LIETUVIU LEKSIKOS
IR
TERMINOLOGIJOS
PROBLEMOS
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXIX
(1991)
VIDA
RUDAITIENE
DEL
KAI
KURIU
TARPTAUTINIU
IR
LIETUVISKU
ZODZIV
VARTOJIMO
SNEKAMOJOJE
BENDRINEJE
KALBOJE
Daba ,
spa éjan
mokslo
i
echnikos
pazangai,
naujy
a p au iniy
ZodZiy
su-
Zinome
is
daugiau.
Né a
pasaulyje
kalbos, ku ioje
nebii y
s e imos
kilmés
a ba
a p au iniy
ZodZiy,
nes
au os
a pusa yje
bend auja.
A andamos
naujos
ealijos,
©
su
jomis
a eina
i
pa adinimai,
ku ie
pap as ai
skolinami
i§
os
au os,
i§
ku ios
a kelia o
naujoji
ealija.
Kadangi
daugelis
j ai iy
au y
suku y
e ybiy
y a
a p-
au inio
pobidzio,
ai
mokslinio
bend a imo
ikslais
iskyla
i
a p au iniy
Zodziy
po eikis.
Ta p au iniy
ZodZiy
a ojimas
y a
sudé ingas
eiSkinys,
pi -
miausia,
kaip
minéjome,
susijes
su
kalby kon ak ais.
Siuo
me u
s a bia
p oble-
ma
ampa
e minijos
in e nacionaléjimas.
Dél
kul ii os,
8 ie imo
i
iSsila inimo
ki-
limo
a p au iniai
Zodziai
i8
mokslo
i
echnikos
s iciy
sk e biasi
j
ki us
bend inés
kalbos
s ilius,
,,jie
y a
isuo inai
Pp ipazZin os
na ii alios
s a biausiy
daba inés
kul-
u os
sa oky
leksinés
seman inés
aixkos
o mos“
(Axysienko,
1975,
198).
Daba
moksliné
a p au iné
e minija
masiSkai
p adedama
a o i
i ai iuose
bend inés
kalbos
s iliuose.
Zodziy
skolinimasis
y a
na i alus
eigkinys.
Visose
kalbose
daugéja
a p au i-
niy
Zodziy,
ypaé
e minu.
Ta p au iniai
zodziai
daba
is
da%niau
a ojami
Zmoniy
i§
i ai iy
isuomenés
sluoksniy,
ne
da bininky
bei
koliikie iy
snekamojoje
kalboje,
aip
pa
i
publicis iniuose
Zan uose
—
ix
ibiinos,
poli inégje
kalboje,
laik aS¢iy
s aipsniuose
i
k .
Kalban
apie
a p au iniy
zodziy
a ojimo
a ian iskuma
lie u iy
kalboje,
galima
pasaky i,
kad
jis
pasi eiskia
d iem
biidais:
pa aleliai
a ojamas
lie u iskas
i
a p au inis
Zodis,
galin is
bi i
i
senas,
i
naujas,
p z.:
ae oplanas
—
lék u as,
a ia o ius
—
pilo as,
lakiinas,
ekspo as
—
ix ezimas
(Ska dZius,
1973,
25).
Taip
pa
kalboje
gali
bi i
a ojamos
ilgosios
i
umposios
a p au iniy
ZodzZiy
o mos,
pyz.:
kinema og a as
—
kinas,
me opoli enas
i
me o,
adio eleg a as
—
adijas,
akso-
mo o as
—
aksi.
Taéiau
daba
umposios
a p au iniy
Zodziy
o mos
daznai
nugali
ilgasias,
pyz.:
adio eleg a as,
aksomo o as,
a ba
siau éja
jy
eik’mé
i
a oji-
mo
s e a,
pa yzdZiui,
kinema og a as.
Ka ais
es i
nepas o i
kai
ku iy
a p au iniy
zodziu
giminé,
p z.:
ilma
—
Silmas,
Slanga
—
Slangas.
Vykdydamas
sajungine
ema
»D ikalbys és
i
daugiakalbys és
ipologija
Ta-
yby
Sajungoje“,
1987
m.
Lie u iy
kalbos
i
li e a i os
ins i u as
su engé
moksline
ekspedicija
socioling is iniams
bei
kalbos
duomenims
ink i
i
pagal
,,Leksikos
y-
118
imo
anke a“!
i8
y
a saky
medZiagos,
au o és
ink os
i8
Va énos
i
D uskininky,
i
pa eng as
s aipsnis.
Apklaus i
95
miné y
ajony
lie u iai,
daba inés
lie u iy
li e a ii inés
kalbos
a -
o ojai
i§
Siu
socialiniy
s e y:
isuomeninés-poli inés
(Va énos
ajono
pa ijos
i
komjaunimo
komi e y
da buo ojai
—
sek e o iai,
sky iy
edéjai,
dauguma
ju
bai-
ge
aukS ajj
mokslq,
du
jo
nebaige
i
du
u in ys
specialyji
idu inj
iSsila inima),
§ ie imo
(Va énos
aiky
da Zelio-lopSelio
da buo ojai:
dauguma
auklé ojy,
muzikos
ado u
i
ki o
ap a naujan¢io
pe sonalo,
u in¢io
specialy
idu inj
iSsila inima,
du
ju
aukS aji
i
du
idu inj
issila inima,
p o esinés
echnikos
mokyklos
mokslei iai),
masinés
komunikacijos
(Va énos
ajoninio
laik aS¢io
edakcijos
da buo ojai:
sky iy
edéjai,
edak o iai,
ko esponden ai
i
k .,
ku iy
ik
ienas
y a
nebaiges
aukS ojo
mokslo),
kul ii os
(Va énos
cen inés
biblio ekos
biblio ekininkai,
daugu-
ma
jy
u i
specialy
idu inj
issila inima,
du
ju
baige
aukS aji
mokslg
i
du
idu inj),
gamybos
(Va énos
bui inio
kombina o
da buo ojai:
inZinie iai,
meis ai,
echnolo-
gai,
ekonomis ai,
buhal e iai,
da bininkai
i
k .;
dauguma
jy
u i
specialy
idu inj
i
idu inj
iSsila inima,
ys
aukS aji
i
du
nebaig a
idu inj),
s eika os
apsaugos
(D uskininky
sana o ijos
,,.Nemunas“
da buo ojai:
dauguma
gydy oju,
jy
iSsila-
inimas
aukS asis,
medicinos
sese y
i
k .
ap a naujan¢io
pe sonalo,
daugelis
jy
baige
specialy
idu inj
i
ienas
asmuo
idu inj
mokslq)
i
Zemés
Ukio
(Va énos
a-
jono
d iejy
kolikiy,
ag op amoninio
susi ienijimo,
e e ina ijos
s o ies
da buo o-
jai:
ag onomai,
e e ina ijos
gydy ojai,
Zemés
ikio
mechanizacijos
inZinie iai,
zoo echnikai,
ekonomis ai,
buhal e iai
i
k .,
ku iy
maZdaug
pusé
u i
auké aji,
o
ki i
—
specialy
idu inj
iSsila inima).
S eng asi,
kad
anke os
bu y
pildomos
ob-
jek y iai
(s aipsnio
au o és
aki aizdoje).
Pagal
,,Leksikos
y imo
anke a“
aip
pa
bu o
s eng asi
iSaiSkin i,
kokiu
sociali-
niy
s e y
i
kokio
iSsila inimo
in o man ai
daZniau
linke
a o i
a p au inius
Zo-
dzius,
kokia
eali
jy
a osena.
Vienas
i§
,,Anke os“
uZda iniy
bu o
pa asy i
lie u iSkus
a i ikmenis
okiy
populia iy
a p au iniy
ZodZiy,
kaip
an ai:
anonsas,
depo uo i,
kon eine is,
limi uo i
lokalinis,
plane is,
p og esy us,
s uk ii a.
Ju
lie u iskus
a i ikmenis
(iSanks inis
skelbimas;
ix em i,
nu em i;
dézé
p e-
kéems; ap ibo i;
ie inis;
sklandy u as;
pazZangus;
sanda a,
sudé is)
nu odé
44,2°%,
apklaus yjy,
u in¢iy
aukS aji
iSsila inima
(25,5%
jy
a saké
ne iksliai).
Tiksliai
a -
saké
i
34,61%
in o man y,
u in iy specialy
idu inj
iSsila inima
(45,8%
ju
p i-
asé
ne ikslius
lie u iskus
a i ikmenis),
13,1%
in o man y?,
u in¢iy idu inj
iSsi-
la inima
jy
lie u iSkus
a i ikmenis
Zino
ge ai,
o
8,4%
ju
a sakymy
bu o
klaidingi.
Tu in ys
idu inj
iSsila inima
(Siuo
a eju
daugiausia
p o esinés
echnikos
mokyk-
los
mokslei iai)
misy
nu ody y
a p au iniy
ZodZiy
lie u iskus
a i ikmenis
ge ai
1
Anke os*
a sakai
saugomi
Lie u os
MA
Lie uyiy
kalbos
ins i u o
Kalbos
is o ijos
i
dia-
lek ologijos
sky iaus
ank aS iniuose
onduose.
*
MaZas
a sakymu
p ocen as
y a
odél,
kad
dauguma
in o man y
isiSkai
nea liko
Sios
uz-
duo ies.
I§
o
aip
pa
galima
da y i
i8 ada,
kad
isi
nea sakiusieji
i gi
nezino
lie u i8ku
y
a p au-
iniy
Zodziy
a i ikmeny.
119
pa asé
ik
2,5%
in o man y,
o
8,24%
—
p as ai.
In o man y,
u in iy
nebaig a
aukS aji
moksla,
a sakymai
be eik
ienodi:
ge ai
—
6,34%,
klaidingai
—
6,3%.
Ka u
kons a uo a,
kad
iksliausius
Siy
a p au iniy
ZodZiy
lie u iskus
a i ikme-
nis
Zino
kul i os
(ge ai
20,8%,
p as ai
—
0,96%),
s eika os
apsaugos
(ge ai
—
20,23%,
p as ai
—
10%),
isuomeninés-poli inés
(ge ai
—
13,06%,
p as ai
—
2,21%),
masinés
komunikacijos
(ge ai
—
10,6%,
p as ai
—
3,4%)
s e y
da buo o-
lai.
Tai
daugiausia
u in ys
aukS aji
a
specialy
idu inj
iSsila inima
in o man ai.
Daugiausia
ne iksliy
a sakymy
pa eiké
gamybos
(ne
43,23%,
ge ai
—
ik
12,9%)
i
Zemés
Ukio
(klaidingai
19.31%,
ge ai
—
11,43
4)
s e y
da buo ojai.
Galima
da y i
i’ ada,
kad
lie u iskus
pa eik y
a p au iniy
ZodZiy
a i ikmenis
ge iau
Zino
aukS esnio
i§sila inimo
Zmonés.
Vadinasi,
jie
a p au inius
ZodZius
daz-
niau
i
a oja.
Pa ys
populia iausi
i
misy
miné y
a p au iniy
ZodZiy
y a
Sie:
limi uo i
(ji
a oja
61
in o man as
—
64%
i8
95
apklaus uju),
kon eine is
(54—
56,8%),
p og esy us
(51—53,7%).
Visi
ki i
a p au iniai
ZodZiai
a ojami
menkiau,
y
ie oje
daZnesni
i
populia esni
sa ieji
ZodzZiai.
»Anke oje*
bu o
klausimy,
i8 ySkinan iy,
a
misy
miné y
issila inimo
g upiy
i
socialiniy
s e y
in o man ai
linke
daZniau
a o i
a p au inius,
a
lie u iSkus
zodzius
(kai
jy
eikSmés
su ampa).
Bu o
pa eik a
sakiniy
bei
ZodZiy
junginiy
su
okiais
aisyklingai
pa a o ais
a p au iniais
Zodziais,
p z.:
Globalinis
ka as.
Is
isy
pozZymiy
eikia
isski i
dominuojancius.
Vie oj
pab auk y
a p au iniy
zodziy
galima
bu o
pa a8y i
lie u iskus
ZodzZius
i
k .
Dazniau
a p au inius
Siy
sakiniu
Zodzius
linke
a o i
Zmonés,
u in ys
specia-
ju
idu inj
( a p au inius
—
73,3%,
lie u i8kus
—
26,1%),
nebaig a
idu inj
( a p au inius
—
41,3%,
lie u iskus
—
3,43°%)
i
idu inj
( a p au inius
—
26,1%,
lie u iSkus
—
9,87%)
i8sila inima.
Ta p au inius
ZodZius
Siuose
sakiniuose
daZniau
linke
a o i
Zemés
kio
( a p au inius
—
85,8%,
lie u iskus
—
13,3%),
gamybos
( a p au inius
—
72,9%,
lie u iskus
—
262%),
S ie imo
( a p au inius
—
12%;
lie u iskus
—
27,8%)
s e y
in o man ai.
Vie oje
pab auk y
a p au iniy
ZodZiy
Siuose
sakiniuose
lie u iskus
ju
a i ik-
menis
(pasaulinis;
y aujancius,
pag indinius)
da%niau
a oja
in o man ai,
u in ys
aukS aji
iSsila inima
(lie u iskus
—
49,63°%,,
a p au inius
—
42.77%).
Tai
daugiau-
sia
masinés
komunikacijos
(lie u iskus
—
40,7%,
a p au inius
—
8,1%),
s eika-
os
apsaugos
(lie u iskus
—
76,2%,
a p au inius
—
23,2
4),
kul i os
(lie u is-
kus
—
51,8%,
a p au inius
—
32,3%)
s e y
da buo ojai.
Tai
ody y, kad
aukS aji
iSsila inima
u in ys
in o man ai,
ge iau
su okdami
abiejy
g upiy
Zodziy
apa-
ybe,
labiau
b angina
i
e ina
gim ajj
Zodj.
»Anke oje“
bu o
uZduo is
igaiskin i,
a
sinonimigkai
dazniau
a ojami
a p-
au iniai,
a
lie u i8ki
ZodZiai.
Bu o
pa eik i sakiniai
su
skliaus eliuose
nu ody ais
lie u iskais
a i ikmenimis,
p z.:
P ojek as
bu o
(pako eguo as,
pa aisy as).
Tech-
niné
komisija
pas ebéjo
masiny
kons ukciju
kai
ku iuos
(de ek us,
ikumus).
Ply y
(de ici as,
ikumas)
labai
jauciamas
s a ybose.
|
ma q
pak ies i
ge iausi
(a bi ai,
eiséjai)
i
k .
Taip
pa
bu o
uZduo ys
be
sakiniy,
p z.:
ak y umas
—
eiklumas,
ekspe imen as
—
bandymas,
undamen as
—
pama as,
li as
—
kel u as,
li iazé
—
120
akmenligé,
adiacija
—
spindulia imas,
emon as
—
(pa) aisymas,
en abilus
—
pelningas,
s abilus
—
pa a us
i
k .
Reikéjo
pab auk i
a
Zodj,
ku j
daZniau
a oja.
Is yskéjo,
kad
a p au inius
ZodZius
dazniau
linke
a o i
in o man ai,
u in ys
specialy
idu inj
( a p au inius
—
47,84%,
lie u iskus
—
34,76%),
idu inj
( a p-
au inius
—
25,08%,
lie u iskus
—
23,97%)
iSsila inima.
Siai
in o man y
ka ego-
ijai
p iklauso
Zemés
iikio
( a p au inius
—
46,85%,
lie u iSkus
—
36,15%),
gamy-
bos
( a p au inius
—
44,48%,
lie u iskus
—
40,13%)
i
s eika os
apsaugos
( a p-
au inius
—
41,45%,
lie u iskus
—
27,29%)
s e y
da buo ojai.
Lie u iskus
ZodZius
daZniau
linke
a o i
in o man ai,
u in ys
nebaig a
idu i-
nj
(lie u iskus
—
22,22%,
a p au inius
—
18,51%)
i
nebaig a
aukS aji
(lie u is-
kus
—
14,16%,
a p au inius
—
11,15%)
iSsila inimg.
O
in o man ai,
u in ys
auk8 aji
issila inima,
daZniau
linke
a o i
lie u iSkus
a i ikmenis,
no s
gana
dide-
lis
Siy
in o man y
p ocen as
a oja
i
a p au inius
ZodZius
(lie u iskus
—
38,33%,
a p au inius
—
35,87%).
DaZniau
lie u iskus
a oja
masinés
komunikacijos
(lie-
u iskus
—
43,52%,
a p au inius
—
14,29%),
isuomeninés-poli inés
(lie u is-
kus
—
69,05%,
a p au inius
—
36,85%),
kul i os
(lie u iskus
—
18,55%,
a p-
au inius
—
15,25%)
s e y
da buo ojai.
I§
daZniausiai
a ojamy
a p au iniy
Zodziy
miné ini
Sie:
/i as
(i§
95
in o man y
ji
a oja
88—96,6%),
emon as
(83—87,4%),
adiacija
(73—76,8%),
ekspe imen-
as
(63—66,3%).
Tik
lie u isko
ZodZio
akmenligé
né
ienas
in o man as
nekei ia
a p au iniu
Ji iazé.
I§
a saky
medZiagos
iS ySkéjo
i
klaidingas
a p au iniy
ZodZiy
a ojimas.
Tai
ma y i
i8
sakiniy:
Globalinis
(didziulis,
milziniskas)
mokes is.
Ge a
aplinka
o muoja
(ugdo)
kalba.
Cia
globalinis
i
o muoja
pa a o i
ne
ie oje.
Pa i a,
kad
ie
in o man ai,
ku ie
linke
daZniau
a o i
a p au inius
ZodZius,
da
ne e ai
juos
pa a oja
i
klaidingai.
An ai
misy
pa eik uose
sakiniuose
klaidin-
gai
a p au inius
ZodZius
a oja
ne
72,7%
specialy
idu inj
issila inima
u in ys
in o man ai.
Be
o,
ik
27%
jy
mokéjo
Siuo
a eju
pa a o i
ikslius
lie u iskus
a i-
ikmenis.
Klaidingai
a p au inius
ZodZius
a ojo
53,2%
aukS aji
moksla
baigusiy
in o man y,
o
ikslius
lie u iskus
—
37,7%.
I
41,35%
in o man uy,
u in¢iy
nebaig a
idu inj
moksla,
misy
miné u
a eju
neiSb auké
klaidingai
pa a o y
ZodZiy,
lie u iskais
a i ikmenimis
juos
pakei é
ik
4,2%.
43,6%
in o man y,
u in¢iy
idu inj
iSsila inima,
aip
pa
klaidingai
a oja
a p au inius
ZodZius;
ikslius
lie u iSkus
jy
a i ikmenis
anda
ik
8,35%.
IS
nu ody-
y
sakiniy
21,9%
in o man y,
u inéiy
nebaig a
aukS ajj
issila inima,
neiSb auké
klaidingai
pa a o y
a p au iniy
Zodziy,
o
iksliais
lie u iSkais
juos
pakei é
ik
8.4%.
Pe Z elgus
a ski y
s e y
in o man y
anke y
a sakus,
i8 y$kéjo
panasi
endenci-
ja:
a p au inius
ZodZius
linke
a o i
in o man ai
daZniau
juos
a oja
klaidingai.
Misy
pa eik y
sakiniy
kKlaidingai
pa a o us
a p au inius
ZodzZius
globalinis,
o muoja
eks e
paliko
nekeisdami
a i ikmenimis
didZiulis
(milZiniskas)
i
ugdo
ne
48,1%
Zemés
kio
(lie u iskais
pakei é
ik
16,7%),
38%
s eika os
apsaugos
(pakei é
lie u iSkais
14,6%)
i
31%
gamybos
(kei é
lie u i8kais
—
27,1%)
s e y
in o man y.
16,3%
eks e
paliko
klaidingai
,,Anke oje“
pa eik us
a p au inius
Zo-
121
dZius
kul i os
s e os
in o man y
( ik
12,5%
Siy
in o man y
juos
pakei é
iksliais
lie u iSkais).
Tiksliais
lie u iSkais
a i ikmenimis
nu ody uosius
a p au inius
ZodZius
daZniau
linke
keis i
masinés
komunikacijos
(pakei é
25%,
paliko
nepa aise
6,9%),
isuome-
ninés-poli inés
(pakei é
25%,
nepa aisé
14,8%),
S ie imo
(pakei é
51,9%,
nepa aisé
37,5%)
s e y
in o man ai.
Is
,,Anke os“
a saky
is ySkéjo,
kad
didelis
p ocen as
in o man y
nu ody ujy
a p au iniy
ZodzZiy
a o i
nemoka.
Daba inéje
lie u iy
bend inéje
Snekamojoje
kalboje
da
gana
gajiis
ne aisyklin-
gos
da ybos
p ie eiksmiai
su
o man u
-iai,
pada y i
i8
san ykiniy
bid a dziy
su
p iesaga
-inis.
,,Anke oje“
bu o
sakinys:
Bilie ai
bu o
ixpi k i
pe
( eko diniai,
eko diskai,
labai,
nepap as ai)
umpq
laikq.
18
skliaus eliuose
esan iy
a ian y
in-
o man ams
eikéjo
pasi ink i
ienq
ku j.
A saky
medZiaga
odo,
kad
ne
66,7%
specialaus
idu inio
iSsila inimo
i
33,3°%,
in o man y,
u in¢iy
aukS ajj
issila inima,
klaidingai
pasi inko
p ie eiksmj
eko diniai.
Visi
3j
p ie eiksmj
a ojan ys
in o -
man ai
y a
is
zemés
ikio
a ba
gamybos
s e y.
Tokiy
ne aisyklingos
da ybos
p ie eiksmiy
ka ais
gi dime
i
pe
adijq
i
ele-
izija.
Juos
a oja
ne
in eligen ai.
Pa yzdZiui,
AS
daugiau
esu
op imis é.
AS
j
gy e-
nimg
Zi iu
iloso iniai
(=
iloso iskai)
—
kalba ak o é
pe
ele izija
1987
05
03.
Fiziniai
(=
iziskai)
Zmogus
nepajégus
pakel i
okio
k i io
kalba
spo o
komen a-
o ius
pe
ele izijg
1988
03
07
i
k .
»Anke oje“
bu o
pa eik a
po a
sakiniy
su
a p au iniais
ZodZiais,
ku iems
lie-
u isky
a i ikmeny
ne u ima,
p z.:
Jaunuolis
apsi ilkes
ySkiais
ma skiniais
i
ap-
simo es
dZinsais.
Poilsio
namuose
daugelis
mii i
So ais.
A sakymuose
iS ySkéjo,
kad
in o man ai,
linke
daZniau
a o i
a p au inius
Zo-
dzius,
eks e
dZinsus
i
So us
paliko,
O
in o man ai,
daZniau
linke
a o i
lie u i8-
kus
ZodZius,
dzinsy
i
So y
ie oje
si ilé
j ai iausiy
lie u isky
pakai aly.
Vie oje
Zo-
dzio
diinsai
jie
si ilé
spo ines
kelnes,
da bines
kelnes,
0
ie oje
So ai
—
umpikes,
Spo ines,
umpas
spo ines
kelnes,
puskelnes,
glaudes
i
pan.
Lie u iskais
Siy
ZodZiy
nekei é
75,4%
in o man y,
u in¢iy
specialy
idu inj
(kei é
—
23,1%),
50,1%
aukS aji
(kei é
—
32,35%)
i
23%
idu inio
(kei é
—
15,2%)
issila inimo.
Diinsus
i
So us
keis i
lie u iskais
ZodZiais
a
junginiais
dazZniau
y a
linke
in-
o man ai,
u in ys
nebaig a
aukS ajj
iSsila inima
( a oja
nu ody us
a p au inius
Zodzius
13,25%,
keiéia
lie u iskais
—
35,8%).
Be eik
oks
p ocen as
(13%)
in o -
man y,
u in¢iy
nebaig a
idu inj
issila inima,
a oja
a p au inius
ZodzZius dzinsai
i
So ai
i
38,9%
keigia lie u iskais.
Nu ody y
a p au iniy
ZodZiy
lie u i8kais
daZniausiai
nekei ia
Zemés
iikio
(60,5%,
kei ia
—
15%)
i
gamybos
(45,8%,
kei ia
—
29,3%)
s e y
da buo ojai.
Didesnj
p ocen a
in o man y,
keiéian iy
misy
minimus
a p au inius
Zodzius
lie u iskais,
suda o
isuomeninés-poli inés
(kei ia
lie u iskais
23,9%,
a oja
a p-
au inius
16,2%),
S ie imo
(kei ia
lie u iSkais
53,2%,,
a oja
a p au inius
42%),
kul i os
(keiéia
lie u iSkais
23,6%,
a oja
a p au inius
8,1),
masinés
komunika-
122

cijos
(kei ia
lie u iskais
15.4%,
a oja
a p au inius
10,4
4)
i
s eika os
apsaugos
(keigia
lie u iskais
29,6%,
a oja
a p au inius
27,7%)
s e y
da buo ojai.
I§
95
apklaus yjy
a p au inj
Zodj
dzZinsai
a oja
37
(38,9%)
in o man ai,
jj
keigia
lie u iskais
a ian ais
58
(61%)
in o man ai,
So ai
a oja
26
(27,4%)
in-
o man ai,
kei ia
jj
lie u iikais
sinonimais
—
69
(72,6%)
in o man ai.
Is
,,Anke os*
a saky
ka ais
ma y i
am
ik as
nusis a ymas
p ie§
kai
ku iuos
a p au inius
ZodZius
(nepaisan
o,
kad
ne u ima
jiems
lie u isky
a i ikmeny).
Ypaé
ai
aki aizdu
su
ZodZiais,
j a dijan¢iais
naujus
daik us,
madingas
p ekes,
e-
as
ealijas,
p z.:
bluzonas,
k uizas,
s esas,
olje as
i
pan.
Tokiais
a ejais
mini-
mos
ealijos
daZnokai
j a dijamos
lie u iSkai
ap aSomuoju
bidu.
Tai,
miisy
nuomo-
ne,
ody u,
kad
minimi
a p au iniai
ZodZiai,
bidami
nauji,
kalban iesiems
da
y a
nejp as i,
jy
u inys
ne isai
aiSkus.
Anke os*
a sakai odo,
kad
daugelis
lie u iy
kalboje
a ojamy
a p au iniy
zodziy
pap as ai
y a
p iside ine
p ie
one inés
i
g ama inés
kalbos
sis emos
i
ape
am
ik a
jos
leksikos
nuosa ybe.
Jiems
isy
pi ma
p iklauso
ZodZiai
ka a,
adijas,
kinas,
ilmas,
masina,
diskas
i
k .
Tu in
ai
gal oje,
né a,
misy
nuomone,
pama o
i
i
angly
pe
usus
pas
mus
a kelia usius
dZinsus
i
So us
keis i
lie u iSkais.
I§
a sakymy
ma y i,
kad
kai
ku ie
in o man ai
linke
a o i
a p au inius
Zo-
dZius
i
en,
ku
ge iau
inka
lie u iskas
a ian as
a
hib idinis
jo
edinys.
Pa yz-
dziui,
,,Anke oje*
bu o
sakinys:
Kiek iena
Salis
daug
démesio
ski ia
(gazi ikacijai,
dujo ikacijai).
Reikéjo
pab auk i
a
skliaus eliuose
pa a’y a
Zodj,
ku j
daZniau
a -
oja.
Siuo
a eju
ge iau
a o i
hib ida
dujo ikacijai.
Pasi odo,
kad
i8
95
miisy
in-
o man u
—
45
(47,4%)
ju
a oja
gazi ikacijg,
0
ik
28
(29,5%)
dujo ikacijq.
Gazi ikacija
dazniau
uz
dujo ikacijg
a oja
in o man ai,
u in ys
specialy
idu-
inj
(gazi ikacija
—
45,5%,
dujo ikacija
—
21,4%),
idu inj
i
nebaig a
idu inj
i8sila inima
(gazi ikacijq
abieju
issila inimo
g upiy
a oja
po
13,6%
in o man y;
dujo ikacija
—
10,7°%,
in o man y,
u ingiy
idu inj
i
9,8%
in o man y,
u in iy
nebaig a
idu inj
moksla).
Tai
daugiausia
in o man ai
i8
S ie imo
(40,9%;
dujo i-
kacijg
—
7,1%),
Zemés
ikio
(40,3%;
dujo ikacijg
—
21,4%)
i
gamybos
(26,9%;
dujo ikacijq
—
14,3%)
s e u.
Gazi ikacijos
isai
ne a oja
in o man ai,
u in ys
aukS ajj
iSsila inima.
Tai
pap as ai
kul i os
i
isuomeninés-poli inés
s e y
da buo ojai.
64,3%
in o man u,
u inéiy
auk% ajj
i8sila inima,
a oja
dujo ikacijq,
0
27,3%
—
gazi ikacijq.
Tai
daz-
niausiai
masinés
komunikacijos
(dujo ikacijgq
—
7,1%,
gazi ikacija
—
4,5%)
i
s eika os
apsaugos
(dujo ikacijg
—
28,6%,
gazi ikacija
—
13,4%)
s e y
da buo o-
jai.
Remdamiesi
,,Anke os“
medZiagos
duomenimis,
galime
da y i
i$ ada,
kad
a p-
au inius
ZodZius
daZniausiai
linke
a o i
in o man ai,
u in ys
specialyji
idu inj
i
idu inj
iSsila inima,
aip
pa
gana
didelis
p ocen as
i
aukS aji
iSsila inima.
Tai
daugiausia
gamybos,
zemés
ikio
i
S ie imo
s e y
da buo ojai.
IS
nag iné os
medZia-
gos
plaukia
i
ki a
i8 ada:
in o man ai daZniau
a ojan ys
a p au inius
ZodZius,
da o
daugiau
i
su
jy
a ojimu
susijusiy
seman iniy
klaidy.
IS
misy
apklaus yjy
klaidingai
a p au inius
ZodZius
daZniausiai
a ojo
Zemés
ikio
i
gamybos
s e y
da buo ojai,
u in ys
specialyji
idu inj
i
aukS ajj
iSsila inima.
123
Dauguma
a p au iniy
Zodziy,
bidami
e minai
i
a likdami
e miny
unkcija,
dagniausiai
kalboje
i
pa eisinami.
Viena
y3kesniy
daba inés
lie u iy
bend inés
kalbos
ypa ybiy
y a
j ai iy
e miny
pagauséjimas.
Te minai
a ojami
ne
ik
moks-
liniame,
be
i
j ai iuose
ki uose
lie u iy
bend inés
kalbos
s iliuose.
|
laik aS ius,
isuomeninius
bei
poli inius
Zu nalus,
g oZing
li e a ii a,
adijo
i
ele izijos
laidas
jie
sk e biasi
ne
ik
pa ieniui,
be
i
iS isomis
g upémis.
$j
p ocesq
ska ina
eks a-
ling is iniai
ak o iai
—
mokslo
aidmens
didéjimas,
echnikos
jsigaléjimas,
in-
ensy iis
a p au iniai
ySiai
i
k .
Ka u
su
i ai iy
mokslo
i
echnikos
s i iy
e miny
pli imu
daugiausia
j
poli-
ine
leksika
bend inéje
kalboje
( iek
aS y,
iek
Snekamojoje)
jsigali
i
jy
a oji-
mas
pe kel inémis
eik’mémis,
ka ais
kiek
susiau éja
iesioginiy
jy
eikSmiy
a -
ojimo_
s e a.
Pazymé ina,
kad
j ai iu
laiku
pe kel inémis
eik8mémis
daugiau
a ojami
ski -
ingy
s i iy
e minai.
Daba
labai
daznai
Siomis
eikSmémis
a ojami
medicinos,
biologijos,
izikos,
ma ema ikos
i
k .
mokslo
s i¢iy
e minai.
DaZnai
de e mino-
logizuojami
i
bend inés
kalbos
leksikoje
a ojami
a p au iniai
e minai.
»Anke oje“*
bu o
klausimas:
A
jis
gali e
nespecialia
(ne
e mino)
eikSme
pa a o i
Zodzius
akumuliuo i,
balas as,
diagnozé,
diapazonas,
o bi a,
akuumas.
Sie
ZodzZiai
bu o
pa eik i
su
sakiniais,
ku iuose
misu
nu ody ieji
e minai
y a
de-
e minologizuo i,
i
in o man ams
sakinio
gale
eikéjo
pa aSy i
Zodelj
., aip*
a -
ba
,,ne“.
Dalis
in o man y
,,Anke oje“
pa aSé
i
daugiau
sakiniy
su
misy
nu ody-
ais
e minais,
pa a o ais
pe kel inémis
eikSmémis.
Taip
pa
bu o
mégin a
i8-
siaiSkin i,
a
a p au iniai
e minai
y a
a ojami
sakinyje
pe kel inémis
eikSmé-
mis,
no in
su eik i
minéiai
humo is inj
a spal j.
Jeigu
aip,
ai
misy
minimus
e -
minus
eikéjo
pab auk i.
IS ySkéjo,
kad
pe kel inémis
eikSmémis
miné us
e minus
linke
daugiau
ya -
o i
in o man ai,
u in ys
nebaig g
aukS qaji
(pe kel inémis
eik’mémis
—
48,0%,
iesioginémis
eikSmémis
—
23,67%,
pe kel inémis
eikSmémis
pa a o i
e minai
su eikia
min¢iai
humo is inj
a spal i
—
28%),
specialyji
idu inj
(pe kel inémis
eikSmémis
—
28,72%,
iesioginémis
eik8mémis
—
19,93%,
pe kel inémis
eiks-
mémis
pa a o i
e minai
su eikia sakiniui
humo is inj
a spalyi
—
16,2°%),
idu i-
nj
iSsila inima
(pe kel inémis
eikSmémis
—
23,33°%,
iesioginémis
eikSmémis
—
10%,
pe kel inémis
eikSmémis
panaudo i
e minai
su eikia sakiniui
humo is i-
nj
a spal j
—
10%).
Miné us
a p au inius
e minus
de e minologizuo i
dazniau
linke
Zemés
ikio
(de e minologizuoja
46,83%,
a oja
iesioginémis
eikSmémis
15,55%,
a oja
pe kel inémis
eik’mémis,
no édami
su eik i
min iai
humo is inj
a spal j
12,52%),
s eika os
apsaugos
(38,49%,
a oja
iesioginémis
eikSmémis
26,95%,
a oja
pe kel inémis
eikSmémis,
no édami
su eik i
humo is inj
a spal j
10,27%),
isuo-
meninés-poli inés
(33,37%,
a oja
iesioginémis
eik8mémis
19,07%,
a oja
pe -
kel inémis
eikSmémis,
no édami
su eik i
min iai
humo is inj
a spalyj
33,37%),
kul i os
(33,32%,
a oja
iesioginémis
eikSmémis
18,03%,
a oja
pe kel inémis
eikSmémis,
no édami
su eik i
sakiniams
humo is inj
pobiidj
31,45%)
s e y
da buo-
ojai.
124
I§
pa eik ujy
a p au iniy
e miny
pe kel inémis
eik’mémis
daZniausiai
a o-
jami
diagnozé
(pa a ojo
27
=
28,4%
i8
95
apklaus yju),
akuumas
(25=26,3%
i§
95),
diapazonas
(21=22,1%
i&
95),
p z.:
Jis
aip
mane
cha ak e iza o:
i
egois-
as,
i
smulkmeniskas,
i
aldingas,
—
iesiog
pilng
diagnoze
nus a é.
Mes
aip
d auga ome,
0
daba
miisy
san ykiai
—
isiskas
akuumas.
Fizikos
moky ojas
i
li e a u iniy
aka y
o ganiza o ius
—
okj
diapazonq
a§
sup an u.
Vidu inio
mokslo
nebaige
in o man ai
(daugiausia
is
gamybos
s e os)
pe kel-
inémis
eiks’mémis
Siuos
e minus
daZniau
linke
a o i,
siekdami
humo is inio
e ek o
(33,37%,
iesioginémis
eikSmémis
a oja
18,2%, pe kel inémis
—
13,65).
AukS aji
moksla
baige
in o man ai
minimus
e minus
daZniau
linke
a o i
iesioginémis
eikSmémis
(36,47%,
pe kel inémis
—
31,75%;
a oja
pe kel inémis
eikSmémis,
no édami
su eik i
sakiniams
humo is inj
a spal i
—
10,43%).
Tiesio-
ginémis
eikimémis
daZniau
juos
linke
a o i
masinés
komunikacijos
(55,58%;
pe kel inémis
—
33,33%;
humo is iniais
ikslais
—
16,7%),
S ie imo
(23,63%;
pe kel inémis
—
14,6%;
humo is iniais
ikslais
—
16,67%)
s e y
in o man ai.
Anke oje“
bu o
i
ki as
isai
analogiskas
klausimas,
lie ian is
pe kel inés
eikimés
a p au iniy
e miny
ana omija,
a e ija,
ba ome as,
ink us a imas,
po-
encialas
a osena.
18
y imo
duomeny
ma y i,
kad
pe kel inémis
eik’mémis
nu ody uosius
e mi-
nus
da%niau
linke
a o i
in o man ai,
baige
aukS aji
(48,28
%;
pe kel inémis
eiks-
mémis
ne a oja
19,44%),
idu inj
(45,96%;
pe kel inémis
eikSmémis
ne a oja
27,6%)
i
specialyji
idu inj
(44,12%;
pe kel inémis
eikSmémis
ne a oja
40,16%)
mokslg.
Taip
dazZniausiai
da o
Zemés
Ukio
s e os
da buo ojai.
Pe kel inémis
eik’mémis
daZniausiai
Siuo
a eju
a ojami
ZodZiai
po encia-
las
(i$
95
apklaus yjy
ji
a oja
53—55,8%),
ba ome as
(i8
95
—
50—52,6%),
ana omija
(i8
95
—
45—47,4%),
p z.:
Nuola
auga
isuomenés
in elek ualinis
po-
encialas.
Gamybos
ba ome as
—paklausa.
Labai
sudé inga
e iniy,
socialiniy
pasaulézii os
p obleny
ana omija.
I§
dalies
y8kéja
endencija:
in o man ai,
linke
daZniau
a o i
a p au inius
Zo-
dius,
y a linke
i
de e minologizuo i
a p au inius
e minus.
,,Anke os“
suda y ojams
s a bu
bu o
Zino i,
ku ia
eik8me
i iamieji
in o man ai
dazniau
y a
linke
a o i
a p au inj
Zodj
a eljé:
a
,.d abuziy
siu imo
di b u e“,
a
,,aukS os
klasés
d abuziy
siu imo
di b u e*.
A sakai
odo,
jog
dazZnesné
Sio
Zo-
dzio
eik’mé
—
,,d abuZiy
siu imo
di b u é“
—
61
(64,2%)
i8
95
apklaus yjy,
o
eikimé
,,auk8 os
klasés
d abuZiy
siu imo
di b u é“
—
20
(21,1%).
Tik
gamybos
s e os
da buo ojai
a eljé
dazniau
linke
a o i
eikSme
,,aukS os
Klasés
d abuziy
siu imo
di b u e*
(45%);
,,d abuziy
siu imo
di b u e“
—
82%).
Daba iniu
mokslo
i
echnikos
e oliucijos
laiko a piu
a p au inés
leksikos
gauséjimas
ypa
bidingas
iSsi ys iusiy
Saliy
kalbose.
Pasaky ina,
kad
mokslo,
echnikos,
kul i os
da buo ojy
démesys
a p au inei
e minijai
kiek ienais
me ais
didéja.
Tai
lemia
bi inybé
keis is
a p au ine
in o macija,
an a
e us
—
daugia-
125
albys és
daba iniame
pasaulyje
jsi y a imas.
Sp endZian
daugelj
moksliniy
p ob-
lemy
a p au iniu
mas u
i
yks an
j ai iy
Saky
be a piSkiems
moksliniams
kon ak-
ams,
jp as os
kalbos
ba je o
j eikimo
p iemonés
—
kalby
mokymasis
i
a oji-
mas
(o
e imy
apim is
miisy
laikais
kiek ienais
me ais
padidéja
15—20%)
—
negali
pakankamai
pa enkin i
a p au inio
bend a imo
s e y.
[
ai
eikia
a k eip i
démesj
a kan
kiek ienos
nacionalinés
kalbos
e minija:
e inan
iena
a
ki a
e ming
bi ina
a siZ elg i
ne
ik
j
sa os
kalbos
sis ema,
be
i
j
a p au inj
mokslo
kalbos
kon eks a
(AnTou ox,
1985,
9),
Nag iné oji
medziaga
odo,
kad
a p au inius
Zodzius
gana
daznai
a oja
i ai-
aus
iSsilayinimo
i
j ai iy
p o esijy
Zmonés,
no s
jy
a o i
be
didelés
bi inybés
i
ne e é y.
IS
jos
iS ySkéja
ne e ai
i
nepa eisinama
a p au iniy
zodziy
a osena.
Ju
nemaza
andame
en,
ku
isai
pakak y
ien
sa y
lie u isky
Zodziu.
I§
ik o
,,Anke os“
duomenys
i gi
pa i ina,
jog
pe
daZnai
a p au iniai
Zo-
dziai
ya ojami
Snekamojoje
kalboje.
Tiek
mokslo
li e a i oje,
iek
Snekamojoje
kalboje,
misy
nuomone,
ne eiké y
pik naudZiau i
sunkiai
sup an amais
a p au i-
niais
ZodZiais,
ypa¢
kai
jis
ne u i
e mino
eikSmés.
Bi ina
kalboje
samoningai
eng i
ne eikalingy
a ba
ne iksliai,
ne
sa o
eikSme
a ojamy
a p au iniy
ZodZiu.
Pe
daZnas
a p au iniy
ZodZiy
a ojimas
apsunkina
zmoniy
bend ayimo
ySius,
kalba,
min j.
O
mes,
kaip
eisingai
pas ebi
K.
Gai enis
(1987,
19),
,,min j
daz-
nai
da
alks ome
s e imais
ibais.
Tilas
mokslininkas
ne
sako,
kad
kai
ki a
kalba
pasakai
a
pa aSai
—
nei
p idési,
nei
a imsi*.
Sia
min i,
kaip
ma éme,
g aZiai
pa emia
i
,,Anke os“
a saky
analizé.
I§
jos
ma y i,
kad
iks a
ne
sa y
ZodZiu,
ne
sa o
e minu,
0
paga bos
gim ajai
kalbai.
Lie u iSkais
ZodZiais
galima
iSsaky i
pacias
sudé ingiausias
min is,
su o muo i
eikSmingiausias
p oblemas.
Ta p au iniai
ZodZiai,
kaip
odo
i
,Anke os“
a sakai,
pap as ai
pa eisinami
Snekamojoje
kalboje
ik
ada,
kai
lie u i8ko
a i ikmens
ne u ime
a ba
kai
a p au-
inio
i
lie u isko
ZodZio
eikSmés
ne
isai
su ampa.
Ta p au iniy
ZodZiy
a oji-
mas
pa eisinamas
i
ada,
kai
jy
lie u isky
sinonimy
emocinis-eksp esinis
a ba
unkcinis-s ilis inis
a spal is
ki as.
Be
o, jei
lie u iskas
Zodis
né a
e minas,
0
a p-
au inis
Zodis
a
unkcija
a lieka,
ji
ge iau
i
a o i.
»Anke os“
duomeny
analizé
konk eéiais
pa yzdZiais
pa odo
kai
ku iy
pla iau
a ojamy
a p au iniy
Zodziy
bei
e miny
ne
isada
pa eisinama
b o imasi
i
misu
in eligen y
Snekamaja
kalba.
LITERATURA
Gai enis
K.
Pasaky i
logiSkai
i
lie u i8kai
//
Kalbos
kul i a.
1987.
Sas.
5.
P.
19—21.
Ska dzius
P.
Lie u i8ki
a p au iniy
ZodZiy
a i ikmenys.
Cikaga,
1973.
Axysenko
B,
B.
Bonpocs
HHTepHallMoHamM3aliMM
ciOBapHO O
cocTaBa
A3biKa,
XapbKos,
1975,
An onwx
JI.
A.
JIma suc ayeckoe
ynopszoxenue
Benopycckoi
HaysHok
TepMuHONO Hn
u
npoOseMsl
MHTepHAWHOHaTM3auMU
TepMHHONO H4ecKoK
neKcuKu
//
Mokslo
kalbos
kul i os
i
e minologijos
p oblemos
/
Lie u iu
kalbo y os
klausimai.
V.,
1985.
T.
24.
P.
5—10.
126