LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXX V
(1995)
LIETUVIY
LEKSIKOLOGIJOS
TYRINEJIMAI
Elena
GRINAVECKIENE
VIDZIY
APYLINKIY
BALTARUSIY
SNEKTOS
LITUANIZMAI
1991
m.
dialek ologineje
ekspedicijoje
Vidziy
apylinkése
(B eslaujos
.
Vi-
ebsko
s .,
Bal a usija)
maZdaug
aS uoniy
kilome y
spinduliu
aplink
Vidzils
—
Vidiskiy,
Pakulnios,
Laibiiny,
Pad iiksés,
Meskéliy,
Isdégeéliy,
Ri menuy,
Sniégiskiy,
Az baliy,
La kiskiy,
Bagdziiiny,
T akiskiy,
Vilkéniskiy
(b .
Vi-
dzigki!,
Pak lnia,
Laib iny,
Pad iikga,
Maskéli,
Zd3geli,
Jacmidny,
Snégiski,
Azibali,
Loukiski,
Bagdzi ny,
T akiski,
Vilkianiski)
kaimuose
—
lie u iskai
kalbanéiy
jau
ne as a.
Cia,
kaip
iz algiai
nu odo
Zinke i ius
Ry .
Lie .
187
pa .
15,
senieji
ie iniai
zmonés
daba
kalba
bal a usiskai
(neskai an
mies-
elyje
gy enan¢iy
ki y
au y
Zmoniy,
Z .
LKK
32
21),
no s
daznas
jy
minéjo,
kad
ju
seneliai
(o
kai
ku iy
ne
i
é ai)
is
seno
y a
kalbéje
lie u iskai.
Kad
i iamoji
apylinke
is
ik yjy
seniau
bu o
lie u iska,
ge ai
odo
joje
a ojami
lie u iskos
kilmés
ie y
a dai
(z .
LKIX
32
21—33).
Taigi
palygin i
isai
ne-
seniai
del
lie u iy
kalbai
nepalankiy
Siame
k aS e
socialiniy
ak o iy
ie iniai
lie u iai
gana
g ei
nu au o,
o
jy
y y
dzuky
Snek a
asimilia o
bal a usiy
Snek a.
Kaimo
zmonés
moka
usiskai,
kai
kas
lenkiSkai
i
Siomis
kalbomis
daugiausia
jie
bend auja
su
a ykusiais
|
Sias
ie as
pap as ai
aldzios
pa ei-
gunais,
ne ie iniais
Zmonémis,
o
ne e ai
i
su
sa o
nu au usiais
aikais.
Ty inéjan
isuose
ie inés
bal a usiy
Snek os
lygmenyse
kons a uo a
ne-
maza
asimiliuo osios
lie u iy
Snek os
kalbinio
palikimo,
aiskiy
jos
subs a o
elemen y,
am
ik ais
speci iniais
b uoZais
isski ianéiy
ja
iS
ki y
(ne
i
g e i-
my)
bal a usiy
Snek y
(Z .
Bal is ica
1979
52—65).
Labiausiai
j
akis
k in a
Vidziy
Snek os
leksiniai
liiuanizmai,
ku iy
Gia
pa-
lygin i
gana
gausu.
Vieni
jy
kol
kas
ik
Snek oje
pas ebé i
(galbi
éliau
ju
bus
a as a
i
ki ose
8nek ose),
ki i
a ojami
i
ki ose
bal a usiy
pa ibio
Snek ose
i
jau
y a
skelb i,
be
¢ia
ne e ai
ski iasi
ai
sa o
o ma,
ai
ki ¢ia-
imu,
ai
ka ais
i
eikSme.
Kad
bu y
Zinomas
isy
Snek oje
jau
uz asy y
1
Sla i8ki
ZodiZiai
s aipsnyje
pa eikiami
lo yniSkomis
aidemis.
Jy
ga sai,
ku iy
ne u i
lie u iy
kalba,
Gia
pa e
Wied
aip:
balsis
e
po
kie ojo
p iebalsio
paliekamas
sla iskas
—
a,
jy
mn
aSomas
lie u iska
y,
skiemeninis
y
—
lie u iska
a,
bal a usiy
puciamasis
g
—
lie u iska
h,
lie u iskos
ane
gomu inis
n
p ie’
k,
g
—
lie u iska
n
su
pailgin a
deSiniaja
dalimi.
P iebalsio
minkS uma
odo
kabiele
p iebalses
deSinia-
jame
Sone
aukS ai.
P iebalsio
|
kie umas
p iebalsiy
g upeje
p ies
p ieSakines
eilés
balsi
Zymimas
kaip
lenky
kie asis
.
Zodzio
ki éio
ie a
odo
aki as,
aSomas
balsés
i suje.
Ilius aciniame
sakinyje
ki ¢iuojamas
ik
li uanizmas.
Apsk i ai
a més
ilius aciniy
sakiniy
one ika
kiek
jmanoma
p ide in a
p ie
lie u iSko
a imo.
32
li uanizmy
kiekis,
s aipsnyje
abécéligkai
su
ilius aciniais
sakiniais,
ig yski-
nan iais
kiek ienos
leksemos
eikime,
pa eikiami
isi
Gia
uz agy i
lie u iskos
kilmés
ZodiZiai
(g e a
i
jy
a ian ai),
paaigkinami
bk.
zodziu,
nu odomas
galimas
jy
kilmes
Sal inis,
jam
giminiski
lie u iski
zodziai,
iesioginiai
jy
lie-
u iski
a i ikmenys.
Vengian
ka ojimosi,
anks esniuose
miisy
s aipsniuose
jau
skelb iems
bal a usiy
Snek y
li uanizmams
lie u iski
a i ikmenys
pa ei-
kiami
be
j odymy.
aci iZza
‘Siu pas,
bjau as is’:
Noh
ne
idacca,
aci iza
obicca
’kojy
ne-
ma y i,
Siu pas
ima’,
plg.
lie.
a siizus
‘Siu pus,
SlykS us,
baisus,
bjau us’,
a siuZu
"Siu pu’,
siuzds
"Siu pa
kelian is’,
Siu
’Siu pu’
(LKZ
I
440;
14
976).
Zodis
aiskiai
p ieSdélinis
(p iesdélis
a -,
Saknis
-5iuz-),
o
jo
mo emy
sandu o-
Je
susida iusi
a ika a
c,
be
abejo,
y a
a si adusi
i8
é
( +8),
galimas
daik as,
i
he u iy
Snek os
di oje.
Ta pa¢ia
eikime
aci iza
anks iau
bu o
musy
uZ-
asy a
Apso
bal a usiy
snek oje
(Juodeléeny
k.
B eslaujos
.
—
SBG
I
136),
ik
jo
lie u iskumo
nus a y i
ada
nemokéjome.
adliga
’a od ékis’:
adliga,
pajedzym
na
zaicy
’a od eékis,
aziuojam
zuikiy
medzio i’,
plg.
lie.
a lyga
’ .p.’
aka
/ako a
’akuo as’:
dka y
i
jaémenia
i
pSanicy;
ne
daj
Boh,
jak
u
hlas
aka
papadzec’,
hliadzec’
ne
mozna;
aké y
poisa ali
’mieziy
i
k ieciy
akuo ai;
neduok
Die e,
jei
{
aki
pa enka
akuo as,
negalima
a sime k i;
akuo us
paisy-
da o’.
Fo ma
aké a
a ojama
da
i
’agakos’
eikime:
u
Séuki
ma
akd au
‘lydeka
—
ienos
aSakos’.
Abi
o mos,
galima
saky i,
a ojamos
lygiag e€iai,
ik
dka
ip as esnis
senajai
ka ai.
Tai
lie.
dkuo as/akdo as
iesioginiai
a i-
ikmenys,
paki e
pagal
lie.
uo
>
b .
a,
o
one ini
p iside inima
(plg.
LKBil.
125—127).
alia y
’aje ai’:
ko ni
dlia au
—
jak
zy akos a;
dlia y
alsciny
jak
paliac
’aje y
Saknys
—
kaip
kaulazolés;
aja ai
pi s o
s o umo’.
Leksema
y a
li ua-
nizuo o
sla izmo
alia az
iesioginis
a i ikmuo.
Da
Z .
LLTP
53.
alia yn
’aje ynas’:
ka ki
U
alla yne
’an ys
aje yne’,
plg.
lie.
a m.
alia ynas
’aje ynas’,
da
z .
dlia y.
a iody/ha idy
’a uodai’:
a iody
ii
s i ne
dlia
a isa,
jaémenia;
u
ha idy
naudu
sypali
’a uodai
s i ne
a izoms,
mieZiams;
j
a uodus
ja us
pyle’.
An -
oji
leksemos
ly is
daugiau
pasi aiko
jaunesniy
Zmoniy
kalboje
i
y a
labiau
apsla ejusi,
plg.
lie.
a iodaz.
asaki/asaki
’agakos’:
ybnyje
43aki
os yje;
aSaki
ad
zia na
as ajucca
u
asace;
asdki
jos’c’
u
ybe
’Zu y
aSakos
aS ios;
g idy
aSakos
lieka
é yje;
zu ys
su
asakomis’,
plg.
lie.
dgakos.
Pi moji
li uanizmo
o ma
bidingesné
senesniems
Zmoneéms.
Ji
a imesné
lie u iskai
lyéiai
i
iglaikiusi
jai
budinga
ki éio
ie a.
An oji
—
susla in a
labiau.
Tai
odo
iek
jos
ki éia imas,
iek
i
lie.
§
i imas
j
sla iska
s.
a adu
’a sisky élis’:
ha y
uda ec
—
a adu
ne idaly:
ne
luéycca
i
da
s ajich
" as
naSlys
—
ne ykes
a adu as:
Salinasi
i
sa y’.
Islaiky a
y y
auks-
aiciams
budinga
li uanizmo
o ma,
plg.
lie.
a m.
a adu as
*p iesgyna’.
a adu am
’a sisky éligkai’:
ak
i
zyli
jany
a adu am
p y
lese
’ aip
i
gy e-
no
jie
a adu om
pamiskéj’.
I
sios
leksemos
o ma
isai
a ima
sa o
Sal iniui,
33
plg.
lie.
a m.
a adu om
’ ingiai’.
a asy/a désy
’a sijos’:
a asy
dze zuc’
pa a o ;
a ésy
kalia
ahlobli
’a sijos
eguliuoja
posuki;
a sijos
Salia
ienos;
plg.
lie.
a m.
a dsijos.
Abiejy
leksemy
mo ologija
p ide in a
p ie
balba usi
kalbos
sis emos,
o mos
a asy
lie u is-
kas
pa ikimesnis
al inis
galbu
bu o
*
a asaje,
plg.
a saje
(LKZ
I
419),
da
plg.
LLTP
59.
a dézaly
/a éza ki/a ézyly
’a zalos’:
u
a dzaly
pasla
bul’ba;
a dézalki
as uc’
sadabions
sasochla;
jablacki
z
a ozalkai;
pemip
a ozyly
dasey
"bul es
nas
ismuse
pi alug’
,
plg.
lie.
a m.
a dZalai
’ .p.’,
a azéla
’a zala’,
da
plg.
LLTP
59.
Taigi
o ma
a dzyly
bal a usiy
Snek oje
galbu
galejo
ssi n ulie
is
a azeéla,
jy
a
a sid us
neki diuo oje
pozicijoje.
balda éska
’ka elé
su
s o esniu
galu
Zu ims
baidy i’:
balda éskai
bjos
pa
adze,
i
yba
liacic’
u
b odzen’
’ka ele
mu8i
pe
andenj,
i
zu is
bega
j
b adiny’.
P ipazindami
y
pa iy
zodZiy
su
Saknies
ai
u
lygiag e y
egzis a-
img
lie u iy
snek ose,
sukel a
g ei¢iausiai
a
balsiy
kai os
eilés
éjimo
j
u
eile
(p z.,
salé i/suld,
s aba as/s ibu as
—
plg.
Vi kauskas
204—207;
analogiskas
désnis
bidingas
i
bal a usiy
snek oms,
p z.,
bala éska/bula éska
’lazdos
su-
s o éjimas’
—
Tlum.
Sl.
I
329,
418),
u ime
am
ik o
pama o
many i,
kad
leksema
balda éska
gale y
bu i
li uanizmo
bulda ieska
one iné
giminai e,
Z .
LLTP
55—56.
balunda
’p as a
liesa
s iuba’:
balundy
nachliubalsia
i
ne
sy na
’balandie-
nés
p isi algiau
i
neso u’,
plg.
lie.
a m.
balundd
’balanda’,
aip
pa
LLTP
55—56.
baZslka
’sp agilo
gal a’:
baz3lka
da
capa
p y iazana
’gal a
p ie
sp agilo
p i i in a’.
Leksema
kilusi
iS
lie.
buozélé
’sp agilo
gal a’
i
sl.
p iesagos
-ka.
Del
lie.
wo
>
b .
a,
z .
LKBil.
125—127.
bid al
’bé alas’:
piakli
chleb
z
bid ala
—
ha a
do haja
pesnia
’duona
kepe
is
bé alo
—
ai
ilga
pasaka’,
plg.
lie.
be alas
"ne é y i
g idai’.
bizdelka/biza ika
’bizdélé’:
bizdelki
nasadziac’
hnidau;
bizdelka
z inic’
S o
péala,
na a
bajacca
ka o y;
bizdelki
apana ali,
ka o y
ch as y
k uékom
i
pasli;
biau d
kusajucca,
ne
moZna
padajic’
ka o u
’bizdélés
padeda
glindy;
bizdélé
zi zia
kaip
bi e,
labai
jy
ka es
bijo;
bizdélés
apipuolé,
ka eés
uZ ie é
uodegas
i
nubégo;
hindeles
kanda,
negalima
pamelz i
ka es’.
Sio
ga sazodi-
nés
kilmés
li uanizmo
an oji
o ma
budingesné
Snek os
idu inei
ka ai.
Ji
kaip
i
pi moji
u i
sla iska
p iesaga.
Plg.
LLTP
55.
bonda/bondaéka/bundséka
’kepalas,
bandelé’:
mama
spekla
béndu
chleba;
mama
ysk abic’
dzesku
i
spekioc’
béndaéku;
bund3éki
al’ca anyja
’mama
iskepé
kepala
duonos;
mama
isg ando
duonkubilj
i
iskepa
bandele;
pikliuo os
bandelés’.
T eéioji
li uanizmo
o ma
islaikiusi
y y
lie u iy
pun i-
ninky
one ika,
plg.
lie.
a m.
bundd
’banda’.
b azdzsc’
’k ebzdé i,
b azdé i’:
my8y
b azdzdc’
za
scianoi
’peles
k ebzda
uz
sienos’.
Tai
Qa cne
saul
li uanizmas,
ku io
lie u iskas
Sal inis
galejo
bu i
neuz iksuo as
eiksmazodis
*
b azde i.
Bal a usiy
di oje
sla édamas
jis
i o
i
b azdzéc’,
o
Sis
dél
p og esy inés
asimiliacijos
—
{
b azdzac’.
Kad
lie u iy
34
kalboje
eiksmazZodis
*
b azde i
is
ik o
galé y
bu i,
odo
giminiski
eiksmazo-
daiai
b azdine is
* aik8éio i’,
b aze i
*b azdé i,
b abaden’.
plg.
da
b
azgin i
*b azgin i’,
aip
pa
blizge i
*blizgé i’,
EE
’blizguliuo i’
i
k .
(LKZ
I
938,
1026).
b azguli/b azgu ki
’skambaliukai
a kliui
an
pakink y’:
s a y.
u
b az-
gulidch
pajechali
da
maladoi;
b azgulki
naloZana
kaniu
na
Saju
’pi Sliai
su
b azguliais
nu azia o
pas
jaunaja;
b azguliai
p ae
a kliui
an
sp ando’.
Tai
ga saZodinis
li uanizmas,
kiles
i8
lie.
b azgiliai
’ .p.’,
b azgunai
’ .p.’
,
b azge i
*nesup an amai
i
g ei ai
kalbé i,
ba Ske i’,
LT
167.
An oji
jo
Sa ie
j
jau
su
sla iska
mazybine
p iesaga
-ki,
Se i
odo,
kad
b azgiil’
mazybine
p iesaga
-ul
-
sa o
eikSmés
jau
ne ekusi.
b yzguli
’skambaliukai
a kliui
an
pakink y’:
b yzguli
nasy alis’
na
eme-
niu,
ane
mednyje
’b izguliai
buda o
p isiu ami
an
di Zo,
jie
a iniai’.
Sis
ga -
sazodinis
li uanizmas
kiles
i
i§
lie.
b izguliai
’dzinguliai’,
plg.
da
b yzgeé i/b iz-
ge
* e ske i’,
b yzgéle
*kleke as’,
b izin i
’zy in i’
i
k .
Leksema
is
ik yjy
y a
b azguli
giminai é
su
koleybine
Saknies
balsiy
kai a.
b yndy
‘né iniai,
a b izgos’:
da
nazu a¢ki
ba as a ai
p ySy alis’
b yndy;
spadnica
ababi éys’,
b yndy
bal ajucca
k uhom
’p ie
ba is o
palaidinukes
p i-
siuda o
b indas;
sijonas
a spu es,
b indos
kabaliuoja’.
Leksemos
lie u iska
kilmé
ap a iama
LKK
30
115,
119.
b yn
’b ink ’:
b yn
da
ha y
i
pome
’b ink
auks ielninkas
i
numi e’.
Tai
apibal a uséjes
lie u iskas
is ik ukas
b ink .
b édnik/b édzen’
’b adinys’:
balda eSkai
ybu
honic’
u
b édnik;
b déd-
niam
ybu
lo iac’
u
d ajich
’ka ele
Zu j
baido
j
b adinj;
b adiniu
zu i
gaudo
d iese’,
plg.
lie.
b adings,
b adninkas
’ .p.’
b un ki/
b un 6ééki
’b ank ukai,
medinés
seno iskos
sagos’:
b un ki
p ysy a
dze a inyja;
na abili
b un kéu
i
p ySyli
da
kagucha;
b un é¢ki
p y-
Sy ali
da
anéa
*b ank uky
p isi i a
mediniy;
|
p idi bo
b ank uky
i
jsiu o
j
kailinius;
b ank ukus
jsiu o
j
S a ka’.
B un ki
—
aigkus
li uanizmas,
susi o -
ma es
Cee
keliu
(dél
k
susikei imo
ie omis)
i
b unk y
<
lie.
a m.
b unk ai~
b ank a
’medinés
sagos’.
Fo ma
b un ééki
—
jau
deminu y as
su
sla iska
p iesaga
-o¢ki,
a si ades
is
susla in os
b un k .
G e a
b un ki
Ga
a ojamas
i
ki as
Sios
Saknies
nedeminu y as
b in ka
’*b ank as’:
b in ku
p y iazy ajiec’
da
ba any
’b ank a
p ikabina
p ie
akééiy’,
kiles
is
lie.
a m.
b u ik a(s)
uo
pa iu
k
me a ezés
keliu.
bu ba ki/bu bu ki
’bu bulai’:
bu balki
iduc’, jak
kamen’
u
adu
kinuc’;
zia ajec’
yba,
bu balki
iduc’;
bu bu ki
pa
adze
as
dos@’
lijec’
’bu bulai
ky-
la,
jei
akmenj
j
andenj
jme i;
ziop¢ioja
Zu is,
bu bulai
kyla;
bu bulai
kyla
an
andens,
jei
lyja’.
Fo ma
biu bu ki
Gia
galéjo
susi o muo i
del
p og esy-
inés
asimiliacijos
a ba
dél
Saknies
eduplikacijos.
Abi
galimybes
pasida e
jimanomos
nu ukus
leksemos
ySiui
su
lie u iy
kalbos
sis ema.
bu buliac’
’bu buliuo i,
niekus
auks i’:
jon
bu buliajec’
ne a ouna
’jis
nea sa giai
plepa’,
plg.
lie.
bu bulii o i
’ .p.’
Snek oje
a ojamas
analogis-
kos
eikSmés
os
Saknies
li uanizmas
su
p ieSdéliu
na-
(:
nabu bulidu
an on
35
jamu
”An onas
jam
p ipliaugké’).
Su
p iesdéliu
za-
Sios
Saknies
edinys
Cia
a ojamas
’su ug i’
eiksme
(:
zabu bulidusy
sup
’su ugusi
s iuba’).
bu?
’buéius’:
bué’
—
jak
o ba,
z
ni ak
plia uc’:
adzin
kanec
buéa
uski
"buéius
kaip
maigas,
i8
siuly
mezga;
ienas
bu¢iaus
galas
siau as’,
plg.
lie.
buéius.
‘
bu ni
pasakyme
b ni
iasc
’mu k i’:
ko ka
bi ni
iadzec’
kalia
pecki
*ka é
mu kia
p ie
k osnies’,
plg.
lie.
bu nid i,
bu ny i,
bu ni io s
*mu me i’.
bu y
’k ii os’:
bu y
ka o3ki
zasypany
’p i e s a
k u os
bul iy’,
plg.
lie.
ba a
’k ii a’.
Dél
galimos
okios
li uanizmo
kilmés
z .
LKK
30
120.
Snek a
u i
i
Sios
Saknies
eiksmazodj
bu a dc’
’k au i
{
kaupus’:
kalhazniki
bu ijuc’
na oz
u
kapcy
’kolikieéiai
k auna
mééla
{
kaupus’,
plg.
lie.
bu i
*kaup i,
elk i
|
k u a’.
cap
’ iup ’:
mama
cap
mne
papi osku
z
uk
"mama
Ciup
man
i§
anky
papi osa’.
Tai
lie.
is ik uko
cap
paka ojimas
bal a usiy
Snek oje.
cina o
’sina adas’:
cina é
—
a a
akaja,
kalia
ha oda i
ascec’,
k a-
si a
c icic’
’sina adas
—
okia
Zolé,
pa o iuos
auga,
g aziai
zydi’,
plg.
lie.
a m.
cina ddas
’ .p.’
(LKZ
2
33).
Ki u
Bal a usijoje
os
ly ies
neuz iksuo-
a.
cyncal’
’a b izga,
sku as’:
ada i
cyncal’
S o
isic’;
skolki
cyncaliau
bal-
ajecca
—
ni acha
akaja
"nu auk
nu isusiq
a b izga;
kiek
a b izgy
kaba-
liuoja
—
apsileidélée
okia’.
Zodis
y a
kiles
i8
y iniy
dziky
a mines
o mos
cincelis~ in elis
’a b izga’,
plg.
da .
ii alis
’ .p.’,
i i aliuo i,
un aiuo i
*ka-
o i’.
Zidp acca
“ iupiné is’:
cidpéajecca
ala ek
—
niklimiazy
aki
*Giupine-
jasi
zmogus
—
ne ykélis
oks’,
plg.
lie.
Giupnd,
ciupd,
cidpis,
Ciopélé
*kas
Giupinéjasi’,
Céupéid i
"Ciupine is’.
Zunki
“slepe és’:
éiNnki
z ali
apacki
bez
kabluko
’¢iunkemis
adino
Sle-
pe es
be
kulniuky’,
plg.
lie.
éidnké
’i8
d obés
a
si ly
Slepe e’.
dski
’skudu iniai
akai,
uZ iesalai’:
apki
d ali
i
d3ki
abyja
kali,
nak y-
ali
pascel’
’skudu us
d aské
i
audé
ma gus
uZ iesalus,
iese
an
lo y’.
Ki u
Bal a usijoje
sios
leksemos
neuZ iksuo a.
Ji
da
a ojama
Daugpilio
apylin-
kiy
(La ija)
bal a usiy
Snek oje,
susi o ma usioje
lie u iy
gy en ose
ie ose
(SBG
2
116).
O
gal
Sis
lie u iy
ge manizmas
—
ai
bal a usiy
polonizmas.
dss y
/ds8e y
’ éda ai’:
d3s y
piakuc’,
k up
udy,
sa
sk a kam,
k oujem
—
éo nyja
S o
s iniaéaje
ha ino;
d3ge y
ka o el’nyja
i
k upianyja;
najelisia
dSgs aii
’ eda us
kepa,
k uopy
deda,
spi gy,
k aujo
—
juodos,
kaip
kiauliy
méélas;
éda ai
bul iniai
i
k uopiniai;
p isiki om
eda y’,
plg.
lie.
dés os
* eda ai’,
déSe os
’ .p.’
dsge ny
’s o asis,
éda inis
(apie
Za nas)’:
da8a nyja
kiski
o is yja
” e-
da inés
Za nos
s o os’,
Z .
dag y.
d abéc’
’d ebé i’:
my
isie
d abéli,
jak
jaho
sus ali;
s
pudu
s ali
jamu
nohi
d abéc’
’mes
isi
d ebéjom
ji
su ike;
ig
i8gas io
jam
p adéjo
kojos
d e-
be i’.
d agac’
dauizy i’:
mialkai
dzia a inoi
jon
paéa i
d agac’
u
dz e y
*mediniu
g is u u
jis
p adéjo
dauzy i
du is’,
plg.
lie.
d ago i
Peep
36

gab
’guobas’:
gab
jasée
c ia dzeigy
jak
il’ma,
chilicca
palozy
na
sani
*guobas
da
kie esnis
i
uz
ski ps a,
lenkia
ogéms
pa azas’,
plg.
lie.
g iobas.
gagul’
’sp andas’:
jak
da i
jamu
U
gagi l’,
jon
da
ha y
i
pa aliiisia
’
kai
da é
jam
j
sp anda,
jis
i
nu i o
auks ielninkas’.
Abu
sp ogs amieji
(ne
pu-
Giamieji)
g
leidzia
Sia
leksema
i a i
kaip
nebal a usiska.
Galbu
ji
y a
kilusi
ig
lie u isko
zodiio,
giminisko
guogljs
’zmogus
su
ilgu
sp andu’,
plg.
da
gégas
*sp andas’
i
k .
gak y
’gak os’:
gak y
u
saniach
’ ogiy
gak os’.
gas a/gds a ika/gas a/gé3 a
’ oks
da zelio
zolynas’:
gds a
bela- u-
za a ym
k i nic’,
o
plada i a;
gas a ka
—
c e y
u
idze
pucka;
kalia
plo a
gas a
ascec’;
gos y
sami
as uc’,
ich
sejac’
ne
aba
’gas os
S iesiai
oziniais
Ziedais,
ai
islios;
gas aukos
Ziedai
—
kaip
kekés;
p ie
o os
auga
gaS os;
goS os
pacios
auga,
jy
neséja’.
Leksema,
kaip
cia
ma ome,
u i
nemaza
a-
ian y.
Visi
jie
u i
sla y
kalboms
ne ipiska junginj
-s -,
pagal
ku j
y a
am
ik o
pama o
laiky i
juos
lie u iskos
kilmés.
Taéiay
i
miusy
kalboje
gios
Zo-
lés
pa adinimo
a ian y
u ima
daug
i
j ai iy,
p z.,
gas au a,
gés au a(s),
gos elka,
gds alka,-
gds auka,
gds au a(s),
gds elka,
géz au as,
géd elia
i
k .
K.
Buga
Sios
Zolés
a da
sieja
su
pa a de
Gos- au a(s)
(Biga
RR
I
212),
Nepokupnas
ekons a o
jo
o ma
lie.
*gos a
(Nepokupnyj
185),
Lauéiu e
a
min j
pa émé
(Lauéi i é
44),
o
bal a usiai
Salia
gds a,
gds auka,
gas a
(SBG
I
437—438)
u édami
g eiéiausiai
isai
ki os
(ga s- a)
Saknies
os
Zolés
pa adinima
gd s a
(SBG
I
431),
Sias,
musy
nuomone,
negiminingas
Saknis
(ga8 a
i
ga s a)
kildina
is
o
pa ies
lie u isko
Sal inio
ga s a
(ESBM
3
67)
a gu
a
pama uo ai.
Tokios
ski ingos
e imologinés
pas abos,
eisingai
p i-
pazindamos
y
leksemy
lie u iska
kilme,
isos
iesos
da
nea skleidzia.
Dél
o
méginame
pasamp o au i,
koks
y
pa adinimy
lie u iskas
Sal inis
bu y
j i-
kimiausias.
Zolés
pa adinimas
gd S a,
uzZ agy as
ien
Daugpilio
bal a usiy
snek oje,
g eiciausia
—
ai
gal
iSk aipy as
a
a si ik inis
gas os
pa adinimas,
a si ades
del
d iejy
ski ingy
zoliy
—
ga ds
i
gas os
pa adinimy
kon a-
minacijos,
jy
seman ikai
isblukus.
O
gdS a
i
jos
giminai¢iy
kilmés
Sal inis
u bu
ki as.
Tu édami
p ie3
akis
isus
os
Zolés
pa adinimo
a ian us
lie u-
iy
kalboje
i
Vidziy
bei
ki ose
bal a usiy
snek ose,
esame
os
nuomonés,
kad
ene
seniausia
jy
bus
gdS a.
IS
jos
u bu
bus
ig iedéje
i
isi
ki i.
Gds a
sa o
uoZ u,
galimas
daik as,
u i
seno ine
Saknj
*
gaz-
(su
ilguoju
a,
is
ku io
ilgainiui
susi o ma o
musy
o),
ku i
sie ina
su
eiksmazodaiu
*gaHi
>
géz i
’s elb i,
uzs o i,
deng i’
( asai
zolynas
is
ik yjy
labai
issiské es
i
gozia,
s el-
bia
ki us,
plg.
géz el a
gézia,
suauga
i
ki as
Zoles
smelkia
—
LKZ
3
488).
Likusioji
gas os
dalis
—
a
egali
bu i
a si adusi
is
p iesagos
- u a
(plg.
Ba a
’upés
a das
Lie u oje’
>
Ba a
La ijoje,
abi
<
i&
Ba u a;
Mi a
’upés
p ie
Ju ba ko
a das’
<
Mi u a,
la.
lei is
<
lei u is
>
lei is
lie u is’).
Fo ma
gas auka
iglaikiusi
Saknyje
senajj
ilgaji
a
(iki
Siol
budinga
y inéms
y-
y
auké ai¢iy
snek oms).i
jau
u i
sla igka
p iesaga.
Ki i
Sio
pa adinimo
a ian ai
y a
naujesni
(¢ia
Saknies
@
jau
iS i es
j
0).
Tolesnei
jy
o my
da y-
bai
—
j ai ioms
p iesagoms
p i ap i
u bi
daugiausia
j akos
bus
u éjusios
sla y
kalbos.
37
gigél’/gigeliék
’di inis
asi klis’:
gigél’
na
posnaj
ziamli
jak
jolacka;
gi-
gelki
—
SySac ki
akija;
gigelidm
bul’ba
za ossy
’nede lingoje
di oje
gigélis
kaip
eglu é;
gigéliai
—
spu geliai
okie;
bul eés
p izelusios
gigeliy’,
plg.
lie.
gigélis
’ .p.”
:
gi élka
’pempé’:
gi élka
s
¢upkom,
abe )’ka
—
bela
s
Gio nym
’pempe
su
kuodu,
aiba
—
bal a
su
juodu’,
plg.
lie.
a m.
gj é,
gy i e
’pempe’.
P iesaga
-ka
—
jau
sla iska,
p idé a
p ie
deminu y o
gy éle.
gi sa
‘di sés’:
gi sé
—
jak
i
zy a
’di sés
+
kaip
i
ugiai’,
plg.
lie.
a m.
gi sés
’di sés’.
|
bal a usiy
snek a
pa ekusi
leksema
sa o
usine
eikime
nu-
sako
jau
pagal
sla iska
modelj
ienaskai os
a dininko
o ma.
gi S ica
’di su és’
niek.:
z
gi S icai
zy a
dali
’di sé y
ugiy
da e’.
Gi s ica
u bu
iSsi u uliojusi
i8
lie u iy
gi s i é
nedésningai,
galimas
daik as,
i
del
no o
Zodj
i onizuo i
(dél
sk iaudos
koliikiediui).
gi sli y
*di sé as’:
gi sli y
chleb
éo ny
’di sé a
duona
juoda’,
plg.
lie.
a m.
gi sé
i
sla iska
p iesaga.
:
gi sidny
’di sé as’:
gi sidnaje
zy a
‘di sé i
ugiai’,
plg.
lie.
gi se
i
sla-
iska
p iesaga.
giza ac’
’gyliuo i’:
le am
ka o y
giz juc’
’ asa a
ka es
gyliuoja’,
plg.
lie.
gizdo i
’ .p.’
gizli y
’ne ingas,
sugizes’:
ja
gizli aja,
koc’
i
nie
s a aja
—
udnaja
zyznia
’aS
ne inga,
no s
i
nesena
—
sunkus
gy enimas’,
plg.
lie.
gizlus
’ne ingas’
i
sla iska
p iesaga
-
z y.
gnizse’
’knibZdé i’:
gnizac’
éa iaki
z
éo nymi
haloukami
’knibzda
ki -
minai
juodomis
gal u émis’,
plg.
lie.
gnize i
’ .p.’
gogisy
’nep agy i
s eC iai’:
-na
asale
gégisy
p osiac’,
kab
S o
dali
’pe
es u es
nep agy i
s eCiai
p aso,
kad
ko
duo y’,
plg.
lie.
giiogis
“nep agy as
es u iy
s edias’.
A k eip inas
démesys,
kad
bal a usiy
linksniy
galuneé
Siuo
a eju
dedama
p ie
isos
lie u iy
ienaskai os
a dininko
o mos.
g abids y/g abiadzdy
’ka ys,
kalamos
an
gegniy’:
g abids y
klali
na
dachu;
g abidzdy
p ybili
’g ebés us
iese
an
s ogo;
g ebés us
p ikale’.
Abi
o mos
pasiskolin os
is
y y
auks ai¢iy,
e éianéiy
e
po
Gia
kie o
j
a,
plg.
Ju
g abés ai
<
g ebés a .
Snek oje
gy ai
a ojami
i
ki i
os
pa ios
Saknies
li uanizmai,
u in ys
j ai ias
sla igkas
p iesagas:
g abiascind
’g ebés as’
(:
p ybi ajecca
adna
g abiascina
’p ikalamas
ienas
g ebés as’),
g abias éuka
*g ebés ai’
(:
g abias éuku
poiina
nalazyli
’g ebés us
isus
sudéjom’);
g a-
bias a dne
’g ebés a imas’
(:
g abias a dne
s apil
’gegniy
g ebés a imas’),
nag abias a dc’
’p ikal i
g ebés us’
(:
nag abias a ali
cha u
’apg ebes a om
oba’),
g abezdde’/g abezda dc’
’g ebés uo i’
(:
aba
cha u
g ebezdac’,
la-
y
g abezd juc’
’ eikia
oba
g ebés uo i;
g ebés uoja
g ebés us’).
Pasi aiko
dia
i
ienas
ki as
Sios
Saknies
edinys,
u in is
a imai
skambanéio
homoni-
mo
g ebezdé is
’ ioglin is’
eikime,
p z.,
zag abias dcca
uzsi ioglin i’
(:
jana
zag abias alasia
udy
’ji
uZsi ioglino
en’).
gug/guga
’gumbas,
buoZé,
lazda
ies u
galu’:
gigam
bili
hlyzy
hlinianyja
na
pole;
giga
ak
jak
mala ok,
olki
dze a inaja
’gugu
dauzé
molio
g ums us
38
laukuose;
guga
okia
kaip
plak ukas,
ik
mediné’,
plg.
lie.
gigas,
guga
’ .p.’,
aip
pa
kukis
’medinis
kiijis,
kule’.
Visose
bal y
kalbose
galimo
g
kai alioji-
mosi
su
k
i
a i kSéiai
os
paéios
Saknies
zodZiuose
one ika
iki
Siol
neaiski.
gus a
’giiz a’:
ku a
sidzic’
u
g iséa;
giis y
adnyja
i
pamido ach
’ is a
upi
guZ oje;
pomido uose
ienos
giiZ os’.
jaglénec
églis’:
jaglénec
dob a
pachnec’
’églis
maloniai
k epia’.
Lekse-
mos
Saknis
islaiky a
lie u iska,
plg.
églis
i
b .
jadlénec,
o
likusi
jo
dalis
—
sla iska.
jaglencé y
’églio’:
aba
jaglencé yja
jahady
pic’
’ eikia
églio
uogas
ge -
i’,
z .
jaglénec.
ja i a
’pelké a
zemé’:
jd i a
—
d anaja
ziamlia,
nigaho
ne
ascec’
na
jaii e
*jau a
—
p as a
zemé,
niekas
jau oje
neauga’,
plg.
lie.
jéu a.
jazm
"jazminas’:
jazm
a ozyly
daugy
’jazminas
isleides
a zalas’,
plg.
lie.
a m.
jdzmas
’jazminas’.
jud yca
’jud a,
okia
pik zolé’:
zio aski
Zou yja
na
jid ycy
’jud os
séklos
gel onos’.
Leksemos
Saknis
lie u iska,
plg.
lie.
jud a,
jud é
’ .p.’
Snek oje
g e a
a ojama
i
lie u iskai
a imesné
Sios
leksemos
o ma
su
p iebalsiy
d
me a eze
d:
ji da
— jak
lion,
niby
ychodzic’
z
lionu
i
splia uc’
?jud a
—
kaip
linai,
a um
iSauga
i8
lino
i
susuka’.
kamél’
’kamblys,
liny
kojenos’:
kaml
liona
‘liny
kambliai’.
Bal a usiy
e imologai
(ESBM
4
221)
leksema
kamél’
p iski ia
Pabal ijo
a ealui
i
kildina
i8
sla iskos
Saknies
kom
i
lie.
mazybinés
p iesagos
-élis.
Taéiau
uo
u ima
pama o
suabejo i.
Kamél’
ne u i
nei
mazybinés
eiksmés,
nei
ja
eigkianZios
lie u iSkos
p iesagos.
Manome,
kad
no s
gaknis
kam-
i
bi y
bend os
su
sla-
ais
kilmés,
aciau
Snek oje
isa
kamél’
o ma
g eiéiausiai
gau a
i8
lie u iy
kamlgs,
ku i
isy
pi ma
sie ina
su
eiksmazodziu
ke ib i
(ki as
Saknies
bal-
siy
kai os
laipsnis,
plg.
kamblijs/kemblis),
ku io
g e a
esan ys
p iebalsiai
mb,
budami
abu
lupiniai,
supanaséja
i
susilieja
j
iena
m,
plg.
kli mip i>klém i
i
k .
Taigi
leksemos
Sal inis
u bi
y a
lie u iy
-l-
p iesagos
kamlgs<kamblijs.
kan6pi
’kanapés’:
kandépi
— jak
bizuny
’kanapés
—
kaip
imbai’.
Jo
kilmés
Sal inis
u bu
lie u iy
sla izmas
kandpés
(lenky
kalbos,
beje,
ik
bend inés,
i aka
Gia
ély a
i
silpna).
ka klis
’ka klas’:
ka zinki
plia uc’
z
ka klisaii
’k epSius
pina
i8
ka kly’.
Bal a usiska
linksniy
galuné
dedama
p ie
isos
lie u iskos
ienaskai os
a -
dininko
o mos.
ka §sc’
*ka S i’:
s a y
ch yé
uZo
saiisiom
ka é3ic’
’senis
isai
ka S a’,
plg.
lie.
ka ge i
’ .p.’
ka nik
’ka inys,
ikel as
{
medi
a ilys’:
ka nik
u
dze a e
dliny,
ab uéki
byli
’ka inys
medyje
ilgas,
lankai
bu o’.
Snek os
ka n k
y a
am
ik o
pama o
sie i
su
os
pa ios
eikSmées
lie u isku
zodziu
ka ings/ko ings
’ikel as
{
medi
a ilys’
bei
eiksmazZodiZiais
ka e i,
ka o i
*kabé i’.
Taigi
jo
Saknis
ka -
galbu
y a
lie-
u iska,
o
baigmuo
-nik
—
a ba
Zodzio
ka ings
sla éjimo
pada as
(i3me an
-7-
i
Zodzio
baigmenyje
p idedan
-k,
p ide inan
ji
p ie
bal a usiy
kalbos
sis e-
mos),
a ba
sla iska
p iesaga.
Tuo
bidu
anek os
ka n k
i
bal a usiy
ka aniék
39
*nedidelis
kelminis
a ilys’
bei
ka anik
s a us
kelminis
a ilys’
galé y
bu i
i
ne
os
pacios
kilmés.
Ki a
e us,
i
bal a usiy
e imology
ka anidk
bei
ka anik
kilmés
aiskinimai
(ESBM
4
264)
—
aip
pa
ik
spéliojimai.
kasnik
Ssnek oje
pazis amas
"kaspinas,
kas
{
kaspina
panagus’
eikime:
u
kosach
zaplecianyja
kasniki;
pa ai
usio
kasniki
adnyja;
alia
ypuska
kas-
niki
’,
kasas
jpin i
kaspinai;
iska
sud askiau
j
ienas
skiau is;
aje ai
igleido
lapus’.
Leksema
sie ina
su
lie.
a m.
kasnykas,
ku is,
be
abejo,
y a
a si ades_
i8
*kasinykas
del
sinkopés.
ke dpla
’ke épla’:
jak
ke dpla
obic’,
usio
z
uk
liacic’
’ke eplai
iskas
is
anky
k in a’.
ke u ka
’ y isky
kelniy
p iekio
p askiepas’:
zaspili
ke u ku
’uZsisek
p a-
skiepa’,
plg.
lie.
ke u ka
’ -p.’
kimsa
’kemsas,
samanomis
apzéles
kups as’:
kimsy
—
ha a
kupiny
akija
na
baloce;
am
adnyja
kimsy;
hadziuha
sela
na
kims
’kemsai
—
ieni
kups-
ai
pelkéje;
gy a é
susi angé
an
kemso’.
Leksema
islaikiusi
y y
aukS aidiy
one ika
(em>im).
kAs y
’édZios’:
ka o a
jesc’
s
kas a
’ka e
éda
is
edziy’.
Leksema
y a
lie u iy
ge manizmas
kas és
(<
ok.
Kas en).
dele
pon izie
6k/klundzi k
*skilandis’:
kindzi k
nada
zlazyc’;
kin-
dziéék
isic’
u
komine;
oi,
klundziik
smaény
by :
miasa
am
lazyli,
esili
na
le a
’kimSim
skilandj;
skilandis
kabo
p ie
kamino;
oi,
skilandis
bu o
ga dus,
mésos
p ikimS as,
pakabin as
asa ai’.
Leksemos
galbu
y a
gau os
is
lie.
a m.
*skilundziikas,
plg.
ESBM
5
68.
Dél
jy
susi o ma imo
bal a usiy
di -
oje
z .
LLTP
56—58.
Fo ma
kindziéék
y a
ély esné
i
odo,
kad
kindzaik
mazybine
eikSmeé
jau
nejauciama.
kipcy
’
nagai’:
‘ka suna
kipcy
bal’8yja;
sch aci
kipciami
ku u;
kliano y
zuk
kipciami
abdzia ac’
’ anago
dideli
nagai;
nu e e
nagais
is a;
Tesiake
lis
nagais
apd asko’.
Leksema
susijusi
su
lie.
Saknimi
kib- i,
plg.
da
kibéio i
*kabineé is’,
kibéius
’kas
kabinéjasi’,
kibis
’ a naléSa’.
ki léc’
’nyk i,
menke i’:
s a y
ki léjic’
ki léjic’
i
ski léjic’
’senas
menkeja
menkéja
i
sunyks a
(mi S a)’,
plg.
lie.
Ai le i
’nyk i,
menke i’.
ki ily
/ki i ki
"buoggal iai’:
s
ki ilaii
odziacca
Zaby;
ki ilki
gnizdc’
u
baloce
’iS
buoZgal iy
a les
a si anda;
buozgal iai
knibzda
baloje’.
Leksema
ga sazodinés
kilmes,
susijusi
su
is ik uku
ki il ki il
’ i b ,
i b ’,
plg.
da
ki ili o is
“nelygiai,
zigzagais
ei i’,
ki ilia
“isk ype
a ai’,
ke ilas
pasakyme
ki ilo
nés i
*neS i
an
kaklo
apza gin a
aika’,
aip
pa
ki yna
’buozgal is’.
Ki yna
laiky ina
ki ilo
giminai e.
Juk
ga sazodinés
kilmés
Zodis
pap as ai
ne
isada
u i
y8kiai
nekin an¢ia
mo ologija
(da yba).
Dél
o
ieno
jo
o man-
o
ie oj
leng ai
gali
a si as i
ki as.
Fo ma
ki ilki
jau
u i
sla iska
mazybine
p iesaga.
klika y
/klika any
/klika ni
’medinés
klumpés’:
klika y
zhibalis’,
dze-
T aunaja
padss a
byla;
u
klika aniach
chadzili
i
kasciol;
klika ni
liochkija
na
nahu,
cioplyja
’klika ai
lanks ési,
padai
mediniai;
su
klika ais
,
bazny¢ia
éjo;
klika ai
leng i
kojai,
sil i’.
Leksemos
ga sazodinés
kilmeés,
susijusios
su
lie.
40
pukaéy
"i yliai’:
pukazy
alsciny
jak
paliac
’S yliai
pi s o
s o umo’,
plg.
lie.
puké,
pukénas
’8 ylys’.
:
pukéac’
’kil i,
ig i,
puks io i’:
ces a
pukéyc’,
paslo
chadzic’;
jak zakis-
nic’,
pukéyc’
pi a;
bliny
uZo
pukéac’
’ eSsla
iigs a,
p adejo
kil i;
kai
j ugs a,
alus
pukSéioja;
blynai
jau
kyla’,
plg.
lie.
pukséi6 2
’ .p.’.
pumpuci
*padaigos’:
ku y
ylinili,
ise
U
pumpucidch
’ is os
iSsisé e,
isos
padaigo os’.
Leksemos
Sal inis
—
lie.
a m.
pumpuciai~
pampucia
j8pampimai,
papu imai,
spuogai,
skaudulia’.
pumpu yna
’pu ienos’:
pumpu yna
Zou a
c icic’,
usiudy
jaje
ch a ajec’,
dzie
mok a
’pu ienos
gel onai
Zydi,
isu
jy
pilna,
ku
Slapia’,
plg.
lie.
a m.
pumpu ynas
* .p.’.
plnia
’pas oginé’:
p inia
kala
humna
sena
zlazyc’
das a ilena;
u
puni
sena
sklady ajec’
’punia
galia
kluono
Sienui
k au i
p is a y a;
p inioje
Siena
k auna’,
plg.
lie.
punid
’ .p.’.
pu al’/pu alianka/pu elianka
’apy i s is
a iziniy
mil y
algis’:
mama
p al’
a yc’;
pu alidnka
z
alsa
na
k asnym
malake
aSéynena;
pu eliayki
najelsia
’mama
pu elj
e da;
a iZinis
pu elis,
uzZmai8y as
j
ugusj
piena;
p i-
si algiau
pu elio’,
plg.
lie.
pu elis
’ .p.’.
D iejy
pasku iniy
o my
p iesaga
sla iska.
pu a
’s iuba’:
p i a
—
ka oSka,
k upa
i
ady
kisla
S o-nibudz’
ulazyc’
*pu a
—
bul iy,
k uopy
i
paskui
ko
no s
ugs aus
ide i’,
plg.
le.
pu a
* i S a
pieniska
s iuba’.
puzlak
’pusle’:
puzlaki
dzia ucca
ad
g abli
’puslés
inasi
nuo
g éblio’,
plg.
lie.
pu#lgs
’maza
mink& a
kopus o
gal a’,
puzas
’pasiaus y
plauky
kuo-
das’,
puzin i
’s o ai
eng i’,
aip
pa
puslidkas
’s o ulis’.
ama
’ euma izmas’:
u
amace
liazyc’
’guli
euma izmo
su ies as’,
plg.
lie.
a m.
amda as
’ .p.’.
agozZa
’ agoZius,
s ulpas
su
Sakomis
puodynéms
dZiau i’:
na
agdzy
ba-
éanki
eSali
’an
agoZiy
s a inai es
kabinéda om’,
plg.
lie.
agdzZzus
’ .p.’.
azg abiazdacca
’uZsi ioglin i’:
azg abiazddlasia
jana
na
dachu
’uZsi-
ioglino
ji
an
s ogo’,
plg.
lie.
g ebezdé is
’ ioglin is’.
askia séycca
‘issiskés i’:
askia dS¢yigysia
sidzic’
“issiské es
sédi’,
plg.
lie.
ske yéia
’kas
issiké ojes’.
a génia
’ augiené’:
a génia
z
zy nej
muki
smaénaja
’ uginiy
mil y
au-
giené
ga di’,
plg.
lie.
augiéné
’ .p.’. Sis
li uanizmas
Gia
a ojamas
i
su
sla-
iska
mazybine
p iesaga
-ka-
—
augé)ka(:
augénki
najelasia
’p isi algiau
augienés’),
ku i
a iau,
kaip
ma y i,
ediniui
mazybes
ne eikia.
szgini
’ ezginés’:
3zgini
—
dz e
duski,
jany
azlozacca
’ ezginés
—
du
lankai,
jie
i8siske¢ia’,
plg.
lie.
ézginés.
upéc’
’ upé i’:
ipic’
mne,
jak
mama
’man
upi,
kaip
mama’,
plg.
lie.
upe .
upli y
/ ipny
* upes ingas’:
upli y
éala ek
jon;
jana
iipnaja
’ upes-
ingas
jis
Zmogus;
ji
upni’,
plg.
lie.
uplus,
upnus
* .p.’.
samanica
’samanyné’:
jon
paso
U
samanicu
‘jis
nuéjo
|
samanyne’,
plg.
lie.
samanyéia
’samanyne’.
47

scimbi
’s aga as’:
adzin
scimbi
as a sia,
a
c e
ada ali
‘liko
ienas
s aga as,
o
Zieda
nulauzZe’,
plg.
lie.
s inbi as
’ .p.’.
Va ojama
Gia
i
mazybi-
né
Sio
li uanizmo
o ma
su
sla iska
p iesaga
-iok
—
scimbi iék
(:
scimbi iok
onenki
’s aga élis
plonas’).
sci a
’s i a’:
sci a
sena,
salomy
’s i a
Sieno,
Siaudy’,
plg.
lie.
s i a.
ssi /ssi a
’sai as, sie as’:
ka o a
p y
s ajom
sdice
i
jes’c’
z
kas ai;
na
sdi ach
use
ka o y
s ajali;
na
sdice
ka o a
ne
da icca;
p u
da
sdi y
’ka e
p ie
sie o
eda
i8
edZios;
su
sie ais
isos
ka ées
buda o;
su
sie u
ka é
nesi-
smaugia;
p u
sie o’,
plg.
lie.
sei as
’ .p.’.
Sis
li uanizmas
Gia
da
pazis amas
i
’amule o,
apsaugojanéio
nuo
ke y’,
eikime:
ap ekach
pakupali
apacku
belien’kuju
i
za iazali
kak
puha icku
i
pami8
ahoii
ka o e,
i
ha a
sSi am
na-
zy ali
’ ais ineje
pi kda o
bal y
ableéiy
i
j isda o
iena
ka és
a pu agéj,
i
as
adinosi
sei as’,
plg.
aip
pa
Sios
eiksmés
lie.
sez as.
skiba
’ ieké,
g iezinys’:
skiba
chleba
’ ieké
duonos’,
plg.
lie.
skiba
’ .p.’.
sk ia s uli
’ske s u és’:
sk ia s uli
niasli,
ciape
moda
ysla
‘nese
ske s-
u iy,
daba
mados
né ’,
plg.
lie.
ske s i és.
Sio
bal a usiy
skolinio
nedés-
ningi
one iniai
paki imai
a si ado
g eiéiausia
dél
ZodZio
eiksmés
igblukimo.
slas y
’slas ai’:
u
slas y
i
Sa3kou
lo iac’;
u
slds ach
mySa
sidzic’
’slas ais
i
SeSkus
gaudo;
slas uose
pele’,
plg.
lie.
slas ai.
slis’c’
’slys ’:
p as
kanaiiku
slis’c’,
i
maja
uka
bal ajecca
’pe
g io y
slys ,
i
mano
anka
nuliiZo
(kabaliuoja)’,
plg.
lie.
sljs .
smagly
’g ei as’:
smagly,
cha osy,
udaly
kon’
’g ei as,
ge as,
nusisekes
a klys’,
plg.
lie.
smagis
’ .p.’.
Va ojamas
Gia
i
Sios
Saknies
p ie eiksmis
smdgla
’g ei ’:
smagla
pulia
idzec’;
smagla
pa asia a
as uc’;
sama
smagléi
u ka
ascec’
’g ei
kulka
lekia;
pa siukai
g ei
auga;
isy
g ei¢iausiai
an ys
auga’,
plg.
lie.
smagia ,
da
z .
LKK
30
122.
smilga
’smilga’:
adna
smilgé
ascec’
’ ienos
smilgos
auga’,
plg.
lie.
‘smilga.
sna gli
’sna glys’:
z
nasa
paciok
sna gli
‘is
nosies
béga
sna glijs’,
gali
bu i
i
’sna glia ’
(jei
sloga).
Tu ima
Gia
i
Sio
giminai é
sné glia
’sna glius’
(:
ach
y
snd glia
’o
u
sna gliau’),
plg.
lie.
sna glius,
aip
pa
eiksma-
zodis
apsna glidcca
’apsisna glé i’
(jon
apsna glidiisia
i
chodzic’
‘jis
aiks o
apsisna glia es’).
s aba ki/s aba 6ééki
’augaly
s iebeliai,
s aba éliai’:
s aba ki
k i nuc’
’s aba éliai
zydi’:
udzen’kaje
siamiano
na
s aba écku
’ uda
sékla
an
s aba-
élio’,
plg.
lie.
s dba as
.p.’.
Leksemy
mazybinés
p iesagos
sla iskos.
s yNka
’s in a’:
u
s ynki
nijakai
kos a¢ki
nima
’s in a
be
kauly’,
plg.
lie.
a m.
s inka
’s in a’.
s éci
’s agias’:
s éci
kaiine ok
anéa
"S a ko
apykaklé
s adia’,
plg.
lie.
s aéias.
Salia
u imas
i
giminai is
biid a dis
s ééanki
’s adias’
(:
ané
sa
s écankim
ka ine om
’s a kas
s a ia
apykakle’),
ku io
sla iska
mazybiné
p ie-
saga
-nki
mazybés
ne eiskia.
Ki i
jy
giminaidiai
—
p ie eiksmiai:
s ackém
’s aciomis’
(:
s a kém
ja
kuSaju
’aS
s a¢iomis
algau’),
s éc’,
s dcia
’s a io-
mis’
(:
s éc’
hala oi
paliace
’nuk i o
s acia gal a;
s décia
pila ali
’pjo éme
48
s a i’).
s a y
’s o ai,
s akles’:
s a y
s ajali
0
chace
i
kali
na
nich
’s akles
bu-
o
oboje
i
jomis
aude’,
plg.
lie.
s o ai
’ .p.’.
Lie u iy
s é ai
siejami
su
eiksmazodziu
s o e i
(Buga
RR
2
387,389,
592),
plg.
da
ki us
gausius
Sios
geimos
edinius:
s d as
’p ie aisas
kam
js a y i’,
‘pas o as’,
s o éliaz
’medinis
p ie aisas
siulams
y i’,
s o élis
’ a elio
k éslas’
i
k .
Bal a usiy
Snek os
i
ju
li e a u ine
kalba
u i
sa o
zodj
k ésny,
o
s d y
be a ojamas
ien
pa ibinese
su
Lie u a
Snek ose
(SBG
4
561)
i
kaip
s i inis
nu odomas
i
Kupalos
as y
(Tlum.
Sl.
5
296).
Tuo
budu
s d y
ling ageog a ija,
aip
pa
jo
one ika,
akcen uacija,
da yba
ody y,
kad
ai
g ei¢iausiai
li uanizmas.
s olp
’s ulpas’:
s ulpy
na
az ilku
’s ulpai
k yzkeléje’.
Tai
aiSkus
li u-
anizmas
(plg.
lie.
s ulpas),
pe emes
iS
lie u iy
s eika
-l-
ie oj
laukiamo
ip as inio
jy
w-
i
Saknies
-p-
ie oj
sla y
-6-.
suk ynia
’suk inis,
oks
Sokis’:
suk yniu
i
ja
anca ala
’suk inj
i
aS
So-
kau’,
plg.
lie.
suk inis.
s i
’s i is’:
s i
kala
s udni
’s i is
p ie
Sulinio’,
plg.
lie.
s i é
’ka is,
dalba’
3
s i ksnis,
s i ks is
’s i is’.
s i an/s i sn
’
s i nas’:
u
s i an
zy a-skladali;
s i an
no y
pas a ili
7}
s i na
k o ém
ugius;
nauja
s i na
pasis a em’.
Sakale’
i
’Sakaliai’:
Sakalid
na abiii
i
na api
’Sakaliy
pasida iau
i
uzku-
iau’,
plg.
lie.
Sakalgjs.
Va ojama
Gia
i
eiksmazodis
nasakalidc’
’p ida y i
Sakaliy’
(:
naSakaliau
Sakalié
’p ida iau
sakaliy’).
Sa sny
*Si Sinai’:
Sa sny
udyja,
bal’Syja,
jak
Za nic’,
cia pec’
ne
mozna
‘Si sinai
udi,
dideli,
kai
ki s,
ken é i
negalima’.
Sa sny
kilo
i8
lie.
si gina
bal a usiy
di oje
Siuo
keliu:
si ginai
>
Se Senai
>
Se snyj
>
Sa snj.
$a86k
’SeSkas’:
SaS6k
dliny,
onki,
k asi y,
halo ika
nebal’Saja
’Seskas
il-
gas,
plonas, g azus,
gal u e
nedidele’,
plg.
lie.
SéSkas.
G e a
a ojama
i
Saséycha
“Se3kiené’
(jau
su
sla iska
p iesaga),
ki i
Sios
Saknies
ediniai:
y-
iala
Sas¢ycha
s ajich
SaSGiania
’SeSkiené
i8pe éjo
Seskiuky’.
slinka
*Slaunis’:
kumpiak
i
Sli )kai
zo ic’
*kumpj
i
Slaunimi
adina’,
plg.
lie.
Slaunis.
Dél
lie.
au
>
b .
wu
Z .
Bal is ica
1989
77-78.
Suly
’Sulai’:
S ily
s a iac’
u
humne,
u
sa aju
Sulus
s a o
s i nui,
da zinei’,
plg.
lie.
Sdlas.
}
Skliu /skliu
’skliu as’:
Skliu
aki
Sy ki,
jaho
i
skliu ém
nazy ajec’
’skliu as
pla us,
skliu u
i
adina’,
plg.
lie.
skli i as,
sklid as.
Zodzio
p adzios
s-
kai aliojimasis
su
§-
y a
nedésningas
i
pa ios
lie u iy
kalbos
eigkinys.
slénga
’s ak a’:
sléngi
dz e
akno
apsazy ajuc’
’d i
s ak os
langa
laiko’,
plg.
lie.
ge manizma
Sléngé
’s ak a’
(<
ok.
Schlenge),
pa ekusia
{
Vidziy
Snek a
iS
musy
Snek y.
Su pa y
’g uoble as’:
apuhi
Su pa yja,
nepa a o li yja
sidziac’
’ upuzés
g uoble os,
ne angios
upi’,
plg.
lie.
Sii pa
’kas
pasiSiauses,
susi eles’.
SuSésc’
*Suse i,
Siuse i’:
SuS yc’
sciana
ad
mak a y
’SiuSa
siena
nuo
d ég-
més’,
plg.
lie.
siuse i
"judé i’.
S a ka
’puspal is’:
S a ka
kanaja
s ajei
abo y
’S a kas
aus inis,
namy
da bo’,
plg.
lie.
S a ka
’ .p.’.
49
dpel’
’ opolis’:
épel’
—
duhi
chilic’
u
pa osku
‘ opolis
lankams
ezimui
lenk i’,
plg.
lie.
a m.
épelis
’ .p.’.
yb adz’
’ ib adis’:
yb adz’
—
b adzic’
dlia
ajich
’ ib adis
ims
zu au i’,
plg.
lie.
ib adis
’ .p.’.
ylapnik
’puplaigkis’:
ylapnik
—
lis y
k uhlenkija,
ho ki
’puplaigkio
lapai
ap aliis,
ka us’,
plg.
lie.
ildpis
* .p.’.
a zZa
’ a za’:
u
a zu
Zy uju
ybu
zahaniajec’;
a za
sa
se ki
z i a
’gy a
zu i
j
a za
suleisda o;
a za
i8
inklo
nupin a’,
plg.
lie.
d za.
idpla
’ épla’:
idpla
idzec’
’ epla
eina’.
Leksemos
Sal inis
—
lie.
a m.
epla
’ epla’.
ia pid a
’siiku ys’:
jeski
pa siuk:
ia pid a
na
spine
’ed us
pa sas:
e -
pe as
an
nuga os’,
plg.
lie.
e pe a
’ .p.’.
ijun
’ ijiinas,
okia
Zu is’:
ij in,
piskun
—
jak
choéa8;
soli
jak
nasypac’,
ijin
pis¢yc’;
ijund
mala
’a
ijunas,
a
pyplys
—
kaip
no i;
kai
d uskos
uz-
ba s ai,
ijunas
cypia;
ijuny
mazZai’,
plg.
lie.
ijunas.
iks a/ iksa
’ iks a’:
malodzen’kuju
iks u
jaduc’
ka o y,
jak
nima
lepSaha;
iksd
paSa naja
’jaunas iks as
ka és
éda,
jei
née a
ko
ge iau;
pasa-
iné
iks a’,
plg.
lie.
iks d.
An oji
leksemos
o ma
del
eikSmés
iSblukimo
i
dél
leng umo
a i
sla édama
ne eko
p iesaginio
- -.
zia ny
“Ziaunos’:
ialikija
ziduny
dzikich
s inei
’Se ny
Ziaunos
dideleés’,
plg.
lie.
Zidunos
’ .p.’.
za apéusy
’p izeles
(gel onumy)’:
kab
za apéusy
Usy
U
ka o y,
zy naje
malako
’jei
p izélusios
ka es
ausys,
iebus
pienas’,
plg.
J iiodeleny
lie u iy
gnek os
(g e ima
Apso
apylinke)
az apeji
a ises~
az opeje
a ises
*p izelusios
gel onumy
ausys’,
da
plg.
lie.
épés
(posakyje
a isys
juodzidusios
—
gali
opes
sé i).
zgoisac’
’keliau i,
pa auk i’:
da ai
zgdisaem
u
les
’keliaujam,
pa aukim
j
miska’,
plg.
lie.
gais io d
’ ik iai
nuei i,
nuS y uo i’.
zaga y
/zagia y
/Zagd éyki/zoga y
/zyga y
gaga ai’:
Zaga y
jalo y-
ja
ili
sasno yja;
nada
Zagia ou
p yciahnuc’;
Zagd éyki
dob a
ha iac’;
zaga y
k opka
suka a yja;
Zygd4 ami
apilasia
pe ka
’egliniai
a
puSiniai
Zaga ai;
el-
kia
p i ilk i
zaga y;
Zaga ai
ge ai
dega;
zaga ai
labai
Sako i;
zaga ais
ku eno-
me
k osni’.
Leksemy
Sal inis
—
le.
Zaga a .
Pi mosios
d i
pa adinimo
ly ys
a ojamos
senesniy
Snek os
a s o y.
Jos
iSlaikiusios
da
i
lie u iska
ki -
dia ima.
Pasku inés
d i
zodzio
ly ys
a ojamos
daugiau
Snek os
jaunesniy
zmoniy.
Jiems
leksemos
jau
daug
e esnés,
dagzniausiai
ik
i8
nuogi dy
Zino-
mos,
odél
u bu
jos
i
i8k aipy os
del
zodzio
eiksmés
neZinojimo.
T ecioji
leksema
jau
u i
sla iska
mazybine
p iesaga.
zegini
“Zaginiai’:
u
Z3gini
sklady ajem
sena;
z3gini
—
sukau
y
sas a-
iac’
i
logac’
kle ia
Siena
dedam
j
Zaginius;
Zaginiai
—
ys
sus a y os
Sakos,
i
deda
dobilus’,
plg.
lie.
Zaiginiai,
Zaginiai
* .p.’.
zs gac’
“Ze g i’:
Z3 gai
p az
plo
’ze k
pe
o a’,
plg.
lie.
Ze g i
’ .p.’.
Va ojamas
¢ia
i
p ie&délinis
Sios
Saknies
edinys
apza gac’
’apze g i’
(:
ab-
z3 gala
pami’
noh,
aplupila
i
dob a
’apze ge
a pkojyje,
apkule
i
ge ai’).
50
ze ki
’daigai,
a zalos’:
bul’ba
Zalkach
byla, jak
sadzili,
no
mensa
mnoha
za
naSaju
*kai
sodino,
bul és
bu o
jau
su
daigais,
be
daug
maZesnés
uz
musy
(daba )’,
plg.
lie.
welkad
daigai,
iSleis i
ne
Zeméje’,
aip
pa
Zelk i
“Zel i’.
zyl ica
*Zil i is’:
zyl ica
c icic’
ana
iasnoi,
lis y
blis iaséyja,
p adau-
ha a yja
’Zil i is
zydi
anks i
pa asa i,
lapai
see,
pailgi’,
plg.
lie.
Zil i is.
zluk a
“Zlug as;
pame k i
d abuZiai’:
po iny
caba
Zluk a
nalazyla
’pil-
na
kubiliuka
skalbiniy
uzme kiau’,
plg.
lie.
Zlug as
’ .p.’..
Va ojami
¢ia
i
ki i
Sios
Saknies
ediniai
(daZniausiai
su
na-
i
y-
p ieSdéliais):
nazlikeic’
-uzme k i’
(:nazlikcila
i
naéouke
kaSuliu
*jme kiau
j
nieko¢ia
ma Skinius’),
yzlikeic’
isskalb i’
(:
yzZlikcila
usiu
bializnu
‘isskalbiau
isus
bal inius’),
yzlikcicca
’pe slap i’
(:
yzlikcilisia
na
dazdza
’pe Slapome
pe
lie y’).
Z i
“Z y as’:
z i
aki,
bul’ba
nie
adzila
’ oks
z y as,
bul és
p as os’;
plg.
lie.
Zug as.
Vidziy
bal a usiy
Snek oje
uZ aSy ieji
i
Gia
pa eikiamieji
lie u iskos
kil-
mes
ZodzZiai
—
ai ik
nedidelée
joje
a ojamy
li uanizmy
dalis,
spé a
pe
sa ai e
su
i sum
musy
uZ asy i
15
senyjy
ie iniy
bal a usiy
lipy.
Aiskus
daik as:
jy
Snek oje
y a
daug
daugiau
—
juk
i iamoji
Snek a
gy ybingas,
jud-
us
o ganizmas,
jos
sis ema
da ni,
leksikos
u ai
gausus,
aciau
ne
isa
ai
is
ka o
in o man y
minima,
os
susi ikus
pasakojama,
p isimenama,
y éjui
s aiga
i
g ei
nepa odoma,
nea skleidZiama.
Del
o
y a
pama o,
be
ki a
ko,
iké is,
kad
a ei ies
y imai
papildys
iki
Siol
da
neuZ iksuo us
jos
li uanizmus.
Tadiau
i
Sis
li uanizmy
pluoS as
jau
eikia
nemazai
medZiagos,
iS ySkinan¢ios
snek os
kalbinés
sis emos
kai
ku iuos
b uozus,
jos
aidos k yp i.
Salia
snek os
li uanizmy,
sa o
o ma
i
eikSme
apagiy
a
a imy
ankséiau
miusy
y inéjimuose
skelb y
ki y
pa ibiniy
su
Lie u a
bal a usiy
Snek ose
a -
ojamyjy
(plg.
LKBil.
123—131;
LKK
30
113—133;
LKSp.L.
182—204;
LLTP
47—64;
LT
163—195),
Gia
y a
i
isai
naujai
iSgi s y
i
pi ma
ka a
bal a u-
siy
Snek ose
apsk i ai
uz aSy yjy.
IS
jy
miné ini:
aci za,
Cidpéacca,
d abéc’,
gi élka,
gégisy,
kd klisy,
(s)ki léc’,
k a pol’ka,
k épki,
kubalniki,
labidk,
lep
éza,
nas yjkac’,
na y,
pelapia,
pipili ik,
pi al’,
za apéisy,
Zalki,
is ik ukai
b in ,
cap ,
pi s ,
slis’c’
i
k .
Jie,
ak igkai
budami
senesni
uz
pacia
os
e i o ijos
bal a usiy
Snek a,
isy
pi ma
papildo
li uanizmy
skaiéiy
bal a usiy
Snek o-
se
apsk i ai,
daugiausia,
musy
nuomone,
p isideda
p ie
subs a iniy
eiski-
niy
aiskinimo,
subs a o
elemen y
o ma imosi
i
jsigaléjimo
jose
p oblemos
sp endimo.
Ta p
naujai
uzZ asy y
li uanizmy
y a
i
lie u iy
e minai
—
sko-
liniai
is
sla y
i
ge many,
a ojami
p ide in a
p ie
lie u iy
kalbos
sis emos
o ma,
p z.,
dlia y,
s ulpy,
daki,
kds y,
slé)ygi
i
k .
Jie
is
dalies
odo,
kaip
ku ési
i
kaip
pe
lie u iy
kalba
pildési
i iamosios
Snek os
e minija.
Paskolin y
leksemy
one ika
i
mo ologija
ne e ai
odo,
kad
jos
susi o -
ma o
isai
pagal
g e imy
Snek y
one ika
i
mo ologija.
Jose
islaiky as:
a)
lie.
senojo
ilgojo
a,
€
(bk.
0,
é)
a imas:
gds y,
na y,
za apéusy,
idpla;
b)
d iga siy
an,
em
i imas
un, im:
b un ka,
bundacka,
kimsy,
pimpa;
c)
a i-
ka a
¢
(bk.
@)
p ieS
sup ieSakin us
uZpakalinius
balsius:
aci iza;
d)
e
i imas
i
a
po
Ll
(jei
Zodis
nega sazodinés
kilmés:
lagiasy,
be
lepéza);
e)
p ieddélis
51
a a-:
a ddu
i
k .
Vadinasi,
jy
kilmés
gal inis
abejoniy
nekelia.
Misy
pa eik oji
medZiaga
odo,
ka
li uanizmai
ga o,
pa eke
j
bal a usiy
gnek a,
kaip
joje
ki o.
Seman iniy
kalkiy
susi o ma imas
u bu
bus
pi -
masis
pos imis,
lémes
lie u iy
kalbos
seman ikos
i imo
p adzia
i
sla iskos
seman ikos
p iesdéliniy
ediniy
(pi miausia)
isigaléjima.
Taip
ie oj
lie u-
iy
p iesdéliy
ap-,
p i-
(apg ebés io i,
p is yko i)
a si ado
sla y
p iesdélis
na-
(nag abes dc’,
nas ykac’),
ie oj
lie u iy
i8(si)-
(iszlig i,
isk dmso i,
iSsiké é i)
—
p ieSdéliai
pa-,
as-,
y-
(pak amsac’,
aski 3éyc’,
yzhikcic’)
i
k .
Lie u iy
seman ikos
unkcijy
susilpnéjima
lémé
i
pe éjimas
p ie
sla y
p iesaginés
da ybos.
Sis
p ocesas
ypaé
e as
démesio.
Mazybinés
p iesa-
gos
ia
déliojamos
daZniausiai
p ie
iso
lie u isko
zodzio,
jau
nesu okian
sudedamyjy
daliy
eik’més.
Sakysim,
buozélé,
b azg liai
—
mazybiniai
Zo-
dziai,
a iau
sla édami
jie
gauna
da
po
iena
mazybine
p iesaga
(bazal-ka,
b azgil-ki).
Vadinasi,
lie u isky
p iesagy
eikSme
Cia
jau
neu alizuo a.
Vienas
i8
s a biausiy
li uanizmy
sla éjimo
Snek oje
pada iniy
y a
p iegai-
dziy
nykimas,
sukelian is,
musy
nuomone,
ilgujy
ki éiuo y
skiemeny
edukci-
ja a
ja
ska inan is,
plg.
aké a,
bazslka,
ha udy,
kéuksnuc’,
na y,
pdisa ac’
i
k .
Igujy
ki iuo y
skiemeny
edukcija
u ima
i
kai
ku iy
dzuky
Snek ose,
a¢iau
i
en,
apsk i ai
iman ,
p iegaidés
ni eliuo os
(plg.
Zinke icius
LD
33—34;
Kazlauskas
5).
Snek os
li uanizmai
a skleidZia
i
lie u iy
bei
bal a usiy
kalby
one inius
i
onologinius
san ykius,
iki
Siol
da
nekons a uo us
i
nej a dy us.
Jie,
be
ki a
ko,
odo,
kad
ySkiausias
li uanizmy
one inés
i
onologines
sis emy
p ia éjimas
p ie
bal a usiy
snek y
—
ai
ilgyjy
i
umpyjy
lie u iy
balsiy
onologinés
eikimés
ne ekimas,
isiska
neu alizacija.
Del
o
okie
balsiai,
galédami
leng ai
kai alio is
ie omis
be
eikSmés
ski umo
pakeicia
ienas
ki a,
i
ne e ai
ski ingos
eikSmés
zodziai
sa o
skambejimu
p iside ina
a -
pusa yje,
skamba
kaip
ienos
kilmés.
Del
os
p iezas ies,
sakysim,
u imas
8nek oje
g abezddc’,
eiskian is
*g ebés uo i’
y a
susi o ma es
iS
g ebezdo i
*bels is,
ioglin is’,
o
zag abias dc’
’ ioglin is,
bels is’
—
g ebés io z
*kal i
g e-
bés ais’.
Sis
eigkinys
p isideda
p ie
lie u iy
i
bal a usiy
kalby
one iniy
i
onologiniy
sis emy
lyginimo.
Del
lie u iy
seman ikos
unkcijy
susilpnéjimo
li uanizmai
Vidziy
bal a-
usiy
Snek oje
ne e ai
spo adiskai
nea pazis amai
paki e,
panasiai
kaip
i
daugelis
neip as y
skoliniy
musy
a mése,
plg.
mia dl’/ ia il’
’men u is’,
mi
gi yksé’
ingia yks é’,
pia ld y
‘be alinis’
i
k .
bei
kaklé as
*ko le as’,
maciklé as
’mo ociklas’,
ale ka
léeks é’
i
k .
VidZiy
Snek os
pa eikiamyjy
li uanizmy
isuma
odo, kad
jy
o mos
Gia
da
kin a,
da
neigijusios
pas o aus
pa idalo.
Vadinasi,
sios
bal a usiy
snek-
os
o ma imasis
da
ebe yks a.
S aipsnio
medziaga
s a bi
abiejy
kalby
dialek ologijai,
one ikai, onolo-
gijai,
mo ologijai,
bal y-sla y
kalby
kon ak ams,
subs a o
p oblemai.
SUTRUMPINIMAI
Bal is ica
1979
—
G ina eckieneé
E.
J.Macke ié
Ju.
F.
Neko o
52

yje
neobyényje
mik osis emy
dialek noi
s uk u e
belo usskogo
go o a
ok es nos ei
Opsa.
—
Bal is ica
15
(1),
52—65.
Bal is ica
1989
—G ina eckienée
E..
Macke ié
Ju.
Lie.
ow
okalizimo
a liepai
bal a usiy
li uanizmuose.
—
Bal is ica
3(1)
P iedas,
70—80.
;
Baga
RR
—
Biiga
K.
Rink iniai
as a
1—2,
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslineés
li e a ii os
leidykla,
1958, 1959.
Dal’—
Dal
V.
Tolko yj
slo a ’
zZi ago
elika uskago
jazyka
3,
S.Pe e bu g-Mosk-
a:
Izdanije
knigop oda ca
—
ipog a a
M.O.
Wol a,
1882.
ESBM
—
E ymalagiény
slounik
bela uskai
mo y
1—7,
Minsk:
Na uka
i
echnika,
1978—1991.
Fasm.
—Fasme
M.
E imologiéeskij
slo a ’
usskogo
jazyka
3,
Mosk a:
P o-
g ess,
1971.
Kazlauskas
—-
Kazlauskas
J.
Ine u iy
kalbos
is o iné
g ama ika,
Vilnius:
Min is,
1968.
Laudiu eé
—Lauéiu e
Ju.
A.
Slo a ’
bal izmo
sla ianskich
jazykach,
Lening ad:
Nauka,
1982.
LKBil.
—G ina eckiene
E.,.Macke ié
J.
Kai
ku ios
bal a usiy
li ua-
nizmy
one ikos
ypa ybes.
—
L e u iy
kalbo y os
klausimai
27,
Lie u iy
kalba
i
biling izmas,
1988,
123—131.
LKK
30—G ina eckiené
E.
Kamojq
apylinkiy
(Bal a usijos
Pas o iy
aj.)
bal a usiy
Snek os
li uanizmai.
—
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
30,
Pe e inés
lie u iy
kalbos
a mes,
1993,
113—132.
LKK
32
—G ina eckiene
E.
Vidziy
apylinkiy
lie u iskos
kilmés
ie o a -
dziai.
—
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
32,
Bal y
onomas ikos
y inéjimai,
1993,
21-33.
LKSp.L.—G ina eckieneée
E.
Lie u iskos
kilmés
leksika
Lie u os
pa ibio
bal a usiy
Snek ose.
—
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
22,
Lie u iy
kalbos
specialiojz
leksika,
1983,
182—204.
LKZ
—
Lie u iy
kalbos
Zodynas,
Vilnius:
3—6
Poli inés
i
mokslinés
li e a os
lei-
dykla,
7—9
Min is,
10—15
Mokslas,
1956—1991;
II
leid.
1—2
Min is,
1968—1969.
LLTP
—
G ina eckiené
E.
Bui ydziy
apylinkiy
(Viiniaus
aj.)
lenky
Snek-
os
li uanizmai.
—
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
29,
Lie u iy
leksikos
i
e minologijos
p oblemos,
1991,
47—64.
LT
—G ina eckiene
E..Macke ié
Ju.
F.,.Romano ié
J.
M.,
Cebe uk
J.I.
By o aja
leksika
li o skogo
p oischozdenija
zapadnoj
Belo ussiji.
—
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
16,
Lie u iy
e minologija,
1975,
163—195.
Nepokupnyj
—Nepoku
pnyj
A.
P.
Bal o-se e osla ianskije
jazyko yje
s iazi,
Kije :
Na uko a
dumka,
1976.
Nos.
—
Noso ié
I.I.
Slounik
bela uskaj
mo y.
Minsk:
Bela uskaja
sa eckaja
encyklapedyja
imia
Pe usia
B ouki,
1983.
SBG
—
Slo nik
bela uskich
ga o ak
pa inoéna-zachodniaj
Bela usi
1
jaje
pag anicéa
1—5,
Minsk:
Na uka
i
echnika,
1979—1986.
Tlum.Sl.
—
Tlumaéal’nyj
slounik
bela uskaj
mo y
1,
3,
5,
Minsk:Bela uskaja
sa ec-
kaja
encyklapedyja
imia
Pe usia
B ouki,
1977,
1979,
1983.
Vi kauskas
—
Vi kauskas
V.
Ekskliuzy iniai
zodziy
a ian ai
su
balsiais
a
i
u.
—
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
29,
Lie u iy
leksikos
i
e minologijos
p oblemos,
1991,
204—207.
Zinke igius
LD
—
Zinke iéius
Z.
Lie u iy
dialek ologija,
Vilnius:
Min is,
1966.
Zinke iéius
Ry .
Lie .
—
Zinke ié
ius
Z.
Ry y
Lie u a
p aei yje
i
daba ,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla,
1993.
53
WORDS
OF
LITHUANIAN
ORIGIN
IN
THE
VIDZIAI
DISTRICT
BYELORUSSIAN
DIALECT
Summa y
O e
230
wo ds
o
Li huanian
o igin
used
in
he
Vidziai
dis ic
(B eslauja
e-
gion,
Byelo ussia)
Byelo ussian
dialec
a e
analysed
in
his
a icle.
They
p o ide
new
linguis ic
da a
which
e eal
he
peculia i y
o
his
Byelo ussian
dialec
and
he
a ie y
o
i s
exp essi e
means.
Qui e
a
big
pa
o
lexemes
unde
analysis
ha e
ne e
been
egis e ed
in
his
dialec
be o e.
They
add
o
he
numbe
o
wo ds
o
Li huanian
o igin
in
Byelo ussian
dialec s
in
gene al
and
con ibu e
o
sol ing
he
p oblem
o
o ma ion
o
subs a um
phenomena
and
hei
ge ing
es ablished
in
he
language.
The e
a e
e ms
among
he
wo ds
o
Li huanian
o igin
which
ha e
ound
hei
way
in o
he
language
h ough
Li huanian
dialec s.
They
show
he
way
e minology
is
c ea ed
and
buil
up.
The
wo ds
o
Li huanian
o igin
ha e
in
many
cases
e ained
hei
Li huanian,
di-
alec al
phone ics
and
mo phology,
simi al
o
hose
o
he
neighbou ing
Li huanian
dialec s
(:bid al<
bé alas~
be alas
’unwinnowed
g ain’,
b un hi<
b unk y<
b unk-
a ~b ank a
’wooden
bu ons’,
ac iza<
aciiiia<
alsiiza
’shudde ’,
lagiesy<lage-
siai~
legésiai
yellow
his les’,
a édu am<
a adu am~
a édi om
’s and
apa ’).
Fac s
on
which
he
a icle
is
based
show
how
assimila ing,
he
local
Li huanian
dialec
u ned
in o
he
subs a um,
how
i s
o
all
i s
seman ic
sys em
disin eg a ed
and
Sla ic
seman ic
calques
came
in o
usage,
and
how
Li huanian
p e ixed
e bs
we e
soon
eplaced
by
Sla ic
p e ixes.
The
weakening
o
he
seman ic
unc ions
o
he
wo ds
o
Li huanian
o igin
p ede e mined
he
ansi ion
o
he
Sla ic
su ixal
wo d
building
and
he
neu aliza ion
o
he
meaning
o
sepa a e
pa s
o
he
Li huanian
wo d.
The
main
consequences
o
Li huanian
wo ds
acqui ing
mo e
and
mo e
Sla ic
ea u es
a e
he
disappea ing
o
accen ,
which
in
ou
opinion,
causes
o
s imula es
educ ion
o
long
syllables,
and
he
loss,
comple e
neu aliza ion
o
he
phonological
meaning
o
he
Li huanian
long
and
sho
owels.
These
peculia i ies
o
wo ds
o
Li huanian
o igin
a e
o
impo ance
in
compa ing
he
phone ic
and
phonological
sys ems
o
he
Li huanian
and
Byelo ussian
languages.
Wo ds
o
Li huanian
o igin
in
he
VidzZiai
dialec
mani es
ha
hey
ha e
no
ye
acqui ed
hei
cons an
o ms
and
a e
s ill
in
he
p ocess
o
changing,
which
means
ha
he
o ma ion
o
he
dialec
is
no
ye
o e
ei he .
The
linguis ic
ac s
p esen ed
in
he a icle
a e
impo an
o
dialec ology,
phone ics,
phonology
and
mo phology
o
bo h
languages
as
well
as
o
esea ch
in o
he
con ac s
o
Bal ic
and
Sla ic
languages
and
he
subs a um
p oblem.
54