Dėl kai kurių tarptautinių ir lietuviškų žodžių vartojimo šnekamojoje bendrinėje kalboje

LIETUVIŲ LEKSIKOS IR TERMINOLOGIJOS PROBLEMOS VIDA RUDAITIENĖ DĖL KAI KURIŲ TARPTAUTINIŲ IR LIETUVIŠKŲ ŽODŽIŲ VARTOJIMO ŠNEKAMOJOJE BENDRINĖJE KALBOJE Dabar, spartėjant mokslo ir technikos pažangai, naujų tarptautinių žodžių su- žinome vis daugiau. Nėra pasaulyje kalbos, kurioje nebūtų svetimos kilmės arba tarptautinių Žodžių, nes tautos tarpusavyje bendrauja. Atrandamos naujos realijos, o su jomis ateina ir pavadinimai, kurie paprastai skolinami iš tos tautos, iš kurios atkeliavo naujoji realija. Kadangi daugelis įvairių tautų sukurtų vertybių yra tarp- tautinio pobūdžio, tai mokslinio bendravimo tikslais iškyla ir tarptautinių žodžių poreikis. Tarptautinių žodžių vartojimas yra sudėtingas reiškinys, pir- miausia, kaip minėjome, susijęs su kalbų kontaktais. Šiuo metu svarbia proble- ma tampa terminijos internacionalėjimas. Dėl kultūros, švietimo ir išsilavinimo ki- limo tarptautiniai žodžiai iš mokslo ir technikos sričių skverbiasi į kitus bendrinės kalbos stilius, „jie yra visuotinai pripažintos natūralios svarbiausių dabartinės kul- tūros sąvokų leksinės semantinės raiškos formos“ (Axynenko, 1975, 198). Dabar mokslinė tarptautinė terminija masiškai pradedama vartoti įvairiuose bendrinės kalbos stiliuose. Žodžių skolinimasis yra natūralus reiškinys. Visose kalbose daugėja tarptauti- nių žodžių, ypač terminų. Tarptautiniai žodžiai dabar vis dažniau vartojami žmonių iš įvairių visuomenės sluoksnių, net darbininkų bei kolūkiečių šnekamojoje kalboje, taip pat ir publicistiniuose žanruose — iš tribūnos, politinėje kalboje, laikraščių straipsniuose ir kt. Kalbant apie tarptautinių žodžių vartojimo variantiškumą lietuvių kalboje, galima pasakyti, kad jis pasireiškia dviem būdais: paraleliai vartojamas lietuviškas ir tarptautinis žodis, galintis būti ir senas, ir naujas, pvz.: aeroplanas — lėktuvas, aviatorius — pilotas, lakūnas, eksportas — išvežimas (Skardžius, 1973, 25). Taip pat kalboje gali būti vartojamos ilgosios ir trumposios tarptautinių žodžių formos, pvz.: kinematografas — kinas, metropolitenas ir metro, radiotelegrafas — radijas, takso- motoras — taksi. Tačiau dabar trumposios tarptautinių žodžių formos dažnai nugali ilgąsias, pvz.: radiotelegrafas, taksomotoras, arba siaurėja jų reikšmė ir vartoji- mo sfera, pavyzdžiui, kinematografas. Kartais esti nepastovi kai kurių tarptautinių žodžių giminė, pvz.: filma — filmas, šlanga — šlangas. Vykdydamas sąjunginę temą „Dvikalbystės ir daugiakalbystės tipologija Ta- rybų Sąjungoje“, 1987 m. Lietuvių kalbos ir literatūros institutas surengė mokslinę ekspediciją sociolingvistiniams bei kalbos duomenims rinkti ir pagal „Leksikos ty- 118 rimo anketą“* iš ty atsakų medžiagos, autorės rinktos iš Varėnos ir Druskininkų, ir parengtas straipsnis. Apklausti 95 minėtų rajonų lietuviai, dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos var- totojai iš šių socialinių sferų: visuomeninės-politinės (Varėnos rajono partijos ir komjaunimo komitetų darbuotojai — sekretoriai, skyrių vedėjai, dauguma jų bai- gę aukštąjį mokslą, du jo nebaigę ir du turintys specialųjį vidurinį išsilavinimą), švietimo (Varėnos vaikų darželio-lopšelio darbuotojai: dauguma auklėtojų, muzikos vadovų ir kito aptarnaujančio personalo, turinčio specialų vidurinį išsilavinimą, du jų aukštąjį ir du vidurinį išsilavinimą, profesinės technikos mokyklos moksleiviai), masinės komunikacijos (Varėnos rajoninio laikraščio redakcijos darbuotojai: skyrių vedėjai, redaktoriai, korespondentai ir kt., kurių tik vienas yra nebaigęs aukštojo mokslo), kultūros (Varėnos centrinės bibliotekos bibliotekininkai, daugu- ma jų turi specialų vidurinį išsilavinimą, du jų baigę aukštąjį mokslą ir du vidurinį), gamybos (Varėnos buitinio kombinato darbuotojai: inžinieriai, meistrai, technolo- gai, ekonomistai, buhalteriai, darbininkai ir kt.; dauguma jų turi specialų vidurinį ir vidurinį išsilavinimą, trys aukštąjį ir du nebaigtą vidurinį), sveikatos apsaugos (Druskininkų sanatorijos „Nemunas“ darbuotojai: dauguma gydytojų, jų išsila- vinimas aukštasis, medicinos seserų ir kt. aptarnaujančio personalo, daugelis jų baigę specialų vidurinį ir vienas asmuo vidurinį mokslą) ir žemės ūkio (Varėnos ra- jono dviejų kolūkių, agropramoninio susivienijimo, veterinarijos stoties darbuoto- jai: agronomai, veterinarijos gydytojai, Žemės ūkio mechanizacijos inžinieriai, zootechnikai, ekonomistai, buhalteriai ir kt., kurių maždaug pusė turi aukštąjį, o kiti — specialų vidurinį išsilavinimą). Stengtasi, kad anketos būtų pildomos ob- jektyviai (straipsnio autorės akivaizdoje). Pagal „Leksikos tyrimo anketą“ taip pat buvo stengtasi išaiškinti, kokių sociali- nių sferų ir kokio išsilavinimo informantai dažniau linkę vartoti tarptautinius žo- džius, kokia reali jų vartosena. Vienas iš „Anketos“ uždavinių buvo parašyti lietuviškus atitikmenis tokių populiarių tarptautinių žodžių, kaip antai: anonsas, deportuoti, konteineris, limituoti lokalinis, planeris, progresyvus, struktūra. Jų lietuviškus atitikmenis (išankstinis skelbimas; ištremti, nutremti; dėžė pre- kėms; apriboti; vietinis; sklandytuvas; pažangus; sandara, sudėtis) nurodė 44,29, apklaustųjų, turinčių aukštąjį išsilavinimą (25,59 jų atsakė netiksliai). Tiksliai at- sakė ir 34,619, informantų, turinčių specialų vidurinį išsilavinimą (45,894 jų pri- rašė netikslius lietuviškus atitikmenis), 13,19% informanty?, turinčių vidurinį išsi- lavinimą jų lietuviškus atitikmenis žino gerai, o 8,494 jų atsakymų buvo klaidingi. Turintys vidurinį išsilavinimą (šiuo atveju daugiausia profesinės technikos mokyk- los moksleiviai) mūsų nurodytų tarptautinių žodžių lietuviškus atitikmenis gerai 1 „Anketos“ atsakai saugomi Lietuvos MA Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dia- lektologijos skyriaus rankraštiniuose fonduose. * Mažas atsakymų procentas yra todėl, kad dauguma informantų visiškai neatliko šios už- duoties. Iš to taip pat galima daryti išvadą, kad visi neatsakiusieji irgi nežino lietuviškų tų tarptau- tinių žodžių atitikmenų. 119 parašė tik 2,594 informantų, o 8,2494 — prastai. Informantų, turinčių nebaigtą aukštąjį mokslą, atsakymai beveik vienodi: gerai — 6,3494, klaidingai — 6,3%,. Kartu konstatuota, kad tiksliausius šių tarptautinių žodžių lietuviškus atitikme- nis žino kultūros (gerai 20,89%,, prastai — 0,9694), sveikatos apsaugos (gerai — 20,2394, prastai — 10944), visuomeninės-politinės (gerai — 13,0694, prastai — 2,2194), masinės komunikacijos (gerai — 10,6%,, prastai — 3,4%) sferų darbuoto- lai. Tai daugiausia turintys aukštąjį ar specialų vidurinį išsilavinimą informantai. Daugiausia netiksliy atsakymų pateikė gamybos (net 43,23%, gerai — tik 12,9%) ir žemės ūkio (klaidingai 19,31%, gerai — 11,43 |) sferų darbuotojai. Galima daryti išvadą, kad lietuviškus pateiktų tarptautinių žodžių atitikmenis geriau žino aukštesnio išsilavinimo Žmonės. Vadinasi, jie tarptautinius žodžius daz- niau ir vartoja. Patys populiariausi iš mūsų minėtų tarptautinių Žodžių yra šie: limituoti (jį vartoja 61 informantas — 649, iš 95 apklaustųjų), konteineris (54— 56,89), progresyvus (51—53,794). Visi kiti tarptautiniai žodžiai vartojami menkiau, y vietoje dažnesni ir populiaresni savieji žodžiai. „Anketoje“ buvo klausimų, išryškinančių, ar mūsų minėtų išsilavinimo grupių ir socialinių sferų informantai linkę dažniau vartoti tarptautinius, ar lietuviškus žodžius (kai jų reikšmės sutampa). Buvo pateikta sakinių bei žodžių junginių su tokiais taisyklingai pavartotais tarptautiniais žodžiais, pvz.: Globalinis karas. Iš visų požymių reikia išskirti dominuojančius. Vietoj pabrauktų tarptautinių žodžių galima buvo parašyti lietuviškus žodžius ir kt. Dažniau tarptautinius šių sakinių žodžius linkę vartoti žmonės, turintys specia- jų vidurinį (tarptautinius — 73,3%, lietuviškus — 26,194), nebaigtą vidurinį (tarptautinius — 41,39%, lietuviškus — 3,43%) ir vidurinį (tarptautinius — 26,194, lietuviškus — 9,8794) išsilavinimą. Tarptautinius žodžius šiuose sakiniuose dažniau linkę vartoti žemės ūkio (tarptautinius — 85,8%,, lietuviškus — 13,394), gamybos (tarptautinius — 72,99£, lietuviškus — 26,2%,), švietimo (tarptautinius — 72,194, lietuviškus — 27,894) sferų informantai. Vietoje pabrauktų tarptautinių žodžių šiuose sakiniuose lietuviškus jų atitik- menis (pasaulinis; vyraujančius, pagrindinius) dažniau vartoja informantai, turintys aukštąjį išsilavinimą (lietuviškus — 49,6394£, tarptautinius — 42,77%,). Tai daugiau- sia masinės komunikacijos (lietuviškus — 40,79%, tarptautinius — 8,19%,), sveika- tos apsaugos (lietuviškus — 76,294, tarptautinius — 23,2 4), kultūros (lietuviš- kus — 51,894, tarptautinius — 32,3%,) sferų darbuotojai. Tai rodytų, kad aukštąjį išsilavinimą turintys informantai, geriau suvokdami abiejų grupių Žodžių tapa- tybę, labiau brangina ir vertina gimtąjį žodį. „Anketoje“ buvo užduotis išaiškinti, ar sinonimiškai dažniau vartojami tarp- tautiniai, ar lietuviški žodžiai. Buvo pateikti sakiniai su skliausteliuose nurodytais lietuviškais atitikmenimis, pvz.: Projektas buvo (pakoreguotas, pataisytas). Tech- ninė komisija pastebėjo mašinų konstrukcijų kai kuriuos (defektus, trūkumus). Plytų (deficitas, trūkumas) labai jaučiamas statybose. Į mačą pakviesti geriausi (arbitrai, teisėjai) ir kt. Taip pat buvo užduotys be sakinių, pvz.: aktyvumas — veiklumas, eksperimentas — bandymas, fundamentas — pamatas, liftas — keltuvas, litiazė — 120 akmenligė, radiacija — spinduliavimas, remontas — (pa)taisymas, rentabilus — pelningas, stabilus — patvarus ir kt. Reikėjo pabraukti tą žodį, kurį dažniau vartoja. Išryškėjo, kad tarptautinius žodžius dažniau linkę vartoti informantai, turintys specialų vidurinį (tarptautinius — 47,849, lietuviškus — 34,7694), vidurinį (tarp- tautinius — 25,08%;, lietuviškus — 23,979) išsilavinimą. Šiai informantų katego- rijai priklauso žemės ūkio (tarptautinius — 46,8594, lietuviškus — 36,159), gamy- bos (tarptautinius — 44,489(, lietuviškus — 40,13%) ir sveikatos apsaugos (tarp- tautinius — 41,459%,, lietuviškus — 27,2994) sferų darbuotojai. Lietuviškus žodžius dažniau linkę vartoti informantai, turintys nebaigtą viduri- nį (lietuviškus — 22,2294, tarptautinius — 18,5194) ir nebaigtą aukštąjį (lietuviš- kus — 14,16%, tarptautinius — 11,15%,) išsilavinimą. O informantai, turintys aukštąjį išsilavinimą, dažniau linkę vartoti lietuviškus atitikmenis, nors gana dide- lis šių informantų procentas vartoja ir tarptautinius žodžius (lietuviškus — 38,33 On tarptautinius — 35,879). Dažniau lietuviškus vartoja masinės komunikacijos (lie- tuviškus — 43,529,, tarptautinius — 14,2994), visuomeninės-politinės (lietuviš- kus — 69,0594, tarptautinius — 36,8594), kultūros (lietuviškus — 18,559%,, tarp- tautinius — 15,259%,) sferų darbuotojai. Iš dažniausiai vartojamų tarptautinių žodžių minėtini šie: liftas (iš 95 informantų jį vartoja 88—96,6%), remontas (83—87,4%), radiacija (73—76,89,), eksperimen- tas (63—66,394). Tik lietuviško žodžio akmenligė nė vienas informantas nekeičia tarptautiniu /itiaze. Iš atsakų medžiagos išryškėjo ir klaidingas tarptautinių žodžių vartojimas. Tai matyti iš sakinių: Globalinis (didžiulis, milžiniškas) mokestis. Gera aplinka formuoja (ugdo) kalbą. Čia globalinis ir formuoja pavartoti ne vietoje. Patirta, kad tie informantai, kurie linkę dažniau vartoti tarptautinius žodžius, dar neretai juos pavartoja ir klaidingai. Antai mūsų pateiktuose sakiniuose klaidin- gai tarptautinius žodžius vartoja net 72,794 specialų vidurinį išsilavinimą turintys informantai. Be to, tik 27%, jų mokėjo šiuo atveju pavartoti tikslius lietuviškus ati- tikmenis. Klaidingai tarptautinius žodžius vartojo 53,294 aukštąjį mokslą baigusių informantų, o tikslius lietuviškus — 37,794. Ir 41,359, informantų, turinčių nebaigtą vidurinį mokslą, mūsų minėtu atveju neišbraukė klaidingai pavartotų žodžių, lietuviškais atitikmenimis juos pakeitė tik 4,29. 43,694 informanty, turinčių vidurinį išsilavinimą, taip pat klaidingai vartoja tarptautinius Žodžius; tikslius lietuviškus jų atitikmenis randa tik 8,35 94. Iš nurody- tų sakinių 21,9%, informantų, turinčių nebaigtą aukštąjį išsilavinimą, neišbraukė klaidingai pavartotų tarptautinių žodžių, o tiksliais lietuviškais juos pakeitė tik 8,4%. PerZvelgus atskirų sferų informanty anketų atsakus, išryškėjo panaši tendenci- ja: tarptautinius žodžius linkę vartoti informantai dažniau juos vartoja klaidingai. Mūsų pateiktų sakinių klaidingai pavartotus tarptautinius žodžius globalinis, formuoja tekste paliko nekeisdami atitikmenimis didžiulis (milžiniškas) ir ugdo net 48,1% žemės ūkio (lietuviškais pakeitė tik 16,7%), 389%, sveikatos apsaugos (pakeitė lietuviškais 14,6%) ir 3194 gamybos (keitė lietuviškais — 27,19) sferų informantų. 16,394 tekste paliko klaidingai „Anketoje“ pateiktus tarptautinius žo- 121 džius kultūros sferos informantų (tik 12,59, šių informanty juos pakeitė tiksliais lietuviškais). Tiksliais lietuviškais atitikmenimis nurodytuosius tarptautinius žodžius dažniau linkę keisti masinės komunikacijos (pakeitė 25%, paliko nepataisę 6,99%,), visuome- ninės-politinės (pakeitė 25%, nepataisė 14,8%), švietimo (pakeitė 51,99, nepataisė 37,594) sferų informantai. Iš „Anketos“ atsakų išryškėjo, kad didelis procentas informantų nurodytųjų tarptautinių žodžių vartoti nemoka. Dabartinėje lietuvių bendrinėje šnekamojoje kalboje dar gana gajūs netaisyklin- gos darybos prieveiksmiai su formantu -iai, padaryti iš santykinių būdvardžių su priesaga -inis. „Anketoje“ buvo sakinys: Bilietai buvo išpirkti per (rekordiniai, rekordiškai, labai, nepaprastai) trumpą laiką. Iš skliausteliuose esančių variantų in- formantams reikėjo pasirinkti vieną kurį. Atsakų medžiaga rodo, kad net 66,79, specialaus vidurinio išsilavinimo ir 33,39/(, informanty, turinčių aukštąjį išsilavinimą, klaidingai pasirinko prieveiksmį rekordiniai. Visi šį prieveiksmį vartojantys infor- mantai yra iš žemės ūkio arba gamybos sferų. Tokių netaisyklingos darybos prieveiksmių kartais girdime ir per radiją ir tele- viziją. Juos vartoja net inteligentai. Pavyzdžiui, Aš daugiau esu optimistė. Aš į gyve- nimą žiūriu filosofiniai (= filosofiškai) — kalba aktorė per televiziją 1987 05 03. Fiziniai (= fiziškai) žmogus nepajėgus pakelti tokio krūvio kalba sporto komenta- torius per televiziją 1988 03 07 ir kt. „Anketoje“ buvo pateikta pora sakinių su tarptautiniais žodžiais, kuriems lie- tuviškų atitikmenų neturima, pvz.: Jaunuolis apsivilkęs ryškiais marškiniais ir ap- simovęs džinsais. Poilsio namuose daugelis mūvi šortais. Atsakymuose išryškėjo, kad informantai, linkę dažniau vartoti tarptautinius Zo- džius, tekste džinsus ir šortus paliko. O informantai, dažniau linkę vartoti lietuviš- kus žodžius, džinsų ir šortų vietoje siūlė įvairiausių lietuviškų pakaitalų. Vietoje žo- džio džinsai jie siūlė sportines kelnes, darbines kelnes, o vietoje šortai — trumpikes, sportines, trumpas sportines kelnes, puskelnes, glaudes ir pan. Lietuviškais šių žodžių nekeitė 75,49% informantų, turinčių specialų vidurinį (keitė — 23,19%), 50,19 aukštąjį (keitė — 32,359%) ir 239, vidurinio (keitė — 15,294) išsilavinimo. Džinsus ir šortus keisti lietuviškais žodžiais ar junginiais dažniau yra linkę in- formantai, turintys nebaigtą aukštąjį išsilavinimą (vartoja nurodytus tarptautinius žodžius 13,259, keičia lietuviškais — 35,89%,). Beveik toks procentas (1394) infor- mantų, turinčių nebaigtą vidurinį išsilavinimą, vartoja tarptautinius žodžius džinsai ir šortai ir 38,99, keičia lietuviškais. Nurodytų tarptautinių žodžių lietuviškais dažniausiai nekeičia žemės ūkio (60,59%, keičia — 159%) ir gamybos (45,8%, keičia — 29,3%,) sferų darbuotojai. Didesnį procentą informantų, keičiančių mūsų minimus tarptautinius Žodžius lietuviškais, sudaro visuomeninės-politinės (keičia lietuviškais 23,99, vartoja tarp- tautinius 16,29), švietimo (keičia lietuviškais 53,294, vartoja tarptautinius 4294), kultūros (keičia lietuviškais 23,6%,, vartoja tarptautinius 8,194), masinės komunika- 122 cijos (keičia lietuviškais 15,494, vartoja tarptautinius 10,4 ;) ir sveikatos apsaugos (keičia lietuviškais 29,69, vartoja tarptautinius 27,79) sferų darbuotojai. Iš 95 apklaustųjų tarptautinį žodį džinsai vartoja 37 (38,99%,) informantai, jį keičia lietuviškais variantais 58 (6194) informantai, šortai vartoja 26 (27,4*9() in- formantai, keičia jį lietuviškais sinonimais — 69 (72,69%,) informantai. Iš „Anketos“ atsakų kartais matyti tam tikras nusistatymas prieš kai kuriuos tarptautinius Žodžius (nepaisant to, kad neturima jiems lietuviškų atitikmenų). Ypač tai akivaizdu su žodžiais, įvardijančiais naujus daiktus, madingas prekes, re- tas realijas, pvz.: bluzonas, kruizas, stresas, voljeras ir pan. Tokiais atvejais mini- mos realijos dažnokai įvardijamos lietuviškai aprašomuoju būdu. Tai, mūsų nuomo- ne, rodytų, kad minimi tarptautiniai žodžiai, būdami nauji, kalbantiesiems dar yra neįprasti, jų turinys ne visai aiškus. „Anketos“ atsakai rodo, kad daugelis lietuvių kalboje vartojamų tarptautinių žodžių paprastai yra prisiderinę prie fonetinės ir gramatinės kalbos sistemos ir tapę tam tikra jos leksikos nuosavybe. Jiems visų pirma priklauso žodžiai kava, radijas, kinas, filmas, mašina, diskas ir kt. Turint tai galvoje, nėra, mūsų nuomone, pamato ir iš anglų per rusus pas mus atkeliavusius džinsus ir šortus keisti lietuviškais. Iš atsakymų matyti, kad kai kurie informantai linkę vartoti tarptautinius žo- džius ir ten, kur geriau tinka lietuviškas variantas ar hibridinis jo vedinys. Pavyz- džiui, „Anketoje“ buvo sakinys: Kiekviena šalis daug dėmesio skiria (gazifikacijai, dujofikacijai). Reikėjo pabraukti tą skliausteliuose parašytą žodį, kurį dažniau var- toja. Šiuo atveju geriau vartoti hibridą dujofikacijai. Pasirodo, kad iš 95 mūsų in- formantų — 45 (47,49) jų vartoja gazifikaciją, o tik 28 (29,594) dujofikacija. Gazifikaciją dažniau už dujofikaciją vartoja informantai, turintys specialų vidu- rinį (gazifikacija — 45,5%,, dujofikacija — 21,49,), vidurinį ir nebaigtą vidurinį išsilavinimą (gazifikaciją abiejų išsilavinimo grupių vartoja po 13,69, informanty; dujofikaciją — 10,794, informantų, turinčių vidurinį ir 9,8%, informanty, turinčių nebaigtą vidurinį mokslą). Tai daugiausia informantai iš švietimo (40,994; dujofi- kaciją — 7,1%), žemės ūkio (40,394; dujofikaciją — 21,4%,) ir gamybos (26,994; dujofikaciją — 14,3%,) sferų. Gazifikacijos visai nevartoja informantai, turintys aukštąjį išsilavinimą. Tai paprastai kultūros ir visuomeninés-politinés sferų darbuotojai. 64,394, informantų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, vartoja dujofikaciją, o 27,3%, — gazifikaciją. Tai daž- niausiai masinės komunikacijos (dujofikaciją — 7,1945, gazifikacija — 4,594) ir sveikatos apsaugos (dujofikaciją — 28,694, gazifikaciją — 13,49%,) sferų darbuoto- jai. Remdamiesi „Anketos“ medžiagos duomenimis, galime daryti išvadą, kad tarp- tautinius Žodžius dažniausiai linkę vartoti informantai, turintys specialųjį vidurinį ir vidurinį išsilavinimą, taip pat gana didelis procentas ir aukštąjį išsilavinimą. Tai daugiausia gamybos, Žemės ūkio ir švietimo sferų darbuotojai. Iš nagrinėtos medžia- gos plaukia ir kita išvada: informantai dažniau vartojantys tarptautinius žodžius, daro daugiau ir su jų vartojimu susijusių semantinių klaidų. Iš mūsų apklaustųjų klaidingai tarptautinius žodžius dažniausiai vartojo žemės ūkio ir gamybos sferų darbuotojai, turintys specialųjį vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą. 123 Dauguma tarptautinių žodžių, būdami terminai ir atlikdami terminų funkciją, dažniausiai kalboje ir pateisinami. Viena ryškesnių dabartinės lietuvių bendrinės kalbos ypatybių yra įvairių terminų pagausėjimas. Terminai vartojami ne tik moks- liniame, bet ir įvairiuose kituose lietuvių bendrinės kalbos stiliuose. Į laikraščius, visuomeninius bei politinius žurnalus, grožinę literatūrą, radijo ir televizijos laidas jie skverbiasi ne tik pavieniui, bet ir ištisomis grupėmis. Šį procesą skatina ekstra- lingvistiniai faktoriai — mokslo vaidmens didėjimas, technikos įsigalėjimas, in- tensyvūs tarptautiniai ryšiai ir kt. Kartu su įvairių mokslo ir technikos sričių terminų plitimu daugiausia į poli- tinę leksiką bendrinėje kalboje (tiek raštų, tiek šnekamojoje) įsigali ir jų vartoji- mas perkeltinėmis reikšmėmis, kartais kiek susiaurėja tiesioginių jų reikšmių var- tojimo sfera. Pažymėtina, kad įvairiu laiku perkeltinėmis reikšmėmis daugiau vartojami skir- tingų sričių terminai. Dabar labai dažnai šiomis reikšmėmis vartojami medicinos, biologijos, fizikos, matematikos ir kt. mokslo sričių terminai. Dažnai determino- logizuojami ir bendrinės kalbos leksikoje vartojami tarptautiniai terminai. „Anketoje“ buvo klausimas: Ar jūs galite nespecialia (ne termino) reikšme pavartoti žodžius akumuliuoti, balastas, diagnozė, diapazonas, orbita, vakuumas. Šie žodžiai buvo pateikti su sakiniais, kuriuose mūsų nurodytieji terminai yra de- terminologizuoti, ir informantams sakinio gale reikėjo parašyti žodelį „taip“ ar- ba „ne“. Dalis informantų „Anketoje“ parašė ir daugiau sakinių su mūsų nurody- tais terminais, pavartotais perkeltinėmis reikšmėmis. Taip pat buvo mėginta iš- siaiškinti, ar tarptautiniai terminai yra vartojami sakinyje perkeltinėmis reikšmė- mis, norint suteikti minčiai humoristinį atspalvį. Jeigu taip, tai mūsų minimus ter- minus reikėjo pabraukti. Išryškėjo, kad perkeltinėmis reikšmėmis minėtus terminus linkę daugiau var- toti informantai, turintys nebaigtą aukštąjį (perkeltinėmis reikšmėmis — 48,094, tiesioginėmis reikšmėmis — 23,6794, perkeltinémis reikšmėmis pavartoti terminai suteikia minčiai humoristinį atspalvį — 289%), specialųjį vidurinį (perkeltinėmis reikšmėmis — 28,72%,, tiesioginėmis reikšmėmis — 19,9394, perkeltinėmis reikš- mėmis pavartoti terminai suteikia sakiniui humoristinį atspalvį — 16,2%), viduri- nį išsilavinimą (perkeltinėmis reikšmėmis — 23,3394, tiesioginėmis reikšmėmis — 10%, perkeltinėmis reikšmėmis panaudoti terminai suteikia sakiniui humoristi- nį atspalvį — 109%). Minėtus tarptautinius terminus determinologizuoti dažniau linkę žemės ūkio (determinologizuoja 46,839%,, vartoja tiesioginėmis reikšmėmis 15,559,, vartoja perkeltinėmis reikšmėmis, norėdami suteikti minčiai humoristinį atspalvį 12,529), sveikatos apsaugos (38,4994, vartoja tiesioginėmis reikšmėmis 26,9594, vartoja perkeltinėmis reikšmėmis, norėdami suteikti humoristinį atspalvį 10,279%), visuo- meninės-politinės (33,3794, vartoja tiesioginėmis reikšmėmis 19,079, vartoja per- keltinėmis reikšmėmis, norėdami suteikti minčiai humoristinį atspalvį 33,37%), kultūros (33,3294, vartoja tiesioginėmis reikšmėmis 18,03 96: vartoja perkeltinémis reikšmėmis, norėdami suteikti sakiniams humoristinį pobūdį 31,4594) sferų darbuo- tojai. 124 Iš pateiktųjų tarptautinių terminų perkeltinėmis reikšmėmis dažniausiai varto- jami diagnozė (pavartojo 27 = 28,49, iš 95 apklaustųjų), vakuumas (25=26,3%, iš 95), diapazonas (21=22,19%, iš 95), pvz.: Jis taip mane charakterizavo: ir egois- tas, ir smulkmeniškas, ir valdingas, — tiesiog pilną diagnozę nustatė. Mes taip draugavome, o dabar miisy santykiai — visiškas vakuumas. Fizikos mokytojas ir literatūrinių vakarų organizatorius — tokį diapazoną aš suprantu. Vidurinio mokslo nebaigę informantai (daugiausia iš gamybos sferos) perkel- tinėmis reikšmėmis šiuos terminus dažniau linkę vartoti, siekdami humoristinio efekto (33,3794, tiesioginėmis reikšmėmis vartoja 18,294, perkeltinėmis — 13,659). Aukštąjį mokslą baigę informantai minimus terminus dažniau linkę vartoti tiesioginėmis reikšmėmis (36,479%,, perkeltinėmis — 31,7594; vartoja perkeltinėmis reikšmėmis, norėdami suteikti sakiniams humoristinį atspalvį — 10,439). Tiesio- ginémis reikšmėmis dažniau juos linkę vartoti masinės komunikacijos (55,5894; perkeltinėmis — 33,3394; humoristiniais tikslais — 16,794), švietimo (23,639; perkeltinėmis — 14,694; humoristiniais tikslais — 16,6794) sferų informantai. „Anketoje“ buvo ir kitas visai analogiškas klausimas, liečiantis perkeltinės reikšmės tarptautinių terminų anatomija, arterija, barometras, inkrustavimas, po- tencialas vartoseną. : Iš tyrimo duomenų matyti, kad perkeltinėmis reikšmėmis nurodytuosius termi- nus dažniau linkę vartoti informantai, baigę aukštąjį (48,28 94; perkeltinėmis reiks- mėmis nevartoja 19,449), vidurinį (45,9694; perkeltinėmis reikšmėmis nevartoja 27,6%) ir specialųjį vidurinį (44,129%,; perkeltinėmis reikšmėmis nevartoja 40,169) mokslą. Taip dažniausiai daro žemės ūkio sferos darbuotojai. Perkeltinėmis reikšmėmis dažniausiai šiuo atveju vartojami žodžiai potencia- las (iš 95 apklaustųjų jį vartoja 53—55,894), barometras (iš 95 — 50—52,69,), anatomija (iš 95 — 45—47,4%,), pvz.: Nuolat auga visuomenės intelektualinis po- tencialas. Gamybos barometras —paklausa. Labai sudėtinga etinių, socialinių pasaulėžiūros problemų anatomija. Iš dalies ryškėja tendencija: informantai, linkę dažniau vartoti tarptautinius žo- džius, yra linkę ir determinologizuoti tarptautinius terminus. „Anketos“ sudarytojams svarbu buvo žinoti, kuria reikšme tiriamieji informantai dažniau yra linkę vartoti tarptautinį žodį ateljė: ar „drabužių siuvimo dirbtuve“, ar „aukštos klasės drabužių siuvimo dirbtuve“. Atsakai rodo, jog dažnesnė šio Zo- džio reikšmė — „drabužių siuvimo dirbtuvė“ — 61 (64,29) iš 95 apklaustųjų, o reikšmė „aukštos klasės drabužių siuvimo dirbtuvė“ — 20 (21,19%,). Tik gamybos sferos darbuotojai ateljė dažniau linkę vartoti reikšme „aukštos klasės drabužių siuvimo dirbtuve“ (45%); „drabužių siuvimo dirbtuve“ — 8,29). Dabartiniu mokslo ir technikos revoliucijos laikotarpiu tarptautinės leksikos gausėjimas ypač būdingas išsivysčiusių šalių kalbose. Pasakytina, kad mokslo, technikos, kultūros darbuotojų dėmesys tarptautinei terminijai kiekvienais metais didėja. Tai lemia būtinybė keistis tarptautine informacija, antra vertus — daugia- 125 albystės dabartiniame pasaulyje įsivyravimas. Sprendžiant daugelį mokslinių prob- lemų tarptautiniu mastu ir vykstant įvairių šakų betarpiškiems moksliniams kontak- tams, įprastos kalbos barjero įveikimo priemonės — kalbų mokymasis ir vartoji- mas (o vertimų apimtis mūsų laikais kiekvienais metais padidėja 15-20%) — negali pakankamai patenkinti tarptautinio bendravimo sferų. Į tai reikia atkreipti dėmesį tvarkant kiekvienos nacionalinės kalbos terminiją: vertinant vieną ar kitą terminą būtina atsižvelgti ne tik į savos kalbos sistemą, bet ir į tarptautinį mokslo kalbos kontekstą (Anuroxnrox, 1985, 9). Nagrinėtoji medžiaga rodo, kad tarptautinius žodžius gana dažnai vartoja įvai- raus išsilavinimo ir įvairių profesijų žmonės, nors jų vartoti be didelės būtinybės ir nevertėtų. Iš jos išryškėja neretai ir nepateisinama tarptautinių žodžių vartosena. Jų nemaža randame ten, kur visai pakaktų vien savų lietuviškų žodžių. Iš tikro „Anketos“ duomenys irgi patvirtina, jog per dažnai tarptautiniai Zo- džiai vartojami šnekamojoje kalboje. Tiek mokslo literatūroje, tiek šnekamojoje kalboje, mūsų nuomone, nereikėtų piktnaudžiauti sunkiai suprantamais tarptauti- niais žodžiais, ypač kai jis neturi termino reikšmės. Būtina kalboje sąmoningai vengti nereikalingų arba netiksliai, ne savo reikšme vartojamų tarptautinių Žodžių. Per dažnas tarptautinių žodžių vartojimas apsunkina Žmonių bendravimo ryšius, kalbą, mintį. O mes, kaip teisingai pastebi K. Gaivenis (1987, 19), „mintį daž- nai dar valkstome svetimais rūbais. Tūlas mokslininkas net sako, kad kai kita kalba pasakai ar parašai — nei pridėsi, nei atimsi“. Šią mintį, kaip matėme, gražiai paremia ir „Anketos“ atsakų analizė. Iš jos matyti, kad trūksta ne savų žodžių, ne savo terminų, o pagarbos gimtajai kalbai. Lietuviškais žodžiais galima išsakyti pačias sudėtingiausias mintis, suformuoti reikšmingiausias problemas. Tarptautiniai žodžiai, kaip rodo ir „Anketos“ atsakai, paprastai pateisinami šnekamojoje kalboje tik tada, kai lietuviško atitikmens neturime arba kai tarptau- tinio ir lietuviško žodžio reikšmės ne visai sutampa. Tarptautinių Žodžių vartoji- mas pateisinamas ir tada, kai jų lietuviškų sinonimų emocinis-ekspresinis arba funkcinis-stilistinis atspalvis kitas. Be to, jei lietuviškas žodis nėra terminas, o tarp- tautinis žodis tą funkciją atlieka, jį geriau ir vartoti. „Anketos“ duomenų analizė konkrečiais pavyzdžiais parodo kai kurių plačiau vartojamų tarptautinių žodžių bei terminų ne visada pateisinamą brovimąsi į mūsų inteligentų šnekamąją kalbą. LITERATŪRA Gaivenis K. Pasakyti logiškai ir lietuviškai // Kalbos kultūra. 1987. Sas. 5. P. 19—21. Skardžius P. Lietuviški tarptautinių žodžių atitikmenys. Čikaga, 1973. Akyjienko B. B. Bonpocsi HHTepHaLHOHajIH3alLIHH CJIOBapHOTO COCTaBa A3blka. XapbKoB, 1975. Anroniokx JI. A. JImarBHCTHYeCKOE yrnopsaao4YeHHe Benopycckoif HayYHOH TEDpMHHOJIOTHH H npobJieMsl HHTEpHALHOKHAJIH3AaLIHH TEDMHHOJIOTHH4ecKOH nexcuku [/ Mokslo kalbos kultūros ir terminologijos problemos / Lietuvių kalbotyros klausimai. V., 1985. T. 24. P, 5—10, 126 B. PVJJAŪTEHE OB VITOTPEBJIEHMM HEKOTOPbIX HHOCTPAHHbIX H JIMTOBCKUX CJIOB B JIATOBCKOM PA3MOBOPHOM JIMTEPATYPHOM S3bIKE Pe3iome Ilpn Be5mojiHeHHH TeMbI ,, Tunonorus aBysssidus H MHOrosssaus B CCCP“ B 1987 r. Osuna OpraHM30BaHa JKCIONEJIMIJKA, BO BPeMs KOTODpONH H COrJiacHO „AHKeTe HCCIIEIOBaHMA JIEKCHKH“ CcOGn- paJIiHCb CONHOJIOTHYeCKHE H SA3BIKOBBIC JMaHHbIC. BLISBHJIOCb DpeaJIbHOC VIOOTDEeOJIEHHE HEKOTODBIX (3avacTyio H He YNOTDpeOJISEMEIX B IIpe/ieJiaxX HODMEI) JIEKCHYECKHX BapHaHTOB. B Hacrosmugeit CTaTbE HCINOJIb30BaH MATEDpHaJiI AHKETHDOBAHHS, IIpOBEJIEHHOTO aBTOPOM B ro- ponax Bapena nu ĮĮpyckunuuukrai. CorjiacHo YyrioManyToOjH aHKeTe, aBTOp npoBejia onpoc 95 nH- (opMaHTOB — mpeACTaBHTENCH CJIEJIyPOIIIHX COINHAJISHEIX cep: OOInECTBEHHO-IIO/IH THYHECKOKH, Ipo- CBeIICHHS, MAaCCOBOH KOMMYHHKAIHH, KYJIbTYDBI, POM3BOICTBA, 3IPAaBOOXPAHEHHS, CEJILCKOTO xo3siicTBa. COuHČxHajIbHLIM 00BEKTOM HCCJIEJIOBAHHS OLIJIH B3ATHI IHOTDEOHTEJIH COBDEMEHHOTO JIH- TOBCKOTO JIHTEPATYpPHOIO s3bika. V. BCeX pOJIHOH S35IK — JIMTOBCKHIA. CoBpeMeHHBIH JIMHTOBCKHŪ A3BIK „3apaxeH“ MHOA3BMHBIMU CjiOBaMH. OTciona H npobiaema ynorpeGienns: HHOCTPaHHbIX CJIOB. CorjiacHo aHKeTe, ObUta NPEANPUHATA MOMBITKA YCTAHOBHTS, KaKOBO pPeaJibHOE ynoTpebieHne HHOCTPaHHBIX CJIOB, M3 KaKHX COLMaIbHBIX cep H ¢ KaKHM obpa- 30BAHHėM HMH(OOPMAHTHI Yallle CKIOHHBI K YNOTpPeOJIEHHIO WHOCTPAHHBIX CJIOB. Ha ocHOBaHMM [JaHHBIX HAIIEro0 AHKETHOTO MaTepHajla MOXEM C/ejlaTh BBIBOM, “TO Yale CKJIOHHBI K YIIOTDeOJIEHHIO HHOCTPAHHBLIX CJIOB HH()OpMAHTBI CO CDeJIHHM CHELHATBHLIM H CDEJI- HUM oOpasosanuem. Kpome Toro, JĮOBOJIbHO BeJIHK MPOLEHT HHOOpMAHTOB C BHICIIHM 06pa3o- BAHHEM, DACHOJNIOKEHHLIX K YNOTpeOJIEHHIO MHOCTpaHHBIX CJIOB. K YyrnoTpeOJIeHHIO HHOCTDpaH- HBIX CJIOB Halle CKJIOHHB5I NPEICTABHTEIH CĖep NpPOM3BOICTBA, CEJIbCKOTO XO3siicTBa H mpo- casilieHMs. Marepuajibi HCCJIeJ1JOBAHHSA IIO3BOJISIOT CAENaTh H APYroi BBIBOJI: KTO Valle ynorped- JIACT HHOCTDpAaHHBIC CJIOBA, TOT JIeJIaeT Goble CEMAHTHYCCKHX OLIHOOK, CBA3aHHBIX C HX YIIOTpeO- senneM. Ilo jJiaHHbIM Onpoca, HanGonee 4acTO OLIHOO4HOC Y]OTDpeO/ieHHE HHOCTDAHHEIX CJIOB Y pa60THHKOB CO CPEIHHM CINEI(HAJI5HLIM H BbICIHHM OOpa3OBAHHCM H3 cep CeIbCKOro xo3aiicTBA H TpOH3BOJICTBA. BONBIIMKHCTBO YNOTpeOJISEMEIX B JIKTOBCKOM S3bIKE HHOCTPAHHBIX CJIOB SBIAIOTCS TEDMHHA- MH. Hapsiny c pacnpocrpaHeHHeM TePMHHOB B JIATEpaTYpHOM S135IKC YKODEHSETCS H HX YnOTpe6- JICHHE B NEPEHOCHOM 3HaucHHH. Ha OCHOBE aHKETHHIX HAHHBIX YCTAHOBJICEHA H TaKas TCHICHIIHS: HH(pOPMaHTBI, KOTOpbE Yalle CKJIOHHBI VIOOTDpEOJISTL MHOCTPAHHBIE CJIOBA, ¥allie JeTePMHHO- JIOTH3UPYIOT HHOCTPAHHLIE TEPMHHBI. Jlanubie Hale AKHKETbI MOKA3BIBAIOT, YTO HHOCTPAHHBIE CJIOBA TIOBOILHO YaCTO YNOTDEOIISIIOT- CSI JIIOABME C pa3jIMYHLIM OOpa30BaHHeM 6e3 0coboit HEOGXOTHMOCTH.