LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXXIV
(1994)
LIETUVIY
KALBOS
TARMES
IR
JU
TYRINEJIMAI
Zigmas
ZINKEVICIUS
ANTANO
SALIO
NUOPELNAI
LITUANISTIKAI
Vienas
i8
didziyjy
a puka io
lie u iy
kalbininky
An anas
Salys
gimé
1902
m.
Reké éje,
Salan y
is.
Té ai
—
als iegiai.
Mokési
Salan y
p adinéje
mo-
kykloje
i
TelSiy
gimnazijoje,
ku ia
baiges
is ojo
{
Kauno
uni e si e a.
Cia
s udija o
lie u iy
i
lyginamaja
indoeu opie iy
kalbo y a.
Bend a o
su
K.Bu-
ga,
bu o
jo
Zodyno
edakcijos
sek e o ius.
Klausé
K.Bigos,
J.Jablonskio,
A.Senno,
F.B ende io
paskai y.
Bugai
mi us,
1925
m.
ka u
su
P.Ska ddiu-
mi
igs yko
es i
s udijy
{
Leipcigg.
Pasi inko
bal is ika,
galu ine
specialy-
be
—
sla is ika
i
lyginamaja
indoeu opieéiy
kalbo y a.
Dok o a a
apgyne
1929
m.
Baiges
udsienio
s udijas,
1930—1939
m.
Salys
di bo
docen u
Kauno
Vy-
au o
DidZiojo
uni e si e e.
O ganiza o
one ikos
labo a o ijg.
1940—1944
m.
bu o
Vilniaus
uni e si e o
docen as
i
p o eso ius.
dés é
lie u iy’
dia-
lek ologijg,
one ikg,
leksikologija,
a dyna
(onomas ika),
bal y
kalbo y os
i ada,
lie u iy
kalba,
lyginamaja
indoeu opieéiy
kalby
g ama ika,
kalbo y os
ada
i
kai
ku ias
ki as
disciplinas.
Bu o
Te minologijos,
Ragybos
e o -
mos,
Pa a dziy
i
Vie o a dziy
komisijy
na ys.
Vienas
i8
”Gim osios
kalbos”
s eigéjy,
edakcijos
na ys.
Daug
asé
”S ie imo
da be”,
”Lie u oje”,
”Tau-
os
mokykloje”,
Lie u os
aide”,
”Naujojoje
Romu oje”,
”Tau oje
i
Zodyje”,
”Kalboje”,
”Gim ojoje
kalboje”
i
ki uose
pe iodiniuose
leidiniuose.
Is eigus
Li uanis ikos
ins i u g,
1939-1941
m.
bu o
Lie u iy
kalbos
sky-
iaus
edéjas,
o
1941—1944-m.
Moksly
akademijos
Lie u iy
kalbos
ins i u o
di ek o ius.
Baigian is
ka ui
1944
m.
pasi auké
i
Vaka us.
Iki
1946
m.
dés é
G ei -
s aldo
i
Tiubingeno
uni e si e uose.
1947
m.
pe sikelé
j
JAV.
P o .
A.Senno
padedamas
jsi aisé
Pensil anijos
uni e si e e
Filadel ijoje,
ku
di bo
i8
p a-
dziy
docen u
i
eks ao dina iniu
p o eso iumi,
o
nuo
1956
m.
o dina iniu
p o eso iumi.
Skai é
bal is ikos
i
sla is ikos
ku sus.
Jo
mokinys
bu o
Zzy-
musis
ame ikieciy
bal is as
W.R.Schmals iegas
(Smols ygas).
Isi auké
i
os
Salies
ling is ini
gy enimg,
bu o
i ai iy
komisijy
i
d augijy
na ys,
bend a-
da bia o
ling is inéje
spaudoje,
emig acijoje
leidziamos
da gia omés
Lie u iy
enciklopedijos
kalbo y os
sky iaus
edak o ius.
Mi é
1972
m.
Filadel ijoje.
Daugiausia
A.Salys
nusipelné
lie u iy
dialek ologijai.
Di b i
oje
s i yje
ji
pa agino
K.Biiga.
Ypag
daug
y é
gim aja
Zemai iy
a me.
Péséias
apkelia o
didele
jos
plo o
dali,
inko
duomenis
i
ig
ki y
Lie u os
ie y,
ikslino
a miy
ibas.
Naudojosi
anke iniu
duomeny
kaupimo
biidu.
1935
m.
hek og a-
u
bu o
isleis as
jo
paskai y
(pagal
J.Laboko
uZ agus)
konspek as
"Lie u iy
kalbos
a més”.
Tai
iki
ol
igsamiausias
i
obuliausias
miisy
a miy
ap a-
8
symas.
An asis
papildy as
leidimas
pasi odé
1946
m.
Tiubingene,
o
isai
naujas
a ian as
—
Lie u iy
enciklopedijos
XV
ome
(1968
m.).
A.Salys
su-
da é
lie u iy
a miy
zemélapi,
p idé g
p ie
paskai y
konspek o
i
s aipsnio
”A chi um
Philologicum”
IV
ome.
Klasi ikuodamas
a mes
A.Salys
i8
esmés
seké
K.Jauniumi.
lisky é
sa a-
ankiska
idu io
auk& aiciy
a me
(aukS aidius
idu iecius).
Vaka y
auks ai-
éiy
a me
(aukés aiéius
aka ie ius)
pagal
o,
é
a img
neki ciuo ose
galiinése
suski s é
|
3
pa a mes:
pie ing
(pie iecius,
ku
0,
é
iSlaikomi
s eiki),
idu i-
ng
( eliuonieéius,
ku
e giami
u,
1)
i
Siau ine
(Ziemiecius,
ku
a iama
a,
e).
Ry y
auks ai ius
(auk ai¢ius
y ie ius)
pagal
an
ipo
junginiy
i
nosiniy
balsiy
g,
¢
i img
suski s é
{
pan ininkus
( i ap adZiai
s eiki,
i agaliai
susiau éje
iki
9,
¢laipsnio)',
pon ininkus
( isi
susiau éje)?
i
pun ininkus
(su-
siau éje
iki
u,
¢
laipsnio);
pas a yjy
plo e
oliau
igsky é
o ininkus
(ki giuo a
negaliinini
a
e éia
9;
Siy
plo e
dadininkus,
dab.
kupiskénus),
panininkus
( éliau
pa adin i
Zadininkais,
ku ie
ie oj
o
ebe u i
ilgaji
@)
i
Zalininkus
( ebe u i
pusilgi
a
neki giuo oje
pozicijoje).
I8
Jauniaus
laikais
uz
Kauno
gube nijos
iby
bu usio
y y
Lie u os
plo o
Salys
suda é
a ski g
auké ai iy
pa a me
—
dzikus.
Zemaiciy
plo a,
kaip
i
anks esni
dialek ologai,
ski s e
pagal
bend inés
kalbos
uo,
ie
a liepimus
j
diinininkus
(1,
i),
dounininkus
(ou,
e )
i
donininkus
(6,
é).
Pagal
jau
anks¢iau
Zino us
a ika y
é,
dz
a liepimus
da
i&sky é
paju io
Zemaiéius
(pajii ieéius,
ku ie
kai meniniuose
skiemenyse
ne u i
é,
dz)
i
emai iy
dz ikus
( ie oj
é,
dz
a ia
c,
dz).
A.Salys
daug
di bo
is o inés
dialek ologijos
s i yje.
S engési
i8ai8kin i
a -
miy
ypa ybiy
a si adima,
jy
ch onologija.
Reik&mingas
jo
s aipsnis
”
Kelios
pas abos
a miy
is o ijai”,
isspausdin as
1933
m.
”A chi um
Philologicum”
IV
ome.
Ty é
p aei ies
eks aling is ine
si uacija.
Tai
emai
ski a
jo
dise -
acija
("Die
zemai ischen
Munda en”);
paskelb a
1930
m.
”Tau os
i
ZodZio”
VI
ome.
Visy
y
klausimy
daZnai
ne manoma
a ski i
nuo
is o inés
g ama ikos,
ku-
iai
eik8mingy
pas aby
bei
mingiy
Salys
y a
pa eikes
daugelyje
sa o
da by.
Ypaé
miné inas
jo
s aipsnis
apie
Sauksmininkus
su
-ai,
paskelb as
1952
m.
angly kalba
i aly
es inio
leidinio
”S udi
Bal ici”
IX
ome.
Ta miy
y imo
da bas
labai
susijes
su
one ika.
Salys
bu o
i
Sios
s i ies
auks os
k ali ikacijos
specialis as,
laiky inas
mode niosios
one ikos
Lie u o-
Je
p adininku.
Zinias
i
sugebéjimus
aiké
p ak ikos
eikalui:
déjo
pag indus
bend inés
kalbos
a éiai.
Ki a
s i is,
ku ioje
Salys
labai
ak y iai
eiskési,
ypaé
gy endamas
emig-
acijoje,
bu o
leksikologija
bei
leksikog a ija.
Anks iau
ku j
laika
di bo
kaip
Lie u iy
kalbos
Zodyno
komisijos
na ys.
Nuo
1950
m.
jsijungé
i
uZsienyje
leidziamo
didelio
”Lie u iy
a3omosios
kalbos
Zodyno”
(Wé e buch
de
li-
auischen
Sch i sp ache)
suda ymo
da ba.
Ka u
su
A.Sennu
pa engeé
Sio
zodyno
(leidziamo
nuo
1932
m.)
I i—V
omus.
Juos
labai
p a u ino
liau-
dies
kalbos,
ypaé
zemai iy,
leksika,
su a ké
ki gia ima.
Da ba
baigé
1968
m.
1,2
os
ik yjy
ne
isi
Sie
ga sai
i
ne
isame
plo e
aip
e éiami.
Véliau
plana o
pa eng i
lic u iy
kalbos
is o in
Zodyng.
Tuo
eikalu
1969
m.
bu o
a ykes
j
Lie u a,
inko
duomenis
i8
ka o eky
i
ki y
Sal iniy.
Za-
déjo
suda y i
oki
Zodyng,
ku iame
bii y
is ySkin i
XIX
‘a..
pab,
i
XX
a.
p .
naujada ai,
ku iuos
ling is ams
aiaip
jau
gunku
a padin i,
nes
jie
pa enka
ne
{
e imologinius
Zodynus
(p z.,
E.F aenkelio)
kaip
eldiniai
i
uo
klaidina
mokslininkus.
Gaila,
kad
ne iké a
mi is
su ukdé
pa eng i
8
labai.
eikalingg
eikala.
Daug
A.Salys nu eiké
i damas
ik inius
ZodiZius.
ReikSmingos
jo
s u-
dijos
apie
senuosius
lie u iy
asmen a daius
(p z.,Jogdila,
Kes i is,
Md gi is,
Mindaugas,
Zygiman as...),
daugeli
k ik a a dziy
(Jackus,
Jad yga,
Jékimas,
Jokibas,
Juézapas,
Ju gis,
Jisias,
Kaspa as,
Kazimie as,
Klémensas,
K is-
ij6nas,
K is upas,
Lau jnas,
Ma ija,
Ond...),
pa a des
(Doneldi is,
I inskis,
Juska...)
i
ie o a dzius
(Ka aliduéius,
Ka inas,
Keddinia ,
Klaipéda,
K e-
inga,
Ma ijémpolé,
Mask a,
Vilnius,
Némunas...),
paskelb os
enciklopedi-
jose
i
ki uose
leidiniuose.
Ypaé
daug
Salys
p isidéjo
p ie
Lie u os
a dyno
a lie u inimo.
I[8lais inus
Vilniaus
k as a,
ado a o
au en isky
lie u isky
o -
my
ie o a dZiams
i
pa a déms
nus a ymul,
edaga o
a i inkamus
Zodynus,
ku ie
jau
bu o
p adé i
spausdin i,
ik
su ukdé
ka as
i
okupacijos.
Daug
pas angy
déjo
Klaipedos
k aé o
i
Ry p iisiy
senajam
lie u iskam
a dynui
i8saugo i,
p as ai
dokumen uo iems
ie y
a dams
ekons uo i.
Ta
da ba
i-
su
di bo
a sakingai
i
saZiningai,
nieku
di b inai
sla isky
a
okisky
a dy
nekei é
lie u iskais
(deja,
éliau
jie
bu o
usy
i
lenky
bea odai igkai
pakeis i
Ry p iisiuose).
1956
m.
Salys
suda é
a dyng
p ie
Juozo
And iaus
pa uos o
i
JAV
igleis o
Lie u os
zemelapio.
Toponimikos
is o inis
y imas
na u aliai
edé
p ie
senyjy
bal y
genéiy
p aei ies
s udijy,
p adé y
K.Bigos.
Siais
klausimais
Salys
age
He u iy
i
ugsienio
enciklopedijose,
juos
lie é
daugelyje
sa o
s aipsniy.
-Bend inés
kalbos
p ak iniais
eikalais
Salys
susidoméjo
da
mokydama-
sis
Tel8iy
gimnazijoje,
kaip
éliau
pa s
sakési,
paakin as
sa o
lie u iy
kalbos
moky ojo
Ma o
Un ulio.
Doméjimasi
didino
s udijos
uni e si e e,
ku
klause
J.Jablonskio
paskai y.
Véliau
pa s
gy enimas
ji
i auké
i
bend inés
kalbos
puoseléjimo
da ba.
Kaip
specialis ui
eko
daly au i
i ai iose
komisijose,
lie-
u iy
kalbos
d augijos
eikloje,
”Gim osios
kalbos”
edakcijos
da be.
Bend-
inés
kalbos
ugdymo
klausimais
pa agé
daugybe
s aipsniy.
P isidéjo
i
p ie
ki y
ykdomy
da by:
suki ia o
"Va go
mokyklos”
I—II
dalis,
bu o
ienas
is
"Kalbos
pa a éjo”
(1939
m.)
edak o iy
i
k .
Salys
a sidéjes,s ebéjo
bend inés
kalbos
aidg.
G ei
eaguoda o
j
p ak i-
koje
pasi odgiusius
aisy inus
dalykus.
Daug
pada é,
kad
ne ykusiai
nukal i
zodziai
bu y
pakeis i
aisyklingesniais.
Tu éjo
gy a
kalbos
jausma
i
sugebéjo
ku i
ge y
naujada y,
suda y i
juos
pagal
liaudies
kalbos
modelj.
Daugumas
jo
pasi ly y
naujy
Zodziy
p igijo,
i
Siandien
neleng a
juos
a ski i
nuo
senyjy
eldiniy.
Tai
okie
Zodiiai,
kaip
pébidis,
pdzi is,
ankinikas,
sena is,
s aig-
mena
‘siu p izas’
(j auk as
{
F aenkelio
Zodyna!),
S ieséma lis,
a me y a,
a ga,
olima isi
k .
Ypaé
p a u ino
i ai iy
s i iy
e minologijg.
Tam
eika-
lui
p i aikyda o
i
liaudinius
ZodZius,
p z.,
g idaias
‘g iidinamasis
skiedinys’,
n iospaudas
‘nuspaudziamasis
p esas’,
slog i is
‘ko3ma as’
i
k .
Jam
p iski ia-
10
mi
kalbo y os
e minai:
balsynas
‘ okalizmas’,
p iebalsynas
‘konsonan izmas’,
ga sy
pé kai a
‘ ok.
Lau e schiebung’,
iga sis
‘Angli ’,
igga sis
‘Abgli ’,
jungme
‘ang.
liaison,
galinio
p iebalsio
susijungimas
su
po
jo
ecinanéio
Z0-_
dzio
p adiniu
balsiu’,
pe ilg
ga sa
‘ilgesni
uz
ilguosius’,
pe ump
ga sa
‘ umpesni
uZ
umpuosius’,
pilndga sis
‘ us.
nomHo macne’,
p a a as
‘ ok.
Einsa z’
i
k .
Tu ingas
i
didZiai
e ingas
A.Salio
mokslinis
bei
kalbos
p ak ikos
paliki-
mas.
[ ai iuose
Lie u os
i
uZsienio
leidiniuose
isblasky i
i
sunkiai
p ieinami
jo
s aipsniai
Zmonos
S.Salienés
i
Lie u iy
ka aliky
moksly
akademijos
i-
pes iu
bei
léSomis
bu o
idleis i
Romoje
ke u iais
dideliais
”Ras y”
omais,
ku iuos
spaudai
pa engé
Pe as
Jonikas.
Pi majame
ome
(1979
m.)
sudé i
aS ai j ai iais
bend inés
kalbos
klausimais,
an asis
omas
(1983)
ski as
a -
dynui,
eéiasis
(1985)
—
i ai iems
ki okiems
s aipsniams,
ke i asis
(1992)
—
dialek ologijai.
Tuo
pada y a
didelé
paslauga
li uanis ikos
mokslui
i
ap-
sk i ai
kalbo y ai.
CONTRIBUTIONS
OF
ANTANAS
SALYS
TO
LITHUANIAN
LINGUISTICS
Summa y
One
o
he
mos
ou s anding
Li huanian
linguis s
o
he
pe iod
be ween
Wo ld
Wa s
I
and
II
is
An anas
Salys,
who
made
a
subs an ial
con ibu ion
o
Li huanian
dialec ology.
His
monog aph
”The
Li huanian
dialec s”
pcan
kalbos
a més)
emains
one
o
he
mos
exhaus i e
and
b illian
s udies
o
he
Li huanian
dialec s.
He
is
he
au ho
o
he
i s
map
o
he
dialec s.
A.Salys
also
coun ibu
o
his o ical
dialec ology,
especially
by
his
s udies
o
he
Zemai iai
(Samogi ian)
ex alinguis ic
si ua ion
in
he
13—16 h
cen u ies.
His
wo ks
o
dialec ology
a e
conce ned
wi h
bo h
his o ical
g amma
and
phonology.
The
schola
may
be
igh ly
conside ed
he
a he
o
mode n
phonology
in
Li huania.’
The
o he
sphe es
in
which
A.Salys
excelled
we e
lexicology
and
lexicog aphy.
Toge he
wi h
A.Senn,
he
compiled
he
3 d
and
4 h
olumes
o
a
majo
dic iona y
*Dic iona y
o
w i en
Li huanian”
(Wo e buch
de
li auischen
Sch i sp ache),
whe e
he
admi ed
wo ds
and
ph ases
o
he
so-called
coun y
Li huanian,
especially
he
ocabula y
o
he
Zemaiéiai
dialec ,
and
sys ema ized
Li huanian
accen ua ion.
Un o una ely,
he
had
no
ime
le
o
compile
a
his o ical
dic iona y
o
he
Li hua-
nian
language
—
a
dic iona y
he
had
p omised
o
w i e.
In
his
dic iona y
A.Salys
had
in ended
o
in e p e
he
neologisn:s
o
he
end
o
he
19 h
and
he
beginning
o
he
20 h
cen u ies.
Many
such
neologisms
we e
o en
con used
wi h
old
Li huanian
wo ds
and
we e
e en
included
in
e ymological
dic iona ies.
A.Salys
is
also
known
o
his
s udies
in
onomas ics
as
well
as
o
his
in es iga ions
o
he
old
Bal ic
ibes
and
hei
language.
His
a emp s
o
s anda dize
and
imp o e
S anda d
Li huanian
dese e
special
men ion.
He
is
he
au ho
o
many
neologisms
which
la e
became
pa
o
S anda d
Li huanian.
Wi h
he
publica ion
o
he
ou
olumes
o
his
wo ks
1979—
1992,
linguis s
now
ha e
access
o
he
schola ’s
scien i ic
and
p ac ical
wo ks
which
p esen
g ea
alue
and
in e es
o
mode n
linguis ics.
ll