LIETUVIU
LEKSIKOS
IR
TERMINOLOGIJOS
PROBLEMOS
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXIX
(1991)
KAZIMIERAS
PAKALKA
D.
POSKOS
ZODYNO
GENEZE
IR
LIKIMAS
Dionizas
PoSka
(apie
1757—
1830
m.)
bu o
ne
ik
Zymus
poe as,
be
i
ge as
Zodynininkas,
e nog a as.
Jis
sup a o
naujo
lie u iy
kalbos
Zodyno
eikalinguma
i
ne
ka a
apie
ai
aSé.
1821
m.
k ie é
Vilniaus
uni e si e a
susi ipin i
Lie u os
is o ijos,
lie u iy
kalbos
Zodyno
i
g ama ikos
a’ymu
(PoSka,
1959,
271).
Po&ka
mané,
kad
nejmanoma
pa aSy i
ge os
g ama ikos,
kol
ne u ime
ikslaus
Zodyno.
Zodynas
esas
kalbos
undamen as
(PoSka,
1959,
489).
PoSka
ieSkojo,
kas
galé y
okj
Zodyna
pa aSy i.
Ne ades
a8y ojo,
pa s
sena éje
émési
Zodynininko
da bo.
Jo
leksikog a inei
eiklai
p i a é
ki i
Zemai iy
li e a ai.
Lenku
—
lo yny
—
lie-
u iy
kalby
Zodyna,
kaip
nu odo
i uliniame
lape,
jis
p adéjo
a8y i
1825
m.
ko o
8
diena.
Pa s
au o ius
Zodynq
pa adino
,,S ownik
jezyka
Li ewskiego,
Polskiego
i
La-
cinskiego“.
IS
ik yjy
Zodynas
y a
lenky
—
lie u iy
—
lo yny
kalbu.
1825
me us
M.
B enS einas
(1874—
1938)
laiko
da a,
kai
Po’ka
Zodyna
p adéjo
a8y i
j
,,8 a aS j“
(B ensz ejn,
1934,
20—21).
P ie
okios
i’ ados
B enS einas
u -
bi
p iéjo
emdamasis
L.
Juce i iaus
(1813—1846),
ge ai
pazinusio
D.
Poska,
ei-
giniu:
,,O
isas
sa o
da baus
gy enimo
alandéles
jis
sky é
a8y i
Lie u iy
kalbos
Zodynui“
(Jucewicz,
1837,
23).
Juce i iaus
eiginj
pa i ino
i
pa s
Poska
,,Zodyno
medZiagoje“
(No ose).
Jis
a8é:
,,Da an
a
Zodininka,
daug
da bo
u éjau
—
Pa s
sa o
anka
aSiau
i
pe aSinéjau“
(PoSka,
1959,
199).
V.
Maci inas
mano,
kad
PoSka
a liko
Zodyno
pa engiamuosius
da bus
jau
p ie’
1825
m.
,,[1825]
u bii
ik
p adéjo
pe aSiné i
jau
i8
seniau
ink a
Zodyno
medzZia-
ga,
nes
sunkiai
bii y
pa ikima,
kad
senas
Zmogus
pe
penke ius
me us
ligi
mi ies
bi y
is enges
pa asy i
oki
s amby
(daugiau
kaip
2000
psl.
ank aS io)
Zodyna“
(Maciiinas,
1981,
31).
PoSka
u éjo
iksla
i
engiama
Zodynq
j auk i
kuo
daugiau
ZodZiy.
Zodyna
Po&ka
lygino
su
gi ia:
kaip
dideléje
gi ioje
u i
as i
isokiy
medZiy,
aip
Zodyne
—
kiek iena
no ima
Zodj.
Zodyno
i ulinio
lapo
an oje
puséje
pa eiké
oki
sa o
su-
ku a
ke u eilj:
Ta
gi ia
ap u
ik a
a da
ge o
mi8ko,
Kad
and
kiek iena
medi,
ku io
eik
i
ie’ko:
Taip
i
miisy
Zodininks,
no iu,
kad
oks
bi u,
Kad
as y
koZnq
Zodi,
ku io
kas
ieSko y
(PoSka,
1959,
87).
8.
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
29
.
113
Sa o
Zodynui
lenkisky
Zodziy
egis a
jis
émé
i§
S.
B.
Lindés
SeSia omio
,,S ow-
nik
jezyka
polskiego“
(1807-1814).
SusipaZines
su
Lindés
Zodynu,
PoSka
sup a o
nep ilygsias
Lindei.
Todél
an as-
iniame
lape
pa aSé
a si
sa o iSka
kukly
pasi eisinima:
Lindé
pa asé
lenkams
puiku
Zodininka,
Ve as
ga bingo
a do
ge o
aS ininko,
Be an
daba
aSomo
a s
ne
ienas
aikis:
A ,
nei
Siaip,
nei
aip
paiSé
Zemai is
palaikis
(PoSka,
1959,
85).
Zinia
apie
a8oma
PoSkos
Zodyna,
kaip
paZymi
B enS einas,
eikiai
pasklido
a p
Poskos
bigiuliy:
poe as
S.
Valiiinas
(1789-1831)
suki é
li e a i inj
laiska
(Vali inas,
1957,
293-294).
Tame
laiske
Valiiinas
en uzias ingai
émé
Poskos
Zo-
dyno
sumanyma
i
da é
aSan¢éiam
Zodynq
eikSmingy
pa a imu.
Ga sas
apie
PoSkos
Zodyngq
pli o
Vilniaus
uni e si e e.
Sio
uni e si e o
p o e-
so ius
J.
Loboika
(1786—
1861)
apie
Poska
i
jo
Zodyna
in o ma o
N.
Rumiance-
a.
Ma Loboika
1825
m.
bu es
nu aZia es
Zemai ijon
no édamas
pama y i
Pos-
kos
Zodyn3
(Maci inas,
1981,
32).
Poska
nebaigé
Zodyno
aSy i.
Pe
penke ius
me us
pa aSé
daugiau
kaip
puse,
iki
lenkiSko
zodZio
,,sianie“.
Poska,
da
nebaiges
aSy i
zodyno,
gal ojo
apie
jo
spausdinimg.
Tai
odo
Zodyne
idé a
pas aba
spaus u ei
(,,P zes oga
dla
d uka -
ni“),
ku
PoSka
pa a ia
spausdinan
panaudo i
okius
spaus u és
Zenklus,
i§
ku iy
skai y ojas
ma y y
ski umus
a p
a ski y
kalbos
daliy
(S ownik...,
I
.,
163,
671).
PoSka,
sunkiai
si gdamas,
ipinosi
sa o
ank aS iy
i
Zodyno
likimu.
Tes a-
men u
isus
lie u iskus
ank aS¢ius
paliko
Kaje onui
Nezabi auskiui
(1800—
1876).
Pasku iniame
lenkiSkai
pa aSy o
es amen o
punk e
a8é:
,,No iu,
kad
mano
lie-
u iski
ank aS¢iai,
kokie
bus
as i,
bi y
pe duo i
Ge b.
Kaje onui
Nezabi auskiui,
gy enanciam
Lenky
ka alys és
Va Su os
mies e
i
besida buojan¢iam
lie u iy
kalbos
labui*
(PoSka,
1959,
672-677).
Tes amen g
ykdy i
pa edé
elionés
Zmonos
U Sulés
b oliui
Vincen ui
Sos-
noyskiui,
Rusijos
ka iuomenés
papulkininkiui
(B ensz ejn,
1934,
17).
Kaip
ma ysi-
me
i§
olesnés
Zodyno
is o ijos,
jis
PoSkos
es amen o
neiS eséjo.
Laimingas
likimas
lémé,
kad
PoSkos
Zodyno
ank aS is,
ne
ka a
paskelb as
dingusiu,
po
i ai iu
klajoniy
pasieké
miisy
laikus.
Zodyno
ank as is
pe éjo
dauge-
lio
Zmoniy
ankas.
Zinoma,
iksliai
pasek i
jo
kelione
iks a
duomeny.
Apie
Poskos
lie u iy
kalbos
Zodyna
pi ma
ka a
paskelbé
Juce iéius
1837
m.
iSleis oje
knygeléje
,,[S aukos
i
naujyjy
lenky
poe y
i
keli
Zodziai
apie
lie u iy
kalba
i
li e a i a“
(Jucewicz,
1857,
23).
Tas
ak as
paka ojamas
i
Sios
knygos
nezinomo
au o iaus
ecenzijoje
—
,,Nau-
jas
kii inys*
(Magazyn
Powszechny“,
1837,
229).
Pe iodinio
leidinio
,,.Magazyn
Powszechny“
edakcija
dél
Poskos
Zodyno
ank-
as io
p idéjo
okj
p ie a’q:
,,I8
pa ikimy
Sal iniy
suzZinojome,
kad
Sis
ank aS is,
es amen u
uz aSy as
Kaje .
Nezabi auskiui,
u éjo
bi i
Siam
pasiys as
da
1830
me-
ais,
be
nenuma y os
aplinkybés
§j
ank aS j
sulaiké
Kaune,
ad oka o
[Ju ge i iaus]
114
ankose.
Bu y
pageidau ina,
kad
ank aS is
pasiek u
sa o
pasky imo
ie a,
nes
ai
bii y
i ykdy a
a. a.
au o iaus
pasku iné
alia,
o
lie u iy—Zemaiéiy
li e a ii a,
be
abejo,
ik
u é y
naudos“
(Juce iéius,
1959,
667).
Tolesnei
PoSkos
Zodyno
is o ijai
da é
Siek iek
duomeny
ank aS inés
lie u iu
kalbos
g ama ikos
au o ius
Juozas
Ciulda
(1796—1861).
Jis
sa o
»
L umpuose
me menyse
apie
Zemai iy
kalbos
g ama ikos
aisykles“
aSé apie
Po’kos
zodyno
ank aS io
likima.
,,Cia
paminé a
Zodyna
kai
ku ie
no i
laiky i
ik
isi aizduojamu,
be
ai
ne eisinga.
NeZinau,
kaip
pa s
Zodyno
au og a as
pa eko
j
Kauna,
isi8kai
nemokanéiam
Zemai iSkai.
I§
jo
i
a§
bu au
pasiskolines
keliolikai
dieny.
Zodynas
bu o
d iejy
s ambiy
omy
in
4°
mino i
nuo
aidés
A
iki
P
im inai,
ijy
kalby;
lie u iy—lenky
i
lo yny.
No éjau
ji
isigy i,
be
kaina
18
b.
sidab u
anuome
man
bu o
pe
aukS a.
Po
nelaimingos,
a i ai
kalban
didziausiame
sku de,
iena éje
iS ikusios
Ju ge i iaus
mi ies,
iek
isi
jo
daik ai,
iek
i
Sis
ank aS is
neZinia
ku
dingo.
I ,
a odo,
Zu o
isam
laikui“
(Ju gu is,
1960,
25).
Ciulda
mégino
PoSkos
Zodyna
e in i:
,,No s
i
bidamas
d iejy
omy,
Zody-
nas,
mano
nuomone,
apémé
gal
ik
puse
omis
aidémis
p asidedan¢iy
Zodziy.
Tai
da bas
ne
ieno
Zmogaus
i
ne umpampalaikis
(Ju gu is,
1960,
25).
Su
Poskos
Zodynu
Ciulda
bu o
ge iau
susipazines
negu
ki i.
Sa o
g ama ikos
»il umpi
me menys...“
SeS ame
sky iuje
,Apie
Zemai i8ky
eilé aS¢iy
a’yma“
émési
PoSkos
Zodyno
eiliuo ais
pa yzdziais
(Ciulda,
70—72).
Ciuldos
eiginys,
kad
Po8kos
Zodyno
bu o
du
omai
nekelia
jokiy
abejoniy.
I
miisy
laikus
pasieké
du
Zodyno
omai.
Pi mas
omas
apémé:
A
—
Ozieb o
(1116
psl.),
an as
omas:
Ozieblogé
—
Sianie
(969
psl.).
Visas
ank aS is
2040
psl.
Ne-
Zinia,
kodél
Ciulda
nemini
Poskos
zodyno
dalies
R
—
Sianie.
Gal
Ciulda
apsi iko
nu odydamas
Zodyno
apim j
pagal
aides,
gal
ne
isa
Zodyno
ank aS j
Ju ge i ius
skolino
Ciuldai,
Pa s
Po’ka
Zodyna
ski s é
ne
omais
i
puslapiais
a
lapais,
be
a -
kuSais.
Visas
ank aS is
suda o
255
a kuSus.
Viename
a kuSe
4
lapai.
Doméjosi
PoSkos
Zodynu,
kaip
i
apsk i ai
li uanis ika,
lenky
kalbininkas
J.
Ka lo igius
(1836—1903).
S udijos
,,Apie
lie u iy
kalba“
sky iuje
,,Lie u iy
bibliog a ijos
b uoZai*
da é
Ziniy
apie
Poskos
Zodyna.
Ka lo i ius
ank aS io
ne-
ma é.
Tenkinosi
paka odamas
Juce i iaus
i
Ciuldos
duomenis
apie
PoSkos
Zo-
dyna.
Pa s
Ka lo i ius
nu odé,
kad
susipazin i
su
Ciuldos
g ama ikos
,,T umpi
me -
menys...“
spaudai
pa eng u
ank aS iu
jam
da es
Vilniaus
knygininkas
J.
Za ads-
kis
(Ka lowicz,
1875,
226—227).
Ka lo iéius,
iS isai
paka odamas
Ciuldos
in o macija,
p aleido
ak a,
kad
Po’-
kos
Zodyna
i§
Ju ge iéiaus
pi k i
no éjo
pa s
Ciulda.
Kaip
pa s
Ciulda
a8é,
su
Ju ge i ium
jis
nesulygo
dél
Zodyno
kainos.
Ka lo igiaus
nuomone,
Zinias
apie
Poskos
Zodyno
kelione
j
Kauna
pa eiké
Juce i iaus
knygelés
,,[8 aukos
i8
naujyjy
lenky
poe y...*
anoniminis
ecenzen-
as.
IS
ik ujy
ne
ecenzen as,
be
pa i
,,.Magazyn
Powszechny“
edakcija
paskelbé,
kad
PoSkos
ank aS is
a sidii é
Kaune.
Tolesnj
PoSkos
Zodyno
likima,
nenu odydamas
Sal iniy,
a skleidé
K.
Jokan as
(1880-1945),
agesis
slapy a dziu
A.
MiSkonis
(Miskonis,
1905).
ae
115
PoSkos
Zodyno
ank aS i,
Jokan o
liudijimu,
ado
A.
Juska
(1819-1880)
kazin
kokiame
d a e
Zemai ijoje
uzmes a
su
isokiu
Slam& u
un
uzly.
Ma y ,
PoSkos
Zo-
dynas
paskui
i
buyo
pas
A.
Juska.
Mi us
A.
JuSkai,
Po’kos
Zodynas
su
isais
ki-
ais
Juskos
ank aS iais
likes
jo
b oliui
Jonui
(1815—
1886).
Mi us
J.
Juskai,
Poskos
zodynas
a i eko
jo
Zmonai
Felicijai
JuSkienei,
gy enan iai
Do pa e.
Podkos
biog a o
B enS eino
Ziniomis,
po
Juskos
mi ies
jo
Zmona
Po&kos
Zo-
dyna
ka u
su
y o
ank aS iais
1908m.
pado anojo
Lie u iy
mokslo
d augijai
Vil-
niuje
(B ensz ejn,
1934,
27).
PoSkos
Zodyno
A—P
aidziy
papildymus
,,No as“,
B enS eino
liudijimu,
1912
m.
ai
d augijai
y a
pe da es
Jablonskis
(1860—
1930)
(B ensz ejn,
1934,
28).
_
Lie u iy
mokslo
d augijos
biblio eka
su
Po’kos
Zodyno
ank as iu
pa eldéjo
Lie u os
Moksly
Akademijos
Lie u iy
kalbos
i
li e a i os
ins i u as.
Daba
PoSkos
Zodyno
ank aS is
i
o okopijos
saugomos
Lie u iy
kalbos
i
li e a i os
ins i u o
biblio ekos
ank a8 yne.
LITERATURA
B ensz ejn
M.
Dionizy
Paszkiewicz,
pisa z
polsko-li ewski
nu
Zmudzi
w
Pie wszej
po owie
XIX
wieku.
Wilno,
1934.
Ciulda
J.
K é kie
pomys y
o
p awid ach
g ama ycznych
jezyka
Zmudzkiego
( ank ai is).
Jucewiez
L.
Wyja ki
z
nowoczesnych
poe éw
polskich
umaczone
na
jezyk
li ewski
z
p zy-
daniem
kilku
s éw
o
jezyku
i
li e a u ze
li ewskiej.
Wilno,
1837.
Juce i ius
L.
A.
RaS ai.
V.,
1959.
Ju gu is
V.
Ras a
Juozo
Ciuldos
1854
me y
g ama ika
//
Biblio eky
da bas.
1960.
N .
1.
Ka lowicz
J.
O
jezyku
li ewskim
//
Rozp awa,
1875
(i8spausdin a
a ski u
a spaudu).
Maciiinas
V.
Vilniaus
uni e si e as
i
lic u iSkasis
XIX
a.
p .
sajiidis
//
Li uanis ikos
ins-
i u o
1979
m.
su azia imo
da bai.
Chicago
Illinois,
1981.
Miskonis
A.
[K.
Jokan as].
Dionizas
PoSka
//
Vilniaus
Zinios.
1905.
N .
18.
Nowe
Dzielo
//
Magazyn
Powszechny,
dziennik
uzy ecznych
wiadomosci.
Rok
czwa y
w
Wa szawie
1837.
Poska
D.
RaS ai.
V.,
1959.
S ownik
jezyka
Li ewskiego,
Polskiego
i
Lacinskiego
p zez
Dionizego
Paszkiewicza
Zmuy-
dzina
( ank a’ is).
Vali inas
S.
Raszan em
lie uwiszka
Zodini
//
Lie u iy
li e a i os
is o ijos
ch es oma ija
i
Feodalizmo
epocha
/
Suda é
K.
Ko sakas,
J,
Lebedys.
V.,
1957.
P.
293—295.
K.
TIAKAJIKA
TEHE3MC
WU
CYAbBA
CHIOBAPA
J.
MOWKH
Pesiome
7I.
Tlom ka
(ox.
1757-1830)
6n11
He
TOMBKO
109TOM,
HO
H
HeKcuko pa om.
Ox
XOPOIO
Oco-
3Hall
HY2KY
B
HOBOM
jIMTOBCKOM
ciloBape.
U oOni
3anonHHTs
sTOT
Ipobe ,
B
1825
.
on
Ha a
COCTABNATh
TPCXbASLIMHbI
JIMTOBCKO-IOMbCKO-NaTHHCKHK
coBapb
,,Slownik
jezyka
li ewskiego
polskiego
i
acinskiego“.
Ho
mo
cymiecTBy
cnOBapb
ABUIAeTCA
MOsbCKO-NaTHHCKO-NUTOBCKUM.
PeecTpoM
MOsbCKHX
CHIOB
NOCHYKAI
U3BeCTHEIM
cHOBapb
C. B.
J nune
,,S ownik
jezyka
polskiego“
(1807-1814).
Tlom ka
c asun
nepey
coo
yemb
nom oToBuTS
nomHBI
cmoBaps.
Ho
a oi
em
He
JOcTu .
Pykonuce
cnosaps
oOpsipae ca
Ha
cnone
,,Sianie“,
Coc asun
apa
Toma:
I
A
—
Ozieblo,
II
Ozieb-
oS¢
—
Sianie.
Bce o
8
cnopape
2040
c.
116
To
3aseujanuio
Moun
pykonucb
ciopaps
nepemuia
K
mMTepa opy
Kae onacy
He3saOu ayc-
Kucy,
KOTOpEI
xu
B
Bapn ase.
OnHako
HenpeaBHTeHHEIe
OOCTOATeNBCTBa
MOMelIasIM
NepewaTb
pykonuch
To
Ha3Ha enu o.
Ona
WocTasacb
agpoxa y
FOp asuu ocy
B
Kaywace.
Anpoxa
co6upas-
ca
ciloBapb
nposa Ts.
Tlocne
cmep u
FOp asu4ioca
pykonuch
uciesna.
Ilo
cpenenuam
K.
YWoxan-
aca,
pykomucb
cnopapa
A.
FOu ka
o6napyxun
B
OHOM
uMeHHH
B
)Kemaii un.
Tlocne
cmepiZ
}Ou ku
pykonucb
Nonaya
B
pyku
e o
Gpa a
Vouaca.
B
1908
.
saoBa
VY.
FOu ku
nonapuna
cno-
sapb
Tlomku
JIu osckomy
HaysHomy
o6mec By
B
Bunbu oce.
Bu6mno eka
oOmecTBa
Opiia
ne-
penaia
Wuc u y y
mu oscko o
93bIka
4
muTepaTypsI
AKkaylemun
Hayx
JIuTsbI.
B
pykOnMcHOM
OT-
eneHuu
YNOMAHYTO O
HHCTMTyTa
CHOBapb
XPaHUTCA
HM
NOHBIHe.