LIETUVIU
LEKSIKOS
IR
TERMINOLOGIJOS
PROBLEMOS
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXIX
(1991)
ELENA
GRINAVECKIENE
BUIVYDZIU
APYLINKIU
(VILNIAUS
RAJ.)
LENKU
SNEKTOS
LITUANIZMAI
1987
m.
liepos
7—11
d. d.
Lie u os
TSR
MA
Lie u iy
kalbos
i
li e a ii os
ins i u as
ka u
su
Lenkijos
Liaudies
Respublikos
MA
Sla is ikos
ins i u u
Vilniaus
aj.
Bui ydziy
bazZny kai-
myje
i
g e imuose
kaimuose
—
Maikiny,
Pil iskés,
Vilkinés
(le.
Wilkincy)
—
kompleksiSkai
y é
senyju
ie iniy
Zmoniy
kalba.
Miisu
uZda inys
—
ink i
Siy
ie y
sla iskose
Snek ose
a o-
jamus
li uanizmus,
o
Lenkijos
kalbininkés
—
d .
d .
I yda
G ek-Pabis
i
I ena
Ma yniak
—
uz-
ainéjo
lenky
Snek os
medziaga.
Ty inéjimo
p adZioje
kons a uo a,
kad
ie os
Zmonés
lais ai
gali
bend au i
bal a usiSkai
i
lenkiSkai,
isi
jie
moka
usiSkai.
Taigi
Sis
egionas
daba
ikalbis.
Anks esni
y iné ojai
eisingai
8i
a eala
laiké
bal a usi8ku
i
i ino,
jog
ie iniai
a pusa y
kasdien
kalba
ip as ai
bal a usiSkai
(pap os u,
.
y.
s acia )
i
ik
baznydioje,
pa duo u éje,
u guje,
kelyje,
su
s e imu
Zmogumi
s engia-
si
daugiau
kalbé i
lenki8kai
(TIT
I
149).
Panaii
kalbiné
si uacija
cia
gy a
i
daba .
Vie os
zmonés
iS
seno
¢ia
kalba
bal a usiu
Snek a,
ku i
y a
As a o—Loje o
izoglosy
pluoS o
pie aka inio
a ea-
lo
pa a més
esinys
( .
JITTBY,
Kap e
Ne46—51,
xomen apsii
114—129).
Daugiausia
pe
bagnyéia
isi
jie
y a
ismoke
lenkiSkai.
Dél
o
daZnas
in o man as,
sa o
pasakojima
p adéjes
lenkiSkai,
ne e ai
neju iomis
jj
baigia
gy ai
bal a usi8kai. Pas a aisiais
me ais
dél
isos
Salies
ekonomikos,
kul ii os,
socialiniy
i
isuomeniniy
san ykiy
pazangos
ypaé
jaunesni
Siu
apy-
linkiy
gy en ojai
ge ai
y a
p amoke
usiskai.
Kadangi
ieSniy
uZda inys
—
y iné i
Sio
ajono
lenky
Snek a,
ekspedicijos
me u
i
bu o
kalbinami
ie iniai
Zmonés
lenkiSkai,
isi
in o man y
a sakymai
uZ aSy i
lenki8kai.
Miu
y imu
eikalui
ai
esmés
nekei¢ia:
nus a éme,
jog
daugumas
u
apylinkiy
li uanizmy
(i
ju
o my)
y a
labai
panaSiis,
nepaisan ,
a
juos
a oja
as
pa s
Zmogus,
kalbédamas
lenkiSkai,
a
bal a usi8kai.
Uz aSinéjan
in o man y
a sakymus
lenkiSkai,
pas ebé a,
kad
oji
lenky
Snek a
y a
gana
sku -
doka
i
ne
pe
daug
gy a.
Ji
isu
pi ma
ne u i
a chaizmy,
biidingy
isoms ki oms
lenky
Snek oms.
Tuo
biidu
ji,
ne u édama
sa o
kalbinés
adicijos,
y a
a imesné
le. Ik.
negu
ki oms
ju
a méms
(plg.
Tu ska,
1939
59—60).
Vadinasi,
ji
Siame
a eale
y a
naujesné.
I§
bidingesniy
one iniy
ypa ybiy
ia,
kaip
i
ki ose
pie y¢iy
Lie u os
bei
LLR
Bialys oko
lenky
Snek ose
(plg.
G ina eckiené,
1977
136
2
iSnaSa
i
en,
nu o-
dy a
li e a i a)
ypa¢
miné ina
ZodZio
gale
nosiniy
balsiy
q,
¢
denazalizacija
i
ju
edukcija
iki
umpyjy,
p z.,
Mial
aka
wielka
siekie a
<
Mial
aka
wielkq
siekie-
q;
P zywioz
una
aka
ladna
<—
P zywioz
umnq
aka
ladnq;
Oni
dzwonio,
lubio,
majo,
nanioso,
osno
<-
Oni
dzwonia,
lubiq,
maja,
naniosq,
osnqa;
Poszed!
wazyniaé
sia
‘Nuéjo
pasi aziné i’
i
pan.
(da
plg.
Tu ska,
1939,
74;
T ypucko,
1970,
52—53; Ku zowa,
1972,
35;
Ku zowa,
1975,
91
—92).
IS
onomo ologiniy
ypa ybiy
miné inos
be a dés
giminés
daik a a dziy
ns.
a d.
i
gal.
o mos
su
mo e i8ko-
sios
giminés
galiinémis,
p z.,
Biala
kana
p zescie ad a
‘Bal a
aus a
paklodé’;
Moja
zd owia
slaba
‘Mano
silpna
s eika a’;
Wielka
esela
byla
“Bu o
didelés
es u és’
;
Ta
budows wa
d oga
‘S a yba
b angi’;
Kupila
puchowa
kold a
‘Nusipi ko
puking
47
an klodg’
i
k .
Analogiskas
eiSkinys
bidingas
i
ki oms
Pabal ijo
i
Bal a usijos
lenky
Snek oms
(Tu ska,
1939,
92;
Ku zowa,
1972,
36;
IIT
I
51—53,
75,
76,
90).
Ka u
i iamojoje
lenky
Snek oje
gausu
bal a usiy
i
lie u iy
kalboms bidingy
elemen y
(plg.
Tu ska,
1939,
62),
ypa
lenky
kalbai
s e imy
akcen ologijos
dalyku,
nejp as y
a ski y
o my
leksijos
a eju,
a ojama
nemaza
lie u iskos
kilmés
leksikos,
lie u iSky
ie u
a dy,
lie u iSkos
da ybos
i
kilmés
Zmoniy
pa a dziu,
daugeliu
a ejy
iSlaiky a
a miné
li uanizmy
one ika,
biidinga
g ei iausiai
y y
dzikams
i
k .
Taigi
Sia
Snek a
gal
iksliausia
bi y
laiky i
pa eigine
i8
bal a usiy
(susi o mayusia
iSnykusios
lie u iy
y y
dziiky
Snek os
ie oje)
i
palygin i
nauja
lenky
Snek a
(Tu ska,
1939,
57,
82,
89,
92—93,
95,
96,
97).
Todél
Si
Snek a
i
jos
a miné
sis ema
u i
nemazq
paZin ing
i iamyjy
ie y
e e:
ji
y a
gana
ikslus
liu-
dininkas
Zmoniu
gy enimo
i
ju
a pusa io
san ykiy,
ykusiy
p aei yje
i
ebe yks-
anciy daba .
Ka u
ji
y a
s a bus
gy osios
kalbos
zidinys,
eikian is
naujy
duomeny
bal y
i
sla y
dialek ologijai,
jy
kalby
is o ijai,
lyginamajai
kalbo y ai,
leidzZian is
ge iau
jZ elg i
i
iksliau
apibiadin i
sudé inga
os
e i o ijos
kalby
kon ak ine
si-
uacija.
Pas ebé a,
kad
le.
kalbos
ki gia imo
sis emai
kai
ku ie
li uanizmai
( a p
jy
ie y
a dai
i
daugumas
Zmoniy
pa a dziy)
né a
pakluse
i
iki
Siol
ki éiuojami
lie uyis-
kai.
Tai
aiSkiai
ma y i
ada,
kai
li uanizmo
ki éio
ie a
nesu ampa
su
lenky
kalbai
bidingu
an ojo
nuo
ZodZio
galo
skiemens
ki éiu,
p z.,
bu balka!
‘o o
piislé
lyjan ’
(an
Zemés)
<-
lie.
bu balas;
dy wan
<
lie.
di onas;
gajdziuk
‘gaidukas’
<
lie.
gai-
dziukas;
gigiel
‘asiiiklis
kol
a poje’
<
lie.
gigélis
‘ .
p.’;
gnizieé
‘knibzdé i’
(apie
ki minus)<lie.
gnizé i
‘ .
p.’;
ho ud
‘a uodas’<lie.
a iodas;
Kie sza
‘Ke Soji’
(ka -
és
a das)<-lie.
Ke Sa;
Kie szuk
‘ke Sas
jau is’<lie.
Ke si kas:
kumpiak
‘kumpis;
Slaunis’<lie.
kumpidkas;
Ma ga
‘Ma goji’
(ka és
a das)<lie.
Ma ga;
pa sink<—
lie.
pa si kas;
aguci
‘da binés
ogés’
<
lie.
a m.
dgu és
‘ ogu és’
;
ezgini
<
lie.
ézginés;
ska acz
‘ska inis,
oks
ankSluos is’
<
lie.
ska a+acz:
ska yniuk
‘ska i-
nis’
<-
lie.
ska iniukas;
skwia s y
‘ske s u iy
aisés’
<
lie.
ske s i és;
wijun
‘ okia
zu is’
<-lie.
ijinas;
Mundué
‘upelio,
p ie
Bui ydzZiy
j ekan io
j
Ne i,
a das’
<—
ue.
Mundi is;
Sza nojé
‘upelio,
p ie
Bui ydziy
j ekan io
j
Ne j,
a das’
<
lie.
Salndi is;
Widupie
‘Bui ydziy
pie os
a das’
<
lie.
Vidupé;
Balciul
‘p d.
<
lie.
Balciilis,
G ygojé
‘p d.’
<
lie.
G igdi is:
Wie ykas
‘p d.’
<
lie.
Vé ikas
i
k .
Kai
ku iy
ki y
li uanizmy
senoji
lie u iy
ki éia imo
sis ema
pazeidZiama
ne
ais
a ejais,
kai
ji
su ampa
su
lenky
kalbos
ki Gia imu,
p z.,
ba zdziuki
‘asiikliai,
iSauge
i
eglu e’
<
lie.
ba zdzinkai,
b azguny
‘skambuéiai
a kliui
an
pa alky’
<ie.
b azgiinai,
szakaluki
<
lie.
Sakaliukai
i
k .
Pas ebé a,
kad
ki dio
i8
jp as os
ie os
nukélimas
j
galiine
(ypaé
kai
ji
a i a)
gana
daznai
kons a uojama
bal a usiy
( aip
pa
i
usy)
Snek y
li uanizmuose
(plg.
i
daba
Vilniuje
i
ki u
bal a usiSkai
i
u-
siskai
kalbanéiy
Zmoniy
ki éiuojamus
lie u iskus
ie o a dzius
JTaz0unaii
<—
Laz-
djnai,
Kupmynd i
—
Zi miinai,
aip
pa
b .
Snek y
kawaad
<
lie.
kasélé
<—
b .
u.
Kou,
Kpyuué
<
lie.
k iisné
CBT
II
447,
537
i
k .),
Tai
odo,
kad
minimus
li ua-
*
Ki éio
ie a,
ski inga
nuo
lenku
bend inés
kalbos,
odo
juodu
s i u
pa agy as
skiemens
balsis
a
d iga sis,
48
nizmus
i§
ie os
lie u iy
pi mieji
bus
pe éme
Sio
a ealo
bal a usiai.
Taip
ilgainiui
jie
kai
ku iy
lie u i8ky
skoliniy
senaja
ki gia imo
sis ema
sua dé,
o
éliau
Si aip
»apibal a usin us“
juos
j e pé
i
i
sa aja
lenky
Snek a.
Ti iamojoje
lenky
Snek oje
nelenkiSkai
ki éiuojami
i
kai
ku ie
skoliniai
i§
bal-
a usiy
Snek os
a
iS
pas a osios
pe im i
apibal a usin i
polonizmai,
p z.,
ba/ba un
‘plepys’
<
b .
6aadamyu;
bandy
<b .
6and im;
bohun
<b .
6aeyu
‘gailiai’;
bocianiuk
<
b .
6ayaniox
“gand iukas’;
bandasz
<
b .
6anddw
‘skaldymo
ki is’;
eza ciuk
<-
b .
uapyiox
‘ elniukas’;
chlopezuk
<b .
xaanuyx;
dziaciuk
<
b .
dsayiox
“be niukas’;
dziaduk
<-
b .
0320¥x
‘senelis’;
ha buz
<
b .
2ap6y3
‘a bii-
zas’;
je miak
‘ udiné’
<
b .
apmAx;
naczowaczka
<
b .
naudeauxa
‘geldu é’;
pa-
wuk
‘po ukas’
<-
b .
naeyx;
pie og
<b .
nipée;
plaszezak
<
b .
naawudx
‘pliaus-
ka’;
plaszezaki
<
b .
naawuaxi
‘pliauskos’;
nie
maju
swaich,
nie
choczu
czuzych
‘sa o
ne u iu,
s e imo
neno iu’
i
k .
Minimieji
ki gia imo
a ejai,
miisy
nuomone,
ody y,
kad
i iamosios
lenky
$nek os
li uanizmai
i
bal a usizmai
da
né a
isai
p i ape
p ie
jos
kalbinés sis emos
désniy
(plg.
da
Tu ska,
1939,
64,
83).
I§
leksiniy
skoliniy
ySkiausias
lenky
kalbai
bidingos
y iskosios
giminés
daik-
a a dziy
ns.
naud.
galiinés
-owi
i
dgs.
a d.
galiinés
-owe
isi8kas
nebu imas.
Cia
y
daik a a dziy
ns.
naud.
ienin elé
galiiné
y a
-(i)u,
pyz.,
oddali
dziaduku,
ka szunu
‘ anagui’,
kolchozu,
koniu,
mezu,
ojcu,
synu,
wilku
i
pan.,
o
dgs.
a d.
—
-i,
-y,
p z.,
b aci,
Bujwidzi,
jabki
(<
jablki),
koni,
ku czuki
‘ is iukai’,
ludzi,
oSciuki
‘a8akos’,
pa siuki,
pluci,
p aszuki
‘paukS iukai’,
obaki,
wilki,
zlodziejuki
‘slapukai’
(pap .
i8 iukai);
cygany,
d uzban y,
g abias y,
kumy,
pacy,
pa yzan y,
pinedzy,
s ola zy,
wijuny
i
k .
Abi
Siy
linksniy
leksijos
y a
pe im os
i8
bal a usiy
Snek os
kaip
bal a usiy
subs a inés
j akos
elemen ai
(plg.
Tu ska,
1939,
61;
II
I
58).
Pa-
s ebé ina,
kad
isai
analogi8kas
eiSkinys,
kai
bal a usiy
y i’kosios
giminés
daik-
a a dZiy
ns.
naud.
i
dgs.
a d.
leksijos
y a
a ojamos
ie oj
lenky
kalbai
bii-
dingy
Siy
linksniy
leksijy,
kons a uojamas
i
ki ose
y iniy
bal isky
e i o ijy
pa-
k aS iy
i
Bal a usijos
Siau aka inés
dalies
lenky
Snek ose
(Tu ska,
1930,
47;
Tu ska,
1939,
71;
T ypucko,
1970,
63;
TIT
156;
71,
77—80).
Bud a dZiu
i
daly iy
dgs.
a d.
Sioje
Snek oje
ski ingai
nuo
le.
Ik.
u i
galiine
-a,
p z.,
P zybiegli
g omna
pacy
‘A bégo
didZiulés
Ziu kés’;
Te az
ozumniejsza
ludzi
‘Daba
p o ingesni
Zmo-
nés’;
Ku czuki
ma a
by i
‘Vis iukai
mazi
bu o’;
Koni
ozumna
‘A kliai
p o ingi’,
K osny
byli
z obiona
‘S aklés
pada y os’
i
pan.
Analogisky
okios
mo ologijos
pa yzdZiy
pa eikia
i
Tu ska,
1939,
121.
Ty inéjimo
me u
ie inéje
a osenoje,
kaip
miné a,
i§gi s a
i
uZ a8y a
pluoS as
lie u i8kos
kilmés
leksikos.
Dauguma
jos
pla¢iai
a ojama
i
ki ose
lenky
a
bal a usiy
Snek ose
Lie u oje
i
Bal a usijoje.
Cia
ji
i
méginama
cha ak e izuo i.
P ie
kai
ku iy
lie uyi8kos
kilmés
Zodziy
pa ei-
kiama
ilius acija,
dazniausiai
i8 ySkinan i
leksemos
eik’me
bei
nu odomas
galimas
jy
kilmés
Sal inis
a
iesioginis
lie uyi8kas
a i ikmuo.
Kai ku iy
li uanizmais
laikomy
a
spéjamy
leksemu
kilmé
ka ais
méginama
pag is i
naujai.
Kai
lie u i8kos
leksemos
one ika
i
g ama ika
slepia
sa y
duomeny,
leidzianéiy
a sek i
kadaise
Siame
a eale
gy a usios
lic u iy
Snek os
aiSkius
one inius
i
g ama inius
pédsakus,
ie
duomenys
pab éZ inai
iSkeliami
i
ap a iami.
Pa eikiamieji
li uanizmai
ak iSkai
papildo
(ypa
jy
a ian i8kumo
i
papli imo
p asme)
misu
Sios
s i ies
y inéjimus,
ykdy us
apsla éjusiame
pie yiy
Lie u os
a eale
(G ina eckiené,
1969,
4,
Lie u iu
kalbo y os
klausimai
29
.
49
219—229;
[pmnapenxene,
1972,
394—408:
G ina eckiené,
1977,
136—145).
Ka u
jie
y a
lie u-
iskos
kilmés
leksikos,
miisy
i
Bal a usijos
MA
dialek ology
a as os
Bal a usijos
TSR
Siau -
aka inése
bal a usiy
Snek ose
((punasenxene
u
ap.,
1972,
377—393;
Apamonxasa
u
yp.,
1973,
27—37;
punasenxene
u
yp.,
1975,
163-196;
Cpunapenxene,
1977,
160—169;
G ina eckiené,
1983,
182—204),
esinys,
p aple ian is
i
papildan is
jos
i
jos
a ian y
a ojimo
a eal.
Ai8kiais
lie u iy
kalbos
skoliniais
(ilius acija
p ie
jy
nepa eikiama
dél
jy
eiks-
més
aiskumo)
Sioje
Snek oje
laiky ini:
ako y
(ko y)
‘akuo ai’
<
lie.
akuo ai*,
da
plg.
kio as
<
akio as
(LKZ
VI
919)
su
nuk i usiu
ZodZio
p adZios
a-.
Dél
galimo
analogi8ko
nuk i imo
plg.
dau-
giausia
s e imy
ZodZiy
adap acija
lie.,
b .
le.
Snek ose:
lie.
Nas é
—
Anas azija,
Sand a
<
Aleksand a,
Ténis
<
An anas
(LVKZ
76,
282,
321);
ka dijénc
<—
ako -
deénas,
Dzido ius
<
Izido ius,
Paliéne
—
Apolonija,
Zabéle
<
Izabélé
(Su ba -
kas);
b .
6apxyaés
<—my6apxyaés,
mapoya
<—
a apema
‘nedidelis
Zemés
plo e-
lis’
(CBI
I
118,
260),
epémne
<—
u.
oepomne i
(Bui ¥dziai),
le.
konomis ka
<—
ekonomis ka
(Bui ¥dzZiai)
i
k .;
baksz a
‘bok& as’
<
lie.
béki as
<—le.
basz a:
ba usznik
‘a ikailiu
di béjas’
<lie.
bal isnykas
‘ .
p.
(Tu ska,
1939,
78
nemo y-
uodama
jj
laiko
kilusiu
i
b .
6aamywaix,
o
pas a asis
sa o
uoz u
—
li uanizmas,
zx.
Zdansewicz,
1960,
336;
Cpuxasenxene
u
ap.,
1975,
166;
CBY
I
160;
Jlay4 o-
Te,
1982,
43).
ba lowy
“‘bé alinis’
<
lie.
bé alas+le.
-owy;
ba zdziuki
‘asi kliai,
kai
iSauga
i
eglu e’
<
lie.
ba zdzi kai
‘ .
p.;
bonda
‘banda,
bandelé’
<
lie.
banda
‘ .
p.’;
b azguny
‘skambaliukai
a kliui
an
pakink y’
<
lie.
b azgiinai
‘ .
Bs
b unk a®
‘b ank as’
<
lie.
a m.
b u k as;
b yzgul
‘ska malas,
sku lis’
<
lie.
b izgalas
‘ .
p.’,
plg.
da
b izgas,
b zgas
“ie
pzs
bucz
<
lie.
bicius;
bumbulki
‘si ilo
sus o éjimai’
<
lie.
bumbulai
‘gumbai,
mazgai’+le.
-ki;
bu ba ka
‘bu bulas,
o o
pislé
lyjan ’
<
lie.
bu?balas+sl.
-ka;
dojlid
“dailidé’
<
lie.
dailidis
‘ .
p.’;
dy sa
<
lie.
di sés;
dy wan
<
lie.
di énas;
dziegieé
<
lie.
degi as;
gab
<
lie.
g iobas.
Dél
lie.
uo
>
sl.
a
Z .
G ina eckiené
i
k .,
1988,
126—127.
giegni
‘ inklo
mediniai
ams iai’
<
lie.
gégnés
‘ .
p.’;
gigiel
‘asi iklis
kol
a poje’
<lie.
gigélis;
gil
‘bimbalas’
<
lie.
gyl s;
*
P ipazindami
neabejo ing
Siy
leksemu
kilme
i8
lie.
ak io as,
i8
esmés
ko eguojame
bal a usiu
e imology
isai
nepama uo a
ju
leksemu
akém
i
akdéuye
‘akuo ai’
kildinima
i
ko ki‘ka klo
pum-
pu ai’
(@CBM
102).
®
Ti iamojoje
lenky
( aip
pa
i
bal a usiy)
Snek oje
p iebalsis
n
(x),
eidamas
p ieS’
gomu inius
k,
g
(k,
2),
kaip
i
lie u iy
kalboje,
isada
y a
gomu inis
(da
plg.
Tu ska,
1939,
75,
90,
94—95,
108,
111;
TH
1
215—216;
Tl
193—194
i
k ).
50
gilowaé
<-
lie.
gyliio i;
gnizieé
‘knibZdé i,
k u e i?
<
lie.
gnizé i
(gniuzé i):
g abias owaé
‘kal i
g ebés ais’
<
lie.
g ebes io i
+
le.
-owac;
g abias y
<
lie.
g ebés ai;
gulsz a
‘giZ a’.
Si
leksema
g ei iausiai
bus
a si adusi
dél
gil a
‘gulima
ie a;
migis’
i
g d
kon aminacijos.
gusz a
<-
lie.
giiz a;
ho ud
<
lie.
a iodas.
Dél
lie.
uo
—
sl.
u
Z .
G ina eckiené
i
k .,
1988,
128.
jewnia
<
lie.
jduja;
Jjinksz y
‘inkS i as;
oks
ki minas
po
gy ulio
oda’
<-
lie.
inkS i as
‘ .
p.’;
kaciuk
(kaciuczek)
<
lie.
kaci kas
(+le.
-uezek);
kie apla
<
lie.
ke épla;
kie sza
‘Ke Soji’
(ka és
a das)
<
lie.
Ke sa
<
ke sa;
kie szajka
‘ke Soji’ (apie
ka e,
ely iq)
<
lie.
ke §a+le.
-ajka;
kie szul
‘ke Siukas’
(apie
e si,
jau i)
<
lie.
ke sulis;
ki u ka
‘ y isky
kelniy
uzsags ymas,
jy
sp aga’
<-
lie.
ke u ka
‘ .
p.’;
kliszawy
<-
lie,
kligas+le.
-awy.
Sla skio
eiginys,
jog
le.
kliszawy
kildinimas
i8
lie.
y a
be
pama o,
biidamas
nej ody as
(z .
SEJP
II
229),
sa aime
a k in a.
Dél
jo
lie u iSkos
kilmés
Z .
LEW
267—268;
[pauapenkene
u
mp.,
1975, 179;
Jlays o e,
1982,
36—37;
G ina eckiené,
1983, 189);
klojm
<
lie.
klojimas;
klumpa
‘klumpé;
ne im a
mo e is’
<-lie.
klimpa
‘ .
p.’
(Z .
[pasapenxene
u
ap.,
1975,
178;
Jlaya o e,
1982,
30—31).
k unia
‘pie a
p ie
klojimo’
<-
lie.
kiionas
‘ .
p.’;
kowsz
<
lie.
kdusas;
k ejka
‘k aigas’
<
lie.
k eikas
‘ .
p.’,
plg.
da
lie.
k eiga
‘ .
p.’;
k owsz
‘k iauSis’
<-
lie.
k aii as
‘ .
p.’;
k usznia
‘k ii a
akmeny
galulaukéje’
<
lie.
k isné
‘ .
p.’.
Dél
lie.
s-(-s-)
galimo
i imo
le,
(i .
b .)
li uanizmuose
j
sz(w)
plg.
Bal ikonis,
1978,
381, aip
pa
jy
szpe -
ka<lie.
spi gas,
b .
u xmo0y
<-
cxmog,
<-
lie.
skli as
‘ a8ymo
ki is’
i
k .
kubizdziel
‘diimus
leidZian is
g ybas’
<
lie.
kubizdelis
‘ .
p.’;
kuksa
‘ anka
be
pi s u;
koja
be
pédos;
Zmogus
su
nuki s ais
pi S ais’
<-
lie.
kuksa
‘ .
p.’;
kuksowa y
‘ne u in is
plaS akos’
<
lie.
kuksa+le.
-owa y;
kul
<
lie.
kil s;
kulowy
“iS
kilio’
(apie
Siaudus)
<
lie.
kal s+le.
-owy;
kulsza
“Slaunis’
<
lie.
kalsé
‘ .
p.’;
kulSnia
‘kojos
kauliukas’
<
lie.
kalsnis
‘kulk&nis’
;
kumpiak
‘kumpis’
<
lie.
kumpis,
kumpidkas;
lagiesi
‘gels alapés
algomosios
usnys’
<
lie.
a m.
Jagésiai
‘legésiai’
;
lupy
‘s o os
liipos’
(apie
a kli, aip
pa
paniekinamai
apie
Zmogy)
<
lie.
lapos;
Ma ga
‘Ma goji’
(ka és
a das)
<-
lie.
Ma ga
<-
ma ga;
Ma giuk
‘Ma giukas’
( e Sio, Suns,
jau io
a das)
<
lie.
Ma giukas
<-
ma gii -
kas;
c
51

mieczyezka
“men elé,
men iuké’
<
lie.
me é+le.
-yezka:
mie ka
“men é’
<-
lie.
me i é;
mie giela
“p as a,
neiZauga
me gai é’
<
lie.
me gélé
‘ .
p.’;
myl a
‘g is y
Su in y
a izy
kukuliai’
<
lie.
mil a
‘ algis
i$
g ikiniy
mil y’;
nawda
‘nauda’
<
lie.
nauda;
odliga
‘a od ékis’
<
lie.
a lyga
‘ .
p.’;
o aj
<
lie.
a djas;
oszaki
<-
lie.
aSakos;
pakuly,
pakula
<
lie.
pakulos;
‘pa siuk
(pa siuczek)
<-
lie.
pa si kas,
pa?§as;
pia akumpia
“penk asis
kumpis,
sp andiné’.
Hib idinis
da inys,
ku io
an oji
Saknis
(-kumpia)
kilusi
i8
lie.
kumpis;
da
plg.
penk akumpis,
penk aékumpis
‘ .
p.’;
plepa un
‘plepys’
<
lie.
plepa iinas
‘ .
p.’;
pluski
‘pleiskanos’
<
lie.
pliiiskés
‘ .
p.’;
pojsaé
‘dauzy i
mieziy
asus’
<
lie.
paisy i
‘ .
p.’;
posza
<lie.
paSa as;
po ka
‘ly iniai
o ganai’
<
lie.
paii ai+sl.
-ka;
p ymian
‘p iebu is;
p iemené’
<
lie.
p ymené
‘ .
p.’;
pumpu yna
“pu ienos’
<-
lie.
a m.
pumpu ynai
‘ .
p.;
pundza
“buozgal is’
<-
lie.
pundza
‘kas
su
didele
gal a,
d u kis,
pampla’;
plg.
da
pu idzius,
pu idzis
‘pigilys’,
pindagal is
‘buozgal is’;
punia
“da ziné’
<
lie.
piinia;
punk om
‘ a pais’
<
lie.
punk ais
‘ .
p.’;
pu a
‘ e siy
gé imas’
<
lie.
pu a;
akie uk
‘s o as
nedidelis
y ukas’
<
lie.
eke iikas,
eke ys;
a ieluki
‘s akliy
sk idinukai’
<
lie.
a eli kai;
ezgini
<
lie.
ézginés:
ojs
<
lie.
ais as;
ojs owy
<
lie.
ais as+le.
-owy;
owgienia
<
lie.
augiéné;
ypaé
‘muzikuo i,
g ieZ i?
<
lie.
ypio i
‘ .
p.’:
scimbi
“uodegos
Saknis’
<
lie.
s imbi as
‘ .
p.’;
scy a
‘kigis’
(Sieno),
‘k ii a’
(malky)
<
lie.
s i a
‘ .
p:;
ska acz
‘ oks
ankSluos is’
<
lie.
ska d+le.
-acz
(b .
~a4);
sklu
“ a8ymo
ki is’
<
lie.
skli as
‘ .
p.;
skwia s y
‘ske s u iy
aisés’
<
lie.
ske s i és
dél
p iesagos
- u és
dalies,
p ie-
balsio
- -
pe kélimo
j
Saknj;
52
skwi s uli
‘ske s u iu
aiés’
<
le.
skwia s y
+-uli;
s oé
‘s a iai’
<
lie.
s adiai;
s oci
‘s a ias’
<
lie.
s dcias;
Swi an
<
lie.
s i nas;
Swi Snia<lie.
s i snis
‘s i is?;
szakaluki
<
lie.
Sakali kai;
szeszak
<lie.
Sékas;
szpe ka
‘spi gas’
<-
lie.
spi gas;
szula
<-
lie.
Silas;
szu pa
<-
lie.
Siu pa;
szni paé
‘sni ps i’
<
lie.
a m.
Sni po i
‘ .
p.’,
plg.
Sni pS i,
Sni pScio i,
Sni ps-
lés
‘Sne és’
;
o p
<-
lie.
d pas;
umal
‘kamuolys,
bi ys’
(uody,
bi iy)
<
lie.
amulas
‘ .
p.’;
wa szkie
<
lie.
a ské;
wazyniaé
sia
<
lie.
aziné is;
wen ka
‘ en e is’
<
lie.
én (e is)+-ka;
wiapla
<
lie.
épla;
wijun
<
lie.
ijiinas;
wikswa
<
lie.
iks a;
wi cyna
(wi cynka)
<
lie.
i iné
(+
-ka);
Zaga y
<
lie.
Zaga ai;
Zegini
<lie.
Zaginiai;
wyze gaé
“pe ze g i’
<-
lie.
Ze g i;
zylbuciki
‘ka klai,
Zil iéiai’
<-
lie.
Zil iai,
Zilbudiai;
zwi
(Zwi eczek)
<
lie.
Z as
(+
-eczek);
Zwi owany
<
lie.
Z p as
+
-owany.
Ki y
Gia
a ojamy
leksemy
lie u iska
kiline
méginsime
pag is i.
alie
‘aje as’
(:
Alie
i
bohun
p zy
ojs ach
‘Aje ai
i
gailiai
p ie
ais y’).
Leksema
g eigiausiai
y a
lie.
a m.
skolinio
Glie as
(Gle as,
a iel s,
G ielis)
<
le.
aje
(Biga,
1961,
342;
LEW
54;
Sabaliauskas,
1966,
70)
an inis
skolinys.
Tokig
nuomone
ne-
abejo inai
palaiko
Seiny
apyl.
(LLR)
le.
Snek y
a ojama
o ma
ale ei
‘aje as’,
p i-
pazis ama
skoliniu
i
g e imy
lie.
Snek y
(Zdance icz,
1960,
335),
aip
pa
Apso
apyl.
(BTSR)
Juodelény
kaimo
b .
Snek oje
( a ojama
Salia
lie.
Snek os)
miisu
1977
m.
uZ a’y a
leksema
daep
(Ha
daep
naxai
xaen
“Duong
kepda o
an
aje y’;
Aaep maxi
—
y
Kacuixi
‘Aje ai
—
kaip
kaspinai’)
<
lie.
Glie as.
O
pa i
lie.
Snek y
o ma
Glie as
i8
de as
bus
a si adusi
g ynai
one iskai
dél
liaudisko
sla iskos
a iku-
liacijos
p ia inimo
p ie
lie u iy
dél
pa ogumo
a
leng umo
a i.
Tokiai
aidai
g ei iausiai
bus
padéjusi
p iebalsio
j
gana
a ima
a ikuliacija
minkS ajam
/
(LKG
86,
88).
Ale o
lie u iska
one ine
aida
i8
Ge o
p ipazis a
i
ki i
(Zinke i ius,
1966,
150).
Tik
i8
Glie as
me a ezés
keliu
kai
ku
miisy
Snek ose
y a
a si ades
G ielas
(a iel 's,
G ielis),
aip
pa
a ielynas
‘aje ynas’
(LKZ
I
298);
dél
okios
one inés
ai-
dos
plg.
alie ka
(LKZ
I
99)
<
b .
apSmxa
‘deg iné’.
Kad
Zodzio
p adZios
i
a p
balsiu
esan j
j
lie.
Snekamosios
kalbos
s e imZo-
dZiuose
ka ais
y a
pakei es
minkS asis
/,
ge ai
odo
i
dainos
posmas:
Ne eksiu
s ieléiui
nei
lege uiui
(Kal ai is,
1905,
185),
ku
lege uzis
<-
ok.
Jdge
‘medZio o-
jas’
+
-w%is.
Visa
ai
u édami
gal oje,
da ome
iS ada,
kad
dle as
<
dje as
bus
su-
si o ma es
lie.
kalbos
di oje
i
oks
i§
jos
jsiliejo
j
i iamojo
a ealo
bal a usiy,
o
i8
jos
—
i
lenky
Snek a.
apikula
‘kas
ne angus,
ambus’
(:
Chlopezuk
aki
apikula
p zez
ulica
szedl
‘Vy ukas
oks
apykula
pe
kaima
éjo’;
Ku a
siedzi
i
kliepi
—
apikula
wielka
‘Vi8-
53
a
upi
i
k e kia
—
apykula
didele’),
Zodis
pla ian
pazis amas
i
g e imoms
b .
Snek oms,
p z.,
anikyaa/anéxyaa
(CBI
I
87).
Ju
kilmés
Sal inis
—
be
abejonés,
os
pa
eikSmés
lie.
apykula
(Tpunazenxene
u
Ap.,
1975,
165).
Ta iau
b .
Snek-
y
bid a dis
anixyadm
‘syk8 us’
(<anixyazamu,
ple.
sinasdm<-cinasdmoi)
b .
e imology
(OCBM
124),
musy
nuomone,
nepama uo ai
kildinamas
i§
lo .
opi u-
la us
‘Selpian is,
padedan is’.
Siai
e imologijai
isy
pi ma
im ai
kliudo
pa s
lo yny
kalbos
Zodis
opi ula us,
ku is,
kaip
eigia
ie
pa ys
e imologai,
b .
kalboje
ne ne-
pa i in as,
o
ik
apie
jo
galima
bu ima
joje
liudijan is
senojoje
bal a usiy
ak y
kalboje
u imas
jo
giminai is
opi ula ium.
Tai
a giai
j ikinamas
spéliojimas.
Be
o,
sunkiai
jmanoma
i
seman iné
jung is
a p
‘SykS us’
(anixyadm)
i
‘Selpian is,
padedan is’
(opi ula us).
Y a
neaisku
pagaliau,
i
dél
kokiy
p ieZas iy
sukie éjo
opi ula us
p iebalsis
/,
i s an
jam
j
anixyadm.
Visa
ai
duoda
pama o
a mes i
okia
b .
anixyadm
kilmés
e sija.
B .
anixyadm
geog a ija,
one ika,
da yba,
miisy
nuo-
mone,
i
eikSmé
leidZia
ji
kildin i
i¥
lie,
apykula
‘kas
ne angus,
ambus’:
juk
j
“SykS us’
(anixyadm)
seman ing
g andine
jeina
i
eik¥més
segmen as
‘ ambus,
kie-
as’.
O
ai,
miisy
nuomone,
b .
anixuadm
i
sieja
su
lie.
apykula
(+-a s1).
balunda
‘p as a
liesa
s iuba;:
p as i
p oduk ai’
(:
Ba unda
—
jak
bo winia,
lo-
dyga
g uba
aka
‘Balandiené
—
kaip
bu okiené,
kembliukai
okie
kie i?;
Smyga-
lis a
dziewezynka
byla,
a
ba unda
jad a,
na
pluci
padla
‘Vik i
me gai é
bu o,
o
ba-
landieng
algé,
ai
plaudiais
apsi go’).
Leksema
Snek oje
a si adusi
pagal
y y
lie-
u iy
a ojama
a mine
o ma
balunda
(
~
balénda,
balanda
‘Chenopodium’
(iS
balandy
e dama
i
lapiéné)
(LKZ
1
584).
Snek oje
pazjs amos
Sios
leksemos
eikSmés,
be
abejo,
iSplaukia
ix
pag indinés,
lie.
ZodZiui
biidingos
(ypaé
‘p as a
s iuba’)
eik8més
i
glaudZiai
p ie
jos
Sliejasi.
Tolimesné
eiksmés
aida
pe kelk ine
k yp imi
(‘p as i
p oduk ai’
i
pan.)
g eigiausiai
jau
bus
ykusi
sla uy
(b .
a
le.)
Snek y
di oje
dél
ZodZio
a ojimo
s e os
sa aiminés
plé os,
pi minei
jos
eik’mei
ka u
su
lie.
kalba,
i§
ku ios
leksema
gau a,
aukian is
i
a osenos.
Tokia
p ie-
laida
pa emia
ak as,
kad
lie.
kalbai
leksemos
eik§mé
‘p as i
p oduk ai’
nebiidinga.
Siomis
i
joms
a imomis
eikSmémis
balunda
pla iai
a ojama
i
b .
Snek ose:
banynod/6aaandd,
aip
pa
su
me a eze
uabandd
(Bem op ,
1968,
369,
387:
Tpu-
HaBelkene
uw
mp.,
1975,
166;
CBT
I
155—156;
Typ.cnoyu.
39),
ReikSme
‘liesa
skys-
a
s iuba’
6aaandd
laikoma
b .
lk.
no ma
(TayM.cnoya.
331).
Léksema
6ananda
panasiomis
eik8mémis
a ojama
i
us.
bei
uk .
Snek ose
(ans,
I,
42;
CPHL
Il
72—73;
TIOC
1
99;
Mayuo e,
1971,
79;
Slays o e,
1982,
38).
Nu ody omis
i
joms
a imomis
eik&mémis
sl.
kalbose
a ojama
6aadnod,
baaynod
(<=
le.
ba unda),
aabanddé
y a
bal iskos
kilmés
i
siejama
su
lie.
balanda,
balanda
(<la.
balanda)
‘Chenopodium’,
plg.
da
balandiéné
‘lapiené
ix
balandu’*
(SCP
I
113;
U bu is,
1969,
49;
Tpunasenkene
1
ap.,
1975,
166;
JIayso e,
1982,
38;
ECYM
I
124).
Taéiau
bal a usiy
e imologai
Sios
e imologijos
nepalaiko.
Remdamiesi
uo,
kad
Zodis
6aaanda,
be
auk8 iau
nu ody y
eikSmiu,
u.
Snek-
ose
da
Zinomas
i
eik’me
‘plepys,
u8 iaZodZiau ojas’,
o
uk ,
—
‘plepys’,
jie
i -
ina,
jog
isy
nu ody y
eikSmiy
sl.
6a2duda
esan is
ienos
Saknies
Zodis,
iSsi u ulio-
Jes
i
bend o
Sal inio.
Jie
i
laiko
giminaiciu
u.
6asdndame,
Gaadndume
‘plepé i;
slampiné i’,
uk .
Oanandimu
‘sneké i’,
ée.
blanda
‘sneké i’
i
kildina
i8
ga saZodinio
54
ekone uo o
sla i ko
eiksmaYodzio
*halanda i
(ACKM
288).
Taéiau
ai
ne ikslu.
18
ik ujy
gia
u imos
d i
sa a ankidkos
ski ingy
eikSmiy,
ik
o
pa ies
one inio
ap alkalo
isai
negiminingos
homoniminés
leksemos
—
6a2duHda
‘p as a,
liesa
s iu-
ba’
i
pan,
i
6aadnda
‘plepys’
i
pan.
(plg.
ICPA
72—73;
Jlaym o e,
1982,
38—
39;
ECYM
I
124),
ku iy
ienos
u inio
segmen ai
ne u i
nieko
bend o
su
ki os.
Vadinasi,
jy
kilmé
negalé y
bi i
a
pa i,
i
dél
o
okia
e imologija
sa aime
a k in a,
o
leksemos
6axdnda
‘p as a,
liesa
s iuba’
i
pan.
bal i8ka
kilmé
lieka
nenuneig a.
Y a
nuomoné,
kad
i
6a1duda
‘plepys,
ne angus
Zmogus’
i
pan. y a
bal i8ka.
Ma-
noma,
kad
ji
kon aminacija
y a
a si adusi
i8
bal izmy:
6azdnda
“Chenopodium,
nega dus
algis’
i
ea.2duda
‘ne angus
Zmogus’
(Jlaya o e,
1982,
98).
Tik
Siuo
a eju,
miisy
nuomone,
galima
bi y
kalbé i
ien
apie
seman ine
kon aminacija,
i ykusia
dél
ga sinio
iy
d iejy
ZodZiy
panaSumo.
Ta iau
sl.
6aaduda
“ne ik us
zmogus’
galbii
galéjo
i&si u ulio i
i§
bal izmo
eaadnda
‘ne ik us
Zmogus’
<
lie.
alanda
(QCPA
268—269;
Jlexc.
6an .,
13,
32;
Zinke i ius,
1974,
63)
i
dél
b .
nee imo-
loginio
lipinio
b
kai os
i
ki a
jy
lipinj
6.
I
as
kelias
isai
imanomas,
nes
lipinio
b->6
( aip
pa
n—>6
i
k .)
kai
ku iuose
sl.
kalby
ZodZiuose
(ypaé
skoliniuose)
pasi-
aiko
gana
ne e ai,
p z.,
b .
6ip6dmui<-sip6dmei<
lie.
nu- i bes,
bepaasdxi<—
sipaasoxi
‘is e s akis’,
6ap6d<eap6d
‘ka klai’,
6indncdk<—ninaedK
(nunaicdK)
‘S a kas’,
6d icayo<—néiicay
‘paisy i’,
6yxume —*nyxume <lie.
pukS ai
‘ andeny
paskandin os
kadagio
Sakos
Zu ims
p i ilio i,
gai és’
i
k .
((puapeuxene
u
ap.,
1975,
166—
167;
Cusmxopiy,
1972,
51;
CBI
1187,
200,
389;
Cemenosa,
1974,
7;
Hapog.
mexc.,
33).
Zinoma,
Sie
i
j
juos
panaiis
nee imologiniai
kai
ku iy
Zodziy
a ian ai
galéjo
susi o muo i
ne
Salia
sa o
ik yjy
o my
pag indinése
a ojimo
ie-
ose,
o
g eiciausiai
pe i e ijose
a
d ikalbése
e i o ijose
( okiai
e i o ijai
i
p iklau-
so
misy
i iamoji
Snek a)
u bi
dél
seman ikos
iSblukimo
bei
dél
y,
ne
isai
Cia
ip as y,
okiy
Zodziy
pe émimo
iS
ka os
j
ka a
sunkumy.
bizowka
‘ asa a
gy ulius
puolan is
abzdys’
(:
Gilujo
k owy
:
bizowki
napa-
dajo
‘Gyliuoja
ka és:
bizdélés
puola’).
Ga saZodinés
kilmés
leksema
palygin i
pla-
Giai
Zinoma
i
Siau aka inéms
b .
Snek oms
(CBI
I
185;
JIABHIT
xap a
No
336).
A imos
eikSmés
jos
ya ian as
bizdalka
pazis amas
i
ki oms
Vilniaus
lenky
Snek oms
(Jlays o e,
1982,
75).
18
Saknies
biz-
(b .
6i3-)
a imo
y a
pama o
many i,
kad
jos
kilmés
Sal inis
g ei iausiai
y a
ne
u.
6013-<-6se1K-
(OCPA,
1964,
164),
0
lie.
bizas
(<
bizdas?)
biz(d)élé,
byz(d)élé
‘gy ulius
puolan is
abz-
dys,
nuo
ku io
jie
gyliuoja’,
bizalas
‘ oks
abalas;
ne amumas,
bizdeliojimas’,
bizinas,
bizdinas
‘byzgian is
abzdys,
spa a’,
bizali io i,
biz(d)elis i,
bizo i
‘gyliuo-
i’,
bizdas
‘zyliojimas’,
biz(d)in i
‘da y i,
kad
gyli o y’
(LKZ
I
860—864,
866,
870—871),
la.
bizene
‘byzgian i
musé’
(M.-E.
302).
Le.
p iesagos
-owka,
-alka,
b .
-ayka,
be
abejonés,
gau os
Zodj
skolinan is
a
jj
pasiskolinus.
buldawieszka
‘kul u é’
(:
Buldawieszka
albo
p alnik
do
wycie ania
Inu
‘Kul u é
linams
b uk i’),
Leksema
y a
neabejo ina
b .
6yadaed
‘ko8és
g is u is;
kuolas’
(pasmailin as)
giminai é
(plg.
da
ki us
os
pa
Saknies
b .,
aip
pa
u.
ZodZius
—
6yadayna
‘ .
p.’,
6yzdé¥xa
‘pumpu as;
S end o
gu gu is’
(CBI
I
236),
6ysdaséxa
‘ as galys’,
6yaddexa
‘didelé
piemeny
lazda’
(CPHT
III
269);
6yadaeéwxa
“buozé,
bumbulas;
k ailys’
(Pac op yes,
1973,
57).
B .
6yzdaed,
miisy
nuomone,
pag is ai
55
7.
A as osios
i
ikel osios
i iamosios lenky
Snek os
li uanizmy
ypa ybés
lei-
diia
eig i,
kad
Sio
a ealo
iSnykusioji
lie u iy
Snek a
p iklausé
y y
aukS ai¢iams
pun-
ininkams
(g ei iausiai
y u
dziky
Snek ai).
Akm.
Baks .
Ku .
LEW
LKA
LKG
LKZ
LPZ
LUEV
LVKZ
M.-E.
SEJP
sJP
B
ECYM
KC
3
Hapon.
cm.
JIABHT:
Jlexc.
Gan .
SWTS
Hapoa.
exc.
HC
H.
Ca .
w
TLOC
CB
CPHT
Tay.
cHoyH.
Typ.
cnoyH.
SCBM
SCPA
SUTRUMPINIMAI
Akmenjné
Saléininky
aj.
BakS ai
I ijos
aj.
(BTSR).
Ku apolé
Pas o io
aj.
(BTSR).
F aenkel
E.
Li auisches
e ymologisches
Wa e buch.
Heidelbe g-Gé ingen,
1955—1962.
Lie u iy
kalbos
a lasas.
V.,
1977.
T.
1.
Lie u iu
kalbos
g ama ika.
V.,
1965.
T.
Ts
Lie u iu
kalbos
Zodynas.
V.,
1956-1986.
T.
1-14.
Lie u iy
pa a dziy
Zodynas.
V.,
1985.
T.
1.
Lie u os
TSR
upiy
i
eZe y
a dynas.
V.,
1963.
Lie u iu
a dy
kilmés
Zodynas.
V.,
1987.
Miilenbacha
K.
La ieSu
alodas
a dnica.
Redigéjis,
papildinajis,
u pinajis
J.
En-
dzelins.
Riga,
1923.
Bu .
I.
Slawski
F .
S ownik
e ymologiczny
jezyka
polskiego.
K akéw,
1958—1965.
T.
2.
Ka owicz
J.,
K yiski
A.,
Niedéwiedzki
W.
S ownik
jezyka
polskiego.
Wa szawa,
1902—1904.
T.
2—3.
Benapyckaa
pama éika.
Mincx,
1985.
4.
i ,
E amono munnii
cnossuk
yKpaincpKoi
Mosu.
Kuis,
1982—
1985.
T.
1—2.
2Kp woe
cosa.
Mixck,
1978.
3
HapogHa a
cmoyHixa.
Mincx,
1975.
Jlexciune
a mac
Gexopyckix
HapogHE x
apopax.
T.
1:
2Kewaa
mps pona.
Kap a
No
336
(Mixcx,
pyxamicp).
Slexciuns as
Gan si3Me
Y
Gemapyckaii
Mone.
Mixck,
1969.
Jlim sic s mman
ea padia
i
pynoyxa
Genapyckix
apopak.
Mizcx,
1968,
1969.
Hapomsas
mexcixa.
Mincx,
1977.
Hapomnae
cnopa.
Mincx,
1978.
Haponuaa
cnopaTsopyaci b.
Mick,
1979.
Tionscxue
osops .
Muucx,
1973.
T.
1-2.
Tickoncxuli
o6mac Ho
cnopapb.
JI.,
1967.
T.
1.
Cnoynix
Genapycxix
apopak
layHouna-3axonHal
Benapyci
i
se
na pani ia.
Mincx,
1979-1986.
T.
1-5.
Cuopapb
pycckux
HapomHEIX
oBopos.
M.;
—
JL,
1966.
Bum.
2.;
JI.
1968.
Bam.
3;
Ji.,
1977.
Bam.
13.
Tuymauanbus
cnoysix
Genapycka i
Mossi.
Mincx,
1977.
T..1.
Typaycxi
cnoynix.
Mincx,
1982.
T.
1.
S emana i ne
c oynix
Genapyckali
Mops .
Mixck,
1978.
T.
1.
@acmep
M.
S amono nueckuii
cHoBapb
PyccKO O
AZbIKA.
M.,
1964.
T.
1.
LITERATURA
Bal ikonis
J.
Rink iniai
aS ai.
Vi01978N
Pe.
B iickne
A.
S ownik
e ymologiczny
jezyka
polskiego.
Wa szawa,
1970.
Baga
K.
Rink iniai
a8 ai.
V.,
1961.
T.
3.
62

Endzelins
J.
La ijas
PSR
ie a di.
Riga,
1961.
I
d.,
2
séj.
G inayeckiené
E.
Lic u iy
i
sla u
g ama inio
kon ak a imo
eiSkiniai
pie y iy
Lie u oje
//
Lie u iy
kalbos
g ama ikos
y inéjimai.
V.,
1969.
P.
219-229,
G ina eckiené
E.
Lie u iSkos
kilmés
leksika
AukS ad a io
lenky
Snek oje
//
Lie u iu
a ea-
linés
ling is ikos
klausimai.
V.,
1977.
P.
136—145.
G ina eckiené
E.
Lie u i8kos
kilmés
leksika
Lie u os
pa ibio
bal a usiy
Snek ose
//
Lie u iy
kalbos
specialioji
leksika.
V.,
1983.
P.
182—204.
G ina eckiené
E.,
Macke ié
J.
Kai
ku ios
bal a usiy
li uanizmy
one ikos
ypa ybés
//
Lie u-
iy
kalba
i
biling izmas.
V.,
1988.
P.
123-131.
Kalyai is
V.
P usijos
Lie u iy
Dainos.
TilZéje,
1905.
Kawyn-Ku zowa
Z.
Jezyk
iloma éw
i
ila e ow.
S owo w6é s wo
i
s ownic wo
//
P ace
je-
zykoznaweze.
W oclaw-Wa szawa-K akéw,
1963.
Zsz.
36.
Ku zowa
Z.
S udia
nad
jezykiem
iloma éw
i
ila e ow
(Fone yka,
leksja,
skiadnia)
//
P ace
jezykoznaweze.
Wa szawa-K akow,
1972.
Zsz.
38.
Ku zowa
Z.
Elemen y
k esowe
w
jezyku
powieSci
powojennej.
Wa szawa,
1975.
O ebski
J.
Wschodnioli ewskie
na zeczie
we eckie.
K akéw,
1934.
Rekéna
A.
Ama niecibas
leksika
daz4s
La gales
dien idu
izloksnés
un
as
saka i
a
a bils o-
Sajiem
nosaukumiem
sla u
alodas.
Riga,
1975.
Sabaliauskas
A.
Lie u iy
kalbos
leksikos
aida
//
Lie u iy
kalbo y os
Klausimai.
V.,
1966.
TH8..
Pa
5-141:
T ypucko
J.
O
jezyku
wspomnien
dzieci is wa
F anciszka
Mickiewicza
//
Ac a
uni e si is
Upsaliensis.
S udia
Sla ica
Upsaliensis,
7,
Uppsala,
1970.
Tu ska
H.
Jezyk
Jana
Chodzki.
Wilno,
1930.
Tu ska
H.
O
pows aniu
polskich
obsza éw
jezykowych
na
Wilenszezyznie.
Wilno,
1939.
U bu is
V.
Daba inés
bal a usiy
kalbos
li uanizmai
//
Bal is ica.
1969.
T.
5(1).
Vanagas
A.
Lie u iu
hid onimy
e imologinis
Zodynas.
V.,
1981.
Zinke i ius
Z.
Lie u iy
dialek ologija.
V.,
1966.
Zinke i ius
Z.
Smulkmenos
I
//
Bal is ica.
1974.
T.
10(1).
P.
63.
Zdansewicz
T.
Li ewskie
elemen y
s ownikowe
w
gwa ach
polskich
okolic
Sejn
/
Lingua
Poznaniensis.
Poznai,
1960.
T.
8.
Apamonxasa
I.
Y.,
ps maseukene
A.
L,
Manxesi4
10.
®.,
Pamanosia
A.
M.,
Sa6a-
pykA.I.,
Ma anasa
JI.
®.
JIexcika
Oan s iicka a
naxomKaHHa
¥
Genapycxix
apopKax
//
Bema-
pyckas
nin sic sika.
Mincx,
1973.
Bam.
3.
C.
27-37.
Banpxesia
I.
K.
Kpaéss
cnoysix
ycxomusii
Ma ineyo i .
Mincx,
1970.
Bem op
I.
©.
Hasnanue
num
B
osopax
Tonecps
//
Jiexcuxa
Tlonecpa.
M.,
1968.
Tpunasenxene
E.
Ui.
Hexo opsie
aBieHHa
KOHTaKTHPOBaHHA
MHTOBCKMX
HM
CllaBAHCKAX
osopos
(Ha
MaTepHasle
a3BIKOBBIX
KOHTAaKTOB
B
1O OBOCTOUHOL
Jin se)
//
Bam o-cnassncKuii
c6opnux.
M.,
1972.
C.
394—408.
Tpunasenxene
E.
U.,
Kosanbayx
WM.
I,
Mankesus
10.
®.,
Pomanosi4
E.
M.
Cexepo-
ganamas e
Genopycckue
TOBOpEI
WHTOBCKOTO
NO paHuyss
//
Ba o-cnapsucKuli
cOopauK.
M.,
1972.
C.
377—393.
Tpunasenxene
9.,
Manxesn4
IO.
®.,
Pomanosu4
E.
M.,
TeGepyx
E.
Wi.
Be osas
excuka
MHTOBCKO O
MpoucxoxzeHuA
B
3anaqHOl
Benopyccun
//
Lie u iy
e minologija.
V.,
1975.
P.
163—196.
Tp masenxene
A.
I.
Mpo3sin is
i
manyni
¥
Kypannomckali
anopus
Genapyckali
Mossi
//
Benapyckas
anaMac ika.
Mincx,
1977.
C.
160-169.
Jijams
B.
Tomkops ii
copapb
%KMBOTO
BEHKOpyCcKO O
ASBIKA.
M.,
1955.
T.
1—4.
Say
s o e
IO.
Jlexcwueckue
SanTH3MbI
B
ICKOBCKHX
ToBOpaX
//
Kalbo y a.
V.,
1971.
T.
22(2).
Mayso e
IO.
A.
Cnosaps
GanTu3Mos
B
CiaBaHCKMX
s3biKax.
JI.,
1982.
Hacosis4
I. I.
Cuoysix
Genapyckaii
Mossi.
Mixck,
1983.
Pac op yes
UJ.
A.
Cnosapb
HapogHsix
opopos
3anazHoi
BpaHIMHBI.
Mazsck,
1973.
63
Cemenosa
M.®.
Ma epxansi
219
cnopaps
pycckHx
opopos
Jla euilicxoii
CCP:
Yu.
nocobue.
Pu a,
1974. B im.
6.
Cusuxo
Il.
Y.
Haponnas
nexcixa
i
cnopay sapsHHe.
Mick,
1972.
Cusmxosia
T.
©,
Ma oppians
na
cnoyHika
pom3encKoi
BoGsnacii.
Minck,
1972.
9.
TPMHHABEL[KEHE
JIMTYAHH3MBI
B
TO0JIbCKOM
TOBOPE
OKPECTHOCTEM
BYMBH
KAM
BUJIBHIOCCKOTO
PAHOHA
Pesiome
B
uccne yeMoM
oubBCKOM
TOBOpe
HMeeTCA
OMpeseweHHOe
KOJIMYeCTBO
peBHei
seKcuKl-
JIMTOBCKOTO
MPOHCXOxeHHA,
MOyYeHHO
TOBOpOM
Yepe3
MecTHEIi
GenopyccKaii
osop,
OxI-
Ty!onjMii
B
aHHOM
apea e
H
0
ceii
neHb.
Ona
Gbiia
3anucaHa
Hamu
B
1987
.
H3
ye
MeCTHBIX
HHopMaHTOB
CTapile o
NoKoeHus.
Taka
JeKCHKa
B
OCHOBHOM
GpITOBaa
M
CBAZAHAa
C
MOMalII-
HUM
XO3siicTBOM.
Bosibillad
YacTh
ee
—
HMeHa
CYIIeCTBHTeNbHBIe,
a
TAaKKe
MAKPO-
HM
aHTpO O-
HUMBI.
YcTaHOBJIeHO,
4TO
OTCUIbHEIC
JIMTYAaHH3MBI,
MCHOJb3YeMbIe
B
UCCIeYeMOM
MOJIbCKOM
TOBOpe,
40
CHX
TlOp
He
MOABeP sIHCb
BUIMAKHIO
MOUBCKOM
AKUCHTYAaUMOHHOM
CHCTeMBI
H
COXpaHH-
WM
cBoOonHOe
TepemBWKeHHe
yapeHHA,
XapakTepHOe
MIA
MHTOBCKOTO
s3bIKa,
Haup.,
gigiel
<gigélis,
gnizeé
<
gnizé i,
palig
<
palig,
plepa un
<
plepe iinas,
ezgini
< ézginés
w
np.
Ax-
WeHTyallHA
HEKOTOPBIX
JIMTYaHH3MOB
OTPaxKaeT
3aMeTHBIC
CHeALI
aKWeHTYalMOHHOM
CUCTeMBI
GeopyccKo o
A3bIKa,
B
KOTOPOM
HaGsOMaloTca
MpOLecchI
MepecTaHOBKH
MecTa
yHapeHua
JH
TOBCKHX
3aHMMCTBOBaHHi
Ha
Jla]
BOCTOYHO-CiaBAHCKHX
A3bIKOB,
Haup.,
ba zdziuki
<
ba zdzi -
kai,
bumbulki
<
bumbulii kai,
skwia s y
<
ske s i és,
wi cyna
<
i iné
m
op.
O aac H
9To
TOBOPHT
0
TOM,
4TO
HCCIeMyeMbIli
NObCKH
TOBOp
B
HaHHOM
A3bIKOBOM
apealie,
CKOpee
BCe o,
SABIIACTCA
CDABHMTeIBHO
HOBBIM.
Ha
ocHose
(boHeTHKH
HeEKOTOPBIX
JIMTYAHH3MOB
TOBOpa
HMeeTCA
OCHOBAHMe
CyTMTE
Oj
Xapak
Tepe
cyOc paTHBIX
ABJeHHi,
BIPHCOBBIBaIOMIMX
OTICNbHBIe
YepTEI
(bOHETHKH
HcyesHyBUIeTO
JIMTOBCKOTO
oBopa
9TOTO
peyeBo o
apeasia.
K
ux
uncIY
B
HepBy!0
OYepPeb
MbI
OTHOCHM
BeusA-
Pusal{MO
CO acHO O
n
Mepel
3aTHeAZbIdHBIMH
(kK,
g),
ABJIALOMY!OCA
OCHOBHBIM
XapakTepHbIM
asIOOHMYeCKHM
H3MeHeEHHeM
JIMTOBCKOTO
A3bIKa,
Hallp.,
Gi dziunka
‘“Ha3panue
peuxn’,
Min-
kiewiczowa
‘xeHckaa
(bamunus’
4
op.
Takue
muTyanuaMs ,
Kak
b unk a
<—
nu .
quan.
b uik as,
am ep.
13.
b a ik as,
Mind ynia
<—
na .
naan.
Mind yné,
mu ep.
13.
Mend jné
‘Nend yné’
u
Zp.,
TOBOPAT
O
TOM,
4TO
B
CyI[eCTBOBABIIEM
3/@Cb
IHMTOBCKOM
oBope
AM(TOHTHYeCKHe
COYeTa-
HUA
am,
en
B
OCHOBE
CHOBa
MpOusHOCHIMCh
Kak
un,
in.
J a yaHu3M
agiesi
HaBO_MT
Ha
MBICIIB,
4TO
e o
co e aHue
/a-
(</e-,
cp.
mu.
muTep.
93.
legésiai)
npoM3HOCHMOCb
H
B
MCYe3HYBIIEM
3]1eCb
_
IHTOBCKOM
ToBOpe,
H3
KOTOPOTO
CiaBAHCKMMH
TOBOpaMM
ObiIa
HepeHATa
JaHHa
(oHeETHYeCKaA
ocoGeHHOcTS
BMecTe
co
culoBoM.
JIu yanu3mbi
Kie sza,
Ma ga,
oGo3Ha4a oujue
MMeHa
KOpoB,
CBHJ@TeIbCTBYIOT
O
TOM,
4TO
B
CYIM{eCTBOBABIIeM
JIMTOBCKOM
TOBOpe
OTCYTCTBOBA/IA
MeCTOHMeH-
HbIe
UpWJa aTesIbHble
U
UX
PYAKUMM
BEIMOUHAIM
UPOCTHIe
HMeHa
UpPHJa aTesbHbIe.
Hanwu e
yKa3aHHBIX
M
Opy ax
ocoOesHOcTeli
IMTyaHH3MOB
HccHemyeMo o
MOsbCKO O
To-
Bopa,
KOTOPbie
3aTpa HBalOTCA
B
CTaTbe,
MalOT
OCHOBaHMe
OTHECTH
HC¥e3HyBUIMi
MMTOBCKHI
TOBOP
K
JIMTOBCKOMY
HapeYH O
BOCTOYHO-ayKMITAaTCKMX
IlyHTHHHHKOB
(cKOpee
Bce o
—
K
oBOopy
BOCTOYHBIX
J3YKOB).