LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXVIII
(1989)
KALBU
RYSIAI
IR
SAVEIKOS
KAZIMIBRAS
GARSVA
KALBINES
SITUACIJOS
RAIDA
PAKRASCIU
SNEKTOSE
Senasis
lie u iy
kalbos
plo as
(114000
km*)
1572-1861
m.
sumazéjo
23000
km’,
o
pe
élesnj
Sim me j
—
da
maZdaug
26
000
km?
(PakS as
1968,
449).
Kal-
bos
asimiliacijos
k yp is
bu o
i8
plo o
pe i e ijos
j
cen a,
i
ilgiau
i8silaikiusios
lie u iu
kalbos
salos
daba
daugiausia
a sid i é
uz
espublikos
iby.
Einan
i8
aka y
i
y us
i
pie us,
La ijoje
galima
nu ody i
10
au och ony
lie u iy
izoliuo y
kalbos
plo eliy
(jy
cen ai
—
Vadaks is,
Uk ai,
Sky énys,
Né e os,
Aknys a,
Ga é iné,
Subacius,
Da igpilio
pie inés
apylinkés,
Ciskodas,
Uodegénai),
Bal a usijoje
—
8
(Apsas,
Kamdjys,
Ge é iai,
Laziinai,
Zie ela,
Va end as,
Pelesds—Rédinios
apyl.,
Pé alkas),
Lenkijoje
—
2
(Seinij—Punsko
apyl.
i
ViZain¥s).
Dauguma
Ma-
Zosios
Lie u os
(Ry y
P isijos,
9000
km?)
gy en ojy
1944
m.
pasi auké
a ba
bu-
o
iSkel i
j
daba ing
VFR,
aip
pa
VDR,
be
kol
ben
p ie
Smalini iky
(Ji ba ko
aj.),
Kaune
y a
kalbandiy
lie u ininky
Snek omis,
ol
negalima
saky i,
kad
i
jos
i8nyko.
Jau
Sim me is,
kai
j ai iy
au y
kalbininkai
domisi
lie u iy
kalbos
pak as iy
Snek omis.
Dél
sa o
geog a inés
padé ies
i
ak y esniy
kon ak y
su
ki omis
kalbo-
mis
jos
u i
iek
a chai’ky
ypa ybiu,
iek
i
naujo iy.
Be
o,
pe i e inés
Snek os
u-
é y
bi i
i iamos
dél
o,
kad
jos
,,spa éiai
nyks a,
daug
ku
lie u iSkai
emoka
ik
seneliai,
odél
lie u iy
dialek ologams
y a
iskiles
s a bus
uZda inys
— spé i
uZ a-
Sy i
mokslui
labai
eikalingy
Siy
Snek y
duomeny“
(
Zinke i ius
1978,
82).
Mazo-
sios
Lie u os
Snek as
da
1843
m.
ap a¥inéjo
F.
Ku Sai is
i
1882—1885
m.
—
A.
Becenbe ge is
(pi mieji
eks ai
—
1579
m.
iSleis i
J.
B e kiino
aS ai
i
.
.).
Bal a-
usijos
lie u ius
—
1886, 1888,
1893—1896
m.
E.
Vol e is.
La ijos
lie u iai
po
1911 m.
K.
Bugos
Ciskodo
apyl.
uZ a8y y
eks y
daugiau
y iné i
ik
nuo
1977
m.,
Lenkijos
lie u iai
—
nuo
1963
m.
(A.
Uzdilos
diplominis
da bas
i
.
.).
Iki ¥iol
Bal a usijos
lie u ius
y é
apie
50
kalbininky,
Mazosios
Lie u os
—
15,
Lenkijos
i
La ijos
—
po
10.
Ta miy
ap aSai
maZdaug
iki
1960
m.
ne
isai
ikslis
galéjo
bi i
dél
o,
kad
menkai
epanaudo i
j a8ai
j
magne o ono
juos a,
ins umen iniai,
s a is iniai
y imai.
Ne
isi
snek y
lygmenys
iSsamiai
ap ay i,
y a
be eik
a
isai
ne i y
apylinkiy:
lie u iy
a miy
elik ai
La galoje,
Ainoje,
Obdlcuose,
Na iéio,
AlSénu,
Ziup ény,
Smu gai-
niy,
V¥Snia o
i
ki ose
apylinkése,
dab.
Kalining ado
s .,
Gau i,
Ge mando i iy,
Dimano os,
So éjsko,
Li inkos
i
daugelis
ki y
lie u iy
koloniju.
Mokanéiy
klai-
pédiskiy
a me
kol
kas da
galima
as i
Silu és
aj.
Zymiai
daugiau
bii y
pada a,
jei
Sias
ie o es
ak y iau
i y
Klaipédos
kalbininkai,
o
La ijos
lie u ius
—
Siau-
12
liu,
Rygos,
Daugpilio
kalbininkai,
s uden ai.
Kol
ne élu,
eks y
j
magne o ono
juos a
galé y
j aSy i
j ai iy
specialybiy
Zmonés.
Apie
kai
ku ias
pak aS iy
Snek as
jau
y a
nemaza
duomeny.
Lie u iy
spauda
apie
jas
ypaé
daug
a8é
1905—1913
i
1956—1967
m.
Tiems
iSsklaidy iems
smul-
kiems
duomenims
apibend in i
eiké y
a ski o
da bo.
Pagal
lie u iy
kalbos
papli ima
daba
galima
ski i
ke u is
pe i e iniy
snek u
ipus:
lie u iSkai
kalba
1)
dauguma
gy en ojy
(Pinskas,
Ge é iai),
2)
didelé
dalis
gy en ojy
(Pelesa),
3)
mazuma
seny
Zmoniy
(Apso,
Dai igpilio
apyl.,
Subdaéius,
Aknys a,
Né e os,
Sky énys,
Laziinai)
i
4)
ienas
ki as
da
gali
pakalbé i
(Uode-
génai,
Zie ela,
Ciskodas).
Pi mojoje,
i§
dalies
an ojoje
Snek y
g upéje
lie uyiskai
moka
i
jauni
Zmonés,
aikai;
gim oji
kalba
Gia,
o
ka ais
i
eciojoje
g upéje,
ge-
iau
mokama
negu
an oji
kalba,
dokumen uose
nu odoma
lie u iy
au ybé.
Ke -
i ojo
Snek uy
ipo
a s o ai
ne
namuose
daZniausiai
lie u iskai
nebekalba
jau
ke-
liasdeSim
me y
i
pasisako
esan ys
lenky,
bal a usiy,
la iy
au ybés.
Vis
labiau
siau éjan
gim osios
kalbos
a ojimo
s e oms,
senoji
ka a
nebepe -
duoda
sa o
kalbos
jaunajai.
I§
mazdaug
7000
senbu iy
La ijos
lie u iy,
mokéjusiy
gim aja
kalba,
liko
apie
150:
pe
50
Daigpilio
Pie inése
apylinkése,
po
10—20
apie
Suba iu,
Aknys a,
Né e as,
po
2—5
—
Ciskodo,
K asla os,
Sky oniy,
Uk u,
Vadaks iés
apyl.
Palyginus
1928—1933
m.
O.
Chominskio
Zemélapio
duomenis
su
apy iksliais
daba iniais,
ma y i,
kad
pe
50
me y
lie u iskai
kalbandiy
ie iniy
Bal a usijos
TSR
gy en ojy
apie
Apsa
i§
2000—4000
daba
liko
mazdaug
300
as-
meny,
i§
300—500
apie
Kamdjis
—
10,
i§
3000—5000
apie
Ge é ius
—
1500,
i$
1500—2000
apie
Laziinus
—
10,
i8
390
apie
Zie ela
—
2,
ie oj
5000—7000
apie
Rodiinia,
Pélesa,
Va end a
—
pe
10001.
I.
SVARBESNES
LIETUVIU
KALBOS
PLOTO
MAZEJIMO
PRIEZASTYS
1.
MaiZosios
Lie u os
okie inimas
S e imose
als ybése
lie u iams
nebu o
salygy
au iskumui
i
gim ajai
kalbai
palaiky i,
adminis acija
daznai
ne
s engési
ja
sunaikin i.
ValdZia
i
u ai
daugiau-
sia
p iklausé
ki a au iams
(lenkams,
okieciams):
pa yzdZiui,
1919-1939
m,
Lenkijos
okupuo ame
Vilniaus
k as e
91
%
d a u
(883
iS
969)
aldé
lenkai.
Lie u-
is,
isigijes
pali a ka,
pa duo u e
a
maliina,
i
pagal
kalba
neno éjo
ski is
nuo
daugumos
pony.
Lie u i’kai
kalbéjo
a gingiausi,
ne as ingi,
labiausiai
uzgui i
sluoksniai,
i$
ku iy
maziau
a spa is,
gelbédamiesi
nuo
a go,
a sisakyda o
gim o-
sios
kalbos.
BaZny ioje
pi miausia
i gi
bu o
kalbama
»pony
kalba“
—
lenki8kai,
okiSkai.
DidZiausi
lie u iy
kalbos
plo ai
sunyko
XVIT—
XIX
2.,
ypaé
1861—1904
m.
(Vilnijoje
—
iki
1939
m.),
dél
kapi alis iniy
san ykiy
y an
adicinei
bend uomenei,
1865
m.
Rusijos
i
1866,
1872
m.
Vokie ijos
mokyklose
uZd audus
dés y i
lie u is-
kai
i
.
.
*
Remiamasi
Zymiausio
Bal a usijos
lie u iy
Snek y
y iné ojo
A.
Vidugi io
duomenimis,
13
MazZosios
Lie u os
lie u iai
pe
300
me y
(nuo
XVI
iki
XIX
a.
idu io)
labiau-
siai
i8ugdé
sa o
kul i a,
ku i
u éjo
lemiamos
j akos
miisy
au os
aidai.
MaZojoje
Lie u oje
lie u iy
kalba
i8éjo
pi moji
knyga
(1547
m.),
g ama ika
(1653),
giesmy-
nas
(1666),
poema
(1818),
laik aS is
(1823),
dainynas
(1825).
Rusijoje
uzd audus
lie u iska
spauda
lo yniSkais
aSmenimis,
MaZojoje
Lie u oje
iSleis a
1840
lie u i8-
ky
leidiniy
5,5
milijono
egzemplio iy
i aZu
( isa
ai
padéjo
lie u iams
pasi ink i
okia
bend ine
kalba,
kokia
daba
u ime).
P isijos
aldzia
bu o
ienin elé
i8
s e i-
muyjy,
ne
als ybinius
aS us
leidusi
(be
okie iy)
i
lie u iy
kalba:
ien
1578—
1831
m.
okiy
a8 y
paskelb a
maZiausiai
108.
Lie u os
Didziosios
Kunigaiks ys és
aS edyboje
i
eismuose
nuo
1697
m.
a o a
ik
lenky
kalba.
Vokie iy
s a is ika
lie u iais
laiké
uos
MazZosios
Lie u os
gy en ojus,
ku ie
lie u iy
kalba
laiké
gim aja
(ku i
,.y a
leng iausia
a o i*
i
ku ia
gal ojama).
Daug
lie u iu,
iSéjusiy
okiec iy
mokyklas
i
a na usiy
ka iuomenéje,
okieciy
kalba
mokéda o
ne
blogiau
uz
lie u iy,
odél
leng a
bu o
jiems
uZ asy i
,,gim aja“
okie iy
kalbg.
1858
m.
P isijoje
uz a%y a
139
780
lie u iy,
1861—
139
428,
1864—
152.000,
1867—146
000,
1890—117
637,
1900—106
230
(plg.
Paka klis
1935,
8—
10).
Da
1890
m.
lie u iy
kalba gim aja
laiké
237
kaimy
i
8
d a y
dauguma
gy en-
oju
( okie iu
kalba
—
a i inkamai
45
i
35)
Klaipédos
apsk i yje,
124
kaimy
i
10
d a y
( okie iu
kalba
—
60
i
13)
—
Silu és
apsk i yje,
126
kaimy
i 9
d a y
( okieciy
k.
—
83
i
35)
—
Tilzés
apsk i yje.
Taigi
miné ose
3
apsk i yse
lie u i8-
ky
kaimy
bu o
2,6
ka o
daugiau,
o
d a y
—
2,2
ka o
maziau:
d a uose,
mies-
uose
g ei¢iau
bu o
pe imama
pono,
adminis acijos,
baZny ios,
mokyklos
a -
o a
okie iy
( y uose
—
lenky)
kalba.
1902
m.
Te zne io
Zemélapyje
p ie
lie u iy
kalbos
plo o
p iski as
Klaipédos
k aS as
i
Labgu os,
Pakalnés,
Til%és,
Ragainés,
Pilkalnio,
S alupény,
Is ucio
apylinkés.
Da
XX
a.
p adzZioje
senesnieji
Didziosios
Lie u os
gy en ojai
i
kKlausima
,,kas
esi”?,
a sakyda e
,,esu
ka alikas“,
0
Mazo-
joje
Lie u oje
—
,,esu
lie u ininkas“,
esu
lie u i8kai
Zegno as
i
j
lie u iska
Sui-
le
(mokykia}
éjes“
(Paka klis
1935,
6).
Zinoma,
kad
1309
m.
o dino
magis o
jsakymu
p isams
uZd aus a
kalbé i
gim-
aja
kalba,
o
nemokan iems
okiskai
—
uok is.
Lie u iy
socialiné
i
poli iné
ne-
lygybeé
pa i in a
XVII—XVIII
a.:
jiems
d aus a
apsigy en i
mies uose,
e s is
p ekyba,
moky is
ama y;
maziau
moké a
samdiniams,
lie u iai
baudziauninkai
u-
éjo
4
dienomis
di b i
ilgiau
negu
okie iai
kolonis ai
i
.
.
Jau
1739
m.
P isijos
ka aliaus
jsakymu
j
lie u iskas
i
lenki8kas
mokyklas
u éjo
bi i
i es a
okie iy
kalba.
Kolonis ams
d aus a
moky is
lie u iikai
kalbé i,
moky ojams
uz
okie i-
nima
moké os
,,paalpos“.
Vokie iy
kunigai,
moky ojai
i
aldininkai,
nemokédami
lie u iy
kalbos,
ku i
jiems
bu o
s e ima
i
sunkino
inkamai
a lik i
da ba,
mané,
kad
lie u iy
kalba
s abdo
,,kul i os
pazanga“
i
dél
o
u i
iSei i
is
apy a os.
Nuo
1873
m.
lie u iskai
begaléjo
bi i
dés oma
ik
ikyba
Zemesniojoje
p adinés
mokyklos
klaséje,
o
1876
m.
okie iy
kalba
paskelb a
ienin ele
als ybine
P iisijos
kalba,
a o ina
mokykly
posédZiuose
i
susi aSinéjan ,
als iy
i
kaimy
susi inkimuose.
Mazosios
Lie u os
lie u iy
kul i a
i
esmés
sunaikin a
pe
a8 uonis
deSim -
me ius
(1862—1944)
m.).
Jei
dél
1709-1711
m.
ma o
Mazojoje
Lie u oje
ismi é
14
apie
puse
(150000)
lie u iy,
ai
uzZd audus
lie u iskas
mokyklas
ien
1864—
1925
m.
lie u iy
skai ius
o icialiais
duomenimis
sumazéjo
daugiau
kaip
pe pus
(78
000)
(Kynmmmep
1951,
194—278).
Sp endZian
i§
lie u isky
pamaldy
nykimo,
1719—
1902
m.
didZia
dalimi
bu o
su okie in a
mazdaug
100
km
ilgio
i
50
km
ploéio
e-
i o ija.
Lie u ininky
p a’ymai
nepe sekio i
jy
gim osios
kalbos,
iki
1904
m.
siys i
ka aliui
i
S ie imo
minis ui (1869
m.
pasi asé
27
773
zmonés)
impe ialis inés
Vo-
kie ijos
plany
nepalenké
(1879,
1895
m.
ien
TilZés
apsk i yje
bu o
su ink a
dau-
giau
pa aSy
negu
Klaipédos,
Silu és
apsk i yse).
1930
m.
MaZojoje
Lie u oje
bu o
450000
a ba
°/,
lie u iy
kilmés
asmeny,
ku iy
ik
e édalis
jau
1825
m.
bekalbéjo
lie u iSkai.
Siau inéje
dalyje
(Klaipédos,
Silu és
i
TilZés
apsk i yse,
ku
1736
m.
bu o
95%
lie u iy)
absoliu inis
lie u iy
skai¢ius
émé
nyk i
nuo
1890
m.
i
1825—1910
m.
sumazéjo
nuo
50
iki
38%
(1,3
ka o),
idu inéje
dalyje
(Ragainés,
Lankés,
Labgu és,
Pilkalnio
apsk i yse),
k i-
es
nuo
1858
m.,
sumazéjo
nuo
42
iki
10%
(4,2
ka o),
o
pie inéje
dalyje
(Gumbi-
nés,
Da kiemio,
S alupény,
Is u iés,
Geldapés
apsk i yse)
—
nuo
15
iki
0,6%
(25
ka us)
(Ta yby
Lie u os
enciklopedija
1987.
T.
3.
P.
27;
Vilei8is
1935,
149
—
153,
165).
Seimoje
lie u iskai
kalbanéiy
mokiniy
skai ius
Siau inéje
dalyje
1886—
1911
m.
sumazéjo
nuo
53
iki
47%,
idu inéje
dalyje
—
nuo
22
iki
10%.
1736—1837
m.
(pe
is
ka as)
nu au o
36%
isu
gy en ojy.
Mo e ys
okie-
éda o
eciau,
dél
o
1890
m.
1000
gy en ojy
su
gim aja
lie u iy
kalba
jy
bu o
mazdaug
70
daugiau
negu
y y
(VileiSis
1935,
149—153).
2.
Lenkinimas
a.
Lenkinimas
1387
—
1687
m.
K iks y i
lie u iy
yko
lenky
kunigai,
ku ie
ne-
mokéjo
i
daZniausiai
neno éjo
iSmok i
lie u iy
kalbos.
Vilniaus
yskupai
jau
nuo
1408
m.
daZniausiai
bu o
lenkai.
1526
m.
pi majame
Vilniaus
sinode
jau
bu o
nus-
p es a,
jog
pa apijos
mokyklose
ikybos
dalykai
u i
bi i
aiSkinami
lie u iSkai
i
lenkiSkai.
Visq
laika
bu o
i
p ieSinamasi
polonizacijai
(daugiausia
dél
o,
kad
nenuken-
é y
dés omas
dalykas).
Ke i asis
Vilniaus
yskupas,
T aky
Mo iejus
(1421—
1453)
bu o
jsakes
kunigams
iSmok i
Zmoniy
kalbos.
Nuo
XVI
a.
p adzios
didikai,
s a ydami
baZnyéias,
ne e ai
eikalauda o,
kad
jose
(ZieZma iuose,
Aly ujé,
Eisi-
kése
i
ki u )
bi y
a ojama
lie u iy
kalba.
1593-1644
m.
aip
u éjo
bi i
i
S akliskése,
Pinske,
Paje onyjé,
P ienuose,
Ridninkuose,
La é iSkése.
1685
<n.
Vilniuje
bu o
siily a
baZnyéios
bene icijas
da iné i
ik
lie u iams.
Tki
1569
m.
( ak iSkai
iki
1697
m.)
LDK
y iausybé
lenky
kolonis us,
kaip
i
ki us
s e imSalius,
g ieZ ai
ibojo:
jsileisda o
ik
d asininky,
ku ie
Seimy
neki é,
i
Siek
iek
ama ininky.
|
Pi mojo
Lie u os
S a u o
(1529
m.)
IV
sky iy
bu o
j a-
Sy as
specialus
9
s aipsnis,
ku is
d audé
giminai iams,
iSleidzian iems
bajo es
uz
y u
i
Lenkijq,
ski i
k ai i
d a ais,
kad
jie
nepa ek y
i
lenky
Slék y
nuosa ybe.
1588
m.
p iim as
T e iasis
Lie u os
S a u as
(sk.
III,
§
12)
dél
o
p ie’ a a o
Liub-
lino
unijai
(§
14).
15
Ta p
susla in y
XVI
a.
Vilniaus,
T aky,
ASmenos,
MaiSiagalos
apyl.
bajo y
a dy
da
maza
ik y
lenkisky.
XVII—
XVIII
a.
in en o iuose,
1828
m.
baZny iy
izi acijy
ak uose
ebenu odoma,
kad
Sal ininky,
Médininku,
La é iskiy,
Bui y-
dziy,
Nemendinés,
Dubingi j
i
ki ose
(iki
pa
Nemuno)
pa apijose
,,Zmonés
kalba
lie u iSkai,
aikai
i
mo e ys
nemoka
lenkiSkai*
(plg.
Paka klis
1987,
384).
b.
Lenkinimas
1687—1863
m.
Ilgainiui
polonizacija
is
labiau
smelkési
j
baz-
nycias.
1737—1900
m.
lie u iy
kalba
i8
Vilniaus
baZny¢iy
bu o
iSnykusi.
Vilniaus
uni e si e e
iki
1812
m.
paskai os
bu o
skai omos
lo yni8kai,
po
o
(iki
uZda ymo
1832
m.)
i
Si
js aiga
1803-1812
m.
apo
lenky
nacionalizmo
Zidiniu.
Uni e si e-
as
p izii éjo
daugeli
k as o
mokykly.
|
as
mokyklas
p asmuke
als ie iu
aikai
bu o
e iami
p ie
sa o
pa a dés
,,p isiseg i
lenki8kq
galiine
a ba
iesiog
p isiim i
s e ima
ki os
giminés
lenkiska
pa a de*
(VVLKB,
36;
18—42).
P adinéje
mokyk-
loje
ne yéia
lie u iSkai
p abilusiems
aikams
moky ojas
an
kaklo
uzkabinda o
specialia
len a,
ku i
odé,
jog
nubaus asis
aikas
lenkiSkai
blogai
kalba.
Kunigai
i
bajo ai
Zii éjo
j
lie u ius
kaip
i
lenky
aldinius,
odél
j
aukS esnius
sluoksnius
p asimuse
als ie iai
slépé
sa o
,,Zemaja“
kilme;
,, isi
s engés
lauzydami
lieZu ius
lenki&kai
epelio i
i
ik
ie,
ku ie
isai
nemokéjo,
yléjo
susiciaupe
“
(VVLKB,
18—
20,
28).
c.
Lenkinimas
1863—1919
m.
Na ii ali
i
p ie a iné
y iniy
i
pie iniy
lie u iy
kalbos
plo o
pak as iy
asimiliacija
da
suin ensy éjo
po
1863
m.
sukilimo,
ca o
aldininkams
sus ip inus
lie u iy
usinimo
i
s a ia ikybés
b ukimo
poli ika
(plg.
Ga S a,
Guda i ius,
NikZen ai is
i
k .
1987,
5).
S a biausias
lenky
a ky os
baz-
ny ios
uzZda inys
pasida é
pla in i
ne
ikéjima,
o
lenkys e.
Pagal
p ieSp ieSa
su
y y
sla y
s a¢ia ikybe
ka aliky
ikyba
im a
adin i
polska
wia a,
lenky
kalba
—
ka o-
licki
jezyk
i
ka alikus
laiky i
lenkais,
no s
didelé
Lie u os
slenky*
dalis
lenkiSkai
nemokejo
a ba
kalbéjo
bal a usiy,
lenky
i
lie u iy
kalby
miSiniu
(po
p os u,
po
p os emu).
Vyskupas
E.
Ropas
1905
m.
g uodzio
mén.
is eigé
ad.
ka aliky
demok a-
y
pa ija,
ku i
,, ipinosi
pa e s i
lenkais
lie u ius
i
gudus“,
leido
lenkiSkq
dien-
aS j
i
du
sa ai as ius
(VVLKB,
56).
P asidéjusi
ko a
dél
j akos
a p
ca o
aldi-
ninky,
b ukusiy
usy
kalba
bei
s a ia ikybe,
i
lenki8kos
o ien acijos
d asininky
bei
d a ininky
lie u iy
als ie ius
p islégé
d igubai.
Tokioje
si uacijoje
daug
lie-
u iy
ieSai
a o i
pasi inko
bal a usiy
kalba,
ku ia
kaip
kon ak y
kalba
galéjo
susikalbé i
i
su
lenkais
kunigais,
d a ininkais
i
usais
aldininkais.
1906
m.
daugelyje
baZny iy
i
y us
nuo
Gél onu,
Jiézno
(KliukS¢ionysé,
Ge é-
Giuose,
Laziinuose,
Zi m inuose,
Benekdinyse,
a p
ASiuzids
i
Pa iééés)
a o a
lenky
kalba.
Tada
yskupas
Ropas
jsaké,
kad
be
jo
a& iSko
su ikimo
niekas
nekeis-
y
baZnyCioje
pamaldy
a kos
i
kalbos
(iki
ol
lie u iai
kunigai,
esan
eikalui,
a oda o
i
pa apijie iy
gim ajq
kalba).
Kai
lenkai
d asininkai
pa a’yda o
s aips-
nelj
p ie’
lie u ius
kunigus
j
panpolonis y
laik aS ius,
j
bu usias
lie u iskas
Kai-
Siado iij,
Gél onu,
Ke na és,
Maisiagalos,
Bu imoniij,
Va énds,
KliukS ioniq,
Benekainiy,
Asa ds,
Rédinios
pa apijas
bu o
a kel i
lenkai
kunigai
(VVLKB,
58-126).
Po
1904
m,
lie u iams
daugiau
p adéjus
ipin is
gim osios
kalbos
eisémis
i
p adéjus
ja
a o i,
lenkai
Asa ojé,
Ge é iuose,
Bu imonysé,
Va ena é,
Bene-
16

kdinyse
i
ki u
kélé
muS ynes
(1906,
1910,
1911,
1913,
1915,
1925
m.).
Daugiausia
jas
ku s é
lenkai
kunigai
i
d a ininkai,
Slék os.
Pa yzdzZiui,
Vidéniskio
klebonas
lie u iams
klausy ojams
iS
sakyklos
skelbé:
»Jesli
wy,
chamy,
nie
chcecie
sluchaé
polskiej
cywilizowanej
mowy,
o
idzcie
z
kosciola“
(LKLB,
17,
23).
Lie u iy
kalba
adin a
,,pagoniska“,
,,ba ba u,
be
kul i os“,
,,chamy“,
ku ios
die as
neklausas;
dél
o
ieSai
lie u iSkai
kalbé i
als iediai
gédijosi.
Lenkomanai
pap as us
Zmones
daug
ku
ku s é
aiy is
lenkais,
meluodami,
jeigu
i
oliau
paliksia
lie u iski
pamoks-
lai,
ca o
aldZia
sug aZinsian i
baudZia a,
baZny ias
pa e sian i
ce k emis
(kaip
Sumske,
Pabé zéje,
DikS osé)
i
. .
Sodie iai,
e iami
pasi ink i
a ba sa o
ikyba,
a ba
é y
kalba,
dél
kunigu
i akos
daugiau
linko
p ie
ikybos.
Asa os
pa apijonys
—
3000
lie u iskai
kalban-
Giy
i
1000
subal a uséjusiu
—
p isieké
daugiau
lie u iskai
nebekalbé i
ne
sa o
namuose
(VVLKB,
100,
112).
Rédinios
dekanas
Gin au as
(Gin ow )
paSalino
lie u iu
kalba
iS
Rédinios,
Noéiés,
Bu imoni j,
Va ena o,
Asa os
baznyciu
(VVLKB,
92,
110,
114;
78,
82,
98).
Miné ose
apylinkése
( aip
pa
EisiSkése,
Ke na éjé,
N.
Vilnioje,
Vileikoje
i
ki u )
nepadéjo
i
1909
m.
Vilniaus
yskupys ei
duo as
nu odymas,
kad
mis iose
pa apijose
bi y
a ojamos
abi
kalbos.
1911
m.
ci kulia as
jau
leido
a o i
ne
na-
muose
Zmoniy
a ojama
kalba,
be
ju
pageidaujama.
Bu usioje
Vilniaus
gube nijoje
lie u iy
skaigius
is
mazéjo
(1861
m.
—
63
oh
1897
m.
—
24%,
1916
m.
—
10%,
1919
m.
—
7
%),
0
,,lenky
—
daugéjo
(a i-
inkamai
12,
8,
30,
54%)
(Makowski
1986,
17—22).
1897
m.
su a’ymo
duomenimis
T aky
apsk i yje
lie u iy
bu e
69
%,
S enéio-
nid
—
43%,
Vilniaus
—
32%,
Lydds
—
14
%,
A&’mends
—
7%.
Lenkai
domi-
na o
ik
Vilniaus
mies e
(83
%);
likusioje
os
apsk i ies
dalyje
gy eno
bal a usiai
(46
%)
i
lie u iai
(40%),
lenky
ebu o
14%
(plg.
VVLKB,
48).
d.
Lenkinimas
1919-1939
m.
Sya biausios
poloniza imo
p iemonés
bu o
baz-
nycia,
d a as;
bu Zuazinés
d a ininky
Lenkijos
okupacijos
laikais
da
p isidéjo
als ybé,
p i aloma
mokykla,
ka iuomené,
spauda.
Lie u os,
Bal a usijos
i
La ijos
pasienio
lenkai
a si ado
daugiausia
XIX
a.
an oje
puséje—
XX
a.
p adZioje
ik
lie u iu,
p ie’
ai
jiems
daZnai
pe iman
bal a-
usiy
kalba.
Dél
naujumo
ie iné
lenky
kalba
nespéjo
suskil i
i
a mes:
ji
y a
lenky
bend inés
kalbos
a maina
su
lie u iy,
bal a usiy
Snek y
elemen ais.
Vie iniai
lenkai
ne u i
i
sa o
(neiSsi e s os
i3
pi minés
kalbos)
au osakos,
jy
pa a dés
daznai
y a
lie u iy
kilmés:
Bolgdz,
Boy szis,
Bumbul,
Bu im,
Czywil,
Do wsgiallo,
Gaidel,
Ga -
nisz,
Gin ow ,
G azul,
No kun,
Sabas,
Songailo,
Ta wid,
T inkun,
Voiszel,
Vojsznis
a
0p
ic .
Vie os
lie u iy
i
8 .
Kazimie o,
»Ry o“
d augijy
sky iy
pas angomis
po
1920
m.
dab.
B eslaujés
aj.
iku a
12
lie u isky
p i aéiy
p adZios
mokykly,
Pas o u
aj.
—
1,
As a o
aj.
—
12,
¥ ijés
aj.
—3,
Va eni o
aj.
—
37,
Zie elos
i
Ga -
dino
aj.
—
po
1
(i§
iso
67).
Pilsudskininkai
1925—1938
m.
(daugiausia
1927—
1936
m.)
uzZda é
195
Vilnijos
P i acias
lie u iskas
mokyklas.
1936
m.
ie oj
ju
da
bu o
apie
150
lie u isky
skai ykly.
,,Ry o“
d augijos
Zaba ninky
kaimo
(B es-
laujos
aj.)
mokyklélé
(kasme
bu o
po
50
mokiniy)
eiké
1925—
1932
m.,
Mici iny
2.
678
17
(As ayo
aj.,
iki
80
aiky)
—
1912—1932
m.,
Peleg indds
(iki
40
aiky)
—
ligi
1933
m.,
RimdZi iny
—
1915-1932
m.,
Bieli iny
(Va ena o
aj.,
20—25
mokiniai)
—
1926-1933
m.,
Bilij
(daugiau
kaip
25
mokiniai)
—
1928-1931
m.,
Pali iny
(Su alky
ai adija,
70
aiky)
i
Zagd iy
(35
aikai)
mokyklos
—,
1928-1933
m.
i
. .
(Lie u iy
mokyklos
Vilniaus
k as e
1934,
VI—
XI).
1934/35
m.m.
Ge é¢iy
als iuje
daugiausia
1
klasés
p i alomos
aldi8kos
len-
ky
p adinés
mokyklélés
eiké
Gal i inuose,
Géli inuose
(2
klasés,
105
mokiniai),
Ge éGiuose
(3
kl.,
185
mok.),
Gi iose,
Peleg indojé,
Pé ikuose,
RimdZi inuose,
apie
Rédinia
—
Bili inuose,
Sen.
D iskininkuose,
Dubiniuose,
Pelesojé
(2
kl.,
113
mok.),
Plikiuose,
Padi yjé
i
ki u ,
ku iy
I
sky iuje
da
leis a
dés y i
i
lie u iy
kalba
(plg.
Makowski
1983,
237240).
1936
m.
Lyd6s
apsk i yje
bu o
43
S .
Kazi-
mie o
d augijos
sky iai,
Su alky
—
30,
B eslaujds
—
26,
Ga dino
—
19,
ku ie
da
i8laiké
lie u iSkas
skai yklas
bei
knygynélius.
1939
m.
a yby
aldzia
a ida é
lie u i8ka
sep ynme e
mokykla
Pelesojé
(150
aiky,
moky ojas
V.
K e ius),
4
kla-
siy
mokyklas
Dubiniuose,
Pa alakéjé,
Padi yjé,
Plikiuose,
Rama%konysé
i
1.
.
ValdiSkose
lenky
mokyklose
lie u iai
bu o
i ikinéjami,
kad
jie
esq
lenkai,
dél
o
ne
nemokan ys
lenkiSkai
apie
Rédinia,
Apsa
i
ki u
iki
Siol
da%nai
uzZsi aSo
lenkais
i
aip
o icialioje
s a is ikoje
sumazZéja
lie u iy
bei
lie u iskai
kalban iy
skai¢ius.
S ebé inai
gajas
lenkinimo
adicijas
baZny ia
sugebéjo
jdieg i
i
La galoje,
ku i
Lenkijai
nebep iklausé
200
me y
i
bu o
aldoma
sa os
aldzios.
Lie u-
iai
pie yciy
La ijoje
i
mies uose
dazniau
ne
la éda o,
bal a usédayo
a
uséda o,
o
pi miausia
sulenkéda o.
Gy en ojy
su a8iné ojai
ne
isada
lie u ius
galéda o
a ski i
nuo
lenky;
1925
m.
ik
2,8
%
La ijos
lenku
bu o
a yke
i8
Len-
kijos
i
Lenkijai
p iklausiusios
Vilnijés,
o
13,4
%
—
i
Lie u os
(daugiausia
i8
lie-
u isky
Tel8i ,
Siaulii
i
ki y
apsk iciy).
Kadaise
ij
Lie u os—Lenkijos
als ybe
iéjusiuose
Da igpilio,
Rézeknés
i
[likS ds
als iuose
1935
m.
uZ asy a
a i inkamai
11
579,
4655
i
4148
lenky (1860
m.
[likS os
apsk i yje
uZ a’y a
5023
lie u iai
i
3828
lenkai,
o
1897
m.
—
6986
lie u iai
i
jau
11
380
lenku).
e.
Lenky
kalbos
palaikymas
po
1939
m.
Vilniaus
k aS q
is ada us
i8
dya ininky
Lenkijos,
kai
ku ie
lie u iai
oliau
a¥ési
lenkais
i
kalbéjo
a
kalba
dél
o,
kad
y a
»lenky
ikybos“,
anks¢iau
gy eno_,,Lenkijoj“,
mokési
lenkiskose
mokyklose,
no éjo
iSlaiky i
galimybe
emig uo i
j
Lenkija,
engé
aplinkiniy
paSaipos
i
.
.
Ta p
dalies
jaunesniy
lie u iy
i
bal a usiy
dél
mokykly
i
aplinkos
j akos
lenky
kalba
bui yje
émé
daugiau
p igy i
ik
daba ,
dél
o
Siy
dieny
kalbininkai
ski ia
i
poka inj
polonizacijos
pe ioda
(Z .
Vidugi is
1983,
58).
1942
m.
da
daug
lie u iy
buye
VidZiu
(24
%),
Kieméliskiy,
Va nioniij,
Kucio-
ni ,
G auziskiy,
Su iliskiy,
Ge andiniy,
T akéliu,
Zi miny
als iuose
(PakS as
1968,
445).
1942-1947
m,
a p
Ge é iy
i
Pelesds
lie u ius
plésé,
muSé
i
Zudé
bal ieji
lenky
_,,pa izanai*
(,,a mija
k ajowa“).
Uz
lie u iy
kalbos
palaikyma
nu-
zudy as
i
buyes
Ge é iy.
kunigas
A.
Jaka onis.
Nemazai
e o izuojamy
lie u iy
ada
p adéjo
kalbé i
lenki8kai
a .
ben
bal a usi8kai,
adin is
lenkais
(plg.
Uexmo-
Hac
1988,
45—52).
1945-1958
m.
i
Lenkija
emig a o
apie
8000
lie u iskai
kalbé-
18
jusiy
Zmoniy:
i§
Laziny
apylinkiy
—
mazdaug
pusé
(400—500
asmeny),
i§
Zie-
elos
aj.
Zasé iy
kaimo
—
apie
50
(liko
48)
i
.
.
Vilniaus
yskupija
iki
Siol
p iklauso
Lom%os
a ki yskupijai.
Lie u iy
—
bal-
a usiy
pa ibyje
dalis
ka aliky
ana ikai
ebesilaiko
lenky
kalbos
(pa yzdiiui,
Rodinioje),
no s
dauguma
Pa apijieciy
jos
nesup an a.
IS
isy
Ta yby
Sajungos
espubliky
lenky
au iné
mazuma
ge iausias
kul i ines
salygas
u i
Lie u os
TSR.
Cia
y a
lenky
mokyklos,
adijo,
TV
laidos,
spauda,
li e a i a,
VVPI
Lenky
kalbos
i
li e a i os
akul e as
i
ki u
specialybiy
g upés,
sa i eiklos
kolek y ai.
Tai
u i
am
ik a
eik8me
i
daliai
ki y
espubliky
gy en-
ojy.
Pa yzdZiui,
1986
m.
Bal a usijoje
bu o
p enume uojami
289
zu nalo
,,Kobie-
a
adziecka“
i
207
laik a8 io
»Cze wony
sz anda “
egzemplio iai,
1987
m.
—
304
i
265
egz.;
i
La ija
ju
sius a
a i inkamai
192
i
31,
144
i
25
egz.
1981/82
m.m.
54
g ynai
lenkiskose
i
dalyje
mi8 iy
mokykly
lenky
kalba
moké-
si
2,5
%
isu
espublikos
mokslei iu
(12
863).
Vilniaus
ajone
jy
bu o
5411,
Vil-
niaus
mies e
—
3111,
Saléininky
aj.
—
2835,
T aky
aj.
—
980,
S endioniij
Taj.
—
406,
Si in y
aj.
— 110,
Va énds
aj.
—
10.
Poka io
me ais
lenkikos
mokyk-
los
jku os
i
kai
ku iuose
lie u iskuose
kaimuose
(pa yzdZiui,
S enéioniy
aj.
i
apyl.
Jaci iny
k.,
dab.
S indi io
apyl.
Ropiskés
k.
i
.
.),
ku iuose
ne
bu zuazi-
nés
Lenkijos
okupacijos
laikais
(iki
1937
m.)
eiké
lie u iy
mokyklos
i
skai yklos.
1953
m.
Saléininky
aj.
pie iniame
pak aS yje
a p
Kalesni iky
i
Milkiiny,
lie u-
iskai
i
bal a usi’kai
kalbanéiame
plo e,
ie oj
lie u isky
a ida y os
lenkiskos
mo-
kyklos:
dab.
Daina és
apyl.
—
Daina és
sep ynme é
i
Gil iniskiy,
VéZionii
p adzios
mokyklos,
dab.
Gé iskiy
apyl.
—
Gé iskiy
sep ynme é,
Kani ky
p a-
dzios
mokyklos,
dab.
Dauéiiiny
apyl.
—
Dauéi iny,
Didzi ijy
Sély
p adzios
mokyk-
los,
Bu imoni ’
sep ynme é,
Die éniskiy
apyl.
—
Ju gelioni
sep ynme é,
Paba és
apyl.
—
MieZioni {’
p adiné,
Po’koni
apyl.
—
Dailidziy
p adiné,
Milkiny
apyl.
—
Sa kai iy
sep ynme é,
Pagaujény
p adiné®.
Kai
ku ie
mokslei iai
igno uoda o
lie u iy
kalbos
pamokas:
i§
dalies
dél
o
i
1979
m.
lais ai
lie u iskai
mokéjo
ik
11,1
%
espublikos
lenky.
1979
m.
Ta yby
Lie u oje
lenkais
sa e
laiké
247
000
(7,3
%)
gy en oju,
Bal a-
Tusijoje
—
403
000
(4,2
%),
o
La ijoje
—
63
000
(2,5
%).
Daugiausia
lenky
gy eno
Vilniaus,
Saléininky,
T aku,
As a o,
A’mends,
Va ena o,
aip
pa
pie inése
Daiig-
pilio
i
K asla os
ajony
dalyse.
Lenky
kalba
kaip
gim oji
jau
Sim me is
a ojama
Vilniaus
i
S engioniij
aj.
pa ibyje
a p
Pabé zés,
Nemen inés
i
Pab adés.
Ki u
ji
daZniausiai
é a
bal a usiy,
lie u iu,
la iy
an oji
kalba
—
in e dialek as
(S u-
dia
nad
polszezyzna
k esowa
1982,
19—
145).
2
A.
Vidugi io
in o macija.
19
Il.
GIMTOSIOS
KALBOS'
FUNKCIONAVIMAS
1.
La yijos
lie uyiy
Snek os
Jose
ySkiausiai
pasi eiS8kia
d ieju
gy ujy
bal y
kalby
—
lie u iy
i
la iy
—
kon ak ai.
Pie y¢iy
La ijoje
lie u iy
kalba
galima
y iné i
i
maksimalios
daugia-
kalbys és
salygomis:
ik
en
misy
kalba
unkcionuoja
iS
ka o
a p
isu
4
espub-
likos
kaimyny
kalby
—
la iy,
bal a usiy,
usy
i
lenky.
Ilgai
senbu iai
(au och onai)
lie u iai
La ijoje
bu o
be eik
ne y iné i,
ma-
nan ,
kad
éia
elike
neseni
kolonis ai.
Ma
daugiausia
lie u iy
ij
R¥ga,
Liepdja,
Jélga a
i
ki as
La ijos
ie o es
kélési
1880—1914
m.:
1897
m.
jy
uz a8y a
26
033,
1914
—
~95000,
1920
—
25588,
1925
—
23
192,
1930
—
25
885,
1935
—
22913,
1959
—
32
383,
1970
—
40
589,
1979
—
37818,
1989-34
630.
Da
1925
m.
pusé
La ijos
lie u iy
bu o
gime
Lie u oje
i
nelaiky i
La ijos
pilie iais,
o
daugelio
ki y
bu o
a sikéle
é ai
(plg.
Ga S a
1984,
83-91;
1985a,
118—126;
1985b,
38).
A.
BylenS einas
(1892,
13-459),
apie
1924
m. K.
Biiga
(1961,
563—583)
ap asé
daug
ie o iu
La ijoje,
ku
lie u iy
i8
seno
gy en a
a
ebegy enama.
1921
m.
edan
espubliku
siena,
Iiks ds,
Aknys ds,
Sky éniy,
Uk y
i
ki os
apylinkés
(290
km?),
anks iau
p iklausiusios
Ka ino
gube nijai,
bu o
iskeis os
j
Palanga
i
paji io
uoZa
(182
km?),
1819
m.
ca o
aldZios
p iski g
Ku So
gube nijai.
Vaka uose
iki
XVIII
a.
lie u iu,
ma y ,
gy en a
Liepdjos
aj.
a p
Ruca os
Nycos
i
Ba os:
la iams
y
apylinkiy
gy en ojai
bu o
/ei isi,
lei isnieki,
.
y.
lie-
u iai,
ape
la iais.
XVII
a.
LDK
siena
éjusi
Ba u os
upe
(nuo
S en osios
gy en-
ie és
50
km
j
Siau e).
Ta p
Ruca os
i
Bi ingés
lie u iy
bi a
i
XX
a.
p adZioje.
Nuo
XIII
a.
Lie u ai
o icialiai
p iklausé
Uk ai
(dab.
Dudbelés
aj.),
nuo
1473
m.
—
Sky énys
i
g e imi
kaimai
Ba iskés
aj.
B iina os
apylinkéje.
Lie u os
Ze-
mélapiuose
iki
1914
m.
Zymimi
B eslaujos,
Aknys os
kySuliai
j
Siau e.
Uk u,
Sky-
éniyu,
Aknys ds
i
ki os
apylinkés
p iklausé
Kauno
gube nijai
i
Vilniaus,
po
o
Zemai iy
yskupys éms,
nuo
1919
m.
ugpjii io
iki
1920
m.
spalio
ménesio
—
Lie-
u os
espublikai.
1889
m.
Aknys és
als iuje
bu o
30
lie u iy
akiy
i
apie
100
po
1850
m.
jsikii-
usiy
la iy
akiy.
E nog a iné
iba
éjusi
Suséjos
upe.
Aknys ds
pa apijai
seniau
p iklausiusi
i
dalis
Jéodupés
apylinkés
(ROkiSkio
aj.).
Da
apie
1913
m.
usy
kalba
dés omoje
Aknys és
mokykloje
bu o
kelios
lie u iy
kalbos
pamokos.
Lie-
u i8ka
p adiné
mokykla
eiké
~
1920—1944
m.
Ma%daug
uo
me u
lie u i3ky
d augiju
,,S iesa“,
,,Rii a“
sky iai
engda o
aka élius,
aidinimus,
u éjo
cho us,
ne
laik as élj.
Jaunesniajai
ka ai
iSsisklaidZius
i
is
silpniau
kalban
lie u iSkai,
daba
a-
diciné
Snek a
iSlaiky a
ik
keliuose
Aknys os
apyl.
kaimuose:
Li iobose
(K.
U bona-
i iaus,
g.
1903
m.,
i
J.
Ma i ko,
g.
1902
m.,
ienkiemiai;
anks¢iau
Cia
bu o
sep-
yni
Ukiai),
Ri ikosé
(P.
Mikénas,
P.
Mikéniené,
g.
1904
m.),
Ska dupyje
(L-
Mi-
eliené,
g.
1909
m.),
K a ikaliuose
(S.
Mikéniené,
S.
Cei is)
i
apie
Aknys a
(A.
U bona i iené,
A.
Gasiiiniené,
g.
1906
m., O.
Sink iniené,
E.
Nenisky é)
(ple.
20
Ki onys
Vaikinai
As
Assen.
Kazokiskes
J
VIL
76km.
PT
Heig@——
4
{
—
Sklodénys
@
RODONIA
1
Juciunai
O
A
Jo au ai
O
Ku kés
’
+
©
Piliakalnis
a
OE
Ka gaudal
O
A
nazeikiai
@
Plikiai
Vigonys
Kiaisiai
seh
aay
A
Kemeisiai
GARDINA
Pasko i ia
Dubiniai
@
Tolkinai
A
;
,
~
.
A
Lipkana
Gudeliai
A
Lelidsiai
©
»
Baléiskis
SUnKa ah
ES.
Oellien
@
Pa alke
@!
O86
gee h:
ane
©2
Aé
@
Sen.
D uskininkai
@3s
A7
dois
64
O
Padi ys
2
schema.
Pelesds—Rédiinios
apylinkiy
ling is iné
si uacija.
Kaimai,
ku iuose
1987
m.
lie u-
iskai
galéjo
kalbé i:
1
—
60-70
%
gy en ojy,
2
—
40-48%,
3—
27%,
4
—
10-18
%,
5
—
1-5
%,
Lie u iskai
nus oje
kalbé i
kaimai:
6
—
XX
a.
pi moje
puséje,
7
—
XIX
a.
Sal i-
niai:
Po ilai y é
1970,
1-10,
Vidugi is
1988,
21-34
i
k .
1890
m.
Rédiinios
apyl.
bu o
70
%
lie u iu,
Pelesds
—
82
%
(1421
i8
1723
gy en ojy).
Iki
1914
m.
Va end o,
Rédiinios,
No iés,
Asa és,
A méniskiy
pa api-
jose
lie u iskai
kalbéjo
3/4—2/3
gy en oju,
Benekdiniy,
Ge andiniy,
Kauléliskiy
—
1/3—1/2,
T akéliy,
Zi miiny,
Zdbala és
—
1/4—1/3
i
.
.
Pag indine
namu
kalba
lie u iy
kalba
bu o
maZdaug
iki
1950
m.
a p
Benekdiniy
i
A m6niskiu,
Va ena o
i
Kauléliskiy,
apie
Asa a,
Né ia;
a ski uose
Rédiinios
apyl.
kaimuose
—
iki
1975
m.,
o
Pelesos
apyl.
(Pa alakéjé,
Pelesojé,
Dubiniuose,
Sen.
D iskinin=
kuose)
—
iki
Siol.
1970
m.
Pelesoje
bu o
340
gy en ojy
(1986
m.
—
253),
nelie u-
27

in
—
ik
apie
35
(Po ilai y é
1970,
3).
Kai
ku
s aipsnio
au o iaus
lie u iy
daugiau
(a.
schema)
negu
T.
Sudnik
(plg.
Vidugi is
1988,
24)
ap ik a,
ma y ,
dél
o,
kad
ie iniai
gy en ojai
a siliepé
a
kalba,
ku ia
bu o
kalbinami.
Ry inéje
Va ena o
aj.
dalyje
is
18
XX
a.
p adzioje
lie u iskai
kalbéjusiy
kaimy
(plo as
bu o
mazdaug
13
km
ilgio
i
7
km
ploéio)
a
kalba
ge iau
iSlaiky a
S ani-
Siuose,
Tisamonyse,
Ramaskonysé,
Na aséduose,
Bieli inuose,
pa ieniy
asmeny
—
Biliuosé,
Pa abikéje,
Cesli kiskéje,
Daina ojé,
Romi iuose,
Pad a idkése.
IS
1928-1933
m.
lie u iskai
mokéjusiy
kalbé i
8000—
12000
zmoniy
(plg.
Vidu-
gi is
1988,
29,
27—32)
1970
m.
Va ena o
aj.
o icialiai
uzZ a8y i
1234
lie u iai,
1979
m.
—
ik
939
(563
(60
%)
gim aja
laiké
sa o
au ybés
kalba,
351 (37
%)
—
bal a-
usiy
kalba,
24
(3
%)
—
usy
kalba).
Is
ju
313
(33
%)
kaip
an aja
lais ai
mokéjo
bal a usiy
kalba,
307
(32
%)
—
usy
kalba,
78
(8
%)
—
sa o
au ybés
kalba.
As a o
aj.
1930
m.
da
bu o
ben
6000
lie u iy.
1970
m.
ju
uz a’y a
2120
(6
%
isu
gy en oju),
1979
m.
—
1655.
Lie u iy
kalba
gim aja
laiké
1448
(87
%)
bal a usiu
—
172
(10
%),
usy
—
35
(2%),
0
1032
(62
%)
lais ai
mokéjo
bal a u-
si8kai,
388
(23
%)
—
usiSkai,
80
(5%)
apsla éjusiy
—
lie u iskai.
1970
m.
Ga -
dino
aj.
bu e
177
lie u iai
(1979
m.
—
138,
Pas o y
Taj.
—
184),
Smu gdiniy
aj.
—
73,
A’mends
—
52,
S&i éino
—
42,
Lydés
—
24,
¥ ijos
—
22,
Zie elos
—
12,
Slonimo,
Nauga diko
—
10
i
.
.
Daugiausia
Gia
lie u iais
uzsi aSé,
ma y ,
a sikéléliai.
Ge iausiai
lie u iy
kalba
TSRS
e i o ijoje
uz
Lie u os
TSR
iby
iki
Siol
iSsilai-
ké
Ge ééiy
apyl.
Tai,
ma y ,
lémé
isuomeninés
salygos
— kai
ku ie
d a ininkai
XIX
a.
i
mokykla,
baznyéia,
lie u iy
kul i os
d augijos,
spauda
XX
a.
Da
ca o
laikais
daug
ku
slap ai
moké
da ak o iai.
Apie
1923
m.
lie u ika
mo-
kykla
ieSai
p adeda
eik i
Ge é%iuose,
1925
—
Mici inuose
(moky ojos
—
J.
Naminskai é
i
J.
Ka dely é),
Mockosé,
Géli inuose,
Galéi inuose,
Peleg indojé,
Gi iose,
Knys iSkése,
RimdzZi inuose,
Pé ikuose.
Lie u iskuose
kaimuose
isikii é
S .
Kazimie o
d augijos
sky iai,
ku ie
u éjo
i
nedidelius
knygynélius
(maZdaug
po
200
knygy
i
Zu nalu).
Tada
labiausiai
skai y as
,,Ukininko
pa a éjas“,
,,Kelias“,
»Di a“,
Mai onio,
K.
Binkio
a8 ai.
Géli inuose
yeiké
i
Kul i os
d augijos
sky-
ius
(d augijos
o ganas
bu o
»Vilniaus
Zodis“).
Mici inuose
aidin a
»Ame ika
pi yje“,
,,Akla
pazins,
k aila
sup as“
i
. .
Lenkigkose
aldzios
mokyklose
ada
buda o
ik
po
2~6
mokinius.
Iki
1933
m.
uzda ius
isas
lie u iskas
mokyklas,
1934—1936
m.
ie oj
ju
eiké
»Ry o“
d augijos
skai yklos.
Skai ykly
edéjais
liko
bu e
lie u iai
moky ojai:
Mici inuose
—
A.
Bubulis,
Gi iose
—
V.
K é ius,
RimdZi inuose
—
Selyla
i
ki i
(miné ieji
bu o
ak y iausi).
Skai ykly
edéjy
pa agin i,
Gi iy
kaimo
é ai
pa a é
aikams
p i alomoje
lenky
mokykloje
maziau
lenkixkai
kalbé i
i
negiedo i,
0
Mi-
ci iny
aikai
1934/35
m. m.
sugebéjo
iSsi eikalau i,
kad
Ge é iy
mokykloje
ikyba
bi y
dés oma
lie u iskai
(Valeika
1988.
N .
1,
2).
Pelesoje
lie u igka
mokykla
eiké
1908—1917,
1922—1932
m.
Mazdaug
1926
m.
Vilniaus
k a8 o
lie u iy
S ie imo
d augijos
,,Ry as“
(jos
biis iné
buyo
daba i-
nese
Lie u iy
kalbos
i
li e a ii os
ins i u o
pa alpose)
mokyklos
js eig os
Dubi-
niuose,
Pa alakéjé,
Pili inuose,
D iskininkuose,
Padi yjé,
Leli iSiuose,
Ka gau-
28
2
len elé.
Lie u iy
skai ius
didesniuose
Ge é iy
apyl.
kaimuose
_I8
iso_gy en ojy
|
Lie u iy
1985
m.
Eil,
.
by
Neg
ey
one
1985
m.
|
1987
m.
|
skaigius
|
%
|
sa
1.
Ge édiai
479
128
27
2.
Gi ios
240
265
195
81
101
3.
Rimdzi inai
232
231
151
65
80
4.
Gal iénai
205
203
§
74 90
5.
Mockos
173
201
148
85
100
6.
Micidinai
180
195
126
70
60
7.
Géli inai
128
145
119
93
80
8.
Knys iskés
87
104
80 92
55
9.
Gaigaliai
73
86
37
51
40
10.
Peleg inda
60
65
43
72
35
ll.
Gudini ikai
64
57
28
42
25
12.
Mile&jos
51
48
40
78
23
13.
Pa ikai
40
u
36
90
20
14.
Ke plagina
24
28
19
79
12
15.
Gibi dé
7
21
2
29
16.
Uzupis
10
10
6
60
6
Duomenys
im i
i :
Romanéiuk
1986,
241,
Valeika
1988
i
apylinkés
Ta ybos.
duosé,
Vigonysé,
Rackinuose,
Plikiuose,
Piliakalnyje,
Sklodonysé,
Smilginiuose.
Be
lie u isky
mokykly,
kiek iename
kaime
bu o
i
lenkiSkos.
1933
m.
lie u iy
kalba
dés omos
mokyklos
i
¢ia
uzZda omos,
ju
ie oje
iki
1936
m.
eiké
lie u iskos
»Ry o“
skai yklos.
Jose
aikai
lie u i8kai
moky i
nelegaliai
(Po ilai y é
1970,
3-7).
Bu Zuazinés
Lenkijos
okupacijos
laikais
nacionaliniu
poZi i iu
sudé inga
laiko-
a pi
pe gy eno
i
baZny ia.
Da
senojoje
medinéje Ge é iu
ba%nycioje
apie
1898—1903
m.
y a
a gona e
Mikas,
Kip as
Pe auskai
i
jy
é as,
ikii es
cho a
i
dudy
o kes a.
Po
1924
m.
ysk.
J.
Ma ule i iaus
izi acijos
Ge é iy
bazZnyéio-
je
g e a
lenkiSky
i es os
pamaldos
i
lie u iy
kalba,
ku ioms
eko
nemaza
iSban-
dymy.
Kunigus,
di busius
Ge é iy
baZny ioje,
galima
suski s y i
i
kalby
a z il-
giu
maZdaug
neu alius,
.
y.
kalbéjusius
i
lenkiSkai,
i
lie u iSkai
(A.
Dalinke i-
ius,
Bui ys,
S.
Chodyga,
daba inis),
lenkin ojus
(AlSiauskas
i
ypa¢é
Romeika,
Malinauskas
—
,,Edikas“,
J.
T ochimas
i
k .)
i
lie u in ojus
(A.
Jaka onis,
J.
Gy-
lys).
Lenkin ojy
d asinis
e o as
ne e ai
pe eida o
j
izinj,
ypaé
1927—1946
m.
Sa-
kalai iy
kaimas
d a o
sa ininky
S ucky
nu au in as
p ie a a:
jo
ibose
kalbéje
lie u iSkai
plak i
ykS émis.
Da
1928
m.
80
me y
miciiinie is
A minis
uz
ai
ga o
25
biziinus.
Todél
Sakalai iy
kaimo
Zmonés
Damuciai,
Gudai iai,
Ku meliai,
Mau-
ciai,
Sky uciai,
Sauliai,
T o agaliai
i
ki i
pe éjo
p ie
lenky
kalbos
i
suku s y i
jmda o
ne
mus i
lie u iSkai
kalbandius
(,,gi ginus“).
Tam
da bui
Ge é iy
ika-
29
as
i
policijos
komendan as
1927
m.
jkii é
lenky
Sauliy
ka ine
So inis ine
o gani-
zacija.
1927
m.
spalio
mén.
nak j
i
4
iS
d.daug
Vilniaus
k as o
lie u iy
eikéjy
( ame
a pe
Ge é iy
kun.
A.
Jaka onis)
bu o
suim i
i
pa eko
j
kaléjima
a ba
i8-
em i
j
Lie u a.
1930
m.
dél
lie u isko
pamokslo
lenky
Sauliai
Ge é iy
baznyéio-
je
muSé
lie u ius
bambuko
lazdomis
i
nemazai
ju
uz
pasip ieSinima
pasodino
i
Vilniaus
(LukiSkiy)
i
Va nioniy
kaléjimus.
Tada
3
me ams
i es as
in e dik as
—
lenki8ki
i
lie u i8ki
pamokslai
i
giedojimai
pakeis i
lo yniskais
(Valeika
1988.
N .
1-2).
Negalédami
iSsi eikalau i
pamaldy
gim aja
kalba,
bu usios
Rédiinios
pa api-
jos
(ypaé
7
kaimy
—
Pelesds,
Dubiniy,
Pili iny,
Pa alakés,
Padi io,
D iskininky,
Leli iSiy)
lie u iai
1917
—
1918
m.
iki é
a ski a
pa apija,
0
1927
m.
Pelesojé
émé
s a-
y is
a ski a
baZny¢ia,
ku i
eiké
nuo
1935
m.
iki
1950
m.
i
u éjo
didele
eiksme,
iSlaikan
lie u iy
kalba
(1988
m.
spalio
16
d.
ji
g azin a
ikin iesiems).
Daba
Bal a-
Tusijos
TSR
lie u iai
gim aja
kalba
gy enamoje
espublikoje
o icialiai
gali
bi i
ap a naujami
ienin eléje
baZny ioje
—
Ge é¢iuose,
ku ie
nuo
Pelesés
y a
maZdaug
uz
200
km,
i
Pelesoje
(nuo
1989
m.).
1939—1941
m.
Ge é iy
apyl.
moky a
usiskai
i
bal a usi¥kai,
1942
m.
p adé a
lie u iskai.
1940
m.
bi Zelio
mén.
pi moje
puséje
Apso,
Ge é¢iy,
Pelesés
i
ki-
iems
lie u iams
o icialiai
bu o
paskelb a,
jog
no in ys
bus
pe keliami
i
Lie u a.
Kai
dauguma
ju
susik o é
man a
j
eZimus,
epa iacija
bu o
a Sauk a.
1942—1943
m.
bu o
a ida y a
lie u iska
p ogimnazija
Ge é¢iuose
i
Gal-
Gi iny
(moky .
S.
S epona icius),
Mécky
(moky .
B.
S epona icius),
Gi iy
(moky .
J.
Valeika-Véleika),
Pé iky
(moky .
B.
Lau ina i ius),
Geéli iny,
Rimdzi inu
p adzios
mokyklos.
Moky ojy
labai
iko,
odél
di b i
pak ies i
labiau
isila ine
Vie iniai
gy en ojai
(Vilniuje
baige
ama y
mokykla
i
.
.).
1939—1944
m.
Pelesojé
ie oj
lenkiSkos
aip
pa
eiké
lie u ixka
mokykla.
Ki uose
kaimuose
mokykly
ada
nebu o,
nes
iko
moky oju.
P aéjus
on ui,
bu e
Ge édiy
apyl.
lie u isky
mokykly
moky ojai
(S.
S epona-
i ius,
J.
Valeika,
s ud.
A.
Milei8is)
nu yko
pas
As a o
ykdomojo
komi e o
pi mininka
Padelj
(lie uyj,
kilusj
iS
RimdZiinu
k.,
i
laikinai
a kiusj
S ie imo
eikalus).
ISgi des,
jog
bu e
moky ojai
pageidauja
oliau
moky i
lie u iskai,
pi mi-
ninkas
a saké,
kad
okius
,. adis us“
eikia
a eS uo i,
o
moky i
paski i
bal a usiai
i
usai.
Ge ééiy
i
Pelesés
apyl.
gy en ojy
delegacijoms
dél
lie u iskos
mokyklos
i
baZny ios
9
ka us
azinéjus
i
Mask a,
Vilniy
i
Minska,
BTSR
8 ie imo
minis-
e ijos
i
ki y
is aigy
a s o y
ie iniams
Zmonéms
pi miausia
bu o
pasiiily a
balsuo-
i
ne
uZ
dés yma
mokykloje
gimiaja
kalba,
o
ik
uz
jos
pamokas
(Valeika
1988.
N .
3).
Taip
1956
m.
As a o
aj.
Ge é iy
idu ingje,
Gi iy
aS uonme éje
i
Rim-
dziiny,
Géliiiny
p adinése
mokyklose
i
1957
m.
Va ena o
aj.
Pelesos
i
Padi -
io
aS uonme ése
bei
Dubiniy,
Pa alakés
p adinése
mokyklose
p adé a
dés y i
usy
kalba
i
nuo
III
klasés
j es os
gim osios
kalbos
(pasi ink inai
—
lie u iy
a ba
bal-
a usiy)
pamokos.
Ge é iuose
dés é
A.
Si onas,
A.
G ikpédis,
A.
Vai iuliené,
Gi iose
—
B.
Saknys,
D.
Kal inai é,
O.
Auguly é,
A.
Ciulada,
R.
G eimai é,
Pele-
soje
—
J.
Riauba,
O.
Baba sky é,
R.
Bugailigky é,
Dubiniuose
—
L.
G abauskas,
Pa alakéje
—
O.
Vileiky é
i
ki i.
30
Mazéjan
mokiniy
skai¢iui,
s ambinan
mokyklas,
iiks an
gim osios
kalbos
moky ojy,
nepakankamai
a siZ elgian
j
ie iniy
gy en ojy
po eikius,
Géli iny,
Dubiniy
i
Pa alakés
mokyklos
1972—1984
m.
panaikin os,
o
Padi io
(nuo
1981
m.)
i
RimdZi iny
(nuo
1987
m.)
p adzios
mokyklose
lie u iy
kalbos
pamoky
nebé a.
Nei es os
jos
aip
pa
Baléiskio,
Rédinios,
Va ena o
idu inése
mokyklose,
ku
mokosi
lie u iy
aikai
(i
daba
jy
en
y a
apie
10,
o
bal a usiy
kalbos
pamokos
Gi-
iose
bei
ki u
dés omos
i
ienam
klasés
mokiniui).
eee
As
G iodiské
=<—
J
VILNIL,
~50Km.
Mo konys
2S
Gaigaliai
6
Va nionys
AS
Sakalai iai
@
Niciinai
i.
?
Sudinipkal
@
) Géliinai
14
Ge e iai
CaF
niskesdy
Mackos
©
_
Alginionyeas
Gal iinai
A
Mielaisianai
Peleg is a
o
a
A
T eigia
é
Si ios
Maz.
Jokin onys
A&A
4
Nilcejos
ASTRAVAS
a
Did.
Jokin enys
@1
©86
©2
Az
@3
A8
©,
Ag
65
Ga iciai
A
3
schema.
Ge é iy
apylinkiy
lingyis iné
si uacija.
Kaimai,
ku iuose
1985
m.
bu o
nuo
195
iki
19
lie u iy:
1
—
90-93%,
2
—
78-85
%,
3
—
70-54
%,
4
—
65
%;
5.
—
42,51
%,
6
—
27%.
Gy en ie és,
apylinkés,
nus ojusios
lie u iSkai
kalbé i:
7
—
XX
a.
Pi mojoje
puséje,
8
—
XX
a.
p adzioje,
9
—
XIX
a.
pabaigoje.
Sal iniai:
Roman iuk
1986,
241;
Tayyac,
Buay upuc
1983,
38,
48;
Benopyccxas
CCP
1973.
31
1978
m.
Ge é iuose
lie u iy
kalbos
i
li e a i os
pamokas
lanké
162
mokiniai,
1987
— 74
(51%
II—X
klasiy
mokiniy),
1970
m.
Pelesoje
—
60,
1987
m.
—
25
(56
%).
Gi iy
mokykloje
1943
m.
bu o
i§
iso
127
mokiniai,
1962
—
156,
1965—
130,
1987
—
48
(i8
jy
35
lie u iai;
30
mokiniy,
a ba
88
%,
nuo
III
klasés
mokési
lie u iy
kalbos).
Vie os
adminis acija
lie u ikas
klases
ebed audiia.
1970/71
m.m.
Pelesds
mokykloje
lie u iy
kalbos
pamokas
lankiusiy
mokiniy
pa a dés
( os
pa ios
Saknies
neka ojamos)*:
Adamonis,
Balne iciii é,
Caply e,
Ciuika,
Doda,
Duda idii é,
Gal elé,
Geleziny é,
G iely é,
I aika,
Kane iciii é,
Kau-
zai é,
K a y é,
K uopys,
Mindziulis,
Ladisin é,
Lingé,
Pakulis,
Rameika,
Selyla,
S aniSauskas,
Simeliony e,
Simele icius,
Siskai é,
Tunkelis,
Valiuke icius,
Va anaus-
kas
i
k .
1976/77
m.m.
Ge é iy
mokyklos
mokiniy
pa a dés:
Aleksa,
A minis,
Augulis,
Bazy é,
Cepukai is,
G azuly é,
Gudai is,
Gulbina icin é,
Janke icius,
Jaskai is,
Ka -
mazai é,
Kiskely é,
LukSa,
Lukoi ,
Mazeika,
Meskys,
Mileixa,
Pe a icius,
Pe i-
kai é,
Pliauga,
Puisa,
PukS ai é,
Ra ai y é,
Reke is,
Remys,
Sysas,
Ske la,
Sémis,
T epSys,
Vaiciuly é,
Valeika
i
k .
De ynme és
mokyklos
mokymo
plane
numa y os
23
sa ai inés
gim osios
(lie u iu)
kalbos
i
li e a ii os
pamokos
Pelesojé
1987
m.
mazin os
iki
18
(planuo-
a
—
iki
10,
paSalinan
lie u iy
li e a i a,
o
lie u iy
kalba
pa adinan
,,uzsienio
kalba“),
o
Gi iose
—
iki
22
(III—V
klaséje
liko
po
4
sa ai ines
pamokas,
VI—
VIII
kl.
—
po
3
pamokas).
Pelesoje
lie u iy
kalbai
dés y i
e as a
moky oja,
kilusi
i8
mis ios
Seimos
i
ebaigusi
Saléini iky
idu ine
mokykla
dés omaja
usy
kalba.
Ge é iy
idu inéje
mokykloje
bu o
likg
28
sa ai inés
gim osios
kalbos
pamokos.
No édami
igy i
idu inj
iSsila inima
gim aja
kalba,
As a o,
Va eni o,
B es-
laujés
aj.
lie u iy
aikai
s engda osi
js o i
j
Vilniaus
mokyklq-in e na a
Dziky
ga éje
(dab.
VLKJS
50-me io
in e na a
dés omaja
usy
kalba),
Vilniaus
aj.
Ma-
ijampolio,
Ignalinos
aj.
Mielagény,
T e é iaus,
U ends
aj.
Juknény
i
ki as
idu-
ines
mokyklas.
[
namus
uz
100
i
daugiau
km
ge iausiu
a eju
bu o
galima
pa -
aziuo i
ik
sekmadienj.
Vien
1967
m.
okiy
mokslei iy
Lie u os
TSR
bu o
apie
300:
14
bu o
a yke
i§
Gi iy
mokyklos
i
. .
Daugelis
Bal a usijos
TSR
lie u iy
Zi i i
Lie u os
TSR
ele izija,
klausosi
adi-
jo.
Vien
Ga dino
s i yje
1987
m.
uZsip enume uo a
135
egzemplio iai
,,Vals ieciy
laik a8 io“
(Gi iose
—
apie
30),
52
egz.
,,Ta ybinés
mo e ies“
i
.
.
1956—1960
m.
Gi iose
bu o
aidin ojy
sekcija,
Sokiy
a elis,
ebegy uoja
Sio
i
Pa alakés
kai-
my
e nog a iniai
ansambliai.
3.
Lenkijos
(Su alky
ai adijos)
lie u iai
Lenkijos
pasienyje
(p ie
Lazdijy
i
Kapsiko
aj.)
y a
apie
60
kompak iSkiau
lie u iy
gy enamy
ie o iy,
ku ias
i$
aka y
i
pie aka iy
maZdaug
iboja
linija
Budziskas,
Veseli as,
Kle ai,
Mo kiské
(plg.
Aleksai é
1985,
9).
Tas
plo as
y a
40
km
ilgio
i ,
ies
idu iu
pla édamas,
siekia
10—15
km
plodio
(jeina
j
Su alky
ai a-
+
Duomenys
uome inés
Pelesés
mokyklos
moky ojos
T.
Po ilai y és,
oliau
—
Ge é iy
mokyklos
moky ojo
A.
G ikpédzio.
Da
plg.
»A ski oji
Lie u a‘.
V.,
1985.
D.
1,2.
32

‘o opyAyou
a oygnyue;
soyou ed
soqyey
HAN},
sou
~ojea idau
—
Ty
“eq ey
uanja y
e euoysap
SopyAYOuE
—
OT
‘sg}o1AUOAAB
SONY—G
‘%sT—¢
—
g
*%
—
$°%
0L—-09
—
»‘%
08—OL
—
€°%06—
08
—
Z
‘HANIIT
%
OOI—O06—T
01gBIy
oysung
—
hujag
soyyoug
soq ey
hyanjayy
“euoyos
p
soyuyod
auppa
ONES
seysuidlg
Saygiuguind
yowwysyay
*
;
Cl
AN,
ImuaAlady
eee
bo)
swa ing
Y
guy
Sine
2
one
{a1epagn
ying.
asad
®
ERNE
GN
pe
BY
ee
e!
ongnng®
maga
=
se ae
on
}
=:
a4
E
IIWaReYuNY
—
IDIRUZBIT,
InUaniady@
giuoden®
+
auij6z
soyuu2i9gO
mega
"®
Wi,
phe
oon
Tk
macoan
@
jigo iuay
@
}
<P
@sidunsl
SY
SIYAOW,
2
aygisnin l
gy
&
IIging
N.
ed)
e
[DUNT
gy
J
omy
gusiigpo
young
ae
~
@ @
saysiging
~
ola:
ay
:
:
n.
ee
96
1/2!
Pe
i e
gi
~
aighusng
‘7a
olsnpojog
a=,
®
guwopny
@
uo
ie
uO
°©
sO
20
I eidz¥1@
20
1@
3
678
dijos
Seing,
Punsko
i
Sipliskiy
als ius).
I8
maZdaug
850
Pinsko
i
4700
Seini
gy en ojy
apie
680
i
800
(80
%
i
19
%)
y a
lie u iai.
DidZiausi
lie u iy
kaimai,
ku iuose
y a
ne
daugiau
kaip
po
1—2
lenky
Seimas
—
Aguikiai,
Bu biskés,
Di-
dziuliai,
Kampud iai,
Na iniiikai,
Vai akiemis,
Vidigi iai;
90—95
%
lie u iy
gy e-
na
Dusny€ioje,
Juodéliskéje,
K ei énuose,
OZkiniuose,
P is a onysé,
Zaga iuose.
1919
m.
ugpjii io
mén.
ad.
Su alky
ikampj
a sky us
nuo
Lie u os,
bu e
d ikalbiai
lie u iai
a p
Bé zninko
i
ViZainio
(pie inéje
Seiny
k aS o
dalyje)
nu-
au o,
o
ienakalbiai
dél
mokyklu,
po
1975
m.
a si adusiy
ele izo iy
j akos
i
. .
daugiausia
apo
d ikalbiai.
Pe
hi le ing
okupacija
apie
puse
Punsko
i
jo
apylin-
kiy
lie u iy
bu o
iSkel i
j
Lie u a
(i8
Bubeliy,
Bu biSkiy,
Bu oki,
Didzi liu,
Palidi-
ny
k.
—
72-90%);
po
ka o
ne
isi
beg izo.
Pinsko
als iuje
lie u iy
kalba
kaip
dalyka
él
im a
dés y i
1951/1952
mokslo
me ais
Na ini iky,
P is a onij,
Vai akiemio,
Vidigi iy
p ad%ios
mokyklose,
o
1953—1959
m.
pe ei a
moky i
a
kalba.
1956
m.
udenj
a ida y as
didesne
dalimi
lie u i8kas
Punsko
licéjus
(lenki’kai
pa aleliai
dés oma
iki
8
klasés,
oliau
—
ik
lenky
kalba
i
li e a i a,
is o ija,
izinis
la inimas,
ka inis
pa engimas).
Licéjy
kasme
baigia
po
20—30
absol en y
(1985
m.
jy
bu o
525).
1967
m.
ame
k as e
da
bu o
9
p adinés
lie u iskos
mokyklos,
1978
m.
—
4
a’ uonme és
i
2
p adinés:
da
12
mokykly
lie u iams
dés y a
gim oji
kalba
kaip
dalykas:
A ddninkuose,
Kle-
uosé,
K asnag iidojé,
K asna é,
Pinsko
Zemés
ikio
mokykloje,
Seini
licéjuje
i
2
aS uonme ése
mokyklose,
Smalénuose,
Su alkuose,
Simano iznoje,
Zaba iskése
(1967
m.
da
dés y a
Juodéliskéje,
Lumbiuosé,
Pali inuose,
Radzi diuose,
Slynakie-
myje).
Sus ambinus
mokyklas,
be
licéjaus,
daba
y a
4
a8 uonme és
mokyklos
dés-
omaja
gim aja
kalba
(Na ini ikuose,
P is a onysé,
Pinske,
Vai akiemyje)
i
4
klasiy
mokykla
Vidigi iuose.
'
1957
m.
jku a
Lenkijos
lie u iy
isuomeniné
kul i os
d augija,
ku i
1984
m.
u éjo
1800
na iy
i
48
sky ius:
Su alky
ai adijoje,
aip
pa
Bals ogéje,
Gdanske,
Slipske,
Séécine,
Va Su oje,
V ocla e,
ku
1945—1958
m.
nusikélé
dalis
lie u iy
iS
Lie u os
TSR.
D augija
ipinasi
au ie iy
S ie imu,
nuo
1960
m.
leidzia
Zu nala
Aus a“,
a ko
biblio ekas,
meno
sa i eikla,
palaiko
ySius
su
Lie u os
TSR
i
.
.
1956
m.
Punske
js eig i
kul i os
namai,
p ie
jy
eikia
cho as
,,Dziikija“,
oka-
linis
ins umen inis
ansamblis
,,Punia“,
kaimo
kapela
,»Klumpé“,
cho eog a inis
ansamblis
,,Jo a“,
me gai¢iy
ansamblis
,,Ulbuonélés“
(plg.
Ta yby
Lie u os
en-
ciklopedija.
1986.
T.
2.
P.
512,
561;
1987.
T.
3.
P.
469,
644—655).
Lie u iy
kalba
placiai
a ojama
Punsko
als iaus
isuomeniniame
gy enime,
aip
pa
Punsko,
Seinj,
Smalény,
Zaga iy
baZnydiose.
1904
m.
lie u i8ki
giedoji-
mai
kas
an a
sekmadienj
umpai
gy a o
i
Bé zninke,
nes
ada
da
puse
os
pa-
apijos
(3000
gy en ojy)
suda é
lie u iai,
gy ene
oliau
uz
mies elio.
Be
ada
i
lie-
u iy
kalba
iS
aukS o
Zi i éjg
mozii ai
pamané,
jog
,,Li wa
chce
zgubié
polska
wia e“,
i
iSka
,,suzeis y
i
apluoSin y
dziky
i
dzikiy
[...]
suskai y a
aS uoniolika,
i8
ku iy
ke u ios
ypa os
su
skylé ais
pakauSiais
os
gy os
eiSliko“
(LKLB,
38).
Daba
papli usi
nuomoné,
jog
Seinii—Pinsko
k aS a
koloniza o
Me kinés—
Puniés
apylinkiy
lie u iai
i
gana
élai
—
XVI
a.
pabaigoje
i
XVII
a.
Sj
pozii i,
ma y ,
nemaZai
s imulia o
1921—1944
m.
okie iy
mokslininkai,
ku iems
bu o
p i-
34
eike
i ody i,
jog
i
MaZosios
Lie u os
lie u iai
— ne
Zilos
seno és
au och onai,
be
po
1422
m.
(Melno
aikos)
pa iy
okie iy
apgy endin i
kolonis ai
(plg.
Paka k-
lis
1935,
44-68).
Galima
many i,
jog
dalis
lie u iy
daba inéje
Su alky
ai adijoje
isliko
ben
nuo
X
a.
Ma
Seinii—Punsko
k as o
lie u iy
a mé
pie y¢iuose
i
Siau és
aka uo-
se
daba
skyla
j
d i
dalis:
pie y
aukS ai iy,
a ba
ki aip
—
aka iniy
dziky
(apie
40
kaimy),
i
aka y
aukS ai iy
kauniskiu
(9
kaimai,
iba
eina
j
pie us
nuo
Ra-
moni,
Giluisiy).
Pie y inéje
a més
dalyje
nuo
punskiSkiy
(pe
30
kaimy)
da
a -
siski ia
seiniSkiai
(8
kaimai),
ku ie
nekie ina
minkS yjy
p iebalsiy
c,
dz.
Jeigu
sie
lie u iai
ik
p ieS
300
me y
bi y
susik aus e
ien
i
Me kinés—Punids
apylinkiy,
jie
kalbé y
iena
Snek a
(i
ik
ne
,,kapsy“).
Snék os
a p
Vizainio
i
Sein
y a
lie u iy
kalbos
plo o
(maZdaug
a p
Vilka i8-
kio
i
D iskininky)
esinys.
Daugelis
minimy
kaimy
nu ole
ik
pe
1—5
km
nuo
sienos,
ku i
iS es a
ne
pe
juos.
Pie inés
bu usios
Su alky
gube nijos
ie o és
i
g e ima
LomZos
gube nijos
k aS a
lie u iai
bu o
apgy ene
da
p ie’
XI—
XIII
a.
lie u iy
ka us
su
lenkais
(LKLB,
36).
I
XIII—XV
a.
p adZioje
okieciu
o dino
laiky oje
dyk oje
,,bu o
like
gy en ojy“
(Paka klis
1935,
12).
Tai
gali
liudy i
i
1418
m.
Jogailos
medZioklé
p ie
V¥g iu:
jei
gi ioje
nebi y
gy ene
zmoniy
(uz
a lyginima
a na usiy
k yZiuo iams
i
lie u iams),
a gu
a
j
en
k yZiuogiai
bi-
y
pa eke,
o
lie u iai
—
apie
juos
suZinoje®.
J.
To o ai io,
V.
Vileixio
(1935,
104—
106)
nuomone,
nuo
XVI
a.
idu io
j
Sidu a
bégo
MaiZosios
Lie u os
gy en o-
jai.
Daugybé
lie u iskos
kilmés
oikonimy
a p
Su alku
i
Bal ijos
ji os
odo,
jog
Sis
plo as
da
apie
60
km
j
pie us
iki
XVIII—
XIX
a.
bu o
MaZosios
Lie u os
esi-
nys
(maZdaug
iki
Augus a o—Ol8 yno
kelio).
Einan
i§
y y
j
aka us,
y a
Szu pi-
ly,
Klaipeda,
Skaizgi y,
Zy kiejmy,
Mie uniszki,
Mo ule,
Dubeninki,
Rogajny,
Ro-
gojny,
Pluszkiejmy,
Ju kiszki,
Ma ucie,
Juchnajcie,
Su miny,
S aduny,
Meldze,
Sza ejki,
Kaliszki,
Wydminy,
Wie ciejki,
G odzisko,
Bud y,
Wajszno y,
Gal uny,
Kiemlawki,
Wa nikajmy,
K elikiejmy,
Mol ainy,
Gie kiny,
Ko sze,
Lankiejmy,
Woz awki,
Ga ajny,
K ykajny,
Bu dajny
i
.
.
Va ojami
i
panaSis
gy enamyju
ie y
pa adinimai
(su
an uoju
komponen u
-kiemis
,,-kaimis“
i
.
.).
Lie u iai
anks i
apsigy eno
Siau inéje
bu usios
jo ingiy
Zemés
dalyje
iki
Beb o
upés
aukS upio.
Kelian
lie u iu
bajo us
i
ka ius
p ie
s a eginiu
poZi iu
s a bes-
niy
ie o iy,
daba inéje
Bals ogés
ai adijoje
(iki
Bugo)
Raiga do,
Goniondzo
(nuo
1501
m.
baznydioje
a o a
lie u iy
kalba),
KniSino,
Odelsko
(1492
m.
lie u-
iams
js eig a
pa apija),
Tikocino,
Sup aslés,
Bals ogés,
Su a%o,
B ansko,
Belsko,
D ogigino,
Kameneco
i
ki ose
apylinkése
a si ado
lie u iy
kalbos
salos,
s ip iau
laikesi
iki
1520
m.
(
Zinke i ius
1987,
229—230).
Iki
XX
a.
p adzZios
lie u iskai
kal-
banéiy
iSliko
Su alky
ai adijos’
Bé zninko,
Gib j,
K asndpolio,
V¥g iu,
Su alky,
Augus i o,
Jeleniai o,
Vizainio
i
ki uose
als iuose
(plg.
LKLB,
36).
®
Punsko
muziejaus
edéjo
J.
Vainos
duomenys.
3
35
Il.
PERIFERINIU
SNEKTU
LINGVISTINES
SITUACIJOS
PALYGINIMAS
IS
isu
pe i e iniy
Snek y,
esan iy
uz
Lie u os
TSR
ibu,
iki
Siol
ge iausiai
isi-
laiké
Seiny—Punsko
k aS o
lie u iai.
Tai
daugiausia,
ma y ,
leémé
didesné
jy
kul i-
iné
au onomija
(mokyklos,
d augijos,
spauda,
baZnyéia
i
.
.).
Sio
k a8 o
jauni-
mas
Zymiai
daZniau
pasilieka
é y
iikiuose
i
adici$kai
pe ima
kul i a;
mig a-
cija
i
Siau e
i
y us
sulaiko
als ybiy
siena.
Lie u iy
kompak iSkumu
jiems
kol
kas
be eik
p ilygs a
Ge é¢iy
apylinké.
Ge iausias
salygas
sa o
kul i ai
palaiky i
iki
1865
m.
u éjo
MazZosios
Lie u os
lie u iai,
1921-1946
m.
—
La ijos
lie u iai
(1919-1936
i
1939-1944
m.
—
i
Bal a usijos
lie u iai),
nuo
1953
m.
—
Lenkijos
lie u iai.
Tiek
spaudos
bei
o ga-
nizacijy,
iek
S ie imo
poZii iu
9000
Seiny—Punsko
k aS o
lie u iy
daba
u i
pa-
naSias
salygas,
kokias
1940
m.
u éjo
23000
La ijos
lie u iu.
Tada
i8
mazdaug
3500
La ijos
lie u iy
aiky
gim osios
kalbos
pamokas
lanké
674
(19
%):
107
aikai
mokési
Rygos
lie u iu
gimnazijoje,
446
—
ienuolikoje
lie u iy
p adZios
mokykly;
121
aikas
lanké
lie u iy
kalbos
pamokas
6
la iskose
pasienio
p adzZios
mokyklose.
Lenkijoje
nep i alomos
lie u iy
kalbos
pamokos
aip
pa
y a
ik
kom-
pak iSkesniame
au och ony
plo e,
ku iame
1986
m.
pamokas
lanké
725
aikai:
115
—
Punsko
licéjuje,
411 —
ke u iose
aS uonme ése
(a
p adinése)
mokyklose
i
159
—
SeSiose
p adinése
mokyklose
bei
Punsko
Zemés
ikio
mokykloje
i
Seiny
licéjuje
(plg.
Pa anse icius
1986,
9—12);
La ijoje
p ieS
ka a
43
aikai
da
lanké
du
lie u iskus
aiky
da Zelius,
o
daba
Lenkijoje
y a
ienas).
K ali ikuo y
lie u iy
kalbos
pamoku,
o
kompak iskai
gy enamose
ie ose
(p z.
Gi iose)
—
i
ben
p a-
dinio
dés ymo
gim aja
kalba
daba
pageidauja
i
As a o,
Va ena o,
Rygos,
Lie-
pojos,
Bauskés,
Saldaus,
So e sko,
K asnoznamensko
(Kalining ado
s .)
ajony
lie u iai.
Lie u os
TSR
ansambliai,
poe ai,
ne
spauda
j
uZsienj
—
Lenkijos
LR
—
pa enka
aip
pa
daZniau
negu
j
os
pa ios
als ybés
g e imy
espubliky
kai
ku-
iuos
ajonus.
Lie u iskai
kalban¢iy
skai¢iaus
dinamikos
p iklausomybé
nuo
poli iniy,
kul-
i iniy,
socialiniy,
demog a iniy
aplinkybiy
ma y i,
palyginus
Pinsko,
Rédinios
i
Apso
apylinkiy
aida
nuo
1910
m.
P adzioje
Siuose
ijuose
plo uose
lie u iskai
kalbéjo
maZdaug
ienodas
skai¢ius
Zmoniy
—
po
10000.
Mazdaug
iki
1950
m.
kul i inés
salygos
Siuose
plo uose
i8
esmés
nesisky é
—
isi
jie
i§
p adziy
p iklausé
ca inei
Rusijai,
pilsudskininky
i
hi le ininky
laikinai
okupuo ai
e i o ijai.
Ski -
ingai
nuo
Apso,
Rédiinios
apylinkiy,
Pinsko
k aS as
amZiaus
p adzioje
maziau
bu o
p adéjes
sla é i
(i8im j
suda é
ik
baigian i
nu aus i
Kada iSkiy
apylinké,
aip
pa
plo eliai
j
aka us
i
pie aka ius
nuo
Punsko
—
iS
iso
apie
6500 gy en-
ojy)
(Kymmep
1951,
27—30).
Poka io
me ais,
aikams
p adéjus
lanky i
mokyklas
bal a usiy
a
usy
dés omaja
kalba,
Apso,
aip
pa
Rodiinios
apylinkiy
lie u iai
ma-
siSkai
émé
sla é i:
lie u iSkai
kalban¢iy
(daugiau
y esnio
amZiaus
Zmoniy)
en
liko
a i inkamai
apie
1000
i
300.
Tuo
a pu
Seiny—Punsko
k aS e
ebé a
apie
9000
lie u iy.
Bu usioje
[liks 6s
apsk i yje
La ijoje
( a p
Daiigpilio
i
Ne e j)
lie u iSkai
kalbanéiuy
pe
a
pa i
laika
sumazéjo
mazZdaug
nuo
6
000
iki
100.
Panaikinus
zemés
36