aspek iniu
( eikslo)
p adé iniu
a spal iu
(plg.
ba s y i
su
aspek iniu
esiamo
a
ka o inio
eiksmo
a -
spal iu;
aip
pa
me k i,
be
mi ky i).
Sla y
kalbose
eiksmas
ep ezen uojamas
eiksmo
ibos
bu imo
a
nebu imo
poZiii iu
(apib éZ os
ukmés
a
neapib ézZ os
ukmés),
esan
ku iai
ienai,
anzi y inei
a
in anzi y inei
eik8mei,
p z.:
seno-
sios
sla y
kalbos
coymu
cone
|
-coinamu,
-coina
,,be i
(Ten
pa ,
322—323).
168
T anzi y iosios
i
in anzi y iosios
dia eziy
sky imu
paaiSkinamos
i
pi miniy?
yeiksmaZodziy
seman inés
da ybinés
p ieSp ieSos
(C enanos
1975;
[pamma uKa
mmMToscKo o
s3b1ka
1985;
Paulauskiené
1979;
Kpuauukaii e
1980).
Apibend i-
namojoje
J.
S epano o
klasi ikacijoje
ski iamos
d i
pag indinés
lie u iy
kalbos
eiks-
mazodziy
klasés
—
in anzi y iniai
i
anzi y iniai.
Sios
klasés
a p
sa es
ski iasi
ke u iais
poZymiais.
Pi majai
klasei
bidinga:
1)
TAT-,
TET-,
TIT-,
TIR-
ipy
Sak-
nys
su
umpaisiais
balsiais
(T
—
zymi
sp ogs amaji
p iebalsi,
R
—
sonan a,
A,
E,
I
—
a i inkamy
ipy
balsius);
esamajame
laike
Sios
Saknys
jgauna
in a pa
-”-
a ba
o man g
-s -,
a ba
i
abu
ka u;
2)
esamojo
laiko
galiiné
-a;
3)
bi ojo
ka inio
laiko
galiiné
-o;
4)
e ek y ioji
in anzi y iné
eikimé
( eiksmazodis
negali
u é i
papildinio),
p z.:
a ika,
ako,
ak i;
ge ida,
gédo,
gés i.
An osios
klasés
eiksmazodZiy
biidingieji
pozymiai
y a
Sie:
1)
TER(T)
ipo
Saknys
su
d iga siais
a
ilgaisiais
balsiais;
2)
esamojo
laiko
galiiné
-ia;
3)
bii ojo
ka inio
laiko
galiiné
-é;
4)
e ek y ioji
anzi-
y iné
eik8mé
( eiksmaZodis
pap as ai
u i
papildini,
Zymin j
eiksmo
kei iama
objek a,
p z.,
..kas i
Zeme“):
baigia,
baigé,
baig i;
b aiikia,
b aiiké,
b auk i.
(C e-
nanop
1975,
169).
Sios
d i
eiksmazZodZiy
klasés,
p ieSinamos
o mos
i
eikSmés
a Z ilgiu,
y a
gausiausios
i
odo
pag inding
lie u iy
kalbos
eiksmaZodzio
sis emos
u uliojimosi
endencija.
Visas
ki as
susida an ias
eiksmaZodZiy
g upes
apibidi-
na
ai,
kad
jos
nuo
pag indiniy
klasiy
ski iasi
pagal
iena,
du
a ba
is
iS
miné uju
pozymiy.
Si aip
isi
lie u iy
kalbos
eiksmazodziai
suskyla
i§
iso
j
13
klasiu.
Pi majai
pag indinei
klasei
(I,
1)
pagal
isus
ke u is
poZymius
da
p iklausy y
pa yzdziui,
b9 a,
bi o,
bi i;
li iks a,
li iko,
li k i
i
k .
Daugumas
ju
susisieja
su
a i-
inkamais
an osios
pag indinés
klasés
eiksmazZodZiais,
pasiZyminéiais
anzi y-
umu,
p z.:
by a,
bi o,
bi i
|
bé ia,
bé é,
beF i;
li ks a,
li iko,
li ik i
|
le ikia,
le iké,
lenk i
i
k .
An oji
klasé
(I,
2)
a siski ia
nuo
pi mosios
pagal
iena
pozymj
—
Sios
klasés
eiksmazodziai
isose
o mose
u i
ilga
Saknies
balsi,
p z.:
g iz a,
g izo,
g ii i;
npks a,
npko,
nyk i.
Sios
Klasés
eiksmaZodZiy,
ko eliuojan iy
su
ki ais
anzi y umo
a z ilgiu,
u ima
maziau
i
pap as ai
jie
gali
bi i
siejami
jau
ik
su
is es iniais
eiksmazodziais,
p z.:
nks a,
niko,
npk i
—
ndikina, naikino,
naikin i;
sp ogs a,
sp égo,
sp ég i
—
sp ogdina,
sp ogdino,
sp ogdin i.
T e iaja
klase
(I,
3)
suda o
ik
du
eiksmazodziai,
u in ys
ski inga
bi ojo
laiko
galiine
—
-é,
0
ne
-0:
mi s a,
mi é,
mi i;
gims a,
gimé,
gim i.
1
ke i aja
klase
(I,
4)
ski iami
eiksmaZo-
dZiai
su
in a pu
-n-
esamojo
laiko
o mose.Be
o,
jie
y a
nedésningos
seman ikos,
eiskia
ne
pe éjima
i
bisena,
o
judéjima
a ba
eiksmus,
nuk eip us
i
eiksmo
ezul-
a a,
p z.:
kaiika,
kako,
kak i;
a ida,
ado,
as i.
Tokia
g ama iné
eik8mé,
kai
eiksmazodis
eiSkia
eiksma,
k eipiama
j
eiksmo
ezul a a,
o
ne
j
ealy
kei iama
objek a,
adinama
nee ek y iaja
anzi y ine.
Penk aja
klase
(I,
5)
suda o
eiksma-
Zodziai
jau
be
in a po
-n-,
be
okios
pa ios
nee ek y iosios
anzi y inés
seman i-
kos,
p z.:
b ika, b iko,
b ik i;
lipa,
lipo,
lip i.
Se8 oji
klasé
(I,
6)
ski iasi
nuo
Sios
ienu
pozymiu
—
bi ojo
laiko
galiine
-é,
0
nuo
pag indinés
klasés
da
i
ki u,
se-
man iniu,
p z.:
déga,
dégé,
dég i;
képa,
képé,
kép i.
1
Pi miniais,
kaip
i
,,Lie u iy
kalbos
g ama ikoje“
(V.,
1971.
T.
2.)
adinami
ie
eiksmazo-
diiai,
ku ie
daba inés
kalbos
poZid iu
laikomi
nei8 es iniai,
nes
ne u i
p iesagy
nei
p ieSdéliy»
ku iy
isos
ys
pag indinés
o mos
y a
d iskiemenés.
169
An osios
pag indinés
Klasés
a Z ilgiu
ski iamos
aip
pa
SeSios
klasés.
Pi maja
(II,
1)
be
miné yjy,
suda o
daugumas
e ek y iojo
anzi y umo
eiksmaZodZiu,
u imy
Salia
in anzi y iniu,
p z.:
kei ia,
kei é,
keis i
(plg.
ki i a,
ki o,
kis i),
me kia,
me ké, me k i
(plg.
mi ks a,
mi ko,
mi k i).
An aja
klase
(II,
2)
apibiidina
ienas
ski iamasis
pozymis
—
esamojo
laiko
Saknyje
u imi
d iga siai
su
e
ipo
balsiais,
0
bi ojo
laiko
—
ilgieji
balsiai,
p z.:
bé ia,
bé é,
beF i;
ka ia,
ké é,
ka i.
T e iaja
klase
(II,
3)
suda o
eiksmaZodiZiai,
ku ie
nuo
pag indinés
Kklasés
ski iasi
aip
pa
ik
Saknies
sanda a.
Esamojo,
bii ojo
laiko
i
bend a ies
Saknies
san ykis
ia
oks
pa ,
kaip
i
an osios
klasés,
ik
bend a
Saknies
o ma
¢ia
u ima
TIR
(o
ne
TER),
.
y.
sui
ipo
balsiais.
P z.:
gi ia,
g} é,
gi i;
i ia,
p é,
i i;
di ia,
di é,
du i;
kilia,
kiilé,
kul i.
Ke i aja
(Il,
4)
suda o
klasé
eiksmaZodZiy,
u in iy
du
ski iamuosius
pozymius:
esamojo
laiko
galiine
-a
(ne
-ia)
i
ki okiq
Saknies
s uk i a.
Bend a ies
Saknies
san ykis
su
bii ojo
i
esamojo
laiko
Saknimis
oks,
kaip
i
e iosios
klasés,
p z.: gina,
gyné,
gin i;
mina,
myné,
min i;
pina,
pyné,
pin i.
Penk ajai
klasei
(II,
5)
biidinga
ai,
kad
ilgas
Saknies
balsis
Gia
né a
apibend in as
isai
pa adigmai
(kaip
pag indinés
klasés),
o
u imas
ik
bi ojo
laiko
i
bend a ies
Saknyje.
P z.:
d ébia,
d ébé,
d éb i:
d éskia,
d éské,
d éks i;
g ésia,
g ésé,
g és i.
Se8 aja
klase
(Il,
6)
su-
da o
2
eiksmazZodzZiy
g upés:
a)
séja, séjo, sé i;
spéja,
spéjo,
spé i;
jdja,
jdjo,
jo i;
b)
bliduna,
blid é,
blidu i;
d iduna,
dzid é,
dzidu i;
g iduna,
g id é,
g idu i.
Sin
g u-
piu
eiksmaZodzZiy
esamojo
i
bi ojo
laiky
kamieny
da yba
a mése
j ai uoja
(bliduna
<bliduja).
Ja
bidingoji
eik’mé
—
nee ek y ioji
anzi y iné.
Galiausiai
da
lieka
iena
klasé,
ku i
egali
bi i
ski iama
abiejy
pag indiniy
klasiy
a z ilgiu
(I,
7—Il,
7),
nes
esamojo
laiko
Saknyje
u imas
i§
kilmés
s ip iojo
laipsnio
balsis,
0
bii ojo
laiko
—
silpnojo
laipsnio,
p z.:
kemsa,
kimSo,
kims i;
ke?pa,
ki po,
ki p-
i;
ke a,
ki o,
ki s i.
Pagal
seman ika
Sie
eiksmaZodZiai
aip
pa
ne ienodi
—
ieni
e ek y ieji
anzi y iniai,
ki i
e ek y ieji
in anzi y iniai
(Ten
pa ,
P.
169—
179).
Sioje
klasi ikacijoje
a spindimi
eiksmaZodZiy
eik’més
i
o mos
egulia umai
odo,
kad
kalbamosios
d i
eiksmaZzodZiy
klasés
su
ski inga
Saknies
s uk i a
i
ne ienodomis
galiinémis,
aip
pa
a i inkamai
u in¢ios
ne ienodg
seman ika,
apima
ik
dali
eiksmaZodZiy
(apie
42
po as).
Jau
ik
dalis
in anzi y iniy
eiksmaZodziy
u i
juos
a liepian¢ius
anzi y inius
pagal
isus
miné us
ke u is
poZymius.
Ki i
egali
bi i
g e inami
su
iS es iniais
eiksmaZodZiais
a
isai
ki os
Saknies
eiksma-
Zodziais,
ki omis
leksemomis.
Bu usi
s ip i
bal y
kalby
in anzi yyumo— anzi-
y umo
p ieSp ieSa
y a
api usi,
o
kai
ku iose
la iy
kalbos
a mése
gali
bi i
laikoma
isiskai
iSi usi
(Kazlauskas
1968,
355).
A siZ elgian
ypaé
j
pasku iniaja
a pine
lie u iy
kalbos
eiksmaZodziy
klase,
lie u iy
kalbos
eiksmaZodZio
anzi yyumas
apibidinamas
im
a ejais:
1)
Sakny
san ykis
TeRT
—
|
TiRT
gali
pasi aiky i
o
pa ies
eiksmazZodZio
pa adigmoje
(kaip
pasku iniosios
klasés
eiksma7odziy),
p z.:
pe ?ka,
pi ko,
pi?k i;
pe?sa,
pi so,
pi s i;
2)
jis
bidingas
d iem
a ski iems
ko eliuojan iems
eiksmaZodZiams,
p z.:
s OF i
|
s i i,
2@F i
|
Zi i;
3)
eiksmazZodjZiai
gali
ba i
siejami
pagal
eik’me,
o
o mos
a Z ilgiu
jie
né
kiek
nesisieja,
y a
isai
ski ingos
leksemos.
IS
esmés
pasku i-
njji
a ejj
ilius uoja
i
eiksmaZodZiai,
ku iy
san ykia imas
né a
egulia us
a ba
170
o mos,
a ba
eikSmés
poZii iu.
Pa yzdziui,
i
gél i,
i
gil i
daba inéje
kalboje
u i
q
pa ig
eikSme
,,leis i
geluoni,
kas i“,
no s
désningai
ji
u é y
bi i
biidinga
ik
pi -
majam.
Be
o,
pi masis
da
u i
i
ki y
eikémiy,
p z.,
,labai
skaudé i“,
,,bi i
labai
al a“,
ku ios
labiau
p i ik y
an ajam,
be
pas a ajam
isai
nebidingos.
G e i-
nan
o mos
a Z ilgiu
désningai
san ykiaujanCius
né ia,
né é, né i
(j
andenj)
i
nj a
(ni s a),
ni o,
ni i,
galima
bi y
lauk i,
kad
pi masis
bus
anzi y inis.
Taciau
aip
né a.
Tai
judéjimo
eikSmés
eiksmazodis,
ne eikalaujan is
galininko
linksniu
eiskiamo
papildinio.
Kai
ku ie
iS
désningai
san ykiaujan iy
eiksmazodziy
u imi
ik
ski ingose
lie u iy
kalbos
a mése
( ienas
ienoje,
ki as
ki oje)
a ba
i
ski in-
gose
bal y
kalbose,
p z.,
lie u iu
kalbos
s il i
i
la iy
kalbos
s el’u
s el
(C e-
nanos.
Yxa3.
cou.
180-183).
Da
ienas
eiksmazodiiy
ne egulia umy
bi y
as,
kad
jie,
kaip
ma y i
i§
klasi i-
kacijos,
ski damiesi
Saknies
balsiais
i
esamojo
bei
bi ojo
laiko
galiinémis,
isi
u i
okiq
pa ia
bend a ies
galing
- i.
Kai
ku iy
a imés
one inés
sanda os
eiksmaZo-
dziy
bend a ys
i
isiskai
su ampa,
pasida o
homo o momis,
.
y.
ienodos
one i-
nés
s uk ii os
isai
ski ingy
ZodZiy
o momis
(Jakai iené
1980,
43), plg.
/ip i
(im-
pa,
lipo)
(I,
4)
||
lip i
(lipa,
lipo
(1,
5).
Beje,
Siu
eiksmazodziu,
kaip
i
da
kele o,
su ampa
i
bi ojo
laiko
o mos.
Pi miausia
gali
a ody i,
kad
okios
su ampan ios
o mos
(plg.
da
bisimojo
laiko
o mas
i 's
( é da,
i é)
(I,
6)
||
iFs
|
iFs a,
i o
(I,
1)
neside ina
su
ikslinga
kalbos
zenklo
p igim imi.
Ta iau
is
dél o
okiy
o my
kalboje
esama
i ,
galima
saky i,
kad
jy
su apimas
pap as ai
né
nepas ebimas.
Tai,
ma y ,
is
dalies
paaiSkinama
i
uo,
kad
isos
kiek ieno
Zodzio
o mos
seman iniu
pag indu
kalban iujy
samonéje
asocijuojamos
j
iena
a ski a
isuma.
P asmés
(,, éik8més“),
V.
Vinog ado o
ei-
gimu,
kalboje
suda o
idiniais
ySiais
susijusias
pa adigmas
(eiles),
jungiamas
joms
bend o
elemen o
a
pozymio,
i
isy
pi ma
san ykiauja
Siy
pa adigmy
iduje.
Sios
eilés
sa o
uoz u
uo
paéiu
pag indu
jeina
j
aukS esnio
ango
pa adigmas
i
aip
oliau.
O
pa adigmos
ne
ik
a pusa yje
san ykiauja,
be
i
y a
iena
su
ki a
susi-
jusios,
iena
nuo
ki os
p iklauso.
Taip
ei8kiasi
kalbos
sis emiSkumas.
Dél
o
Sioje
sis emoje
galimi
i ai is
homonimijos
a ejai,
kai
d i
eik8més,
p iklausan ios
ski ingoms,
ka ais
labai
olimoms
pa adigmoms,
eiSkiamos
o
pa ies
pa idalo
o momis
(Buxo panos
1975,
297
—
298).
Tai
galé y
ody i
i
,,Daba inés
lic u iy
kalbos
Zodyne“
(V.,
1972;
oliau
—
DLKZ)
andamos
ke u ios
pi miniy
eiksmaZodziy
po os,
u ingios
bii ojo
laiko
i
bend a ies
homo o mas:
1.
Dija,
dijo,
dui i
(I,
1)
1.
auk is
kokiomis
du-
jomis,
migla.
2.
ne ek i
nuo okos,
k ai& i.
2.
Dixja,
dijo, dui i
(II,
6)
sma kiai
bég i
dum i:
Dii i
namo.
1.
Ke pa,
ki po,
ki p i
(1,
7—II,
7)
1.
éz i
Zi klémis:
Plaukus,
ba zdq,
nagus
ki p i.
A iy
ke pamos
Si klés.
2.
ézy i
Zi klémis
audekla,
uos i
siu imui:
Ma skinius
ki p i.
3.
p k.
és i,
gnyb i,
skaudin i:
Gi a
lieZu j
ke pa.
Sal is
ausis
ke pa.
4.
Snek.
smagiai
ei i:
Kad
ke pa
pe
laukq.
2.
Ki ps a,
ki po,
ki p i
(I,
1)
Z .
giz i.
Lipa,
lipo,
lip i
(I,
5).
1.
ei i,
Zeng i
aukS yn
a
Zemyn;
kop i:
Lip i
i
kalnq.
Lip i
i
kalng
is
auki yn.
Lip i
i
medj.
Lip i
i
aukinio.
Lip i
nuo
s ogo.
Lip i
pe
slenks i,
pe
o q.
IX
lo os
nelip i
(si g i).
An
palinkusio
ka klo
isos
oxkos
lipa
( ik.).
2.
p k.
pakilus
i s i
pe
k aS us:
Tesla
i§
geldos
lipa.
2.
Lim-
171

pa,
lipo,
lip i
(I,
4)
1.
kib i,
Klijuo is:
Tie
klijai
ge ai
limpa.
Sniegas
limpa
p ie
kojy.
2.
u é i
pa aukima,
kib i:
Vaikinai
limpa
p ie
jos.
3.
bi i
uzk eciamam:
Limpamdji
liga.
Sil iné
limpa.
1.
Zii a
(Z is a),
Zi o,
Zi i
(1, 1)
1.
gala
gau i,
mi i:
Zi o
on e,
ko oje.
Ziw o
nuo
p ieSo
ankos.
2.
ding i,
p apul i:
Zio
isos
b angenybés.
Ku
u
bu ai
Ziwes?
Ziwo
pasku iné
il is.
Kilniis
da bai
neZiis a.
3.
a g i,
kamuo is:
Zii a
mo e iské
pe
dienas
su
aikais.
2.
Ziis a,
Zu o,
Zi i
(I,
4)
y .
Z ejo i,
Zu au i:
Zi ome
eze e
su
inklu.
Vy ai
ikéjo
Zi i.
Kaip
ma y i,
pasku iniuosius
du
eiksmaZodZius
galima
laiky i
be eik
ik ai-
siais
homonimais,
nes
jy
i
esamojo
laiko
o mos
aip
pa
su ap u,
jei
nesiski y
a ian y
daZnumu.
Laikoma,
kad
kalba
leksikos
homonimy,
.
y.
okiy
ZodZiy,
ku iy
su ampa
isos
o mos,
engia
(C enanos
1975,
27).
Tai
aip
pa
ma y i
iS
jau
pa eik u
pa yzdziy
—
su ampan ias
o mas
u in ieji
eiksmazZodZiai,
bidami
ski ingy
leksiniy
eik8miy
ZodZiais,
ienas
nuo
ki o
ski iasi
no s
ienu
ga su
a ba
ben
p iegaide.
Ski ingy
p iegaidziy
(homog a ai)
esamojo
laiko
i
bend a ies
o mos
DLKZ
andamos
d i:
1.
B és a,
b éndo,
b és i
(I,
1)
1.
da y is
inkamam
naudo i;
nok i
(apie
yaisiy):
Ja ai,
ieSu ai
b es a.
||
p k.:
Planas
b es a
(aiskéja);
2.
ei i
j
p o a,
i é i:
Auges,
be
neb endes.
||
p k.:
Idéjigkai
b és a.
2.
B és a,
b e i o,
b és i
(I,
1)
pu i,
eS i:
Ras ai
lauke
b es a.
Apie
iy
eiksmaZodziy
o my
homonimiskuma
galima
kalbé i,
Zinoma,
ik
u in
gal oje
neki ¢iuo y
eks y
skai yma.
Siu
d iejy
eiksmazZodziy
pa adigmose
be
p iegaidés
ski umo,
da
esama
ne-
ienody
i
bi ojo
laiko
kamiengaliy
(-d-,
- -).
Abiejy
poZymiy
déka
Sie
eiksmazo-
dZiai
y a
ski iami
kaip
ne os
pa ios
leksinés
eik8més
ZodZiai.
G ama iné
klasi i-
kacija,
kaip
bu o
ma y i,
emiama
bend esniais
ke u iais
miné ais
poZymiais,
susi-
jusiais
su
g ama ine
seman ika,
apiman¢ia
am
ik as
leksiniy
eik8miy
g upes.
Todél
Sioje
klasi ikacijoje
b és i
i
b és i
ski ini
ai
pa iai
klasei.
NemajZos
dalies
eiksmaZodZiy
(23
po os)
su ampa
ik
bend a ys.
Ta p
ju,
kaip
i
jau
pa eik uose
pa yzdziuose,
esama
iek
okiy,
ku ie
p iklauso
ai
pa iai
klasi i-
kacijos
Klasei,
iek
okiy,
ku ie
p iski iami
ski ingoms
klaséms.
[domiausia
ai,
kad
dauguma
(18
po y)
suda o
eiksmaZodjZiai,
ku iy
ienas
p iklauso
pag indinei
anzi y inei
klasei
(su
galiinémis
-ia,
-é),
o
ki as —
pag indinei
in anzi y inei
kla-
sei
(su
galiinémis
-a,
-o).
:
I§
ai
padiai
Klasei
(I,
1)
p iski iny
eiksmaZodZiy
su
galiinémis
-a,
-o
bend a-
ies
homo o mas
u i
2
po os:
1.
Ge da,
gédo,
gés i(I,
1)
1.da y is
ne inkamam,
ne ek i
ge ujy
sa ybiy:
Masina
p adéjo
gés i
( ik i).
Dan ys
ge ida
(kii a).
Nesii-
dy a
mésa
g ei
ge ida
(pii a).
2.
p k.
i k i,
pasileis i:
Zmogus,
nieko
nedi bdamas,
genda.
3.
si g i
pasiu imo
liga,
sius i:
Suo
ge da.
2.
Gés a,
géso,
gés i
(I,
1)
1.
nyk i
ugniai,
S iesai;
blés i:
Ugnis,
Z aké,
Za ijos
gés a.
Vaka o
Za a
gés a.
2.
p k.
silp i,
nyk i:
S eika a
jau
gés a.
Negés an is
skausmas.
Gés a
pasku iné
il is.
1.
Ki i a,
ki o,
kis i
(I,
1)
1.
keis is,
mainy is:
Gam oje
iskas
nuola
kin a.
O as
ki i a.
Zmoniy
sqmoné
kin a.
2.
Ki ida,
kido,
kis i
(1,
1)
p adé i
kedé i,
ska i,
plySs i:
Ma skiniai
kinda.
172
Da
d i
po os
eiksmaZodziy
u i
bend a ies
homo o mas
Salia
esamojo
i
bii ojo
Jaiko
ienody
galiiniy
-ia,
-é.
P z.:
Jaiidia,
jai e,
jais i
(Ul,
1)
1.
pa i i,
jus i
idinius
iSgy enimus,
jausmus:
Jaus i
malonuma,
skausmq,
simpa ijq.
|
sng .
Jau-
diuosi
pailséjes.
2.
galé i
pa i i,
pajus i
iSo inius
jspudZius:
Jaus i
Sal i,
k apq,
skonj.
3.
numany i,
nu ok i:
Jaus i
pa ojy.
Jauciu
ji
u in
pinigy.
||
sng .
Nesijauciu
kal as.
2.
Ja isia,
ja isé, jaiis i
(I,
1)
y .
da y i
ne a ka,
jauk i,
e s i:
Jaus i
spin-
as,
sk ynias.
1.
Siaiicia,
siai e,
siaiis i
(II,
1)
1.
Supan
uZdeng i
a
nudeng i:
Siaudia
pecius
ska a.
Siauéia
ska q
an
peciy
(nuo
peciy).
|
sng .:
Sia iskis
kaili-
niais.
2.
sup i:
Ka iuomene
p iesq
siaucia.
3.
g iidus
be i
éjyje,
kad
pelai
a
menkes-
ni
g idai
iSsiski u:
Siaus i
ugius.
A nesk
siauciama
geldq.
4.
laks y i,
isdykau i,
dik i:
Vaikai
siaudia.
5.
Sél i,
dik i:
Siaucia
baisi
aud a.
Siaucia
éjas,
piiga.
6.
ne aldomai
ie¥pa au i,
sa a aliau i,
isigalé i:
Pleésikai
siaucia.
Ligos,
epidemijos
siaudia.
7.
mes i,
s ies i:
Popie ius
siaucia
i
k osnj.
8.
suk i
gal as
(apie
kopiis us):
Kopiis ai
p adéjo
siaus i.
9.
p k.
smagiai
kq
da y i
(ei i,
mus i,
ge i):
Siausk,
y-
u i,
namo!
Kad
siau é
di zu
(ki o)!
Po
upu j
i
jis
siauéia
(ge ia).
2.
Sia dzia,
sidiidé,
siads i
(U,
1)
1.
maloniai
Slamé i,
o& i,
gaus i:
Ku
ik
klausai,
is
links-
ma:
slama,
siaiidzia,
iia.
Véjelis
pa e,
puseles
siaudé.
2.
skambé i
(pp .
maloniai):
Ramiai
siaudé
Zmoniy
giesmelés.
Sia idzia
ake
bi inélis
(d.).
PaukSéiai
ka klyne
siai dzia.
Du
eiksmazoddiai
u i
homog a iskas
bend a is
Salia
ienody
galiniy
(-a,
-é)
i
ypaé
ski iasi
Saknies
balsiy
san ykia imu
pa adigmoje,
p iklauso
ski in-
goms
klaséms,
plg.
1.
Mina,
myné,
min i
(Il,
4)
1.
spaudy i
kojomis,
yp i:
Min i
pie qa.
Min i
pu yna
(klampo i).
Vaikscioja
kasdien
min ais
akais.
Molj,
du pes
min i
(minky i).
Ve ima,
Siaudus
s i oje
min i.
||
sng .
Bul és
minasi
po
ko-
jomis.
2.
s a y i
koja,
s o is,
em is
kojomis:
Mink
an
Sio
akmens.
Min i
j
pu yna.
3.
ski i
pluos a nuo
spaliy:
Linus
min i
||
sng .:
A
ge ai
minasi
linai?
4.
apdo o i,
mink& in i:
Kailius,
odq
min i.
5.
spaus i
pakoja,
pamina:
Min i
a elj
( e p i).
Min-
i
dumples.
Koja
minama
makina.
6.
ei i,
Zingsniuo i:
Jis
ankiai
mina.
Mina
ie oje.
2.
Ména,
miné,
mi i
(1,
7—-U,
7)
1.
u é i
gal oje,
nepami s i:
Meni
sa o
ai-
kys e.
Nemenu,
kada
ai
bu o.
2.
a gai in i
samonéje,
p imin i:
Vaikys e
ména
kiek-
iena
ke é.
3.
spé i:
Misle
min i.
Meni ,
kad
y oj
bus
gied a.
4.
duo i
( a da):
Kas
au
miné
a delj?
Ki ais
a ejais
su ampan ias
bend a is
u i
eiksmaZodiZiai
su
ski ingomis
ga-
linémis.
D iejy
okiy
po y
eiksmaZodziy
ieno
galiinés
-a,
-é,
0
ki o
-a,
-o.
P z.:
1.
Raka,
aké, ak i
(I,
6)
1.
du i,
k apS y i:
Skyle
ak i:
Rake,
ake
i
p a aké
skaudulj.
2.
p k.
nedailiai,
ne ik iai
ka
di b i,
k ap8 y i:
Pi S ing
ak i.
3.
y .
dz.
kas i,
au i:
Bu okus
ak i.
4.
p k.
Snek.
sk iaus i,
apgaudiné i;
nulos i
ko omis:
Ziawek,
jis
a e
aka.
2.
Ra ika,
ako,
ak i
(1,
1)
(1,
1)
mazé i
skylei,
auk is,
ak i:
EZe as
baigia
ak i.
1.
Seka,
séké,
sék i
(I,
6)
1.
ei i,
yk i
paskui:
P asom
sek i
paskui
mane
(man
is
paskos).
Sek i
kieno
pédomis.
Suo
seka
Zmogy.
Paskui
a klq
sek i
(a i).
2.
s ebé i
judan j
daik a:
Séka
akimis
plaukiojandiy
Zu y
Sesé-
lius.
Sek i
lék u o
sk idima.
3.
s ebé i
(pp .
slap a)
kieno
no s
eikima,
no in
iSai3-
kin i:
Sek i
p ie¥o
judéjimq.
Sek i
p ieko
agen q.
Bud ios
akys
ji
seka.
4.
gilin is
j
kokj
dalyka,
domé is:
Sek i
pasku ines
mokslo
naujienas.
5.
laiky is
( ik o
kelio):
Ge as
a klys
i
nak j
keliq
seka.
6.
da y i,
kaip
ki as
da o,
ka o i,
panasau i:
Jis
173
séka
sa o
moky oju.
Me gai é
senelés
Zodzius
s&ké
(ka ojo).
Sék
mano
pa a imu,
7.
pasako i:
Pasakq
sek i.
8.
a sigim i:
Sinus
é u
sékes.
2.
Seika,
sko,
sék i
(I,
1)
1.
maZé i,
slig i
(apie
andenj):
Upé
jau
senka
||
p k.
Zalia y
ix ekliai
sma kiai
senka.
2.
p k.
nyk i,
menk i:
S eika a
senka.
Ki y
eiksmaZodzZiy
(15
po y)
bend a ies
homo o mos
u imos
okiy,
ku iy
ienas
p iklauso
pag indinei
anzi y inei
klasei
i
u i
galiines
-ia,
-é,
o
ki as
—
in anzi y inei
i
u i
galiines
-a,
-o.
P z.
( umpumo
deélei
olesniuose
pa yzdZiuose
bend a is
pa eikiama
pi moji,
kaip
i
Zodynuose):
1.
Ba ks i,
-Skia,
-iké
(I,
1)
1.
ba Ske i:
Lie us
jau
ba skia.
2.
ba skan
aziuo i:
Plen u
ba skia
ezimas.
2.
Ba?-
kS i,
- a,
ba¥Sko
(I,
1)
y .
Zi niai
jau
ba ks a.
1.
BuFb i,
-ia,
-é
(II,
1)
1.
bu gz i,
bi gz i:
Lék u as
bu bia.
Ra elis
e pian
bu bia.
2.
neaiskiai
kalbé i,
mu mé i.
3.
e S i
(apie
muses):
Musés
langus
bu bia.
2.
BuFb i,
-s a,
-o
(Il,
1)
y .
ink i,
in i
pus i:
Vo is
bu bs a.
NuSalusi
nosis
bu bs a.
1.
Kais i,
-Gia,
- é
(Il,
1)
1.
s a y i
an
ugnies
inda,
kad
Sil y,
i y:
Kais i
puoda,
ka ila,
andenj.
Kaisk
aka iene.
2.
nek.
g ei ai
ei i,
aziuo i,
bég i:
Kad
kai ia,
ai
kai¢ia
y as!
2.
Kais i,
-s a, - o
(I,
1)
1.
ka S am
da y is,
Sil i
(nuo
ugnies,
in ies):
K osnis
jau
kais a,
uoj
bus
ka s a.
2.
Sus i,
pii i:
Kais a
Sienas,
mil ai,
g iidai
(d égni).
3.
p akai uo i:
Jis
g ei
kais a.
A klys
kais a.
4.
audonuo i,
deg i
iS
gédos
a
Siaip
kokio
susijaudinimo:
Meluojan
ausys
kais a.
1.
KaiS i,
- a,
-o
(1,
1)
gi am
da y is,
s aig i
nuo
alkoholio:
Jgé u-
siy
gal os
kauso.
2.
Kaiis i,
-ia,
-é
(Ul,
1)
1.
godiiai
ge i,
algy i:
Pieng
kaus i.
Vaikas
kose
kausia.
2.
ge i
s aigiuosius
gé imus:
Jie
aly
kausia.
3.
Kaiis i,
-ia,
-é
(I,
1)
skob i,
aus i:
Akmenyje
duobe
kaus i.
1.
Niik i,
-ia,
-é
(Il,
1)
1.
ingz i,
myk i:
Gi dziu,
kad
kazkas
niiikia
uz
du y.
Nebylys
ik
niiikia
i
daugiau
nieko.
Li-
gonis
os
beniiikia.
2.
dusliai gaus i,
oS i:
Niiké
udens
miskas.
Niiikia
éjas.
3.
dz.
y .
Sneké i:
Seniai
isq
aka q
niiiké.
4.
8nek.
agin i
ka
da y i:
Tinginj
is
eikia
ni ik i.
5.
Snek.
ui i,
ba i:
Jis
niiikia
i
niiikia
sa o
aikus.
6.
Snek.
sunkiai
ne i,
ilk i
a
Siaip
ka
di b i:
Niik
i
niiik
q
andenj.
2.
Niiik i,
-s a,
-o
(1,
2)
auk is
debesimis,
niauk is:
Dangus
p adéjo
niiik i.
1.
N
ék i,
-s a,
-o
(I,
1)
1.
si p i,
b es i:
Uogos,
aisiai,
ja ai
noks a.
Sii iai
noks a.
2.
silp i,
menk i:
Mo ina
ebenoko
ligos
pa ale.
3.
ys i:
Noko
i a,
néko
mé a,
noéko
lelijélé
(d.).
4.
a m.
alk i,
badau i.
2.
N6k i,
-ia,
-é
(II,
1)
a m.
sek i
i8
paskos,
y i:
Tu
anq
u i
is
nok i.
1.
Pa p i
-ia,
-é
(II,
1)
iSduo i
pasika ojan i,
neda ny,
mono oniska
ga sq;
bu gz i,
ple p i:
Mo ociklas
pa pia.
Senis
aukia
i§
pa piancios
pypkés
dimus.
G iezlé pa pia.
2.
p unké i,
Sna ps i:
A kliai
pa pia.
Jis
ik
pa pia
p o
nosj.
3.
S oks i,
ge gz i:
Ge klé
pa pia.
Balsas
pa pia.
4.
kna k i,
miego i.
2.
Pa p i,
-s a,
-o
(1,
1)
8nek.
pamp i;
pu s i:
Ridikai
p adéjo
pa p i.
1.
Piép i,
-ia,
-é
(Il,
1)
plonai
ék i,
cyp i:
Zgsiukai
piepia.
Ji
ik
piepia,
o
ne
dainuoja.
2.
Piép i,
-s a,
-o
(1,
1)
8nek.
menk i,
silpné i,
sku s i.
Pu p i,
-ia,
-é
(II,
1)
1.
kna kian
miego i;
pa p i,
kna k i:
Pu pia
kaip
Ka inas.
A
nebus
gana
pu p i,
kelkis!
2.
bi b i,
bi gz i:
Mo o as,
mo ociklas
pu pia.
3.
mu kuo i
(apie
ka e).
4.
Snek.
ga siai
s éb i:
G aziai
algyk
s iubq,
nepu pk.
5.
sk is i,
lék i
spa nais
plakan :
Pu pelés
pu¥pdamos
pakilo
ix
po
kojy.
2.
PuFp i,
-s a,
-o
(I,
1)
Z .
pu s i.
1.
Raiis i,
-ia,
-é
(II,
1)
kas i,
knis i,
e s i:
Duobe,
Zeme
aus i.
Se nas
pie q
ausia.
||
sng .
VéZys
ausiasi
po
dumblq.
2.
Raiis i,
-s a,
-do
(I,
1)
1.
da y is
audonam:
Pomido ai
jau
aus a.
Ry ai
aus a.
2.
nuo
Saléio,
i8
gédos
174
audonuo i:
Jis
aus a
i
bgla.
Raus a
Zandai.
Raudo
i
gédos. .
Ska
adzia,
skaiidé,
skaiis i
(I,
1)
Z .
sk iaus i:
Visi
mane
skaiidzia.
2.
Skais a,
ska ido,
skaiis-
i
(1,
1)
im i
skaudé i:
Gal q
skaus a.
Nuo
alaus
gal q
skaus
( )k.).
1.
Skil i,
sk la,
-o
(I,
1)
1.
ply8 i:
Skalus
medis
ge ai
skyla.
Azuolas
neskyla.
2.
skeldé i,
plaiio i:
Nuo
éjo
liipos
skyla.
3.
kal is,
is is
i
kiauSinio:
Zqsiukai
jau
skyla.
4.
ski is,
skaidy is:
O ganizacija
skilo
i
g upes.
5.
by é i
j
dalis,
i i:
Ka
ku iy
medZia-
gy
a omai
sa aime
skyla.
2.
Skil i,
sk la,
skplé
(IL,
3)
1.
skil u u
gau i
ugni:
Ugni
skilda o
skil u u.
2.
ki s i,
skel i:
Skilk
jam
{
ausi.
3.
Snek.
sma kiai
bég i,
jo i,
ly i:
Tai
skilia
kiskis
lauku.
1.
Skuis i,-s a,
- o
(1,
1)
Zem.
Sél i,
iSdykau i.
2.
Skuis-
i,
-Cia,
- é
(II,
1)
Zem.
2.
kuis i
2.
1.
Su7k i,
-ia,
-é
(U,
1)
ko& i
skys ima;
spaus i,
kad
ei y
sunka:
Bul és
jau
is i é,
eikia
sunk i.
Medy,
askq
sunk i.
2.
Su ik i,
«s d,
-o
(I,
1)
sunké i:
Jaw
sunks a
gal a,
no iu
miego.
1.
Tin i,
-a,
yné
(Il,
4)
1.
plak i
dalgi:
Vy ai
dalgius
ina.
2.
’nek.
mus i,
dauzy i:
Emé
in i}
lazda
pe
Sonus.
Gausi
in i.
2.
Tin i,
-s a,
-o
(I,
1)
neno maliai
plés is,
bu k i
(apie
audinius):
Tins a
anka.
I§
bado
ins a.
Is
Siy
pa yzdZiy
galima
sp es i,
kad
ski ingy
klasiy
anzi y iuju
i
in anzi y-
iuju
eiksmazodziy
su ampan ios
bend a ys
kalboje
y a
paken iamos.
Taip
y a,
ma y ,
dél
o,
kad
kalban iuju
y a
jau iamas
pa adigmos
o mos
ySys,
kad
bend a-
ys
p iski iamos
ski ingoms
pa adigmoms.
Be
o,
a aminémis
eiksmaZodZio
pa adigmos
o momis
kalbo y oje
i
seno
laikomos
esamojo
i
ba ojo
laiko
o mos,
o
ne
bend a is,
plg.
u imas
4
po as:
kais i
(kaidia,
kai é)
||
kais i
(kais a,
kai o);
kaiis i
(kaiiSia,
kaii¥é)
kaiis i
(kaiis a,
kaiiso);
skais i
(skaiidzia,
skaiide)
skaiis i
(skaiis a,
skaiido);
skil i
(skilia,
skjlé)
skil i
(sk la,
skilo).
Ma an ,
kad
aip
iSlaikomos
homo o mos
i
nuosekliai
ski iamos
pa adigmos,
sunku
i
jsi aizduo i,
kad
jos
galé y
kaip
no s
kis i.
Ta iau
jau
i$
pa eik osios
eiks-
mazodziu
klasi ikacijos
bu o
ma y i,
kad
bu usios
pa adigmos
y a
ge okai
iSside i-
nusios
i
api usios.
A
Sios
pa adigmos
i
jy
a pusa io
san ykis
ne odo
polinkio
i
oliau
kis i?
Viena
i§
ki imo
p ielaidy
suda o
ai,
kad
kalboje
pa adigmos
ne
ik
ski iamos
iena
nuo
ki os,
be
i
am
ik u
mas u
siejamos
a pusa yje,
iena
nuo
ki os
p ik-
lauso.
O
siejamos
jos iek
pagal
o mos,
iek
pagal
eik8més
bend uma.
Zodziy
sas-
kambis,
jy
one inis
panaSumas
u i
j akos
i
ju
su okimui,
a siliepia
jy
seman iniams
ySiams
(Buxo pazos
1976,
298).
Kalbamieji
giminiskos
Saknies
eiksmazZodziai
y a
one iniu
a z ilgiu
labai
panaSis.
Su ampan
bend a ims,
su ampa
i
nemaza
dalis
jy
o mu,
pada omy
i8
bend a ies
—
bii asis
daZninis
laikas
i
Sio
laiko
ei-
kiamasis
daly is,
bisimasis
laikas
i
jo
abiejy
isiy
daly iai,
siekinys
bei
a iamoji
nuosaka,
liepiamoji
nuosaka,
pusdaly is,
bii ojo
laiko
ne eikiamasis
daly is,
ei-
kiamybés
daly is,
bidinys.
Vadinasi,
didokas
kiekis
Siu.
eiksmazZodziu
o my
o maliojo
anzi y umo
a z ilgiu
y a
neu alios.
Su ampan ias
bend a is
Sia
p as-
me
galima
laiky i
Sios
p ieSp ieSos
neu aliza imo
Sal iniu.
Cia
jau
nebus
kalbama
apie
ai,
kad
Sios
p ieSp ieSos
ni elia imui
bend a is
u i
j akos
odéel,
kad
pagal
ja
gali
bi i
iSlyginami
esamojo
laiko
o my
Saknies
balsiai
(Zinke i ius
1981,
90).
Tu in
p ieS
akis
ien
ik
ski ingesnes
bend a is,
jau
galima
lauk i
i
didesnio
ju
pa adigmy
ski ingumo,
ne
jei
bend a ys
ski iasi
ik
p iegaide.
DLKZ
andama
175