LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXVIII
(1989)
KALBU
RYSIAI
IR
SAVEIKOS
PERIFERINIU
SNEKTYU
RYSIAI
SU
GRETIMOMIS
KALBOMIS
ZIGMAS
ZINKEVICIUS
SENIAUSI
LIETUVIU
KALBINIAI
KONTAKTAT
SU
SLAVAIS
Tai
gana
paini
ema.
Neleng a
nus a y i
lie u iy
kon ak y
su
sla ais
p adzia,
aip
pa
ap a i
jy
eiga
i
pobidj.
Daug
ka
enka
nusaky i
apy ik iai,
da y i
am
ik-
y
p ielaidy.
Pi miausia
ap a ina
ano
me o
si uacija,
kiek
ai
jimanoma
pada y i
i8
ling is ikos,
a cheologijos
i
is o ijos
duomenu.
In ensy ios
sla y
ekspansijos
me u
(apie
VII
a.),
kada
sla ai
pasieké
Psko o
—
Nauga do
s i i,
y y
bal y
kalbiné
di e enciacija
u éjo
bi i
da
palygin i
menka.
Lie u iai
nuo
oliau
j
y us
gy enusiy
bal y
gen iy
kalbos
poZiii iu
ada
da
ne-
daug
esisky é.
Bal y
i
sla y
kalbiné
iba
u éjo
ei i
kazku
ne oli
Minsko,
Po-
locko
i
Psko o.
Is o iniais
laikais
lie u iy
uZimamo
plo o
sla ai
oje
epochoje
da
nesieké.
Taigi
i
iesioginiy
kon ak y
a p
Siy
dieny
lie u iy
p o é iy
i
sla y
a gu
a
galéjo
bi i.
Tokie
kon ak ai
u éjo
yk i
ik
a p
oliau
y uose
gy enusiy
misy
giminai iy
i
y iniy
sla y.
Misy
p o é iy
u
kon ak y
a ga siai
galéjo
i
nepa-
siek i,
ben
daba inéje
lie u iy
kalboje
neap inkame
jy
pédsaky.
Hid onimijos
y éjai
i
a cheologai
kons a uoja,
kad
aka iné
Padnep io
dalis,
ypa
a p
P ipe és
i
Nemuno
auks upio,
liko
nuoSaly
nuo
anks y osios
sla u
ekspansijos.
Ties
lie u iy
e i o ija
sla y
banga
bu o
élesné,
da uojama
VIII—
IX
Sim me iais,
i
ne
okia
masi8ka.
Ma y ,
Cia
slinko
ne
ien
ik ieji
sla ai,
be
i
ju
asimiliuo os
e niniy
bal y
g upés.
Ki oks
bal y
hid onimijos
sla izacijos
pobii-
dis
i
a cheologijos
duomenys
odo,
kad
¢ia
daug
ku
ne
iki
XII[—
XIII
a.
bu o
islike
bal y
kalby
saly.
Ty
bal y
kalba
ada
jau
u éjo
Siek
iek
ski is
nuo
oliau
i
aka us
gy enusiy
lie u iy
p o é iy
kalbos.
Ta¢iau
ku
éjo
ieny
i
ki y iba
i
kokio
ji
bu o
ySkumo,
Siandien
galime
ik
spélio i.
P ieS
pa
sueinan
j
iesioginj
sqly j
su
lie u iy
p o é iais
—
o
ai
a gu
a
galéjo
i yk i
anks¢iau
kaip
IX
a.
p adZioje
—
y y
sla y
gen ys
pa y é
nemazZa
pe mainu,
u éjusiy
lemiama
eikSme
olesnei
jy
pa iy,
ju
kalbos
i
san ykiy
su
bal y
kalbomis
aidai.
Ma
ikingy
epochoje
(maZdaug
nuo
VIII
a.)
pe
y y
sla y
uzim as
Zemes
upémis
i
eZe ais
nusid ieké
ga susis
a iagy
( ikingy)
andens
kelias
i8
Bal ijos
i
Juodaja
ji a.
Jis
susiejo
y y
sla y
gen is
iek
su
Skandina ijos
k aS ais,
iek
su
Bizan ija
i
jos
cen u
Kons an inopoliu,
labai
pagy ino
p ekybinius
i
ki okius
ySius.
Toje
epochoje
sla y
kalbose
padaugéjo
j ai ias
naujo es
a spindindiy
Zodziu,
gau y
iS
Vaka y
Eu opos
pe
ge manus.
Jy
pi masis
Sal inis
daZniausiai
bu o
lo-
yny
kalba.
Ypaé
didele
eik8me
u éjo
y y
sla y
als ybés
—
Kije o Rusios
IX
a.
suki imas.
Toji
als ybé
sujungé
sla y
gen is,
konsolida o
jas,
p isidéjo
p ie
a -
miniyu
ypa ybiy
ni eliacijos,
apsk i ai
sus ip ino
y y
sla y
kalbine
in eg acija.
4
988
m.
i§
Bizan ijos
g aiky
j
Kije o
Rusia
a éjo
k ik8 ionybé.
Bu o
js eig os
pi mosios
yskupys és
a iau
Lie u os
—
Polocke,
Nauga de,
Tu o e,
Vladimi e.
O ien acija
j
aukS q
Bizan ijos
kul i a
is
esmés
pa eiké
sla y
gy enimo
bida.
S a biausia,
su
k ik8¢ionybe
bu o
gau as
a8 as.
Nuo
X
a.
pabaigos
sla y
pli ima
i
bal y
Zemes
émé
ska in i
i
misijy
ikslai
—
pas angos
apk iks y i
bal y
gen is.
K ik&8¢ionybé
labai
pag ei ino
bal isky
saly
y uose
susla éjima
i ,
ma y ,
bu o
s a biausias
jj
nulémes
eiksnys.
Lie u iai
anks iausiai
u éjo
suei i
i
saly i
su
y y sla y
k i i iy
i
d ego i iu
gen imis.
Pi moji
bu o
isiki usi
bema%
isu
y iniu
lie u iy
Zemiy
pak as iu.
Sia-
me
egione
nuo
X
a.
jsigaléjo
k i iciy
jku a
Polocko
kunigaiké ys é.
Ji
p i e é
moké i
duokle
kaimynus
la galius
—
Je sikos
i
Kuoknesés
kunigaiké ys es.
S en-
gési
sa o
j aka
plés i
i
j
lie u iy
Zemes.
I
pie ycius
nuo
lie u iu,
Nemuno
baseino
aukS upy,
i
seno
gy eno
missy
gi-
minaiCiai
jo ingiai.
Su
jais
y u
sla y
d ego i iy
gen is
susidi é
gana
anks i,
gal
da
VIII
a.
Taip
many i,
be
ki a
ko,
e ¢ia
Me kio
upés
susla in as
pa adinimas
Mepex,
ku is
u éjo
a si as i
da
p ie¥
pleo onija
(pilnaga sj,
us.
nosnoesacue)
i
minkS ojo
k
i ima
a ika a
y iniy
sla y
kalboje.
Jo ingiu
Zeméje
d ego i iai
X—XI
a.
iki é
s a bius
mies us
Volko yska,
Ga dina,
Slonima,
Nauga duka
i
k .
Tada
jie
u éjo
suei i
j
iesioginj
saly i
su
ia
pa
gy enusiais
lie u iais.
Visi
Sie
anks y ieji
lie u iy
kon ak ai
su
y iniais
sla ais
negaléjo
ne u é i
j akos
kalbos
aidai.
Mums
Gia
labiausiai
Tupi
jy
a spindZiai
misy
kalboje,
ypaé
o
me o
lie u iy
kalbos
ino acijos,
uZliejusios
y ing
plo o
dalj
i
esan ios
bend os
su
sla ais,
.
y.
okios,
ku ias
galima
sie i
su
a i inkamais
y iniy
sla y
kalbos
eiSkiniais.
I8
okalizmo
s i ies
okia
ino acija
laiky inas
q,
an,
am
y y
Lie u oje
i imas
4,
UN,
uM,
PVZ.,
Zysis
“Zasis’,
unka
‘ anka’,
s im is
‘sam is’.
Plg.
sla y
eka
>
us.
Pyka
‘ anka’.
Vaka u
bal u
kalbose
i
lie u iy
kalbos
plo o
aka inéje
dalyje
o-
kio
i imo
né a,
nes
Gia
su
y y
sla ais
nekon ak uo a;
Gia
bi a
saly io
(p iisu,
jo ingiy,
P isijos
lie u iy)
ik
su
aka y
sla ais,
i8laikiusiais
nosinj
¢
s eika
a ba
am
ik ais
a ejais
u in ius
¢
ie oj
9,
plg.
lenky
eka
‘ anka’.
Zinoma,
q,
an,
am
siau éjimui
one ine
p ielaida
—
asimiliaciné
nosinio
ga so
j aka
—
glidéjo
pa io-
je
lie u iy
(kaip
i
sla y)
kalboje,
be
jos
ealizacija
Salia
y iniu
sla u,
ku
Sis
p o-
cesas
yko
anks iau,
e ia
mus
kalbama
q,
an,
am
paki ima
sie i
su
analogisku
y y
sla y
one ikos
eiSkiniu.
I§
lie u iy
kunigaiks iy
Dausp ango,
Viximan o
i
Ken enio
a dy
y ie isky
o my
Rusios
( ad.
Ipa ijaus)
me aX yje
plg.
Josscn-
pyuke,
Buwumy(u)mo,
Ku(u)meni i
ma y i,
kad
y y
Lie u oje
jau
XIII
a.
p adzioje
an,
am
i imas
un,
um
(kaip
i
en,
em>
in,
im)
bu o
i ykes
ak as.
K ik’-
a a dziy
An anas
i
A id ius
y y
auk& ai iskos
o mos
Un dnas
i
U id ius
odo,
kad
asai
i imas
u éjo
p asidé i
po
988
m.,
kai
bu o
apk ik8 y i
y u
sla ai.
Taigi
g eiciausiai
an,
am
(i
en,
em)
i o
un,
um
( esp.
in,
im)
XI—XII
a., o
nosinis
bal-
Sis
q
( esp.
¢)
a i inkamai
paki o
j
y
(Z)
da
ankséiau,
gal
ne
apie
IX—X
a.
Plg.
anks-
y a
an,
en
paki ima
la iy
kalboje
(apie
1200
m.
jau
bu o
uo,
ie),
pa eldé a
g ei-
Ciausiai
i8
Je sikos
kunigaikS ys és
laiky,
kai
la galiai
labai
a imai
bend a o
su
y-
iniais
sla ais,
ne
bu o
Siu
aldomi,
mokéjo
Polockui
duokle.
IS
konsonan izmo
eiSkiniy,
sie iny
su
y y
sla ais,
pi miausia
nu ody ina
p ie-
balsiy
jo acija
bei
pala alizacija,
sla y
jau
u é a
anks iau.
Bal y
kalbose
Sie
ei8ki-
niai
bu o
élesni
i
labiausiai
palie é
kalba
y
gen¢iy,
ku ios
bu o
a éiau
sla u.
Pig.
*si>¥§
la iu
i
p isy
kalbose. Lie u iy
kalboje
i8
jo acijos
ySkiausiq
pa alele
su
sla ais
suda o
* i,
*di
i imas
a ika omis,
ij ykes
g ei iausiai
XIII—
XIV
a.
i
in ensy esnis
y inéje
plo o
dalyje,
aka uose
kiek
élesnis
i
ne
oks
in ensy us
(plg.
Zemai iy
a ika y
désnj).
P iebalsiy
pala alizacija
p ie¥.
p ieSakinj
okaliz-
mq
aip
pa
labiausiai
biidinga
y y
Lie u os
a méms
i
pamazu
silps a
einan
i8
y y
i
aka us.
IS
la iy
a miy
aip
pa
ySkiausiai
p iebalsius
minkS ina
bu usioje
La galoje,
ku
saly is
su
sla ais
seniausias
i
in ensy iausias.
Kie ojo
/
elia izacija
—
bidingas
daugelio
sla y
kalby
eiSkinys.
Lie u iy
kal-
boje
ji
in ensy iausia
y uose,
ku
palie é
i
pozicija
p ie3
e
ipo
okalizma
(plg.
adas
‘ledas’,
#ék i
“lék i’),
ki u
elia izuo as
/
bina
ik
p ie8
a
i
uZpakalinius
bal-
sius
(d ibalsius).
IS
mo ologijos
eiSkiniy
nu ody ina
y y
Lie u ai
bidinga
suple y iné
III
asmens
j a dzio
pa adigma
(dnds
‘jis’,
be
j6,
jdm,
ji
...),
okia
pa
kaip
sla y
kalbose.
Jos
bi a
i
P iisijos
lie u iy
Snek ose
( u ima,
p z.,
J.
B e kiino
a%-
uose),
pa y usiose
nemaZq
aka y
sla y
(lenky)
j akq.
G ei iausiai
i
lie u iy
a iamoji
nuosaka
su
o man u
-b/-
sie ina
su
analogiSku
sla y
da iniu
su
60:
(abiem
p adzia
da é
eiksmazZodzio
bi i
o mos).
Ryskiausiai
lie u iy— y iniy
sla y
anks y ieji
kon ak ai
a sispindi,
Zinoma,
leksikoje.
Ry y
sla ai
seno éje
bu o
pag indiniai
a pininkai,
pe
ku iuos
misy
p o é ius
(i
ki us
y y
bal us,
aip
pa
Pabal ijo
inus)
émé
pasiek i
i ai ios
naujo-
és
i
su
jomis
susije
ZodZiai.
Seniausig
lie u iy
kalbos
sla izmy
sluoksnj
daugiau-
sia
suda o
j ai iy
ada
Lie u oje
naujy
daik y,
ypa
p ekybos
objek y,
pa adini-
mai,
aip
pa
k ikS¢ionybés
e minai.
Daugeli
y
ZodzZiy
sla ai
pa ys
bu o
ga e
iS
sa o
kaimyny
ge many
(Sie
sa o
uozZ u
—
daZniausiai
i8
lo yny
kalbos),
dali
i$
Bizan ijos
g aiky.
Reikia
pab éz i,
kad
p ieSingai
negu
sla y
kalby
bal izmai
bei
li uanizmai,
ku iuos
bemaz
isus
suda o
bal y
kilmés
ZodZiai,
lie u iy,
kaip
i
ki y
bal y
kalby,
senyjy
sla izmy
didZioji
dalis
—
ai
ne
sla y,
be
ki y
kalby
kilmés
Zodziai,
ik
mus
pasieke
pe
sla us.
Kada
lie u iy
kalboje
émé
as is
anks y ieji
skoliniai,
gau i
pe
y y
sla us,
nus a y i
neleng a.
Anks iau
kaip
IX
a.
p adZio-
je
jie
a gu
a
galéjo
pa ek i.
Apie
skolinimosi
laika
daugiausia
sp endZiame
i8
sko-
liniy
one ikos.
Anks y iausiais,
gau ais
da
p ie3
X
a.,
eiké y
laiky i
uos
y y
sla izmus,
ku-
ie
ne u i
pleo onijos
Zymiy.
Ta iau
isai
ik y
okios
i8ies
pa yzdziy
kaip
i
ne-
u ime.
Pa ikimiausi
i§
jy
Sie:
cé pé
‘ oks
molinis
indas,
jo
Suké;
molio
ply elé
s ogui
deng i,
k osniai
s a y i’
pap as ai
kildinama
i§
sla y
*ce ps
‘Suké’
(iS
Sia
us.
wepen
‘kaukolé’,
uepenox
“ske eld a’
i
k .)
su
galiine
-é
ie oj
laukiamos
-as
dél
lie u i8kos
kilmés
sinonimo
Juke.
A i inkamai
senyjy
as y
ée pycia
‘ply a’
kildinama
i8
sl.
*ce pica.
Ta iau
+
Ling is inéje
li e a i oje,
ypaé
e imologiniuose
Zodynuose,
jie
ne e ai
adinami
bal a usiy
kalbos
skoliniais,
be
ai
ne ikslu,
nes
skolinimosi
epochoje
y y
sla y
(a spindi
adinamoji
senoji
usy,
.
y.
Rusios) kalba
da
nebuyo
suskilusi
j
usy,
bal a usiy
i
uk ainieciy
kalbas.
6
pas a oji
g ei¢iausiai
y a
umpinys
i8
ce epyéia
(P.
Ska dzius
TZ
VII
54,
55).
Tuo
a eju.i
é pé
gali
bi i
ie oj
senesnés
*¢e epé=sl.
ce epo;
ka bas,
ka?bija
‘ oks
k epiys,
pin iné’
galé y
bii i
i8
sl.
*ko bo
*ko boja
(i8
Sia
us.
Kopo6,
Kepo6xa,
lenk.
k obia;
sla ai,
ma y ,
ga o
i¥
ge manu,
o
Sie
i8
lo yny
kalbos,
plg.
co bis
‘k ep8ys,
pin iné’),
jeigu
ne
élesnis
skolinys
i§
lenky
ko b
a
umpinys
i§
ély os
y u
sla ybés
ka dbas,
ka abija
(<xopob6s,
Kopo6bA);
ska a da
‘kep u é’
gali
bi i
iS
sl.
*sko o da
(i8
Ga
us.
ckosopoda),
jei
ne
é-
lesnis
umpinys
i8
*ska a ada
kaip
i
a ian ai
ska ada,
skau ada
i
k .
(plg.
lenk.
skow oda).
Ki i
skoliniai,
a iamai
ne odan ys
pleo onijos
Zymiy
(p z.,
ka éjus
‘ oks
es u inis
s o ios
py agas’),
da
maziau
pa ikimi.
Y a
lie u iy
kalboje
keli
ZodZiai,
ku iuos
galima
laiky i
gau ais
da
ebesan
y y
sla y
kalboje
nosiniams
balsiams,
ku ie
X
a.
jau
bu o
denazalizuo i,
aigi
ie
Zodziai
u é y
bi i
pa eke
j
lie u iy
kalba
da
p ie¥
X
a.
Tai
—
lénkas
(e nonimas)
—
pap as ai
kildinamas
i8
*/echo
(>
sen.
us.
2axo
‘lenkas’).
Many i,
kad
Sis
Zodis
a éjo
iS
aka y
sla y
(V.
Kipa skis
RES
XXIV
24,
39),
ukdo
jo
ySkesniy
pédsaky
en
nebu imas;
pindas,
dial.
pundis
‘s o io
ma as
apie
40
s a u,
pidas:
ySulys’
ne e ai
kildi-
namas
i8
sl.
*pyde
<pedo,
ku is
sa o
uoz u
gau as
i8
senujy
skandina y
pund
(Sis
i8
lo .
pondus
“s o is,
sunkumas’).
Ta iau
Sis
Zodis
j
lie u iu
kalba
gali
bi i
pa ekes
i
be
sla y
a pininka imo
i§
sen.
skandina y
a ba
( éliau)
i§
Ry p isiu
okie iy
(pund)
kalbu;
ungu as
‘ eng as’
(M.
DaukSos
aS uose)
kildinamas
i§ sl.
*ygo e
<*oge e
(>
sen.
us.
yepune).
V.
Kipa skis
RES
XXIV
37
mano,
kad
ai
gali
bi i
élesnis
skoli-
nys
iS
lo yny
Ungu us,
Unga us,
be
ai
abejo ina.
Zodiiai
k uépos
i
kuodélis
u i
d ibalsj
uo
ie oj
sla u
w
(plg.
us.
xpyna,
xy-
dee).
Veikiausiai
ai
seni
skoliniai
i§
y u
sla u,
pa eke
da
p ieS
X
a.,
o
ne
bend os
kilmés
ZodzZiai
(y a
i
aip
mananéiy).
Senu
sla izmu
laiky inas
i
Zemai iy
pudkas
(plg.
us.
nyx),
plg.
élesnj
aukS ai iy
piikas.
Daugiau
senesniy
skoliniy
su
o
y a
la iy
kalboje,
p z.,
duéma
‘min is’
( us.
dyma),
kapués s
“kopis as’
(kanycma),
mudci
“kankin i’
(yaume),
iobeZa
‘siena,
iba’
(py6eo)
i
k .
Visi
Sie
Zodziai
o-
do,
kad
skolinimo
me u
sla ai
ie oj
u
da
ebe a é
6,
i§
ku io
éliau
i8si u uliojo
lie u iy—la iy
uo.
I ikinamy
skoliniy
su
ie
ie oj
i
(plg.
la.
k ie i®
‘ usai’
i
Kpue-u4u)
kaip
i
né a.
Zodis
piela
‘pjiiklas’
galé y
bi i
i
ne
skolinys,
be
bal y
eldinys
(:
peilis),
ga es
‘pjuklo’
eik8me
dél
sla y
(plg.
us.
musa)
a
ge many
(w a.
ile)
i akos.
M.
Maz-
ydo
as y
mie as
‘ aika’
g ei iausiai
y a
senas
- -
p iesagos
eldinys
Salia
-/-
p ie-
sagos
Zodzio
mielas,
plg.
sl.
mi e
‘ aika’
Salia
mils
‘mielas’.
Lie u iy
kalboje
y a
da
keli
anks y i
skoliniai
su
d ibalsiu
ui
ie oj
sla u
oi,
suponuojan ys
di ongiskq
a ima
y y
sla y
aka inése
a mése
skolinimo
me u:
kuila
‘is a za,
ikis’,
kuilps
‘ ekis’
<*kwla
( us.
xuad),
*keile
—
sla y
kilmés
Zodziai,
gimini8ki
su
lie.
kiila
‘i$ a za’;
*
Lie u iy
aS uose
pasi aikan is
Zodis
k ié ai
‘ usai;
bal a usiai’
eikiausiai
y a
la izmas.
F
muilas
<meiso
(i8
*moedlo
:
us.
Molmb)
;
mui as
<.meimo
—
sla ai
ga o
i
ge many
(s a.
mui a),
o
Sie
g ei iausiai
ix
lo y-
ny
kalbos;
smuikas
<*smoike
( us.
caeiuok)
—
senas
sla y
kilmés
Zodis
(:
us.
caeixame
“ auky i’);
uinas
“kuolas,
baslys’
<
ems
(sen.
us.
mbiHs)
—
senas
sla y
skolinys
i§
ge ma-
nu,
plg.
sen.
isl.
in
‘ap a as,
kiemas,
sodyba’.
Daugiau
u ime
Zodzin,
gau y
y y
sla ams
ebe a ian
edukuo us
ga sus
®,
b
(je us),
aigi
j
lie u iy
kalba
pa ekusiy
da
p ieS
XII
a.
(kada
@,
6
i’nyko),
p z.:
Gsilas
<oc ae
( us.
océa)
—
sla ai
ga o
i8
go y
(asilus),
o
Sie
—
ik
lo yny
kalbos
(asinus);
bi ka as
‘s o io
ma as
10
pudw’
<
*be ko e(ske
pods)
‘Bi kos
(piidas)’
(i8
Gia
Tus.
6epKosey).
Bi kos
mies as,
sen.
S ed.
Bie ké
anuome
bu o
s a bus
p ekybos
cen as
S edijoje;
bul énas
‘s abas;
baidyklée;
Zioplys’
i&
Geseans.
Plg.
bal énas
i8
( élesnio?)
a ian o
6oaeans.
Sla ai
¥
Zodj
g ei iausiai
ga o
i¥
iu ky
kalby;
ci k a
“p a osla y S en namis,
ce k é’
<yepkei,
gen.
sg.
yepKeee
( us.
yepKoen)
—
sla ai
ga o
i
ge many
(plg.
s a.
chi ihha),
o
Sie
—
i8
g aiky
(xupixéy).
Plg.
labiau
isigaléjusj
élesnj
skolinj
ce ky é;
ka ilas
<Kombae
( us.
xoméa)
—
sla ai
ga o
i8
ge many
(go .
ka ilus,
ka ils),
o
Sie
—
i8
lo yny
kalbos
(ca inus);
k ikS as
‘k ik8 ijimo
apeigos;
k yZius’,
k ikS y i,
k ikSciénis
su
isp aus iniu
-k-
i8
kpecms
‘k yzZius’,
Kpecmumu,
Kpecmean(un)s.
Siuos
Zodzius
y y
sla ai
ga o
i
baZny inés
sla y
kalbos
(plg.
us.
xpecm,
xpecmumb,
Kpecmbanun
ne
su
é),
j
ku ia
pa eko
pe
ge many
a pininka ima
i8
lo yny
kalbos
(Ch is us
‘K is us’),
0
j
ja
—
8
g aiky
(yp o de);
kibilas
<Ko6oae
( us.
Ko6en)
—
sla ai
ga o
iS
ge many
(plg.
a.
kiibel),
o
¥ie
iS
idu amZiy
lo .
cupellum:
kime is
<xememp
( us.
xmemb)
‘ka Zygys;
kaimie is’
—
sla ai
ga o
pe
a pinin-
kus
eikiausiai
i§
lo .
comes,
gen.
sg.
comi is
‘palydo as,
d augas’
( aigi
Sio
Zodzio
speci iné
‘d a o
als ie io,
sklypininko’
eikimé
a si ado
jau
lie u iy
kalboje);
ku as
‘labai
g ei as
mediioklinis
suo’
<xepme
( us.
xopm)
—
Sio
Zodzio
kilmé
sla u
kalbose
neai8ki;
pipi as
<
nenepe
( us.
nepey)
—
g ei iausiai
sla ai
pe
ge manus
ga o
i¥
lo yny
(pipe ),
ku ie
pe
g aikus
(mé ep )
—
i§
y y
k a’ y,
plg.
sen.
ind.
pippali;
Po ilas
<
ITageae
( us.
Masea),
asmen a dis,
sla y
gau as
pe
Bizan ijos
g aikus
(IIa Aoc)
i
lo ynu
kalbos
(Paulus);
pulkas
<noaKe
( us.
noax)
i8
ge many
* ulkaz,
plg.
s a.
olk,
sen.
ang.
olc
‘ka iuomené,
dalinys’;
idikas
<* edeke
( us.
pedska)
—
pe
ge manus
(plg..
Z.
edik)
sla ai
ga o
iS
lo yny
kalbos
( adicem);
s iklas
<cmokao
( us.
cmexao)
—
sla ai
Sa o
i§
ge many
(go .
s ikls
‘ au é’);
Silkas
<upaxs
( us.
wéax)
—
sla ai
pe
ge manus
(sen.
skandina y
silki)
ga o
iS
lo yny
kalbos
(sé icus
‘Silkinis’
nuo
Sé es
<g .
Lijec
‘Kinija’);
8

ilkas
“ e éjas’
<moako
( us.
moa)
—
sla y
kilmés
Zodis,
plg.
us.
moaxosamp.
Cia
ap a i
isi
Zodziai
i
lie u iy
kalba
u éjo
pa ek i
da
iki
XII
a.
Senajam
sko-
liniy
sluoksniui
eiké y
p iski i
i
uos
su
k ikSionybe
susijusius
Zodzius,
ku ie
i
lie u iy
kalba
pa eko
iS
y iniy
sla y
(ne
lenky
kalbos!)
da
p ies
o icialy
Lie u-
os
k ikS a
(1387
m.),
p z.:
angelas
<anzea—
sla ai
ga o
i§
g aiky
(&yyeAoc);
bainycia
<bomcnuya
“pagoniy
S en ykla’
(sla y
bogs
‘die as’
gali
bi i
i aniz-
mas)
—
Sis
Zodis
gali
bi i
gau as
da
sla ams
ebesan
pagoniais;
ga énia
“pasninkas
p ie’
Velykas’
<zossnue
(sla y
kilmés
Zodis).
Lie.
é
ie oj
ie
(plg.
diédas<0e0e)
dél
p iesagos
-é i,
plg.
ga é i
‘pasninkau i
pe
ga éniq’
<20eemu;
kaléda
‘bazny ios
a nams,
apie
Kalédas
apsilankan iems,
duodama
duokle’,
plg.
Kalédos
‘K is aus
gimimo
S en é’?
<xosada
—
sla ai
pe
a pininkus
ga o
iS
lo yny kalbos
(calendae);
nedélia
‘sekmadienis’
<nede2a
(lie.
é
ie oj
ie
g ei iausiai
dél
dé i
j akos)
—
sla y
seman inis
skolinys
i8
lo .
diés
e id a
(‘sa ai és’
eikSme
éliau
ga o
dél
d e-
jopos
g .
oéBBa a
eikSmés).
IS
y y
sla y
j
lie u iy
kalba
pa eko
i
ki i
sa ai és
dieny
pa adinimai,
i8like
senuosiuose
aS uose
i
a mése:
paldiénykas,
padiéInykas
‘pi madienis’
i$
*panedielnykas
<nonedoa nuKe,
u d nykas
‘an adienis’
<ymop-
HUK®
<
*eomopnuKe
(plg.
us.
emopuux),
se eda
‘ e iadienis’
<cepeda
(kalké
i8,
s a.
mi awécha
a
lo .
media
hebdomas),
e eFgas
‘ke i adienis’
<4emeep2s
pé nycia
“penk adienis’
<namnuya,
suba a
‘SeX adienis’
<cy6oma
G8
g .
cxBBa a
>
dial.
*oxpBa a,
ku i
i8
a améjy
Saba a
a
heb ajy
Sabba );
Vel kos
<eeauxe
(dens)
—
sla y
seman inis
skolinys
i¥
g .
pecan
juga
‘didZioji
diena’.
P ie
Siu
ZodZiy
Sliejasi
i
kai
ku ie
ki i
senieji
skoliniai,
daugiausia
Zymin ys
ada
naujas
ealijas,
p ekybos
objek us
i
k .
Tokiais
laiky ini,
p z.:
biignas
<6y6ens
(su
bn>gn
kaip
sa ame
Zodyje
dugnas<*
dibnas
:
diib i),
plg.
a ian a
bibnas
( aip
pa
skolini);
gadyné
i8
gadyna
(senuosiuose
as uose)
<z20duna
—
sla y
kilmés
Zodis
(:
us.
200);
g oma a
<2pamoma
—
sla ai
ga o
i8
g aiky
(ypéppa a);
kapa
‘60
iene u’
<xona
—
sla y
kilmés
Zodis
( os
pa ios
Saknies
kaip
lie.
ka-
pas,
képos
i
k .);
ka dlius
<xopoas
—
sla ai
ga o
i8
ge manu,
plg.
s a.
Ka al,
Ka l
—
Ka olio
DidZiojo
(742—814
m.)
a das;
knyga
<xxuea
—
sla ai
§j
Zodj
g ei iausiai
ga o
i8
y u
(Kinijos
a
Mesopo a-
mijos?)
pe
iu ky
kalbas;
lii as
<. omb
(seeps).
Sla u
kalbose
ik
p adziy
eiské
‘laukinj,
pik a
(Z é j)’.
Kilmé
neai8ki;
mésa
<maco.
G ei iausiai
sa as
Zodis
*mensd>
mesa
(=Zemai iy
mesd
>
meisd)
pe di b as
j
mésad
dél
sla y
maco
j akos;
meska
<
meu
(’)xa
‘mazas
lokys’
(sla y
kalbose
oks
lokio
pa adinimas
galéjo
a si as i
dél
abu);
mé a
<mama
—
sla ai
ga o
i§
lo yny
kalbos
(men ha),
ku
pa eko
i§
g aiky
(ui dn);
miés as
<.mecmo
—
sla y
kilmés
Zodis,
eikSme
‘ opoy’
ga es
i8
aka y
sla y,
ku
ji
a si ado
dél
ge many
j akos,
plg.
a.
s a
‘ ie a’
i
‘mies as’;
pécius
<neuws
—
sla y
kilmés
Zodis
(:
us.
ney,
lie.
kép i);
si ily i<cyaumb
(sla y
kilmés
Zodis);
Sdlmas
<sl.
*Solme
—
sla ai
ga o
i8
ge many
(*helmaz,
plg.
go .
hilms,
s a.
hélm);
yki s
<muxe
—
sla y
kilmés
Zodis,
skolinimo
senuma
odo
dziky
cykis;
pnas
<euno
—
sla ai
ga o
eikiausiai
pe
ge manus
(go .
wein,
s a.
win)
i8
lo yny
kalbos
( inum).
Véliau,
susiki us
Lie u os
als ybei
i
p adéjus
jos
kancelia ijose
a o i
sla y
kalba,
mazdaug
nuo
XIV
a.
sla izmy
lie u iy
kalboje
ge okai
padaugéjo.
Reikia
many i,
kad
kancelia iné
kalba
eiké
ne
ien
iesioginiu
biidu,
be
i
pe
o
me o
Snekamajq
y iniy
sla y
kalba.
To
po eikio
ezul a u
laiky ini,
p z.,
Zodziai
bajo as
<6oape
(kilmé
ne
isai
aiSki,
sla ai
galéjo
gau i
iS
iu ky),
blégas
<6.aze
(senosios
bazny inés
sla y
kalbos
Zodis,
y y
sla y
bi y
*6o.02e),
donis
‘duoklé’
<danp,
pécé is
‘an spaudas’
<neuamp,
édj i(s)
‘ aldy i,
eng i(s),
puos i(s)’
<padumo-
(ca),
e éZius
‘g andiné,
pan iai’
<pema3p
(sla ai
ga o
i8
ge many),
ijiinas
“p i-
Zi é ojas,
oks
pa eigiinas’
<mu ons
(sla y
ge manizmas)
i
k .
I§
lenky
kalbos
j
misiSke
zodziai
p adéjo
plis i
ik
nuo
XV
a.
Anks esniy
po-
lonizmy
nepa yko
ap iuop i.
Nuo
ada
p asidéjo
glaudesni
kon ak ai
su
lenkais.
Seniausi
polonizmai
susije
su
k ikS ioniskqja
e minologija.
Idomu,
kad
dauguma
y
e miny
pa ys
lenkai
bu o
ga e
i§
éeky
sa o
k ikS o
me u.
I
éeky
kalba
jie
pap-
as ai
pe
okie iy
kalbos
a pininka ima
y a
a éje
i8
lo yny
i
g aiky
kalby.
Tai
zodziai
apaS alas,
bi ma é i,
yskupas
(byskupas),
g abn¥cios
(g amnjéios)
‘ okia
bazny iné
S en é
asa io
2
d.’,
koplycia,
min kas
‘ ienuolis’,
misid,
nespa ai
(mis-
pa ai),
pdpiezius,
aicé
“ ejybé’,
Zegno is
i
k .
P ie
anks y uju
polonizmy
p iski -
inas
da
ienas
ki as
ki okios
eikSmés
Zodis,
p z.,
ga s y¢ia,
lelija
(sla ai
pe
a -
pininkus
ga o
i8
A imuju
Ry y),
pdpie ius
(pe
a pininkus
i§
g .
mé&m poc),
y-
Ziai
(a klydo
ne
i8
Indijos),
é usé
(lenkai
ga o
i8
okie iy),
salo a
(pe
a pininkus
iS
lo yny,
plg.
sala e
‘siidy i’),
seimas,
ai ada
i
k .
Daugiau
u ime
okiy
Zodziy,
ku ie
gali
bi i
gau i
iek
i
lenku,
iek
i i¥
y i-
niy
sla y
—
kilme
sunku
nus a y i.
Tai
ZodZiai
aliéjus
(p adzia
da é
lo yny
oleum),
d a as,
kmynas
(pe
g aiky
i
ge many
kalbas
a éjo
i8
semi u),
pasninkas
(sla ai
ga-
o
iS
ge many),
djus
(a éjo
i8
oli,
plg.
sk .
ay
‘ u as’)
i
k .
Be
okiy
i
pana¥iy
zodziy,
gau y
ne
anks iau
kaip
XV
a.,
nag inéjimas
iSeina
uz
miisy
emos
ibuy.
Cia
daugiausia
ipéjo
ap a i
ik
pa¢iy
anks y yjy
kon ak y
su
sla ais—
iki
XV
a.
—
a spindZius
lie u iy
kalboje.
SUTRUMPINIMAI
ang.
—
angly
kalba,
angliSkai
us.
—
usy
dial.
—
a miné
(ne
bend inés
kalbos)
o ma
sen.
—
senoji,
p z.,
sen
us.
— senoji
usu
kalba
10
go .
—
go y
sk .
—
sansk i o
ind.
—
indy,
sen.
ind.
—
senoji
indy
kalba
sl.
—
sla y
isl
—
islandy
s a.
—
senoji
okie¢iy
aukS ai iu
kalba
la.
—
la iy
S ed.
—
S edy
lenk.
—
lenku
TZ
—
Tau a
i
Zodis.
K.,
1923
.
lie.
—
lie u iy
a.
—
idu amziy
okie¢iy
auk& ai¢iy
kalba
lo .
—
lo ynu
z.
—
idu amZiy
okie iy
zemai iy
kalba
RES
—
Re ue
des
é udes
sla es.
Pa is
1921
.
JPEBHEMIIME
s3bIKOBbIE
KOHTAKTbI
JIATOBUEB
CO
CJIABAHAMH
Pes ome
B
c a se
ananu3upye ca
oTpaxken e
B
NMTOBCKOM
A3bIKe
paHHnx
(c
VII
8.
H.
9.)
KOHTAKTOB
JMTOBUEB
C
BOCTOYHBIMH
CiaBAHAaMu.
Be jenso ca
dboHeTu4ecKue,
MOpdomo MuecKHe,
seKcHue-
Ckue
MHHOBALMM
TaHHO O MepHosa
B
MMTOBCKOM
A3bIKe,
OcObCHHO
B
OBOpax
BOcTOUHOM
JIuTBE .
CaMsIMa
paHHuMu
cilaBi3MaMi,
IpOHMKIIMME
B
IMTOBCKHI
135K
70
X—XIL
BB,,
CHATAIOTCH
Te,
B
KOTOPBIX
HOJHOFACHBIe
COYVeTAHUA
3AaMeHEHBI
HENOHO MacHbIMu
Tuma
o ,
Hamp.,
cé pé<
cnaB.
*ée ps>
pyc.
epen;
clloBa,
B
KOTOPEIX
COXPaHWIOCh
MpOM3HOMIeHHe
HOCOBEIX
THAaCHBIX,
Hamp.:
lénkas
(aTHOHUM)
<*lechs>ap.-pyc.
1Axe.
CiaBu3MaMu,
a
He
eHeTH4ecKH
pOCTBeHHEIMM
CHOBaMHM
C4MTaIOTCA
cHOBa,
B
KOTOPEIX
co-
XPaHHJIOCh
ApeBHee
MPOMSHOMeHHe:
uo
Ha
MecTe
ciaB.
u:
k udpos
(pyc.
Kpyna);
ie
Ha
MecTe
cnaB.
i:
mum.
k ie i
(“3
Kpus-uuu);
ui
Ha
Mec e
cnaB.
w :
smuikas
<*smeiks
94
TakKe
CHOBa,
B
KOTOpPBIX
COXpaHHJI0Ch
MIPOH3HOMeHHe
CaBAHCKHX
Epos:
Gsilas
<
oceze,
bul énas
<
beasans
u
Op.
K
maac y
apesaux
samMcTBoBaHMi
OTHOCHTCA
uM
XpuCTHaHCKaa
TepMaHONo us,
nlepeHa aa
JMTOBCKHM
A3bIKOM
M3
BOCTOYHOCHABAHCKUX
A3bIKOB
(He
H3
MloMbcKO O)
WO
Kpem enua
JIMTBBI
(1387
.):
dngelas
<anzeas,
bainycia
<
Gomcenuya
u
Op.,
a
TakKe
ciopa.,
o6o3Haya onmMe
HOBBIe
peasiMH
To o
BpemeHu:
bignas
<6y6enb.
B
3akmio enne
ae cs
KpaTkal
0630p
3anaqHOocnaBAHCKHx
3aMMcTBOBaHHil,
TMpOHHKINHX
B
MMTOBCKHH
ASbIK
MIpeMMyiiecTBeHHO
c
XV
B.