LIETUVIU
LEKSIKOS
IR
TERMINOLOGIJOS
PROBLEMOS
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXIX
(1991)
JONAS
KLIMAVICIUS
KELETAS
HIDROLOGIJOS
TERMINU
MIKROSISTEMU
(VANDENS
TEKEJIMAS)
Sis
konk e us
i
gal
bisian is
ne
be
naudos
p ak inei
e miny
a kybai
i
a -
osenai
nag inéjimas
eo inémis
p ielaidomis,
p oblema ika
i
me odika
susijes
su
anks esniu
s aipsniu
,,Melio acija,
d enazas,
i igacija:
e iniai,
sinonimai
i
hiponimai
(Is o ijos,
sis emos
i
a osenos
b uoZai)“?.
Nag inéjimas
Siek
iek
iSeina
i§
hid ologijos
e minijos
iby,
ne engiama
sis e-
miniy
sqsajy
su
ki omis
e minijomis
(no s
dalies
jy
dés ymo
nuoseklumo
délei
eko
a sisaky i).
Hid ologija
Gia
labai
siejasi
su
melio acija,
ienu
ki u
a eju
i8ei-
nama
i
j
geog a ijos
e minija.
S aipsnyje
nag inéjamos
ne iek
mokslinés
sa oky,
kiek
kalbinés
seman inés
e miny
mik osis emos,
be
o,
ne
ik
e minologiSkai,
be
i
leksikologiSkai:
nesi en-
kinama
ien
esama
ealizacija,
o
Zi i ima
j
ja
kaip
j
iena
a ian y,
Z algomos
i
pla esnés
seman inés,
nominacinés
iSgalés.
Nesi enkinama
ik
e miny
a kyba,
o
Zi ima
i
jy
unkciona imo.
Ne engiame
ne
de e minizacijos
ei8kiniy,
manoma,
kad
ai
susije
su
mokslo
kalbos
seman ika
i
s ilis ika
i
ne
eikia
ja.
Kadangi
mokslas,
jo
sa oky
apa a as
y a
a p au inis,
ko ek i8ka
neuZmi s i
i
dialing is i-
nés
si uacijos
eiSkiniy
—
skolinimosi
i
e ybos,
a i ikmeny
i
ski ybiu.
Sis ema
,, andens
ekéjimas“
p a a u
p adé i
nag iné i
nuo
eiksmazZodzio
eké i
—
kaip
j ai iy
e miny
da ybos
pama o
i
kaip
eik’més_
,, eké i*
lauko
b anduolio.
Kadangi
ji
y a
labai
Sako a,
ai
kiek ienoje
po eméje
emiamasi
am
dalykui
eikalingomis
eké i
eikSmémis,
aip
pa
sinonimais
(bég i,
s ii i,
s o en i,...),
hipe onimu
(judé i),
kauza y u
( ekin i),
an onimais
(Jeis i,
es i,
auk i
andenj)
i
jy
kai
ku iais
ne e mininiais
ediniais,
pla iau
a skleidZian iais
leksinés
seman i-
kos
iSgales.
1.
Tekéjimas
i
judéjimas:
seman ika
Pap as ojoje
kalboje
anduo
iek
eka,
ick
béga,
a mése
ne
jbég i
u i
eiks-
me
,,i eké i
(upei)“:
Sunija
po
Mazin ais
ibég{a]
i
Ja g
Skd
(LKZ
1).
Hid ologi-
joje
anduo
ik
eka,
Bid a dis
akus,
pap as ojoje
kalboje
ei8kian is
,,s aunus*
(0
izikoje
—
,neklampus,
exyauii,
luid“),
ia
ne a ojamas.
Taéiau
bend aja
izine
p asme
anduo
gali
i
judé i.
Vandens
ekéjimas
nuo
judéjimo
ski iasi
(be
sa-
aime
sup an amo
poZymio
—
akumo)
ben
d iem
dalykais:
1)
y a,
pap as ai
a ian ,
s o inis,
aginis,
odél
ja os
i
ne
eka
(kai
ku ie
eZe ai
y a
nuo akiniai),
2)
daugmaz
olygus.
Vandens
judéjima
pag indzia
a miy
i
ne
senyjy
as u
kalbos
*
Lie u iy
kalbos
specialioji
leksika
//
Lie u iy
kalbo y os
klausimai.
V.,
1983.
T.
22.
P.
26—
68.
7*
;
99
duomenys:
J
Si ai
sujudimas
didis
ikos
ma iose
DP
78.
Sujudimas
ma iy
SD
171.
Ja és
didei
sujudusios
K
11272.
Ji ios
skaudZiai
( .
y.
sma kiai)
sujudu-
sios,
sukilusios
K
Il
336.
Susijudino
ma ios,
i
a plaukia
su
imis
gal omis
smakas
BsP
II
51
(Nm).
Plakas
amZinai
jud ios
ma iy
bangos
V.
Pie .
Kelei j
blaské
i
gqsdino
ijudin as
okeanas
P.
Cyi .
An aja
ski ybe
ilius uoja
gal
ik
neji iniai,
.
y.
ekan¢io
andens,
anden a dzZiai
Judis,
Judinys,
Jud a,
Jud é,
Jud-
eika,
Jud iuké,
Jud inas.
Siod i
ski ybés
ealizuojamos
i
hid ologijos
e minijoje.
Konk e¢iy
judéjimo
ealizacijy,
odos,
y a
ne
daugiau
negu
bii ina.
Tai
lemia
ne
kalbiniai
eiksniai
i
sa okos,
o
pa i
klasi ikacija:
kadangi
y a
suku inis
judéjimas
,, oks
skys io
daleliy
judéjimas,
kai
kiek iena
dalelé
ne
ik
juda
pi myn,
be
i
sukasi
aplink
sa e“
MelZ
i
u bulen inis
judéjimas
,, oks
skys io
judéjimas,
kai
dalelés
ne a kingai
kei ia
a pusa io
padé i*
MelZ,
ai
sis emos
délei
i
/amina inis
y a
judéjimas
., oks
skys-
Gio
judéjimas,
kai
dalelés
a p
sa es
nesusimaiSo
—
ju
judéjimas
yks a
lygiag e é-
mis
iesiomis
a
k ei omis
linijomis“
MelZ,
0
ne
ekéjimas;
panasiai
g e a
ne oly-
ginio,
ku io
,,g ei is
judéjimo
k yp imi
ne ienodas“,
y a
i
olyginis
judéjimas
MelZ,
g e a
nenusis o éjusio,
.
y.
,,laiko
a Z ilgiu
kin amo“
—
nusis o éjes
andens
judéjimas
MelZ. Toks
mechaniskas
e minu
i8lyginimas
pagal
Klasi ikacija,
nepa-
g is as
seman ika,
né a
i as
no minimo
eiksnys,
nes
galima
i8lygin i
i
p ieSin-
gai
—
pagal
ekéjima.
I
i§
ik yjy
ai
y a
ealizuo a:
lamina inis,
siiku inis,
u bu-
len inis
ekéjimas
MelZ,
olyginis,
ne olyginis
andens
ekéjimas
MelZ.
Angly
kalbo-
je
Cia
isu
y a
mo ion,
ai,
ma y ,
lemia
jos
didesnis
bend esniy
ZodZiy
pomégis.
Rusy
kalboje
di e encijuo a
meyenue
i
deuoenue:
luid
mo ion
—
meuenue
scud-
xocmu:
o a ional
luid
mo ion
—
euxpesoe
meuenue
»cudKocmu,
u bulen
mo ion
—
mypbyaenmuoe
Oeuscenue,
lamina
mo ion
—
aamunapHoe
OsusceHue,
aamunapHoe
meuenue
Cudp
ca.
Lie u iskus
e minus
eiké y
no min i
pana iai:
yandens/skyscio
ekéjimas:
lamina inis
ekéjimas,
si ku inis
judéjimas/ ekéjimas,
u bulen inis
judeé-
Jimas/ ekéjimas,
olyginis
ekéjimas,
ne olyginis
judéjimas/ ekéjimas,
nusis o éjes
ekéjimas,
nenusis o éjes
judéjimas/ ekéjimas.
2.
Tékmé,
s au as,
s o é,
s ii is
No s
ekéjimo
sinonimai
hid ologijoje
né a
e minizuo i,
aigi
ne a ojami,
be
eiksmaZodzZio
eké i
sinonimai
Gia
y a
ep ezen uojami
ki aip
—
kaip
ediniu
pama as.
Tékmeé,
s au as,
s o é
hid ologijoje
né a
sinonimai.
Be
jy
eik’miy
di e-
enciacija
e miny
i
bend uosiuose
Zodynuose
y a
labai
neaiski:
1)
ékmé
—
no-
mok,
meuenue
—
,,upés
a
Siaip
ekan io
skys io
s o é“
MelZ,
1.
,, ekan io
an-
dens
aga;
s o é“
DZ,;
2)
s au as
—
nomox
—
,, andens
masé,
ekan i
Zemés
pa i siumi
a
pozemiu
<...>;
s o é,
ékmé*
MelZ,
1.
,,skysciu
s o e,
ékmé*
DZ,;
3)
s o é
—
meuenue,
nomox
—
,, iena
linkme
judanéio
skys io
masé,
ku ia
nuo
aplinkos
isai
a
dalinai
ski ia
kie i
pa i siai;
s au as,
ekmé“
MelZ,
1.
.. an-
dens
ékmé“
DZ,.
Bidinga,
kad
usu
e minijoje
gia
y a
ik
du
pa adinimai
—
nomoxk
i
meuenue:
nomox
—
1.
s o é,
ékmé,
2.
s au as,
0
meuenue
—
1.
s o é,
100
2.
ékmé,
3.
<...>
GeolZ;
nomox
—
s au as,
0
meuenue
—
1.
s o é,
(a mos e os)
éekmé,
2.
<...>,
3.
<...>
Me Z.
Taigi
nei
eik’miy
aiSkinimai,
nei
ki y
kalby
a i-
ikmenys
jokio
aiSkumo
neduoda.
VisiSkai
aiskiai
issiski ia
ik
s i is
,,. andens
s au o
dalis*
DZ,
—
mox
GeolZ,
Me Z:
andens
s ii is
—
mox
6o0 1
,,ap ibo as
andens
masés
judéjimas,
s au o
dalis“*
MelZ.
Be
Gia
pa
s ii is
sinonimizuojamas
su
s o e:
mox
—s o é,
s i is
MelZ:
aunusa
moka
—
S ii io
linija
Melz
i
s o és
linija
—
aunun
moxa
—
Melz,
0
s o és
sinonimas
MelZ
—
s au as,
ekmé.
Jokio
aiskumo
neduoda
i
PolZ,:
auxua
moxa
—
1.
hid .
ékmés
linija,
2.
me eo .
s ii io
linija,
3.
s o és
linija,
aunua
nomoxa
—
s au o
linija,
nomeuwnaa
aunua
—
s o és
linija.
Taigi
i
s i is
ne
isu
y a
aiskiai
di e encijuo as.
PanaSus
nedi e encijuo as
ma gumynas
y a
i
ki u
kalby
e minijoje.
La is-
kai
meuenue
y a
i
s aume,
i
pliisma,
i
ece,
mox
—
i
s a a,
i
plasma
Hid ome
a d.
DidZiausias
jis
anglu
kalboje.
[uap
cu.
duomenimis,
ia
y a
s eam
—
1.
pe-
Ka;
pyueii;
nomox;
meyenue;
cmoya®;
low
—
2.
meuenue;
mok;
nomoK;
cmpys;
<...>;
s eam low
—
2.
peunoi
nomox;
cu en
—
meyenue;
nomok;
cmpya;
o en
—
nomok;
luen
—
cmpya
¢6od i;
nomok;
lux
—
nomok;
<...
>;
pou
—
1.
nomok,
meuenue;
un
—
2.
meuenue;
squi
—
cmpya;
je
—
1.
cmpya.
Tik
ilamen
y a
aiskiai
di e encijuo as
—
jam
pa eik as
ne
ienaZodis
a i ikmuo,
o
ikslios
eik8més
junginiai
omdeseneili
mok
empyu;
HeboAbwaAn
cmpyA.
Teks uose
ékmé,
s au as,
s o é
a ojami
né
kiek
ne
ki aip.
Pa yzdZiui,
p a-
déjus
dés y i
eo ine
andens
il a imosi
schema,
aSoma:
<...
>
il aciné
ék-
mé
schema izuojama
i
manoma,
kad
il acija
yks a
ne
uolieny
po omis,
o
isu
il acinés
ékmés
ske spji iu
Hid ogeol
217.
Tuoj
pa
ie oj
ékmés
a si anda
s au as:
Uolieny
sluoksnio
dalis,
ku ioje
yks a
andens
s au o
il acija,
adi-
nama
il acijos
s i imi
Hid ogeol
218.
Paskui
ékmé
a ojama
kaip
s au o
hipo-
nimas:
Nag inéjan
ma ema iskai
il acinj
s au q,
naudojamos
smulkesnés
s au o
dalys
a ba
ékmés,
ku ios
a i inka
bend qa
s au o
ajek o ijqg.
Tam
galima
is-
ski i
adinamqsias
éekmés
linijas.
Hid ogeol
218.
Toliau
y a
ik
andens
s au-
as
Hid ogeol
229
.
i
s o és
linija
Hid ogeol
233
.
O
s ii io
i
s ii io
linijos
Sia
isai
né a.
Beje,
e minai
s au as
i
ékmé
Gia
neaiskinami,
neapib éziami.
Da
ki-
u
s o és
ékmé
a ojama
,,s o és
ekéjimo“
eikSme:
Okeanologai
ap iko
1200
myliy
plocio
sal o
andens
s o e.
Teisybé,
s o és
ékmé
labai
lé a:
<...
>
MG
1975
10 36.
Siu
e miny
nedi e encija imas,
Zinoma,
né a
mi ina
yda,
didelés
dalykinés
painia os
gal
neda o,
is
dél o
aisy ina.
Tu édami
(a ei yje)
hid ologijos
specia-
lis y
su a ky a
Siy
e miny
mik osis ema,
galé ume
juos
apib éZ iau
pa eik i
bend uosiuose
i
d ikalbiuose
Zodynuose,
aiSkiau
e in i
isokia
palaida
a o-
sena
(p z.:
P is abdy o
sielio
p iekj
s o é
sug azino
i
ekme
P
1980
9
37).
*
18
s eam
eik8més
d ilypumo
—
,,s o é,
s au as“
i
,,upé“
—
ma y ,
y a
Zu nalis inis
e inys:
Cia
i
gims a
didziausia
Pasaulinio
andenyno
upé*
—
Gol o
s o é
T
1976
291
2.
Gol o
,,uwpés*
andens
empe a i a
en
pa .
101
3.
Judé i
i
eké i:
da umas.
Judéjimas
i
apy aka
Kaip
jau
saky a,
s o é
aiSkinama
kaip
,,judanéio
skys io
masé“
MelZ,
s ii-
is
—,, andens
masés
judéjimas“
MelZ.
Bend ais
b uoZais
kalban
apie
poze-
minio
andens
dinamika,
i gi
a ojamas
andens
judéjimas:
Kai
anduo
upildo
uolieny
po as
i
nejuda,
ai
ada
galioja
hid os a ikos
pusiaus y os
désniai
Hid o-
geol
215.
Kai
anduo,
uzpildan is
isas
uolieny
po as,
juda
eikiamas
i ai iy
jé-
gu,
ada
pazeidziama
hid os a iné
pusiausyy a
i
isigalioja
hid odinamikos
deésniai.
Vandens
judéjimas
uolieny
po omis
i
plysiais
adinamas
il acija
Hid ogeol
217.
Be
nenuosekliai
pasi aiko
i
ekéjimas
(ne
u bulen inis!):
Vandens
eké-
Jimas
uolienose
gali bi i
lamina inis
i
u bulen inis
Hid ogeol
224.
<...>
smélyje
yks
nusis o éjes
andens
ekéjimas
a ba
nusis o éjusi
andens
il a-
cija
Hid ogeol
224.
Ta iau
iS
judé i
ne u ime
okio
edinio,
kokie
i§
eké i
y a
ékmé,
i8
s i i
—
s au as
i
s ii is.
Taigi
andens
judéjimo
ezul a as
y a
s au as:
G un inio
andens
pa i sius
gali
u é i
nuolydj
j
ieng
a
ki a
puse.
Tada
yks a
g un inio
andens
ju-
déjimas,
ku is
p iklauso
nuo
andenspa os
nuolydzio
a ba
ie o és
elje o
i
suda o
g un inio
andens
s au q
Hid ogeol
134.
Zinoma,
gali
bi i
s#ku inis
a
u bulen-
inis
andens
judéjimas,
il acinis
andens
judéjimas
po omis
i
plySiais,
andens
Jjudéjimas
di oZemyje
Me Z,
no s
éia
galimas
(i
ik ai
ealizuojamas)
i
eké-
Jimas
(be
ik
d égmés
judéjimas
di oZemyje
Me Z,
andens
i
andens
ga y
judeé-
Jjimas
Hid olog
25).
Ke asi
su
eikSmiy
de inimu
s au o
a
ékmés
judéjimas:
G un inio
andens
s au as
pap as ai
juda
link
Zemiausiy
elje o
elemen y:
upiy,
upeliy,
g io iy,
sléniy,
exe y,
dauby,
<...>
Hid ogeol
134.
Cen o
s au inése
sis emose
upiy
ékmés
juda
adialiai,
lyg
apie
koki
cen q,
<...
>
Hid olog
50.
Zmoniskai
eiké y
saky i
ne
s au as
juda,
0
s au as
eka
(i
i
ik ujy
g e a
s au o
Jjudejimo
Hid ogeol
234
y a
i
s au o
ekéjimas
Hid ogeol
233);
ne
ékmés
juda
adialiai,
0
ékmés
siiku iuoja,
e pe uoja.
Vandens
judéjimo
a ojima
iboja
ne
ik
jo
da ybiné
nepo encija,
be
i
p ies-
déliniy
o my
negalimybé.
Ja
u i
ik
eké i,
ekéjimas:
Pozeminiy
andeny
pajamas
suda o
okie
elemen ai:
1)
anduo,
p i ekan is
i
ki y
o
pa ies
andeningo
sluoks-
nio
ie y;
2)
anduo,
p i ekan is
is
ki y
andeningy
sluoksniy;
<...
>.
PoZeminiy
andeny
andeningo
sluoksnio
iglaidos
susideda
ix
okiy
elemen y:
1)
nu ekéjimas
i
ki as
andeningo
sluoksnio
ie as;
2)
nu ekéjimas
{
ki us
andeningus
sluoksnius;
<...
)
Hid ogeol
211.
Pi miausia
u ime
¥ino i,
kokiu
biidu
anduo
uzpildo
po as,
_
ku iomis
jis
eka,
kokiomis
salygomis
i
am
ik a
po y
dali
i ekéjusio
andens
is
lygus
is ekéjusiam
Hid ogeol
222.
Vandens
judéjimo
eises
i
a osena
iboja
i
andens
apy aka,
no s
Sios
sa okos
u inj
be
nuo akio
suda o
da
ys
démenys
—
ga a imas,
k i uliai
i
ju
in il acija
Hid ogeol
94
i
odél
apy akos
neimanoma
apibidin i
ki aip,
kaip
ik
judéjimu:
Visy
Zemés
s e y
—
a mos e os,
bios e os,
hid os e os
i
li os e os
—
anduo
u i
a pusa io
glaudy
ysj.
A i inkamomis
sqlygomis,
ku ios
susida o,
pasikei us
slégi-
mui
i
empe a i ai,
eikian
anspi acijai,
dehid acijai,
kondensacijai
i
in il acijai,
anduo,
keisdamas
sa o
izinj
bii j,
pe eina
i¥
ienos
S e os
i
ki q.
Toks
nuola inis
102
andens
judéjimo
is
ienos
s e os
{
ki a
p ocesas
adinamas
andens
apy aka
Hid ogeol
94.
Pasakoma
ne
p ieSingai:
Dé/
andens
apy akos
hid os e oje
yks a
nuola inis
andens
judéjimas,
dalis
jo
i§ga uoja
i
éel
a si-
s a o
Hid olog
26.
Zinoma,
apy aka
—
xpyeoobopom,
Kpyeosopom
—
,, ekéjimas
aplinkui,
ci kuliacija*
u i
a p au inj
sinonimg
ci kuliacija
—
yupxyaayua
—
,,apy-
aka,
judéjimas
a u“
MelZ,
be
ci kuliacijos
a ojimas
apy akai
apibiidin i
ie-
oj
judéjimo,
no s
galimas,
judéjimo
Gia
isai
neiSs um u.
Vandens
apy aka
isu
nuosekliai
a ojama,
ik
ka ais
pasi aiko
andens
apykai a
Hid ogeol
166
(ia
pa
andens
apy aka
Hid ogeol
165,
166),
g un iniy
andeny
apykai a
Hid ogeol
136,
uZda a
andens
apykai a
A mand
62,
no s
apykai-
a
neapib éziama,
neaiskinama.
Tai
ik
e minyu
painiojimas.
Vandens
apykai a
a p
Bal ijos
i
Siau és
ju y
T
1982
53
4,
Zinoma,
y a
galima,
be
ai
ne
,,apy aka“.
Taigi
eiksmazZodZio
eké i
da umas
(j ekéjimas,
is ekéjimas,
p i ekéjimas,
nu-
ekéjimas,
ékmé,
apy aka),
aip
pa
s o é,
s au as,
s ii is
iboja
e mino
andens
judéjimas
eises.
Jis
gali
gy uo i
ik
kaip
bend iausia
hid odinamikos
sa oka
i
ne u i
s elb i
lie u iy
kalbai
labai
bidingo
konk eéiyjy
eiksmazodziy
a ojimo.
P z.:
Upiy
nuo akis
—
1.
andens
judéjimas
(=
ekéjimas)
gam inés apy akos
p ocese,
nu ekan
upés
aga
MelZ.
<...
>
andens
judéjimo
(=
ekéjimo)
g ei is
keiéiasi
nuo
nulio
iki
am
ik y
maksimaliy
eikimiy
Hid ogeol
217.
<...
>
g un iniai
andenys
juda
(=
eka)
j ai iu
g eiciu
a ba
be eik
nejuda
(=
ne eka,
s o i)
Hid o-
geol
135.
Tekéjimo
g ei j
eiSkian¢iy
sinonimy
plis a,
s ii a,
s o ena/alma,
sal a/sunkiasi
pageidau i
sunku.
4.
Teké i,
ekin i,
leis i,
es i
ISsiaiSkinus
eké i
seman ikos
p anaSuma
p ie’
judé i
ne eikia
many i,
kad
ien
eké i
hid ologijoje
i
ja
g indZiamoje
melio acijoje,
aip
pa
hid o echnikoje
i
ki u
isai
pakanka.
Anaip ol.
Teké i
seman ikos
ibas
g aziai
nusako
minklé:
—
Ku
link
eka
isi
andenys?
—
Zemyn
link.
Todél
kiek
pleonos iskais
laiky-
ini
apib ézimai:
Upe
adinama
su elk a
andens
masé,
ekan i
nuolydzio
k yp imi
ilgame
idubime
susi o ma usia
aga
Hid olog
48.
Upés
aga
adinama
Zemiausia
slénio
dalis,
ku ia
eka
anduo
nuolydzio
k yp imi
Hid olog
54.
Kai
anduo
s o i
susi enkes,
jj
eikia
nuleis i,
o
kai
nuolydZio
né a
a
jo
pada y-
i
negalima
—
nu es i
a ba
nu auk i.
Kauza y as
ekin i
hid ologijoje
ne a ojamas.
Tekin i
galima
sulq,
de q
(,,leis-
i),
aly,
gi a,
misq,
ynq
(,,nupil i“),
iS iigas,
a ske
(,.leis i
nusi eké i“),
pieng
(,,nuleis i*),
k aujq,
seiles,
aSa as
(,, a in i“),
deg ine (,, a y i).
Tekin i
aip
pa
u i
eikSme
,, i pin i“
( izine
p asme
—
,,lydy i“):
Kad
uzsis ies y
said i
saulelé,
kad
is ekin y
ledy
k iisnele
( aud.)
Ds.
Vanduo,
jeigu
kada
i
ekinamas,
ai
ik
iS
Giaupo
a
pe
ole.
Tik
gy akalbis
J.
Bal uSis
i
s ilingasis
Vaizgan as
ekin i
a ojo
a ima
,,leis i*
eikime:
O
lie us
pliaupé,
pylé,
Sliu ks é.
Zemé
gé é
i
ne-
besugé é,
ai
uzsiklojo
juoda
plu a,
nebep isileido
andens,
0
ekino
jj
Zemyn
j
pie-
as,
balas,
ais us,
<...
>
J.
Bal .
Pa asa j
y y
i Sukalniai
gausiq
sa o
d égme
103
uo
upeliu
ekina,
placiai
uzliedami
pie as
Vaizg.
Ta iau
hid ologijoje
panagi
a osena
pe spek y y
ne u i.
Hid ologijoje
ski i
eké i
i
leis i,
ai
y a
.,leis i,
kad
eké y,
bei
es i,
ai
y a
»da y i,
kad
eké y“,
bii ina.
Si aip
y a
i
da oma.
T umpai
apZ elgsime
junginiy
andenj
leis i,
es i
(i
ju
ediniy)
a osena,
ka u
pazymédami
i
j ai ius
jos
ii-
kumus
bei
ne obulumus.
Vanduo
nuleidziamas
ada,
kai
y a
nuolydis,
be
né a
aukimo:
anduo
susi en-
kes
a
uz enk as,
kokia
sklende
a
Giaupu
uZsuk as
i
pa s
negali
uo
nuolydziu
nu eké i,
p z.:
Vandens
nuleidimas
—
eodononuacenue
—
, andens
egulia imo
i enginiais
andens
ho izon o
pazeminimas
(p z.,
eZe e)“
MelZ,
p sng.
andens
pakélimas
—
eodonod em
—
,, andens
ho izon o
pakélimas
d ékinimo
i
ki iems
ikslams“
MelZ,
plg.
andens
pakilimas
—
nasodo ,
noaogod e
—
»Sniegui
i ps-
an
a
liiiiai
p aéjus
andens
ho izon o
pakilimas
upéje;
poplidis,
po ynis‘
MelZ.
Pag indiné
d enazo
paski is
—
nuleis i
g un ini
andenj,
<...>
Kel
127.
<...
) andenj
nuleidzZian is
j enginys
—
d enazas
Kel
129.
¥ a
lie aus
andens
nuleidimas
[nu edimas]
—
omeod
do2cdeseix
600
Me Z,
ixleidimo
Sliuzas
—
eeinyckHol
woz
MelZ,
nuleidimo
Sliuzas
—
cnyckno i
u o3
MelZ
(j
ji
nuk eipia-
mas
nu edimo
Sliuzas
—
c6pocnoii
w. o3),
emon inis
isleis u as
MelZ,
ileidziama-
sis
kanalas
—
enycknoii
waz
MelZ,
Z0Z,
ixleidziamasis
MelZ
i
andens
i lei-
dziamasis
kanalas
—
sodoc6pocneiii
kanaa
ZOZ.
Ta iau
ne ykusiai
pasaky a:
<...
/ andens
nuleidimas
nu ekéjimo
g io iu
Kel
123.
Galé y
bii i
ik
p ieSingai.
P ieSdéliy
nede inimo
ydy
u i
sakinys:
[¥/ei-
dziamieji
g io iai
ski iami
nuleis i
andens
pe ekliui
D ék
151.
Nuleis i
andenj
galima
i
isai
ki aip
— ne
nuolydZiu,
o
s a iai
Zemyn:
e ika-
linis
d enaZas
—
,, oks
d enazas,
kai
sausinimas
a liekamas
e ikaliais
amzdiiais,
ku iais
anduo
a ba
nuleidZiamas
j
laidZius
gilesnius
sluoksnius
(olandi8kasis
d enazas),
a ba
pakeliamas
j
Zemés
pa i Siy
(kali o ni8kasis
d enazas)“
MelZ.
Nuo
e mino
nu ekan is
anduo
—
cmexa oyaa
¢oda
—
,,k i uliy
andens
dalis,
nu ekan i
Zemés
pa i siumi
nuolydZio
k yp imi*
MelZ
ski iasi
nu ekamieji
kanalizacijos
andenys
—
cmoun ie
Kanaauzayuonne e
60d
MelZ.
Sio
e mino
y a
du
a ian ai:
1)
nu ekamieji
andenys
—
p iemaiomis
uZ e s i
bui ies,
p amo-
nés,
lie aus
i
polaidzio
andenys.
¢...
>.
Ski iami
bui iniai,
gamybiniai,
a mos e-
iniai
nu ekamieji
andenys
LTE
VIII.
Jis
u i
i
ienaskai inj
a ian a
nu ekamasis
anduo
PolZ.,
M
i
T
1975
3
43,
VN
1983
214
2(nx).
Ka ais
jiedu
ne
pag e iui
a ojami:
nu ekamieji
andenys
S
1973
12
26(2x)
i
nu ekamasis
anduo
en
pa
(7x);
2)
kanalizacijos
anduo
—
cmounaa
eoda
—
,,bui ies
a
p amonés
eikalams
panaudo as
anduo,
ku is
nu edamas
(=
iSleidZiamas)
j
alymo
j enginius
bei
an-
dens
im u a“
a ba
,i§
kanalizacijos
j enginiy
iS ekan is
anduo“
MelZ
a ba
ka-
nalizaciniai
andenys
(jie
ski s omi
j
a)
bui inius-ikinius
a ba
iikinius- ekalinius
;
b)
p amoniniy
imoniy
—
gamybinius
andenis;
3)
a mos e inius
a ba
lie aus
ande-
nis)
Vanden iek
207
(no s
in e iu
su
Sios
knygos
au o iumi
po
20
me y
sakoma:
Jiisy
inicia y a
1962
me ais
KPI
bu o
js eig a
sakiné
Nu ekamojo
andens
alymo
labo a o ija
M
i
T
19767
29).
T eéias
a ian as
y a
sinoniminis
:
nu ekamasis
[kanalizacijos]
anduo
—
cmounan
eoda
Me Z.
104
Re ka éiais
pasi aiko
ik y
nepap as ybiy:
<...
>
a iduo i
eksploa acijon
nauji
i¥
mies o
kanalizacijos
nu ekamyjy
andeny
alymo
i engimai
S
1977
1
25
(i§
ne aisomy
aS y).
Painiojama
ne
su
(gamybos)
a liekomis:
Vien
i
didzZiqsias
Salies
upes,
«<...>,
kasme
iSleidziama
daugiau
kaip
Sesi
milijonai
ony
a lieky.
Ma selyje
i
ki uose
dideliuose
mies uose,
<...>,
gamybos
a liekos
iime amos
iesiog
i
ji a
T
1977
226
3.
Pa a ojama
i
iesiog
jmoniy
isleidziamieji
andenys
MG
1973
5
13,
imoniy
iSleidziami
andenys
KV
1971
44
13,
isleidziamas
anduo
M
i
T
1975
3
44,
iime amas
anduo
S
1973
12
26,
kanalizacijos
iseigos
MG
1977
anes
Labiau
jsigaléje
y a
nu ekamieji
andenys,
gal
pe spek y esnis
ne
ienaskai i-
nis
a ian as
nu ekamasis
anduo.
Vélu
s a s y i,
kodél
ne
nuleidziamasis
a
islei-
dziamasis
anduo.
Abiejy
e é
bi y
maZdaug
ienoda
—
as
anduo
isleidziamas,
aigi
nu eka,
plg.:
<...
>
kanalizacija
—
j enginiy
sis ema,
ku ia
nuleidziami
a -
o i
nu ekamieji
andenys
Vand
ik
6.
<...
>
i
miné y
baseiny
upes
i
ki us
an-
dens
elkinius
nu eka
Zymiai
maziau
ne aly y
nu ekamyjy
andeny
T
1976
28
1.
Tik ai
bi y
ge iau,
iksliau
nu ekamieji
andenys
igleidziami,
o
ne
nuleidziami.
Be
o,
daba
nuleidziamasis
anduo
y a
ne
cmounas,
0
c6pocnaa
6oda
PolZ,
(MelZ
bu o
nu edamasis
anduo;
apie
ju
eik8me
i
ge uma
Z .
oliau).
Kai
nuolydZio
né a,
andenj
egalima
nu es i
a ba
a es i
—
mechaninémis
p iemonémis.
Y a
mechaninis
nusausinimas
MelZ,
mechaninis
d ékinimas
MelZ
(plz.
angl.
pumping
i iga ion),
d ékinimas
mechanixkai
kelian
yandenj
MelZ,
ZUZ,
ne
sausinimas
mechaniskai
kelian
andeni
MelZ.
Be
edimas
ne e ai
y a
abejo inas
a
ne
aiSkiai
nemo y uo as
—
a ojamas
en,
ku
u é y
bi i
(nu)leidimas.
P z.:
nu edamasis
anduo
—
c6pocuaa
goda
—
» anduo,
ku is
nesunaudojamas
Zemés
kio
kul i y
i
nu eka
nuo
d ékinamojo
plo o“
MelZ
(PolZ,
nuleidziamasis
anduo
i gi
né a
pakankamai
ikslus
i
aiskus);
nu edimas
—
omeod
—
,,paSalinimas
( andens)*
MelZ,
andens
nu edimas
—
omeoo
gods
—
,, andens
paSalinimas
i§
sausin ino
plo o“
MelZ;
melio acinés
sis emos
nu edamoji
dalis
—
npoeodsyaa
uacmb
meauopamusnoii
cucmemo
—
,, isu-
ma
nusausinimo
sis emos
nu edamyjy
kanaly,
ku iais
sausin u y
[!]
su ink as
anduo
nuleidZiamas
j
andens im u a*
MelZ
i
nusausinimo
sis emos
nu eda-
moji
dalis
—
npoeodawasa
uacme
ocyuumeasno
cucmemel
—
,,nusausinimo
sis e-
mos
dalis,
ku ia
suda o
magis alinis
i
nu edamieji
g o iai*
MelZ;
nu edan is
d é-
kinimo
inklas
—
c6pocnaa
opocumeasnan
ceme
—
,,kanaly sis ema,
ku ios
ikslas
pasalin i
i§
d ékinamojo
lauko
andens
pe ekliy,
a si andan j
iSleidZian
an-
denj
i§
d ékinimo
kanaly,
a a ijy
me u
i
pan.“
MelZ;
edan is
d ékinimo
inklas
—
nposodsyasn
opocumeas aa
cemb
—
,,d ékinimo
sis emos
dalis,
ku ios
paski -
is
a es i
andenj
i§
d ékinimo
Sal inio
j
d ékinamuosius
laukus“
MelZ
i
an-
dens
nu edamasis
(nuleidZiamasis)
inklas
—
sodoomeodxaa
(nposodayan)
cemb—
,,nusausinimo
kanalai,
ku iais
anduo
i§
sausinamojo
plo o
nu edamas
j
andens
im u a“
MelZ;
nu edamyju
g io iy
inklas
—
eodoomeodnas
(eodocbopnaa)
cemb
Kanasos
MelZ
bei
edamyjy
d ékinimo
kanaly
inklas
—
ceme
nposodsuyux
opocumea neix
Kan anoe
—
,,d ékinimo
kanalai,
ku ie
a eda
andenj
i8
elki-
nio
j
d ékinama
plo a*
MelZ.
105
A
es i
inka,
nelabai
aisku
i
ki ais
a ejais.
P z.:
edamasis
kanalas
—
npo-
eodsyui
Kanaa
—
,,kanalas,
ku iuo
edamas
anduo
i
d ékinamaji
plo a
a ba
j
ki a
naudojimo
ie a
MelZ,
nu edamasis
kanalas
—
eodoomeodneni
Kana a
—
»kanalas,
ku iuo
nu edamas
andens
pe eklius“
(j
ji
nuk eipiamas
nuleidziamasis
i
nu ekamasis
kanalas)
MelZ,
nu edamasis/ix ekamasis
kanalas
—
eb1go0.11yui
xanaa
(i
andens
nu edamasis
kanalas
—
eodoomeodnoii
xanaa)
ZOZ,
pag indinis
nu edamasis
kanalas
—
,,pag indinis
kanalas,
j
ku j
nuleis as
an aeiliais
kana-
lais
anduo
nu edamas
j
andens
im u a“
MelZ;
edamasis
g io ys
—
npo-
sodsyan
Kanaga
—
,g io ys,
ku iuo
anduo
a i eka
j
d ékinama
plo a‘
MelZ,
nu edamasis
(nu ekamasis)
g io ys
—
eodoomeodnan
Kanasa
—
»& io ys,
ku iuo
su enkamas
anduo
i§
sausin u o
[!]
i
nu edamas
i
aukS esnés
eilés
sausinimo
kanala
a
j
andens
im u a“
MelZ,
is edamasis
g io elis
—
e ieodnan
kanaska
—
,,g io elis,
ku iuo
iS edamas
anduo
i§
aukS esnés
eilés
d ékinimo
g io-
io“
MelZ,
a edamoji
aga
—
ee eodnaa
6opo30a
,, aga,
i8
ku ios
ileidZiamas
anduo
j
lais ymo
agas*
MelZ,
nu edamoji
aga
—
cépocnas
6opo3z0a
—
,, aga,
su enkan i
andenj
i§
keliy
Soniniy
agy“
MelZ;
edamasis
amzdis
—
nposodsiyan
mpy6a,
nodaiowaa
mpy6a
—
MelZ,
nu edamasis
amzdis
—
omeodawyan
mpyba
—
»s amzdis
andeniui
nu es i*
MelZ.
Ka ais
edimas
pa a ojamas
isi8kai
be
eikalo,
pyz.:
olandixkasis
d enazas
—
<...
>
anduo
nu edamas
gilumon
MelZ.
Daug
ge iau
pasaky a:
e ikalinis
d enaZas
—
<...> anduo
<...>
nuleidziamas
i
laidzius gilesnius
sluoksnius
(olandixkasis
d enazas),
<...
>
MelzZ.
Abejoniu
nekelia
ik
ap edamasis
kanalas
—
o6eodnwii
Kanan
—
»kanalas,
ku iuo
po ynio
sumazinimo
ikslais
dalis
upés
andens
debi o
nu edama
i
Salj
i
zemiau
apsaugomo
plo o
él
g azinama
i
upe“
MelZ
i
a edamasis
kolma acinis
kanalas
—
sodonposodnsiii
Koaemamayuonnen i
Kanaa
—
»kanalas,
ku iuo
a e-
damas
anduo
j
kolma uojama
plo a‘
MelZ.
Nuo
ap edamojo
kanalo,
ma y ,
ski iasi
apeinamasis
kanalas
—
o6xodno i
Kanaa
—
»kanalas,
ku is
aplenkia
ku j
no s
j enginj
(p z.,
uZ anka)
MelZ.
No s
y a
konk eciy
abejoniy
i
neaiSkumy,
ne
aiSkiy
i ,
deja,
gausiy
Klaidy,
be
apsk i ai
es i
andenj
ne
ik
galima,
be
i
bi ina.
Tam
p i a ia
i
jp as iniai
posakiai
j es i/a es i
andenj,
(j) es i
anden ieki,
seman iné
bég i/ eké i
<>
es i
(panagiai
kaip
auk i
—
leis i)
ko eliacija.
Ne iks a
i
a p au iniy
bei
ki akalbiy
Si okios
seman ikos
pa aleliy.
P z.:
de i acinis
kanalas
—
,,kanalas,
ku iuo
a eda-
mas
anduo
p ie
hid o u biny*
MelZ;
ak edukas,
diuke is
<
lo .
duce e
» es i“,
plg.
da
angl.
duc
—
npoxod;
Kanan,
npomoxa;
mpy6a
Tuyp
cu,
wa e
conduc
—
6000600;
sodonposod
Tunp
cu,
condui
—
eodoomeodnaa
xanaea
TV.
wap
Ci,
educ ion
—
ucmeuenue;
s inyck;
6e1x0d;
yOanenue
(unKoc n)
Tugp
cn,
educ-
ion
pipe
—
ixme imo
a
isleidimo
amzdis,
lead(e )
—
1.
Kanan;
npoxod
(cpenu
Apeii by oue o
aba);
3.
eodocmouneii
oén06
Tuup
ca.,
us.
6000600,
eodonpo-
600,
eodoomeod,
yok.
Wasse ab iih ung
i
k .
Vanduo,
be
o,
iekiamas,
ski s omas,
enkamas,
gaudomas,
imamas
i
duodamas.
Pyz.:
<...
>
d ékinimo
sis ema
su
mechaniniu
andens
iekimu
D ék
21;
Visose
di-
desnése
d ékinimo
sis emose j engiami
iekiamieji,
ski s omieji
i
iSleidzia-
106
mieji
g io iai
D ék
150;
iekimo
amzdis
MelZ;
andens
ink u as
MelZ;
andens
ski s y u as
Melz;
gaudancioji
d ena
MelZ;
[ enginiy
kompleksas,
ski as
andeniui
im i,
iek i
i
ski s y i
numa y ame
plo e,
adinamas
d ékinimo
sis ema
D ék
19.
Tagiau
d ékinimo
sis emos
elemen as,
i§
ku io
imamas
anduo,
adinamas
andens
Sal iniu
(upé,
eZe as,
enkinys)
(Z .
D ék
19),
o
sausinimo
sis emos
elemen-
as,
j
ku j
nuleidzZiamas
anduo
—
andens
im u u
a ba
p iim u u
(Z .
MelZ),
plg.
aip
pa
andens
(pa)émimas
MelZ.
Ki aip
y a
anden iekyje
—
andens
im-
u ais
(¢od03a60p)
adinami
andens
émimo
j enginiai
émyklose
(Z .
Vanden iek
33,
35).
5.
Sa i aka
No s
ekéjimas
eiksmo
pobidziu
y a
p ieSingas
leidimui,
edimui
(i
aukimui),
be
isais
a ejais
y a
am
ik a
andens
ékmé,
am
ik as
ekéjimas.
Taigi
sup an-
amas
eikalingumas
i
e mino
sa i aka
—
camoméx
—
,, ei8kinys,
kai
anduo
(skys is)
eka
sa o
s o io
jégos
po eikyje
kanalais
a
amzdiiais,
a i inkamu
nuo-
lydZiu;
sa aiminis
ekéjimas“
MelZ.
Si o
nesup an an
sa i akos
démeny
san ykis
a ody y
pleonas iskas.
Be
aip
o maliai
Zi i in ,
eiké y
peik i
i
sa ieigg,
sa i-
aidq,
sa i iedg.
Tai
nebi y
p o inga.
Sa i aka
a ojama
i
p ie eiksmiSkai
(i
a ian as
sa i ekiu):
méslas
sa i aka
pa enka
j
méslide
T
1977
70
1,
anduo
<...>
sa i ekiu
g ijz a
i
ak a iumus
M
i
G
1978
7
9,
degalai
eka
sa i aka
VV
1
31, 32,
pienas
i§béga
sa i aka
VV
I
205.
Ta iau
anduo,
iesa,
kiek
ki oks,
is
dél o
pana8aus
pobiidZio,
y a
ne
sa i a-
kis
(a
sa i akinis),
0
g a i acinis:
G a i acinis
anduo
y a
okia
lais o
andens
asis,
ku i
uolieny
po ose
bei
plySiuose
lais ai
juda
[!],
eikian
s o io
jégai
(=
ei-
kiama
s o io
jégos)
i
esan
slégimy
ski umui
Hid ogeol
102
(
panaSiai
i
MelZ).
Ki ose
kalbose
y a
i
g a i acinis
s au as,
s o é,
nuo akis,
ne
anden iekis,
p z.:
angl.
g a i y
low
—
1.
6e3nanopue i
nomox,
camomék;
2.
epasumayuonnoe
mexe-
nue
(seqHuKa)
Tuap
ca,
g a i y
cu en
—
epasumayuonnoe
meuenue
<...
>
Tunp
ce,
g a i y
d ain
—
cmox
camoméxom
Tuapen,
us.
camoméuxoe
opowenue
—
lenk.
nawadnienie
g awi acyjne
S ow
ech,
epasumayuonno ii
sodonpoeod
—
wodo-
ciag
g awi acyjny
S ow
ech.
Lie u iy
kalboje
a ojamas
i
sa i akis
(sa i akinis,
Ssa i ekis),
i
g a i acinis
anden iekis:
lais o
ekéjimo
(sa i akis)
anden iekis
—
camomeunoe
eodocnabscenue
PolZ,,
sa i akis
anden iekis
—
camomeunpi i
6odo-
nposod
PolZ.,
sa i akinis
anden iekis
L
i
M
1983
47
8,
sa i ekis
anden iekis
Vanden iek
7,
g a i aciniai
(sa i ekiai)
anden iekiai
Vanden iek
16,
g a i aciniai
anden iekiai
Vanden iek
16,
g a i acinis
anden iekis
—
epasumayuonneiii
sodonpo-
600
PolZ,.
'
G a i acinio
anden iekio
p ieSybé
y a
mechaninio
spaudimo
anden iekis:
Me-
chaninio
spaudimo
anden iekiais
adinami
ie,
ku iuose
anduo
j
anden iekio
inkla
paduodamas
siu bliais;
uo
a pu
g a i aciniuose
anden iekiuose
i
anden iekio
inklq
anduo
a eina
sa i aka,
<...
>
Vanden iek
16.
Taéiau
Sie
e minai
né a
nusis o éje,
a ojami
i
ki i
—
sléginis
i
beslégis
anden iekis:
107
