Keletas hidrologijos terminų mikrosistemų (vandens tekėjimas)

LIETUVIŲ LEKSIKOS IR TERMINOLOGIJOS PROBLEMOS LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXIX (1991) JONAS KLIMAVIČIUS KELETAS HIDROLOGIJOS TERMINŲ MIKROSISTEMŲ (VANDENS TEKĖJIMAS) Šis konkretus ir gal būsiantis ne be naudos praktinei terminų tvarkybai ir var- tosenai nagrinėjimas teorinėmis prielaidomis, problematika ir metodika susijęs su ankstesniu straipsniu „Melioracija, drenažas, irigacija: vertiniai, sinonimai ir hiponimai (Istorijos, sistemos ir vartosenos bruožai)“. Nagrinėjimas šiek tiek išeina iš hidrologijos terminijos ribų, nevengiama siste- minių sąsajų su kitomis terminijomis (nors dalies jų dėstymo nuoseklumo dėlei teko atsisakyti). Hidrologija čia labai siejasi su melioracija, vienu kitu atveju išei- nama ir į geografijos terminiją. Straipsnyje nagrinėjamos ne tiek mokslinės sąvokų, kiek kalbinės semantinės terminų mikrosistemos, be to, ne tik terminologiškai, bet ir leksikologiškai: nesiten- kinama vien esama realizacija, o žiūrima į ją kaip į vieną variantų, Zvalgomos ir platesnės semantinės, nominacinės išgalės. Nesitenkinama tik terminų tvarkyba, o žiūrima ir jų funkcionavimo. Nevengiame net determinizacijos reiškinių, manoma, kad tai susiję su mokslo kalbos semantika ir stilistika ir net veikia ją. Kadangi mokslas, jo sąvokų aparatas yra tarptautinis, korektiška neužmiršti ir dialingvisti- nės situacijos reiškinių — skolinimosi ir vertybos, atitikmenų ir skirtybių. Sistemą „vandens tekėjimas“ pravartu pradėti nagrinėti nuo veiksmažodžio tekėti — kaip įvairių terminų darybos pamato ir kaip reikšmės „tekėti“ lauko branduolio. Kadangi ji yra labai šakota, tai kiekvienoje potemėje remiamasi tam dalykui reikalingomis tekėti reikšmėmis, taip pat sinonimais (bėgti, srūti, sroventi,...), hiperonimu (judėti), kauzatyvu (tekinti), antonimais (leisti, vesti, traukti vandenį) ir jų kai kuriais netermininiais vediniais, plačiau atskleidžiančiais leksinės semanti- kos išgales. 1. Tekéjimas ir judėjimas: semantika Paprastojoje kalboje vanduo tiek teka, tiek bėga, tarmėse net įbėgti turi reiks- me „įtekėti (upei)“: Šunija po Mažintais ibégla) į Jūrą Skdv (LKŽ I). Hidrologi- joje vanduo tik teka. Būdvardis takus, paprastojoje kalboje reiškiantis „sraunus“ (o fizikoje — „neklampus, Texyumii, fluid“), čia nevartojamas. Tačiau bendrąja fizine prasme vanduo gali ir judėti. Vandens tekėjimas nuo judėjimo skiriasi (be sa- vaime suprantamo požymio — takumo) bent dviem dalykais: 1) yra, paprastai tariant, srovinis, vaginis, todėl jūros ir ne teka (kai kurie ežerai yra nuotakiniai), 2) daugmaž tolygus. Vandens judėjimą pagrindžia tarmių ir net senųjų raštų kalbos * Lietuvių kalbos specialioji leksika // Lietuvių kalbotyros klausimai. V., 1983. T. 22. P. 26— 68. T= 99 duomenys: Ir šitai sujudimas didis tikos mariose DP 78. Sujudimas marių SD 171. Jūrės didei sujudusios K 11272. Jūrios skaudžiai (t. y. smarkiai) sujudu- sios, sukilusios K 11 336. Susijudino marios, ir atplaukia su trimis galvomis smakas BsP 11 51 (Nm). Plakas amžinai judrios marių bangos V. Piet. Keleivį blaškė ir gąsdino įjudintas okeanas P. Cvir. Antrąją skirtybę iliustruoja gal tik nejūriniai, t. y. tekančio vandens, vandenvardžiai Judis, Judinys, Judra, Judrė, Jud- reika, Judriukė, Judrinas. Šiodvi skirtybės realizuojamos ir hidrologijos terminijoje. Konkrečių judėjimo realizacijų, rodos, yra net daugiau negu būtina. Tai lemia ne kalbiniai veiksniai ir sąvokos, o pati klasifikacija: kadangi yra sūkurinis judėjimas „toks skysčio dalelių judėjimas, kai kiekviena dalelė ne tik juda pirmyn, bet ir sukasi aplink save“ MelZ ir turbulentinis judėjimas „toks skysčio judėjimas, kai dalelės netvarkingai keičia tarpusavio padėtį“ MelZ, tai sistemos dėlei ir laminarinis yra judėjimas „toks skys- čio judėjimas, kai dalelės tarp savęs nesusimaišo — jų judėjimas vyksta lygiagrete- mis tiesiomis ar kreivomis linijomis“ MelZ, o ne tekėjimas; panašiai greta netoly- ginio, kurio „greitis judėjimo kryptimi nevienodas“, yra ir folyginis judėjimas MelZ, greta nenusistovéjusio, t. y. „laiko atžvilgiu kintamo“ — nusistovėjęs vandens judėjimas MelZ. Toks mechaniškas terminų išlyginimas pagal klasifikacija, nepa- grįstas semantika, nėra tvirtas norminimo veiksnys, nes galima išlyginti ir priešin- gai — pagal tekėjimą. Ir iš tikrųjų tai yra realizuota: laminarinis, sūkurinis, turbu- lentinis tekėjimas MelZ, tolyginis, netolyginis vandens tekėjimas MelZ. Anglų kalbo- je čia visur yra motion, tai, matyt, lemia jos didesnis bendresniy žodžių pomėgis. Rusų kalboje diferencijuota meuenue ir dsuscenue: fluid motion — meuenue cud0- xocmu: rotational fluid motion — suxpesoe meuenue paudkxocmu, turbulent motion — mypbysenmuoe Osudcenue, laminar motion — aamunaproe O8udICerue, AAMUHAPHOE meuenue Tudp ca. Lietuviškus terminus reikėtų norminti panašiai: vandens/skyscio tekėjimas: laminarinis tekėjimas, sūkurinis judéjimas|tekéjimas, turbulentinis Jude- Jjimas|tekéjimas, tolyginis tekėjimas, netolyginis judéjimas|tekéjimas, nusistovėjęs tekėjimas, nenusistovėjęs judéjimas|tekéjimas. 2. Tėkmė, srautas, srovė, srūvis Nors tekėjimo sinonimai hidrologijoje nėra terminizuoti, taigi nevartojami, bet veiksmažodžio tekėti sinonimai čia yra reprezentuojami kitaip — kaip vedinių pamatas. Tėkmė, srautas, srovė hidrologijoje nėra sinonimai. Bet jų reikšmių dife- renciacija terminų ir bendruosiuose žodynuose yra labai neaiški: 1) tėkmė — no- mok, meuenue — „upės ar šiaip tekančio skysčio srovė“ MelZ, 1. „tekančio van- dens vaga; srovė“ DZ,; 2) srautas — nomok — „vandens masė, tekanti žemės paviršiūmi ar požemiu <...>; srovė, tėkmė“ MelZ, 1. „skysčių srovė, tėkmė“ DŽ,; 3) srovė — meuenue, nomox — „Viena linkme judančio skysčio masė, kurig nuo aplinkos visai ar dalinai skiria kieti paviršiai; srautas, tėkmė“ MelZ, 1. „van- dens tėkmė“ DZ,. Būdinga, kad rusų terminijoje čia yra tik du pavadinimai — nomox ir meuenue: nomok — 1. srovė, tėkmė, 2. srautas, o meuenue — 1. srovė; 100 2. tėkmė, 3. <...“ GeolZ; nomok — srautas, o meuenue — 1. srovė, (atmosferos) tėkmė, 2. <...>, 3. {...) MetZ. Taigi nei reikšmių aiškinimai, nei kitų kalbų ati- tikmenys jokio aiškumo neduoda. Visiškai aiškiai išsiskiria tik srūvis „vandens srauto dalis“ DZ, — mox GeolŽ, MetZ: vandens srūvis — mok 60061 „apribotas vandens masės judėjimas, srauto dalis“ MelZ. Bet čia pat srūvis sinonimizuojamas su srove: mok — srovė, srūvis MelŽ: Aunus moka — srūvio linija Melž ir srovės linija — aunus moka — Melž, o srovės sinonimas MelŽ — srautas, tėkmė. Jokio aiškumo neduoda ir PolZ,: aunusa moka — 1. hidr. tėkmės linija, 2. meteor. srivio linija, 3. srovės linija, aunus nomoka — srauto linija, nomounaa nunua — srovės linija. Taigi ir sriivis ne visur yra aiškiai diferencijuotas. Panašus nediferencijuotas margumynas yra ir kitų kalbų terminijoje. Latviš- kai meuenue Yra ir straume, ir plūsma, ir tece, mok — ir strava, ir plūsma Hidromet vard. Didžiausias jis anglų kalboje. T 'ujp ci. duomenimis, čia yra stream — 1. pe- Ka; pyueil; nomok; meuenue; cmpys®; flow — 2. meuenue; mok; nomok; cmpya; <...>: streamflow — 2. peunoii nomok; current — meuenue; nomokx; cmpys; torrent — nomok; fluent — cmpys 600v; nomok; flux — nomox; <...>; pour — 1. nomok, meuenue; run — 2. meuenue; squirt — cmpysa; jet — 1. cmpya. Tik filament yra aiškiai diferencijuotas — jam pateiktas ne vienazodis atitikmuo, o tikslios reikšmės junginiai omOenonHorū mok cmpyu; nebosvuan cmpys. Tekstuose tėkmė, srautas, srovė vartojami nė kiek ne kitaip. Pavyzdžiui, pra- dėjus dėstyti teorinę vandens filtravimosi schemą, rašoma: <...“ filtracinė ték- mė schematizuojama ir manoma, kad filtracija vyksta ne uolienų poromis, o visu filtracinés tėkmės skerspjūviu Hidrogeol 217. Tuoj pat vietoj tėkmės atsiranda srautas: Uolienų sluoksnio dalis, kurioje vyksta vandens srauto filtracija, vadi- nama filtracijos sritimi Hidrogeol 218. Paskui tėkmė vartojama kaip srauto hipo- nimas: Nagrinėjant matematiškai filtracinį srautą, naudojamos smulkesnės srauto dalys arba tėkmės, kurios atitinka bendrą srauto trajektoriją. Tam galima iš- skirti vadinamąsias tėkmės linijas. Hidrogeol 218. Toliau yra tik vandens srau- tas Hidrogeol 229 tt. ir srovės linija Hidrogeol 233 tt. O srūvio ir srūvio linijos čia visai nėra. Beje, terminai srautas ir tėkmė čia neaiškinami, neapibrėžiami. Dar ki- tur srovės tėkmė vartojama „srovės tekėjimo“ reikšme: Okeanologai aptiko 1200 mylių pločio šalto vandens srovę. Teisybė, srovės tėkmė labai lėta: <...“ MG 1975 10 36. Šių terminų nediferencijavimas, žinoma, nėra mirtina yda, didelės dalykinės painiavos gal nedaro, vis dėlto taisytina. Turėdami (ateityje) hidrologijos specia- listų sutvarkytą šių terminų mikrosistemą, galėtume juos apibrėžčiau pateikti bendruosiuose ir dvikalbiuose žodynuose, aiškiau vertinti visokią palaidą varto- seną (pvz.: Pristabdyto sielio priekį srovė sugrąžino į tėkmę P 1980 9 37). * Iš stream reikšmės dvilypumo — „srovė, srautas“ ir „upė“ — matyt, yra Zurnalistinis vertinys: Čia ir gimsta didžiausia Pasaulinio vande nyno „upė“ — Golfo srovė T 1976 291 2. Golfo „upės“ vandens temperatūra ten pat. 101 3. Judėti ir tekėti: darumas. Judėjimas ir apytaka Kaip jau sakyta, srovė aiškinama kaip „judančio skysčio masė“ MelZ, srū- vis — „vandens masės judėjimas“ MelŽ. Bendrais bruožais kalbant apie pože- minio vandens dinamiką, irgi vartojamas vandens judėjimas: Kai vanduo užpildo uolienų poras ir nejuda, tai tada galioja hidrostatikos pusiausvyros dėsniai Hidro- geol 215. Kai vanduo, užpildantis visas uolienų poras, juda veikiamas įvairių jė- gų, tada pažeidžiama hidrostatinė pusiausvyra ir įsigalioja hidrodinamikos dėsniai. Vandens judėjimas uolienų poromis ir plyšiais vadinamas filtracija Hidrogeol 217. Bet nenuosekliai pasitaiko ir tekėjimas (net turbulentinis!): Vandens teké- jimas uolienose gali būti laminarinis ir turbulentinis Hidrogeol 224. <...> smėlyje vyks nusistovėjęs vandens tekėjimas arba nusistovėjusi vandens filtra- cija Hidrogeol 224. Tačiau iš judėti neturime tokio vedinio, kokie iš tekėti yra tėkmė, iš srūti — srautas ir srūvis. Taigi vandens judėjimo rezultatas yra srautas: Gruntinio vandens paviršius gali turėti nuolydį į vieną ar kitą pusę. Tada vyksta gruntinio van dens ju- dėjimas, kuris priklauso nuo vandensparos nuolydžio arba vietovės reljefo ir sudaro gruntinio vandens srautą Hidrogeol 134. Žinoma, gali būti sūkurinis ar turbulen- tinis vandens judėjimas, filtracinis vandens judėjimas poromis ir plyšiais, vandens judėjimas dirvožemyje MetŽ, nors čia galimas (ir tikrai realizuojamas) ir tekė- jimas (bet tik drėgmės judėjimas dirvožemyje MetZ, vandens ir vandens garų judė- jimas Hidrolog 25). Kertasi su reikšmių derinimu srauto ar tėkmės judėjimas: Gruntinio vandens srautas paprastai juda link žemiausių reljefo elementų: upių, upelių, griovių, slėnių, ežerų, daubų, <...> Hidrogeol 134. Centro srautinėse sistemose upių tėkmės juda radialiai, lyg apie kokį centrą, <... > Hidrolog 50. Žmoniškai reikėtų sakyti ne srautas juda, o srautas teka (ir iš tikrųjų greta srauto judėjimo Hidrogeol 234 yra ir srauto tekėjimas Hidrogeol 233); ne tėkmės juda radialiai, o tėkmės sūkuriuoja, verpetuoja. Vandens judėjimo vartojimą riboja ne tik jo darybinė nepotencija, bet ir prieš- dėlinių formų negalimybė. Ją turi tik tekėti, tekėjimas: Požeminių vandenų pajamas sudaro tokie elementai: 1) vanduo, pritekantis iš kitų to paties vandeningo sluoks- nio vietų; 2) vanduo, pritekantis iš kitų vandeningų sluoksnių; <... >. Požeminių vandenų vandeningo sluoksnio išlaidos susideda iš tokių elementų: 1) nutekėjimas į kitas vandeningo sluoksnio vietas; 2) nutekėjimas į kitus vandeningus sluoksnius; ¢... > Hidrogeol 211. Pirmiausia turime žinoti, kokiu būdu vanduo užpildo poras, kuriomis jis teka, kokiomis sąlygomis į tam tikrą porų dalį įtekėjūusio vandens tūris lygus ištekėjusiam Hidrogeol 222. Vandens judėjimo teises ir vartoseną riboja ir vandens apytaka, nors šios sąvokos turinį be nuotakio sudaro dar trys dėmenys — garavimas, krituliai ir jų infiltracija Hidrogeol 94 ir todėl apytakos neįmanoma apibūdinti kitaip, kaip tik judėjimu: Visų Žemės sferų — atmosferos, biosferos, hidrosferos ir litosferos — vanduo turi tarpusavio glaudų ryšį. Atitinkamomis sąlygomis, kurios susidaro, pasikeitus slėgi- mui ir temperatūrai, veikiant transpiracijai, dehidracijai, kondensacijai ir infiltracijai, vanduo, keisdamas savo fizinį būvį, pereina iš vienos sferos į kitą. Toks nuolatinis 102 vandens judėjimo iš vienos sferos į kitą procesas vadinamas vandens apytaka Hidrogeol 94. Pasakoma net priešingai: Dėl vandens apytakos hidrosferoje vyksta nuolatinis vandens judėjimas, dalis jo išgaruoja ir vėl atsi- stato Hidrolog 26. Žinoma, apytaka — kpyzoobopom, kpyzoéopom — „tekėjimas aplinkui, cirkuliacija“ turi tarptautinį sinonimą cirkuliacija — yupkyaayus — „apy- taka, judėjimas ratu“ MelZ, bet cirkuliacijos vartojimas apytakai apibūdinti vie- toj judėjimo, nors galimas, judėjimo Čia visai neišstumtų. Vandens apytaka visur nuosekliai vartojama, tik kartais pasitaiko vandens apykaita Hidrogeol 166 (čia pat vandens apytaka Hidrogeol 165, 166), gruntinių vandenų apykaita Hidrogeol 136, uždara vandens apykaita Armand 62, nors apykai- ta neapibrėžiama, neaiškinama. Tai tik terminų painiojimas. Vandens apykaita tarp Baltijos ir Šiaurės jūrų T 1982 53 4, žinoma, yra galima, bet tai ne „apytaka“. Taigi veiksmažodžio tekėti darumas (įtekėjimas, ištekėjimas, pritekėjimas, nu- tekėjimas, tėkmė, apytaka), taip pat srovė, srautas, srūvis riboja termino vandens judėjimas teises. Jis gali gyvuoti tik kaip bendriausia hidrodinamikos sąvoka ir neturi stelbti lietuvių kalbai labai būdingo konkrečiųjų veiksmažodžių vartojimo. Pvz.: Upių nuotakis — 1. vandens judėjimas (= tekėjimas) gamtinės apytakos procese, nutekant upės vaga MelZ. <... “> vandens judėjimo (= tekėjimo) greitis keičiasi nuo nulio iki tam tikrų maksimalių reikšmių Hidrogeol 217. <... “ gruntiniai vandenys juda (= teka) įvairiu greičiu arba beveik nejuda (= neteka, stovi) Hidro- geol 135. Tekėjimo greitį reiškiančių sinonimų plūsta, srūva, šrotenajalna: salva|sunkiasi pageidauti sunku. 4. Tekėti, tekinti, leisti, vesti Išsiaiškinus tekėti semantikos pranašumą prieš judėti nereikia manyti, kad vien tekėti hidrologijoje ir ja grindžiamoje melioracijoje, taip pat hidrotechnikoje ir kitur visai pakanka. Anaiptol. Tekėti semantikos ribas gražiai nusako minklė: — Kur link teka visi vandenys? — Žemyn link. Todėl kiek pleonostiškais laiky- tini apibrėžimai: Upe vadinama sutelkta vandens masė, tekanti nuolydžio kryptimi ilgame įdubime susiformavusia vaga Hidrolog 48. Upės vaga vadinama žemiausia slėnio dalis, kuria teka vanduo nuolydžio kryptimi Hidrolog 54. Kai vanduo stovi susitvenkęs, jį reikia nuleisti, o kai nuolydžio nėra ar jo padary- ti negalima — nuvesti arba nutraukti. Kauzatyvas tekinti hidrologijoje nevartojamas. Tekinti galima sulą, dervą (,leis- ti“), alų, girą, misą, vyną („nupilti“), išrūgas, varškę („leisti nusitekėti“), pieną („nuleisti“), kraują, seiles, ašaras („varvinti“), degtinę („varyti“). Tekinti taip pat turi reikšmę „tirpinti“ (fizine prasme — „lydyti“): Kad užsišviestų saidri saulelė, kad ištekintų ledų krūsnelę (raud.) Ds. Vanduo, jeigu kada ir tekinamas, tai tik iš čiaupo ar per volę. Tik gyvakalbis J. Baltušis ir stilingasis Vaižgantas tekinti vartojo artima ,leisti* reikšme: O lietus pliaupė, pylė, šliurkštė. Žemė gėrė ir ne- besugėrė, tai užsiklojo juoda pluta, nebeprisileido vandens, o tekino jį žemyn į pie- vas, balas, raistus, <... > J. Balt. Pavasarį rytų viršukalniai gausią savo drėgmę 103 tuo upeliu tekina, plačiai užliedami pievas Vaižg. Tačiau hidrologijoje panaši vartosena perspektyvų neturi. Hidrologijoje skirti tekėti ir leisti, tai yra ,leisti, kad tekėtų“, bei vesti, tai yra „daryti, kad tekėtų“, būtina. Šitaip yra ir daroma. Trumpai apžvelgsime junginių vandenį leisti, vesti (ir jų vedinių) vartoseną, kartu pažymėdami ir įvairius jos trū- kumus bei netobulumus. Vanduo nuleidžiamas tada, kai yra nuolydis, bet nėra traukimo: vanduo susitven- kęs ar užtvenktas, kokia sklende ar čiaupu užsuktas ir pats negali tuo nuolydžiu nutekėti, pvz.: Vandens nuleidimas — eodononuoxenue — „vandens reguliavimo įrenginiais vandens horizonto pažeminimas (pvz., ežere)“ MelŽ, pršng. vandens pakėlimas — sodonodsem — „vandens horizonto pakėlimas drėkinimo ir kitiems tikslams“ MelZ, plg. vandens pakilimas — nasodok, nousoeodve — „sniegui tirps- tant ar liūčiai praėjus vandens horizonto pakilimas upėje; poplūdis, potvynis“ MelŽ. Pagrindinė drenažo paskirtis — nuleisti gruntinį vandenį, <...“ Kel 127. <... )vandenj nuleidžiantis įrenginys — drenažas Kel 129. Yra lietaus vandens nuleidimas [nuvedimas] — omeod docdess1x 600 MetZ, išleidimo šliuzas — esmycknoii was MelZ, nuleidimo šliuzas — cnycknoti wnro3 MelZ (į ji nukreipia- mas nuvedimo šliuzas — cépocnoii wnro3), remontinis išleistuvas MelZ, įleidžiama- sis kanalas — enycknoii minios MelZ, ZUZ, išleidžiamasis MelŽ ir vandens išlei- džiamasis kanalas — eodocépocuwiii Kanas. ŽŪŽ. Tačiau nevykusiai pasakyta: <... dvandens nuleidimas nutekėjimo grioviu Kel 123. Galėtų būti tik priešingai. Priešdėlių nederinimo ydų turi sakinys: Iš/ei- džiamieji grioviai skiriami nuleisti vandens pertekliui Drėk 151. Nuleisti vandenį galima ir visai kitaip — ne nuolydžiu, o stačiai žemyn: vertika- linis drenažas — „toks drenažas, kai sausinimas atliekamas vertikaliais vamzdžiais, kuriais vanduo arba nuleidžiamas į laidžius gilesnius sluoksnius (olandiškasis drenažas), arba pakeliamas į žemės paviršių (kaliforniškasis drenažas)“ MelŽ. Nuo termino nutekantis vanduo — cmekaiowas eoda — „kritulių vandens dalis, nutekanti žemės paviršiumi nuolydžio kryptimi“ MelŽ skiriasi nutekamieji kanalizacijos vandenys — cmounvie ranaauzayuonnvie 60061: MelZ. Šio termino yra du variantai: 1) nutekamieji vandenys — priemaišomis užteršti buities, pramo- nės, lietaus ir polaidžio vandenys. <... >. Skiriami buitiniai, gamybiniai, atmosfe- riniai nutekamieji vandenys LTE VIII. Jis turi ir vienaskaitinį variantą nutekamasis vanduo PolZ,, M ir T 1975 3 43, VN 1983 214 2(nx). Kartais jiedu net pagrečiui vartojami: nutekamieji vandenys Šv 1973 12 26(2x) ir nutekamasis vanduo ten pat (7x); 2) kanalizacijos vanduo — cmounas eoda — „buities ar pramonės reikalams panaudotas vanduo, kuris nuvedamas (= išleidžiamas) į valymo įrenginius bei van- dens imtuvą“ arba „iš kanalizacijos įrenginių ištekantis vanduo“ MelŽ arba ka- nalizaciniai vandenys (jie skirstomi į a) Duitinius-ūkinius arba ūkinius-fekalinius; b) pramoninių įmonių — gamybinius vandenis; 3) atmosferinius arba lietaus vande- nis) Vandentiek 207 (nors interviu su šios knygos autoriumi po 20 metų sakoma: Jūsų iniciatyva 1962 metais KPI buvo įsteigta šakinė Nutekamojo vandens valymo laboratorija M ir T 1976 7 29). Trečias variantas yra sinoniminis: nutekamasis [kanalizacijos] vanduo — cmounas eoda MetZ. 104 Retkarčiais pasitaiko tikrų nepaprastybių: <... atiduoti eksploatacijon nauji iš miesto kanalizacijos nutekamųjų vandenų valymo įrengimai Sv 1977 1 25 (iš netaisomų raštų). Painiojama net su (gamybos) atliekomis: Vien į didžiąsias šalies upes, <... >, kasmet išleidžiama daugiau kaip šeši milijonai tonų atliekų. Marselyje ir kituose dideliuose miestuose, <...>, gamybos atliekos išmetamos tiesiog į jūrą T 1977 226 3. Pavartojama ir tiesiog įmonių išleidžiamieji vandenys MG 1973 5 13, įmonių išleidžiami vandenys KV 1971 44 13, išleidžiamas vanduo M ir T 1975 3 44, išmetamas vanduo Šv 1973 12 26, kanalizacijos išeigos MG 1977 257 Labiau įsigalėję yra nutekamieji vandenys, gal perspektyvesnis net vienaskaiti- nis variantas nutekamasis vanduo. Vélu svarstyti, kodėl ne nuleidfiamasis ar islei- dZiamasis vanduo. Abiejų vertė būtų maždaug vienoda — tas vanduo išleidžiamas, taigi nuteka, plg.: <... “kanalizacija — įrenginių sistema, kuria nuleidžiami var- toti nutekamieji vandenys Vand uk 6. <... > į minėtų baseiny upes ir kitus van- dens telkinius nuteka žymiai mažiau nevalytų nutekamųjų vandenų T 1976 28 1. Tiktai būtų geriau, tiksliau nutekamieji vandenys išleidžiami, o ne nuleidžiami. Be to, dabar nuleidZiamasis vanduo yra ne cmounas, o cépocnas eoda PolZ, (MelŽ buvo nuvedamasis vanduo; apie jų reikšmę ir gerumą žr. toliau). Kai nuolydžio nėra, vandenį tegalima nuvesti arba atvesti — mechaninėmis priemonėmis. Yra mechaninis nusausinimas MelZ, mechaninis drėkinimas MelŽ (plg. angl. pumping irrigation), drėkinimas mechaniškai keliant vandenį MelZ, ZUZ, net sausinimas mechaniškai keliant vandenį MelZ. Bet vedimas neretai yra abejotinas ar net aiškiai nemotyvuotas — vartojamas ten, kur turėtų būti (nu)leidimas. Pvz.: nuvedamasis vanduo — cépocnas sooa — „vanduo, kuris nesunaudojamas žemės ūkio kultūrų ir nuteka nuo drékinamojo ploto“ MelŽ (PolŽ, nuleidžiamasis vanduo irgi nėra pakankamai tikslus ir aiškus); nuvedimas — omeo0 — „pašalinimas (vandens)“ MelZ, vandens nuvedimas — 0me00 60051 — „vandens pašalinimas iš sausintino ploto“ MelŽ: melioracinės sistemos nuvedamoji dalis — nposodswasn uacmb menuopamusnoti cucimembi — „visu ma nusausinimo sistemos nuvedamųjų kanalų, kuriais sausintuvų [!] surinktas vanduo nuleidžiamas į vandens imtuvą“ MelŽ ir nusausinimo sistemos nuveda- moji dalis — nposodawas uacmb ocyumumenonoit cucmemor — „nūsausinimo siste- mos dalis, kurią sudaro magistralinis ir nuvedamieji groviai“ MelŽ: nuvedantis drė- kinimo tinklas — c6pocnan opocumeavnas cems — „kanalų sistema, kurios tikslas pašalinti iš drėkinamojo lauko vandens perteklių, atsirandantį išleidžiant van- denį iš drėkinimo kanalų, avarijų metu ir pan.“ MelŽ: vedantis drėkinimo tinklas — nposodawasn opocumenbnan cems — „drėkinimo sistemos dalis, kurios paskir- tis atvesti vandenį iš drėkinimo šaltinio į drėkinamuosius laukus“ MelŽ ir van- dens nuvedamasis (nuleidžiamasis) tinklas — sodoomeodnas (npoeodaujas) cems— „nusausinimo kanalai, kuriais vanduo iš sausinamojo ploto nuvedamas į vandens imtuvą“ MelŽ; nuvedamy jy griovių tinklas — e0000meodnasn ( 6000cO0pnaAn) cems kKananos MelŽ bei vedamųjų drėkinimo kanalų tinklas — cems npoeo0dsityux opocumenbnusix kanasos — „drėkinimo kanalai, kurie atveda vandenį iš telki- nio į drėkinamą plotą“ MelZ. 105 Ar vesti tinka, nelabai aišku ir kitais atvejais. Pvz.: vedamasis kanalas — npo- e0dfiujuii Kanan — „kanalas, kuriuo vedamas vanduo į drėkinamąjį plotą arba į kitą naudojimo vietą“ MelZ, nuvedamasis kanalas — 6o0oomeodnviii Kamas — „kanalas, kuriuo nuvedamas vandens perteklius“ (į jį nukreipiamas nuleidžiamasis ir nutekamasis kanalas) MelZ, nuvedamasis|ištekamasis kanalas — ewieodsnuyuii xanax (ir vandens nuvedamasis kanalas — eodoomeoonwiii Kanas) ŽŪŽ, pagrindinis nuvedamasis kanalas — „pagrindinis kanalas, į kurį nuleistas antraeiliais kana- lais vanduo nuvedamas į vandens imtuvą“ MelŽ; vedamasis griovys — npo- eodaujan Kanasa — „griovys, kuriuo vanduo atiteka į drėkinamą plotą“ MelZ, nuvedamasis (nutekamasis) griovys — 6odoomeoonas Kanaesa — „griovys, kuriuo surenkamas vanduo iš sausintuvo [!] ir nuvedamas į aukštesnės eilės sausinimo kanalą ar į vandens imtuvą“ MelŽ, išvedamasis griovelis — evigoonas KanūsKa — „griovelis, kuriuo išvedamas vanduo iš aukštesnės eilės drėkinimo grio- vio“ MelŽ, atvedamoji vaga — ebieodnas 60po30a „vaga, iš kurios įleidžiamas vanduo į laistymo vagas“ MelŽ, nuvedamoji vaga — c6pocnas 60po30a — „vaga, surenkanti vandenį iš kelių šoninių vagų“ MelŽ; vedamasis vamzdis — nposodawas mpyba, nodaowas mpyba — MelZ, nuvedamasis vamzdis — omeodswas mpyba — „vamzdis vandeniui nuvesti“ MelZ. Kartais vedimas pavartojamas visiškai be reikalo, pvz.: olandiškasis drenažas — (... Y vanduo nuvedamas gilumon MelZ. Daug geriau pasakyta: vertikalinis drenažas — <... “vanduo <...> nuleidžiamas į laidžius gilesnius sluoksnius (olandiškasis drenažas), <... > MelZ. Abejonių nekelia tik apvedamasis kanalas — o6soonwiit Kanan — „kanalas, kuriuo potvynio sumažinimo tikslais dalis upės vandens debito nuvedama į šalį ir žemiau apsaugomo ploto vėl grąžinama į upę“ MelŽ ir atvedamasis kolmatacinis kanalas — sodonposoousiii Koavbmamayuonnsiii kanaa — „kanalas, kuriuo atve- damas vanduo į kolmatuojamg plotą“ MelZ. Nuo apvedamojo kanalo, matyt, skiriasi apeinamasis kanalas — obxoonoii kanas — „kanalas, kuris aplenkia kurį nors įrenginį (pvz., užtvanką) MelŽ. Nors yra konkrečių abejonių ir neaiškumų, net aiškių ir, deja, gausių klaidų, bet apskritai vesti vandenį ne tik galima, bet ir būtina. Tam pritaria ir įprastiniai posakiai jvesti/atvesti vandenį, (į)vesti vandentiekį, semantinė bégti/tekéti <> vesti (panašiai kaip traukti — leisti) koreliacija. Netrūksta ir tarptautinių bei kitakalbių šitokios semantikos paralelių. Pvz.: derivacinis kanalas — „kanalas, kuriuo atveda- mas vanduo prie hidroturbinų“ MelŽ; akvedukas, diukeris < lot. ducere „vesti“, plg. dar angl. duct — npoxoo; Kanaji, npomoxa; mpyba I'unp cn, water conduct — 6000600; 600onpoeod Tunp cn, conduit — sodoomeodnasn «anasa Tunp ci, eduction — ucmeuenue; 6vinyck; 661x00; ydasenue (kuupkoctu) I'map cu, educ- tion pipe — išmetimo ar išleidimo vamzdis, lead(er) — 1. kanaa; npoxood (cpenn npeiidyromiero baa); 3. eodocmounsiii Hcéaob I'map ci., rus. 6000600, 6odonpo- 600, 60000me00, vok. Wasserabfiihrung ir kt. Vanduo, be to, tiekiamas, skirstomas, renkamas, gaudomas, imamas ir duodamas. Pvz.: <... > drėkinimo sistema su mechaniniu vandens tiekimu Drék 21; Visose di- desnėse drėkinimo sistemose įrengiami tiekiamieji, skirstomieji ir išleidžia- 106 mieji grioviai Drėk 150; tiekimo vamzdis MelZ; vandens rinktuvas MelŽ; vandens skirstytuvas Melž; gaudančioji drena MelZ; Įrenginių kompleksas, skirtas vandeniui imti, tiekti ir skirstyti numatytame plote, vadinamas drėkinimo sistema Drėk 19. Tačiau drėkinimo sistemos elementas, iš kurio imamas vanduo, vadinamas vandens šaltiniu (upé, ežeras, tvenkinys) (žr. Drék 19), o sausinimo sistemos elemen- tas, į kurį nuleidžiamas vanduo — vandens imtuvu arba priimtuvu (žr. MelZ), plg. taip pat vandens (pa)émimas MelŽ. Kitaip yra vandentiekyje — vandens im- tuvais (600o3abop) vadinami vandens ėmimo įrenginiai ėmyklose (Zr. Vandentiek 33, 35). 5. Savitaka Nors tekėjimas veiksmo pobūdžiu yra priešingas leidimui, vedimui (ir traukimui), bet visais atvejais yra tam tikra vandens tėkmė, tam tikras tekėjimas. Taigi supran- tamas reikalingumas ir termino savitaka — camoméx — „Yreiškinys, kai vanduo (skystis) teka savo svorio jėgos poveikyje kanalais ar vamzdžiais, atitinkamu nuo- lydžiu; savaiminis tekėjimas“ MelŽ. Šito nesuprantant savitakos dėmenų santykis atrodytų pleonastiškas. Bet taip formaliai žiūrint, reikėtų peikti ir savieigą, savi- raidą, saviriedą. Tai nebūtų protinga. Savitaka vartojama ir prieveiksmiškai (ir variantas savitekiu): mėšlas savitaka patenka į mėšlidę T 1977 70 1, vanduo <...> savitekiu grįžta į akvariumus M ir G 1978 7 9, degalai teka savitaka VV I 31, 32, pienas išbėga savitaka VV *T205. Tačiau vanduo, tiesa, kiek kitoks, vis dėlto panašaus pobūdžio, yra ne savita- kis (ar savitakinis), o gravitacinis: Gravitacinis vanduo yra tokia laisvo vandens rūšis, kuri uolienų porose bei plyšiuose laisvai juda |!), veikiant svorio jėgai (= vei- kiama svorio jėgos) ir esant slėgimų skirtumui Hidrogeol 102 ( panašiai ir MelŽ). Kitose kalbose yra ir gravitacinis srautas, srovė, nuotakis, net vandentiekis, pvz.: angl. gravity flow — 1. 6e3nanopHott nomok, camoméx; 2. zpaseumayuortnoe meue- nue (siejmuka) map cn, gravity current — 2pasumayuonnoe meuenue <...> Tunp ci, gravity drain — cmok camomékom T'unpcJi, rus. camoméuHoe opouieHue — lenk. nawadnienie grawitacyjne Stow tech, epasumayuonnwiii sooonposod — wodo- ciqg grawitacyjny Stow tech. Lietuviy kalboje vartojamas ir savitakis (savitakinis, savitekis), ir gravitacinis vandentiekis: laisvo tekéjimo (savitakis) vandentiekis — camomeynoe éodocnabrcenue PolZ,, savitakis vandentiekis — camomeunviii 6000- npoeod PolZ,, savitakinis vandentiekis L ir M 1983 47 8, savitekis vandentiekis Vandentiek 7, gravitaciniai (savitekiai) vandentiekiai Vandentiek 16, gravitaciniai vandentiekiai Vandentiek 16, gravitacinis vandentiekis — epasumayuonnuiii 60donpo- 600 PolZ,. Gravitacinio vandentiekio priešybė yra mechaninio spaudimo vandentiekis: M e- chaninio spaudimo vandentiekiais vadinami tie, kuriuose vanduo į vandentiekio tinklą paduodamas siurbliais; tuo tarpu gravitaciniuose vandentiekiuose į vandentiekio tinklą vanduo ateina savitaka, <...> Vandentiek 16. Tačiau šie terminai nėra nusistovėję, vartojami ir kiti — slėginis ir beslėgis vandentiekis: 107 Vandentiekiai gali būti beslėgiai ir slėginiai ZUVand 175; slėginis vandentiekis su mechaniniu vandens kėlimu ŽŪVand 6; slėginis vandentiekis su bokštu ŽŪVand 6; aukšto slėgio vandentiekis ŽŪVand 7. Šių vandentiekio nenusistovėjusių pavadinimų pasirinkimas daugiau yra spe- cialistų reikalas. Tik dėl savitakio vandentiekio galima pateikti ir kalbinių samprota- vimų. Jis, taip pat savitakis vandens tiekimas MelŽ atrodo turįs didesnę negu pati savitaka dėmenų — savaimiškumo (tekėti) ir darybiškumo (tiekti) — nederinimo ydą. Žinoma, vandentiekis — ne upė: jis turi sklendžių ir čiaupų, kurių neatsukus vandentiekis neišnyks, bet ir tekėjimo, savitakos nebus. Vis dėlto iš/eisti savite- kiu Vandentiek 307 mažiausiai rėžia ausį, pienas iš rezervuarų išpilamas sa- vitaka VV II 253 — daugiau, vanduo paduodamas savitaka Vandentiek 30, vanduo iš šaltinio į drėkinamą plotą tiekiamas ir jame paskirstomas sa- vitaka Drėk 21 — dar daugiau, o savitekiu vanduo į miesto centrą buvo at- vedamas iš Vingrių šaltinių Vandentiek 7 — daugiausia. Mažiau šiuo požiūriu kliūva savitakis sausinimas MelŽ, savitakis nusausinimas MelZ, savitakis drėkinimas MelZ, ŽŪŽ, drėkinimas savitaka MelZ, savitakinė drė- kinimo sistema Drėk 21, savitakis kanalas MelZ, savitakis vamzdis MelŽ. 6. Tekėti, leisti, vesti priešdėlinių vedinių galūnių vediniai Hidrologijos, geografijos, melioracijos, meteorologijos terminijoje yra gana daug veiksmažodžio tekėti priešdėlinių vedinių galūnių vedinių: intakas ir retesnis ištakas (pvz.: Pisos ištakas iš Vištyčio ež. Turist 206. Rakytė išteka iš pietryti- nio Rako pakraščio. Pats ištakas pasislėpęs tirštuose švendruose, <...“ MG 1973 7 34. <... > natūralus ištakas, kuriuo nubégty [iš ežero] vandens perteklius MG 1977 5 16), vandens įtėkis — npumox 60061 — „vandens įtekėjimas į kurį nors plotą“ MelŽ, nuotakas, nuotakis, nuotėkis, protaka, protakas, protakis, protėkis, pertaka, pertakas, prietaka — npumox — „vandens atitekéjimas (įplaukos)“ MelZ (ir vandens prietaka — npumok 6001 „vandens pritekėjimas“ MelZ, taip pat oro prietaka — npumok 603dyxa MetZ, šilumos prietaka — npumox mena MetZ), prie- tėkis (pvz.: <... > paviršinių ir požeminių vandenų prietékis į Aralg T 1981 70 4), santaka, užtaka (šalčio užtaka ciklono užnugaryje [uZnugariu] MetZ), užtakis, užutėkis. Taigi realizuotos beveik visos galimybės. Tarmėse yra dar keletas pana- šių vedinių: aptaka „upės išsiliejimas“, attaka(s) „įlanka; atsiauta“, atotekis „tekėjimas atgal“. Čia tėra svarbiausias pats vedinių gausumo ir jų terminiškumo faktas. Kai ku- rie nėra šio straipsnio objektas. Šio poskyrio tema reikalauja plačiau aptarti tik kelis. Pirmiausia — tai nuotakis ir nuotėkis. Kartais jiedu laikomi vieno termino va- riantais, kartais dviem skirtingais terminais. DZ, pagrindiniu variantu teikia ant- rąjį: nuotakis žr. nuotėkis 1. „nutekėjimas, nubėgimas: vandens, dujų, elektros sro- vės“; 2. spec. „vandens kiekis, nutekantis per tam tikrą laiką“. Antroji reikšmė tėra susiaurinta (objektų ir kiekybės požiūriu) pirmoji. LKŽ VIII juos tapatina tik iš dalies: nuotėkio bendrosios reikšmės „nutekėjimas, nubégimas, srovė (vandens, du- 108 jų, elektros)“ susiaurintas (objektų požiūriu) variantas „vandens nutekėjimas pa- viršiumi ar podirviu, veikiant traukos jėgai“ nusakomas žodžiu nuotakis 1; dar la- biau susiaurinta (kiekybės požiūriu) yra antroji šio žodžio reikšmė — geogr. „van- dens kiekis, nutekantis per tam tikrą laikotarpį“. Į šią reikšmę nukreipiamas ir nuotėkis 2. (o nuotėkis 3. „vandens nutekamasis griovys, vamzdis“, nors nenurodoma, bet prilygsta nuotakas 3). Taip yra ir MelZ: nuotėkis žr. nuotakis — cmox — 1. „vandens kiekis, pratekantis upe (ar kanalu) per tam tikrą laikotarpį (parą, mėnesį, metus)“; 2. „vandens nutekėjimas paviršiumi ar podirviu traukos jėgos poveikyje“. Nuotakis vartojamas ir PolŽ,, ZUZ. Dažnesnis jis buvo ir melioracijos literatūroje, pvz.: Dalis kritulių, iškritusių sausumoje, nuteka paviršiumi ir sudaro paviršinį vandenį, arba paviršinį nuotakį (upes, upelius, ežerus), dalis įsisunkia į žemę ir sudaro požeminį vandenį, arba požeminį nuotakį, dalis vėl išgaruoja Mel 14. Vandens kiekis, nutekantis paviršiumi per tam tikrą laiko vienetą nuo tam tikro baseino ploto, vadinamas paviršiniu nuotakiu Mel 18. Bet GeolZ, GeogrZ, PolZ,, LTE VIII vartojamas nuotėkis. Jis vyrauja ir naujesnėje melioracijos litera- tūroje: Nuotékiu vadinamas vandens kiekis, nutekantis <... > per tam tikrą laiką (valandą, parą, savaitę, mėnesį, metus ar daugelį metų) Hidrolog 79. Kodėl buvo šitaip svyruojama — GeolŽ buvo nuotėkis, paskui daug kur vyra- vo nuotakis, dabar įsigalėjo vėl nuotėkis? Matyt, buvo baidomasi dviprasmiškumo: nuotėkis yra kitas terminas — ymeuka: dujų, šilumos nuotėkis, radioaktyvumo nuotėkis FTZ, PolZ, ir kt. Bet jokio dviprasmiškumo čia iš tikrųjų nėra, nes ymeuxa ir cmok yra visai kitų sričių sąvokos. Jei lietuviškai jos reiškiamos vienodai — nuo- tėkis, tai dėl to dviejų sričių sąvokų niekas nesupainios. Trečioje srityje gali būti dar trečias nuotėkis, pvz.: Kai cukrus gaminamas pagal 2 produktų schemą, išvirtas I utfelis centrifuguojamas: nuo cukraus kristalų atskiriamas I žaliasis nuotėkis (sirupas), iš jo verdamas II utfelis; <... Y. Centrifugoje po I utfelio centrifuga- vimo likę cukraus kristalai balinami karštu (75—80“C) vandeniu ar perkaitintu ga- gu. Susidaręs baltasis nuotėkis grąžinamas atgal I utfeliui virti LTE II 448. Vartojamas ir veiksmažodžio nutekėti abstraktas nuotakas. Jo reikšmių sistema plati ir prieštaringa. DZ, tai yra 1. „upės baseinas“; 2. „nutekamasis griovys ar vamzdis“; LKŽ VIII — 1. geogr. „upės ir jos intakų, ežero ar jūros nuotakumo zona, baseinas“ (ir nuoteka); 2. „nutekėjimas“ (ir nuotaka 1. „nutekėjimas, nuo- takumas, nubėgimas““); 3. „nutekamasis griovys ar vamzdis“; MelZ — e0d00me600 „nutekamasis griovys ar vamzdis“, bet vandens nuotakas — eodocmok — „van- dens nutekėjimo vieta“ Melž, o e0000me00 — „nuotakas, vandens nuvestuvas“ (o vandens nuvestuvas MelZ — odoomeod — „įrenginys vandeniui į šalį nuvesti“, nuvestuvas — 60000meoonsiii kanaa — plg. nuvedamasis kanalas) ir eodocmok — „vandens nuotakas“; PolZ, eodoomseod — 1. vandens nuvedimas; 2. nuotakas: 6odocmok — 1. vandens nuotakas; 2. lietaus kanalizacija (PolZ, — tik lietaus kanalizacija); é0doomeodnas ir omeodnas, eodocmounas ir cmounas Kanasa — nutekamasis griovys, nuotakas (PolZ, eodocmounas xanasa — vandens nutekamasis griovys; omeoonaa Kanasa — nutekamasis griovys); eodoomsodHas mpyéa — nuo- takas, drena, omeoonas mpyba — nuotakas (PolZ, — atSakinis vamzdis), om- 109 sodmujas mpyba — nuotakas (PolZ, — nutekamasis, nutekėjimo, nuvedamasis vamzdis). Taigi nuotakas yra ir nutekėjimas (savitakinis, nukreipiamasis, nuvedamasis), ir atitinkamas vandentakis (griovys, drena, vamzdis). Antrąja reikšme nuotakas rei- kalingesnis, pirmąja tinkamesnis būtų nuotaka (2. „nutekėjimas, nubégimas, nuo- takumas“: vandens nuotaka DZ,), o „baseino“ reikšme nuotakas (ar nuoteka) yra pasenęs ir nereikalingas. Beje, panašiai nuotakas vartojamas ir anatomijos nomenklatūroje, pvz.: Per kai kurias kaukolės kauluose esančias angas praeina venos, jungiančios kietojo smegenų dangalo ančius su kaukolės išorės venomis. Tai veniniai nuotakai, emissaria. Juose yra nuotakinės venos, venae emissaria Žmog anat 460. Viršugalvinis nuotakas. Speninis nuotakas. Gumburinis nuotakas. Pakaušinis nuotakas Zmog anat 460. Speniné nuotakiné vena Zmog anat 120. Yra ir būdvardis nuotakinis, -ė „vandens nutekamasis* LKZ VIII, bet jis neZi- nia kodėl beveik nevartojamas. O daiktavardis nuotakiné, apie Pilviškius ir kitur Suvalkijoje vartojamas „magistralinio sausinimo griovio“ reikšme, nepateko net i LKZ. PasizZvalge po liaudies kalbą, randame ir veiksmažodžių nutraukti, nuleisti ga- lūnių vedinių — nuotrauka: Lauke iškasus ravą (griovį), visgi pasidaro nuotrau- ka Salamiestis. Veizėk, kokie menki rugiai: nė kokios nūtraukos nebuvo — van- duo išgulėjo Dovilai it nuotraukis: Cia vandenio nuotraukis didelis Eriškiai; nuolaida „nuolaidi vieta“: Prakasi — vanduo kai bliūde (dubenyje), be jokios nuolaidos Juodaičiai. Vandenio prasimušimas nuo nuolaidų kokių Piniava ir „grio- velis vandeniui nuleisti“: Par ežią iškasa nūlaidą, rugius pasėjus A. Juškos žody- nas. (Savaimine reikšme pradedama vartoti nuolyda: Čia galima gėrėtis ir ūksmingais karpatiškais eglynais, ir erdviomis alpinių pievų nuolydomis M ir G 1977 4 22.) Tiesa, MelZ yra nuolaiduma, nuolaida, bet vartojama tik reikšme — noxamnoe mecmo, ckam — „nuolaidi vieta, pakalnė“. Hidrologijai svarbesnė antroji reikšmė, Pirmąja reikšme MelŽ yra nuolydis — šlaito, dugno, upės vagos, vandens paviršiaus, vidutinis srauto (gal jam reikėtų palikti tik pleonastiškų terminų gamtinis ir tiesiogi- nis nuolydis reikšmę, kuri semantiškai koreliuojasi su nuotakas ir nuotėkis, plg.: Pats svarbiausias reljefo morfometrinis rodiklis, nuo kurio didžia dalimi priklauso paviršinio nuotėkio dydis, yra nuolydis MG 1977 6 18, pakeičiant oksimoromiš- kus: dirbtinis nuolydis — darybinės reikšmės terminu nuolaidis, o atvirkštinis nuo- lydis — pokylis). Kai kuriuose senesniuosiuose dvikalbiuose žodynuose „nuvedamojo vamz- džio“ reikšme vartota ir nuovada bei nuovadas LKŽ VIII. Integruojant šiuos žodžius į hidrologijos terminiją, būtų galima formuoti dvi mikrosistemas: 1) nuotaka — nuolaida nuovada — nuotrauka ir 2) nuotakas — nuolaidas — nuovadas — nuotraukas. Specialistai jau patys turėtų susitarti, ar nuo- takui, nuolaidui, nuovadui, nuotraukui teikti tik vieno kurio vandentakio, pavyz- džiui, griovio, ar kelių, pavyzdžiui, ir griovio, ir vamzdžio reikšmę, ar dar kitaip tvarkytis — jiems teikti bendrąją gimininę vandentakio reikšmę, o rūšinius įvar- dyti pasitelkiantiš jų padarytus būdvardžius — nuotakinis griovys, nuotakinis ka- 110 nalas, nuotakinė drena, nuotakinis vamzdis ir atitinkamai nuolaidinis, nuovadinis, nuotraukinis, skiriant juos nuo atitinkamų dalyvių — nutekamasis, nuleidžiamasis, nuvedamasis, nutraukiamasis vanduo. Taip pat specialistų reikalas nusispręsti, ar reikia, o jeigu taip, tai kokių vedinių iš veiksmažodžių tekėti, leisti, vesti kitų priešdėlių vedinių, pvz.: įlaida, įlaidas, iš- laidas, įvada, įvadas, išvadas ir pan. Dalis šių žodžių kalboje jau yra arba yra buvę, nesamus lengva pasidaryti. Beje, kai kurie jau ir hidrotechnikoje pavartojami, pvz.: Įvadu vadinamas vamzdynas, įrengtas tarp lauko vandentiekio tinklo ir pastate esan- čio vandens apskaitos mazgo ŽŪVand 233. Tai, kad kai kurie šių žodžių (nuotaka, nuotrauka, nuovadas, įvadas, įlaidas ir kt.) jau yra kitų sričių terminai ar bendrosios vartosenos žodžiai, nėra kliūtis jiems tapti ir hidrologijos ar hidrotechnikos, melioracijos terminais. Tai puikiai įrodo anksčiau nagrinėtas nuotėkio atvejis. Apskritai tokie žodyno reiškiniai yra išsivys- čiusios kalbos požymis. TRUMPOS IŠVADOS 1. Terminų kalbinės semantinės sistemos „vandens tekėjimas“ nagrinėjimas api- ma veiksmažodžio tekėti, jo sinonimų, hiperonimo, kauzatyvo, antonimų reali- zuotų darinių (ir nominacinių išgalių) keletą mikrosistemų. 2. Vandens judėjimas ir tekėjimas santykiauja kaip hiperonimas ir hiponimas. Tekėjimo reikšmės skiriamieji komponentai: 1) „srovinis, vaginis“, 2) „daugmaž to- lygus“; nors gali būti ir sūkurinis/turbulentinis, tačiau šiuo atveju paprastai varto- jamas judėjimas (taip pat garų judėjimas). Visų rūšių — ir tolyginio, ir laminarinio — išlyginimas pagal hiperonimą judėjimas negeistinas. 3. Tėkmė, srovė, srautas nėra aiškiai diferencijuoti. Nors tai dalykinės painia- vos nedaro, vis dėlto yra netobulumas. Didesnė, taisytina yda yra srovės (net tėk- més ir srauto) vartojimas pramaišiui su srūvis „srauto dalis“. 4. Vandens judėjimo vartojimą riboja ne tik jo semantika, veiksmažodžio judė- ti maža darybinė potencija, bet ir jo priešdėlinių formų negalimybė. Ją turi tekėti, tekėjimas — įtekėjimas, pritekėjimas, nutekėjimas, ištekėjimas; apytaka, prietaka ir daug kitų. 5. Tekėjimo greitį ir pobūdį reiškiančių sinonimų p/ūsti, srūti, sroventi|almėti, salvėti]sunktis hidrologijoje sunku pageidauti. 6. Kauzatyvas tekinti hidrologijoje nevartojamas. Reikšme „leisti, kad tekėtų“ vartojamas leisti (ir priešdėliniai išleisti, nuleisti, įleisti), reikšme „daryti, kad tekė- tų (paprastai mechaninėmis priemonėmis)“ — vesti (matyt, ir nuvesti). Ypač rei- kalingi priešdėliniai atvesti, apvesti ir jų vediniai, pvz.: atvedamasis kanalas, apve- damasis kanalas. Tai dera ir su įprastiniais pasakymais įvesti, atvesti vandenį, (į)vesti vandentiekį. Tačiau vedimas, dažniausiai nuvedimas neretai yra abejotinas ar net nemotyvuotas — vartojamas ten, kur turi būti (nu)l/eidimas, pvz.: nuvedamasis vanduo „vanduo, kuris nenaudojamas žemės ūkio kultūrų ir nuteka nuo drékina- mojo ploto“ MelZ. 111 7. Ar pats, ar leidžiamas, ar vedamas vanduo vis tiek teka. Todėl norint pa- sakyti, kad pats, reikalingas terminas savitaka. Vartojamas ir prieveiksmis savitaka bei būdvardis savitakis: sausinimas, drėkinimas, kanalas, vamzdis; vandentiekis yra savitakis|gravitacinis (pršng. slėginis), o vanduo — tik gravitacinis (vartojamas gal tik teorijoje — hidrogeologijoje). 8. Iš veiksmažodžio tekėti priešdėlinių formų galūnių vedinių griežtesnio sky- rimo reikalingi nutekėti vediniai. Pagal daugmaž vyraujančią vartoseną siūloma skirti: 1) nuotėkis „vandens kiekis, nutekantis per tam tikrą laiką“ (psn. nuotakis), 2) nuotaka „nutekėjimas, nuotakumas“ (psn. nuotakis), 3) nuotakas „nutekamasis vandentakis (griovys, drena, vamzdis) (psn. „upės baseinas“). Integruojant tarmi- nius ir senųjų žodynų panašius nuleisti, nuvesti, nutraukti vedinius, būtų galima su- daryti 2 hidrologijos mikrosistemas: 1) nuotaka — nuolaida — nuovada — nuotrau- ka ir 2) vandentakiai: nuotakas — nuolaidas — nuovadas — nuotraukas, o rūši- niai: nuotakinis — nuolaidinis — nuovadinis — nuotraukinis griovys, kanalas, vamz- dis (tik vanduo tūrėtų būti nutekamasis — nuleidžiamasis — nuvedamasis — nu- traukiamasis). Jei reikėtų, panašių vedinių yra ir iš kitų priešdėlinių panašių veiks- mažodžių: įlaida, išlaida, įlaidas, išlaidas, įvada, išvada, įvadas, išvadas, ... Tai, kad kai kurie jų — nuotaka, nuotrauka, nuovadas, įlaidas, įvadas ir kt. — jau yra kitų sričių terminai ar bendrosios vartosenos žodžiai, nėra kliūtis jiems tapti ir hid- rologijos, hidrotechnikos, melioracijos terminais. Tokie žodyno reiškiniai yra išsi- vysčiusios kalbos požymis. SUTRUMPINIMAI Čia vartojami tie patys sutrumpinimai kaip autoriaus straipsnyje „Melioracija, drenažas, irigacija“, nurodytame 1 išnašoje. PolZ čia žymima PolZ,. Papildomai vartojama: FTŽ — Fizikos terminų žodynas / Red. P. Brazdžiūnas. V., 1980. PolZ, — Rusų- lietuvių kalbų politechnikos žodynas / Sudarė G. Daugėla. V., 1984. Vandentiek — Vabalevičius S. Vandentiekis ir kanalizacija. V., 1954. VN — Vakarinės naujienos. VV I — Klenikovas V., Iljinas N. Automobilis / Pirmos klasės vairuotojo vadovėlis, V., 1976. VV II — Sabininas A., Plechanovas I., Černiaikinas V. Automobilis / Antros klasės vairuo- tojo vadovėlis. V., 1973. M. KJIIMMABUYIOC HEKOTOPbIE MHKPOCHCTEMEbI THM/;POJIOTMUECKHX TEPMHHOB (Teuenne BOABI) Pe3iome ViccjejjoBaHHe S35LIKOBOŠ TEPMHHOCHCTEMBI „Te4eHHe BOJIbI“ OMUPAETCs Ha CEMaHTHKY H CJIOBOOOpa30BaTeJIbHEIE peaJIH3aLHH H ONOTEHIKHH TJIarojJia fekėrti „TEUL“ H OXBATHLIBAET HECKOJIbKO MHUKDpOCHCTEM, B KOTODBEIX HCHOJIB3YIOTCS TakXe AepUBaThl ero CHHOHHMOB, THIepoHHMA, Kay- 3aTHBA, AHTOHHMOB, V KA35IBAIOTCH UMEIOLI HEC HEJIOCTATKH, KOJIEČAHHSI H HeCOBEPIICHCTBaA, IpH- YHHBI UX BO3HHKHOBEHHA, HNPELIATalOTCsl KOHKPETHBIE MEDpbI MX YCTpaHeHHS.