Ne licho
(1808
—
1860)
g ama ika.
Taigi
y y
auks ai¢iy
a mé
e o ma y
as ijoje
y a
a likusi
ku
kas
didesnj
aidmeni,
negu
pap as ai
manonia.
LITHUANIAN
INSCRIPTIONS
IN
A
COPY
OF
”"KNYGA
NOBAZNYSTES”
Summa y
The
a icle
analyses
he
handw i en
ex
o
wo
p aye s
ound
in
a
copy
o
”
Knyga
nobaznys és”
kep
in
he
M.
Maz ydas
Lib a y
in
Vilnius.
I
was
es ablished
ha
he
insc ip ion
had
been
made
by
an
e angelis
e o mis
p ies ,
a
na i e
o
he
dis ic
o
Bi zai,
who
wo ked
in
Kelmé.
Tex s
w i en
by
he
same
pe son
can
be
ound
in
he
collec ion
o
manusc ip s
o
he
e o mis s
o
Kelme,
a
he
lib a y
o
Wa szaw
Uni e si y.
These
ex s
a e
supposed
o
ha e
been
copied
ou
o
some
old
p aye
book
ei he
o
he
end
o
he
18 h
o
he
begining
o
he
19 h
cen u y.
This
ex
is
w i en
in
he
Eas
High
Li huanian
dialec .
The
linguis e
peculia i ies
o
he
Bi zai
egion
can
be
seen
easily.
The
ac s
p esen ed
show
ha
he
Eas
High
Li huanian
dialec
played
a
much
mo e
impo an
ole
in
he
w i ings
o
he
e o mis s
han
i
was
supposed
be o e.
KETURI
K.
BUGOS
LAISKAI
TOREI
TORBIORNSSONUI
1992
m.
geguzés-bi Zelio
ménesj
di bau
sla is o
i
bal is o
T.
To bié ns-
sono
biblio ekoje
bei
a chy e
*,
esan iame
Lundo
uni e si e o
(S edija)
Sla-
is ikos
ka ed oje.
Cia
susipaZinau
su
bu usiu
$gios
ka ed os
da buo oju
Ge-
o gu
Jaugeliu,
ku is
ieno
pokalbio
me u
pasisaké
nu ases
ke u is
K.
Biigos
laiskus
T.
To bid nssonui
—
ke ines
juos
publikuo i.
Laisky
usy
kalba
o igi-
nalai
d auge
su
ki a
ko espondencija
i
ank aSéiais
ku j
laika
bu o
saugomi
T.
To bid nssono
a chy e.
G.
Jaugelis
laiskus
nu ases
maiinéle,
sudeliojes
diak i inius
zenkliukus,
pe kelgs
pab aukimus.
Neij agy as
likes
ik
Ja is
(b),
ku io
agomojoje
masi-
neleje
nebu o,
i
kai
ku iy
usisky
Zodziy
lo ynigkoji
aidé
7.
Iki
galo
uzbaig i
ko ek ii os
nespé a
dél
ligos,
ne umpam
p ikauséiusios
G.
Jaugelj
p ie
lo os.
G izus
i8
ligoninés,
pasi odé,
kad
laisky
o iginalai
kazku
dinge
(a idziai
pe -
ziu éjus
T.
To bid nssono
a chy a
bei
Lundo
uni e si e o
biblio ekos
Rank-
as yno
ka aloga,
i
man
jy
nepa yko
as i).
O iginalams
nea si adus,
laiskai
aip
i
liko
nebaig i
eng i
spaudai
i
nepaskelb i.
No s
laisky
nuo agai
nebu o
isiskai
pa eng i
publikuo i,
jais
galima
pa-
si iké i
(apie
iena
ki a
d ejo ina
dalykeéli
z .
Paaiskinimuose).
G.
Jaugelis
bu o
laikomas
ienu
ge iausiy
Sla is ikos
ins i u o
leidiniy
ko ek o iy
i
e-
dak o iy,
be
o,
jis
y a
pa yzdingai
pa enges
nemaza
pluog a
usy
asy ojy
laisky
Lundo
sla is ams
(a .
Sla ica
Lundensia,
1973.
Vol.
1,
p.
115—140
;
1974.
Vol.
2,
p.
7—
116).
No ééiau
padéko i
G.
Jaugeliui
uz
leidima
nuo asus
nusikopijuo i
i
paskelb i
Lie u os
spaudoje.
*
Apie
T.
To bid nssono
biblio eka
bei
a chy a
Z .
S
undZia
B.
Li uanis ika
Lundo
uni e si e e
//
Gim oji
kalba,
1992,
N .
11.
P.
21—25.
Mokslinj
da ba
miné oje
biblio ekoje
bei
a chy e
S edy
ins i u o
(S enska
Ins i u e )
a pininka imu
inansa o
Siau ées
Saliy
minis y
a yba
(No dic
Council
o
Minis e s),
keliones
aliu ine
dali
sumokéjo
A i os
Lie u os
ondas.
173
Vilniaus
uni e si e o
biblio ekos
Rank as iy
sky iuje
y a
saugomi
Sesi
T.
To bio nssono
laiskai
(du
is
jy
—
a i ukai)
K.
Bugai
(Si as
D
841),
aigi
galima
apy ik iai
a ku i
siy
d iejy
kalbininky
susi asinéjima.
Pi mame
lais-
ke
(1923
03
04)
okieéiy
kalba
s edy
mokslininkas
ago,
kaip
sunku
Upsaloje
gau i
lie u isky
knygy;
p ago
nu ody i
p ekybininka
Kaune.
A ski ame
Ja,
pe
p idé as
penkiy
leidiniy
sa agas.
]
8
laiska
K.
Biiga
a sako
labai
S ei aj
—
ko o
15
d.
Diiaugiasi
galis
padé i
isigy i
lie u isky
knygy,
k iedia
asy i
zu nalui
”
Tau a
i
Zodis”.
[K.
Bugos
laiska
T.
To bid nssonas
a sako
ko o
21
d.
usy
kalba.
Deékoja
uz
a siys as
knygas,
p ago
naujy.
Rago
iki
ol
daugiausia
skai es
lie u iskas
pasakas,
Naujojo
Tes amen o
e ima,
K.
Donelai i.
Skai ydamas
knygas
daugelio
zodziy
ne andas
zodynuose.
Balandjio
14
d.
da
i8siunéia
a i uka.
A sakyma
j
giuos du
laigkus
K.
Buga
pa ago
balandzio
27
d.
Laiske
a sip asgo
uz
ilga
yléjima,
susijusj
su
zodyno
asymu.
Sika
a sakyma
Siek
iek
uZdelsia
T.
To bié nssonas
—
jo
laiskas
da uo as
bi Zelio
23
d.
J
8j
laigka
K.
Buga
galéjo
a saky i
ge iausiu
a eju
pa ioje
bi -
zelio
pabaigoje,
ad
ezio
Bugos
laigko,
ku is
i
y a
a sakymas,
da a
(bi zelio
2d.),
ma y ,
apsi ikimas
(a .
Paaigkinimus).
Ke i as
K.
Bugos
laigkas
—
a i ukas
—
pa asy as
1924
m.
asa io
6
d.
Jame
p anegama
apie
issius a
”
Lie u iy
kalbos
zodyno”
pi maji
sasiu ini,
uz
ku j
T.
To bié nssonas
dékoja
asa io
14
d.
laike.
Véliau
(geguzés
11
d.)
T.
To bid nssonas
da
pa agé
a i uka.
Cia
skelbiami
K.
Bugos
laigkai
pa eik i
daba ine
usy
aSyba,
isdés y i
ch onologigkai,
sunume uo i.
Vienas
Jy
(ke i as)
pa asy as
an ojoje
a -
i uko
puséje.
Pab auk iems
eks o
zodziams
pa ink as pusjuodis
S i as,
o
pa yzdziams,
ku iuos
Buga
mégs a
pab auk i
(ne
ne
ienu
b iksniu)
—
ku
sy as.
Palik a
agybos
i
ki okie
j ai a imai,
p z.,
caaeane
i
caoeene.
Uz
pa a imus
laisky
publika imo
klausimais
dekoju
p o eso iui
Z.
Zinke iéiui.
[1]
Kaunas,
15
Map a
1923
.
Muo oysa>xaemnia
Komne a!
Y
Hac
KHw>xKHOe
Deno
nI0xo0
Op aHMsopano.
Kuu u
a
Bam
sbicnan
He
‘pes
KHWKHOM
Ma a3suH,
a
CaMIMUYHO,
YTO
MHOTUM
HamexKHee
1
ckKopee.
Mou
Kalbos
dalykai
pacnpomauzi.
A
Bam
nocnan
HecxonsKo
KHu ,
KoToppx
Bs
He
npocunu.
[ymaw,
u o
Ba
3a
9To
neHATE
MeHS
He
6yneTe.
*S ie imo
da bas”
#
C4MTalo
HEHYKHBIM
DocnaTb
Bam,
T ak
Kax
Be
Bce
Halije Te
NepeneyaTaHubim
B
Moel
kuu e
”Kalba
i
seno é”.
[py ux
c a
Te
00
A3bIKOBe eHuID,
KpoMe
MOUX,
B
S ie imo
da bas
He
6 ino.
Ha
HAX
Bam
6yne
s icnan
N2
3—6
3a
1922
.
”S ie imo
da bas”
(Fes sch i
D .
Johannes
Basana i ius),
B
KoTOpoM
uMe oTes
c aThH
mpo®.
G.
Ge ullis,
J.
Endzelin,
R.
T au mann,
M.
Vasme ,
S .
Miadeno .
VY
opy ue
kuu u
no
AHTOBCKOMY
S3bIKY,
KOTOPbie
OKaxXy
TCA
Ha
KOBEH-
CKOM
KHWKHOM
pbilike,
mp
Bamiem
2xenaHuu
2
oxoTHO
moc Tapa och
Bam
IIpuclaTb.
OueHs
MHe
UpusTHo,
¥TO
u
3a
PpaHullelo
HauMHaloT
HHTepecoBaTECA
174
NMTOBCKUM
A3bIKOM.
A
cu Ta o
CBOMM
Hom oM
Mepex
HayKOIo
HW
posMHo o
jloMo aTb
BCeM
110
MpMoOpe eHHlO
WMTOBCKUX
KHUY.
Teup u
3a
KHUPM
MO%KeTe
MHE
MpHCaTs
BIOKMB
UX
B
3aKasHoe
MUCh-
mo
( ekomend.).
JKena enbHo
MONyuuTh
B
aMePpHKAaHCKOM
BaioTe,
T.e.
dolla s.
Ipwuu ae ca
MuHe
3a
yKe
BbicanHupie
KHM H
6
dolla s
50
cen s
(B
muTo cKko
Ban o e
65
li ai).
K
macxe
su ine
us
meuaTu
Oonmbmo
Tom
(448
c p.)
cOopHuka
”Tau a
i
Zodis”),
B
KOTOpoM
6y eT
Lembi
pay
Monx
cTaTeli
10
BolpocaM
SanTui-
CKOFO
M
ClaBAHCKOFO
ASbIKOZHAHUA.
SToT
chopHUK
Hall
pakybTeT
HaMe-
peH
locbimaTb
pasHbIM
YHMBepCHTeTaM
HM
yueHbIM
OOMlecTBaM
B
OOMeH
Ha
wuxH e
usiaHusa.
A
myMa ,
u o
u
Yncanscxui
YuuBepcu e
co macu ca
BOUTM
C
HaMM
B
OOMeH.
B
’Tau a
i
Zodis”
Mp
6yneM
NpHHUMaTS
cTaThM
Mo
SanTuucKoH
(a c-
TuucKol)
PusoONo MM
HM
Ha
MHOCTpaHHE x
(ppaHll.,
HeM.,
aH s.)
A3bIKax.
Ham
(baxynp e y)
6 imo
6b
O“eHD
UpHaATHO,
CCIM
6bI
Halim
ceBepHBIe
coce u
—
miBe bi
—
nowTuIM
Hac
cTaTbsMu
10
GanTulickuM
unu
OalTHi -
CKO—CaBSHCKUM
BOIpocaM
ASbIKOBeeHUSa.
Ina
Il
oma
”Tau a
i
Zodis”
o6emanu
npacmaTs
c a eu
G.
Ge ulis,
R.
T au mann,
M.
Vasme ,
L.
Bulacho ski
(Xapskos),
P.
Schmid
(Riga).
IL
Tom
6yneT
oTHaH
WeyaTaTb
B
MIoHe
uM
u one
C.
©.
Ha
nusax
a
Bam
npumin w
oTTucK
us
”Tau a
i
Zodis”
Moe
cTaTbu
»
CpaBHUTenbHoe
pexoBe eHue
MoTaMOJo ua
8
CBASM
Cc
OaTHACKMMM
(ai c-
TPMCKMM¥)
M
CaBsHCKMMM
WpeBHoc amu”!,
»
KOTOpol
1
MOKasbIBalo,
UTO
cnapane
p
VI
sexe
coxpanasmu
eme
Rub ou n
(ai,
ei,
au).
3a
wacTh
IpuuMTaloNlMxcs
MHe
ene
6yppTe
RoOpEI
KynuTs
MuHe
Bamy
xHu y
”Die
gemeinsla ische
Liquidame a hese””,
KoTopow
HeT
B
Kosue.
3Haxomu
1
Bu
c
KHu ow
R.T au mann’a”
Bal isch-sla ische ®
Wo e -
buch”?
Be xogu
mu
xxypuan
Le
Monde
O ien al?
B
Moe
xuu e
”Kalba
i
seno e”
Bp
Halime e
yHHuTOKalmy o
KpuTuxy
Ha
Tpy
ab
Ag ell’a
u
Pe e -
sonn’a‘.
Oc a ocb
c
nou eH eM
iy6oKo
yBaxa omu
Bac
K.Buga
[2
Kaunas,
1923
m.
balandzio
(IV)
27
d.
Muo oysa>xaempih
Konne a!
IIpoc u e,
u o
Jon o
Momuan.
Monuanne
BbISBaHO
ObIIO
pado o o
110
cnopap o.
Oxono
5
V
yoxe
npucT ynisi
coc aBleHulo
pyKonucH
(mepexe-
ceH eM
KapTouexk
B
TeTpayu).
3a
S .
da bas
3—6,
Tau a
i
Zodis
I
uw
Odiseja
MHe
cnenyeT
NONYUMTb
Tp
Bomnapa
(=
30
nu os).
Bamy
”Liquidame a hese”
a
qaBHo
yxe
nolyuun,
3a
uTo
Bac
cepneuHo
6na o apw.
Vn epecno
6p10
6bI
y3HAaTb
MHeHHe
cmaBHCTOB
0
Moe
PeKOHCTpyK-
IMM
OTIENbHBIX
ClaBAHCKMX
Mpassbikop
Ha
OCHOBaHMM
eo papuueckux
HasBaHMM
(aadoza
<
*dldéga,
nomscx.
Lana
<
mpyc.
Alna,
Ozncma
<
<
175
na a.
Aluks a,
Mepews
<
nu .
Me kigs,
JIyweca
<
nu .
Laukesa
e c.)>.
Bce o
Haunyume o!
[[penannpm
Bam
K.
Buga
[3]
Kaunas,
1923
m.
bi zelio
(Juni)
2
d.°
Muo oysaxaembi
Konne a!
Bame
nucpmo
o
23/VI
sMec e
c
mpHsoxKeHueM
NONyY4MN,
nonyunsa',
3a
UTO
cep euHO
G a omap o.
Oueus
pag,
u o
B i
yoke
N03HaKOMHJINCh
C
MOeH
CTaTbeH,
B
KOTOpOH
a
oBoph0
0
culaBAHCKOM
oHeTUKe
6—7
Beka
ocue
P.Xp.
Lau subs i ion®
MooxHo
65110
6bI
MpuHATS
Wa
A digas os
(Paduzocms),
ecuIM
STO
ABMeHHe
He
HabmopaNocb
MoBceMecTHO:
Jadozal|
Aldeigiobo g
(1311
o a
Oldaga
8
mupouckom
ax e
'pycman
Uyncxo-nm .snem.
I
155)?
—
wa
cesepe,
Lana!®
Alnd
”Hem.
Alle”
(B
poc .
IIpyccun),
Labe||
Albis
Elbe’,
Labin!®
Albona
(ua
Banxanax).
Pun.
(son.)
a i
”Zank,
S ei ”
mokas3pi-
BaeT,
4TO
pyccKue
(cloBeHe)
IpMIIM
B
COMp KOCHOBeHMe
c
PUHHAMH
elle
B
TY
910Xy,
B
KoTOpy1
BMecTo
pam»
(se b.
a / a )
opopunu
eu e
d i
[e
akyTom]
uu
é i
(g=
(g=!!
mupoxoe,
o kpziToe
o,
61u3Koe
K
iy6oKomy
a,
Hallp.
B
muT.
coBax
ldpas,
labas).
Be peua
pyccKux
cnoseH
c
PuHHAaMH
paupme
VI—VII
peka
He
Mo a
uMe b
Mec a.
B
VI—VII
sexe
npoHuxnu
cllaBpaHe
W
Ha
Bankanpi.
bankanckoe
Rasa”
Fluss
in
Is ien
A sia”,
Rab”
die
dalma inische
Insel
A be”
scHo
ToKa3biIBaeT,
UTO
HM
UpenkKu
cep6os,
cnOBMH-
nes
4
Gon ap
upumsn
ene
c
a ,
al ~d ,
dl .
Ra ,
la ,
a ,
la
pasBunuch
CaMOCTOSTeIBHO
Ha
bankaHax
WM
caMocTos TenbHo
B
Uexun.
Jia
MeHA
HET
HM
MaJleMile o
COMHeEHHA,
UTO
pM
pa3sceNeHHM
CaBAH
Ha
HOBLIX
TeppH-
TOpuaAx,
T.e.
onaTh
B
VI—VII
sexe
nocne
P.Xp.,
pce
cnaBaHe
BMeCTO
€
U4
Zeme
umenu
k'
uw
g’.
D o
noKaspipaeT
He
TONBKO
a ic uicKuh
(6an un-
ckuii)
uM
duHCKMM
MaTepMan,
HO
Tak>Ke
M
3amagHocnaBaHcKu.
Laukesa
>
Myxeca,
Sa g(i)ja ( )i
>
Cepeacap.
Pun.
Kimala-inen
”
Hummel”,
oc .
Kédw
(gen.
Kaawi)
||
bun.
Kaédémi”
yesxa”
noxasbipae ,
uTo
pyccKue
cn0-
BeHe
B
3IIOXy
BcTpeun
C
PHHHAMM
TOBOPHIIM
ellie
BMeECTO
uwMend
HM
Yeas
eme
*kimela
(cps.
kedel»
payom
c
kedéls
u
kodella~kodola
B
na eim.
kuo-
dala
“
@uu.-pon.
kuon al*
/o)
u
ké i.
Ké i
us
6onee
npesne
dpopmp
koi i
wun
*kai e.
Ko ga
Ha
San.
J[pune
sc pe unuchs
PuHHSI
c
pyccKHMM
CNOBeHaMH,
o ga
BMecTo
J[puHa
elle
mpousHocunoch
D eina,
u o
MoKasbiBaeT
JMB.
Veina
(lense
Li ones)
u
ac .
Weina-jégi
"Dina,
3an.
J[puna”.
K
omy
BpeMeHH,
K
KOTOpoMy
pycckue
nomuu
po
Ces.
J[puHbi,
D einad
ycnena
MSMeHHTECA
B
ena,
oTKy a
KapesbcKoe
Viena!?.
Kak
BMQuTe,
MHe
Iipe icTaBimeTca
B
COBepIeHHO
Apy oM
Buse
dakTHI
mpaciaBAHcKon
u
obmecnassHcKoK
sno0xu.
Laby
dieny!
K.
Buga!?
[4]
Kaunas,
despana
6
qua
1924
.
;
Muo oysakaembi
Konne a!
Cnacnu6o
3a
npuc aHHbie
MHe
Bamu
Ban u
c a Tbu!
176
Buepa
o mpasun
Bam
|
spinyck
Moe o
”Lie u iy
kalbos
zodynas”,
0
Ko-
TopoM
6ypbTe
poOp l
coobmuTS
Bam um
Konne am
AMH BucTaM.
Llena
I
ssimycxa
8
Kosue
12
nu op
(=
1
amep.
onnap
20
u.)
6e3
mepecnimku.
Tlepecnimka
|
9k3.
3aKa3HOI0
OaHneponsio
1
nu .
44
neHTAa.
O06
sTom
yoxe
mucan
mpod.
FE.
Lidén’y
u
H.
Pe e sson’y.
B opo
Bbi yckK
ciopapa
BEIM e T
“3
MeuaTM
BCKOpe
Mocue
Nacxu.
Bce o
Haunyume o!
K.
Baga!
PAAISKINIMAI
!
Jodis
no amono us
u é y
bi i
skliaus uose.
Z .
Bu
ga
K.
Upiy
a dy
s udijos
i
ais¢iy
bei
slo eny
seno e
//
Tau a
i
Zodis.
K.,
1923.
T.
1.
P.
1-44
(=
Biga
K.
Rink iniai
as ai.
T.
3.
V.,
1961.
P.
493—550).
2
To bidé nsson
T.
Die
gemeinsla ische
Liquidame a hese.
1—2.
Upsala,
1901;
1903
(—
Upsala
Uni e si e s
A ssk i ,
1902;
1904).
:
Tu é y
bi i
Slawisches.
4%.
Buga
K.
Rink iniai
as ai.
T.
2.
V.,
1959.
P.
151—153,
214—223.
5
Pla iau
apie
Sias
i
ki as
ekons ukcijas
z .
B
ga
K.
Rink iniai
aS ai.
T.
3.
P.
493—550,
741
.
©
Sio
laigko
da a
(bi Zelio
2
d.)
y a
ne eisinga,
kadangi
ai
a sakymas
j
bi Zelio
23
d.
T.
To bio nssono
laiska.
7
Du
ka us
paka o a
nonyuna.
8
Tu e y
bi i
Lau subs i u ion.
2
Tu e y
bi i
Tpyeman,
z .
Tpycmau
WO. HO.
UyncKxo-nuToscKue
snemeTEI
B
HOB opoackux
NaTHHAax.
UacTs
nepsas.
Pepenb,
1897.
He
Rodos,
iks a
zenklo
||.
11
Du
ka us
paka o a
(¢
=.
12
Laiske
s a s omos
p oblemos
nag iné os
K.
Bugos
s aipsniuose,
z .
B
u-
ga
K.
Rink iniai
as ai.
T.3.
P.
493—
550,
741
.
i
k .
13
Sio
laisko
pabaigoje nu ody a,
kad
ai
a i as
laiskas,
aip
pa
duo i
T.
To bio nssono
(Schweden/He n
D .
To e
To bio nsson
/
Upsala,
Uni e si a )
i
K.
Bugos
(Abs.
P o .
K.
Buga.
Kaunas,
D.
Vilniaus
ga e
N
2.
Li auen)
ad esai.
14
Sis
laiskas
pa asy as
an ojoje
a i uko
puséje.
Pi moje
puséje
y a
T.
To -
bio nssono
i
K.
Bugos
ad esai,
da a
(6—II—24).
Pas aba.
Po
Sios
publikacijos
iSspausdinimo
K.
Bigos
laisky
T.
To bio nssonui
nuo aSai
bus
a iduo i
Vilniaus
uni e si e o
biblio ekos
Rank aS iy
sky iui.
Boni acas
S undzia
K.BUGOS
LAISKAI
LENKU
KALBININKUI
JANUI
ROZWADOWSKIUI
Lenkijos
Moksly
akademijos
a chy e
K oku oje
a p
daugelio
laisky,
asy-
y
Zymiy
i
maziau
Zinomy
Zmoniy
is
j ai iy
pasaulio
k aS y
lenky
kalbininkui
p o .
Janui
Rozwadowskiui,
y a
i
lie u iy
kalbos
mokslui,
kul u os
is o ijai
s a bios
ko espondencijos.
J.Rozwadowskis
(1867—1935)
—
ienas
i§
didziausiy
lenky
kalbininky,
klasikiniy
kalby
moko as,
zymus
sla is as,
indoeu opeis as
i
bal is as.
Jis
177